- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- e2S-1011-565/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11123-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- Z. U., V. U.
- Atsakovas
- I. U.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų Z. U. ir V. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų pagal ieškovų Z. U. ir V. U. ieškinį atsakovei I. U. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovai Z. U. ir V. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. U., prašydami priteisti iš atsakovės 14 990,03 Eur skolą, 3 747,51 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą 18 737,54 Eur sumai.
3. Nurodė, jog su atsakove sudarė 2010-06-23 preliminariąją sutartį, pagal kurią iki 2011-09-13 susitarė sudaryti pagrindinę buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Šalių susitarimu pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas buvo pratęstas, tačiau pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo. Ieškovai mokėjo už buto komunalines paslaugas, kaupė lėšas namo remontui, atliko buto remontą, tačiau atsakovė neatlygina išlaidų, susijusių su svetimo daikto išlaikymu, pagerinimu ir kaupiamųjų lėšų mokėjimu. Atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, prašoma priteisti 18 737,54 Eur suma yra didelė. Atsakovė turi sudariusi lizingo ir paskolų sutarčių, kurios apsunkina jos galimybes įvykdyti ieškovams palankų teismo sprendimą. Atsakovė iki teismo sprendimo vykdymo pradžios gali perleisti arba sugadinti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį trijų kambarių butą. Atsakovė geranoriškai nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1091-262/2018 bei visais būdais siekia sustabdyti priverstinį sprendimo vykdymą, be to, atsakovė nurodė, kad neturi finansinių galimybių sumokėti žyminio mokesčio kitose civilinėse bylose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovai tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, tačiau neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Ieškovų nurodomi argumentai nėra pakankami, kad būtų galima pagrįstai manyti, jog prašoma priteisti suma atsakovei iš tiesų yra didelė arba atsakovės turtinė padėtis yra sunki, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas. Ieškovai nepateikė įrodymų, kurie bent preliminariai leistų spręsti, jog atsakovė aktyviais veiksmais siekia išvengti skolos sumokėjimo, t. y. slapstosi, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama paslėpti ar realizuoti jai priklausantį turtą, apsunkinti išieškojimą, elgiasi nesąžiningai. Atsakovės prašymai civilinėje byloje Nr. e2-1091-262/2018 dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, kurie teismo buvo atmesti, neleidžia daryti išvados, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-259-790/2020 konstatavo, kad atsakovė nuosavybės teise valdo kelis nekilnojamojo turto objektus, gauna darbo užmokestį, kuris žymiai viršija nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą, dėl ko nėra pagrindo vertinti, jog atsakovės turtinė padėtis yra tiek sunki, kad ji iš gaunamų pajamų arba nuosavybės teise valdomo turto neišgalės įvykdyti teismo sprendimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Ieškovai Z. U. ir V. U. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutarties, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės I. U. turto areštą 18 737,54 Eur sumai. Atskirajame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
6.1. atsakovė gali jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo vykdymo pradžios parduoti, sugadinti bei apsunkinti;
Atsiliepimas
6.2. atsakovė civilinėse bylose (Nr. e2-2981-661/2020, e2-2978-661/2020, e2-46-930/2020) nurodė, kad neturi galimybių sumokėti žyminio mokesčio, todėl egzistuoja grėsmė, kad atsakovė neturi galimybės vykdyti finansinius įsipareigojimus;
6.3. atsakovė ne tik geranoriškai nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1091-262/2018, bet ir visais būdais siekia sustabdyti priverstinį sprendimo vykdymą (teikiami prašymai civilinėse bylose Nr. e2-1091-262/2018; e2-2978-661/2020, e2-2981-661/2020, e2-46-930/2020 ir kt.). Tokie faktai suponuoja atsakovės nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą savo teisėmis, todėl laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje yra būtinos.
7. Atsakovė I. U. prašo ieškovų atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartį palikti galioti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
7.1. civilinėje byloje Nr. e2-1091-262/2018 ieškovų reikalavimų užtikrinimui yra areštuotas visas atsakovės turimas nekilnojamas turtas, kurio vertė yra apie 200 000 Eur;
7.2. atsakovės gaunamas atlyginimas (darbo užmokestis) pagal jos užimamas pareigas valstybės tarnyboje sudaro 4 075,88 Eur per mėnesį. Atsakovės turtinė padėtis nėra tiek sunki, kad ji iš gaunamų pajamų arba nuosavybės teise valdomo turto neišgalės įvykdyti teismo sprendimo;
7.3. atskirajame skunde ieškovai nenurodo ir nepateikia jokių naujų įrodymų, patvirtinančių jų nurodytų teiginių pagrįstumą. Ieškovai, nesutikdami su pirmos instancijos teismo pateiktu byloje esančių duomenų vertinimu, nenurodo jokių teismo padarytų teisės normų pažeidimų, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių duomenų turinio. Ieškovai siekia, kad byloje pateiktų ir esančių duomenų pagrindu dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
9. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis).
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė pateikė UAB „Lituka ir Ko“ 2020-05-27 turto vertinimo ataskaitą Nr. CRA-00525, kurioje nurodyta, jog atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir vienbučio gyvenamojo namo bendra vertė yra 197 000 Eur, bei (duomenys neskelbtini) 2019-10-11 pažymą Nr. 13F-94, kurioje nurodyta, jog atsakovės gaunamas darbo užmokestis yra 4 075,88 Eur.
13. Nors atsakovė neprašo prijungti naujų įrodymų ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja (CPK 338 straipsnis), matyti, jog naujai teikiamais įrodymais atsakovė įrodinėja savo finansinę padėtį bei galimybę įvykdyti teismo sprendimą. Atsižvelgiant į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą bei tvarką (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išspręstas nepranešus atsakovei), taip pat siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar tikrai neegzistavo sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, apeliacinės instancijos teismas kartu su atskiruoju skundu atsakovės teikiamus įrodymus priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). Byla vedama elektronine forma, bylos šalys yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotojos, taigi turėjo galimybę su teikiamais įrodymais susipažinti, teikiamų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
14. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu yra įgyvendinamos dvi būtinos sąlygos: pirma, šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš šių sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi teismas, nustatęs, jog ieškovai nepateikė duomenų, kurie leistų daryti tikėtiną išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
16. Ieškovai savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžia argumentais, kuriais kvestionuoja pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių institutui taikyti būtinos sąlygos, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nebuvimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovų pateiktas ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, jog byloje neginčijamas tikėtinas ieškinio pagrįstumas, apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl šios sąlygos nepasisako.
17. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Taigi būtent ieškovams šiuo atveju tenka pareiga įrodyti, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja grėsmė, jog galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas.
18. Ieškovai nurodo, jog laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovės turto arešto – taikymo būtinumą pagrindžia didelė ieškinio suma (18 737,54 Eur). Ieškovai nurodo, jog atsakovė turi finansinių įsipareigojimų, kitose bylose teikia prašymus atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, kas pasak ieškovų patvirtina, jog ieškovė neturės finansinių galimybių įvykdyti teismo sprendimą šioje byloje.
19. Pažymėtina, jog vien didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovų, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Be to, iš teismui pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovė turi nekilnojamojo turto, gauna darbo užmokestį. Atsakovės neatsiskaitymas su ieškovais yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vien dėl pareikšto reikalavimo turtinės apimties negali būti pateisintas įstatyme nurodytomis sąlygomis, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vien darant prielaidą, jog atsakovė yra finansiškai nepajėgi grąžinti skolą pareikšto reikalavimo apimtyje, niekaip negali užtikrinti CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyto tikslo pasiekimo, o laikinosiomis apsaugos priemonėmis tokiu atveju negali būti pasiektas asmens, kuriam tokios priemonės taikomos, finansinių galimybių pagerinimas. Tuo atveju, jeigu atsakovė neturėtų pakankamai turto ieškovų reikalavimams iš karto įvykdyti (šio turto neužtektų), negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su atsakovės turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
20. Teismų praktikoje taip pat aiškinama, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).
21. Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui turi būti reali, o ne hipotetinė. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ką savo prašyme ir atskirajame skunde akcentuoja ieškovai, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas. Toks aiškinimas prieštarautų šio procesinio instituto paskirčiai ir jo taikymo išimtinumui, abiejų ginčo šalių teisėtų interesų derinimo taisyklei, nes šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 straipsnis).
22. Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2018 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-130-464/2018).
23. Nagrinėjamu atveju grėsmę teismo sprendimo įvykdymui ieškovai grindžia aplinkybėmis, jog atsakovė yra inicijavusį teisminį ginčą dėl iškeldinimo iš ginčo buto, taip pat, jog atsakovė gali jai nuosavybės teise priklausantį turtą perleisti. Deklaratyvūs ieškovų argumentai apie galimą tokios situacijos susiklostymą atsakovės nesąžiningumo nepatvirtina, tai yra nagrinėjamu atveju ieškovų teiginiai dėl atsakovės ankstesnių veiksmų ar priimtų sprendimų patys savaime nesudaro pagrindo taikyti atsakovės turtui areštą (CPK 12, 144, 178, 185 straipsniai). Ieškovai nepateikė objektyvių duomenų ir nenurodė jokių aplinkybių, išskyrus jau aptartas, liudijančių apie atsakovės ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę iš jai priklausančio turto ar turimų piniginių lėšų įvykdyti ieškovų naudai priimtą teismo sprendimą.
24. Neįrodžius, kad teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas, vadovaujantis šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo bei proporcingumo principais, nėra pagrindo taikyti atsakovei turtinių suvaržymų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju nenustatyta antra būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nenustačius vienos iš kumuliatyvių laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlygų, jos negali būti taikomos (CPK 144 straipsnis, 185 straipsnis).
25. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, kadangi jie yra daugiau deklaratyvūs, o ne grindžiami įrodymais. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atmesdamas ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai taikė CPK nuostatas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.