- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-05
- Bylos Nr.
- 1A-117-519/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28762-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus, Nijolė Matuzevičienė, Ernesta Montvidienė
- Nuteistasis
- G. Š.
- Nukentėjusysis
- A. G.
- Advokatai
- Mindaugas Klemenis, Kristina Adomavičienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės ir Ernestos Montvidienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Š. gynėjos Kristinos Adomavičienės apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo G. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl A. G. nežymaus sužalojimo) ir nuteistas laisvės apribojimu be intensyvios priežiūros 6 mėnesiams, visą bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti A. G. padarytą turtinę žalą, viso 520 Eur;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo S. Š.) ir nuteistas laisvės apribojimu be intensyvios priežiūros 5 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir G. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros 9 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti A. G. padarytą turtinę žalą, viso 520 Eur.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. Š. skirta sumažinta bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros 6 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti A. G. padarytą turtinę žalą, viso 520 Eur.
Procesas dėl 2022 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio Nr. 32803 nutrauktas.
A. G. civilinis ieškinį ir patikslintą civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti iš dalies ir iš G. Š. priteista A. G. 520 Eur turtinės ir 400 Eur neturtinės žalos. Viso 920 Eur. Likusioje dalyje civilinis ieškinys ir patikslintas civilinis ieškinys atmesti.
Iš G. Š. A. G. priteista 1000 Eur advokato pagalbai apmokėti.
S. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš G. Š. S. Š. priteista 300 Eur. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. G. Š. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. liepos 31 d., apie 12 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, sudavė vieną smūgį rankos kumščiu A. G. į veido sritį, padarydamas burnos gleivinės nubrozdinimą, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
2. Be to, jis 2022 m. liepos 31 d., apie 12 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, sudavė vieną smūgį kairės rankos kumščiu į veido sritį, bei rankomis stumdė buvusią sutuoktinę S. Š..
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistojo G. Š. gynėja advokatė Kristina Adomavičienė prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. sausio 25 d. nuosprendį panaikinti ir atleisti G. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vienerių metų laikotarpiui, be piniginio užstato, laiduotoja paskiriant S. Š., baudžiamąją bylą nutraukti.
Šalies argumentai
3.1. Mano, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas ir atmetė galimybę atleisti G. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. Š. padarė dvi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, kurios nors ir padarytos tą pačią dieną, viena nuo kitos laiko atžvilgiu nėra labai nutolusios, nesudaro idealios nusikaltimų sutapties, kadangi šių veikų motyvai ir tikslai buvo skirtingi. Nurodo, kad nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, jų padarymo tikslai ir motyvai nebuvo išsamiai išanalizuoti.
3.2. Teigia, kad įvykio dieną G. Š., prasilenkdamas su A. G. vairuojamu automobiliu, į jo parodytą gestą stengėsi nekreipti dėmesio, tiesiog nuvažiavo. Kai po trumpo laiko tarpo vėl pastebėjo A. G. automobilį, kuriame buvo ir S. Š., o A. G. vėl parodė gestą iškeldamas vidurinį pirštą, G. Š. pasipiktino tokiu elgesiu. Pyko tiek ant A. G., kuris nepadorų gestą demonstravo matant jo vaikams, tiek ant S. Š., kuri tokį A. G. elgesį toleravo. Kai prekybos centro salėje prie kasos pamatė A. G., sureagavo spontaniškai, priėjo prie šio ir smūgiavo. Po kelių minučių prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, prie transporto priemonės, pamatęs S. Š., vedinas to paties pykčio, nukreipto tų pačių asmenų atžvilgiu, dėl tų pačių aplinkybių, netinkamai pasielgė ir S. Š. atžvilgiu. Tiek vieno, tiek kito nukentėjusiojo atžvilgiu veiksmus atliko tiesiog spontaniškai, „vienu įkvėpimu“. Teigia, kad, atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, jog G. Š. smurtavo vienos šeimos narių atžvilgiu, dėl tos pačios priežasties, tą akimirką buvo „išmuštas iš vėžių“ dėl abiejų nukentėjusiųjų nepadoraus elgesio jo atžvilgiu, dėl nuolatinio provokavimo, žeminimo. Pažymi, kad tiek A. G., tiek S. Š. atžvilgiu buvo smurtauta praktiškai tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, veikė spontaniškai, vedinas to paties pykčio, veiksmai sudarė vientisą ir nenutrūkstamą poelgį, abiejų nukentėjusių atžvilgiu veikė analogiškai, smurtas buvo vienodo pobūdžio – nenaudojant įrankių, smūgiuojant kumščiu, pasekmės praktiškai analogiškos (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas), veikos nesiskiria nei pobūdžiu, nei pavojingumu. Todėl mano, kad atsižvelgus į šias aplinkybes, G. Š. veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu turėtų būti traktuojami kaip idealioji nusikaltimų sutaptis.
3.3. Nurodo, kad kitas BK 40 straipsnio 1-3 dalyse numatytas sąlygas, kurioms esant asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, G. Š. taip pat atitinka – padarytos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, savo kaltę G. Š. pripažino visiškai, pilnai atlygino Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį, sutiko atlyginti nukentėjusiajam A. G. padarytą turtinę žalą, įsipareigojo nukentėjusiesiems atlyginti teismo priteistą neturtinę žalą. Be to, G. Š. anksčiau neteistas, gyvena Vokietijoje, dirba techninių paslaugų srityje, teikia išlaikymą dviem savo nepilnamečiams vaikams, turi ilgai trunkančių ir didelių turtinių prievolių, nėra duomenų, kad jis būtų linkęs nusikalsti.
3.4. Taip pat nurodo, kad teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas G. Š. mamos S. Š. prašymas dėl G. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vienerių metų laikotarpiui, be piniginio užstato. Pretendentė į laiduotojas gyvena Vokietijoje, dirba seserų – misionierių pagalbos pagyvenusiems žmonėms centre, darbovietėje apibūdinama kaip patikima, draugiška kolegų atžvilgiu, neturi žalingų įpročių, praeityje nėra teista, gali daryti ir daro sūnui teigiamą įtaką, todėl S. Š. būtų tinkama laiduotoja. Be to, gynėja pažymi, kad išanalizavus baudžiamąją bylą, G. Š. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pritarė ir valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras apie tai pasisakydamas savo baigiamojoje kalboje.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiųjų A. G. ir S. Š. atstovas advokatas Mindaugas Klemenis prašo atmesti nuteistojo G. Š. gynėjos apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
4.1. Mano, kad tai, jog atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pritarė valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras, nereiškia, kad jis yra teisus. Taip pat teigia, kad šioje byloje nenustatytos visos BK 40 straipsnyje nustatytos sąlygos.
4.2. Nurodo, kad pirmoji iš būtinų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų yra ta, kad asmuo nusikalstamą veiką turi būti padaręs pirmą kartą, šiuo atveju nuteistasis G. Š. padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tai nėra idealioji nusikaltimų sutaptis. Pažymi, kad veikos padarytos skirtingose vietose, pabaigus pirmąją nusikalstamą veiką ir pasišalinus iš įvykio vietos, nuteistasis G. Š. padarė naują nusikalstamą veiką. Mano, kad yra akivaizdu, jog susiformavo atskira, savarankiška tyčia. Nurodo, jog nors anksčiau nuteistasis nėra smurtavęs prieš S. Š., tačiau A. G. yra grasinęs ir anksčiau, ką patvirtina byloje esanti medžiaga. Taigi apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, jog neva nuteistasis nusikalto su tikslu sužaloti abu nukentėjusiuosius, yra nepagrįsti. Pažymi, jog konstatavus tokį siekį, galima konstatuoti tik didesnį asmens ir veikos pavojingumą bei polinkį nusikalsti, o tai jau yra kita laidavimo sąlyga, kurios nuteistasis neatitinka.
4.3. Teigia, kad nuteistasis neatitinka ir antrosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos – būtinumo nustatyti, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Mano, kad G. Š. prisipažinimas ir gailėjimasis yra nenuoširdus, nes jis nenorėjo pripažinti, kad sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai S. Š. ir tik padarius pertrauką pasitarti su gynėja, nuteistasis pripažino visas aplinkybes, kai tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu G. Š. tvirtino, kad stumtelėjo S. Š. peties ar kaklo srityje.
4.4. Nurodo, kad nuteistasis, kaip minėta, anksčiau grasino nukentėjusiajam A. G. ir galiausiai tuos grasinimus, pasitaikius progai, įvykdė, todėl teigti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų nėra teisinio pagrindo, todėl nukentėjusiųjų gynėjas mano, kad nuteistasis G. Š. neatitinka ir ketvirtosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos – egzistuojantis pagrindas, kad asmuo atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
4.5. Gynėjas mano, jog atsižvelgus į išdėstytus argumentus, galima pagrįstai teigti, jog nuteistojo G. Š. padarytų nusikalstamų veikų skaičius, pavojingumo laipsnis ir pobūdis, jo elgesys padarius nusikalstamas veikas (kaltina nukentėjusiuosius provokavimu), ankstesnis elgesys, kai grasino nukentėjusiajam A. G., galiausiai grasinimus ir įvykdė, nesuderinami su galimybe taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo netaikė.
5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo G. Š. gynėja Kristina Adomavičienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo mamą S. Š., prokuroras Šarūnas Vaicekavičius ir nukentėjusiųjų A. G. ir S. Š. atstovas advokatas Mindaugas Klemenis prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir iš nuteistojo priteisti nukentėjusiesiems proceso išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).
Dėl nusikalstamų veikų sutapties
7. Nusikalstamų veikų sutaptimi laikoma situacija, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) iki apkaltinamojo nuosprendžio už bent vieną iš jų priėmimo ir nėra teisinių kliūčių už jų padarymą taikyti baudžiamąjį įstatymą. Sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos gali būti kvalifikuojamos pagal tą patį arba skirtingus BK straipsnius ar jų dalis. Nusikalstamų veikų sutaptis gali būti realioji arba idealioji. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme neatskleistos idealiosios ir realiosios nusikalstamų veikų sutapties sąvokos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose; realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau savarankiškų nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose BK straipsniuose ar straipsnių dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-92/2005, 2K-493/2005, 2K-131/2007ir kt.).
8. Taigi, teismų praktikoje idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-114-489/2015, 2A-7-4-699/2015, 2K-145-511/2019, 2K-7-71-458/2020). Nagrinėjamu atveju, pirmos instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė, jog G. Š. padarytų nusikalstamų veikų atžvilgiu nėra pagrindo konstatuoti idealiosios sutapties. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas G. Š. paskirtas bausmes, baudžiamąjį įstatymą pritaikė teisingai.
9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis G. Š. panašiu laiku, panašiomis aplinkybėmis padarė du atskirus nusikaltimus, numatytus tame pačiame BK specialiosios dalies straipsnyje, prieš du asmenis – nukentėjusiuosius A. G. ir S. Š.. Nors nuteistasis ir jo gynėja tikina, kad jis buvo vedinas to paties pykčio, veiksmai sudarė vientisą ir nenutrūkstamą poelgį, nukentėjusiųjų atžvilgiu veikė analogiškai, smurtas buvo vienodo pobūdžio, veikos nesiskiria nei pobūdžiu, nei pavojingumu, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis atliko du atskirus aktyvius veiksmus ir taip sužalojo du asmenis – nežymiai sužalojo A. G. ir sukėlė fizinį skausmą S. Š.. Kaip nustatyta byloje, pirmiausia, pamatęs A. G. parduotuvėje, G. Š. priėjo prie jo ir sudavė į veidą, tada jiedu susikibo ir susistumdė, po to, G. Š. išėjęs iš parduotuvės pamatė S. Š., besikalbančią su jų bendrais vaikais, jai pasakius, kad nebeleis išsivežti vaikų ir dėl konflikto su A. G. kvies policiją, G. Š. supyko ir ėmė ją stumdyti bei trenkė jai kairės rankos kumščiu į veidą. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmos instancijos teismo ir nukentėjusiųjų atstovo argumentais, kad G. Š. padarytos nusikalstamos veikos padarytos skirtingose vietose, pabaigus pirmąją nusikalstamą veiką A. G. atžvilgiu ir pasišalinus iš įvykio vietos, nuteistasis G. Š. padarė naują nusikalstamą veiką S. Š. atžvilgiu, taigi susiformavo atskira, savarankiška tyčia. Kaip minėta, idealioji sutaptis konstatuojama tada, kai viena nusikalstama veika dėl teisinio reguliavimo kvalifikuojama pagal du ar daugiau skirtingus BK specialiosios dalies straipsnius. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju G. Š. padarytos dvi nusikalstamos veikos, tinkamai kvalifikuotos (to neginčija nei nuteistasis, nei jo gynėja) pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį – t. y. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentai, kad G. Š. padarė tik vieną nusikalstamą veiką, atmestini kaip nepagrįsti.
10. Konstatavus, kad nuteistojo G. Š. padarytos nusikalstamos veikos nesudaro idealiosios sutapties, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai kvalifikuotos kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos, darytina išvada, kad G. Š. neatitinka BK 40 straipsnyje nustatytų sąlygų, būtinų atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas dėl nuteistojo G. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant laidavimo institutą, nebepasisako.
Dėl proceso išlaidų apeliacinėje instancijoje išieškojimo
11. Nukentėjusiųjų A. G. ir S. Š. atstovas advokatas Mindaugas Klemenis prašo jų naudai iš nuteistojo priteisti 400 Eur turėtų išlaidų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Iš pateiktų duomenų matyti, jog 2023 m. kovo 23 d. A. G. pinigų priėmimo kvitu Nr. 1115102 advokatui Mindaugui Klemeniui sumokėjo 400 Eur, iš pridedamos sąskaitos – faktūros matyti, kad šią sumą sudaro išlaidos už atsikirtimų į apeliacinį skundą surašymą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje.
12. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo advokatui faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į šių išlaidų pagrįstumą bei į teismų praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Tos pačios taisyklės taikomos ir apeliacinės instancijos teismo procese. Praktikoje laikomasi nuostatos, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų išieškojimo klausimą.
13. Sprendžiant dėl proceso išlaidų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme išieškojimo, be kita ko turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020). Ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama pagal nuteistojo G. Š. gynėjos apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad apeliantas yra jauno, darbingo amžiaus, byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiųjų atstovo prašymas priteisti nukentėjusiųjų patirtas išlaidas už jiems suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, tenkinamas visiškai, išieškant iš nuteistojo G. Š. A. G. naudai 400 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo G. Š. gynėjos advokatės Kristinos Adomavičienės apeliacinį skundą.
Priteisti iš nuteistojo G. Š. A. G. 400 Eur (keturis šimtus eurų) advokato atstovavimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.