Telšių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Deimantei Martinaitienei ir Jekaterinai Mažonienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui, nukentėjusiųjų A. G. ir S. Š. atstovui advokatui Mindaugui Klemeniui, kaltinamajam G. Š., jo gynėjai advokatei Kristinai Adomavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbuotoju (Vokietijoje), baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Š. mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: 2022 m. liepos 31 d., apie 12 val. 30 min., Mažeikiuose, Ventos g. 10B, prekybos centro „IKI“ patalpose, sudavė vieną smūgį rankos kumščiu A. G. į veido sritį, padarydamas burnos gleivinės nubrozdinimą, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Be to, jis mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: 2022 m. liepos 31 d., apie 12 val. 30 min., Mažeikiuose, ties Ventos g. 10B numeriu pažymėtu pastatu, prekybos centro „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelėje, sudavė vieną smūgį kairės rankos kumščiu į veido sritį, bei rankomis stumdė buvusią sutuoktinę S. Š..

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. Š. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad tą dieną, t. y. 2022 m. liepos 31 d., atvyko pasiimti vaikų. Pasiėmus vaikus jam išvykstant iš kiemo aikštelės, prasilenkiant su A. G. automobiliu, A. G., galimai, jį iškoneveikė necenzūriniais žodžiais bei gestikuliavo ženklais. Kiek susitikdavo su A. G., pastarasis vis demonstruodavo nepadorius ženklus. Jis su vaikais nuvažiavo į parduotuvę „IKI“ nupirkti vaikams atsigerti. Įėjęs į parduotuvę pamatė A. G.. Tada pykčio vedinas, dėl ankstesnių A. G. nepadorių veiksmų, priėjo ir vieną kartą sudavė į veidą. Tada dar susikibo ir susistumdė. Tada išėjo į lauką bei pamatė, kaip rėkė dukra, nes ją iš automobilio traukė buvusi žmona S. Š.. Jis priėjęs prie S. Š. ją pastūmė bei dar kartą pastūmęs ją įsodino dukrą į automobilį ir išvažiavo iš aikštelės. Pripažįsta, jog kontaktavo su S. Š. viršutine dalimi ir jo kaire ranka, tačiau tiksliai nepamena. Pripažįsta, jog stumdė S. Š.. Kontaktas galėjo būti plaštaka ar delnu. Visiškai pripažįsta kaltinime nurodytas aplinkybes. Savo veiksmus vertina kritiškai ir labai blogai, tą akimirką buvo „išmuštas iš vėžių“, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Dėl civilinio ieškinio sutinka su turtine žala, tačiau neturtinę žalą prašo mažinti, bei priteistą sumą išdėstyti mokėti dalimis metų laikotarpiui. Patvirtino, jog Ligonių kasoms žalą atlygino. Atsiprašė nukentėjusios. Prašė patenkinti prašymą bei jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta pretendentė į laiduotojas S. Š. patvirtino, jog ją ir jos sūnų G. Š. sieja labai glaudus ryšys, nes jie abu gyvena Vokietijoje. Pastoviai bendrauja. Kadangi ji gyvena už 30 km nuo savo sūnaus, tai darbo dienomis jie bendrauja telefonu, o savaitgaliais susitinka ir laiką leidžia kartu. Jokių konfliktų su sūnumi nėra turėjusi. Jos sūnus labai palaiko ją, yra darbštus, myli savo vaikus. Patvirtino, jog sūnus apie įvykį informavo ją pats. Apie įvykį kalbėjo su sūnumi. Nepateisina sūnaus netinkamo elgesio, tikina, jog sūnus daugiau taip nebepasielgs, nes jau yra padaręs išvadas dėl savo netinkamo elgesio. Supranta, jog sūnus pasielgė spontaniškai ir dėl tokio elgesio nuoširdžiai gailisi. Prašo teismo jos sūnų G. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jos priežiūrai be užstato. Nurodė, jog gali daryti tinkamą ir gerą įtaką savo sūnui ir sūnus jos klauso. Nurodė, jog sūnus vėl vedė. Nurodė, jog neturi lėšų užstatui sumokėti, nes pragyvenimas Vokietijoje taip pat ne pigiai kainuoja, o gaunamas atlyginimas nėra labai didelis, sukauptų lėšų neturi.

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja, nukentėjusiųjų atstovas ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. Š. visiško prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

- 2022 m. rugpjūčio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto H. D. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad A. G. nustatytas sužalojimas: burnos gleivinės nubrozdinimas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 107-108);

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną, siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame straipsnyje numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.

Informaciniu pranešimu, protokolais - pareiškimais, nukentėjusiųjų A. G. ir S. Š. bei liudytojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiųjų A. G. ir S. Š. asmens apžiūros protokolais, kitų daiktų apžiūros protokolais, kur užfiksuotos bei aprašytos apžiūros „Body“ kamerų įrašų, garso įrašo iš BPC, vaizdo įrašų iš „IKI“ parduotuvės, foto lentelėmis, specialisto išvada byloje neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis smurtiniais veiksmais, t. y. suduodamas vieną smūgį rankos kumščiu A. G. į veido sritį, taip padarydamas burnos gleivinės nubrozdinimą bei suduodamas vieną smūgį kairės rankos kumščiu į veido sritį ir stumdydamas nukentėjusiąją S. Š., taip sukeldamas jai fizinį skausmą, nežymiai sužalojo A. G. bei sukėlė fizinį skausmą S. Š..

Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus anksčiau paminėtus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl G. Š. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) numatytas nusikalstamas veikas, todėl jis baustinas už šių nusikaltimų padarymą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu ir būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018, 2K-180-719/2020 ir kt.). Aukščiau išvardintos aplinkybės, požymiai leidžia teismui spręsti, jog kaltinamojo veikos kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos) tinkamai, nes jis, savo smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiesiems fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl BK 40 straipsnio normų (ne)taikymo

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi norint taikyti laidavimą būtina nustatyti visų šių sąlygų visumą. Tačiau pagal suformuotą teismų praktiką atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse esančias sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K-196-697/2018). Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Taigi teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011).

Pagal BK 40 straipsnio formuluotę nusikalstama veika apibūdinama vienaskaitos forma. Teismų praktikoje asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010, 2K-194/2012, 2K-52-648/2017, 2K-20-976/2022). Tai reiškia, kad kelių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą, o kartu ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išskyrus tuos atvejus, kai nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealiąją sutaptį.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra visų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl G. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. G. Š. padarė dvi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas. Abi šios veikos padarytos tą pačią dieną, viena nuo kitos laiko atžvilgiu nėra labai atitolusios, tačiau jos nesudaro idealios nusikaltimų sutapties. Šiuo atveju G. Š. padarė du savarankiškus nusikaltimus, laiko atžvilgiu vieną paskui kitą, ir nors jie analogiški, tai yra buvo naudojamas smurtas, dėl kurio buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukeltas fizinis skausmas, tačiau šių veikų motyvai ir tikslai skirtingi, jie nesudaro idealios nusikaltimų sutapties. Tokios nuomonės laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-756-810/2017).

Nagrinėjamu atveju nenustačius visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytų sąlygų, nėra pagrindo G. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Nustačius, jog byloje nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės – kaltinamasis G. Š. nelaikytinas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką asmeniu, teismas dėl laiduotojos tinkamumo būti laiduotoja BK 40 straipsnio 3 dalies prasme nepasisako.

Dėl bausmių skyrimo

Kaltinamojo G. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi bei savo noru atlygino padarytą žalą, t. y. PSDF padarytą žalą atlygino Ligonių kasoms (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją – padarytos dvi baigtinės veikos, du nesunkūs nusikaltimai žmogaus sveikatai, numatyti BK 140 straipsnio 1 dalyje, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą BK 41 straipsnyje. Atsižvelgiant į teismo nustatytas, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į tai, jog G. Š. anksčiau teismo teistas, tačiau teistumas išnykęs (t. 2, b. l. 74), administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 75-78), turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvenantis ir dirbantis Vokietijoje, vedęs, turintis du mažamečius vaikus, atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, jog bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, t. y. laisvės apribojimus, jų dydį nustatant artimą minimumui bei paskiriant įpareigojimus (BK 48 straipsnio 1, 2, dalimis 4 dalies 1 ir 3 punktai).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, o būtent minimalią dalį atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų sunkumą bei kaltinamojo asmenybę (BK 48 straipsnio 2 dalis) ir skirtina subendrinta bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis G. Š. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paskirtoji subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Išaiškintina kaltinamajam G. Š. laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygos.

Kaltinamajam G. Š. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

2022 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį Nr. 32803, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo G. Š. 49,37 Eur PSDF biudžetui padarytą žalą už nukentėjusiojo A. G. gydymą (t. 1, b. l. 68-69, 70). Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog žala PSDF biudžetui atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo G. Š. veiksmų. 2022 m. gruodžio 20 d. teisme gautas Šiaulių teritorinės ligonių kasos pranešimas dėl ieškinio atsisakymo, kadangi visa žala 2022 m. gruodžio 14 d. atlyginta (t. 3, b. l. 45), todėl procesas dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto 49,37 Eur dydžio žalos priteisimo nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).

2022 m. rugpjūčio 24 d. nukentėjusiųjų A. G. ir S. Š. atstovas advokatas Mindaugas Klemenis pateikė civilinius ieškinius dėl 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo S. Š. (t. 2, b. l. 39-41) bei 345,00 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo A. G. (t. 2, b. l. 44-46). 2023 m. sausio 12 d. nukentėjusiojo A. G. atstovas advokatas Mindaugas Klemenis pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 520,00 Eur turtinės, 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 1000,00 išlaidų advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. G. (t. 3, b. l. 53).

Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog nuketėjusysis A. G. dėl neteisėtų kaltinamojo G. Š. veiksmų patyrė turtinę žalą, tai patvirtina medicininiai dokumentai, jog patirta lūpos ir burnos, dantų ir žandikaulių trauma, kurią be kita ko patvirtina ir specialisto išvada (t. 1, b. l. 54, 55-56, 107-108, t. 2, b. l. 48-49). Patirtą 520,00 Eur turtinę žalą patvirtina UAB „IVIDENTA“ pateiktos sąskaitos-faktūros (t. 2, b. l. 47, t. 3, b. l. 54). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nukentėjusiajam A. G. priteistina 520,00 Eur turtinė žala.

Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog nuketėjusysis A. G. patyrė neturtinę žalą, t. y. jis patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, nes buvo užpultas viešoje vietoje netikėtai iš pasalų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką analogiškose bylose, nukentėjusiajam A. G. priteistina 400,00 Eur dydžio neturtinė žala.

Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiajam A. G. G. Š. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, jis privalo šią žalą atlyginti, A. G. civilinis ieškinys ir patikslintas civilinis ieškinys tenkintini iš dalies priteisiant viso 920,00 Eur, likusioje dalyje ieškinys ir patikslintas ieškinys atmestini kaip nepagrįsti (BPK 115 straipsnis).

Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog nuketėjusioji S. Š. dėl neteisėtų smurtinių G. Š. veiksmų patyrė neturtinę žalą, t. y. ji patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nes buvo užpulta viešoje vietoje, matant jos ir kaltinamojo nepilnamečiams vaikams, kurie dėl įvykio buvo išsigandę ir verkė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką analogiškose bylose, nukentėjusiajai S. Š. priteistina 300,00 Eur dydžio neturtinė žala, likusioje dalyje ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (BPK 115 straipsnis).

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusįjį A. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme atstovavo atstovas advokatas Mindaugas Klemenis (t. 1, b. l. 61), 1000,00 Eur dydžio išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (t. 3, b. l. 24, 25) pripažintinos proceso išlaidomis ir, pripažinus G. Š. kaltu, taip pat išieškotinos iš kaltinamojo G. Š. (BPK 103 straipsnis, 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl A. G. nežymaus sužalojimo) ir paskirti jam laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 6 (šešiems) mėnesiams, visą bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti A. G. padarytą turtinę žalą, viso 520,00 Eur.

G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo S. Š.) paskirti jam laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 5 (penkiems) mėnesiams, visą bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir G. Š. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 9 (devyniems) mėnesiams, visą bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti A. G. padarytą turtinę žalą, viso 520,00 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, subend-rintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. Š. skirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 6 (šešiems) mėnesiams, visą bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti A. G. padarytą turtinę žalą, viso 520,00 Eur.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. Š. kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti G. Š., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Procesą, dėl 2022 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio Nr. 32803, nutraukti.

A. G. civilinį ieškinį ir patikslintą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš G. Š. priteisti A. G. 520,00 Eur (penkis šimtus dvidešimt eurų) turtinės ir 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos. Viso 920,00 Eur (devynis šimtus dvidešimt eurų). Likusioje dalyje civilinį ieškinį ir patikslintą civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš G. Š. 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) A. G. advokato pagalbai apmokėti.

S. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš G. Š. priteisti S. Š. 300,00 Eur (tris šimtus eurų). Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.