- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-15
- Bylos Nr.
- e2-1201-934/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00944-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Suinteresuotas asmuo
- IKI Lietuva
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės Nordic Power Management, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Adminova“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties, kuria netenkintas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės Nordic Power Management skundas dėl 2023 m. liepos 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 3-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, suinteresuoti asmenys IKI Lietuva, uždaroji akcinė bendrovė, ir Nordic Power Management, OU,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) Nordic Power Management (toliau – ir Bendrovė) buvo iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Adminova“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 19 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nutarta Bendrovę likviduoti dėl bankroto.
3. 2023 m. liepos 20 d. įvyko likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) Nordic Power Management kreditorių susirinkimas, kurio metu 3-uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta nepatvirtinti LUAB Nordic Power Management galutinės bankroto ataskaitos. Bendrovės kreditoriai IKI Lietuva, UAB, ir Nordic Power Management, OU, balsavo prieš galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimą.
Šalies argumentai
4. Bendrovės nemokumo administratorė 2023 m. rugpjūčio 2 d. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Bendrovės kreditorių susirinkimo, įvykusio 2023 m. liepos 20 d. 3-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą ir patvirtinti Bendrovės galutinę bankroto ataskaitą.
5. Skunde nurodyta, kad Bendrovės kreditorių susirinkimo, įvykusio 2023 m. liepos 20 d. metu 3-uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas nepatvirtinti Bendrovės galutinės bankroto ataskaitos. Nemokumo administratorė galutinėje bankroto ataskaitoje nurodė, kad kintamasis atlygis nemokumo administratorei sudaro 32 239,90 Eur dydžio sumą, kuri buvo apskaičiuota tokiu būdu: (bankroto proceso pajamos – bankroto proceso išlaidos) × Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybės) nustatyto procentinio dydžio, atvirkščiai proporcingo šio skirtumo dydžiui = (466 200,23 Eur – 31 402,70 Eur) × Vyriausybės nustatyto procentinio dydžio, atvirkščiai proporcingo šio skirtumo dydžiui = 32 239,90 Eur. Bendrovės kreditoriai IKI Lietuva, UAB, ir Nordic Power Management, OU, balsuodami kreditorių susirinkime prieš galutinę bankroto ataskaitą, nurodė dvi nesutikimo priežastis:1) į pajamas, skirtas kintamojo atlygio skaičiavimui, negali būti įtraukiama piniginių lėšų suma, buvusi įmonės sąskaitoje bankroto bylos iškėlimo dienai; 2) buhalterinės paslaugos už laikotarpį nuo 2022 m. birželio mėn. iki 2023 m. gegužės mėn., yra nepagrįstos, o jas teikė su nemokumo administratore susijęs asmuo.
6. Skunde nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 77 straipsnio 1 dalį, nemokumo administratorės atlygį sudaro bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą, kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus ir atlygis už ūkinės komercinės veiklos vykdymą, jeigu ji yra vykdoma. Pagal JANĮ į bankroto proceso administravimo išlaidas įtraukiamos visos išlaidos, įskaitant ir bazinį atlyginimą nemokumo administratoriui, o į bankroto proceso pajamas – visos lėšos, esančios kreditorių sąskaitoje, į jas neįtraukiant sumos, kuri pagal JANĮ 98 straipsnio 3 dalį buvo išmokėta įkaito turėtojui. Nei JANĮ, nei kitas teisės aktas neišskiria ir nenurodo, kad piniginės lėšos, kurios buvo bankroto bylos iškėlimo dienai, turi būti netraukiamos į bankroto proceso pajamų sumą, teisės aktui numatant tik vieną opciją, kuomet mažėja bankroto proceso pajamų suma – kai įkaito turėtojui pagal JANĮ 98 straipsnio 3 dalį išmokama iš įkeisto turto realizavimo gauta suma. JANĮ prasme visos lėšos, pervestos į kreditorių sąskaitą yra laikytinos pajamomis, o nemokumo administratorės darbo rezultatą atspindi ne tik gautos pajamos, tačiau ir turėtos išlaidos (kintamasis atlygis apskaičiuojamas iš pajamų atėmus išlaidas ir padauginus iš Vyriausybės nustatyto procentinio dydžio). Kuo didesnes išlaidas patirtų nemokumo administratorė, tuo mažesnį kintamąjį atlygį ji gautų. Taigi, pajamomis įstatymo leidėjas laiko visas lėšas, pervestas į kreditorių sąskaitą, dėl ko akivaizdu, kad įstatymo leidėjui nustačius, kad bankroto proceso metu bankrutuojantis subjektas gali turėti tik vieną sąskaitą – kreditorių sąskaitą (jei nevykdoma ūkinė komercinė veikla), visos lėšos, buvusios bendrovės sąskaitose, privalo būti pervestos būtent į šią sąskaitą ir jos laikomos pajamomis. JANĮ nesuteikia teisės kreditorių susirinkimui savo nuožiūra tvirtinti kintamojo atlygio dydžio, ar keisti imperatyviai JANĮ įtvirtintą kintamojo atlygio apskaičiavimo tvarką, dėl to nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo kreditorių susirinkimui keisti bankroto proceso pajamų skaičiavimo metodiką, nurodant, kad piniginės lėšos, buvusios bankroto bylos iškėlimo dienai, negali būti įtraukiamos į bankroto proceso pajamas, skaičiuojant kintamąjį atlygį nemokumo administratoriui, kadangi toks skaičiavimas prieštarauja JANĮ 77 straipsnio 6 daliai ir nepagrįstas jokiomis kitomis teisės normomis. Atsižvelgiant į tai, kad visos piniginės lėšos yra kreditorių sąskaitoje, tiek buvusios bankroto bylos iškėlimo dienai, tiek gautos bankroto proceso metu, atitinka bankroto proceso pajamų sąvoką, dėl to jos visos buvo įtraukiamos į kintamojo atlygio skaičiavimą, kas pagrindžia ginčijamojo nutarimo neteisėtumą.
7. Skunde nurodyta, kad kreditorių susirinkimo, įvykusio 2021 m. rugpjūčio 6 d., 4-uoju darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta Bendrovės bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata, skirta naudoti nuo bankroto bylos iškėlimo iki Bendrovės pabaigos, buhalterinėms paslaugoms skiriant 400,00 Eur + PVM dydžio sumą per mėnesį. Nemokumo administratorė sudarė buhalterinių paslaugų sutartį su buhalterines apskaitos paslaugas teikiančia ir specilizuojančia bankroto procesuose įmone UAB „Finvita“. Nei JANĮ, nei Bendrovės kreditorių susirinkimas nenustatė pareigos nemokumo administratorei atlikti buhalterinių paslaugų konkursą, kad būtų parenkamas atitinkamas paslaugų teikėjas. Taigi, kreditoriai, nesutikdami su UAB „Finvita“ teikiamomis paslaugomis, turėtų įrodyti, kad šias paslaugas kažkas galėjo ir norėjo suteikti ženkliai pigiau, ar kad tokios paslaugos, reglamentuotos teisės aktais kaip privalomos, pavyzdžiui, ataskaitų teikimas mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo administratoriams, statistikos departamentui ir t. t. šiuo atveju nebuvo būtinos, o neapsiriboti sutampančių pavardžių nurodymu bei formaliu pasakymu, kad paslaugos visa apimtimi nebuvo būtinos, kadangi jos pirktos iš susijusio asmens. Nesant įstatyminio draudimo dėl paslaugų tiekėjo, nemokumo administratorė savo nuožiūra pasirinko buhalterinių paslaugų tiekėją UAB „Finvita“, dėl kurio suteiktų paslaugų ir/ar jo kokybės nėra jokių pretenzijų ar neatitikimų. Buhalterinių paslaugų išlaidoms atitinkant patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą bei teisės aktuose nesant ribojimo dėl nemokumo administratorės pasirinktinų paslaugų teikėjų ir jų sąsajų, kreditoriaus Nordic Power Management OU nesutikimas su 1 452 Eur dydžio buhalterinių paslaugų suma yra nepagrįstas, kas atitinkamai patvirtina ginčijamo nutarimo neteisėtumą
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 31 d. nutartimi atsisakė patvirtinti LUAB Nordic Power Management galutinę bankroto ataskaitą.
9. Teismas nurodė, kad 2023 m. liepos 20 d. kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudaro 1 557 285,88 Eur, t. y. 99,85 proc. visų Bendrovės bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų. Kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų teismas nenustatė.
Šalies argumentai
10. Teismas nustatė, kad IKI Lietuva, UAB 2018 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu Bendrovei dėl sutartinės prievolės įvykdymo natūra ir šiam reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 11 d., 2018 m. gruodžio 27 d. ir 2019 m. sausio 22 d. nutartimis taikė Bendrovei laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo 495 330,89 Eur vertės Bendrovės turtą (civilinė byla Nr. e2-1890-794/2019). Kreditorė Nordic Power Management, OU, nurodė, kad administratorė 2021 m. rugpjūčio 6 d. pirmajam kreditorių susirinkimui pateikdama informaciją apie Bendrovės turtą, nurodė būtent Bendrovės banko sąskaitoje buvusias 339 079,43 Eur lėšas, paaiškino, kad vienintelės planuojamos bankroto proceso pajamos yra susigrąžintinas PVM. Teismas padarė išvadą, jog lėšos, buvusios Bendrovės banko sąskaitoje, kai buvo iškelta bankroto byla, laikytinos Bendrovės turtu, o ne pajamomis.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas nurodė, kad JANĮ apibrėžta, kad kintamasis atlygis yra atlygio nemokumo administratorei dalis, kuri mokama už bankroto proceso administravimo rezultatus, todėl bankroto proceso pajamas sudaro tik Bendrovės bankroto proceso metu aktyviais administratoriaus veiksmais gautos lėšos, įmokėtos į kreditorių sąskaitą, t. y. lėšos gautos pardavus turtą, prisiteisus kokias sumas ir pan. Teismas pažymėjo, kad bankroto proceso metu Bendrovės sąskaitos turi būti uždaromos, o joje esančios lėšos pervedamos į Bendrovės kreditorių sąskaitą. Bankroto proceso pajamomis negali būti pripažįstamos pajamos vien dėl to, kad jos yra pervedamos į specialią sąskaitą, neatsižvelgiant į tokių pajamų kilmę ir paskirtį. Todėl bankroto bylos iškėlimo metu Bendrovės sąskaitoje buvusios lėšos negali būti laikomos bankroto proceso pajamomis. Teismas nusprendė, kad 339 079,43 Eur suma, buvusi Bendrovės banko sąskaitoje bankroto iškėlimo dieną nėra ir negali būti laikoma bankroto proceso pajamomis. Teismas vertino, kad nemokumo administratorės nustatytas kintamasis atlygis nagrinėjamu atveju buvo apskaičiuotas klaidingai ir prieštarauja JANĮ nuostatoms.
12. Teismas nustatė, kad 2020 m. lapkričio 23 d. su UAB „Finvita“ sudaryta buhalterinių paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios Priedo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punkte sutarta, jog Bendrovė už sutarties pagrindu teikiamas buhalterines paslaugas nepriklausomai nuo suteiktų buhalterinių paslaugų apimties ir pobūdžio įsipareigoja kas mėnesį mokėti UAB „Finvita“ fiksuotą atlygį, kurio dydis 200 Eur, Priedo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punkte sutarė, jog įsipareigoja kas mėnesį nuo 2022 m. gegužės 1 d. mokėti 100 Eur. Tai atitiko Bendrovės kreditorių 2021 m. rugpjūčio 6 d. susirinkime patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą buhalterinėms paslaugoms. Kreditorės argumentą, jog UAB „Finvita“ nurodytu laikotarpiu neatliko jokių darbų, paneigia pareiškėjos pateikti laikotarpiu nuo 2022 m. birželio mėn. iki 2023 m. gegužės mėn. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai, 2023 m. liepos 3 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, kad nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog UAB „Finvita“ Bendrovei nesuteikė buhalterinių paslaugų ar sąskaita faktūra išrašyta ne atliktų darbų aktų pagrindu. Teismas nusprendė, kad buhalterinių paslaugų išlaidos atitinka patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą ir administratorė galutinėje bankroto ataskaitoje į patirtų išlaidų sumą pagrįstai įtraukė 1 452 Eur dydžio buhalterinių paslaugų išlaidas.
13. Teismas pripažinęs, kad 339 079,43 Eur suma, buvusi Bendrovės banko sąskaitoje bankroto iškėlimo dieną nėra ir negali būti laikoma bankroto proceso pajamomis, o nemokumo administratorės nustatytas kintamasis atlygis apskaičiuotas klaidingai, nusprendė, kad galutinė Bendrovės bankroto ataskaitą atsisakyta patvirtinti pagrįstai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
14. LUAB Nordic Power Management, atstovaujama nemokumo administratorės, atskiruoju skundu prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą dėl LUAB Nordic Power Management 2023 m. liepos 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 3-uoju darbotvarkės klausimu, pripažinimo negaliojančiu tenkinti ir patvirtinti galutinę bankroto ataskaitą; priteisti solidariai iš kreditorių Nordic Power Management, OU, ir IKI Lietuva, UAB, bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai išaiškino JANĮ 77 straipsnio 5 dalies ir 6 dalies nuostatas ir tokiu būdu pažeidė materialinės teisės normas, susijusias su kintamojo atlygio skaičiavimu, dėl ko neteisingai išsprendė bylą. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio pagrindu.
14.2. JANĮ 77 straipsnio 6 dalyje imperatyviai įtvirtinta, jog bankroto proceso pajamas sudaro į kreditorių sąskaitą įmokėtos sumos ir vadovaujantis šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalimi įkaito turėtojui išmokėtos sumos skirtumas. Įstatymo leidėjas nenumatė jokių išimčių, kokiu atveju lėšos, pervestos į kreditorių sąskaitą būtų nelaikomos pajamomis, todėl sistemiškai aiškinant šią JANĮ nuostatą, akivaizdu, jog įstatymo leidėjas bankroto proceso pajamomis laiko tiek pinigines lėšas buvusias įmonės sąskaitoje, pervedus jas į kreditorių sąskaitą, tiek visą įmonės turtą, transformuotą į pinigines lėšas. Bankroto proceso pabaigoje visos lėšos tiek iš įmonės sąskaitų, atidarytų iki bankroto proceso, tiek iš komercinės sąskaitos, privalo būti pervestos į bankroto proceso metu atidarytą kreditorių sąskaitą. Taigi, įstatymų leidėjas tikslingai nenumatė jokių išimčių, kada į kreditorių sąskaitą pervestos lėšos nelaikytinos įmonės pajamomis ir nurodė, kad visos į kreditorių sąskaitą pervestos lėšos laikytinos įmonės pajamomis, atitinkamai, aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtintų imperatyvių įstatymo normų pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi negalėjo interpretuoti kitaip.
14.3. Nemokumo administratorė 2021 m. rugpjūčio 6 d. pirmajam Bendrovės kreditorių susirinkimui pateikdama informaciją apie Bendrovės turtą, nurodė Bendrovės banko sąskaitoje buvusias 339 079,43 Eur lėšas bei paaiškino, kad vienintelės planuojamos bankroto proceso pajamos yra susigrąžintinas PVM (pridėtinės vertės mokestis), tačiau nemokumo administratorė ir negalėjo nurodyti kitaip, kadangi tuo metu – Bendrovės bankroto proceso pradžioje – piniginės lėšos dar nebuvo pervestos į kreditorių sąskaitą. Toks nemokumo administratorės informacijos nurodymas (be papildomų paaiškinimų dėl JANĮ reglamentavimo) nekeičia ir negali pakeisti imperatyvios JANĮ nuostatos, kad įmonės sąskaitose buvusios lėšos privalo būti pervestos į kreditorių sąskaitą ir yra laikytinos bankroto proceso pajamomis. Nei JANĮ nuostatos ir (ar) kiti teisės aktai neįtvirtina aktyvių nemokumo administratorės veiksmų sąrašo, kuriame nurodytais administratorės veiksmais gautos lėšos būtų priskiriamos bankroto proceso pajamoms. JANĮ prasme visos lėšos, pervestos į kreditorių sąskaitą yra laikytinos bankroto proceso pajamomis, o administratoriaus darbo rezultatą atspindi ne tik gautos pajamos, tačiau ir turėtos išlaidos (kintamasis atlygis apskaičiuojamas iš pajamų atėmus išlaidas ir padauginus iš Vyriausybės nustatyto procentinio dydžio) – kuo didesnes išlaidas patirtų nemokumo administratorė, tuo mažesnį kintamąjį atlygį ji gautų. Taigi, nemokumo administratorė savo aktyviais veiksmais dirba taip, kad būtų patirtos ir kuo mažesnės administravimo išlaidos.
Atsiliepimas
15. Suinteresuotas asmuo IKI Lietuva, UAB, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo: civilinę bylą pagal LUAB Nordic Power Management nemokumo administratorės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties nutraukti, priteisti bylinėjimosi išlaidas arba LUAB Nordic Power Management nemokumo administratorės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius atsikirtimus:
15.1. Skundžiama nutartis nėra ir negali būti apeliacijos objektu, todėl turi būti nutraukta. Nei JANĮ, nei CPK teisės normos tiesiogiai neįtvirtina galimybės apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis yra nutarta atsisakyti panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą netvirtinti galutinės bankroto ataskaitos. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
15.2. Nors atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje pritaikė JANĮ nenumatytą išimtį, pagal kurią lėšos, nemokumo administratorės pervestos į Bendrovės kreditorių sąskaitą yra nelaikomos pajamomis, tačiau tokie nemokumo administratorės argumentai yra klaidingi. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas nepritaikė jokios išimties ir, juo labiau JANĮ nenumatytos išimties. Teismas tinkamai išaiškino JANĮ 77 straipsnio 5 ir 6 dalies normas ir priėjo išvados, kad 339 079,43 Eur suma, buvusi Bendrovės banko sąskaitoje bankroto iškėlimo dieną nėra ir negali būti laikoma bankroto proceso pajamomis. Atskirajame skunde pateikiamas JANĮ normų interpretavimas neatitinka bankroto proceso tikslų. Kintamasis atlygis yra atlygio nemokumo administratorei dalis, mokama nemokumo administratorei už bankroto proceso administravimo rezultatus, todėl bankroto proceso pajamas sudaro tik Bendrovės proceso metu aktyviais nemokumo administratorės veiksmais gautos lėšos, įmokėtos į kreditorių sąskaitą (iš kurių atimamas įkaito turėtojui išmokėtos sumos skirtumas). Antra, atskirajame skunde nemokumo administratorės nurodomi atvejai, kuriais nemokumo administratorei neįdėjus pastangų jai vis tiek yra skaičiuojamas kintamasis atlygis, negali būti tapatinami su konkrečia nagrinėjama situacija ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas nutartyje pateikė neteisingą JANĮ 77 straipsnio 5 dalyje ir 6 dalyje įtvirtintų teisės normų aiškinimą ir neteisingai jas pritaikė. Trečia, nemokumo administratorės atskirajame skunde pateikiamas JANĮ normų interpretavimas nesutampa su lingvistiniu sąvokų „pajamos“ ir „įmokėti“ aiškinimu. Nemokumo administratorės atliktas Bendrovės sąskaitoje buvusių lėšų pervedimas į kitą Bendrovės sąskaitą nėra ir negali būti laikomas nei pajamomis, nei įmokėjimu, kaip tuo negalėtų būti laikomas ir asmens turimų lėšų pervedimas iš vienos asmens banko sąskaitos į kitą.
16. Suinteresuotas asmuo Nordic Power Management OU atsiliepime į atskirąjį skundą prašo LUAB Nordic Power Management nemokumo administratorės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties atmesti ir bylą nutraukti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:
16.1. Nutartis dėl Bendrovės galutinės bankroto ataskaitos nepatvirtinimo negali būti apeliacijos objektu, todėl apeliacinis procesas turi būti nutrauktas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bankroto procese priimta pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina užkertančia galimybę tolesnei bylos eigai, jei dėl šios nutarties priėmimo negalėtų vykti bankroto procesas, ar kad bent vienas proceso dalyvis toliau negalėtų dalyvauti bankroto bylos procese. Šiuo atveju nutartis negali būti vertinama, kaip užkertanti kelią tolesniam Bendrovės bankroto procesui, nes nemokumo administratorė, įvertinusi nutartyje pateiktus išaiškinimus dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo turi visas galimybes pateikti atnaujintą ir pakoreguotą galutinę bankroto ataskaitą tvirtinti kreditoriams.
16.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad lėšos buvusios Bendrovės banko sąskaitoje, iškėlus Bendrovei bankroto bylą, yra Bendrovės turtas, o ne pajamos, todėl kreditoriai pagrįstai nepatvirtino Bendrovės galutinės bankroto ataskaitos. Pirma, priešingai nei atskirajame skunde teigia Bendrovė, pirmosios instancijos teismas padarė objektyvią, teisingą ir pagrįstą išvadą, kad 339 079,43 Eur suma, buvusi Bendrovės banko sąskaitoje bankroto iškėlimo dieną, nėra ir negali būti laikoma bankroto proceso pajamomis. Antra, JANĮ 60 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytas reikalavimas nemokumo administratorei pateikti informaciją apie juridinio asmens turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, būtent ir turėtų būti skirtas atskirti Bendrovės turtą ir bankroto pajamas t. y. lėšas buvusias iki bankroto procedūros pradžios ir gautas jau pradėjus bankroto procesą. Net ir įstatymo leidėjo parinktas terminas yra „bankroto proceso pajamos“, o ne „bankroto pajamos“ ar „pajamos“, darant aiškų ir nedviprasmišką akcentą, jog tokios pajamos yra bankroto procese gautos lėšos. Trečia, JANĮ 60 straipsnio 8 dalies a punkte nurodyta, jog pirmajam kreditorių susirinkimui bankroto administratorius turi pateikti informaciją, inter alia, bankroto proceso planą, kuriame nurodo numatomą bankroto proceso pajamų sumą. Nemokumo administratorė tai atliko ir pirmajam kreditorių susirinkimui nurodė, kad vienintelės planuojamos bankroto proceso pajamos yra susigrąžintinas PVM. Nemokumo administratorė nenurodė kreditoriams, kad Bendrovės sąskaitoje esantys 339 079,43 Eur yra būsimos bankroto proceso pajamos. Ketvirta, JANĮ 77 straipsnio 5 dalyje nurodant kintamojo atlygio apskaičiavimo formulę yra pabrėžiama, kad kintamasis atlygis yra „už bankroto proceso administravimo rezultatus“. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, nurodydamas, kad bankroto proceso pajamas sudaro tik Bendrovės bankroto proceso metu aktyviais nemokumo administratorės veiksmais gautos lėšos, įmokėtos į kreditorių sąskaitą, t. y. lėšos gautos pardavus turtą, prisiteisus kokias sumas ir pan. Penkta, vadovaujantis JANĮ nuostatomis, 339 079,43 Eur yra turto rūšis iš kurios turi būti tenkinami kreditorių, o ne nemokumo administratorės reikalavimai, nes šios lėšos buvo Bendrovės sąskaitoje nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną. Galutinė bankroto ataskaita galėjo būti tvirtinama tik nemokumo administratorei tinkamai apskaičiavus bankroto proceso pajamas, atsisakius nepagrįstų išlaidų buhalterinėms paslaugoms ir atitinkamai pakoregavus nemokumo administratorės kintamojo atlygio dydį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).
18. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
19. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas nemokumo administratorės skundas, kuriuo 2023 m. liepos 20 d. Bendrovės kreditorių susirinkime 3-uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas nepatvirtinti Bendrovės galutinės ataskaitos.
20. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, numatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto byloms nagrinėti yra JANĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja JANĮ nuostatoms.
21. Nei CPK, nei JANĮ nėra taisyklės, leidžiančios skųsti visas be išimties pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis. Pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalį, teismo nutartys ir sprendimai gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Tais atvejais, kai tam tikrų nutarčių apskundimo procesinės tvarkos JANĮ nereglamentuoja, turi būti vadovaujamasi CPK nuostatomis dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021).
22. Teisė paduoti atskirąjį skundą reglamentuojama CPK 334 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu dviem atvejais: 1) šio kodekso nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.
23. Taigi, teismo nutarčių ir sprendimų, priimtų nemokumo procese, apskundimo klausimai sprendžiami vadovaujantis tokia logine struktūra: pirma, turi būti patikrinama, ar JANĮ nustato specialią taisyklę dėl teismo nutarties (ne)apskundimo; antra, jeigu specialiosios taisyklės JANĮ nėra, tuomet tikrinama, ar CPK normos įtvirtina tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymų leidėjas nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) neįtvirtino nei JANĮ, nei CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl konkrečios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, negali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, jog tokia nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos pagal atskirąjį skundą objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022; 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-823/2022).
24. JANĮ 99 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismo nutartis dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo yra neskundžiama. Tačiau šiame straipsnyje nedetalizuota, kokia nutartis, kuria išsprendžiamas galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo klausimas (patvirtinti galutinę bankroto ataskaitą ar jos netvirtinti), yra neskundžiama. Įstatymų leidėjui tiesiogiai JANĮ 99 straipsnyje nenustačius, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta netvirtinti galutinės bankroto ataskaitos, yra skundžiama atskiruoju skundu, tokios nutarties apskundimo galimybė vertinama pagal tai, ar ji užkerta kelią tolesnei bylos eigai.
25. Pasisakydamas dėl CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos taikymo bankroto teisiniams santykiams kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bankroto procese priimta pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina užkertančia galimybę tolesnei bylos eigai, jei dėl šios nutarties priėmimo negalėtų vykti bankroto procesas ar kad bent vienas proceso dalyvis toliau negalėtų dalyvauti bankroto bylos procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017, 19 punktas).
26. JANĮ 99 straipsnio nuostatas, susijusias su galutine bankroto ataskaita. Galutinę bankroto ataskaitą parengia ir pasirašo kartu su kreditorių susirinkimo pirmininku, gavusiu kreditorių susirinkimo pritarimą, nemokumo administratorius ir pastarasis ją pateikia teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paskutinių įplaukų į kreditorių sąskaitą dienos (JANĮ 99 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys). Galutinę bankroto ataskaitą tvirtina teismas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo sprendimo apskundimo termino pabaigos, jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas nebuvo apskųstas (JANĮ 99 straipsnio 5 dalis).
27. Aptartų teisės normų pagrindu (žr. šios nutarties 26 punktą), darytina išvada, kad galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimas apima kelis etapus: pirma, galutinę bankroto ataskaitą parengia nemokumo administratorius; antra, nemokumo administratorius kartu su kreditorių susirinkimo pirmininku, gavusiu kreditorių susirinkimo pritarimą, pasirašo nemokumo administratoriaus paruoštą galutinę bankroto ataskaitą; trečia, nemokumo administratorius galutinę bankroto ataskaitą teikia teismui tvirtinti. Taigi, kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas dėl galutinės bankroto ataskaitos (ne)tvirtinimo yra tarpinis galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo veiksmas, todėl nemokumo administratorė, įvertinusi tiek kreditorių susirinkimo metu pateiktas pastabas, tiek pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus dėl galutinės bankroto ataskaitos netvirtinimo, gali galutinę bankroto ataskaitą pakoreguoti ir pakartotinai kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl jos tvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nutartis, kuria atmestas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo netvirtinti galutinės bankroto ataskaitos, neužkerta kelio proceso eigai. Be to, asmuo, nesutikdamas su teismo nutartimi dėl galutinės bankroto ataskaitos (ne)tvirtinimo, gali atitinkamus argumentus išdėstyti teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos priėmimo procedūros eigoje, taip pat apeliaciniame skunde dėl galutinio teismo sprendimo, kuriuo bendrovė bus pripažinta pasibaigusia dėl bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-381/2021, 22 punktas).
28. Pažymėtina, kad tokios pozicijos Lietuvos apeliacinis teismas laikėsi ir anksčiau išnagrinėtose bylose, kuriose nurodė, kad galutinės bankroto ataskaitos netvirtinimas tiek kreditorių susirinkime, tiek teismui sprendžiant kreditorių susirinkimo sprendimo teisėtumo klausimą, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai ir tokia pirmosios teismo nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-703-781/2021, 2021 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-916-781/2021, 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-197-798/2023, 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-565-567/2023, 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1077-798/2023).
29. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas nemokumo administratorės skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo priimtas nutarimas nepatvirtinti Bendrovės galutinės ataskaitos, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai ir tokia pirmosios teismo nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu, t. y. ji negali būti apeliacijos objektu.
30. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, jog nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau tokia pirmosios instancijos teismo klaida nesudaro pagrindo nutarties, negalinčios būti apeliacijos objektu, peržiūrai apeliacine tvarka. Jeigu skundžiama nutartis, kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Tokiam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
31. Aplinkybė, jog tam tikras teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektu, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Procesinio sprendimo motyvavimas turi apimti argumentus, dėl kokios priežasties apeliacinis procesas byloje yra negalimas, t. y. kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais konkrečiu atveju grindžiama išvada, kad byloje priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020). Remdamasis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad atskirasis skundas pateiktas dėl apeliacijos objektu negalinčios būti pirmosios instancijos teismo nutarties, dėl atskirojo skundo argumentų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
32. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę paskirstant bylinėjimosi išlaidas turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-248/2021; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021).
33. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-1075/2018, 62 punktas; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 198 punktas).
34. LUAB Nordic Power Management, atstovaujama nemokumo administratorės, pateikė teismui prašymą priteisti iš Bendrovės kreditorių Nordic Power Management“, OU, ir IKI Lietuva, UAB, 605 Eur bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą.
35. Nagrinėjamu atveju teismui konstatavus, kad apeliantė nepagrįstai pateikė atskirąjį skundą dėl neskundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo, Bendrovės, atstovaujamos nemokumo administratorės, prašymas priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
36. Suinteresuotas asmuo Nordic Power Management, OU, pateikė teismui prašymą priteisti 995,00 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
37. Suinteresuotas asmuo IKI Lietuva, UAB, pateikė teismui prašymą priteisti 1 028,50 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
38. Suinteresuotų asmenų Nordic Power Management, OU, ir IKI Lietuva, UAB, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimų į atskirąjį skundą parengimą dydis viršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių nuostatas apskaičiuotą maksimalų atlygintiną dydį (2 000,10 Eur × 0,4 = 800,04 Eur), todėl iš Bendrovės suinteresuotų asmenų naudai priteistina po 800,04 Eur sumą.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės Nordic Power Management, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Adminova“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties, kuria netenkintas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės Nordic Power Management skundas dėl 2023 m. liepos 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 3-uoju klausimu, panaikinimo, nutraukti.
Priteisti iš likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės Nordic Power Management, juridinio asmens kodas 302548646, suinteresuoto asmens Nordic Power Management, OU, juridinio asmens kodas 11504072, naudai 800,04 Eur (aštuonių šimtų eurų 4 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės Nordic Power Management, juridinio asmens kodas 302548646, suinteresuoto asmens IKI Lietuva, uždarosios akcinės bendrovės, juridinio asmens kodas 110193723, naudai 800,04 Eur (aštuonių šimtų eurų 4 ct) bylinėjimosi išlaidas.