- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-28
- Bylos Nr.
- 2-8524-1153/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04148-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Malijauskas
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- Z. B.
- Advokatai
- Girdutis Vainius
dalyvaujant ieškovei A. R., atsakovui Z. B. (Z. B.), atsakovo atstovui advokatui Girdučiui Vainiui,
nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui Z. B. dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Z. B., prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2183-614/2014 priteistą išlaikymo dydį – priteisiant iš atsakovo Z. B. nepilnamečio sūnaus A. B. naudai išlaikymą po 275 Eur per mėnesį, pradedant nuo pareiškimo padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 15 d. sumokant vaiko motinai A. R., kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais. Taip pat iš atsakovo priteisti visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 4 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2183-614/2014, kuriuo nutraukė tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą santuoką, nustatė (duomenys neskelbtini) gimusio nepilnamečio vaiko A. B. gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisė iš atsakovo periodinį išlaikymą vaikui po 500 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai bei siekdama apsaugoti vaiko interesus, prašo teismo pakeisti priteisto išlaikymo dydį. Pažymi, jog nuo išlaikymo priteisimo momento, padidėjo vaiko poreikiai, išaugo maisto, drabužių, mokymosi priemonių, komunalinių paslaugų ir kitos kainos, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su mokslu, papildomu ugdymu, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu, taip pat pasikeitė šalies ekonominė padėtis, padidėjo vaiko poreikiai. Pasak vaiko motinos, sūnaus išlaikymui per mėnesį vidutiniškai yra reikalinga apie 630 Eur suma. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikia vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodyti nepilnamečio A. B. poreikiai ir jiems patenkinti reikalinga suma – 120 Eur per mėnesį reikia būsto nuomai/paskolai, 40 Eur – komunaliniams mokesčiams, 40 Eur – transporto išlaidoms, 10 Eur – pramogoms (filmai, spektakliai, parodos, draugų gimtadieniai), 10 Eur – edukacijai mokykloje (spektakliai, lavinamieji užsiėmimai, ekskursijos), 10 Eur – klasės fondui, 10 Eur – pratyboms, užduočių knygelėms, 10 Eur – kanceliarinėms prekėms, 60 Eur – kišenpinigiams į mokyklą, maistui mokykloje, 150 Eur – maistui (namuose), 7 Eur – vaistams, vitaminams, 4 Eur – higienos reikmenims, 30 Eur – viršutiniams drabužiams, 4 Eur – apatiniams drabužiams, 10 Eur – striukėms, 9 Eur – avalynei žiemai, 10 Eur avalynei vasarai, 20 Eur – atostogoms, 20 Eur – gimtadieniui, 41 Eur – kompiuteriui ir su juo susijusiems priedams bei 15 Eur – telefonui, t. y. viso 630 Eur per mėnesį. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad mėnesinis išlaikymo vienam vaikui orientacinis dydis vienam tėvui – ½ minimalios mėnesinės algos (633 Eur). Pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą jai kas mėnesį yra mokama 87,75 Eur išmoka vaikui. Todėl iš orientacinio mėnesinio išlaikymo vaikui dydžio, tenkančiam vienam tėvui – 1/2 minimalios mėnesinės algos (633 Eur), atėmus gaunamą išmoką vaikui, išlaikymas (vienam tėvui) sudaro apie 275 Eur. Atsižvelgdama į tai, kad minėtas išlaikymo dydis yra siejamas su būtiniausių vaiko poreikių tenkinimu ir vadovaujantis teismų praktika bei protingumo kriterijumi, šio išlaikymo dydžio nereikia įrodinėti, ieškovė remiasi šia nuostata ir prašo priteisti iš atsakovo tik minimalią išlaikymo sumą, t. y. 275 Eur per mėnesį. Kartu pažymi, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl mano, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį galėtų skirti po 275 Eur. Kartu ieškovė pažymi, kad abu tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, todėl jų pareiga išlaikyti vaikus taipogi yra lygi. Ieškovė paaiškina, kad jos vidutinis gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 3 000 Eur per mėnesį (atskaičius mokesčius), turi nekilnojamojo turto ir automobilį. Atsakovo turtinė padėtis ieškovei nėra žinoma, tačiau jis darbingo amžiaus, todėl galėtų užtikrinti bent minimalų išlaikymą vaikui.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Z. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, jog dėl savo finansinės padėties negali teikti nepilnamečiam vaikui A. B. ieškiniu prašomo dydžio išlaikymo. Vyro teigimu, jis dirba autošaltkalviu ir įprastai jo mėnesinės pajamos, atskaičius mokesčius, nesiekia 500 Eur. Kitų pajamų atsakovas neturi. Taip pat atsakovas pažymi, jog yra sudaręs naują santuoką, kurioje (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. B. Šiuo metu mažamečiam vaikui yra dveji metai. Atsižvelgiant į tai, atsakovas iš gaunamo darbo užmokesčio turi išlaikyti ne tik du nepilnamečius vaikus, bet gaunamų pajamų turi pakakti ir jo paties pragyvenimui, ką, pasak atsakovo, kartais užtikrinti yra itin sudėtinga. Atsakovas pažymi, jog ieškovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei jo, nes ji gauna didesnes pajamas (jos vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra apie 3 000 Eur per mėnesį), turi nekilnojamojo turto bei keleivinį automobilį, tuo tarpu atsakovui priklauso ½ dalis buto, padalinto santuokos nutraukimo byloje, o kito nekilnojamojo turto jis neturi. Remiantis tuo, atsakovas nurodo, kad objektyviai negali skirti reikalaujamo dydžio (275 Eur) išlaikymo nepilnamečiui vaikui, nes iš jo gaunamo atlyginimo atskaičius mokesčius bei vaiko išlaikymui skirtus pinigus lieka suma, kuri nėra pakankama padengti minimalius pragyvenimo poreikius. Taip pat atsakovas Z. B. mano, jog ieškovės pateiktas nepilnamečio vaiko A. B. poreikių sąrašas neatspindi tikrovės ir neatskleidžia tikrųjų vaiko poreikių, todėl ieškovės ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą.
4. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymą turi teikti abu tėvai, proporcingai vaiko poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.201 straipsnis numato, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, vaiko poreikiai. Tarnybos nuomone, A. B. augant, didėja jo poreikiai, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimu priteistas išlaikymas vaikui nebeatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, susiformavusios teismų praktikos, negali užtikrinti net minimalių, būtiniausių vaiko poreikių, dėl to turi būti didintinas, atsižvelgiant į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą. Tarnyba atkreipia dėmesį, jog priteisiant išlaikymą, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Kartu pateiktoje išvadoje nurodo, jog Tarnybos specialistė apsilankė ieškovės bei vaiko gyvenamojoje vietoje ir surašė 2023 m. gegužės 5 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą Nr. 1ŠTA-235 bei vaiko nuomonės išklausymo aktą Nr. 1VAIK-174. Pažymi, kad apsilankymo metu buvo nustatyta, jog nepilnametis A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su mama A. R., jos sugyventiniu A. T. (A. T.) ir broliu R. T. (R. T.), gim. (duomenys neskelbtini), gyvena nuomojamame trijų kambarių su visais patogumais bute, adresu (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu namuose buvo švaru, tvarkinga. Vaikas turi atskirą kambarį, apstatytą reikiamais baldais bei daiktais, berniukui sudarytos tinkamos gyvenimo, mokymosi, ugdymosi sąlygos. A. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, (duomenys neskelbtini) klasėje. Vaiko sveikatos priežiūra atliekama VšĮ Karoliniškių poliklinikoje. Taip pat išvadoje nurodo, jog specialistei pakalbinus nepilnametį, berniukas papasakojo, kad gyvena su mama, tėčiu A. ir broliu. Nepilnametis teigė, jog vyro vardu Z. nepažįsta. Pasak vaiko, jis žino, kad turi kitą tėtį, tačiau nepamena nei jo vardo, nei kaip jis atrodo, neturi jo telefono numerio. Pokalbio su Tarnybos specialiste metu, nepilnametis A. B. nurodė, jog šiuo metu nelanko jokių būrelių, nes užduodama daug namų darbų, tačiau norėtų lankyti futbolą ir/ar krepšinį, nes jam gerai gaunasi žaisti ir vadovauti. Tarnyba pažymi, jog apsilankymo metu taip pat buvo bendrauta su ieškove A. R., kuri nurodė, kad dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės direktore, jos darbo pajamos – apie 3 000 Eur per mėnesį. Pasak ieškovės, atsakovas Z. B. vaikui teikia 144 Eur per mėnesį išlaikymą, papildomai prie vaiko išlaikymo neprisideda, su vaiku nebendrauja, nesidomi ir nepalaiko jokio ryšio. Tarnyba atkreipia dėmesį, jog specialistei nepavyko ištirti atsakovo šeimos aplinkos sąlygų, nes susisiekus su juo telefonu, Z. B. nurodė, jog yra pateikęs atsiliepimą į ieškinį, kuriame yra išdėstęs savo poziciją, taip pat, pasak vyro, jis savo nuomonę išsakys posėdžių metu, todėl bendrauti su specialiste nesutiko.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
5. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes bei prašė ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad iš atsakovo prašo priteisti didesnį išlaikymą nepilnamečiui vaikui minimalų, neviršijantį teismų praktikoje nustatyto orientacinio dydžio, nors faktiškai šis išlaikymas vaikui yra net didesnis nei prašoma ieškiniu. Pažymėjo, kad atsakovas jau ilgą laiką nebendrauja su vaiku, juo nesidomi, nieko vaikui nedovanoja, neklausia apie vaiko poreikius (paskutinį kartą tėvas matė vaiką, kai vaikui buvo vos keli metai), šiuo metu nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo praėjo beveik 10 metų, vaiko poreikiai pasikeitė, padidėjo, bet atsakovas didesne išlaikymo suma geranoriškai neprisideda, griežtai moka kaip nustatyta 2014 m. teismo sprendimu (t. y. 500 Lt (ekvivalentas 144 Eur + indeksavimas). Ieškovė palaikė ieškinio priede nurodytus dabartinius bendrus vaiko poreikius 630 Eur sumai, taip pat įskaičiavo į šią sumą gaunamus „vaiko pinigus“. Mano, kad išlaikymą vaikui abu tėvai turi teikti lygiomis dalimis. Anksčiau 2014 m. teismo sprendimu (sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių) buvo sutartas 500 Lt išlaikymo dydis po sunkių derybų, neindividualizuojant konkrečių vaiko poreikių, nors faktiškai jau tuomet vaiko poreikiai buvo didesni nei buvo sutartas 500 Lt dydis (vien darželis daug kainavo). Pati ieškovė tuomet buvo dar jauna, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tai jai teisminis ginčas su atsakovu tada kėlė didelį stresą. Ieškovė pažymi, kad atsakovas, jau gyvenant santuokoje, buvo linkęs slėpti savo tikrąsias pajamas ir savo tikrąją turtinę padėtį, tai daro ir dabar. Ieškovė neabejoja, kad atsakovas uždirba ženkliai didesnes sumas nei deklaruoja bylos procese, tai patvirtina ir tai, jog jis dirba vienoje darbovietėje (autoservise) daugiau negu 20 metų (nėra tikėtina, kad atsakovas dirbtų nuolat tik už 500 Eur pelningoje darbovietėje), kito darbo neieško, atsakovas disponuoja didelėmis piniginėmis lėšomis, padengė ženklų kreditą bankui. Taip pat ieškovė perleido butą atsakovui (pagal 2014 m. teismo sprendime nustatytą susitarimą), kuriame po santuokos nutraukimo atsakovas ir gyveno, tuo tarpu ieškovei su vaiku teko nuomotis būstą, patirti papildomas išlaidas. Paaiškino, kad bute (duomenys neskelbtini) ieškovė po santuokos nutraukimo nebegyveno, tame bute gyveno ir gyvena atsakovas. Ieškovė atskleidė sąžiningai savo turtinę padėtį, tačiau atsakovas nusprendė būtų šioje byloje nesąžiningu, neatskleisti savo tikrosios turtinės padėties. Pažymėjo ir tai, kad šiuo metu ieškovė kreipėsi į antstolį dėl kitų su atsakovu piniginių lėšų priteisimo pagal ankstesnį teismo sprendimą (kadangi jau padengtas kreditas bankui) ir antstolis areštavo ir nurašė 13 000 Eur sumą atsakovo banko sąskaitoje, kas taip pat patvirtina apie tai, kad atsakovas turi nenurodytų teismui pajamų, pats atsakovas negali paaiškinti teismui kaip susitaupo piniginės lėšos jo banko sąskaitoje ir iš kur atsakovas jas nuolatos gauna. Ieškovė mano, kad šiuo atveju yra atsakovo principas nemokėti didesnio išlaikymo vaikui, jau po skyrybų atsakovas jai pasakė, kad jie (ieškovė ir vaikas) jam neegzistuoja. Pats atsakovas griežtai laikosi tik to ką nustato teismas, pats geranoriškai papildomos pagalbos nesiūlo. Ieškovė pažymi ir dėl atsakovo nenuoseklios byloje pozicijos dėl savo motinos, kadangi parengiamojo posėdžio metu atsakovas aiškino, jog jį motina išlaiko, o jau teismo posėdžio metu nurodo priešingai, kad jis padeda finansiškai motinai. Ieškovė pažymi, kad pati uždirba šiuo metu apie 3 000 Eur (atskaičius mokesčių), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, taip pat gauna vaiko pinigus iš valstybės, kitų pajamų neturi. 2012–2014 metais, kai vyko ankstesnis šalių procesas ieškovė uždirbdavo apie 1 000 Lt. Ieškovė nuo 2013 m. balandžio mėn. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje alga jau buvo didesnė. Nuo 2021 m. ieškovė papildomai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dar anksčiau ieškovė bandė vykdyti ir individualią veiklą, bet teko uždaryti, kai prasidėjo karantinas dėl COVID viruso. Ieškovės žiniomis, atsakovas anksčiau dirbo autoservise autošaltkalviu, dirba ir šiuo metu. Taip pat ieškovei buvo staigmena, kad atsakovas padengė po santuokos nutraukimo didelį kreditą bankui (buvo įnešamos įmokos bankui net po 3 000 Eur ir didesnėmis sumomis, bankas informavo ieškovę, kad kreditas šiai dienai pilnai padengtas). Pažymi ir tai, kad atsakovo nurodytos sveikatos problemos (ištrauktos iš e.sveikatos) yra panašios kaip visų, pati ieškovė turi tokias pačias sveikatos problemas ir net daugiau. Šiuo metu atsakovui nedarbingumas nenustatytas, jis nuolatos dirba, darbingas, todėl neva tai, kad atsakovas pradės tvarkytis nedarbingumą, tai ir galėtų būti aplinkybės ateityje galimai keisti (spręsti) išlaikymo pakeitimo klausimą, jeigu tokios aplinkybės iš tiesų būtų (pasitvirtintų), bet mano, jog šiuo atveju atsakovas tik prisidengia savo sveikata, nenorėdamas mokėti didesnio išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui. Ieškovė neturi nekilnojamojo turto, nuomoja butą, patiriamos nuomos išlaidos 400 Eur per mėnesį. Ieškovė turi automobilį, bet ateityje planuoja keisti. Ieškovė taip pat patvirtino, kad prašo priteisti didesnį išlaikymą vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Ieškovė taip pat prašo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė dėl advokatės ir taip pat bendrovės (teikiančios teisinės paslaugas) teisinės pagalbos, rengiant procesinius dokumentus. Pačios ieškovės išlaidos per mėnesį yra apie 1 500 Eur, dar 400 Eur nuoma ir 630 Eur vaiko poreikių užtikrinimui. Ieškovė taip pat turi sudariusį naują santuoką, jos sutuoktinis vykdo individualią veiklą ir uždirba per metus apie 12 000–18 000 Eur (tačiau dar neįskaičiavus išlaidų). Ieškovė turi dar vieną išlaikytinį vaiką (sūnų R., gim. (duomenys neskelbtini)), kuriam taip pat patiriamos išlaidos. Šeimai pavyksta per mėnesį susitaupyti 300–400 Eur nuo gaunamų bendrų pajamų, bet šios išlaidos vis tiek ateityje kur nors panaudojamos atsiradus neeilinėms išlaidoms (tai automobilį remontuoti, tai dar ką nors kitur). Pažymi ir tai, kad pats vaikas jau laiko savo tėvu ieškovės dabartinį sugyventinį, kadangi atsakovas faktiškai nebendrauja su vaiku beveik 10 metų ir vaikas jo nepažįsta.
6. Teismo posėdžio metu atsakovas (ir jo atstovas) nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Papildomai pažymėjo, kad atsakovas neginčija ieškovės nurodytų vaiko poreikių, tačiau ginčija savo turtinę padėtį ir galėjimą mokėti didesnį išlaikymo dydį, mano, kad išlaikymas vaikui turi būti teikiamas ne lygiomis dalimis (kadangi ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, todėl ji turėtų tenkinti didesnę išlaikymo dalį ir atitinkamai dėl to ieškinys turi būti atmestas). Atsakovas laiko save „mokėtoju“, ne vaiko tėvu (taip išsireiškė teismo posėdžio metu pats atsakovas). Atsakovas teigia, kad ieškovė meluoja ir yra aferistė, nepapasakojo teismui visų aplinkybių, nepapasakojo apie tai kaip dar šalių santuokos nutraukimo metu ieškovė pasisavino apie 35 000 Lt. Paaiškino, kad atsakovas (per atstovą) bandė vykdyti derybas dėl taikos šioje byloje su ieškove, tačiau 2023 m. liepos 28 d. antstolis areštavo ir nurašė 13 000 Eur (faktiškai su antstolio išlaidomis apie 15 500 Eur) nuo atsakovo banko sąskaitos, dėl to taikios derybos nutrūko. Šie pinigai (13 000 Eur) buvo paimti pagal 2014 m. teismo sprendimą už buto dalį, kai buvo grąžintas kreditas. Paaiškino, kad atsakovas jau apie 20 metų dirba autoservise UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, maždaug nuo 2002 metų. Pažymėjo, kad atsakovas turi sveikatos problemų dėl to negali uždirbti daugiau pajamų, šiuo metu tvarkosi neįgalumo dokumentus, šiai dienai procedūra tik pradėta, joks neįgalumas nenustatytas. Paaiškino, kad turi sveikatos problemų pagrinde su nugara (stuburu), spaudimas didelis, taip pat dažnai serga, tokių problemų turėjo jau gyvenant santuokoje su ieškove. Atsakovas supranta, jog reikia dirbti, todėl ir toliau dirba, nes turi dar ir mažametę dukrą, reikia mokėti ir visus mokesčius, padengti visas išlaidas. Dabartinės atsakovo darbinės pajamos yra apie 550 Eur po mokesčių per mėnesį, kiek dirba, tiek uždirba. Atsakovas yra įgijęs vyresniojo inžinieriaus, remontininko specialybę. Paaiškino, kad nebandė su darbdaviu kalbėtis dėl darbo užmokesčio pakėlimo, taip pat nebandė ieškotis kito darbo, neieškojo ir nežiūrėjo jokių darbo skelbimų (nieko negali pasakyti dėl pasiūlymų autošaltkalvių specialistams). Atsakovas turėjo mokėti kreditą bankui, turėjo mokėti išlaikymą, taupytis (kad sumokėti ieškovei už butą), taip pat turėjo dengti visas šeimos išlaidas, bet negalėjo paaiškinti kodėl neieškojo kito geriau apmokamo darbo. Atsakovas turi dabar dar kitą šeimą, vaiką (1,5 metų amžiaus). Atsakovės dabartinės sutuoktinės pajamos yra nurodytos dokumentuose, kurie buvo teikti teismui. Atsakovas jokių kitų pajamų negauna, nurodo, jog jo užmokestis atsispindi dokumentuose. Atsakovo dabartinė darbovietė nėra maža, turi filialą, nežino ar dirba pelningai, turi nemažai darbuotojų, turi keltuvų automobiliams. Po santuokos nutraukimo Luminor bankui atsakovas turėjo padengti labai didelę sumą, tikslios sumos nepamena (galėjo būti ir apie 120 000 Lt suma), bet kreditas bankui buvo padengtas pilnai. Kreditas bankui buvo padengtas jo darbinėmis lėšomis, dabartinės sutuoktinės ir atsakovo motinos finansine pagalba. Konkrečias pagalbos sumas iš kitų asmenų negalėjo įvardinti. 13 000 Eur banko sąskaitoje atsakovas sutaupė iš savo darbinių pajamų, negalėjo paaiškinti konkrečiai (kelis kartus buvo to klausiama) kaip pavyko sutaupyti tokią sumą, uždirbant tokias minimalias oficialias pajamas, bet nurodė, jog taupė nė vienus metus. Faktiškai atsakovas paaiškino, jog dėl šių aplinkybių (buto ir antstolio) net sumokėjo 15 500 Eur ieškovei ir antstoliui. Negalėjo paaiškinti kaip buvo susitaupyta tokia 15 500 Eur suma, tačiau paaiškino, kad taupė kartu su sutuoktine nuo jų santuokos sudarymo (t. y. (duomenys neskelbtini) metais). Atsakovas supranta, kad neteikdamas savo banko išrašo (nors buvo įpareigotas teismo), teismas gali taikyti contra spoliatorem prezumpciją ir taikyti atitinkamas pasekmes. Atsakovas turi be buto dar žemės sklypą, kurį jam padovanojo. Bute (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo atsakovas nuolatos gyveno, šiuo metu ten gyvena su savo dabartine šeima. Kartu su ieškove šiame bute gyventi kartu negalėjo, buvo ir gana konfliktiški santykiai. Atsakovas taip pat turi vieną automobilį. Atsakovas negalėjo paaiškinti savo mėnesines išlaidas, tačiau paaiškino, jog vidurkis už butą mokesčiai apie 200 Eur per mėnesį. Maistą šeimai perka atsakovo dabartinė sutuoktinė, kuri į parduotuvę eina beveik kasdien. Negalėjo įvardinti savo konkrečių būtinųjų išlaidų. Dar mokamas išlaikymas vaikui kartu su indeksavimu apie 215 Eur. Automobilį atsakovas remontuoja pats, patiria tik kuro išlaidas, automobilio detales gauna su nuolaida. Negalėjo įvardinti ir dabartinio vaiko (1,5 metų amžiaus) patiriamų išlaidų, gal panaši kaip A. poreikių suma (t. y. apie 630 Eur) ar gal daugiau. Negalėjo paaiškinti kodėl patiriamos šeimos išlaidos yra didesnės nei gaunamos oficialios pajamos. Atsakovas kreipėsi į privatų advokatą, o ne į Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kadangi nežinojo, o su advokatu sutartas 400 Eur užmokestis už teisines paslaugas. Atsakovas pripažįsta aplinkybes, kad visiškai nesidomi vaiku, yra tik „mokėtojas“. Dėl savo motinos atsakovas paaiškino, kad kartais jis padeda motinai finansiškai, o kartais jam motina padeda finansiškai, konkrečių sumų negalėjo įvardinti.
7. Tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, buvo pateiktas teismui prašymas dėl bylos nagrinėjimo išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant. Prieštaravimų dėl nedalyvavimo nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino, kad atsakovo atstovas žinojo ir prisimena teismo įpareigojimą dėl atsakovo banko sąskaitų išrašų pateikimo, tačiau atsakovas nusprendė neteikti teismui tokių savo sąskaitos išrašų, supranta, kad teismas gali taikyti contra spoliatorem prezumpciją ir atitinkamas pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė A. R. ir atsakovas Z. B. yra nepilnamečio vaiko A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai, buvę sutuoktiniai (b. l. 4). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2183-614/2014 buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis). Sutarties 3 punkte šalys susitarė, kad atsakovas įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiui vaikui 500 Lt (144,81 Eur) dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis iki jis sulauks pilnametystės. Šią sumą Z. B. įsipareigojo pervesti į A. B. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, už einamąjį mėnesį iki 20 dienos, o A. B. įsipareigoja šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Šalys susitarė peržiūrėti išlaikymo sumą sūnui sulaukus 7 metų (b. l. 11–14). 2023 m. kovo 22 d. ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nurodydama aplinkybes apie iš esmės pasikeitusius vaiko poreikius ir turtinę padėtį.
10. Ieškovė nurodė dabartinius pasikeitusius vaikų poreikius (per mėnesį) – 1) būsto nuoma/paskola 120 Eur; 2) komunaliniai mokesčiai 40 Eur; 3) transporto išlaidos (mokykla, gydytojas, seneliai, būreliai) 40 Eur; 4) pramogos (filmai, spektakliai, parodos, draugų gimtadieniai) 10 Eur; 5) edukacija mokykloje (spektakliai, lavinamieji užsiėmimai, ekskursijos) 10 Eur; 6) klasės fondas 10 Eur; 7) pratybos, užduočių knygelės 10 Eur; 8) kanceliarinės prekės 10 Eur; 9) kišenpinigiai į mokyklą, maistui mokykloje 60 Eur; 10) maistas (namuose) 150 Eur; 11) vaistai, vitaminai 7 Eur; 12) Higienos reikmenys 4 Eur; 13) viršutiniai drabužiai 30 Eur; 14) apatiniai drabužiai 4 Eur; 15) striukės 10 Eur; 16) avalynė žiemai 9 Eur; 17) avalynė vasarai 10 Eur; 18) atostogos 20 Eur; 19) gimtadienis 20 Eur; 20) kompiuteris ir su juo susiję priedai 41 Eur; 21) telefonas 15 Eur; Bendrai nurodyta 630 Eur suma. Ieškovė nurodo, kad įskaitė į šią bendrą sumą gaunamus „vaiko pinigus“ iš valstybės, dėl to prašo priteisti iš atsakovo pusę vaikui reikalingo išlaikymo, t. y. 275 Eur periodinį išlaikymą (prašo pripažinti, kad išlaikymas abiejų tėvų teikiamas vaikui lygiomis dalimis).
11. Teismui pateikta 2023 m. gegužės 15 d. pažyma apie tai, kad ieškovė A. R. nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės direktorės pareigose (vidutiniškai išmokėta per mėnesį po mokesčių po 3 104,20 Eur per 2022 metus, po 3 034,64 Eur per 2023 metus) (b. l. 87-88). Ieškovė šiuo metu nėra sudariusi kitos santuokos, gyvena su sugyventiniu A. T., turi dar kitą mažametį vaiką R. T., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 89-90). Pateikta informacija apie ieškovės sugyventinio gautas pajamas už 2022 m. iš individualios veiklos, t. y. gauta 13 000 Eur, nuo kurių Lietuvoje išskaičiuota 425 Eur pajamų mokesčio (b. l. 97). Ieškovei ir atsakovui pagal registro duomenis priklauso po ½ dalį priklauso buto (duomenys neskelbtini) (b. l. 94). Sutarties 7.1.4 punkte nustatyta, kad Z. B. pilnai ir tinkamai įvykdžius 7.1.3. punkte nurodytas prievoles, grąžinus kreditą ir sumokėjus A. B. 13 003,50 eurų kompensaciją už jos ½ dalį buto, (duomenys neskelbtini), jam pereina nuosavybės teisė į minėtą ½ dalį buto. Teismui pateikta AS Luminor Bank 2023 m. gegužės 18 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad kreditas už buto pirkimą bankui yra pilnai grąžintas 2021 m. birželio 2 d., nurodyta, jog šalims 2006 m. gruodžio 22 d. buvo suteiktas 208 000 Lt (60 240,96 Eur) kreditas (b. l. 92). Atsakovas Z. B. nuo 2011 m. gegužės 2 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikta 2023 m. balandžio 3 d. pažyma, kad atsakovo darbo užmokestis (2022–2023 m. per pažymoje nurodytus mėnesius buvo apie 650,28 Eur per mėnesį (b. l. 79). Atsakovas yra nuo (duomenys neskelbtini) sudaręs naują santuoką su E. B. (b. l. 75), susilaukė dukros A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 76). Ieškovė gyvena nuomojame būste (duomenys neskelbtini), o atsakovas gyvena šalims priklausančiame būste (duomenys neskelbtini) (b. l. 66). Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, pastatai ir kiti statiniai adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 52-53), žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (b. l. 51). Atsakovui nuosavybės teise priklauso automobilis CHEVROLET ORLANDO (b. l. 47), ieškovei nuosavybės teise priklauso automobilis VOLKSWAGEN PASSAT (b. l. 36). Pateikta 2023 m. balandžio 7 d. pažyma iš atsakovo dabartinės sutuoktinės E. B. darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie 2023 m. sausio–kovo mėn. gaunamą darbo užmokestį (išmokėtos sumos 424,13 Eur; 310,93 Eur; 376,72 Eur). Pateikta 2022 m. liepos 1 d., 2023 m. liepos 14 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys, kurioje nurodyta, jog ieškovė moka 400 Eur nuomos mokestį (b. l. 101, 104-107). Pateiktas ieškovės radiologinio tyrimo vertinimas, kuriuose užfiksuoti ieškovės stuburo juosmeninės dalies vidutiniai degeneraciniai pakitimai (b. l. 103). Pateiktas atsakovo medicinos dokumentų išrašas iš e. sveikatos, kuriame nurodytos aplinkybės apie ausų užgulimą, gerklės skausmą, slogą, apie juosmens skausmus (juosmeninį stuburo dalies iškrypimą) (b. l. 109-115).
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
14. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
15. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. 3K-3-341/2006). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai. Visos abejonės turi būti vertinamos vaiko naudai. Pažymėtina, kad kilus ginčui, kaip ir nagrinėjamu atveju, šeimos santykių subjektų teisės ir pareigos turi būti nustatomos vadovaujantis kartu teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir kitais bendraisiais teisės principais.
16. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse taipogi yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.).
17. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
18. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Nors minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijus laikytinas tik orientaciniu, tačiau tais atvejais, kai nukrypstama nuo šio kriterijaus, t. y. priteisiamas mažesnis nei pusės mėnesinės algos dydžio išlaikymas, toks sprendimas turi būti pagrįstas konkrečiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.
19. Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA dydis yra 840 Eur (atskaičius mokėtinus mokesčius, yra apie 633 Eur) (taigi, jeigu išlaikymas teikiamas lygiomis dalimis, orientacinis išlaikymo dydis nuo 2023 m. sausio 1 d. abiem tėvams yra apie 316 Eur, įskaičius vaiko pinigus apie 275 Eur). Šioje byloje ieškovės prašomas priteisti (padidinti) išlaikymas iš atsakovo neviršija orientacinio dydžio.
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas teikia nepilnamečiui sūnui A. B., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2183-614/2014, kuriuo buvo nutraukta ieškovė ir atsakovo santuoka ir patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, po 500 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį išlaikymą plius indeksavimas.
21. Tarp šalių nėra ginčo dėl šalių nepilnamečio vaiko (A. B.) poreikių pasikeitimo ir jų dydžio. Atsakovas (jo atstovas) sutiko su ieškovės nurodytu bendru 630 Eur vaiko poreikių tenkinti dydžiu, tačiau atsakovas nesutinka, kad šis išlaikymas turi būti teikiamas abiejų tėvų lygiomis dalimis. Atsakovo pozicija, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei jo, todėl ji turi teikti didesnį išlaikymą vaikui nei jis, todėl atsakovas mano, jog ieškinys turi būti atmestas ir paliktas tokio paties dydžio priteistas išlaikymas kaip numatytas įsiteisėjusiame 2014 m. teismo sprendime. Atsakovas nurodo ir tam tikras savo sveikatos problemas (buvo pateiktas tam tikras atsakovo sveikatos išrašas iš e.sveikatos), kurios jo teigimu, neleidžia jam uždirbti didesnes pajamas, paaiškino, jog ateityje ketina nusistatyti neįgalumą, nedarbingumo lygį. Atsakovas taipogi patvirtino, kad visiškai nebendrauja su vaiku jau daug metų, nesidomi vaiku, jaučiasi tik „mokėtoju“, ne tėvu. Ieškovė nesutinka su atsakovo pozicija, pažymi, kad atsakovas slepia savo tikrąją turtinę padėtį (tą darė ir santuokos metu), uždirba realiai daug didesnes pajamas ir faktiškai disponuoja didelėmis piniginėmis lėšomis, kurių gavimo teismui negali pagrįsti. Paaiškino, kad tėvas visiškai apleido sūnų, juo nesidomi, net nedovanoja gimtadienio dovanų, nebendrauja su vaiku jau daug metų. Taigi šioje atveju tarp šalių yra ginčas tik dėl jų turtinės padėties ir atitinkamai proporcingumo, nėra ginčo dėl vaiko poreikių (bendrai 630 Eur sumos).
22. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Be to, nurodytas kriterijus taikomas vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).
23. Kaip jau buvo pažymėta, tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
24. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Tėvų lygiateisiškumo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.26 straipsnis) reiškiantis, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios nepriklausomai nuo to, ar jie yra susituokę, ar nesusituokę, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, suponuoja tėvų lygias teises ir pareigas savo vaikams ir konstitucinės išlaikymo teisės ir pareigos atžvilgiu (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Kiekvienu atveju turi būti individualizuota ne tik vaiko, bet ir kiekvieno iš jo tėvų situacija, siekiant nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko ir jo tėvų interesų, kas yra svarbu ir šioje byloje.
25. Nagrinėjamu atveju teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į netinkamą atsakovo procesinį elgesį byloje, t. y. atsakovas neteikė teismui reikšmingų bylai dokumentų apie savo turtinę padėtį, nors buvo įpareigotas tai padaryti. Teismo 2023 m. birželio 2 d. posėdžio metu teismas (būdamas aktyvus tokio pobūdžio byloje) buvo įpareigojęs atsakovo atstovą pateikti visus atsakovo banko sąskaitos išrašus už bylai reikšmingus laikotarpius, jog būtų galima įsitikinti dėl atsakovo pajamų gavimo, judėjimo, išlaidų, turimų santaupų ir kitų aplinkybių. Tačiau atsakovas (atstovaudamas advokato) nusprendė tokių dokumentų teismui neteikti (nors teismas ne kartą klausė atsakovo ir jo atstovo kodėl taip daroma, ir (ar) supranta galimas pasekmes). Teismo posėdžio metu paaiškėjo (iš šalių žodinių paaiškinimų), kad vienoje iš atsakovo banko sąskaitų 2023 m. liepos 28 d. buvo antstolio rasta ir nurašyta apie 15 500 Eur suma (kuri buvo skirta padengti apie 13 000 Eur ieškovei už butą pagal 2014 m. teismo sprendimo sąlygas ir kita suma antstolio išlaidoms dengti). Taigi šios aplinkybės tikėtinai rodo, jog atsakovas disponuoja savo banko sąskaitose didelėmis pinigų sumomis, tačiau neteikia teismui reikšmingų dokumentų, iš kurių būtų galima matyti šių piniginių lėšų (ar galimų dar kitų piniginių lėšų buvimą), jų susidarymo šaltinius, taip pat įvertinti kitas atsakovo finansines operacijas, pinigų judėjimą ir pan., siekiant įvertinti tikrąją atsakovo turtinę padėtį.
26. Teisės doktrina pripažįsta contra spoliatorem prezumpciją, kuri reiškia, kad, šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2005; 2010 birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 176/2010; 2016 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atsakovas (jo atstovas) nenurodė teismui jokių objektyvių priežasčių dėl kurių atsakovas negalėjo teismui pateikti šių reikšmingų įrodymų per teismo nustatytą terminą. Pats atsakovas šiame procese buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, todėl būdamas rūpestingu, turėjo suprasti galimas tokias tokių įrodymų nepateikimo teismui pasekmes, tai buvo išaiškinęs teismas ir teismo posėdžio metu, pats atsakovo atstovas patvirtino, kad kalbėjo su atsakovu dėl tokių įrodymų (ne)pateikimo teismui. Taigi šiuo atžvelgiu nustatytas piktybinis reikalaujamų pateikti dokumentų neteikiamas teismui, nesikooperavimas su teismu, siekiant teisingai išspręsti šalių ginčą. Todėl šiuo atveju atsakovui nepateikus teismui šių reikšmingų įrodymų apie savo turtinę padėtį (t. y. visų banko sąskaitų išrašų ginčo aktualiais laikotarpiais), teismas taiko minėtą prezumpciją ir atitinkamai laiko, jog egzistuoja tai šaliai patys nepalankiausi faktai, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Šiuo atveju teismui nepaneigta, jog atsakovas neturi finansinių galimybių teikti nurodyto išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui lygiomis dalimis (t. y. jeigu lygiomis po 275 Eur periodinį išlaikymą), kad ir turėdamas dar vieną išlaikytinį vaiką (kaip ir ieškovė). Pažymėtina, kad kaip buvo nustatyta (paaiškinta šalių žodiniais paaiškinimais) atsakovo banko sąskaitoje vyko reikšmingos piniginės operacijos (kurias teismas negalėjo patikrinti ir įvertinti dėl netinkamo atsakovo procesinio elgesio byloje ir nenoro teikti teismui reikšmingų įrodymų). Atsakovas negalėjo aiškiai paaiškinti ir pagrįsti teismui kaip sugebėjo, gaudamas su dabartine sutuoktine nuolat tik minimalias oficialias pajamas (pats atsakovas nurodo, jog gauna oficialiai vos 550 Eur mėnesines darbines pajamas, sutuoktinės nurodytos pajamos taipogi nedidelės, dar mažesnės), susitaupyti tokias ženklias pinigų sumas (15 500 Eur suma jau atskleista, tačiau nepaneigta, jog atsakovo banko sąskaitose yra dar didesnės atsakovo sumos) dar vykdant kitų išlaidų (tarp jų ir didelio kredito bankui) dengimą. Atsakovas negalėjo paaiškinti ir pagrįsti, kaip sugeba dengti nurodytas mėnesines išlaidas (t. y. apie 200 Eur buto mokesčiai, apie 215 Eur (su indeksavimu) išlaikymas A., apie 630 Eur ar didesnis išlaikymas savo kitam vaikui, automobilio, maisto ir daug kitų išlaidų, iš nurodytų oficialių bendrų šeimos minimalių pajamų. Pagal nurodytas abiejų sutuoktinių (atsakovo ir jo dabartines sutuoktinės) oficialias pajamas, šios nepadengia net nurodytų mėnesinių išlaidų dydžio, o ką jau kalbėti apie kokį nors sutaupymą, nors faktiškai toks sutaupymas nuolatos vyko, atsakovas kaupė savo banko sąskaitoje ženklias pinigų sumas, vykdė atsiskaitymus ženkliomis sumomis. Be to atsakovas pažymėjo, kad yra padengęs pilnai kreditą bankui (likusią sumą bankui po santuokos nutraukimo), šios aplinkybės taipogi grindžiamos neaiškiai ir neteikiant teismui tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, kadangi nurodyta teismui, jog šį kreditą atsakovas taip pat dengė iš savo pajamų, sutuoktinės pajamų ir dar padėjo atsakovo motina. Atsakovas negalėjo nurodyti teismui konkrečių sumų (kas ir kaip buvo dengiama), bet patvirtino, jog kreditas bankui pilnai padengtas iš anksto, nors pagal teismo sprendimą atsakovas turėjo dar laiko jį sumokėti ir vėliau. Taip pat atsakovas negalėjo aiškiai paaiškinti teismui kodėl jis, dirbdamas virš 20 metų vienoje darbovietėje (autoservise), niekada neprašė šios darbovietės pakelti jam atlyginimo (dirbo oficialiai už minimumą) ir (ar) neieškojo kito darbo (jei darbovietėje nesutiktų jam kelti atlyginimo), nors atsakovas yra įgijęs vyresniojo inžinieriaus, remontininko specialybę, nuolatos dirbo autošaltkalviu (tokia specialybė ir dirbamas darbas pagal viešus skelbimus Vilniuje, yra paklausi ir siūlomas (atskaičius mokesčius) kelis kartus didesnis atlyginimas nei šiuo metu atsakovo deklaruojamas). Pats atsakovas paaiškino teismui, kad nebandė su darbdaviu kalbėtis dėl darbo užmokesčio pakėlimo, taip pat nebandė ieškotis kito darbo, neieškojo ir nežiūrėjo jokių darbo skelbimų. Iš viešų duomenų apie atsakovo darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, jog bendrovėje dirba virš 30 darbuotojų, dirba pelningai (2022 m. duomenimis), pardavimo pajamos viršijo 1 mln. Eurų, bendrovė turi virš 15 automobilių, įstatinis kapitalas nurodytas 722 100 Eur, bendrovė jau dirba virš 30 metų, specializuojasi automobilių remonte, techninėje priežiūroje, automobilių dalių pardavime. Teismui nėra pagrįsta ir paaiškinta, kodėl atsakovas, nuolat dirbdamas pelningai dirbančioje bendrovėje, dirbdamas tokią specialybę (kuri pagal viešus skelbimus yra paklausi ir gerai apmokama) dirbo už oficialų minimumą, neprašė pakelti jam atlyginimo bei kito darbo neieškojo, nors atsakovas turi du išlaikytinius, turėjo ilgą laiką didelį įsipareigojimą bankui, patiriamos šeimos bendros išlaidos viršijo nurodytas gaunamas oficialias pajamas. Taip pat atsakovas turėjo galimybę įsigyti transporto priemonę, teismui nurodyti konkrečios pirkimo kainos negalėjo.
27. Atsakovas nurodė teismo posėdžio metu, jog atsakovas negali daugiau uždirbti dėl savo dabartinės prastos sveikatos būklės, šiuo metu renka reikiamus medicininius dokumentus ir ateityje planuoja, kad jam bus nustatytas tam tikras neįgalumas. Tačiau faktiškai atsakovas ir toliau dirba toje pačioje bendrovėje, šiai dienai joks nedarbingumo lygis atsakovui nenustatytas. Byloje tikėtinai neįrodyta, kad pateiktame e.sveikatos išraše nurodytos tam tikros atsakovo sveikatos problemos, pagrinde susirgimai ir tam tikros stuburo problemos (skausmai), trukdo atsakovui dirbti ir (ar) gauti didesnes pajamas nei šiuo metu oficialiai deklaruojama. Kaip minėta, joks nedarbingumo lygis atsakovui nenustatytas. Net ir darius prielaidą, jog trukdytų, atsakovas nepateikė teismui duomenų, jog atsakovas negalėtų dirbti dar kitokio darbo (pavyzdžiui ne fizinio darbo ir (ar) kad bent kažkada ieškojo kitokio darbo), kaip minėta, šiai dienai atsakovui joks nedarbingumo lygis nenustatytas, kompetentingų specialistų nėra nustatyta, kad atsakovas negali dirbti fizinio darbo. Byloje nėra įrodymų apie atsakovo kito galimo darbo paieškas, taigi tikėtinai darytina išvada, jog atsakovą tenkina dabartinė padėtis ir nepaisant dviejų išlaikytinių (nepilnamečių vaikų), atsakovas šios dabartinės padėties nenori keisti, jokių aktyvių veiksmų neatlieka. Nurodyti atsakovo (ir jo atstovo) argumentai apie planuojamą tikėtiną neįgalumo nustatymą nėra patvirtinti tikėtinais įrodymais. Teismas, atsižvelgęs į visų aplinkybių visumą, tikėtinai vertina, kad atsakovas nebuvo atviras su teismu ir neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties, kadangi vien nurodytos aukščiau teismo sprendime aplinkybės (apie tai, kad atsakovo dabartinės šeimos išlaidos viršija oficialias nurodytas teismui šeimos pajamas, padengtą ženklų banko kreditą (be teikiamų konkrečių įrodymų, kaip tai buvo padaryta), perkamą automobilį, ženklių pinigų susitaupymus banko sąskaitoje ir pan.) tikėtinai rodo, jog atsakovas gauna didesnes pajamas arba turi kitų pajamų šaltinių (kurių aiškiai teismui neatskleidė) nei oficialiai nurodoma teismui. Kaip minėta, šioje byloje ir taikoma contra spoliatorem prezumpcija dėl netinkamo atsakovo procesinio elgesio šioje dalyje, siekiant nustatyti atsakovo tikrąją turtinę padėtį. Teismui nėra pateikta rašytinių įrodymų ir dėl atsakovo motinos (kuriai šiuo metu virš 80 metų) finansinės pagalbos, o atsakovo pozicija šioje dalyje taipogi nenuosekli ir neaiški, kadangi parengiamojo posėdžio metu atsakovas aiškino, jog yra išlaikomas motinos, o vėliau jau nurodo, kad pats padeda finansiškai motinai, konkrečias sumas negalėjo įvardinti, rašytinių įrodymų taip pat neteikė. Visų šių aplinkybių (tarp jų ir banko sąskaitų neteikiamas teismui) tikėtinai rodo, kad atsakovas nenorėjo teismui atskleisti savo tikrosios turtinės padėties, nors faktiškai atsakovo turtinė padėtis tikėtinai yra ženkliai geresnė nei deklaruojama šiame procese. Teismo posėdžio metu atsakovas kalbėjo dalyje dėl turtinės padėties nenuosekliai, nekonkrečiai (nenorėdamas įvardinti konkrečių sumų, išlaidų, o visur nurodydamas, jog pateikti dokumentai ir (ar) jis nėra buhalteris, nežino ar kad jo sutuoktinė tuo užsiima). Tokia atsakovo nurodyta pozicija procese, teismo vertinimu, yra prieštaringa ir kelianti abejonių dėl atsakovo sąžiningumo ir noro aplamai dirbti bei užtikrinti savo nepilnamečiui sūnui, su kuriuo atsakovas nebendrauja jau daug metų, reikalingą išlaikymą (nėra tikėtina, kad atsakovas, turėdamas automobilių remontininko specialybę, turėdamas tokią patirtį tokio darbo (autošaltkalviu), negalėtų uždirbti Vilniuje oficialiai ženkliai daugiau negu šiuo metu deklaruojama), atsakovas to net nepabandė, t. y. pabandyti pakeisti darbą arba paprašyti darbdavio pakelti algą (pats atsakovas patvirtino). Tuo pačiu atsakovas neįrodė aplinkybes dėl savo sveikatos ir negalėjimo dirbti bei taip pat atsakovas nuolat disponuoja ženkliomis pinigų sumomis be aiškaus (teismui neatskleisto aiškiai) gavimo šaltinio. Nedarbingumas (jokio laipsnio) atsakovui nenustatytas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas negalėtų dirbti ar negali dirbti tam tikro pobūdžio darbų. Teismo vertinimu, paties atsakovo pasyvus elgesys, kad jis nesitvarko savalaikiai medicininių dokumentų (jeigu iš tiesų turėjo ir turi rimtų sveikatos problemų, kurios trukdytų fizinį dirbti) ar neieško aktyviau geriau apmokamo oficialiai darbo (kad ir ne fizinio), nėra pateisinama. Taipogi pažymėtina ir tai, kad ir ieškovė pateikė duomenų apie tam tikras stuburo problemas (taigi abu tėvai iš esmės turi tam tikrų problemų su stuburu, tačiau dirba ir nedarbingumas (tam tikro lygio) nė vienam iš tėvų nenustatytas).
28. Teismų praktikoje taipogi pripažįstama, kad, net ir esant tam tikrų abejonių dėl išlaikymo vaikams dydžio nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1114-524/2020). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-373-357/2019). Teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Darytina išvada, kad objektyvaus pobūdžio duomenų, kad atsakovas negali dirbti ir gauti didesnes pajamas nei šiuo metu oficialiai deklaruojama nėra, todėl šios aplinkybėms laikytinos neįrodytomis (CPK 178 straipsnis).
29. Todėl įvertinus visas aplinkybes (ypač į tai, kad atsakovas sugeba taupytis tokias ženklias pinigų sumas) nėra pagrindo perkelti ieškovei didesnę išlaikymo dalį (naštą) nei atsakovui, tikslinga nustatyti, kad abu tėvai turi teikti išlaikymą vaikams lygiomis dalimis. Tai atitiktų ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei vaiko interesus šioje situacijoje pagal byloje nustatytų aplinkybių visumą.
30. Pažymėtina ir dėl išlaikymo priteisimo momento. Kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, modifikuojama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas. Tai reiškia, kad pakeistos vaiko išlaikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrąją taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento. Kita vertus, kasacinis teismas pažymi, kad tai yra tik bendroji taisyklė, kuri gali turėti išimčių. Tai, kad CK 3.201 straipsnyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) išimčių nenustatyta, savaime nereiškia, kad jos negali būti taikomos, jeigu išimtinio reglamentavimo pagrindas gali būti konstatuojamas remiantis bendraisiais šeimos teisės principais ir atsižvelgiant į analizuojamos normos esmę (CK 3.3, 3.4 straipsniai). Kadangi išlaikymo tikslas yra vaiko poreikių tenkinimas, tais atvejais, kai nustatomi didesni vaiko poreikiai ar didesnės tėvo (motinos) finansinės galimybės tenkinti vaiko poreikius, didesnis išlaikymas turėtų būti priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes tai gali užvilkinti tinkamą vaiko interesų užtikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. išlaikymo apžvalga). Atsižvelgiant į tai, teismas ir vadovaujasi šiuo kasacinio teismo išaiškinimu šioje byloje ir priteisia didesnį išlaikymą vaikams nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, tai atitiktų vaikų interesus.
31. Todėl ieškovės ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinamas. Teismo vertinimu, tai racionaliausias, teisingiausias ir optimaliausiai šalių vaiko interesus atitinkantis sprendimas pagal esamą susidariusią situaciją, t. y. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2183-614/2014 patvirtintos sutarties 3 punkte nustatytą atsakovo Z. B. mokėtino išlaikymo dydį (po 500 Lt) nepilnamečiui vaikui A. B. į 275 Eur per mėnesį, pradedant nuo pareiškimo padavimo dienos (2023 m. kovo 22 d.) iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant iki einamojo mėnesio 15 d. vaiko motinai A. R., kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais. Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
32. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
33. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintas 100 proc., todėl ieškovės pagrįstos bylinėjimosi išlaidos gali būti atlyginamos, o atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
34. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio prašė atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, tačiau pažymėtina, jog ieškovė nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių konkrečias patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino apie patirtas bylinėjimosi išlaidas tik žodžiu, neteikiant teismui šias išlaidas patvirtinančių įrodymų.
35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Todėl šiuo atveju nesant tokių pateiktų rašytinių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, ieškovės bylinėjimosi išlaidas neatlyginamos. Be to, teismas pažymi, kad ieškovė minėjo teismo posėdžio metu, jog už teisines paslaugas sumokėjo kartu bendrovei, kurį teikia teisines paslaugas. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, kai buvo sumokėta teisines paslaugas teikiančiai įmonei, tokiais atvejais nėra pagrindas priteisti už suteiktas byloje teisines paslaugas ir jų atlyginimą iš bylą pralaimėjusios šalies, kad tokios išlaidos būtų priteistos, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) kad teisines paslaugas suteikė advokatas (advokato padėjėjas) ir pateikti įrodymus kad jam buvo sumokėta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017).
36. Ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai (t. y. 100 procentų). Ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinį dėl išlaikymo pakeitimo (padidinimo) buvo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis (nuo kurio ieškovė buvo atleista), taip pat teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei. Už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo (padidinimo) iš viso mokėtinas bendras 35,15 Eur žyminis mokestis ((275 Eur – 144,81 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), taip pat patirtos 19,92 Eur pašto išlaidos, t. y. bendrai priteistinai valstybės naudai 55,07 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminį mokestį ir pašto išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2183-614/2014 patvirtintos sutarties 3 punkte nustatytą atsakovo Z. B. mokėtino išlaikymo dydį (po 500 Lt) nepilnamečiui vaikui A. B. į 275 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) per mėnesį, pradedant nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. kovo 22 d.) iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant iki einamojo mėnesio 15 d. vaiko motinai A. R., kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 19,92 Eur (devyniolika eurų ir 92 ct) bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
Priteisti iš atsakovo Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 35,15 Eur (trisdešimt penkis eurus ir 15 ct) bylinėjimosi išlaidų žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.