Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-317-777/2025

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-04-03
Bylos Nr.: e2A-317-777/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-00254-2024-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jolanta Gailevičienė
Atsakovas: Ž. Ž.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „WOODLAND.LT“

Kategorijos

2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.6.2Įskaitymas
2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
2.6.18.2Vartojimo ranga
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai

Civilinė byla Nr. e2A-317-777/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00254-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.6.2; 2.6.10.5.1; 2.6.18.2; 3.2.4.11; 3.3.1.11 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „WOODLAND.LT“ ieškinį atsakovui Ž. Ž. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo atsakovo pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 2 918,52 Eur skolą už atliktus darbus; 50,37 Eur dydžio metines palūkanas už vėluojamą sumokėti 2 918,52 Eur sumą; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1. 2021 m. liepos 8 d. žodinės sutarties pagrindu šalys susitarė, kad ieškovė atliks užsakovo užsakymą – už sutartą kainą atnaujins atsakovo gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), medines terasas. Ieškovės vertinimu, ji darbus atliko tinkamai, kokybiškai ir pagal pradinius atsakovo reikalavimus, o atsakovo pretenzijos dėl darbų kokybės buvo ir iki šiol yra visiškai nepagrįstos.

2.2. Po galutinių darbų perdavimo atsakovas nepagrįstai atsisakė apmokėti pateiktas sąskaitas už faktiškai atliktus darbus, motyvuodamas, tuo kad jis pats dėl ieškovės kaltės patyrė nuostolius, t. y. 3 098 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias atsakovas įskaitė, kaip priešpriešinius reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino - priteisė ieškovei iš atsakovo 2 918,52 Eur skolą; 50,37 Eur metines palūkanas; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 968,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3 261,41 Eur teisinės pagalbos išlaidas; 67 Eur žyminį mokestį.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1. Nurodė, jog nors šalys savo procesiniuose dokumentuose vartojo tik „rangos“ sąvoką, tačiau atskleidus ginčo esmę, konstatuotina, kad šalis siejo „statybos rangos“ vartojimo teisiniai santykiai. Teigia, jog ši išvada grindžiama tuo, kad medinės lauko terasos, kurių bendras plotas yra 30,4 kv. m. yra laikytinos statiniais, priklausančiais nesudėtingų statinių kategorijai, o šių statinių atnaujinimo darbai, kuriais siekta pagerinti terasų išvaizdą, išlaikyti ilgaamžiškumą ir saugų naudojimą, yra priskirtini prie statybos darbų kategorijos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.672 straipsnis, 6.681 straipsnio 1, 2, 4 dalys, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ 2 lentelės 4.1. punktas).

4.2. Nurodė, kad ieškovė išsamios informacijos, padėsiančios klientui (vartotojui) susipažinti bei apsispręsti dėl darbų pobūdžio ir pan., neteikė ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad atsakovas jau turėjo aiškų apsisprendimą dėl užsakymo. Šalys pasitikėjo viena kita, todėl raštu užsakymo turinio netvirtino, apsiribojo tik savo pozicijos išdėstymu žodžiu ir elektroniniuose susirašinėjimuose. Pažymėjo, kad byloje atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas prieš sudarant sutartį ar nedelsiant po užsakymo patvirtinimo rangovei būtų išsakęs kokius nors papildomus reikalavimus / pageidavimus, susijusius su užsakymu. Byloje šiuo klausimu yra pateikti tik šalių susirašinėjimai SMS žinutėmis 2021 m. liepos 8 d.. Akcentavo, kad sutarties objektas – abi medinės terasos, nebuvo naujas daiktas. Užsakymo metu tai buvo maždaug dešimties metų senumo daiktai. Išorinės (paviršiaus) lentos, atsakovo pageidavimu, turėjo būti panaudotos tos pačios. Dėl konkretaus lentų atnaujinimo būdo (mechaniškai ir kokiu būdu ar chemiškai) raštu nebuvo susitarta.

4.3. Nurodė, kad teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog tokio pobūdžio užsakymą SMS žinute jis pateikė ieškovei (rangovei) prieš sudarant sutartį (žr. teismo sprendimo 22 punktą). Darė išvadą, jog sutarties sudarymo momentu, priešingai nei siekė įrodyti atsakovas, nebuvo jokių kitų, kaip esminę reikšmę turinčių, specialių reikalavimų. Pastebėjo, kad į bylą pateikti šalių susirašinėjimai nepatvirtina atsakovo argumentų, jog ieškovė turėjo žinoti, kad užsakymas yra ypatingas, kad terasų lentos yra specifinės, surenkamos/šlifuojamos tik specialiu būdu ir pan. Tik bylos nagrinėjimo metu atsakovas išsakė lūkestį, kad jis tikėjosi tokio paties „idealiai“ atlikto darbo, kokį jis buvo gavęs iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kai ši darbus tame pačiame objekte atliko 2015 m., 2016 m.. Atkreipė dėmesį, jog atsakovo SMS žinutės, adresuotos ieškovės vadovui 2021 m. liepos 8 d., nepatvirtina atsakovo pozicijos, kad šalys susitarė ne tik dėl darbų apimties, bet ir dėl specialaus darbų atlikimo būdo (metodikos, naudojamų medžiagų ir pan.).

4.4. Nurodė, kad atsakovas (užsakovas) pasirinko teisę nenutraukti sutarties, reikšti pretenzijas dėl darbų kokybės ir reikalauti, kad rangovė neatlygintinai atliktų papildomus darbus. Teigia, kad CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2021, 26 punktas). Rangovė (ieškovė) atitinkamai nenutraukė sutarties, pretenzijų dėl defektų nepripažino, tačiau priėmė sprendimą bendradarbiauti ir toliau vykdyti sutartį (žr. 2021 m. rugpjūčio 12 d. ieškovės advokato atsakymą į pretenziją, 2021 m. rugpjūčio 26 d. atsakymą į 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštą, 2021 m. rugsėjo 3 d. ieškovės advokato raštą, patvirtinantį, kad ieškovės atstovai atvyks į objektą 2021 m. rugsėjo 8 d., 2021 m. rugsėjo 10 d. ieškovės advokato pasiūlymą dėl papildomų darbų, 2021 m. rugsėjo 23 d. patikslintą pasiūlymą; procesinio dokumento Nr. CBP-408 priedai). Pažymėjo, kad be elektroninių susirašinėjimų nustatyta, jog šalys 2021 m. rugsėjo 8 d. buvo faktiškai susitikusios objekte, 2022 m. birželio 13 d. terasą ieškovė pakartotinai išardė ir taisė, siekiant, kad užsakovas (klientas) liktų patenkintas ieškovės paslaugomis.

4.5. Nurodė, kad byloje pateikti elektroniniai susirašinėjimai patvirtina, jog ieškovės atstovai kontaktavo su atsakovu ir jo atstovais dėl terasų atnaujinimo darbų kokybės gerinimo. Nesutiko su atsakovu, kad tik po advokatų įsitraukimo ieškovė pradėjo reaguoti į atsakovo pretenzijas. Atkreipė dėmesį į tai, kad sutartis buvo sudaryta 2021 m. liepos 8 d., o pretenziją dėl darbų kokybės atsakovo advokatas parengė to paties mėnesio 30 d. Iki advokato rašto ieškovės atstovai kontaktavo su atsakovu, o išsiskyrusios sandorio šalių pozicijos dėl darbų kokybės negali būti laikomos kaip bendradarbiavimo principo pažeidimas.

4.6. Pažymėjo, kad nors atsakovas ir sutarties vykdymo metu, ir teikdamas žodinius paaiškinimus, itin akcentavo labai nekokybiškai atliktus ieškovės darbus, tačiau apart savo žodinių pastabų atsakovas nepateikė jokių objektyvesnių įrodymų. Teigia, jog kaip nustatyta byloje, ieškovė nesutiko su atsakovo pretenzijomis ir nepasirašė atsakovo atstovų parengto 2021 m. rugsėjo 24 d. susitarimo dėl nekokybiškai atliktų darbų defektų šalinimo (procesinio dokumento Nr. CBP-408 priedas). Taip pat nurodė, kad ieškovė nesutiko su sąlyga, kad rangovė pripažįsta darbus atlikusi nekokybiškai, nesilaikant terasų lentų montavimo technologijos ir kt. (susitarimo c punktas). Defektinių aktų, kuriais specialių žinių turintys asmenys būtų konstatavę konkrečius nukrypimus, atsakovas nepateikė, o paties atsakovo žodiniai paaiškinimai yra subjektyvaus pobūdžio ir nėra pagrįsti kitais įrodymais. Darė išvadą, kad atsakovo pozicija dėl defektų byloje nebuvo nei nuosekli, nei pagrįsta leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

4.7. Nurodė, kad atsakovas neginčijo aplinkybės, jog galutinai darbai buvo atlikti 2023 m. rugpjūčio 28 d. ir jam kilo pareiga sumokėti pagal sutartus įkainius apskaičiuotą kainą – 2 373,10 Eur. Teigia, jog 2024 m. kovo 12 d. rengtame triplike atsakovo atstovas nurodė, kad defektai buvo pašalinti. Tačiau teismo posėdyje atsakovas visiškai pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad darbai iki šiol yra atlikti netinkamai (lentų galai nulūžę, atsikišę ir kt.), todėl jis privalės terasas išardyti ir viską padaryti iš naujo (2024 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. – 24 min.). Pažymėjo, jog įrodymų, patvirtinančių, kad net ir po 2023 m. rugpjūčio 28 d. medinių terasų negalima naudoti dėl ieškovės atliktų ir visgi nepašalintų trūkumų, atsakovas nepateikė. Laikė, jog tai, kad tokius duomenis atsakovas galėjo ir turėjo pateikti, patvirtina taip pat paties atsakovo paaiškinimai, kad jis sąmoningai nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. iki dabar savo iniciatyva nešalino terasos trūkumų, nes tokiu būdu būtų pašalinti įrodymai dėl defektų. Darė išvadą, kad tokia atsakovo pozicija tik patvirtina, jog atsakovas byloje turėjo visas galimybes įrodyti savo teiginius apie iki šiol nepašalintus defektus, tačiau tokia teise nepasinaudojo ir svarsto tokia galimybe naudotis ateityje.

4.8. Nurodė, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta užsienyje, kaip nurodė pats atsakovas, apsunkina ir jo galimybes faktiškai atsiskaityti už jam suteiktas paslaugas, todėl kai kuriais atvejais už jį atsiskaito Lietuvoje veikianti bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininku ir vadovu yra atsakovas. Laikė, jog būtent šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovo pasitelkti teisininkai veikė ne dėl to, kad su ieškove nepavyko sklandžiai derinti sutarties vykdymo klausimų, bet dėl to, kad atsakovas dėl didelio savo užimtumo ir faktinio buvimo (duomenys neskelbtini)pats buvo priverstas pasitelkti atstovų pagalbą. Nesutiko su atsakovo pozicija, kad ieškovė (rangovė) išprovokavo advokatų įsitraukimą į ginčą, nes ieškovės direktorius vienoje iš žinučių nurodė, jog ateityje klausimai bus sprendžiami tik su teisininkų pagalba. Išanalizavus ieškovės direktoriaus žinutės, rašytos 2021 m. liepos 23 d., turinį („Mūsų advokatas J. V.. Galime pereiti į teisinę kalbą bet kuriuo metu.“), negalima daryti išvados, kad ieškovė tokiu pranešimu pažeidė bendradarbiavimo principą ar atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Priešingai, ieškovė, manydama, kad atsakovas reiškia, ieškovės manymu, visiškai nepagrįstas pretenzijas dėl užsakymo ir darbų kokybės, nurodė savo poziciją, kad planuoja ateityje ginčą spręsti ir teisiniu būdu.

4.9. Teigia, jog atsakovui neįrodžius fakto, kad jo patirtos teisinės pagalbos išlaidos yra priežastiniame ryšyje su ieškovės kokiais nors neteisėtais veiksmais, neįrodžius ieškovės kaltės šiuo klausimu, konstatuojama, kad tai yra savarankiškas pagrindas atmesti atsakovo argumentus, jog kainos už paslaugas apmokėjimas negalimas dėl 2023 m. spalio 2 d. atsakovo vienašališkai įskaitytų priešpriešinių reikalavimų

4.10. Pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas šiai dienai realiai nėra patyręs 3 098 Eur teisinės pagalbos išlaidų, nes šią sumą advokatų profesinei bendrijai faktiškai yra sumokėjusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. bendrovė, kurios galutiniu naudos gavėju yra pats atsakovas. Nustatė, kad atsakovas yra šios bendrovės direktorius ir vienas iš akcininkų. Atsakovas ir teismo posėdyje patvirtino, kad turi visišką šio juridinio asmens kontrolę, nurodė, jog „pats su savimi“ susitarė, jog kol kas bendrovė nereikalauja iš jo sumokėti minėtų išlaidų. Laikė, kad sprendimo priėmimo metu atsakovas realiai nėra patyręs nuostolių ir juos deklaruoja patirsiantis galimai tik ateityje, kai kreditorius (bendrovė) realiai pateiks reikalavimą vykdyti piniginę prievolę. Darė išvadą, kad šių nuostolių priteisimas atsakovui prieštarautų civilinio kodekso nuostatoms, numatančioms, kad žala yra realus asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

4.11. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju sutarties šalys rašytinės sutarties nesudarė, tačiau dėl sutarties kainos dydžio (įkainių ir pan.) tarėsi elektroniniuose susirašinėjimuose ir tai neprieštarauja civilinio kodekso normoms. Akcentavo, jog šių susirašinėjimų turinys paneigia atsakovo poziciją, kad dėl kainos buvo galutinai susitarta, kai rangovė atsiuntė atsakovui žinutę, kurioje nurodė darbų sąmatą. Teismas vertino, kad šiuose susirašinėjimuose nurodyta informacija buvo tik apytikslė (orientacinė). Pažymėjo, jog tai, kad šalys, sudarydamos užsakymą, derino pozicijas tik apytiksliai ir nereikalavo viena iš kitos preciziškai tikslių skaičių ir matavimų, patvirtina ir atsakovo 2021 m. liepos mėn. rašyta žinutė, kurioje jis savo terasų plotą nurodė 28,20 kv. m, tačiau vėliau pripažino, kad plotas yra didesnis – 30,4 kv. m.. Atkreipė dėmesį, kad nei viena ginčo šalis pradiniame sutartinių santykių etape nei kainos dydžio, nei sutarties įvykdymo termino nelaikė esminiu sutarties dalyku. Darė išvadą, jog ieškovė įrodė, kad jos pateiktas 2 918,52 Eur kainos nurodymas dviejose sąskaitose faktūrose, išrašytose 2021 m. liepos 26 d. ir rugpjūčio 4 d., yra sutartas ir pagal darbų apimtis teisingai apskaičiuotas atlygis už paslaugas – atskirai už medžiagas ir atskirai už darbus.

4.12. Nurodė, kad 2021 m. liepos 26 d. sąskaitoje serija WOO Nr. 1727 nurodyta, kad 1 040,60 Eur suma yra apskaičiuota už objekte faktiškai sunaudotas medžiagas (alyva lauko gaminiams, termiškai apdorota mediena). Šioje dalyje pažymėtina, kad atsakovas byloje neginčijo ir pripažino, jog pagal jo užsakymą buvo keičiamas visiškai susidėvėjęs (supuvęs) didžiosios terasos vidaus karkasas (2024 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 40 sek. – 14 min. 42 sek.) ir abiejų terasų lentos buvo alyvuojamos. Atsakovas tik ginčijo darbų kokybę, o ne medžiagų (ne)panaudojimą. Teismas byloje taip pat nenustatė aplinkybių, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai ir už objekte panaudotas medžiagas nepagrįstai reikalauja atlyginti faktiškai neegzistavusias išlaidas.

4.13. Teigia, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d. sąskaitoje serija WOO Nr. 1739 nurodyta, jog 1 877,92 Eur kainą sudaro terasos demontavimo, montavimo, atnaujinimo darbai (1 552 Eur + 325,92 Eur PVM). Pažymėjo, kad byloje šalių pozicija dėl kainos už darbus taip pat buvo skirtinga. Šalys nesiginčijo tik dėl vieno klausimo – bendras abiejų terasų plotas, įskaitant šoninio perimetro lentų plotą, buvo 30,4 kv. m. Ieškovė neginčijo atsakovo nurodyto bendro terasų ploto – 19,95 kv. m + 10,45 kv. m. Nurodė, kad byloje atskleidus šalių pozicijas klausimu dėl kainos už darbus be PVM, konstatuotina, kad ginčas pinigine išraiška sudaro 61,10 Eur (1 552 Eur ieškovės apskaičiuota suma be PVM – 1 613,10 Eur atsakovo skaičiavimu mokėtina suma pagal sutartus įkainius). Laikė, kad byloje šalims nesudarius rašytinės sutarties ir konkrečiai nenurodžius bei nesusitarus raštu dėl galutinės kainos, konstatuotina, kad darbų eigoje papildomų darbų atlikimas už 61,10 Eur sumą objektyviai galėjo atsirasti (ieškovės atstovas paaiškino, kad realiai pradėjus darbus galutinai paaiškėjo, kad vidinio karkaso būklė buvo itin prasta). Atitinkamai ieškovui kilo teisė reikalauti ir šios sumos apmokėjimo pagal 2021 m. rugpjūčio 4 d. sąskaitą. Pakartotinai pažymėjo, kad šalių elektroniniuose susirašinėjimuose nei konkreti bei galutinė kaina, nei užsakymo turinys šalių nebuvo neginčytinai nustatytas ir užfiksuotas, todėl realus sutarties vykdymas objektyviai galėjo nulemti nežymiai padidėjusią kainą. Atkreipė dėmesį, kad 61,10 Eur didesnė kaina, negu skaičiavo atsakovas, nėra ta kaina, kuri būtų laikoma neprotingai didelė ir neadekvati, lyginant su viso užsakymo kaina (kaina už darbus užsakovui padidėjo 3,79 procentais).

4.14. Teismas sutiko su pozicija, kad šalys, jau sudarydamos sutartį (tvirtinant užsakymą), turėtų aiškiai ir nedviprasmiškai susitarti dėl kainos ir jos apskaičiavimo metodų. Tačiau, kaip nustatyta šioje byloje, nei viena iš šalių nesuteikė didelės reikšmės sutarties rašytinei formai, todėl atitinkamai kilus ginčui įrodinėjimas dėl kainos ir dėl skaičiuotinų mokesčių buvo paremtas tik netiesioginiais įrodymais. Pažymėjo, kad atsakovas byloje nepateikė objektyvių duomenų, kaip šalys tarėsi dėl PVM skaičiavimo. O aplinkybė, kad atsakovas, kaip užsakovas, yra fizinis asmuo ir veikė kaip vartotojas, negali būti laikoma pagrindu atmesti ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo visą 2021 m. rugpjūčio 4 d. sąskaitoje nurodytą sumą, t. y. įskaitant ir pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą pritaikytą standartinį PVM tarifą – 21 procentą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo pareikštą ieškinį. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1. Nurodė, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ir aiškindamasis šalių sudarytos sutarties sąlygas, tikslus bei šalių pareigas, kylančias iš šalių sudarytos sutarties, netinkamai taikė/netaikė CK 6.193 straipsnio nuostatų. Teigia, kad vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygos privalėjo būti aiškinamos atsakovo (vartotojo) naudai. Tai imperatyvi teisės norma, kurios teismas nesilaikė – ją pažeidė. Pažymėjo, kad teismas aiškindamasis šalių sudarytos sutarties dalyką ir darbų atlikimo būdą, susitarimo sąlygas aiškino pažodžiui ir formaliai – pažeisdamas CK 6.193 straipsnio nuostatas, vertino tik atsakovo SMS žinutes, kuriose šalys tarėsi dėl darbų (sprendimo 21 punktas), tačiau teismas neatsižvelgė į tarp šalių susiklosčiusią praktiką, nevertino rangos sutarties sudarymo aplinkybių, kurios šiuo atveju, yra itin svarbios, kadangi tarp šalių vartojimo rangos santykiai dėl tų pačių terasų šlifavimo ir alyvavimo darbų, susiklostė jau ne pirmą kartą, t. y. ieškovas apie 2020 m. atliko atsakovui priklausančių terasų atnaujinimo darbus ir tuomet ieškovas terasų atnaujinimo darbus atliko tinkamai, atsakovas jokių priekaištų ieškovui neturėjo. Darė išvadą, kad atsakovui priklausančių terasų atnaujinimo darbus ieškovas buvo atlikęs prieš metus laiko (apie 2020 m.), todėl ieškovui šių terasų lentų montavimo, šlifavimo ir alyvavimo specifika jau buvo žinoma.

6.2. Nurodė, kad 2021 m. liepos 8 d. ieškovas, išmatavo atsakovui priklausančių terasų plotus, apskaičiavo bendrą visų darbų sąmatą, kurią pateikė atsakovui, nurodydamas konkrečius darbų įkainių dydžius, apimančius medžiagas (atsiliepimo priedas Nr. 3), t. y.: ieškovas atsakovui nurodė: „23 kv. m bendras terasų plotas – šlifavimas + alyvavimas, įskaitant medžiagas x 15 Eur; 15 kv. m didesnės terasos plotas – išardymas 29 /kv. m + sudėjimas 29/kv. m įskaitant pagalbinius darbus. Termo brusai visam karkasui transportas in and out – 760 Eur“. Teigia, kad 2021 m. liepos 9 d. trumpąja žinute atsakovas patvirtino užsakymą, ieškovo pateiktą darbų sąmatą bei sutiko su nurodytais įkainiais – tokiu būdu tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis (atsiliepimo priedas Nr.4). Mano, kad šalys sudarydamos žodinę vartojimo rangos sutartį, susitarė dėl konkrečių darbų įkainių, į kuriuos buvo įskaičiuotos ir alyvavimui reikiamos medžiagos kainą bei papildomi darbai. Šalys taip pat susitarė, kad atsakovas sumokės 760 Eur už termo brusus, reikiamus terasos karkasui. Šie šalių sutarti/atsakovo patvirtinti įkainiai, vadovaujantis CK 6.653 straipsniu, yra galutiniai ir jokia apimtimi negalėjo būti ieškovo vienašališkai ir savavališkai keičiami. Atkreipė dėmesį, kad jokie papildomi darbai nei vienoje iš ieškovės pateiktų sąskaitų nėra nurodyti. Laikė, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog darbų kainos padidėjimas yra neva dėl papildomų darbų, todėl nepagrįstai laikė kainos padidėjimą teisingu bei pagrįstu.

6.3. Pažymėjo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovui prie su atsakovu sutartų konkrečių įkainių, netikėtai pridėjus papildomą sumą, atitinkančią PVM, toks darbų įkainių padidinimas atsakovui neturėjo būti siurprizinis. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad atsakovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, verslo santykiuose veikia ne vienerius metus, todėl atsakovo teismas šiuose santykiuose neva negalėjo laikyti silpnesniąja šalimi, negalėjusia žinoti, kad įmonei, kaip PVM mokėtojai, už paslaugas teks skaičiuoti bei pritaikyti PVM. Mano, kad šie argumentai absoliučiai nepagrįsti ir prieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui ir byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Akcentavo, jog vadovaujantis vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, pardavimo kaina apibrėžiama kaip galutinė prekės, paslaugos kaina, nustatoma pinigais, su pridėtinės vertės mokesčiu ir visais kitais mokesčiais. Laikė, jog iš to seka, kad ieškovas atsakovui nurodydamas darbų kainą (vieno kvadratinio metro įkainį) privalėjo nurodyti darbų kainą su PVM ir visais kitais mokesčiais. Mano, kad ieškovui nurodžius konkretų įkainį ir nenurodžius, jog įkainis nurodytas be PVM ar nenurodžius prie įkainio prierašo + PVM, atsakovas pagrįstai laikė, kad ieškovo nurodytame darbų įkainyje visi mokesčiai, įskaitant PVM, jau yra įskaičiuoti.

6.4. Nurodė, kad sutarties sudarymo metu (2021 m. liepos 8 d. SMS žinutėje, atsiliepimo priedas Nr.3) sutartais darbų įkainiais bei terasų plotų matmenimis, dėl kurių byloje nebuvo ginčo, bendra visų ieškovo atliktų darbų kaina yra 2 373,10 Eur (įskaitant PVM) ir ją sudaro: 1) didžiosios terasos perrinkimo darbų kaina (įkainis 58 Eur/kv. m (išardymas 29 Eur/kv. m ir surinkimas 29 Eur/kv. m )): 58 Eur/kv. m x 19,95 kv. m = 1 157,10 Eur; 2) didžiosios terasos karkaso medžiagos 760 Eur; 3) didžiosios ir mažosios terasų šlifavimo ir alyvavimo darbų įkainis su medžiagomis yra 15 Eur/kv. m, mažosios ir didžiosios teras bendras plotas su šoninio perimetro lentom yra 30,4 kv. m, taigi šių darbų kaina yra 456 Eur. Pažymėjo, kad atsakovo apskaičiuota faktinė 2 373,10 Eur darbų kaina iš esmės atitinka ieškovo 2021 m. liepos 21 d. elektroniniame laiške atsakovui nurodytą galutinę sumą už atliktus darbus, t. y. 2 369 Eur (ieškinio priedas Nr.3), kurią ieškovas atsakovui nurodė paskutinį kartą iki neteisėto kainos padidinimo. Mano, kad teismas šių įrodymų ir aplinkybių nevertino.

6.5. Nurodė, kad ieškovas yra savo srities profesionalas ir taip save pateikia klientams, tuo tarpu atsakovas yra vartotojas, kuris kreipėsi į savo srities profesionalą, užsakydamas terasų atnaujinimo darbus. Teigia, jog būtent ieškovui yra keliami aukštesni reikalavimai ir profesionalumo standartai. Pažymėjo, kad CK 6.645 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad jei sutartyje nenumatyta kitaip, rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus. Mano, kad būtent ieškovas, būdamas savo srities profesionalas, privalėjo parinkti tinkamą darbų atlikimo būdą t. y. terasų montavimą naudojant klipsus, o ne vinis, naujai montuojamas lentas supjauti kaip, kad buvo supjautos kitos lentos – 45 laipsnių kampu, o ne stačiu kampu, nualyvuoti tolygiai ir nepalikti nenualyvuotų vietų ar vietų su alyvos pertekliumi, prieš alyvuojant nuvalyti šlifavimo dulkes, kad būtų galima terasos lentas padengti alyva tolygiai bei nepalikti jų, kad susidarytų galimybė puviniui atsirasti. Laikė, jog toks atlikimo būdas nėra neįprastas ir tai jokiu būdu negali būti vertinama, kaip papildomi reikalavimai – tai yra įprastai atliekami darbai vykdant terasų atnaujinimo darbus.

6.6. Nurodė, kad sistemiškai aiškinant/vertinant: i) 2021 m. rugpjūčio 26 d. ieškovo atsakovui pateiktą atsakymą į 2021 m. rugpjūčio 26 d. raštą, kuriame ieškovas pareikalavo: „suteikti rangovo darbuotojams galimybę patekti į objektą, jog jie galėtų įvertinti realią esamą situaciją, o taip pat pataisyti trūkumus, jei tokių būtų nustatyta“ (atsiliepimo priedas Nr.8); ii) jog po 2021 m. rugsėjo 8 d. objekto apžiūros pats ieškovas pasiūlė defektų šalinimo būdus; iii) kad ieškovas pats parengė ir atsakovui pateikė defektų šalinimo pasiūlymą 2021 m. rugsėjo 8 d. bei jį patikslino 2021 m. rugsėjo 23 d.; iv) ieškovas vykdė darbus vadovaujantis 2021 m. rugsėjo 23 d. pasiūlymu. Mano, jog nurodytos aplinkybės pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas pripažino atsakovo nurodytus defektus, kaip pagrįstus ir juos taisė, nors bylą nagrinėjant teisme, siekė įrodyti, jog tai nebuvo defektai, o neva vykdė papildomus atsakovo reikalavimus.

6.7. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nuo pat pradžių nepripažino defektų, nereagavo į atsakovo pretenzijas, kuriomis atsakovas reikalavo pašalinti defektus, ieškovas tik formaliai ir pasikartojančiai reikalavo atsakovo sumokėti už atliktus darbus, nors ir atliko juos netinkamai. Atkreipia dėmesį, jog tik po to, kai pretenziją ieškovui atsakovo vardu pareiškė atsakovo atstovas, nurodydamas, kad ieškovui nešalinant defektų, atsakovas pasitelks trečiuosius asmenis ir pareikalaus ieškovo atlyginti patirtas išlaidas (atsiliepimo priedas Nr.6), ieškovas pradėjo reaguoti į atsakovo pretenzijas ir nutarė apžiūrėti objektą bei išsiaiškinti ar atsakovo nurodyti defektai iš tiesų egzistuoja (2021 m. rugpjūčio 12 d. ir 2021 m. rugpjūčio 26 d. atsakymai). Akcentavo, jog ieškovas nuolat vilkino darbus ir jį nuolat reikėjo raginti, ieškovo veiksmai (defektų įvertinimas, šalinimas) negali būti vertinami, kaip atlikti gera valia, priešingai, ieškovas juos atliko tik tuomet, kai atsakovas pasinaudojo teisinėmis priemonėmis. Taigi, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo ieškovo elgesį vertinti kaip bendradarbiavimą – jei ieškovas būtų bendradarbiavęs, tai ginčas net nebūtų kilęs ir atsakovui būtų nereikėję kreiptis į teisininkus.

6.8. Nurodė, kad ieškovui atlikus darbus, 2021 m. liepos 21 d. ir liepos 23 d. el. laiškuose atsakovas ieškovui nurodė atliktų darbų defektus, reikalaudamas juos ištaisyti (ieškinio priedai Nr.2, 5, 6, 7, atsiliepimo 18-19 punktai). Teigia, kad ieškovas jų nepripažino, nevyko į objektą jų įvertinti/apžiūrėti ir išreiškė poziciją dėl advokato pasitelkimo nurodydamas, kad gali pereiti į teisinę kalbą bet kuriuo metu (ieškinio priedas Nr. 9). Pažymėjo, kad įvertinęs ir suprasdamas, kad ieškovas gražiuoju ir taikiai nesiruošia spręsti kilusio ginčo bei imtis defektų šalinimo darbų, siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus kreipėsi į advokatų profesinę bendriją „B. ir partneriai“, kuri gindama atsakovo teises, atsakovo vardu ieškovui 2021 m. liepos 30 d. pareiškė pretenziją dėl netinkamos atliktų darbų kokybės (ieškinio priedas Nr. 6). Atkreipė dėmesį, jog ieškovas buvo informuotas ir jam buvo žinoma, kad neištaisius defektų, atsakovas naudosis advokato paslaugomis, gindamas savo teises, ko pasekoje turės teisę reikalauti šių išlaidų atlyginimo 2021 m. liepos 23 d. el. laišku (ieškinio priedas Nr.8). Darė išvadą, kad net ir žinodamas šias aplinkybes ieškovas defektų netaisė ir tokiu elgesiu prisiėmė iš tokio elgesio kylančias neigiamas pasekmes.

6.9. Pažymėjo, kad atsakovui su ginču susijusių teisinių paslaugų buvo suteikta už 3 748,58 Eur sumą, kuri laikytina atsakovo nuostoliais. Kurių atlyginimo atsakovas ieškovo pareikalavo, pareikšdamas 2023 m. rugsėjo 28 d. pretenziją (ieškinio priedas Nr. 36). Mano, kad egzistuoja priežastinis ryšys, tarp ieškovo netinkamai atliktų darbų ir ieškovo veiksmų ir atsakovo patirtų nuostolių už gautas teisines paslaugas, sudarančias 37 48,58 Eur sumą, atlyginimo. Darė išvadą, kad atsakovui dėl ieškovo veiksmų kilo kur kas didesni turtiniai nuostoliai (3 748,58 Eur), nei atsakovo mokėtina suma ieškovui už atliktus, tačiau jie nebuvo pilnai atlyginti/ įskaityti.

6.10. Nurodė, kad tarp šalių kilus ginčui atsakovas kreipėsi į APB „B. ir partneriai“ dėl jo teisių ir teisėtų interesų gynimo. Sprendžiant tarp ieškovo ir atsakovo kilusį ginčą, APB „B. ir partneriai“ atsakovui teikė teisines paslaugas. Atitinkamai atsakovas buvo įsipareigojęs APB „B. ir partneriai“ apmokėti už atsakovui suteiktas teisines paslaugas. Mano, kad faktinę aplinkybę, jog APB „B. ir partneriai“, sprendžiant kilusį ginčą tarp atsakovo ir ieškovo, teisines paslaugas teikė ne trečiajam asmeniui, o asmeniškai atsakovui, patvirtina byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir prie jų pridėtų ataskaitų turinys, iš kurių matyti, jog suteiktos paslaugos buvo sprendžiant tarp ieškovo ir atsakovo kilusį ginčą (PVM sąskaitos faktūros yra ieškovo pateiktos byloje su 2024 m. sausio 22 d. lydraščiu). Atkreipė dėmesį, jog byloje susiklostė situacija, kuomet atsakovas, trečiasis asmuo ir APB „B. ir partneriai“ 2021 m. liepos 30 d. sudarė susitarimą, kuriuo susitarė, jog mokėjimus už atsakovui suteiktas paslaugas atliks trečiasis asmuo pagal išrašytas sąskaitas (pateiktas byloje su 2024 m. balandžio 25 d. prašymu dėl dokumentų prijungimo). Teigia, kad 2024 m. rugsėjo 23 d. atsakovas ir trečiasis asmuo sudarė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo patvirtino, jog atsakovas yra skolingas trečiajam asmeniui 3 748,58 Eur (šis aktas pateiktas byloje su 2024 m. rugsėjo 25 d. prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo). Darė išvadą, kad šie rašytiniai dokumentai patvirtina, jog atsakovo skola trečiajam asmeniui yra reali, o esant nustatytam konkretaus dydžio skolos faktui ir atsakovo nuostoliai taip pat vertintini kaip realūs, o jų dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

8.1. Nurodė, kad visiškai nesutinka su atsakovo deklaratyviais ir nepagrįstais teiginiais, kadangi 2021 m. liepos 8 d. buvo sudaryta žodine sutartis. Teigia, jog 2021 m. liepos 8 d. SMS žinutėmis atsakovas buvo užsakęs didžiosios terasos perdarymo (išardymo ir surinkimo) darbus, vidinio karkaso perdarymo, terasos paviršiaus peršlifavimo ir atnaujinimo darbus; ir taip pat buvo užsakęs kitos, t. y. mažosios, terasos peršlifavimo ir naujo apsauginio sluoksnio padengimo darbus. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas išvis nebuvo išsakęs kokius nors papildomus reikalavimus/pageidavimus, susijusius su užsakymu. Mano, jog nesant konkretaus užsakymo detalizavimo bei sutarties sąlygų, kaip „sudarytos sutarties sąlygos privalėjo būti aiškinamos atsakovo naudai visiškai neaišku.

8.2. Nurodė, kad atsakovas nesąžiningai ir nepagrįstai teigė neva „ieškovui šių terasų lentų montavimo, šlifavimo ir dalyvavimo specifika jau buvo žinoma“. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo posėdžių metu atsakovas išsakė lūkestį, kad jis tikėjosi tokio paties „idealiai“ atlikto darbo, kokį jis buvo gavęs iš bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“, kai ši darbus tame pačiame objekte atliko 2015 m., 2016 m. atitinkamai, atsakovas turėjo nepagrįstą lūkestį, kad ieškovas turėjo atsiminti visus atliktus darbus, įskaitant jų specifiką, be to, neva ieškovas pats turėjo suvokti, jog atsakovo šiam užsakymui yra keliami itin aukšti kokybės reikalavimai, nes (i)terasos buvo montuojamos (duomenys neskelbtini), (ii) atsakovo namą statė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, taigi, tai nėra ekonominės klasės statinys, kokius galima matyti, pvz., (duomenys neskelbtini), (iii) vienas iš atsakovo kaimynų yra visuomenei gerai žinomas asmuo. Laikė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad šie atsakovo ir jo atstovų argumentai atmestini, kaip deklaratyvūs teiginiai, nepatvirtinantys, kad sandorio sudarymo metu šalys aiškiai susitarė, jog statybos darbų objekto rezultatui yra keliami itin aukšti ir specialūs reikalavimai.

8.3. Akcentavo, kad ieškovas yra verslininkas, turi savo darbuotojų bei daugybę darbų bei užsakymų. Atitinkamai, ieškovui negalėtų būti perkeliama nepagrįsta našta atsiminti kiekvieno užsakymo detales. Atsakovo prezumpcija ar prielaida, jog ieškovui buvo žinoma atsakovo užsakyto darbo specifika būtent dėl to, kad tarpininkaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui, laikytina visiškai ad absurdum. Atsakovas išvis nedetalizavo savo užsakymo. Jeigu Atsakovas teigdamas, kad lentos siūbuoja, tuo pačiu ir nenorėjo, jog lentos būtų sumontuojamos be jokių vinių, tuomet jis apie tai ieškovui turėjo aiškiai pasakyti.

8.4. Teigia, jog apeliacinio skundo 88 punkte nurodytas teiginys – „atsakovo niekaip neinformavo apie pasirinktą darbų atlikimo būdą (pvz. terasos lentų montavimo/tvirtinimo būdą)“ – ieškovui išvis nesuprantamas ir laikytinas visiškai nepagrįstu. Pažymi, jog atsakovas turėdamas išankstinį ketinimą, kad jo terasos lentos būtų sumontuotos be vinių, turėjo informuoti ieškovą apie specialaus darbų atlikimo būdą (metodikos, naudojamų medžiagų ir pan.). Darė išvadą, kad atsakovo teiginiai, jog neva pirmosios instancijos teismas „pažeidė imperatyvias CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatas, netinkamai taikė CK 6.193 straipsnį, CK 6.256 straipsnio 4 dalį, CK 6.645 straipsnio 3 dalį, neįvertino/netinkamai vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius tarp šalių susiklosčiusią darbų užsakymo bei atlikimo praktiką“ laikytini visiškai nepagrįstais.

Žemesnės instancijos teismas

8.5. Nurodė, kad atsakovas 2021 m. liepos 8 d. buvo prašęs ieškovo pateikti apytikslę sąmatą (žr. ieškovo pateiktą dubliką). Teigia, jog pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad šiuose susirašinėjimuose nurodyta informacija buvo tik apytikslė (orientacinė). Tai, kad šalys, sudarydamos užsakymą, derino pozicijas tik apytiksliai ir nereikalavo viena iš kitos preciziškai tikslių skaičių ir matavimų, patvirtina ir atsakovo 2021 m. liepos mėn. rašyta žinutė, kurioje jis savo terasų plotą nurodė 28,20 kv. m, tačiau vėliau pripažino, kad plotas yra didesnis - 30,4 kv. m. Mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nei viena ginčo šalis pradiniame sutartinių santykių etape nei kainos dydžio, nei sutarties įvykdymo termino nelaikė esminiu sutarties dalyku. Teigia, jog būtent ieškovas įrodė, kad jo pateiktas 2 918,52 Eur kainos nurodymas yra sutartas ir pagal darbų apimtis teisingai apskaičiuotas atlygis už paslaugas – atskirai už medžiagas ir atskirai už darbus, tuo pačiu atsakovas deklaratyviai ir nepagrįstai bando sumažinti ieškovo atliktų darbų ir medžiagų kainą.

Šalies argumentai

8.6. Ieškovui nesuprantama ir tai, kad viena vertus, atsakovas nurodė, kad jis nėra specialistas, tačiau kartu akcentavo, kad terasų atnaujinimo darbai buvo atlikti visiškai nesilaikius specialių technologijų ir pan.. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, kad įrodymų, kurie patvirtintų, kad šiems darbams atlikti turėjo būti taikoma speciali technologija ir specialios medžiagos byloje nepateikta. Mano, jog objektyvių duomenų, kad ieškovo panaudota technologija ir medžiagos buvo netinkamos, byloje taip pat nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas visada užtikrino, jog darbuotojai atliktų darbu tinkamai ir kokybiškai, todėl darė išvadą, kad apeliacinio skundo 127 punkte nurodytas teiginys – „ieškovas, kaip savo srities profesionalas ir jau anksčiau kartą atlikęs šių terasų atnaujinimo darbus, privalėjo užtikrinti, kad jo darbuotojai atliktų darbus tinkamai ir kokybiškai“ - laikytinas deklaratyvaus pobūdžio teiginiu, kadangi ieškovui negali būti perkeliama našta atsiminti atsakovo nerūpestingumo padarinius.

8.7. Pabrėžė, kad ieškovas norėjo geranoriškai išspręsti atsakovo nepasitenkinimą su atliktais darbais ir laukė apmokėjimo. Atsakovas piktybiškai vengė atsiskaityti su ieškovu. Ieškovas būdamas verslininkas, turėdamas darbuotojų, turėjo pareigas prieš savo darbuotojus. Ieškovas atliko daugumą darbų, ir atsakovas piktybiškai ir nesąžiningai nesumokėjo jokių pinigų už suteiktas paslaugas ir atliktus darbus. Ieškovas ištaisė jo nurodytus tariamus defektus. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo reikalavimas nuvalyti dulkes nuo lauko terasos buvo įžūlus tyčiojimasis iš ieškovo darbuotojų ir nepagrįstas vengimas atsiskaityti už atliktus darbus. Pirma, tai yra lauko terasa, kur dulkės kaupiasi dėl natūralių aplinkos veiksnių ir jas nuplauna lietus. Antra, esant poreikiui atsakovas galėjo užsisakyti valymo paslaugas, tačiau ieškovo darbuotojai tokių paslaugų neteikia.

8.8. Teigia, kad atsakovas visiškai nedetalizavo savo užsakymo, beveik visada gyveno užsienyje, nepatikrino atliktų darbų kokybės, įgaliojo atstovą, kadangi jis net nebuvo Lietuvoje, nepagrįstai kiekvienu atveju po kelių mėnesių nuo darbų atlikimo nustatė naujus trūkumus, geranoriškai nesutiko sumokėti už faktiškai atliktus darbus ir net už medžiagas, iki šiol nepagrįstai ir nesąžiningai nesumokėjo net už dalį atliktų darbų. Po to, bandė nesąžiningai ir nepagrįstai įskaityti trečiojo asmens panaudotas pinigines lėšas į ieškovo faktiškai atliktų darbų kainą. Mano, kad visos šios aplinkybės patvirtina ir įrodo atsakovo nesąžiningumą.

8.9. Akcentavo, kad 2024 m. kovo 12 d. rengtame triplike atsakovo atstovas nurodė, kad defektai buvo pašalinti (žr. tripliko 9 punktą). Tačiau pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovas visiškai pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad darbai iki šiol yra atlikti netinkamai (lentų galai nulūžę, atsikišę ir kt.), todėl jis privalės terasas išardyti ir viską padaryti iš naujo (2024 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. - 24 min.). Papildomai nurodė, kad svarsto galimybe naudotis ateityje dėl šių tariamų defektų, nors šis teiginys išvis neturi jokios teisinės reikšmės, išskyrus atsakovo nesąžiningumą. Mano, kad tai patvirtina ir byloje pateiktas apeliacinis skundas, kuriame teigiama, kad „atsakovui nekilo pareiga nagrinėjamoje byloje įrodinėti šio defekto buvimą ir jo sukeltų pasekmių egzistavimą“.

8.10. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad byloje pateikti elektroniniai susirašinėjimai patvirtina, jog ieškovo atstovai kontaktavo su atsakovu ir jo atstovais dėl terasų atnaujinimo darbų kokybės gerinimo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, jog „nesutiktina su atsakovu, kad tik po advokatų įsitraukimo ieškovė pradėjo reaguoti į atsakovo pretenzijas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutartis buvo sudaryta 2021 m. liepos 8 d., o pretenziją dėl darbų kokybės atsakovo advokatas parengė to paties mėnesio 30 d. Iki advokato rašto ieškovės atstovai kontaktavo su atsakovu, o išsiskyrusios sandorio šalių pozicijos dėl darbų kokybės negali būti laikomos kaip bendradarbiavimo principo pažeidimas“.

8.11. Teigia, kad atsakovas dėl savo nerūpestingumo atsiradusių problemų kreipėsi į advokatų kontorą. Laikė, kad atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai ir nesąžiningai teigia, kad „jei ieškovas būtų bendradarbiavęs, tai ginčas net nebūtų kilęs ir atsakovui būtų nereikėję kreiptis į teisininkus“. Pažymėjo, kad atsakovas Lietuvoje negyvena, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl visų klausimų derinimas objektyviai užtruko. Kaip tinkamai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai patvirtina tiek byloje esantys elektroniniai susirašinėjimai, kuriuose atsakovo atstovai mini aplinkybes apie atsakovo apribotas galimybes apžiūrėti objektą ir jį įvertinti, tiek paties atsakovo pirmosios instancijos teisme nurodyti žodiniai paaiškinimai apie tai, kad jo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) faktinė priežiūra buvo patikėta arba jo artimiesiems giminaičiams (broliui, seseriai), arba atstovams pagal teisinių paslaugų sutartį. Atitinkamai, šiuos visus atsakovo teiginius, susijusius su ieškovo elgesiu bendradarbiavimo principo kontekste, laikė deklaratyvaus pobūdžio teiginiais.

8.12. Nurodė, kad atsižvelgiant į šioje nagrinėjamoje byloje tarp šalių susiklosčiusį prievolinį teisinį santykį ir šio prievolinio teisinio santykio iliustravimą, aiškiai ir vienareikšmiškai matosi, jog atsakovas niekaip negali būti laikomas skolininku, o laikomas trečiuoju asmeniu. Pažymi, kad visos sąskaitos faktūros už teisines paslaugas išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne atsakovui. Pirkėjas buvo UAB,, (duomenys neskelbtini)“, o ne atsakovas, be to UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo, pervedė visas pinigines lėšas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas sąskaitas faktūras.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

11. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl skolos bei palūkanų priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

13. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

14. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. šalių susirašinėjimo el. paštu kopiją. Apeliaciniu skundu atsakovas nurodė, kad šiuo įrodymus į bylą teikia dėl teismo patogumo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pažymi, jog atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktas šalių susirašinėjimas el. paštu buvo į bylą pateiktas pirmosios instancijos teisme bei į bylą jau yra pridėtas. Pakartotinis atsakovo naujai pateiktų įrodymų pridėjimas prie bylos nepagrįstai apsunkintu bylą, todėl atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateikto šalių susirašinėjimo el. paštu kopijos, apeliacinės instancijos teismas nutaria prie bylos nepridėti.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Dėl rangos sutarties (ne)tinkamo įvykdymo ir darbų kokybės

15. Byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2021 m. liepos 8 d. tarp šalių buvo sudaryta žodinė atsakovo gyvenamojo būsto, esančio (duomenys neskelbtini), dviejų medinių terasų atnaujinimo darbų sutartis. Laikotarpiu nuo 2021 m. liepos mėnesio iki 2023 m. rugpjūčio mėnesio tarp šalių vyko elektroniniai susirašinėjimai, pretenzijų ir raštų teikimas, darbų atlikimas, kadangi užsakymo rezultatu atsakovas (užsakovas), kaip vartotojas, nebuvo patenkintas. Ginčo laikotarpiu šalims atstovavo teisininkai (advokatas J. V., advokatas A. B. ir advokato padėjėja N. B.). Atsakovas nurodė, kad minėtu laikotarpiu dėl išimtinai ieškovės kaltės jis patyrė turtinius nuostolius – teisinės pagalbos išlaidas, kurias atsakovas priešpriešinių reikalavimų įskaitymo institutu įskaitė, todėl ieškovei nėra skolingas. Ieškovei nesutinkant, jog atliktų darbų defektų ir šalinimo, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka. Akcentuotina ir tai, jog byloje kyla ginčas atliktų darbų kokybės (defektų), dėl užsakymo turinio, dėl sutartos kainos už medžiagas ir darbus.

16. Statybos rangos teisinius santykius reglamentuoja CK 6.681–6.699 straipsniai, taip pat bendrosios rangos teisinių santykių normos (CK 6.644–6.671 straipsniai), jeigu jos neprieštarauja specialiosioms statybos rangos normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Statybos rangos teisinių santykių dalyku gali būti įvairiais tikslais atliekami statybos darbai. Vykdant statybos rangos sutartį, gali būti siekiama pastatyti (rekonstruoti, atlikti kitus statybos darbus) tiek komercinės, pramoninės ir kt. paskirties pastatus, tiek ir pastatus, skirtus fizinių asmenų, jų šeimų buitiniams, vartojimo poreikiams patenkinti. Todėl statybos rangos teisiniai santykiai gali būti susiję su vartojimo santykiais. Pažymėtina, kad CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus antrajame skirsnyje yra atskirai reglamentuojami vartojimo rangos sutartiniai santykiai; jų esmė yra atskleista CK 6.672 straipsnio 1 dalyje, nurodant, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Vartojimo statybos ranga, kaip atskira sutarties rūšis, nėra išskirta CK nuostatose, o CK 6.681 straipsnio, apibrėžiančio statybos rangos sutarties sampratą, 4 dalyje yra nustatyta, kad tuo atveju, jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės.

17. Minėta, jog šalys sudarydamos 2021 m. liepos 8 d. žodinę sutartį susitarė dėl atsakovo gyvenamojo būsto, esančio (duomenys neskelbtini), dviejų medinių terasų atnaujinimo darbų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad minėtas patalpas atsakovas naudotų komerciniams (verslo) tikslams. Be to, ginčo būstas yra atsakovo gyvenamoji vieta kai atsakovas gyvena Lietuvoje, todėl šios sutarties objektas (gyvenamojo namo medinės terasos) suponuoja, jog statybos rangos sutarties tikslas yra susijęs ne su ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o su asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu. Atsižvelgiant į tai, jog užsakovu yra fizinis asmuo, o rangovu – juridinis asmuo (verslininkas), taip pat įvertinus sutarties tikslą, darytina išvada, jog tarp šalių susiklostė vartojimo rangos sutartiniai santykiai.

18. Vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios, visų pirma, taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normos. Santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei vartojimo rangos, nei statybos rangos normos, taikomos skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių, o kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles – tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos. Statybos veiklai nustatytos imperatyviosios viešosios teisės normos taikomos nepaisant to, kokios paskirties – verslo ar buitinės – yra statomas objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019, 8–9 punktai ), taigi, jos taikomos ir tuo atveju, kai susiklosto vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai.

19. Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nustatytos dvi tarpusavyje susijusios užsakovo pareigos – priimti rangovo darbų rezultatą ir jį apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas, pirmiau išdėstytų teisės normų nuostatų visuma bei šias nuostatas aiškinanti teismų praktika suponuoja išvadą, kad užsakovas, neginčydamas pareigos priimti rangovo faktiškai atliktus darbus, sudarančius dalį sutarto galutinio rezultato, juolab priėmęs šiuos darbus, turi pareigą už juos atsiskaityti. Toks aiškinimas užtikrina šalių interesų pusiausvyrą – užsakovas, iš rangovo įgijęs teises į tam tikrą rangovo sukurtą turtą, privalo jam už šias teises atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021).

20. Pažymėtina ir tai, kad vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Pripažįstama, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių) yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – verslininku (pardavėju ar paslaugų teikėju), todėl vartojimo sutartinių santykių teisiniame reguliavime ribojamas sutarties laisvės principas, o greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių įstatymų leidėjas nustato specialias taisykles, užtikrinančias didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019).

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šalys 2021 m. liepos 8 d. žodine sutartimi susitarė, kad ieškovė (rangovė), kuri yra verslininkė, atliks atsakovo gyvenamojo būsto, esančio (duomenys neskelbtini), dviejų medinių terasų atnaujinimo darbus, o atsakovas (užsakovas) įsipareigojo už šiuos darbus sumokėti. Nors šalių sudaryta žodinė sutartis nėra detalizuota, tačiau iš atsakovo ieškovės vadovui G. M. 2021 m. liepos 8 d. rašytų SMS žinučių turinio, taip pat iš ieškovės vadovo ir atsakovo žodinių paaiškinimų matyti, jog ginčo sutarties dalykas apėmė didžiosios terasos perdarymo (išardymo ir surinkimo) darbus, vidinio karkaso perdarymo, terasos paviršiaus peršlifavimo ir atnaujinimo darbus bei mažosios, terasos peršlifavimo ir naujo apsauginio sluoksnio padengimo darbus. Dėl jokių kitų darbų šalys nesitarė.

22. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė atliko sutartus darbus, tačiau atsakovo teigimu, ieškovės atlikti darbai yra su trūkumais. Aplinkybes, jog atsakovas liko nepatenkintas ieškovės atliktų darbų rezultatu patvirtina į bylą pateiktas 2021 m. liepos 30 d., 2021 m. rugpjūčio 16 d., 2021 m. rugsėjo 21 d., 2021 m. spalio 20 d., 2022 m. gegužės 6 d., 2022 m. birželio 3 d., 2022 m. rugpjūčio 2 d., 2022 m. rugpjūčio 19 d., 2022 m. spalio 10 d., 2023 m. vasario 9 d., 2023 m. kovo 31 d., 2023 m. rugsėjo 28 d. šalių susirašinėjimas el. paštu, pretenziniai atsakovo raštai bei byloje esančios nuotraukos. Taip pat iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo el. paštu, ieškovės 2021 m. rugpjūčio 26 d. atsakymo į atsakovo 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštą bei 2021 m. rugsėjo 23 d. patikslinto pasiūlymo matyti, jog ieškovė nesutiko su atsakovės nurodomais atliktų darbų trūkumais, tačiau vadovaudamasi bendradarbiavimo ir ekonomiškumo principu, siekdama išsaugoti sutartį ir taikiai išspręsti kilusį ginčą ieškovė iš esmės atliko atsakovo nurodytų trūkumų šalinimo darbus.

23. Kaip teisingai skundžiamu sprendimu nurodė pirmosios instancijos teismas, iš į bylą pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad atsakovas neginčijo aplinkybės, jog galutinai darbai buvo atlikti 2023 m. rugpjūčio 28 d. ir jam kilo pareiga sumokėti pagal sutartus įkainius apskaičiuotą kainą – 2 373,10 Eur (žr. atsiliepimo į ieškinį 115 punktą). Šias aplinkybes patvirtina 2024 m. kovo 12 d. rengtame triplike atsakovo atstovo nurodyti argumentai, kad defektai buvo pašalinti (žr. tripliko 9 punktą). Nors teismo posėdyje atsakovas visiškai pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad darbai iki šiol yra atlikti netinkamai (lentų galai nulūžę, atsikišę ir kt.), todėl jis privalės terasas išardyti ir viską padaryti iš naujo (2024 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. – 24 min.), o atsakovo atstovai akcentavo šį argumentą ir baigiamosiose kalbose nurodydami, kad neatsisako galimybės ateityje svarstyti klausimą reikšti reikalavimus dėl šių defektų atlyginimo, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai paneigia pasikeitusią atsakovo poziciją.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog į bylą buvo pateiktas 2023 m. spalio 2 d. pranešimas dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Šiuo pranešimu atsakovas nurodė, kad: „<...> Vadovaujantis sutarties sudarymo metu sutartais darbų įkainiais, Rangovo atliktų darbų kaina yra 2 373,10 Eur su PVM, kurią sudaro: 1) didžiosios terasos perrinkimo darbų kaina (įkainis 58 Eur/kv. m (išardymas 29 Eur/kv. m ir surinkimas 29 Eur/kv. m )): 58 Eur/kv. m x 19,95 kv. m = 1 157,10 Eur; 2) didžiosios terasos karkaso medžiagos 760 Eur; 3) didžiosios ir mažosios terasų šlifavimo ir alyvavimo darbų įkainis su medžiagomis yra 15 Eur/kv. m, mažosios ir didžiosios teras bendras plotas su šoninio perimetro lentom yra 30,4 kv. m, taigi šių darbų kaina yra 456 Eur“. Taip pat minėtu pranešimu atsakovas nurodė, jog: „ <...> Šiuo pranešimu užsakovas informuoja rangovą, kad vadovaujantis civilinio kodekso 6.131 straipsniu, užsakovas atliko šių priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymą: rangovo 2 373,10 Eur su PVM reikalavimą užsakovui už atliktus darbus ir užsakovo reikalavimą rangovui atlyginti 3 098 Eur plius PVM dydžio nuostolius“. Vertinant atsakovo į bylą pateikto 2023 m. spalio 2 d. pranešimo dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo turinį, akcentuotina, jog atsakovas ne tik pripažino savo įsipareigojimą sumokėti ieškovei už atliktus darbus, tačiau šiuo pranešimu atsakovas be kita ko apibrėžė ieškovės darbų apimtį, kas iš esmės atitiko šios nutarties 21 punkte nustatytą ginčo žodinės sutarties dalyką. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog atsakovas iš esmės sutiko, jog ieškovė įvykdė savo sutartinių įsipareigojimų dalį bei įgijo pareigą atsiskaityti už ieškovės atliktus rangos darbus.

25. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog net ir po 2023 m. rugpjūčio 28 d. medinių terasų negalima naudoti dėl ieškovės atliktų ir nepašalintų trūkumų. Atkreiptinas dėmesys, jog į bylą pateiktose nuotraukose yra užfiksuotas vaizdas, kaip terasos atrodė po pirmojo darbų rezultato perdavimo bei laikotarpiu, kai rangovė ir užsakovas derėjosi dėl atliktų darbų trūkumų ištaisymo. Kitų nuotraukų, kurios patvirtintu atsakovo teiginius, kad net ir po 2023 m. rugpjūčio 28 d. darbų pridavimo medinių terasų negalima naudoti pagal paskirtį, atsakovas į bylą nepateikė. Priešingai, į bylą pateiktų įrodymų visuma bei pačio atsakovo procesiniuose dokumentuose išsakyta pozicija, jog rangos darbų defektai buvo pašalinti, suponuoja labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė vėliausiai 2023 m. rugpjūčio 28 d. įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, o vien iš byloje esančių nuotraukų ir pretenzinių raštų turinio negalima daryti išvados, kad rangos darbai iki šiol yra atlikti su defektais ir visiškai ne taip, kaip buvo sutarta.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovas (užsakovas) siekdamas įrodyti, jog ieškovė neištaisė rangos darbų trūkumų, privalėjo į bylą pateikti tokius jo teiginius patvirtinančius įrodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu atsakovas teigė, jog ginčo terasos darbai iki šiol yra atlikti netinkamai (lentų galai nulūžę, atsikišę ir kt.), todėl jis privalės terasas išardyti ir viską padaryti iš naujo, o defektai nėra pašalinti iki šiol, tačiau įrodymų, patvirtinančių šiuos savo teiginius atsakovas į bylą nepateikė. Akivaizdu, jog atsakovas pasirinkdamas tokią gynybinę taktiką bei nusprendęs šių įrodymų į bylą neteikti, privalo prisiimti riziką, jog jo nurodyti teiginiai bus atmesti kaip nepagrįsti. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad jis sąmoningai nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. iki dabar savo iniciatyva nešalino terasos trūkumų, nes tokiu būdu būtų pašalinti įrodymai dėl defektų, tik patvirtina, kad atsakovas byloje turėjo visas galimybes įrodyti savo teiginius apie iki šiol nepašalintus defektus, tačiau tokia teise nepasinaudojo ir svarsto tokia galimybe naudotis ateityje.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą). Taigi, apibendrinus byloje esančių įrodymų visumą, taip pat šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovė vėliausiai 2023 m. rugpjūčio 28 d. įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl atsakovui kyla pareiga už atliktus darbus sumokėti.

28. Atkreiptinas dėmesys ir tai, jog tiek skundžiamu sprendimu, tiek apeliaciniu skundu bei atsiliepimu į apeliacinį skundą labai plačiai analizuojamos aplinkybės susijusios su sutarties sudarymo metu šalių turėtais lūkesčiais dėl rangos darbų rezultatų bei atliktų rangos darbų defektų šalinimo būdo bei terminų, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pagal CK 6.678 straipsnio, reglamentuojančio darbų trūkumų nustatymo teisines pasekmes esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, 1 dalį, nustatęs darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje nurodytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Pagal CK 6.665 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, užsakovas taip pat turi teisę reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, atitinkamai sumažinti darbų kainą (1 dalies 1, 2 punktai), atlyginti nuostolius (3 dalis).

29. Kita vertus, nors, kilus ginčui dėl vartojimo rangos sutarties pagrindu atliktų darbų kokybės, užsakovui, kaip vartotojui, suteikiama plati teisė pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo priemonę, ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų. Todėl, užsakovui prašant taikyti CK 6.678 straipsnio 1 dalyje, 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas darbų trūkumų nustatymo teisines pasekmes, teismas, neribodamas užsakovo pasirinkimo teisės, turėtų įvertinti ir užtikrinti, kad vienu metu nebūtų taikomi atskiri savarankiški teisių gynimo būdai, kurie kartu netaikytini, pavyzdžiui, tenkinamas užsakovo reikalavimas sumažinti darbų kainą ir kartu reikalavimas neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-378/2023, 58 punktas). Pagal CK 6.665 straipsnį, užsakovas, įgyvendinęs teisę į nuostolių atlyginimą, negali kartu pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu ir atsisakyti sumokėti už atliktus darbus. Šie teisių gynimo būdai vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo.

30. Akcentuotina, jog ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovo už atliktus rangos darbus. Tai reiškia, jog šioje byloje teismas privalo nustatyti, dėl kokių darbų atlikimo šalys susitarė, ar rangos sutartus darbus atliko, ar darbai buvo atlikti tinkamai bei ar užsakovas įvykdė turimą priešpriešinį įsipareigojimą sumokėti rangovui už atliktus darbus. Kaip nustatyta šioje nutartyje, šalys nekelia ginčo dėl rangos darbų apimties (šalys susitarė dėl didžiosios terasos perdarymo (išardymo ir surinkimo) darbų, vidinio karkaso perdarymo, terasos paviršiaus peršlifavimo ir atnaujinimo darbų bei mažosios, terasos peršlifavimo ir naujo apsauginio sluoksnio padengimo darbų), taip pat šia nutartimi nustatyta, jog ieškovė minėtus darbus atliko, o atsakovas (atlikdamas priešpriešinių reikalavimų įskaitymą) šiuos darbus priėmė. Kitos, skundžiamu sprendimu bei apeliaciniu skundu analizuojamos aplinkybės, kokiu būdu ir kokiais terminais ieškovė šalino darbų defektus, galėtų būti susijusios su atsakovo siekiu prisiteisti nuostolių atlyginimą, tačiau jokių priešpriešinių reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo atsakovas byloje nereiškė. Iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo el. paštu, taip pat pretenzinių atsakovo raštų matyti, jog atsakovas (užsakovas) būdamas nepatenkintas atliktų darbų kokybe iš esmės pasirinko savo teisių gynimo būdą reikalaudamas ieškovės pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, ištaisant rangos darbų defektus. Tai reiškia, jog ieškovei ištaisius šiuos trūkumus, atsakovas įgijo pareigą atsiskaityti su ieškove.

Dėl rangos darbų kainos

31. Apeliaciniu skundu be kitų argumentų atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovės reikalaujama priteisti iš atsakovo 2 918,52 Eur suma pagal dvi PVM sąskaitas faktūras (serija WOO Nr. 1727, serija WOO Nr. 1739) yra nurodyta neteisingai, kadangi šalys susitarė dėl kitų įkainių. Apeliaciniu skundu atsakovas nurodė, kad išmatavus atsakovui priklausančių terasų plotus, buvo apskaičiuota visų darbų sąmatą, kurią ieškovė pateikė atsakovui, nurodydama konkrečius darbų įkainių dydžius, apimančius medžiagas, t. y.: ieškovė atsakovui nurodė: „23 kv. m bendras terasų plotas – šlifavimas + alyvavimas, įskaitant medžiagas x 15 Eur; 15 kv. m didesnės terasos plotas – išardymas 29 /kv. m + sudėjimas 29/kv. m įskaitant pagalbinius darbus. Termo brusai visam karkasui transportas „in and out“ – 760 Eur“. Teigia, kad 2021 m. liepos 9 d. trumpąja žinute atsakovas patvirtino užsakymą, ieškovo pateiktą darbų sąmatą bei sutiko su nurodytais įkainiais – tokiu būdu tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nurodytais skundo argumentais.

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2021 m. liepos 8 d., t. y. ginčo rangos sutarties sudarymo dieną, ieškovė nurodė atsakovui šalių aptartų įkainių dydžius. Iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo SMS žinutėmis turinio matyti, jog ieškovė nurodė: „Sumetėm sąmatą: 23 m² bendras terasų plotas – šlifavimas + alyvavimas, įskaitant medžiagas x 15; 15 m² didesnės terasos plotas – išardymas 29 /m² + sudėjimas 29/m² įskaitant pagalbinius darbus. Termo brusai visam karkasui transportas in and out – 760 Eur“. Tačiau atlikus rangos darbus, 2021 m. liepos 20 d. ieškovė atsakovui pateikė naują darbų sąmatą, apskaičiuotą su didesniais įkainiais, nei buvo sutarta žodinės rangos sutarties sudarymo metu, t. y. ieškovė SMS žinutėje nurodė: „30 m² bendras terasų plotas, šlifavimas + alyvavimas, įskaitant medžiagas x 17e; 19m² didesnės terasos plotas – išardymas 31e/m² = sudėjimas 31e/m²; įskaitant pagalbinius darbus. Termo brusai visam karkasui, transportas in and out – 760; Viso: 2448,- šiandien prašytume atsiskaitymo, ačiū“. Šiuo atveju akcentuotina, jog byloje rašytinė sutartis sudaryta nebuvo, todėl objektyviai nustatyti tikslaus ginčo vartojimo rangos sutarties turinio nėra galimybės. Tačiau vertinant į bylą pateiktą šalių susirašinėjimo turinį, aiškiai matyti, jog ieškovas prieš pradėdamas rangos darbus ir po rangos darbų atlikimo nurodo skirtingas darbų atlikimo kainas, kas vertinant iš atsakovo, kaip vartotojo perspektyvos, nelaikytina sąžiningu susitarimu. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra jokių įrodymų, jog šalys būtų aptarusios pasikeitusias darbų kainas ir atsakovas kaip užsakovas pasikeitusias darbų kainas būtų pripažinęs.

33. Akcentuotina, jog ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 2 918,52 Eur pagal dvi PVM sąskaitas faktūras (serija WOO Nr. 1727, serija WOO Nr. 1739), tačiau minėtose sąskaitose faktūrose apskritai nėra detalizuojama kokiu būdu minėta suma apskaičiuota. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ieškovė iškėlė versiją, jog atsakovui įvardinta darbų kaina buvo nurodyta neįskaičiuojant PVM, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks siurprizinis kainų pasikeitimas neabejotinai pažeistų atsakovo kaip vartotojo teises. Minėta, kad vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kas reiškia, jog įstatymų leidėjas nustato specialias taisykles, užtikrinančias didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą. Pagal vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, pardavimo kaina apibrėžiama kaip galutinė prekės, paslaugos kaina, nustatoma pinigais, su pridėtinės vertės mokesčiu ir visais kitais mokesčiais. Tai reiškia, jog 2021 m. liepos 8 d., t. y. ginčo rangos sutarties sudarymo dieną, ieškovei nurodžius aptartų rangos darbų įkainių dydžius, atsakovas pagrįstai tikėjosi, jog sutarta darbų kaina nurodyta įskaitant PVM ir visus kitus mokesčius.

34. Šiuo atveju svarbu pažymėti, jog kilus ginčui dėl rangos darbų kokybės, atsakovas ieškovei el. paštu pateikdamas pretenzijas, tuo pačiu nurodė, jog ieškovė netinkamai apskaičiavo atliktų darbų kainą bei pateikė savo skaičiavimus. Tuo tarpu ieškovė, atsakydama į atsakovo pretenzijas 2021 m. liepos 21 d. el. laišku nurodė: „Sveiki, darbai pabaigti pagal paskutinius pageidavimus. Pagal patvirtintus plotus ir patvirtintus senus įkainius, suma: 2 238e (būsite suklydęs skaičiavimuose). Be to, skaičiuodamas plotą ar įvertinote perimetro lentas? Tai sudaro apie 1,8m2. Sumoje šlifavimui + alyvavimui 27e ir demontavimo + montavimo 104e. Tai bendroje sumoje butu: 2369e“.

35. Apeliaciniu skundu atsakovas apskaičiuodamas ginčo rangos darbų kainą nekėlė ginčo, kad perskaičiavus abiejų terasų plotus, nustatytas abiejų terasų bendras plotas yra 30,4 kv. m. Taip pat apskaičiuodamas rangos darbų kainą, atsakovas vadovavosi sutarties sudarymo metu (2021 m. liepos 8 d. SMS žinutėje sutartais darbų įkainiais, todėl mano, kad bendra visų ieškovės atliktų darbų kaina yra 2 373,10 Eur (įskaitant PVM).

36. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovės prašoma priteisti 2 918,52 Eur suma pagal dvi PVM sąskaitas faktūras (serija WOO Nr. 1727, serija WOO Nr. 1739) yra nepagrįsta, todėl mažinama atsižvelgiant į pradinį šalių susitarimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog didžiosios terasos perrinkimo darbų kaina sudaro 58 Eur/kv. m (išardymas 29 Eur/kv. m ir surinkimas 29 Eur/kv. m )), todėl didžiosios terasos remonto darbų kaina sudaro 1 157,10 Eur (58 Eur/kv. m x 19,95 kv. m) = 1 157,10 Eur. Didžiosios terasos medžiagos atliekant jos remontą sudaro – 760 Eur. Didžiosios ir mažosios terasų šlifavimo ir alyvavimo darbų įkainis su medžiagomis yra 15 Eur/kv. m, mažosios ir didžiosios teras bendras plotas su šoninio perimetro lentom yra 30,4 kv. m, todėl šių darbų kaina yra 456 Eur. Iš viso darbų kaina įskaitant medžiagas ir PVM sudaro 2 373,10 Eur.

37. Be to, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog atlikusi rangos darbus bei prašydama atsakovo apmokėti už suteiktas paslaugas nurodė, jog bendra darbų kaina sudaro 2 448 Eur sumą. Dar daugiau, gavusi atsakovo pretenzijas, ieškovė nurodė, jog atsakovas netinkamai skaičiuoja atliktų darbų kainą bei nurodė detalų kainos apskaičiavimo mechanizmą, kuriuo atliko darbų kainos perskaičiavimą ir pažymėjo, kad bendra darbų kaina sudaro 2 369 Eur sumą. Atsižvelgiant į pačios ieškovės pradinių darbų atlikimo mementu nurodytas darbų kainas, taip pat įvertinus, jog atsakovo pateiktas paskaičiavimas iš esmės atitinką pirmines ieškovės nurodytas sumas (ieškovas nurodė, jog atliktų darbų kainą sudaro 2 373,10 Eur, darytina išvada, jog yra pagrindas ieškovės prašomą priteisti 2 918,52 Eur skolos sumą sumažinti iki 2 373,10 Eur sumos.

Dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo

38. Prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis).

39. Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, turi būti įstatymo nustatytos sąlygos įskaitymui atlikti (CK 6.130 straipsnis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant ir taikant įskaitymą reglamentuojančias teisės normas, įskaitymui atlikti turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pvz., šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; kt.).

40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas 2023 m. spalio 2 d. pranešimu dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, nurodė, kad užsakovas dėl rangovo kaltės, netinkamai atliktų darbų ir netinkamo įsipareigojimų vykdymo patyrė 3 098 Eur plius PVM dydžio nuostolius, kurių atlyginimo pareikalavo 2023 m. rugsėjo 29 d. rangovui pareikštoje pretenzijoje dėl nuostolių atlyginimo. Šiuo atveju svarbu akcentuoti, jog ieškovė tiek su pretenzijoje reiškiamu reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo, tiek ir pranešime dėl priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymo nurodomų nuostolių suma ir pagrįstumu nesutiko. Atsakovė byloje jokių priešpriešinių reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo nereiškė, todėl darytina išvada, kad esant ginčui dėl prašomų atlyginti nuostolių, nesant atsakovo pareikšto reikalavimo šiuos nuostolius priteisti, atsakovo atliktas vienašališkas sprendimas dėl nuostolių įskaitymo negrąžintai skolai padengti nebuvo priimtas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju šalis sieja priešpriešiniai reikalavimai ir jie yra vienarūšiai.

Dėl procesinės bylos baigties

41. Įvertinus visus apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

42. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, bei netinkamai vertino byloje esančius įrodymus susijusius su šalių sudaryta žodine sutartimi, netinkamai nustatė atliktų darbų vertę, todėl šioje dalyje skundžiamas sprendimas keistinas, mažinant ieškovei iš atsakovo priteistą skolos dydį iki 2 373,10 Eur sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

43. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

44. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 2 918,52 Eur skolą už atliktus darbus. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, tačiau šia nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus bei prašomą priteisti skolą sumažinus iki 2 373,10 Eur, darytina išvada, jog byloje iš viso buvo patenkinta 81,31 proc. ((2 373,10 Eur x 100 proc.) : 2 918,52 Eur) ieškinio reikalavimų. Atitinkamai darytina išvada, jog byloje buvo netenkinta 18,69 proc. ieškinio reikalavimų.

45. Ieškovė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro bendrą 3 328,41 Eur sumą. Taip pat ieškovė pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. ieškovė pateikė šešias sąskaitas už teisines paslaugas bei 2024 m. spalio 23 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo ieškovė sumokėjo advokatui 3 261,41 Eur sumą bei mokėjimo nurodymą iš kurio matyti, jog ieškovė sumokėjo 67 Eur dydžio žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, ieškovės atstovo atliktus veiksmus, t. y. procesinių dokumentų rengimą, bylos teisinę analizę, duomenų faktinį vertinimą, atstovavimą teismo posėdžiuose taip pat į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti 3 328,41 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau mažintina atsižvelgiant į proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų dalį, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 2 706,33 Eur (3 328,41 Eur x 81,31 proc.) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

46. Atsakovas pirmosios instancijos teisme taip pat prašė priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudarė 4 452,80 Eur sumą. Taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, t. y. 2024 spalio 11 d. pakoreguotą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BP2169/24 bei kasos pajamų orderį Nr. 04/2024, kuriuo atsakovas sumokėjo advokatui nurodomą 4 452,80 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, atsakovo atstovo atliktus veiksmus, t. y. procesinių dokumentų rengimą, bylos teisinę analizę, atstovavimą teismo posėdžiuose taip pat į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, konstatuoja, kad atsakovo prašoma priteisti 4 452,80 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau mažintina atsižvelgiant į proporcingai netenkintų ieškinio reikalavimų dalį, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 832,23 Eur (4 452,80 Eur x 18,69 proc.) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

47. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, darytina išvadą, jog ieškovei iš atsakovo priteistina 1 874,10 Eur (2 706,33 – 832,23 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme

48. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

49. Šios nutarties 44 punkte nustatyta patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcija. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, o apeliaciniu skundu buvo prašoma ieškinį atmesti, darytina išvada, jog sprendžiant dėl apeliacinio skundo reikalavimų tenkinimo dalies, yra pagrindas vadovautis šios nutarties 44 punkte nurodytais argumentais. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje iš viso buvo patenkinta 18,69 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, tuo tarpu atmesta 81,31 proc. apeliacinio skundo reikalavimų.

50. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį pagrindžiančius dokumentus pateiks bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šios nutarties priėmimo metu, jokių įrodymų dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme į bylą pateikta nebuvo. Nesant šių duomenų, apeliacinės instancijos teismas negali nustatyti nei patirtų išlaidų dydžio, nei jų pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovės prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nesprendžia.

51. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus patirtų išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, jog už apeliacinio skundo pateikimą buvo sumokėtas 67 Eur dydžio žyminis mokestis. Be to, atsakovas 2025 m. balandžio 3 d. (iki paskirto rašytinio teismo posėdžio) pateikė teismui prašymą (DOK-4338) dėl teisinių paslaugų išlaidų priteisimo, kuriuo prašė priteisti atsakovo patirtas 1 161,60 Eur teisinių paslaugų išlaidas. Kartu su prašymu pateikė 2025 m. balandžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2025 m. balandžio 3 d. kasos pajamų orderį, patvirtinantį, kad 1 161,60 Eur sumą atsakovas už teisines paslaugas sumokėjo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo tenkinta 18,69 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteistina 12,52 Eur sumokėto žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme ir 217,10 Eur patirtų teisinių išlaidų apeliacinės instancijos teisme, iš viso 229,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimą pakeisti bei jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „WOODLAND.LT“ ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „WOODLAND.LT“ iš atsakovo Ž. Ž. 2 373,10 Eur skolą; 50,37 Eur metines palūkanas; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 373,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „WOODLAND.LT“ iš atsakovo Ž. Ž. 1 874,10 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovui Ž. Ž. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „WOODLAND.LT“ 229,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

TeisėjaJolanta Gailevičienė