Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-18-739/2023

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-24
Bylos Nr.: e2A-18-739/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-03638-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika, Dalia Pranckienė
Ieškovas: L. Š.
Atsakovas: S. Š., M. Š., G. Š., O. Š., I. Š., V. Š.
Trečiasis asmuo: valstybės įmonė „Registrų centras“, S. Š., L. V., V. V.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2A-18-739/2023Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03638-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.1.14.1.; 3.2.3.12.; 3.3.1.18.4. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 24 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos ir Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-700-723/2022 pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovams S. Š., M. Š., G. Š., O. Š., I. Š. ir V. Š. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir teisės pripažinimo, tretieji asmenys – valstybės įmonė „Registrų centras“, S. Š., L. V. ir V. V.; išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisiu? apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. Š. kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama nustatyti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), sudarančio 0,1561 ha, taip pat 1/2 dalies pastato-viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėto plane 2I1/p, užstatytas plotas 68 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2017 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Geosritis“ planą, t. y. ieškovei L. Š. asmeniniam naudojimui atitenka žemės plotai, sklype pažymėti indeksu A, žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu B, atitenka bendram naudojimui pagal 2017 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Geosritis“ planą ieškovei L. Š. ir atsakovei M. Š.; pagal 2017 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Geosritis“ planą ieškovei L. Š. atitenka bendram naudojimui 17 kv. m. bendrame sklype su atsakovais: M. Š., S. Š., G. Š., O. Š., I. Š., V. Š. ir trečiuoju asmeniu S. Š. žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu C, kita sklypo dalis, pažymėta indeksu D, atitenka bendram naudojimui atsakovams M. Š., S. Š., G. Š., O. Š., I. Š., V. Š. ir trečiajam asmeniui S. Š..

2. Taip pat prašė pripažinti ieškovės L. Š. teisę jos vardu registruoti naujai pastatytas, rekonstruotas ir įrengtas patalpas, pastate-viralinėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėtas indeksais 1-5 (25,15 kv. m.), 1-6 (2,37 kv. m.), 1-7 (l,91 kv. m), 1-8 (4,02 kv. m), viso 33,45 kv. m., esančias (duomenys neskelbtini), nesant atsakovės M. Š. sutikimo ir pripažįstant jos nesutikimą nepagrįstu bei nustatyti, kad jomis naudojasi L. Š., paliekant atsakovei M. Š. teisę naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-4 (20.86 kv. m.), 1-2 (1.95 kv. m.), 1-3 (2.78 kv. m.), 1-1 (2.81 kv. m.), priskiriant jai šias patalpas nuosavybės teise, esančias pastate-viralinėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Nurodė, kad mirus ieškovės tėvui, ji (duomenys neskelbtini) m. pagal paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo 1/10 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), sudarančio 0,1561 ha, taip pat šiame sklype esančią 1/2 dalį pastato-viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 68 kv. m. užstatyto ploto, bei 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių - lauko tualeto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Po šios nuosavybės įregistravimo valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ ieškovės dukra L. V. naudojosi šia nuosavybe (dalimi pastato-viraline), ketino ją pagerinti ir įsirengti nuolatiniam gyvenimui, nes kitos gyvenamosios vietos neturėjo. Gavus žodinį atsakovės M. Š. sutikimą, prie viralinės pastato, kur jau buvo garažas, ieškovė pastatė ir įrengė dalį gyvenamųjų patalpų. Po kurio laiko ieškovės ir atsakovės M. Š. santykiai labai pablogėjo, Vilniaus regiono apylinkės teisme Vilniaus rajono rūmuose prasidėjo teisminiai procesai, kurių iniciatorė buvo atsakovė M. Š. (bylų Nr. 2-1287-494/2019 ir 2-40-494/2021). Teigė, kad iki šiol nėra išspręsta pastatyto priestato problema, kurį statė ieškovė savo lėšomis, tačiau dėl nepagrįstų ir savanaudiškų atsakovės M. Š. paskatų, jo iki šiol negalima įregistruoti VĮ „Registrų centras“ bei atlikti ieškovei L. Š. priklausančios žemės sklypo dalies naudojimosi tvarkos registracijos.

4. Aiškino, kad bendraturčių sutikimas buvo gautas, nes priestatas buvo pajungtas prie komunikacijų (elektra ir kt.), ir tik po konflikto dėl paveldimo turto (kitos giminaitės) situacija pasikeitė. Mano, kad pati statyba ūkio būdu vyko legaliai, visiems žinant ir pritariant, nes tai nesudėtingas statinys, pati ieškovė gyvena viralinėje, todėl nesupranta, kodėl negali šio objekto (priestato) įteisinti. Kaip nurodė apylinkės teismas civilinės bylos Nr. 2-40-494/2021 sprendime, norint atlikti priestato statybą šiuo atveju pagal teismo nustatytas aplinkybes tokio sutikimo gavimas nebuvo reikalingas, todėl akivaizdu, kad priestatas buvo pastatytas nepažeidžiant kitų bendraturčių teisių ir interesų. Ieškovė yra parengusi jai priklausančios žemės sklypo dalies naudojimosi tvarkos planą, kuriame taip pat nurodoma ir priestato prie pastato-viralinės buvimo vieta, pateikiamas detalus statinio patalpų naudojimosi planas, kur nurodomos patalpos, kuriomis naudosis ieškovė ir atsakovė. Prašomas atidalinti statinys nėra sudėtingas ir jam nereikalingas nei bendraturčių (atsakovės M. Š.) sutikimas, nei tam priestatui pastatyti projektas.

5. Teigė, kad atsakovė M. Š. nepateikia argumentų kodėl nenori duoti sutikimo. Dėl to manė, jog sutikimo nedavimas yra nepagrįstas ir naujai sukurta statinio dalis turėtų būti įregistruota be atsakovės M. Š. sutikimo. Atsižvelgiant į tai, kad naujai pastatyta priestato dalis jau nuo 2013-2014 metų yra naudojama kaip gyvenamasis pastatas, kad ji yra pritaikyta gyventi ir nėra sudėtingas statinys, tuo pačiu priestato dalis yra registruotina kaip naujai sukurtas statinys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Be to, šiame statinyje gyvena tretieji asmenys L. V. ir V. V. su savo vaikais, todėl šios patalpos techniniu požiūriu yra tinkamos gyventi. Ieškovė savo lėšomis ir darbu atliko statinio pertvarkymo ir statybos darbus ir iš esmės padidino savo dalį bendrame statinyje - viralinėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis CK 4.77 straipsnio 1 dalimi, jos turto dalis bendrame turte atitinkamai padidėjo, todėl papildomai pristatyta prie statinio priestato dalis, pažymėta indeksais 1-6 (2,37 kv. m.), 1-7 (l,91 kv. m), 1-8 (4,02 kv. m.), turi būti registruota tik ieškovės vardu. Tačiau VĮ „Registrų centras“ atsisako tai daryti, nes atsakovė M. Š., būdama patalpų bendraturtė, atsisako bet kokių veiksmų atlikimo siekiant įteisinti esamą susidariusią situaciją su ginčo patalpomis, atlikti bet kokią patalpų registraciją.

Atsiliepimas

6. Atsakovė M. Š. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinys yra visiškai nemotyvuotas, neteisėtas, nepagrįstas, jame išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės, reikalavimas šiurkščiai pažeidžia atsakovės M. Š. ir kitų bendraturčių teises. Ieškinyje keliamas visiškai neteisėtas reikalavimas įregistruoti ieškovės vardu neteisėtai naujai pastatytas patalpas 33,45 kv. m. ploto, nes išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-1287-494/2019 buvo pateikti įrodymai dėl atsakovės M. Š. nesutikimo su vykdoma statyba ir priestato prijungimo prie komunikacijų. Priešingai nei teigiama ieškinyje, nurodyta viralinė ir jos priestatas negali būti įregistruoti kaip gyvenamosios patalpos, nes ieškiniu siekiama negyvenamosios paskirties patalpas paversti gyvenamosiomis, tačiau įstatymas tai griežtai draudžia. Teigia, kad ieškinyje iškraipyta teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-40-494/2021 išvada, kad pagal teismo nustatytas aplinkybės tokio sutikimo (pastatyti priestatą) gavimas nebuvo reikalingas, todėl, neva, priestatas buvo pastatytas nepažeidžiant kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Ieškovė visiškai neatsižvelgė, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą gali būti įgyjama statybos procese tik jeigu statybos procesas buvo teisėtas. Statybų būdu sukuriamas nekilnojamasis daiktas ar jo dalis pripažįstamas teisėtu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu, jei sukuriant tokį daiktą yra laikomasi įstatymuose nustatytų statinio statybai keliamų reikalavimų. Teigė, kad, įgyvendinus ieškovės reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, bus žymiai apribotas likusių bendraturčių nevaržomas naudojimasis visu turtu, kas kelia nepatogumus ir ginčus tarp bendraturčių (atsakovės ir ieškovės dukros šeimos).

7. Atsakovas G. Š. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį dalyje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atmesti, o dalyje dėl ieškovės reikalavimų įregistruoti daiktines teises į patalpas bylą nutraukti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu bei statiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2017 m. sudarytą planą, kuris visiškai neatitinka faktinių aplinkybių, esančių šiuo metu. Statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai duomenys yra pakitę, daiktinės teisės į naujai suformuotą ir pastatytą statinį nėra įregistruotos, todėl visiškai nesuprantamas reikalavimas priskirti teisę naudotis statiniu, kuris nėra registruotas Nekilnojamojo turto kadastre bei registre. Manė, kad reikalavimas įregistruoti ieškovės vardu kažkokias patalpas, kažkokio statinio, nenagrinėtinas teisme, nes teismo kompetencijai nėra priskirta daiktinių teisių registravimo funkcija. Ieškovė dėl daiktinių teisių registravimo privalo kreiptis į kompetentingą instituciją, t. y. VĮ „Registrų centras“. Teigė, kad ieškovės reikalavimas buvo nagrinėtas Vilniaus regiono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2‑1287-494/2019 ir atmestas. Atmesdamas ieškovės reikalavimą nustatyti naudojimosi tvarką pagal UAB „Geosritis“ projektinius sprendinius teismas konstatavo (sprendimo 19 punktas), kad statinio – viralinės atlikti statybos darbai laikytini savavališka statyba, tokia žyma įrašyta NTR duomenų bazėje 2017 metais. Patikslintas ieškinys yra grindžiamas tuo pačiu UAB „Geosritis“ planu, nepašalinus savavališkos statybos padarinių, tai reiškia, kad ieškinys yra teikiamas pakartotinai tuo pačiu pagrindu ir dėl tuo paties dalyko, todėl negali būti nagrinėjamas pakartotiniai.

8. Tretieji asmenys S. Š., L. V. ir V. V. savo atsiliepimais su ieškiniu (patikslintu) sutiko visiškai ir prašė jį patenkinti.

9. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepimuose į ieškinį bei patikslintą ieškinį prašė sprendimą šioje byloje priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pagalbinio ūkio pastatas 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra ieškovės pastatytos patalpos, NTR duomenimis nuosavybės teise priklauso ieškovei L. Š. ir atsakovei M. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise, po ½ dalį. Tai reiškia, kad NTR įregistruotas nuosavybės teisės objektas yra visas pastatas, valdomas bendros dalinės nuosavybės teise, o ne jį sudarančios atskiros patalpos. Tokiu atveju, esant įregistruotoms nuosavybės teisėms į visą pastatą, nuosavybės teisių registracija į atskiras pastatą sudarančias patalpas nėra galima, kadangi patalpos nėra suformuotos ir įregistruotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Manė, kad šiuo atveju ieškovei reiškiant reikalavimą turėtų būti vadovaujamasi CK 4.77 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad jeigu bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos.

10. Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisiu? apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime nurodė, kad teismui patvirtinus ieškovei L. Š. dalies pastato-viralinės naudojimosi tvarką bus tinkamai užtikrinti nepilnamečių vaikų interesai, todėl, skyriaus nuomone, ieškinys turėtų būti tenkinamas. Kitus ieškinio reikalavimus paliko spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, bei teisingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovams 700 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

12. Teismas nustatė, kad realiai ieškovei gali priklausyti naudotis ir valdyti ne didesnis, kaip 156,1 kv. m. žemės plotas bendrojoje dalinėje nuosavybėje, sklypo kadastriniai matavimai neįregistruoti. Ginčo pastatas registruotas kaip viralinė 2I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo rekonstruota ir prie jos pristatytas priestatas, kuris užfiksuotas ir 2017 m. spalio 11 d. antstolio R. V. faktinių aplinkybių protokole. Atsižvelgęs į tai, jog viralinės priestato, kuriam siekiama nustatyti naudojimosi tvarką, savavališka statyba nėra įteisinta, jis nėra tinkamai įregistruotas, teismas darė išvadą, kad neišsprendus ginčo dėl kiekvienam viralinės bendraturčiui tenkančios dalies bendrojoje nuosavybėje, nepasiekus kiekvieno bendraturčio teisių apsaugos, negalima spręsti klausimo dėl bendraturčio tam tikros dalies atidalijimo. Be to, nurodė, kad vadovaujantis CK 4.103 straipsnio 1 dalimi, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.).

13. Konstatavo, kad ieškovė, nors ir neturėdama bendraturčių sutikimo, padidino savo turto dalį bendroje dalinėje nuosavybėje su bendraturčiais, kurie per 1 metų terminą nepareiškė tam prieštaravimų. Todėl, tokiu atveju, ieškovė turėjo kreiptis su reikalavimu dėl savo turto dalies padidinimo CK 4.77 straipsnio 2 dalies pagrindu ir atitinkamai formuluojant ieškinio reikalavimus, kad galutiniu rezultatu nebūtų pažeistos visų bendraturčių teisės tiek į turto valdymą, tiek į jo naudojimosi tvarkos nustatymą.

14. Teismas nurodė, kad atsižvelgus į atsakovės M. Š. ir G. Š. poziciją, negalima teigti, kad ginčo pastato rekonstrukcija ir papildomo priestato pastatymas nepažeidžia bendraturčių interesų, nes atsakovė nurodo, kad nesutinka, jog viralinė būtų gyvenamąja patalpa, kadangi nuolatos dėl to kyla konfliktai su joje gyvenančiais asmenimis, o naudojimosi tvarkos nustatymas pažeidžia bendraturčių interesus, nes ieškovė nepagrįstai padidina savo galimą naudoti žemės plotą kitų bendraturčių sąskaita.

15. Teismas konstatavo, kad ieškovė prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu bei statiniu tvarką, tačiau visiškai nepagrįstai reikalauja priskirti teisę naudotis rekonstruotu statiniu, keičiant jo plotą ir būklę iš negyvenamosios į gyvenamąją, kuris nėra registruotas Nekilnojamojo turto kadastre bei registre.

16. Teismas sprendė kad ieškovė, vietoje teismo, dėl daiktinių teisių registravimo turėtų kreiptis į kompetentingą instituciją – VĮ „Registrų centras“, ką ir darė 2022 m. vasario 22d., tačiau VĮ „Registrų centras“ jos prašymo netenkino ir savo sprendime aiškiai nurodė trūkumus, kuriuos ištaisius daiktinių teisių registracija bus galima. Dėl to sprendė, kad teismas neturi pripažinti ieškovei teisės kreiptis dėl registracijos, nes tokia teisė priklauso ieškovei ir be teismo sprendimo. Teismas paaiškino, kad registro tvarkytojas savo sprendime pažymėjo eilę UAB „Geosritis“ projektinių dokumentų trūkumų, tarp jų ir žemės sklypo bendraturčių sutikimo nebuvimą, bei faktą, kad nėra atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai. Nepaisant to, ieškovė, žinodama apie žemės sklypo plano trūkumus, kreipėsi į teismą. Nurodė, kad duomenų, jog ieškovė būtų ėmusis veiksmų NTR tvarkytojo nurodytiems trūkumams pašalinti ar skųstų tokį jo sprendimą, byloje nėra.

17. Teismas nurodė, kad šalims pagal ieškovės pateiktą naudojimosi tvarkos nustatymo projektą siūlomos skirti dalys neatitinka jų turimų idealiųjų dalių, tiek pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis, tiek ir pagal pačios ieškovės L. Š. pateiktą naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo projektą. Nurodė, kad šie faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, jog nesant įregistruotų pastato – viralinės pakeitimų po rekonstrukcijos, kai padidėjo ne tik jo plotas, bet ir pasikeitė bendraturčių valdoma pastato dalies dalis ieškovės naudai, be bendraturčio sutikimo, t. y. savavališkai, naudojimosi tvarkos klausimas negali būti sprendžiamas tokioje apimtyje, kurią pasiūlė ieškovė, nes tai prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams, ir tam turi būti teisinis pagrindas, kurio ieškovė nepagrindė savo ieškiniu. Vien tik teiginių, kad šiuo metu ten gyvena ieškovės dukros šeima nepakanka, kad būtų galima laikyti ieškovės ieškinį pagrįstu šiuo aspektu.

18. Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą ir bendraturčių nesutarimus, teismas taip pat nurodė, kad ieškovė L. Š. turi teisę prašyti teismo nustatyti naudojimosi tvarką jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, tačiau šiuo metu spręsti šio klausimo nėra jokio teisinio pagrindo, nes ginčo rekonstruoto ir pasikeitusio pastato kadastriniai duomenys nėra įregistruoti, o ieškovė byloje nereiškė reikalavimo leisti įregistruoti kadastrinius matavimus be kitų bendraturčių leidimo.

19. Teismas sutiko su atsakovų teiginiais, jog įgyvendinus ieškovės reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo (koks jis yra pareikštas šioje byloje) būtų žymiai apribotas likusių bendraturčių nevaržomas naudojimasis visu turtu, kas galėtų toliau kelti nepatogumus ir ginčus tarp bendraturčių, nes ieškovės reikalavimų tenkinimas yra susijęs išimtinai su jos interesais, neatsižvelgiant į realią situaciją, kai jai tenkanti turto dalis didinama kitų bendraturčių sąskaita nepasiūlius jokios teisingos kompensacijos ar teisingos naudojimosi tvarkos nesant registruotam dabar jau kitokiam ginčo pastatui.

20. Teismas nurodė, kad ieškovė, suformulavusi savo reikalavimus, iš esmės siekia negyvenamosios paskirties patalpas paversti gyvenamosiomis, tačiau tai nori atlikti nesilaikydama teisės aktų reikalavimų. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad rekonstruota viralinė ir jos priestatas negali būti įregistruotos kaip įrengtos gyvenamosios patalpos, nes turi būti įvykdytos tam tikros įstatymuose numatytos teisinės procedūros – įregistruoti nauji patalpų kadastriniai matavimai, atliktas patalpų patikrinimas sprendžiant klausimus jų atitikimui keliamiems reikalavimams gyvenamajai patalpai(galimybė prisijungti prie elektros apskaitos, nuotekų šalinimas ir t.t.), patalpos turi būti priduotos ir gautas atitinkamas dokumentas, kuris leistų šias patalpas įregistruoti VĮ „Registrų centras“ kaip gyvenamąsias, o ieškovė tokių veiksmų nėra atlikusi.

21. Teismas konstatavo, kad ieškovė nesilaikė įstatymais nustatytų taisyklių, kad pakeistų negyvenamųjų patalpų registracijos tvarką į gyvenamąsias patalpas ir jos reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką yra iš esmės išvestinis, kadangi ieškiniu siekiama įteisinti minėtos viralinės priestatą kaip gyvenamosios paskirties pastatą ir esant tų patalpų savininkui nustatyti žemės naudojimosi tvarką prie esamų patalpų. Nurodė, kad šioje situacijoje teismas neturi tam teisinio pagrindo.

22. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašo jai nustatyti naudotis 137 kv. m žemės plotu, kai dar papildomai ji naudotųsi didesniu kaip 33,45 kv. m plotu, nes tai yra vidinis ginčo pastato plotas, o ne sienų su patalpomis plotas, kai jai tenkanti žemės ploto dalis yra 156,1 kv. m pagal tenkančią jai turto dalį. Sprendė, kad tai reiškia, jog ieškovė prašo sau didesnės turto dalies be jokių argumentų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

23. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo 2022 m. birželio 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui arba tenkinti ieškinį.

23.1. Apeliantės teigimu, teismas neteisingai nustatė, kad ieškovės L. Š. asmeniniam naudojimui paskirtas plotas yra 137 kv. m ir dar papildomai ji naudojasi po pastatu-viraline 33,45 kv. m., tačiau taip nėra. Šis teismo nurodomas plotas įeina į 137 kv. m. plotą, nes statinys patenka į prašomą priskirti žemės plotą, t. y. į 137 kv. m., todėl teismas padarė klaidą skaičiavimuose.

23.2. Nors teismas nurodo, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir jo formulavimą nustatyti naudojimosi tvarką ir priteisti pastato-viralinės patalpas nėra galimybės, nes patalpos nėra registruotos VĮ „Registrų centras“, o jas įregistruoti, pasak apeliantės, nėra galimybės, nes nors ir atlikti atskirų patalpų matavimai, kas matyti iš statinio kadastrinių duomenų bylos, tačiau atsakovai neduoda sutikimo įregistruoti statinį.

23.3. Nurodo, kad teismas sprendimo motyvuose neprieštarauja ir šalys sutinka, kad ieškovės dalis pastate-viralinėje yra padidėjusi, tačiau atsakovai neduoda jokio sutikimo ir savo varianto nesiūlo, todėl ieškovė ir kreipėsi į teismą, o visi patalpų skaičiavimai ir matavimai yra atlikti specialistų ir tik reikia atlikti jų registraciją, nes idealiosios dalys statinyje jau įregistruotos. Tokiu būdu ieškovės reikalavimas šiuo atveju yra pagrįstas ir teismo svarstytinas, o ne atmestinas, kaip padarė teismas.

23.4. Teigia, kad nors teismas nurodo, jog ieškovė nori įregistruoti iš negyvenamųjų patalpų pastatą-viralinę į gyvenamąsias, ieškovė tokio reikalavimo teisme nereiškė. Tai, kad ji nurodė, jog statinio dalyje gyvena jos dukra su šeima, visiškai nereiškia, kad patalpos tapo gyvenamos, nes, visų pirma, reikalinga atlikti patalpų atidalinimą pagal ieškovės pateiktą reikalavimą, o vėliau galima bus ir keisti paskirtį, nes paskirtis būtų keičiama ne visoms patalpoms.

23.5. Taip pat nurodo, kad bet kokiam atskiram objektui reikalingas savarankiškas prijungimas prie elektros, vandens, kanalizacijos, o šiuos dalykus įteisinti galima tik patenkinus ieškinio reikalavimus dėl pastato-viralinės dalies įregistravimo. Ieškovės manymu, tai padaryti teismo keliu įmanoma ir to ieškovė ieškiniu siekia, nes atsakovai sutikimo tam neduos ir tik teismas, o ne VĮ „Registrų centras“, tai gali išspręsti, todėl teismo motyvai šiuo klausimu nepagrįsti ir atmestini.

23.6. Be to, teigia, kad ieškovės priestatas prie viralinės nėra savavališka statyba, nes buvo statoma be atsakovų prieštaravimo, statiniui nereikalingas projektas, o dėl atsakovų negauto sutikimo statiniui rekonstruoti pasekmių pasisakė pats teismas, t. y. per vienerius metus po statinio pastatymo atsakovams nepareiškus pretenzijų ieškovei dėl statinio rekonstrukcijos, jis gali būti registruojamas be bendraturčių sutikimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad VĮ „Registrų centras“ primygtinai reikalauja atsakovų sutikimo atlikti tokiai registracijai, tai ieškovei tenka kreiptis su atitinkamu ieškinio reikalavimu į teismą.

23.7. Taip pat nurodo, kad nei vienas atsakovas nepasiūlė alternatyvios naudojimosi tvarkos ir nepateikė konkrečių prieštaravimų dėl siūlomos ieškovės naudojimosi ginčo žemės sklypo tvarkos nustatymo. Teismo teiginys, kad tokia tvarka negali būti nustatyta dėl to, kad nėra bendraturčių sutikimo tokiai tvarkai, nėra atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, nepagrįsta, nes nesant atsakovų sutikimo dėl tokios naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo klausimas sprendžiamas teisme. Mano, kad teismas nepagrįstai iš esmės atsisakė tirti ir aiškinti reikalavimo aplinkybės, todėl neatskleidė bylos esmės.

23.8. Nors teismas nurodė, kad ieškovė, gavusi iš VĮ „Registrų centras“ į ginčo bylos klausimus neigiamą atsakymą jo neskundė ar pataisiusi iš naujo nesikreipė į VĮ „Registrų centras“, apeliantės manymu, tai yra beprasmiška, nes atsakovų sutikimo nebuvimas suponuotų analogiško atsakymo gavimą.

Atsiliepimas

24. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas G. Š. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

24.1. Teigia, kad ieškovė savo patikslintame ieškinyje nurodė tik jai priskirtinos naudotis žemės sklypo dalies žymėjimo taškus, tačiau nepateikė jokių skaičiavimų, kurie patvirtintų, jog ieškovė prašo jai priskirti naudotis tokio dydžio žemės sklypo dalį, kuri atitinka jos nuosavybės teise turimo žemės sklypo plotą. Sprendžiant iš UAB „Geosritis“ plano, pažymėtos „A“ dalies plotas sudaro 137 kv. m, ieškinio reikalavimuose prašoma žemės sklypo dalį „B“, pažymėtą skaičiais 22,23,24,25,22, priskirti bendram naudojimui, tačiau plane dalis „B“ pažymėta taškais 10,11,12,13,14,15,16,17 ir yra didesnė nei nurodo naudojimo ploto aprašyme (didesnė nei 5 kv. m, kaip nurodoma plano aprašyme). Mano, kad net be paaiškinimų yra akivaizdu, jog „B“ dalis, kuri suformuota patekimui į „A“ sklypo dalį, sudaro virš 40 kv. m (šiauriausioji pusė 4,09 m ir 10,93 m ilgio). Be to, priešingai nei teigia apeliantė, „A“ žemės sklypo dalis ribojasi su statiniu - viraline, todėl akivaizdu, jog visas statinys yra „D“ žemės sklypo dalyje. Mano, kad klydo ne teismas, o pati ieškovė, nes pateikė teismui žemės sklypo formavimo planą, kuris yra ydingas, visiškai netikslus ir nesuprantamas bei neatitinka teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypų formavimą, reikalavimus. Be to, ieškovės pateiktas žemės sklypo planas akivaizdžiai persidengia su kaimyniniu žemės sklypu (taškai 12,11,10,9), o tai reiškia, kad neatlikus kadastrinių matavimų patikslinimo, teismas neturi teisinio pagrindo priskirti ieškovei teisę naudotis žemės sklypo dalimi, kuri nepriklauso nei ieškovei, nei atsakovams.

24.2. Teigia, kad, pagal CK 4.262 straipsnio nuostatas, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, negali vadovautis duomenimis, kurie nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Šią aplinkybę pažymėjo savo atsiliepime į ieškinį ir VĮ „Registrų centras“, tačiau apeliantė, nenurodydama teisinio pagrindo vadovautis neįregistruotais duomenimis, teigia, jog teismas privalėjo spręsti dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Kaip ir kodėl teismas turėjo ignoruoti Nekilnojamojo turto registre neįregistruotus statinio pakeitimus, apeliaciniame skunde nenurodoma.

24.3. Mano, kad apeliantės teiginys, jog ginčo statinio priestatas negali būti laikomas savavališkos statybos statiniu, nes buvo statomas atsakovams nereiškiant prieštaravimų, yra visiškai neįrodytas. Šis teiginys prieštarauja jau nustatytiems faktams išnagrinėtoje Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo civilinėje byloje Nr. 2-40-494/2021. Nurodytoje byloje teismas konstatavo, jog tiek ieškovai, tiek atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų arba paneigtų sutikimo atlikti viralinės rekonstrukciją davimo faktą. Tai reiškia, kad vykdant statybas 2014-2015 metais, ieškovė negavo rašytinio sutikimo iš žemės sklypo bendraturčių, nes jo nepateikė. Žodinio sutikimo davimo faktas, net tuo atveju, jeigu tokį sutikimą ir davė M. Š., nepaneigia fakto, kad statyboms nepritarė kiti žemės sklypo bendraturčiai, nes ginčo statinys buvo rekonstruojamas padidinant užstatymo plotą visų bendraturčių valdomo sklypo sąskaita. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai dar 2019 metais išnagrinėjo ieškovės L. Š. priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu bei viraline tvarkos nustatymo bei reikalavimą, kuris buvo grindžiamas būtent tos pačios UAB „Geosritis“ 2017 metais paruoštais projektiniais pasiūlymais, ir jį atmetė. Būtent ieškovė privalėjo paruošti naudojimosi tvarkos nustatymui tokius planus, kuriuose neliktų abejonių dėl savavališkos statybos darinių pašalinimo, o ne vadovautis tais pačiais dokumentais, kurių pagrindu teismas reikalavimą dėl naudojimosi viraline tvarkos nustatymo atmetė.

Atsiliepimas

25. Atsakovai S. Š., O. Š., V. Š., I. Š. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, prie kurio prisideda ir atsakovas G. Š., pateikęs atskirą atsiliepimą, prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

25.1. Nurodo, kad ieškovė faktiškai antrą kartą kreipėsi dėl naudojimosi objektais, adresu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo ir pakartotinas kreipimasis į teismą galimas tik tuo atveju jeigu nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo bylą nutraukti. Teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1287-494/2019, išnagrinėtoje Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų, išsamiai nurodyti reikalavimo atmetimo argumentai, t. y. būtinybė atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir suformuoti bei įregistruoti nekilnojamojo turto registre rekonstruotą statinį-viralinę, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini). Nepašalinus nei vienos iš teismo sprendime nurodytos aplinkybės, pakartotinas kreipimasis į teismą teikiant visiškai analogišką reikalavimą yra negalimas.

25.2. Teigia, kad ieškovei yra žinoma, jog bet koks pasiūlymas nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką bus galimas tik tuo atveju, jeigu bus pašalinti savavališkos statybos padariniai. Konfliktinė situacija atsirado dėl ieškovės vaikų netinkamo elgesio naudojant bendrą turtą, kitų bendraturčių interesų ignoravimo. Mano, kad teismas išnagrinėjo bylą objektyviai, dar kartą atkreipė ieškovės dėmesį į aplinkybes, kurios turi būti įvertintos, ketinant nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, o pagrindinė aplinkybė, kurios šalinimas priklauso tik nuo ieškovės veiksmų, yra savavališkos statybos padarynių pašalinimas. Taip pat mano, kad ieškovė neturi teisėto pagrindo teigti, jog teismas priėmė neteisėtą sprendimą byloje, nes ieškovė ketino įteisinti savo neteisėtą veikimą, kuris teismo tinkamai įvertintas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

27. Byloje nustatyta, kad ieškovė L. Š. ir atsakovai M. Š., S. Š., G. Š., O. Š., I. Š., S. Š., V. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): 0,1561 ha ploto žemės sklypą, kurio 1/10 dalys priklauso ieškovei L. Š., 1161/3122 d. priklauso atsakovei M. Š., po 1/20 d. priklauso atsakovams S. Š. ir G. Š., 200/1561 d. – atsakovui O. Š., bei po 1/10 d. - atsakovams I. Š., S. Š., V. Š.; 176,38 m² bendro ploto gyvenamąjį namą, kurio 500/1000 d. priklauso atsakovei M. Š., 111/2000 d. atsakovui G. Š., po 111/1000 d. atsakovams S. Š., I. Š., S. Š., 167/1000 d. atsakovui V. Š.. Taip pat nustatyta, kad ieškovė L. Š. ir atsakovei M. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso po ½ dalį 68 kv. m ploto pastato –viralinės, kitų inžinerinių kiemo statinių.

28. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, vėliau jį kelis kartus patikslinusi prašė teismo pripažinti jai teisę jos vardu registruoti naujai pastatytas, rekonstruotas ir įrengtas patalpas pastate-viralinėje, nustatyti pastato naudojimosi tvarką, taip pat nustatyti žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, naudojimosi tvarką.

29. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, konstatavo, kad ieškovė turėjo kreiptis su reikalavimu dėl savo turto dalies padidinimo CK 4.77 straipsnio 2 dalies pagrindu ir atitinkamai formuluoti ieškinio reikalavimus, kad galutiniu rezultatu nebūtų pažeistos visų bendraturčių teisės tiek į turto valdymą, tiek į jo naudojimosi tvarkos nustatymą. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu bei statiniu tvarką, tačiau visiškai nepagrįstas yra reikalavimas priskirti teisę naudotis rekonstruotu statiniu, keičiant jo plotą ir būklę iš negyvenamosios į gyvenamąją, kuris nėra registruotas Nekilnojamojo turto kadastre bei registre. Be to, nurodė, kad ieškovė dėl daiktinių teisių registravimo turėtų kreiptis į ne į teismą, o į kompetentingą instituciją – VĮ „Registrų centras“, kuri jos prašymo netenkino ir savo sprendime aiškiai nurodė trūkumus, kuriuos ištaisius daiktinių teisių registracija bus galima. Tai rodo, pasak teismo, kad teismas neturi pripažinti ieškovei teisės kreiptis dėl registracijos, nes tokia teisė priklauso ieškovei ir be teismo sprendimo. Teismas padarė išvadą, kad nesant įregistruotų pastato – viralinės pakeitimų po rekonstrukcijos, kai padidėjo ne tik jo plotas, bet ir pasikeitė bendraturčių valdoma pastato dalis ieškovės naudai be bendraturčio sutikimo, t. y. savavališkai, naudojimosi tvarkos klausimas negali būti sprendžiamas.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek ieškovės ieškinio, patikslinto ieškinio reikalavimus ir jų pagrindą, tiek skundžiamo teismo sprendimo motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.

31. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

32. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – tai duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – tai nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jeigu statiniai, be kita ko, buvo rekonstruoti, kapitaliai remontuoti; nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami, jei žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitaliai remontuoti statiniai; Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 1–3 dalys). Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84¹.2. papunktyje numatyta kokie dokumentai turi būti pateikiami su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti.

33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ginčas byloje kilo dėl to, kad ieškovė yra atlikusi pastato-viralinės rekonstrukcijos darbus, dėl šios faktinės aplinkybės byloje ginčo nekilo, tačiau pastato rekonstrukcija nėra įteisinta, t. y. viešajame registre nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų duomenų pasikeitimai nėra įregistruoti. Pažymėtina, kad vienas iš ieškovės reikalavimų buvo pripažinti ieškovės L. Š. teisę jos vardu registruoti naujai pastatytas, rekonstruotas ir įrengtas patalpas, pastate-viralinėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėtas indeksais 1-5 (25,15 kv. m.), 1-6 (2,37 kv. m.), 1-7 (l,91 kv. m), 1-8 (4,02 kv. m), viso 33,45 kv. m., esančias (duomenys neskelbtini), nesant atsakovės M. Š. sutikimo. Nors šis ieškovės reikalavimas nėra suformuluotas teisiškai tiksliai, tačiau akivaizdu, kad ieškovė, reikšdama tokį reikalavimą, siekia jos iniciatyva atlikto nekilnojamojo daikto pakeitimus įregistruoti viešajame registre be bendraturtės (atsakovės), kuri tam prieštarauja, sutikimo. Kad ieškovė siekia kadastrinių matavimų duomenų pasikeitimo įregistravimo, byloje patvirtina ir ta aplinkybė, jog ji 2022 m. vasario 21–22 d. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymais pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, tačiau, kaip vienas iš pagrindų atmesti jos prašymus, buvo nurodytas statinio ar žemės sklypo bendraturčių sutikimo nebuvimas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija laiko nepagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentą, jog ieškovės reikalavimas pripažinti jai teisę įregistruoti rekonstruotas patalpas, tai yra nekilnojamojo daikto pakeitimus, negali būti tenkinamas, nes, pasak teismo, ši teisė ir taip priklauso ieškovei ir gali būti įgyvendinta jai kreipiantis į VĮ „Registrų centras“. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šia teise, t. y. teise įteisinti pasikeitusius nekilnojamojo turto – ūkio pastato, kadastrinius duomenis, negali pasinaudoti nesant kitos nekilnojamojo turto bendraturtės – atsakovės, sutikimo, dėl ko ieškovė ir kreipėsi su ieškiniu į teismą.

34. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė byloje nereiškė reikalavimo leisti įregistruoti kadastrinių matavimų duomenų pasikeitimus be kitų bendraturčių sutikimo, iš ieškovės ieškinio, jo patikslinimų ir iš jos atstovo paaiškinimų teismo posėdžiuose nustatyta, kad ieškovė iš esmės ir siekė, kad teisme būtų išspręstas ginčas dėl ieškovei ir atsakovei bendros dalinės nuosavybės teise priklausančio pastato pasikeitusių kadastrinių matavimų duomenų įregistravimo, nes atsakovė, ieškovės vertinimu, nepagrįstai ieškovei trukdo įteisinti (įregistruoti) atliktą pastato – viralinės rekonstrukciją, neduodama tam būtino jos kaip statinio bendraturtės sutikimo, tačiau netinkamai suformulavo ieškinio reikalavimą, kuris gali būti patikslintas. Nors teismas siūlė ieškovei tikslinti ieškinį, tačiau pripažintina, kad teismo siūlymai nebuvo pakankamai aiškūs, dėl ko galutinė ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimo dėl teisės pripažinimo formuluotė nėra tiksli ir nepilnai atitinka jos siekį įteisinti pasikeitusius bendro nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenis, nes toks reikalavimas turėtų būti formuluojamas prašant pripažinti ieškovei teisę be atsakovės sutikimo įteisinti (įregistruoti) viešajame registre konkretaus nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų pasikeitimus pagal konkrečius atliktus kadastrinius matavimus. Iš ieškovės ieškinio taip pat nustatyta, kad nekilnojamojo turto kadastro duomenis ji siekia pakeisti pagal UAB „Geosritis“ 2017 m. rugsėjo 4 d. sudarytą kadastrinių matavimų bylą, kuri, kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ ieškovei teiktų sprendimų, neturi esminių trūkumų, registratoriui nepateiktos tik statinių išdėstymo plano ir pastatų aukštų planų skaitmeninės formos.

35. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta. Taigi teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-701/2019 22 punktą).

36. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Teisėjo vadovavimo procesui principas įtvirtina teisėjo pareigą jam, laikantis teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi ir kitų civilinio proceso principų, užtikrinti tinkamą bylos išnagrinėjimą, rūpintis, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, esant pagrindui patikslinti šalių pareigą įrodinėti, nurodyti, kokias aplinkybes būtina nustatyti, kad būtų teisingai išnagrinėta byla, pasiūlyti pateikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti (CPK 159, 179 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013).

37. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į ginčo esmę, teismo posėdžių metu nesukonkretino kokias aplinkybes būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą ir išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, neužtikrino, kad byla būtų išnagrinėta teisingai, nes neišsiaiškino, ko faktiškai pareikštu ieškiniu siekia ieškovė.

38. Visgi, šioje byloje svarbu ir tai, kad ieškovei tinkamai suformulavus ieškinio reikalavimus dėl teisės pripažinimo ir teismui sprendžiant kilusį ginčą, būtina įvertinti, ar atsakovės nesutikimas įteisinti atliktą pastato rekonstrukciją yra pagrįstas, tai yra, ar ieškovės siekiamas statybos darbų metu pakeistų pastato-viralinės kadastrinių duomenų įregistravimo viešajame registre kokiu nors būdu pažeistų jos teises ir teisėtus interesus, todėl turi būti nagrinėjamos konkrečios nesutikimo priežastys.

39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019 yra nurodęs, kad vertinant proceso šalies teisę atlikti statybos darbus be bendraturčio sutikimo, ginčijamą teisę į statybą ginant teisme būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, kokios paskirties statinį ketinama sukurti, ar siekiama pakeisti jau sukurtą ir įteisintą statinį, ar tik jį remontuoti. Nuo konkretaus tikslo priklauso projektavimas, leidimo atlikti atitinkamus darbus turinys ir bendraturčio sutikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1265; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-6-571/2009). Toks reikalavimas siejamas su tuo, kad bendraturtis duoda sutikimą realizuoti ne bendrą teisę į statybą, bet atlikti konkrečius statybos darbus, todėl teisė į statybą, varžoma bendraturčių atsisakymo duoti sutikimą atlikti statybos darbus, gali būti ginama, kai statytojas siekia gauti sutikimą atlikti konkrečius statybos darbus, nurodydamas, kokios paskirties statinį siekiama pastatyti pagal atitinkamą projektą (schemą), ir nenustačius atsisakančių duoti sutikimą bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1265; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-6-571/2009). Kasacinis teismas konstatavo, kad analogiškai, ir siekiant įteisinti jau atliktus statybos darbus, įregistruoti tokių darbų nulemtus nekilnojamojo turto kadastro duomenų pasikeitimus turi būti teismo išsamiai įvertintas atliktų darbų pobūdis, šiems darbams įteisinti keliami reikalavimai bei vertinama, ar pagrįstai bendraturtis atsisako leisti įteisinti šiuos darbus.

40. Toje pačioje byloje kasacinis teismas nurodė, kad vertinant statytojų teisę atlikti atitinkamus statybos darbus, kitų statinio bendraturčių nesutikimas gali būti grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kad projekto pasiūlymų sprendiniai neatitinka statybos techninių dokumentų (pvz., blogina statinio techninę būklę) ar kitų panašaus pobūdžio teisės aktų (pvz., higienos standartų) reikalavimų, kita vertus, nereiškia, jog tokio pobūdžio argumentai yra vieninteliai argumentai, kuriais bendraturčiai gali įrodinėti savo teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo grėsmę. Bendraturčiai, siekdami apginti savo teises ir (ar) teisėtus interesus nuo galimo jų pažeidimo, gali nurodyti įvairias priežastis ir remtis įvairiomis aplinkybėmis, atitinkančiomis jų interesus, pvz., kaip yra nurodęs kasacinis teismas, bendrų patalpų naudojimo pasikeitimo, subjektų srauto atsiradimo ar pasikeitimo, naudojimosi namo įranga, infrastruktūra (įėjimais, stovėjimo vietomis, šiukšlių išvežimu, energijos tiekimu ir kt.) kitimo ir pan. aplinkybėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016 33 punktą; 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-403/2019 28 punktą). Kasacinio teismo konstatuota, kad analogiški principai taikytini ir siekiant įteisinti jau atliktus statybos darbus ir jais susijusius pasikeitusius bendro nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019).

41. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje turi būti išsamiai analizuojamas klausimas dėl galimybės įteisinti (įregistruoti) nekilnojamojo daikto, priklausančio ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise, tai yra pastato – viralinės kadastro duomenų pasikeitimą po atliktos rekonstrukcijos be atsakovės sutikimo, o šio klausimo išnagrinėjimui yra aktualios civilinėje byloje (Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-40-464/2021, teisminio proceso Nr. 2‑52‑3‑03940‑2019‑0), dėl kurios buvo sustabdytas šios bylos nagrinėjimas, nustatytos faktinės aplinkybės ir teismų pateiktos išvados, susijusios su ieškovės pastato – viralinės rekonstrukcijos atlikimu.

42. Nors skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad, atsižvelgiant į atsakovų M. Š. ir G. Š. poziciją, negalima teigti, jog ginčo pastato rekonstrukcija ir papildomo priestato pastatymas nepažeidžia bendraturčių interesų, nes atsakovė nesutinka, kad viralinė būtų gyvenamąja patalpa, o naudojimosi tvarkos nustatymas pažeidžia bendraturčių interesus, nes ieškovė nepagrįstai padidina savo galimą naudoti žemės plotą kitų bendraturčių turimų dalių bendrosios dalinės nuosavybės teisėje į žemę sąskaita, tačiau plačiau atsakovų pozicija dėl sutikimų nedavimo neatskleista ir šis teismo motyvas neargumentuotas, taigi byloje nebuvo išsamiai vertinti atsakovų nurodomi galimi jų teisių pažeidimai. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad visiškai nepagrįstas yra reikalavimas priskirti teisę naudotis rekonstruotu statiniu, keičiant jo plotą ir būklę iš negyvenamosios į gyvenamąją, nors tokio reikalavimo pakeisti statinio būklę iš negyvenamosios į gyvenamąją ieškovė apskritai nereiškė.

43. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad teismas, netenkindamas ieškinio, akcentavo ieškovei būtinybę suformuluoti reikalavimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės į pastatą-viralinę idealiųjų dalių perskaičiavimo Civilinio Kodekso 4.77 straipsnio pagrindu, tačiau tokio reikalavimo formulavimas yra ieškovės teisė, bet ne pareiga, kadangi, pirmiausia, įteisinusi statinio statybos darbus (rekonstrukciją), pakeitusi statinio kadastrinius duomenis (perskaičiavus statinio bendrą plotą) ieškovė gali sutikti su bendros dalinės nuosavybės nustatymu bendraturčiams lygiomis dalimis, t. y. kaip yra šiuo metu – po ½ . Visgi iš ieškovės galutinio patikslinto reikalavimo matyti, kad ieškovė prašė pripažinti jai teisę jos vardu registruoti naujai pastatytas, rekonstruotas ir įrengtas patalpas pastate-viralinėje, t. y. iš esmės ieškovė pareikštu ieškiniu taip pat siekia, kad jos įvardintos patalpos tektų tik jos naudojimui, kas atitinkamai išreiškia siekį pakeisti bendraturčių dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje į pastatą-viralinę ir nustatyti patalpų naudojimosi tvarką. Esant šioms aplinkybėms ieškovės reikalavimai turi būti tikslinami ir aiškiai suformuluojami.

44. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nesant įregistruotiems (įteisintiems) pasikeitusiems dėl atliktų statybos darbų (rekonstrukcijos) pastato-viralinės kadastrinių matavimų duomenims, o tuo atveju, jeigu ieškovė siektų, kad po pastato rekonstrukcijos (priestato pristatymo), būtų keičiamos ir bendraturčių idealiosios dalys bendrosios dalinės nuosavybės teisėje į pastatą - viralinę, nėra galimybės teisingai nustatyti naudojimo tvarkos ir žemės sklypu, tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad dėl to ieškinys dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo negali būti atmetamas, kadangi civilinio proceso teisės normos suteikia teisę teismui taikyti dalinio teismo sprendimo institutą (CPK 261 straipsnis). Kartu pažymėtina, kad, pastačius pastato-viralinės priestatą (rekonstravus pastatą), turi būti tikslinami ir žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, kadastrinių matavimų duomenys. Kadangi žemės sklypas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, kadastrinių matavimų duomenys tikslinami esant bendraturčių sutikimui. Tai nurodyta ir VĮ „Registrų centras“ rašte ieškovei. Dėl šios priežasties ieškovė turėtų svarstyti dėl atitinkamų ieškinio reikalavimų pareiškimo tikslingumo.

45. Atsakovai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą kelia ieškinio tapatumo klausimą. Pasak atsakovų, civilinėje byloje Nr. 2-1287-494/2019, išnagrinėtoje Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose, jau buvo atmesti tapatūs ieškovės (atsakovės toje byloje) reikalavimai dėl naudojimosi statiniu ir žemės sklypu tvarkos nustatymo. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Ieškinio tapatumas nustatomas, kai byla išnagrinėta dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pažymėtina, kad L. Š. priešieškinio reikalavimai civilinėje byloje Nr. 2‑1287‑494/2019 buvo atmesti tuo pagrindu, kad, atlikus statinio statybą ir nepatikslinus kadastro duomenų viešajame registre, neįmanomas reikalavimų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo tenkinimas. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovė kreipėsi į teismą ne tik prašydama nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, bet, visų pirma, prašydama pripažinti jai teisę įregistruoti statinio pakeitimus be bendraturtės sutikimo. Dėl šios priežasties, spręstina, kad ieškovė, atsižvelgusi į civilinėje byloje Nr. 2‑1287‑494/2019 teismo nurodytus išaiškinimus, kreipėsi į teismą su ieškiniu kitu pagrindu ir nurodydama kitą ieškinio dalyką, todėl argumentai dėl ieškinio tapatumo atmestini kaip nepagrįsti.

46. CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama kitais aspektais, negu tas yra daroma pirmosios instancijos teisme (žr., pvz., CPK 260 ir 265 straipsnius), t. y. apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ginčo iš esmės, o patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, teisėtumą ir pagrįstumą.

47. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

48. Kadangi pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ieškovės pareikšto ieškinio esmės, tai yra nenustatė, ko faktiškai pareikštu ieškiniu siekia ieškovė ir atsižvelgiant į tai, nepasiūlė ieškovei tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimus, o esant pagrindui patikslinti šalių pareigą įrodinėti, nesukonkretino, kokias aplinkybes būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą ir išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl bendraturčio teisės įteisinti (įregistruoti) po pastato rekonstrukcijos atsiradusius jo kadastrinių duomenų pasikeitimus be kito bendraturčio sutikimo ir dėl kitų šioje byloje kilusių klausimų, todėl neužtikrino, kad byla būtų išnagrinėta teisingai, kas sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės – nenustatė ir neįvertino tų aplinkybių, kurios turėtų būti nustatytos ir įvertintos šioje byloje kilusiam ginčui teisingai išspręsti.

49. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas pažeidžiant civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo pareigą nustatyti visas esmines bylos aplinkybes ir teisingai išspręsti bylą, sąlygojusias bylos esmės neatskleidimą, dėl ko negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

50. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme, kadangi, sprendimą panaikinus ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjai Eigirdas Činka Vygintas Mažuika Dalia Pranckienė