Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2019-04-03 · Civilinė byla Nr. 2-1287-494/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-04-03Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-02-13Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-03
Bylos Nr.
2-1287-494/2019
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03232-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zeniauskaitė
Ieškovas
M. Š.
Atsakovas
L. Š.
Trečiasis asmuo
S. Š., G. Š., O. Š., I. Š., V. Š., L. V., V. V.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Civilinė byla Nr. 2-1287-494/2019Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03232-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.3.1; 2.4.2.2; 3.1.7.5; 3.1.7.8; 3.2.6.5.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 3 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė, sekretoriaujant G. Jasilionienei, L.Vasiliauskienei, I.Kasinskienei,

dalyvaujant ieškovei M. Š., jos atstovui adv.B.Chranovskij,atsakovei L. Š., jos atstovui adv. E.Kaliačiui,tretiesiems asmenims S. Š., G. Š., O. Š., I. Š.,, S. Š., V. Š., L. V., V. V.,vertėjoms G.Tijūnelienei, A.Stančinskai, E.Tunčikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. Š. patikslintą ieškinį atsakovei L. Š., tretiesiems asmenims S. Š., G. Š., O. Š., I. Š., S. Š., V. Š., L. V., V. V., institucijai teikiančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės L. Š. priešieškinį dėl žemės sklypo ir pastato – viralinės naudojimosi tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė M. Š. patikslintu ieškiniu (b.l.30-37, t.1) prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove L. Š. valdomą turtą sekančiai: priteisiant ieškovei M. Š. asmenines nuosavybės teise 1\10 žemes sklypo (unikalus (duomenys neskelbtini)), 1\2 ūkinio viralinės pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1\2 kitų statinių-lauko tualetas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o atsakovei L. Š. piniginę kompensaciją 4050,50 Eur už atidalintą turtą.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė nuo 1976 metų kartu su savo šeima gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2006m. spalio 6 dieną ieškovės vyras V. Š. mirė, kaip ir buvo numatyta vyro paliktame testamente ieškovės vaikams atiteko vyro valdomo turto dalis. Visi jų vaikai paveldėjo tam tikras turto dalis. Kartu su atsakove, ieškovės dukra L. Š., ieškovė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 0,1561 ha žemes sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esančius ūkinius pastatus, viralinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir lauko tualetą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 1161/3122 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 500\1000 pastato gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1\2 ūkinio viralinės pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1\2 lauko tualeto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o atsakovei - 1\10 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1\2 ūkinio viralinės pastato( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1\2 lauko tualeto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuo pat pradžios, tai yra nuo to momento, kai ieškovės dukra L. Š. tapo jų valdomo turto bendraturte iki 2015 metų, t.y. apie 9 metus jai joks turtas nerūpėjo, visus komunalinius mokesčius bei kitas išlaidas susijusias su pastato einamaisiais remontais mokėjo ieškovė kartu su kitais savo vaikais, esančiais turto bendrasavininkais, nors įstatyme įsakmiai aprašyta, kad bendraturčiai privalo rūpintis savo turtu, ieškovės dukra L. Š. niekuo nesirūpino. 2015 metais ieškovės dukra L. Š. pasakė, kad jai priklauso po tėvo mirties 1\2 ūkinio viralinės pastato ir ji norėtų, kad jos dukra kartu su šeima persikraustytų gyventi pas ieškovę į nepadalintą, tačiau jai priklausančią dalį. Nors tai buvo ieškovės anūkė L. V., kurią ieškovė augino, ieškovė, žinodama jos ir jos šeimos gyvenimo būdą, kategoriškai atsisakė, kad ji ir jos šeima atsikraustytų, kadangi ieškovės anūkė kartu su savo vyru V. V. nepaisant to, kad augina mažamečius vaikus, dažnai geria, triukšmauja bei ten kur jie gyvena nuolat vykdavo konfliktai, muštines ir t.t. Iki to dukros prašymo, anūkė gyveno ne viename bute, tačiau iš visur buvo išprašyti, netgi gyvenant pas dukrą, savo mamą L. Š., jos priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), nuolat vykdavo muštynės. Šalia jų ūkinio viralinės pastato buvo pastatytas priestatas mūrinis garažas, ten laikydavo malkas žiemai, ten gulėdavo ieškovės bei vaikų (bėndraturčių) daiktai, nereikalingi baldai, darbo įrankiai ir kiti buitiniai daiktai reikalingi ūkio priežiūrai. Atsakovė L. Š., tikslios datos neatsimena, atvažiavo ir savavališkai ūžėmė tas patalpas pareikšdama, kad jos dukra su šeima atsikraustys gyvent į tą garažą, atlikus jo kosmetinį remontą. Netrukus jų žemės sklype (tikslios datos nepamena) pasirodė ieškovės žentas I. Š., kuris grubia forma pareiškė, kad garažas bus išvalytas, jame bus padarytas remontas ir ten gyvens ieškovės anūkė, jų dukra L. V. ir jos šeima, tai yra vyras ir vaikai, nors nei ieškovė, nei kiti ieškovės vaikai, turto bendraturčiai, jokio sutikimo nedavė. Nuo to momento, kai dukra su savo šeima savavališkai ūžėmė garažą ir apgyvendino savo dukrą L. V. kartu su šeima, prasidėjo didžiulės problemos. Atsakovės vyras I. Š. atėjęs pasakė, kad dabar jis su savo žmona, atsakove L. Š., jų žemės sklype darys ką panorės, kad jie dabar čia yra savininkai ir kad ieškovė tylėtų ir jiems nemaišytų gyventi, o jie į savo nepadalintą turto dalį įkeldins anūkę L. V.. Ieškovės žentas bei dukra, atsakovė, nuo to momento visą laiką ieškovei grasina susidoroti, įžeidinėja, terorizuoja visais įmanomais būdais, tai yra psichologiškai smurtauja ne tik prieš ieškovę, bet ir prieš kitus vaikus, turto bendraturčius. Nuo to momento, kai turto bendraturtė L. Š., savavališkai įkeldino, galima sakyti, trečiuosius asmenis, L. V. ir jos šeimą, ieškovės gyvenimas virto pragaru, be ieškovės bei kitų bendraturčių oficialaus leidimo prasidėjo nelegalios statybos, be jokio projekto buvo pastatytas viralinės priestatas, pastatyta malkinė, kuri uždengė namo kambario langus, padaryta kanalizacija, kurios šulinys išeina tiesiai į daržą ir ten teka bei smirda nuotėkomis, taip pat buvo prisijungta prie elektros laidų, vandens vamzdžių, nors už visa tai moka ieškovė. Ieškovė ne vieną kartą kreipėsi į policiją, dėl ieškovės bei jos vaikų atžvilgiu vykdomų įžeidinėjimų, grasinimų susidoroti, psichologinio smurto, tačiau įrodyti visa tai yra sunku, nes namo kiemas yra uždaras, o įrašyti jų įžeidinėjimus ir grasinimus techninėmis priemonėmis ieškovė nemoka. Ieškovė taip pat kreipėsi į Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl nelegalios statybos. Ieškovė yra ligotas, senas 79 metų žmogus, nebegali užmigti naktimis, išeiti į savo kiemą, net pasėdėti ant suoliuko, nes dukra, ar žentas, ar pati anūkė, ar jos vyras nuolat ieškovę žeidinėja, grasina susidoroti ir visais kitais būdais trikdo visų turto bendraturčių, ramybę. Reikia paminėti, kad tai ne vienintelis atsakovei priklausantis turtas, atsakovė turi jai nuosavybės teise priklausantį atskirą 2-jų kambarių butą esantį adresu Kelininkų g. 2-3, Nemėžis. Teisiniu keliu įteisint viralinės dalis, kaip atskirai egzistuojančius atskirus nekilnojamo turto gyvenamus objektus galimybės nėra, išskyrus turto atidalijimą.

Remiantis aukščiau išdėstytomis principinėmis nuostatomis, ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad ieškovei priklauso gerokai didesnė turto dalis bei į tai, kad, iš esmės, tai yra ieškovės užgyventas bei savo rankomis pastatytas turtas, kuriame ji gyvena nuo 1976 metų, kad viralinė vis dėl to yra namo piklausinys, ir tai riboja kitu bendraturčių teises, o susitarti gražiuoju su bendraturte-atsakove variantų nėra. Atsakovė L. Š. valdo žemės sklypo 1\10 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1\2 ūkinio viralinės pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1\2 kitų statinių lauko tualetas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ji yra gerokai mažesnės bendro turto dalies bendrasavininkė. Ieškovė siūlė atsakovei nupirkti jai nuosavybės teise priklausančią 1\2 viralinės turto dalį už 1.415 (vienas tūkstantis keturi šimtai penkiolika eur. , 1\10 žemės sklypo turto dalį už 2.610 (du tūkstančiai šeši šimtai dešimt eur.), 1\2 lauko tualeto 25.50 (dvidešimt penki penkiasdešimt eur.). Bendra viso turimo turto kaina sudaro- 4050,50 (keturis tūkstančius penkiasdešimt eurų 50 et.) Pasiūlyta kaina yra proporcinga atsakovės turimai turto daliai nustatytai pagal Valstybės įmonės registrų centro išduotą išrašą, kuriame nurodomi objektų 2017-07-04 d nustatytos vidutinės rinkos kainos. Kadangi susitarti ne teismo keliu dėl turto atidalijimo, ir pinigines kompensacijos galimybės nėra, siekdama racionalesnio bei efektyvesnio bendro turto dalies valdymo, bei naudojimosi bei disponavimo juo, nuolatinių konfliktų užbaigimui, ieškovė kreipiasi į teismą su ieškiniu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4. 80 str. 1 d. yra sakoma, kad “kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Bendraturčiai turi susitarti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų, t.y. nustatyti kiekvienam bendraturčiui tenkančią dalį natūra arba parduoti bendrą daiktą ir proporcingai turimai turto daliai pasidalyti gautus pinigus, arba prašančiam atidalyti sutikus gauti iš kitų bendraturčių kompensaciją už jam tenkančią dalį, arba priteisti vienam ar keliems bendraturčiams piniginę kompensaciją be jų sutikimo. Sutinkamai su LR CK 4. 80 str. 2 d. “ jeigu nesutariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. ”

Nagrinėjamu atveju nėra galimybės atidalinti atsakovei priklausančios turto dalies natūra, todėl yra pagrindo teigti, kad tinkamiausias atidalijimo būdas už atsakovei dalinės nuosavybės teise priklausančio turo dalį būtų sumokėjimas jai atitinkama kompensacija pinigais. Vadovaujantis aukščiau nurodyta LAT formuojama vieninga teismų praktika, kompensaciją atidalijamam bendraturčiui turi mokėti tas bendraturtis, kuris turi didesnį poreikį turimam daiktui, bei jo dydį. Akivaizdu, kad šiuo atveju tai būtų ieškovė, kadangi ieškovei priklauso daug didesnė žemes sklypo bei turto dalis. Taigi priimtiniausias atsakovei nuosavybės teisės į turimą turtą 1\10 žemes sklypo, 1\2 pastato-viralinės, 1\2 lauko tualeto, nutraukimo būdas (atidalijimo) būtų ieškovės kompensacijos atsakovei už jos turimą turto dalį išmokėjimas, o atsakovės turimą turto dalį priteisiant ieškovei. Toks būdas būtų priimtiniausias ir nepažeistų bendraturčių teisių bei teisėtų interesų, nepadarytų neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tuo pačiu (sumažinus bendraturčių skaičių) būtų palengvintas turto valdymas, naudojimasis bei disponavimas juo, bei užbaigti nuolatiniai konfliktai. Atsakovei būtų sumokėta bendroji suma 4050 Eur pagal Valstybės įmones registrų centro išduotą išrašą, kuriame nurodytos žemės sklypo ir jame esančių dalinamų objektų vidutinės rinkos kainos.

Atsiliepimas

2. Atsakovė L. Š. atsiliepime į ieškinį (b.l. 49-53, t.1) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškinyje nurodytos aplinkybės apie tai, kad nuo to momento, kai atsakovė tapo paveldėto turto savininke, iki 2015 metų nesirūpino ir nesidomėjo jai priklausančia turto dalimi yra neteisingos ir neatitinkančios tikrovės. Atsakovė, niekada neprieštaravo, kad jos mama, t.y. ieškovė, mirus V. Š., naudotųsi atsakovei nuosavybės teise atitekusia turto dalimi. Priešingai, atsakovė kuo tik galėjo nuolat padėdavo ieškovei, tiek namų ruošoje, tiek buityje, nes tarpusavio santykiai nebuvo konfliktiški. 2013 metais atsakovės dukrai – L. V. nusprendus apsigyventi ginčo nekilnojamajame turte, pačios atsakovės iniciatyva buvo padarytas remontas, nupirktas vandens šildytuvas, įmontuotas šildymo katilas, pakeisti langai. Ieškinyje ieškovė pati nurodo, kad atsakovės dukters šeima pastatė Pastato-Viralinės priestatą, malkinę, pravedė kanalizaciją. Visi šie veiksmai tik įrodo, kad atsakovė tinkamai rūpinasi ir prižiūri turtą, kuriame gyvena L. V. šeima, atlieka remonto bei pagerinimo darbus. Ginčo patalpų įrengimui atsakovė savo vardu buvo paėmusi 6000 Litų (kas atitinka 1737,72 Eur) paskolą iš darbovietės bei 10 000 Litų (kas atitinka 2896,20 Eur) kreditą iš AB Citadele“ banko, Vilniaus filialo. Atsakovės dukters šeimai persikrausčius gyventi į ginčo patalpas, mokėjimais rūpinasi ir už komunalines paslaugas pagal faktinius rodiklius susimoka pati atsakovės dukra. Atsižvelgiant į tai, kad turtas nėra padalintas, atsiskaitymo knygutė yra bendra, todėl tam tikri mokesčiai yra mokami kartu. Tačiau atsakovės dukra nuolat atsiskaito su ieškove. Nuo pat atsakovės dukters įsikėlimo į ginčo nekilnojamąjį turtą momento nėra buvę jokių nesutarimų ar neatsiskaitymų už privalomus mokėjimus. Tuo tarpu nustatytą ir priskaičiuotą nekilnojamojo turto mokestį už nuosavybės teise valdomą žemės sklypą atsakovė moka reguliariai iš savo asmeninių lėšų, neturėjo ir neturi jokių įsiskolinimų už jį. Ieškinyje pateikiami kaltinimai dėl atsakovės dukros šeimos amoralaus gyvenimo būdo kaip ir dėl atsakovės vyro grasinimų ar įžeidinėjimų ieškovės atžvilgiu yra deklaratyvūs ir neparemti jokiais faktiniais duomenimis. Ieškovė visais įmanomais būdais stengiasi iškeldinti savo anūkės šeimą iš ginčo nekilnojamojo turto, nuolat kviečia policijos pareigūnus, iš kurių pati ne kartą yra gavusi įspėjimus dėl atsakomybės už melagingus iškvietimus. Pablogėję ieškovės ir atsakovės šeimos tarpusavio santykiai negali būti laikomi teisėtu pagrindu iškeldinti atsakovės dukrą iš jos dabartinės gyvenamosios vietos ar priverstinai atimti iš atsakovės jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Tuo labiau, kad šiuo atveju yra kalbama ir apie L. V. nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Ginčo objekte yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikams gyventi ir augti, tuo tarpu nepilnamečių iškeldinimas iš įprastinės gyvenamosios vietos turėtų neigiamos įtakos tolesnei jų radai bei vystymuisi. Maža to, atsakovės dukra neturi jokio kito nekilnojamojo turto, todėl iškeldinus šeimą, ji liktų be gyvenamosios vietos, kas yra visiškai nesuderinama nei su teisės aktų nei su moralės normų nuostatomis. Būtina paminėti, kad nuosavybės teisė yra ginama LR teisės aktais, jos neliečiamumas įtvirtintas LR Konstitucijos 23 str. Kiekvienas asmuo, naudodamasis savo teisėmis bei siekdamas savo interesų , neturi teisės pažeisti kito asmens teisės į nuosavybę. Šiuo atveju Ieškovės reikalavimai yra ydingi ir tenkintini, nes Atsakovei priklausančio turto dalies atidalijimas ir priteisimas Ieškovės naudai reikštų proporcingumo, teisinio apibrėžtumo ir pagarbos įgytoms teisėms principų pažeidimą (CK 1.2 str.), įstatymas draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų ir kitų asmenų teises ar darytų žalos kitiems asmenims (CK 1.137 str. 3 d.). LR CK 1.2 str. 1 d. numatyta, kad civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais. Maža to, priteisiant atsakovės turtą Ieškovei, būtų pažeidžiama ne tik Atsakovės teisė j jai priklausančią nuosavybę, bet ir ginčo objekte gyvenančių nepilnamečių vaikų teisėti interesai. LR Konstitucijoje yra nustatyta, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, o Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinta nuostata, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Kadangi vaiko teisių apsauga yra įtvirtinta aukščiausios teisinės galios aktuose, ji yra laikytina viešuoju interesu. Šio intereso privalu paisyti ir sprendžiant turto atidalinimo iš bendrosios nuosavybės ir priteisimo ieškovei klausimą. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog vaiko teisių prioritetinė apsauga yra lygiavertė savininko teisių gynimo svarbai, o tai reiškia, kad sprendžiant klausimą dėl ginčo turto priteisimo ieškovei, būtina atsižvelgti į jame gyvenančių nepilnamečių vaikų interesus.

3. Tretieji asmenys O. Š., V. Š., S. Š., I. Š. atsiliepime į ieškinį (b.l. 47-48, t.1) nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Pagal įstatymą turto savininkai turi rūpintis savo turtu, tačiau atsakovė sesuo L. Š., tam tikro laiko apie tai tarsi buvo pamiršusi arba jai joks turtas nerūpėjo, tačiau 2015 metais, po palikimo priėmimo praėjus apie 9 metams, ji atėjusi pareiškė, kad jai priklauso po tėvo mirties turto kad ji norėtų namo kieme esančioje viralinėje (unikalus Nr- (duomenys neskelbtini)) apgyvendinti savo dukrą L. V. kartu su savo šeima. Visi pokalbiai dėl dukros L. V. ir jos apgyvendinimo buvo vedami be visų bendraturčių žinios, sužinojo, kad viralinėje gyvens dar viena šeima tik tuo momentu, kai sesers vyras I. Š. atėjęs liepė išnešti iš viralinės priestato visų bendraturčių laikomus daiktus, nes priestatas buvo naudojamas kaip garažas, ir kada jis pradėjo ten kažką remontuoti. Nors jie visi buvo prieš, ir žinojo, kad tam, iš esmės, garažas yra netinkamas, jų niekas neklausė ir darė toliau visus statybos darbus. Po to, kai buvo atliktas kosmetinis priestato remontas, jame be jokio leidimo apsigyveno L. V. šeima kartu su vaikais. Prasidėjo chaosas, baimė už savo ir kitų šeimos narių gyvenimą ir sveikatą, ypač tai aktualu jų pagyvenusios mamos atžvilgiu. Per tą laikotarpį, kai jų namo kieme gyvena ši šeima, nuolat vyksta konfliktai, ne kartą buvo kviečiami policijos pareigūnai, atsirado nelegalūs statiniai, o blogiausia, kad jie, turto bendraturčiai, prarado ramybę, ir kas svarbiausia - elementarią gyvenimo žmogaus sąlygomis kokybę. Sesuo, turto savininkė - atsakovė L. Š. ir jos teistas vyras nuolat šmeižia pagyvenusią mamą, ją viešai visų akivaizdoje įžeidinėja, sako, kad ji alkoholikė, specialiai kviečia policijos pareigūnus sakydami, kad mama juos muša ir taip toliau, nors tai yra tikras melas. Tokiomis sąlygomis toliau gyventi tapo nebe įmanoma, kviečiami policijos pareigūnai nuolat reikalauja įrodymų, kurių jie užfiksuoti negali, atsisako pradėti ikiteisminius tyrimus motyvodami tuo, kad nėra įrodymų arba siūlo kreiptis tiesiai į teismą. Lieka vienintelis variantas užbaigti tuos nuolatinius konfliktus, kurie nežinia kuo gali baigtis, tai yra laikantis įstatymo nuostatų ir atsižvelgiant į esamą teismų praktiką atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės taip kaip yra nurodyta M. Š. paduotame ieškinyje.

4. Institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje (b.l. 136, t.1), nurodė, kad 2017-11-09 Nemėžio seniūnijos socialinė darbuotoja darbui su soc.rizikos šeimomis B. P. lankėsi l.V. gyvenamojoje vietoje, moters teigimu šeima kitos gyvenamosios vietos neturi, į dabartinę jos gyvenamąją vietą (garažas pertvarkytas į gyvenamąjį būstą) prieš keletą metų šeima investavo pakankamai didelę pinigų sumą, virš 50000 litų, statybos darbus vykdė vyras V. V.. Atsižvelgiant į tai, kad bylos esmė tiesiogiai susijusi su ieškovės ir atsakovės interesiais dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo, manytina, kad būtų netikslinga laikyti, kad šis ginčas neturi įtakos kitiems į bylą neįtrauktiems asmenims (nepilnamečiams vaikams). Tas faktas, kad ginčo nekilnojamame turte faktiškai gyvena nepilnamečiai vaikai, kurių interesai prioritetiniai įpareigoja stengtis priimti tokį sprendimą, kuris nepažeistų nepilnamečių vaikų interesus. Tai reiškia, kad jeigu yra galimybė išspręsti ginčą taip, kad nebūtų prarastas vienintelis šeimos būstas ir tuo pačiu nenukentėtų iš esmės šalių interesai, tai sprendimas ir turi būti priimtas.

Šalies argumentai

5. Atsakovė L. Š. priešieškiniu (b.l. 84-89, t.1) prašė nustatyti:

Žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal 2017-10-10 UAB „Geosritis“ matininkės J. C. sudarytą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą (toliau - Žemės sklypo naudojimosi tvarka), kuris papildytas Aiškinamuoju raštu, bei kuriame išskirtos keturios atskiros naudojimosi Žemės sklypu dalys - A, B, C, D: 1) Žemės sklypo plane M 1:500 naudojimosi tvarkai nustatyti pažymėta dalis – C, kurioje yra įvažiavimas į sklypą ir patenkama prie Pastato- Viralinės, atitenka bendrai visiems Žemės sklypo savininkams. Žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu - C, bendrai naudojasi visi Žemės sklypo savininkai: S. Š., G. Š., M. Š., I. Š., S. Š., V. Š., O. Š. - 152 kv.m., ir L. Š. - 17 kv.m. ploto dalimi. Žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu - C, bendras plotas -169 kv.m., ribos pažymėtos taškais: 10-11-12-13-14-15-16-17-10; 2) Žemės sklypo plane M 1:500 naudojimosi tvarkai nustatyti indeksu A pažymėta dalis nuolatiniam naudojimuisi, atskirai nuo kitų bendraturčių, atitenka L. Š., nes šioje dalyje stovi atsakovei priklausanti dalis Pastato-Viralinės bei stoginė, kuri A dalyje pažymėta brūkšnine linija, taip pat prie stoginės esantis daržas, kuriuo naudojasi tik atsakovė. Žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu - A, bendras plotas 137 kv. m., ribos pažymėtos taškais: 8-9-10-17-18-19-20-21-22-25-24-23-26-8; 3) Žemės sklypo plane M 1:500 naudojimosi tvarkai nustatyti pažymėta dalimi - B naudojasi bendrai ieškovė ir atsakovė, nes prie Pastato-Viralinės stovi joms abiems nuosavybės teise priklausantis lauko tualetas. Atsakovė į Žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu - B, patenka iš Žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu - A, tuo tarpu ieškovė į Žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu - B, patenka iš Žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu - D. Žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu - B, naudojimosi plotas priklauso bendrai abiems šalims - ieškovei - 3 kv. m., o atsakovei 2 kv.m., viso 5 kv.m., ribos pažymėtos taškais 22-23-24-25- 22; 4) Žemės sklypo plane M 1:500 naudojimosi tvarkai nustatyti pažymėta dalimi - D naudojasi bendrai šie savininkai: S. Š., G. Š., M. Š., I. Š., S. Š., V. Š., O. Š., viso 1250 kv. m. bendro ploto, nes Žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu D, stovi šiems savininkams (išskyrus O. Š.) priklausantis Gyvenamasis namas, taip pat dalis Pastato-Viralinės, kuria naudojasi ieškovė, Žemės sklypo dalies - D ribos pažymėtos taškais: 1 -2-3-4-5-6-7-8-26-23-22-21 -20-19-18-17-16-15-14-1. L. Š. priklauso 1/10 Žemės sklypo, t.y. 156 kv. m, M. Š. priklauso 1161/3122 Žemės sklypo, t.y. 581 kv. m, S. Š. priklauso 1/20 Žemės sklypo, t.y. 78 kv. m., G. Š. priklauso 1/20 Žemės sklypo, t.y. 78 kv. m., I. Š. priklauso 1/10 Žemės sklypo, t.y. 156 kv. m., S. Š. priklauso 1/10 Žemės sklypo, t.y. 156 kv. m., V. Š. priklauso 1/10 Žemės sklypo, t.y. 156 kv. m., O. Š. priklauso 200/1561, t.y. 200 kv. m;

Pastatu-viraline naudojimosi tvarką pagal 2017-09-04 UAB „Geosritis“ matininkės J. C. sudarytą naudojimosi tvarkos projektą, pagal kurį M. Š., t.y. ieškovei, nuolatiniam naudojimuisi, atskirai nuo bendraturtės atsakovės, atitenka patalpos, pažymėtos plane M1:100 naudojimosi tvarkai nustatyti numeriais: 1-1 2,81 kv.m., 1-2 1,95 kv. m., 1-3 2,78 kv.m., 1-4 20,86 kv.m., viso: 28,43 kv. m, atsakovei L. Š. nuolatiniam naudojimuisi, atskirai nuo ieškovės, atitenka patalpos, pažymėtos plane Ml:100 naudojimosi tvarkai nustatyti numeriais: 1-5 22,15 kv.m., 1-6 2,37 kv.m., 1-7 1,91 kv.m., 1-8 4,02 kv.m., viso: 33,45 kv.m.

Priešieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovė kartu su kitais bendrasavininkiais nuosavybės teise valdo 0,1561 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas) ir abi lygiomis dalimis nuosavybės teise valdo žemės sklype po 1/2 dalį Pastato - Viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir po 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių - Kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad tarp ieškovės ir atsakovės šeimos kyla nuolatiniai ginčai dėl naudojimosi joms abiems priklausančiu Pastatu-Viraline, siekiant išvengti tarpusavio konfliktų, atsakovės iniciatyva buvo parengta Pastato-Viralinės naudojimosi tvarka, kurią patvirtinus būtų išspręsti ginčai ir užtikrinti teisėti abiejų šalių interesai. Be to, kadangi minėtas Pastatas-Viralinė stovi atsakovei ir ieškovei bei kitiems bendrasavininkiams nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype buvo parengtas ir Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas. Minėtus Žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir Pastato-Viralinės naudojimosi planus 2017 metų rugsėjo 4 dieną atsakovė išsiuntė registruotu paštu bendrasavininkiams: O. Š., S. Š., M. Š. (t.y. ieškovei), G. Š., I. Š., S. Š., V. Š.. Vienintelis bendrasavininkas, sutikęs su atsakovės siūloma Žemės sklypo naudojimosi tvarka - S. Š. (nurodytas trečiuoju asmeniu šioje byloje). Todėl atsakovė yra priversta kreiptis į teismą, kad naudojimosi tvarka Pastatu- Viraline ir Žemės sklypu būtų nustatyta teismine tvarka. Atsakovės pastangomis bei finansinėmis lėšomis jai priklausanti 1/2 dalis Pastato -Viralinės buvo suremontuota ir įrengtos gyvenamosios patalpos. Aplinkybes apie Pastate-Viralinėje esančias patalpas patvirtina kartu su priešieškiniu pateikiamas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Atsakovė ir ieškovė geruoju nesusitaria dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu Pastatu-Viraline. Dėl šios priežasties atsakovė šiuo priešieškiniu prašo nustatyti naudojimosi šalių valdomu Pastatu-viraline tvarką pagal 2017-09-04 UAB „Geosritis“ matininkės J. C. sudarytą naudojimosi tvarkos projektą, kuriame aiškiai pavaizduotos ribos, atskiriančios tą turto dalį, kuria rūpinasi, naudojasi ir kurioje gyvena atsakovės dukters šeima. Taip pat atsakovė šiuo priešieškiniu Gerbiamo Teismo prašo nustatyti Žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal 2017-10-10 UAB „Geosritis“ matininkės J. C. sudarytą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą (toliau - Žemės sklypo naudojimosi tvarka), kuris papildytas Aiškinamuoju raštu, bei kuriame išskirtos keturios atskiros naudojimosi Žemės sklypu dalys - A, B, C, D.

Atsakovės siūloma Pastato-viralinės ir Žemės sklypo naudojimosi tvarka nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų, atitinka bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje, užtikrina galimybę kiekvienam iš savininkų naudotis jam nuosavybės teise priklausančia nekilnojamojo turto objekto dalimi, be to būtent tokia naudojimosi tvarka jau yra nusistovėjusi tarp bendraturčių, todėl labiausiai atitinka jų teisėtus interesus bei lūkesčius. Objektyviai įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog, patvirtinus atsakovės siūlomas Žemės sklypo naudojimosi ir Pastato naudojimosi tvarkas, būtų ne tik aiškiai nustatytos atskiros nekilnojamojo turto objektų dalys tarp bendrasavininkų, bet ir išspręstas ginčas, kilęs tarp ieškovės bei atsakovės, ir nagrinėjamas šioje civilinėje byloje.

Atsiliepimas

6. Ieškovė M. Š. atsiliepime į priešieškinį (b.l. 131-132, t.1) nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Nurodė, kad siūlomas ieškinyje, o ne priešieškinyje atidalijimo variantas atsakovės interesų nepažeidžia ir yra teikiamas atsižvelgus į turto vertinimus bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovė faktiškai nesinaudoja jai priklausančiu turtu, ir perleido savo teises tretiesiems asmenims, tai yra savo dukrai su šeima, todėl atsakovė nepatirtų jokių neigiamų pasekmių, taip pat pasibaigtų bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Įgyvendinus atsakovės pasiūlymą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo bus žymiai apribotos ieškovės nevaržomas naudojimasis jos visu turtu, kas kelia nepatogumus ir ginčus tarp bendrasavininkų (ieškovės ir atsakovės dukters šeimos). Atsakovė sąmoningai nuslepia, kad pastatas-viralinė yra savavališkai rekonstruota, jos paskirtis nėra gyvenamoji, siūlomas naudojimosi tvarkos nustatymas gali būti būdas įteisinti atsakovės neteisėtus veiksmus, tai yra negyvenamąsias patalpas paversti gyvenamosiomis, o įstatymas tai griežtai draudžia, nes turi būti įvykdytos tam tikros įstatymuose numatytos teisinės procedūros, gautas leidimas statybai, minėtų patalpų patikrinimas sprendžiant klausimą jų atitikimui keliamiems reikalavimams, tas patalpas priduoti ir gauti atitinkamą dokumentą, jas įregistruoti VĮ Registrų centras.

Šalies argumentai

7. Ieškovė prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais pagrindais, priešieškinį atmesti. Parodė, kad ieškovė gyvena ginčo viralinėje, jai priklauso 1 kambarys 18 kv. m ploto, kai atsikėlė atsakovės dukra L. V., tai ji ieškovę įžeidinėdavo, atsakovės dukters vyras V. V. daro ką nori, ant priėjimo prie viralinės pasodino tujas.

8. Ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Parodė, kad ieškovės pasiūlytas atsidalinimo būdas priimtiniausias, juo labiau, kad atsakovė jai priklausančia žemės sklypo dalimi ir viralinės dalimi nesinaudoja, ten apgyvendino savo dukrą su šeima, ta žemės sklypo ir viralinės dalis atsakovei nereikalinga. Santykiai tarp ieškovės ir atsakovės bei atsakovės dukters yra konfliktiški, tai patvirtina byloje esanti policijos medžiaga. Kompensacija 4050,50 Eur sumoje paskaičiuota vadovaujantis VĮ Registrų centras 2017 metų duomenimis. Nagrinėjamu atveju būtent atidalinimas, o ne naudojimosi tvarkos nustatymas geriausiai išspręstų šalių ginčą. Ieškovė gyvena viralinėje, o name gyvena ieškovės sūnūs. Viralinė nėra gyvenamosios paskirties, bet joje gyventi galima, nors teisiškai tai leidimas statybai nėra išduotas. Neginčija, kad atsakovės priešieškinyje nurodytomis viralinės patalpomis naudojasi atsakovės dukra su šeima, pati atsakovė ten negyvena. Taip pat parodė, kad ieškovė sutiktų atsakovei sumokėti pusę nurodytos 18500 Eur sumos, t.y. 9250 Eur, kuria buvo įvertinta viralinė sudarant su Ergo pastatų draudimo sutartį (b.l. 89, t.2).

Atsiliepimas

9. Atsakovė, palaikydama priešieškinį prašė priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti. Parodė, kad ji ginčo turtą paveldėjo po tėvo mirties. Ieškovė pati pasiūlė jos dukrai L. V. apsigyventi viralinėje. Atsakovė jai priklausančią viralinės dalį remontavo, ėmė kreditus statyboms. Ji pati viralinės dalyje negyvena ir niekada negyveno, ten gyvena jos dukra L. V. su vyru V. V. ir dviem vaikais. Su dukra ir jos vyru atsakovė nėra sudariusi nei nuomos, nei panaudos sutarčių, jos dukrai su šeima nėra kur gyventi. Ji sutiktų parduoti ieškovei jai priklausančią žemės sklypo ir statinių dalį už 40000 Eur. Nustačius pagal jos priešieškinį naudojimosi tvarką turtu, tarp šalių nebus konfliktų. Ji turi butą (duomenys neskelbtini), jame niekas negyvena, butas liks kitai jos dukrai, o ji pati gyvena savo vyro bute Nemėžyje. Viralinėje buvo padarytas remontas, iki tol ten buvo garažas be langų, kanalizacijos, viralinės statybai nebuvo jokio leidimo, jos remontui ji išleido apie 50000 Lt. Ieškovė kviesdavo dukters šeimai policiją.

10. Atsakovės atstovas prašė priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti. Parodė, kad atsakovės dukra L. V. su šeima neturi kur gyventi, todėl atsakovė leido savo dukrai gyventi viralinės patalpose. Atsakovės pasiūlyta naudojimosi turtu tvarka išspręstų dalį konflikto, būtų aišku kas kokiomis dalimis naudotųsi turtu. Be to reikia atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus.

11. Tretysis asmuo S. Š. prašė ieškinį tenkinti atsiliepime nurodytų aplinkybių pagrindu, priešieškinį atmesti. Parodė, kad ji gyvena gyvenamąjame name (duomenys neskelbtini)atsakovė jai priklausančia dalimi žemės sklypo ir statinių nesinaudoja. Atsakovės dukra su šeima gyvena atsakovės viralinės dalyje. Tarp ieškovės ir atsakovės dukters šeimos vyksta nuolatiniai konfliktai, nes pastaroji nuolat įžeidinėja ieškovę. Atsakovė pati užėmė viralinę, viralinė sudaryta iš dviejų dalių, ten kur gyvena atsakovės dukra buvo garažas, kurį užvaldė atsakovė ir ten vykdė statybas. Dėl atsakovės prašomos nustatyti naudojimosi tvarkos, tai ji mano, kad ieškovė sumokėtų bent dalį pinigais ir atsakovė atiduotų savo dalį ieškovei.

12. Tretysis asmuo G. Š. parodė, kad su ieškiniu sutinka, su priešieškiniu nesutinka. Atsakovė be jokio leidimo susiremontavo viralinės dalį, atsakovė jai priklausančia dalimi žemės sklypo ir statinių nesinaudoja, ten negyvena. Tarp ieškovės ir atsakovės šeimos vyksta nuolat konfliktai, nes jie geria. Kai atsakovės dukra apsigyveno viralinės dalyje, tai atsakovės dukra nori iškeldinti ieškovę iš viralinės dalies. Ieškovė gyvenamąjame name negyvena, jai pačiai yra gyventi viralinės dalyje. Atsakovės prašoma išmokėti piniginė kompensacija yra nereali.

Šalies argumentai

13. Tretysis asmuo O. Š. parodė, kad su ieškiniu sutinka, o priešieškinį prašo atmesti. Ieškovė yra jo močiutė, o atsakovė yra jo teta, jis bendrauja su ieškove, su atsakove ne. Jis nori kad jo tėvai ir ieškovė gyventų ramiai, jei bus nustatyta naudojimosi turtu tvarka, tai konfliktai vis tiek bus. Atsakovei priklausančioje viralinės dalyje gyvena atsakovės dukra L. V. su Vyru V. V. ir vaikai, jie ten gyvena jau tris metus, pati atsakovė ten negyvena. Atsakovė jai priklausančio žemės sklypo ir ūkinio pastato dalimis nesinaudoja. Ten kur gyvena L. V. gyventi su vaikais negalima.

14. Tretysis asmuo I. Š. parodė, kad su ieškiniu sutinka. Atsakovė yra jo sesuo, o ieškovė yra jo mama. Nekilnojamasis turta, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso ieškovei atsakovei ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise. Atsakovė jai priklausančioje dalyje turto negyvena, ji skriaudžia motiną, nori ją iškeldinti iš namo. Viralinės dalyje gyvena atsakovės dukra L. V. su vyru V. V., kokiu pagrindu jie ten gyvena jis nežino. Jo motina-ieškovė gyvena šalia tų patalpų kur gyvena L. V.. Motina savo gyvenamojo namo dalyje leido gyventi savo vaikams.

15. Tretysis asmuo S. Š. prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Parodė, kad ieškovė yra jo motina, o atsakovė – jo sesuo, jis su motina nebendrauja, nes tretieji asmenys S. Š., G. Š., O. Š. nuolat kelia konfliktus, rašo skundus, kad jis muša brolį, kviečia policiją. Ieškovė nori prisiteisti tą dalį ūkinio pastato, nes O. Š. neturi kur gyventi. Jis pats gyvena ten esančio gyvenamojo namo dalyje likusioje po tėvo. Name taip pat gyvena S. Š. ir G. Š., ieškovė jiems atidavė savo namo dalį. Atsakovei priklauso dalis viralinės pastato ir žemės sklypo, bet atsakovė ten negyvena. Atsakovės dalyje gyvena jos dukra L. V. su vyru V. V.. Ten kur gyvena V. yra geros gyvenimo sąlygos, ten galima gyventi, jiems elektrą, o po to ir vandenį atjungė S. Š. ir G. Š..

16. Tretysis asmuo V. Š. parodė, kad prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Parodė, kad ieškovė yra jo motina, o atsakovė jo sesuo. Jis gyvena gyvenamajame name Vilniaus g.8, Nemėžyje, Vilniaus r., namo antrame aukšte jam priklauso 2 kambariai, virtuvė, tualetas ir vonia. Atsakovė nurodytu adresu negyvena, atsakovei priklauso ūkinio pastato dalis, kurioje ji apgyvendino savo dukrą L. V. su vyru V. V.. Konfliktai tarp ieškovės ir atsakovės prasidėjo, kai ten apsigyveno atsakovės dukra. Jis yra buvęs toje ūkinio pastato dalyje, kurioje gyvena atsakovės dukra su vyru, ten negalima gyventi vaikams, jie yra nelegaliai prisijungę elektrą, vandenį. Toje ūkinio pastato dalyje kur gyvena ieškovė yra sudarytos sąlygos gyvenimui, yra elektra, dušas. Ieškovė gyvenamajame name negyvena, nes savo dalį atidavė S. Š.. V. kelia truiukšmą, išgerinėja, su jais gyventi negalima, jeigu atsakovė apsigyventų savo ūkinio pastato dalyje, tai vis tiek būtų konfliktai, nes atsakovės vyras yra konfliktiškas.

17. Tretysis asmuo L. V. parodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo tenkinti priešieškinį. Ieškovė yra jos močiutė, o atsakovė jos mama. Ji gyvena su savo vyru V. V. ir dviem nepilnamečiais vaikais Vilniaus g. 8, Nemėžyje, esančiame ūkiniame pastate, kur anksčiau buvo garažas, to ūkinio pastato dalis priklauso jos motinai – atsakovei. Ji su vyru norėjo pirkti butą, bet ieškovė sakė, kad jie gali gyventi tame ūkiniame pastate. Dabar, kai jie viską sutvarkė, ieškovė ją varo iš ten lauk. Tame ūkiniame pastate ji su šeima gyvena jau 4 metus. Atsakovė gyvena su vyru savo bute (duomenys neskelbtini). Ji konfliktuoja su ieškove, jeigu ieškovė pradeda konfliktus. Leidimo, kad gali gyventi tame ūkiniame pastate ji neturi. Toje ūkinio pastato dalyje jai leido gyventi atsakovė su vyru, jie mokėjo už statybines medžiagas, jokio projekto statybai nebuvo. Tie pagerinimo darbai buvo baigti 2014 metų spalį, o ji su vyru ten apsigyveno 2014 metų lapkritį. Jos ir vaikų deklaruota gyvenamoji vietą yra pas atsakovę (duomenys neskelbtini). Anksčiau ji su vyru gyveno name, (duomenys neskelbtini), priklausančiame vyro tėvui, o po to jie persikėlė į šitą ūkinį pastatą, nes jie konfliktavo su jos vyro motina. Gyvendami šiame ūkiniame pastate jie mokėjo už komunalinius patarnavimus, duodavo ieškovei pinigus už elektrą, vandenį. Atsakovė dar turi butą (duomenys neskelbtini), tame bute niekas negyvena. Vaikų teisių apsaugos atstovai lankėsi tame ūkiniame pastate, matė, kad vaikų gyvenimo sąlygos yra geros, niekada nebuvo nustatyta, kad jie su vyru vaikų neprižiūri ar išgeria. Ji su vyru jokio nekilnojamojo turto neturi.

18. Tretysis asmuo V. V. prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Parodė, kad jis yra atsakovės žentas, o ieškovė yra jo žmonos L. V. močiutė. Jie su žmona ir dviem vaikais nuo 2014 metų lapkričio gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame ūkiniame pastate, kurio dalis priklauso atsakovei nuosavybės teise. Jiems ten apsigyventi leido ieškovė ir atsakovė. Gyvenimo sąlygos ten yra geros, padarė naują remontą, yra elektra, kol kas vandens ten nėra. Jis su žmona savo nekilnojamojo turto neturi. Jo ir vaikų gyvenamoji vieta yra deklaruota (duomenys neskelbtini), kur anksčiau jie su žmona gyveno, pas jo motiną. Jie su žmona tame ūkiniame pastate turi vieną kambarį, virtuvę, vonią, šildosi kietojo kuro katilu, gyvenimo sąlygos yra geros. Jo žmona parodymus pagal skaitiklius nurašydavo, tuos parodymus jo žmona nešdavo ieškovei, o ieškovė paskaičiuodavo kiek reikia mokėti

Motyvuojamoji dalis

19. Ieškinys ir priešieškinys netenkintini ir atmestini.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, ieškovė M. Š., atsakovė L. Š. ir tretieji asmenys S. Š., G. Š., O. Š., I. Š., S. Š., V. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo sekantį nekilnojamąjį turtą, ęsantį (duomenys neskelbtini).:

0.1561 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 1161/3122 priklauso ieškovei M. Š., 1/10 priklauso atsakovei L. Š. ir tretiesiems asmenims: S. Š. priklauso 1/20, G. Š. – 1/20, O. Š. – 200/1561, I. Š. – 1/10, S. Š. – 1/10, V. Š. – 1/10;

176.38 kv.m bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 500/1000 priklauso ieškovei M. Š. ir tretiesiems asmenims: S. Š. priklauso 111/2000, G. Š. – 111/2000, I. Š. – 111/1000, S. Š. – 111/1000, V. Š. – 167/1000;

taip pat ieškovė M. Š. ir atsakovė L. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis – po ½ dalį valdo: 68.00 kv. m ploto pastatą –viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (lauko tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.13-16, t. 1).

Kaip matyti iš VĮ Registro centras pateiktos nekilnojamojo turto, ęsančio (duomenys neskelbtini) kadastro ir registro dokumentų bylos (b.l. 13-61, t.2),

Pagalbinio pastato, jo dalių, priestatų, kitų statinių 2003-02-21 kadastro duomenyse užfiksuoti: 1976 m. statybos pagalbinis pastatas viralinė, plane pažymėtas 2I 1/p (užstatytas plotas 68 kv. m) bei priestatas, pažymėtas plane 1i/p, lauko tualetas, pažymėtas plane v (b.l. 20, 25-26, t.2); 2014-04-04 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos akte Nr. SSA-140404-00045 (b.l. 45-46, t.2) nurodyta, kad nustatyta, jog statinys (jo dalis) garažas (toliau- garažas), išorės matmenys (statinio dalies apibūdinimas) – 6,10 m x 6,10 m, vieno aukšto, aukštis h-3,3 m, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytas savavališkai (nustatytų pažeidimų padarymo laikas 2013 m. rugpjūčio mėn.), statytojui S. Š. (kuris byloje yra tretysis asmuo) nurodyta nevykdyti jokių statinio (jo dalies) garažas < .......> statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką, taip pat nurodyta kad tai naujo statinio statyba, statinys nesudėtingas, darbai vykdomi ūkio būdu, statybą leidžiančio dokumento – žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų – nėra, tuo pažeisti Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 23 str. 1 d. 5 p., 23 str. 28 d., Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.1 ir 33.2 p.: kadastro žyma apie savavališką statybą įrašyta VĮ Registrų centras duomenyse (b.l. 10-12, t.1).

Ieškovės M. Š. ir trečiųjų asmenų S. Š., G. Š., I. Š., S. Š., V. Š. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) (b.l. 20, t.1).

Atsakovė pateikė 2017-10-10 UAB „Geosritis“ matininkės J. C. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą pagal kurį prašo nustatyti Žemės sklypu ir statiniais naudojimosi tvarką, kurio Aiškinamąjame uoju rašte nurodyta, jog viralinė 2I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rekonstruota (b.l. 96-102, t.1).

Ginčo tarp šalių dėl to, kad aukščiau nurodytas savavališkai pastatytas garažas yra pastatytas kaip viralinės priestatas (kuris užfiksuotas ir 2017-10-11 anstolio R. V. faktinių aplinkybių protokole (b.l. 90-92, t.1) ir kuriame gyvena tretieji asmenys L. V. ir V. V., tarp šalių nekilo.

20. Viena iš bendraturčio teisių yra teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), kurią jis gali įgyvendinti bendru sutarimu su kitais bendraturčiais. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė atidalyti jo dalį iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendru susitarimu arba, bendraturčiams nesutarus dėl atidalijimo būdo, atidalijimo klausimą pagal bet kurio bendraturčio ieškinį išsprendžia teismas. Esant nesutarimų dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo (šie būdai gali būti įvairūs: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, sutinkant prašančiam atidalyti – gauti kompensaciją iš kitų bendraturčių už jam tenkančią dalį ar be sutikimo vienam ar keliems bendraturčiams priteisiant tokią kompensaciją ir kita), vieną iš atidalijimo būdų pasirenka siekiantis atsidalyti bendrą turtą asmuo, tačiau šis teismui turi įrodyti, kodėl pasirinktas būdas priimtinausias ir kad jis nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje civilinių teisinių santykių subjektams, taip pat ir bendraturčiams valdant, naudojant ir disponuojant nuosavybės teisės objektu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), tiek reikalaujant atidalyti iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), yra nustatyta pareiga elgtis ir veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus; taip pat teismas, nagrinėjamoje byloje spręsdamas šalių ginčą dėl atidalijimo, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, parinkdamas atidalijimo būdą, privalo vadovautis nurodytais principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teismas, spręsdamas atidalijimo klausimus, visų pirma turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad atidalijamam bendraturčiui daikto dalis būtų paskirta natūra. Sprendžiant dėl galimybės padalyti daiktą natūra, būtina atsižvelgti į CK 4.6 straipsnio normas apibrėžiančias daliuosius ir nedaliuosius daiktus. Pagal šį straipsnio 1 dalį daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, nepasikeičia tikslinė paskirtis ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas dalykas. Pagal CK 4.6 straipsnio 2 dalį nedaliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, pasikeičia tikslinė paskirtis, ir dalieji pagal prigimtį daiktai, kuriuos nedaliaisiais pripažįsta įstatymai. Taigi daikto dalumą ar nedalumą lemia jo tikslinė paskirtis ir tai, ar, padalijus jį, ši paskirtis išlieka, pasikeičia ar išnyksta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu nepanaudotos visos galimybės atidalyti daiktą natūra, derinant visų bendraturčių teisėtus interesus, kompensacijos priteisimas bendraturčiui be jo sutikimo neatitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendrosios nuosavybės atidalijimo sąlygų, būtų vertinamas kaip jo nuosavybės teisės pažeidimas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. J., kt. v. S. B., kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. M., kt. v. L. M., kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005).

21. Tuo tarpu naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata dėl nekilnojamųjų daiktų detalizuota CK 4.81 straipsnyje. Jo 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiai turi teisę susitarimą dėl naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Be to, tik tokiu būdu apskritai įmanomas daikto, esančio bendrąja daline nuosavybe, naudojimas. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas ne visada yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises.

22. Nagrinėjamu atveju, taikant atidalijimo būdą, kai vienai šaliai priteisiama kompensacija pinigais yra privalu motyvuotai pagrįsti, kad atidalijimas natūra nėra įmanomas. Tokių aplinkybių ieškovė net neįrodinėjo ir nepateikė apie tai jokių oficialių įrodymų, kad ginčo nekilnojamasis turtas yra nedalus. Be to, kaip jau minėta aukščiau, ginčo šalys siekia atidalinti ir nustatyti naudojimosi tvarką ūkiniu pastatu - viraline, prie kurios yra savavališkai pastatytas priestatas ir kuris nėra įregistruotas VĮ Registrų centre, kuriame gyvena atsakovės L. Š. dukra L. V. su vyru V. V. ir vaikais. Statinio statyba yra vienas iš nuosavybės teisių įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai). Statytojo teisė įgyvendinama, kai: statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (jei jis privalomas); statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai). Padidinti bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvarką pagrindas yra, jei bendras daiktas yra padidinamas tokiomis sąlygomis: 1) turint kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikantis įstatymais nustatytų taisyklių; 3) bendraturčio lėšomis (CK 4.77 straipsnis). Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą gali būti įgyjama statybos procese pastatant naują statinį arba dėl pastato kapitalinio remonto atkuriant statinio savybes arba pagerinant iš esmės, taip padidinant statinio vertę, tačiau įgyti nuosavybę į statinį, taip pat įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, jei statybos procesas vyko pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, t. y. jeigu statybos procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. E. T., bylos Nr. 3K-3-268/2011). Statybų būdu sukuriamas nekilnojamasis daiktas ar jo dalis pripažįstamas teisėtu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu, jei sukuriant tokį daiktą yra laikomasi įstatymuose nustatytų statinio statybai keliamų reikalavimų.

23. Taigi, viralinės priestato savavališka statyba nėra įteisinta, jis nėra nugriautas, duomenų, kad šis priestatas bus nugriautas ateityje į bylą nepateikta, todėl darytina išvada, kad neišsprendus ginčo dėl kiekvienam viralinės bendraturčiui tenkančios dalies bendrojoje nuosavybėje, nepasiekus kiekvieno bendraturčio teisių apsaugos, negalima spręsti klausimo dėl bendraturčio tam tikros dalies atidalijimo. Žemės įstatymo 40 str. 6 d. 1 p. nustato, kad žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas. Tai reiškia, kad žemės sklypas turi būti atidalijamas kartu su statinio atidalijimu.

24. Teismų praktikoje pažymėta, kad galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės yra nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta bendraturčių ginčų, jiems įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J.; bylos Nr. 3K-3-459/2007), todėl tai turi būti įgyvendinama tik tada, kai yra nustatomos visos kiekvienam bendraturčiui tenkančios dalys bendrojoje nuosavybėje, nes kitu atveju, nebūtų pasiekiamas CK 4.80 straipsnyje įtvirtinto atidalijimo instituto rezultatas. CK 4.103 str. 1 d. nustato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatyta ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.).

Esant aukščiau nurodytų argumentų pagrindu, negali būti tenkinamas nei ieškovės ieškinys dėl atidalijimo, nei atsakovės priešieškinys dėl naudojimosi tvarkos turtu nustatymo pagal atsakovės L. Š. pateiktą UAB „Geosritis“ parengtą naudojimosi ginčo nekilnojamuoju turtu tvarką (b.l. 96-102, t.1).

25. Kadangi ieškinys ir priešieškinys atmestini, šalių – ieškovės ir atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau iš ieškovės ir atsakovės lygiomis dalimis priteistina viso 20,38 Eur EUR pašto išlaidų valstybei (CPK 79, 88, 93, 96, str. str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 – 270 str. str.,

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. Š., a.k(duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM, gavėjo bankas Swedbank, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) viso 20,38 Eur (dvidešimt eurų 38 eurocentus), t.y. iš kiekvienos po 10,19 Eur (dešimt eurų 19 eurocentų) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė