Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-02-09 · Civilinė byla Nr. 2-3585-934/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-09
Bylos Nr.
2-3585-934/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13720-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Ieškovas
Č. R.
Atsakovas
V. K.
Advokatai
Zigmantas Benetis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-3585-934/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13720-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.; 3.2.6.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,sekretoriaujant Rasai Jakubovskajai,dalyvaujant ieškovui Č. R. (toliau – Ieškovas), jo atstovui advokatui Zigmantui Benečiui,atsakovui V. K. (toliau – Atsakovas),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Č. R. ieškinį atsakovui V. K. dėl sumokėto honoraro grąžinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečias asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – UAB „Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo 1448,10 Eur sumokėto honoraro, 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentus procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 1-4, 38-42):

1.1. 2012-10-09 su advokatu buvo pasirašyta sutartis dėl teisinės pagalbos Nr. 20121009. Sutartimi advokatas įsipareigojo veikti kaip mano patarėjas ir atstovas civilinėje byloje dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, atidalijimo, kompensacijos priteisimo, žalos atlyginimo ir šiuo tikslu advokatas įsipareigoja paruošti atsiliepimus į ieškinį, konsultuoti dėl bylos nagrinėjimo teisme, rinkti įrodymus, paruošti apeliacinį, kasacinį skundą. Už savo paslaugas advokatas paprašė 3000 Lt. Prašomą sumą sumokėjo. Advokatas savo darbą pagal sudarytą sutartį atliko atmestinai, t. y. į teismą atvykdavo nepasiruošęs, nedalyvavo visuose rengtuose teismo posėdžiuose. Teismas tenkino mano priešieškinį, tačiau priteisdamas advokato išlaidas šioje byloje nurodė, kad suteiktos paslaugos teisme nebuvo nei didelės apimties, nei sudėtingos, atsakovo advokatas nedalyvavo visuose rengtuose teismo posėdžiuose, todėl teismas bylinėjimosi išlaidas už advokatą sumažino nuo 3000 Lt iki 1000 Lt.

Atsiliepimas

1.2. Nesutikdama su priimtu teismo sprendimu kita šalis pateikė apeliacinį skundą. Nors atsakovas įsipareigojo atstovauti ir apeliacijos instancijos teisme, žadėjo man aiškintis ar paduotas apeliacinis skundas, o jei paduotas, paruošti atsiliepimą į ieškinį. Tačiau advokatas tuo net nepasidomėjo – neinformavo apie apeliacinio skundo pateikimą ir neparuošė atsiliepimo į apeliacinį skundą. 2014-01-10 Vilniaus apygardos teismas tenkino kitos šalies apeliacinį skundą ir panaikino apylinkės teismo sprendimą – priešieškinį atmetė, tenkino ieškinį – atidalino turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisė kitai šaliai išmokėti 60000 Lt. Dėl priimto teismo sprendimo Ieškovas turėjo didelių nemalonumų apie kuriuos nežinojo, Atsakovas nepaaiškino, kad gali susidaryti tokia situacija, neišaiškino bylos esmės, galimų variantų ir pasekmių. Turi sveikatos problemų su širdimi, turi diabetą, antros grupės neįgalumą. Tokia bylos eiga ir pasekmės sukėlė pergyvenimus, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata.

1.3. 2013-04-03, norėdamas priteisti patirtą žalą iš buto bendrasavininko dėl komunalinių mokesčių nesumokėjimo, su atsakovu pasirašė kitą sutartį dėl teisinės pagalbos Nr. 20130626. Šia sutartimi, advokatas įsipareigojo veikti kaip mano patarėjas ir atstovas civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo ir šiuo tikslu advokatas įsipareigojo atstovauti civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, paruošti dokumentus teismui. Už savo paslaugas advokatas paprašė 3000 Lt, kuriuos sumokėjo. Ieškinio ruošimui advokatui pateikė visą reikiamą medžiagą, susitarė, kad advokatas ieškinį paruoš per dvi savaites, iki liepos 10 d. Tačiau advokatas ieškinio neparuošė ir pradėjo vengti bendrauti, neatsiliepdavo į telefono skambučius ir neperskambindavo. Kai pagaliau pavyko susisiekti su advokatu, paprašė nutraukti su juo sudarytą sutartį dėl teisinės pagalbos ir grąžinti sumokėtą honorarą. Tada advokatas nurodė, kad darbą atliko, pateikė atliktų darbų aprašymą, kuris visiškai neatitiko tikrovės. Aš sumokėjau advokatui už ieškinio parengimą ir atstovavimą byloje dėl žalos atlyginimo, o ne už įvairiausių raštų rengimą ir derybų vedimą. Atsakovas ieškinio neparuošė ir nagrinėjant bylą teisme nedalyvavo, todėl privalo grąžinti sumokėta 3000 Lt sumą.

Žemesnės instancijos teismas

1.4. Lietuvos advokatūros advokatų taryba pagal teiktus skundus 2014-11-20 sprendimu iškėlė advokatui V. K. drausmės bylą. Už Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo ir Advokatų etikos kodekso pažeidimus Advokatų Garbės teismas atsakovui skyrė drausminę nuobaudą – papeikimą.

1.5. Kadangi pagal 2012-10-09 sutartį už darbą buvo sumokėtas 3000 Lt honoraras, tačiau advokatas netinkamai atliko savo pareigas pirmosios instancijos teisme, neparuošė atsiliepimo į apeliacinį skundą civilinėje byloje dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir neruošė jokių procesinių dokumentų apeliacinės ir kasacinės instancijose teisme, laikytina, kad advokatas privalo grąžinti 2000 Lt (579,24 Eur) sumą. Kadangi pagal 2013-04-03 sutartį už darbą buvo sumokėtas 3000 Lt honoraras už ieškinio parengimą ir atstovavimą man byloje dėl žalos atlyginimo, tačiau advokatas ieškinio neparuošė ir nagrinėjant bylą teisme nedalyvavo, todėl privalo grąžinti sumokėta 3000 Lt (868,86 Eur) sumą. Viso iš advokato prašė priteisti 1448,10 Eur sumą (5000 Lt).

1.6. Dėl netinkamai atliktų advokato pareigų pagal 2012-10-09 sutartį ir visiškai neatliko darbo pagal 2013-04-03 sutartį, patyrė neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, nepatogumus, nerimą. Ieškovas yra širdininkas, turi diabetą, antros grupės neįgalumą, todėl tokia bylų eiga ir pasekmės sukėlė pergyvenimus, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata. Padarytą neturtinę žalą įvertino 2000 Eur suma.

Atsiliepimas

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Pagal 2012-10-09 sutartį atstovavo klientą civilinėje byloje dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, klientui buvo pateiktas ieškinys su reikalavimu priteisti kompensaciją už atitenkantį jam turtą – ½ dalį buto Asanavičiūtės g.4-266, Vilniuje. Klientas pageidavo išvengti kompensacijos išmokėjimo, todėl buvo pateiktas priešieškinis dėl atidalijimo būdo. Buvo renkami įrodymai, paruošta teisinė motyvacija. Rašyti laiškai ieškovei, jos atstovui. Todėl ieškovas visiškai be pagrindo teigia, kad savo darbą atliko atmestinai;

2.2. Dalyvavo visuose teismo posėdžiuose ir teiginys, kad atvykdavau į posėdį nepasiruošęs, išgalvotas ir melagingas. Iš teismo posėdžio protokolų galima pamatyti, kad ieškovo atstovas, advokatas, buvo tinkamai pasiruošęs posėdžiui ir profesionaliai atliko savo darbą. Teismo posėdžiai vyko 2012-12-06, 2013-02-11, 2013-03-14. Niekada byloje nebuvo paskirta posėdžio 2013-01-14. Niekada advokatas nevengė bendravimo su klientu. 2013-02-11 teismo posėdyje nedalyvavo dėl ligos, byloje yra pateiktas nedarbingumo pažymėjimas;

2.3. Sprendimas priimtas kliento naudai, sprendimą pakeitė Vilniaus apygardos teismas. Kiek prisimena, Ieškovas gavo apeliacinį skundą. Motyvai buvo pateikti teismui per visus posėdžius ir procesinius dokumentus;

2.4. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš R. C. ir jų sumažinimo iki 1000 Lt, ieškovui buvo žinoma ir jis nepageidavo skųsti teismo sprendimą šiuo motyvu. Ieškovas gerai orientuojasi teismų darbe, bylos aplinkybės ir procesinių veiksmų pasekmės jam yra žinomos, tai ne pirma ieškovo civilinė byla.

2.5. Ieškovas buvo patenkintas advokato darbu, todėl pakartotinai kreipėsi ir 2013-06-26 sudarė naują atstovavimo sutartį dėl žalos atlyginimo iš R. C.. Buvo atlikta daug techninio darbo, tikslinant žalos dydį. Apie 3-4 kartus susitiko su R. C. atstove A. J. (R. C. motina ir Č. R. sesuo). Raštu susirašinėjome su advokatu D. A.. Klientui buvo paaiškinta, kad žalos atlyginimas, kurį pagal dokumentus skaičiavo advokatas, sudaro apie 4431 Lt, taip pat tai, kad iki ieškinio pateikimo teismui būtina bandyti su bendraturtė R. C. geruoju spręsti ginčą. Klientas sutiko su visais pasiūlymais dėl veiksmų.

2.6. Su bendraturtės atstove A. J., kuri veikė pagal R. C. įgaliojimą, parengiamojoje stadijoje susitikome 3-4 kartus, su klientės atstove buvo susitarta dėl žalos apmokėjimo, galutinai turėjome išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų (advokato honoraras) kompensacijos. Toks ginčo sprendimo būdas yra teisėtas, motyvuotas ir atitinka bendrus CK principus.

2.7. Su klientu Č. R. per sutarties vykdymo laiką taip pat susitikome apie 3-4 kartus, jis buvo konsultuojamas skirtingais klausimais ir pastoviai informuojamas apie procesą. Susitikimai, kaip galima spręsti iš asmeninių užrašų, buvo ir 2013-11-19, 2013-12-16. Kitų datų dabar nurodyti negali.

2.8. Be ginčo su R. C. klientas prašė išspręsti ir kitas teisinės problemas. Vilniaus m. apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą dėl pinigų iš jo išieškojimo. Klientas pateikė dokumentus, su kuriais teko susipažinti, analizuoti ir surašyti prieštaravimus.

2.9. Klientas pateikė Vilniaus rajono savivaldybei pretenziją. Vykdant žodinį pavedimą buvo analizuojama teisinė situacija ir parašytas atsakymas Vilniaus raj. Savivaldybei. Ieškovui buvo žinoma apie būtinybę apmokėti advokato paslaugas. Sąskaitoje-faktūroje 3000 Lt honoraras įvardintas kaip avansas. Jokių pretenzijų advokatui dėl Sutarties nevykdymo ieškovas neteikė, ginčas su klientu atsirado, atsakovo įsitikinimu, dėl kliento subjektyvių motyvų;

2.10. Teisinio pagrindo grąžinti dalį bylinėjimosi išlaidų, nepriteistų teismo sprendimu, nėra. Todėl reikalavimas priteisti 579,24 Eu (2000 Lt.) nepagristas. Taip pat nepagristas reikalavimas priteisti 868,86 Eur (3000 Lt), kadangi darbai buvo atlikti.

2.11. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas, nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių neturtinę žalą ir nėra faktinio, nei teisinio pagrindo ją reikalauti.

3. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, jog ieškovo reikalavimas dėl honoraro priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo atitinka nedraudžiamųjų įvykių sąlygas, prašė byla nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant (b. l. 70-73).

Šalies argumentai

4. Ieškovo kviesta liudytoja L. G., duodama parodymus teismo posėdžio metu, nurodė, jog šalis pažįsta. Ieškovas yra sugyventinis, kartu gyvena, santykiai geri. Atsakovą pažįsta kaip advokatą, santykiai nekonfliktiški. Advokatui paskambinus visada ateidavo, tačiau kelis kartus nuvykus pas atsakovą, jo nerado. Apeliacinio skundo negavo, domėjosi pas advokatą, sakė pasidomės, o tuomet pasidomėjo teisme apie proceso eigą. Dėl susidariusios situacijos ieškovas tapo neramus, blogai miega naktimis (b. l. 171-172).

Atsiliepimas

5. Atsakovo kviestas liudytojas D. A., duodamas parodymus teismo posėdžio metu, nurodė, jog šalis pažįsta, tačiau tik iš teisminio proceso. Liudytojo įsitikinimu, atsakovas tinkamai atstovavo ieškovą, dalyvavo bylose, laimėjo bylą. Atsakovas teismo posėdžiuose metu pasisakė tiek, kiek reikėjo pasisakyti, juose dalyvavo. Atsakovas dalyvavo derybose dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo, bandė išspręsti ginčą taikiai, iki teismo posėdžio nebendravo. Skola buvo sumokėta arba įskaityta į kompensacijos dalį (b. l. 171-172).

6. Atsakovo kviesta liudytoja A. J., duodama parodymus teismo posėdžio metu, nurodė, jog ieškovas yra brolis, sunkaus charakterio. Konfliktiniai santykiai pasibaigę. Atsakovą pažįsta kaip advokatą. Pati teisininkė, atsakovas tinkamai atstovavo, dalyvavo posėdžiuose. Bendravo su atsakovu dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo, analizavo mokėjimo nurodymus, su atsakovu suderino mokėtiną sumą, tačiau taikos sutarties nesudarė, kadangi turėjo būti išspręstas apeliacinis skundas dėl turto atsidalinimo. Priteisus sumokėti kompensaciją, mokėtinos skolos suma buvo minusuota (b. l. 171-172).

Šalies argumentai

7. Ieškovas bei jo atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir argumentus. Ieškovas papildomai paaiškino, jog atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad atsakovas nedalyvavo kai kuriuose teismo posėdžiuose, o atvykęs, neištarė nei vieno žodžio. Atsakovas parengė tik priešieškinį. Neparengė atsiliepimo į apeliacinį skundą, vengė bendrauti. Pats atsakovą kontoroje buvo keletą kartų, tačiau kai kuriais atvejais, jo nerasdavo. Neparengė ieškinio dėl išlaidų, susijusius su šiukšlių išvežimu, priteisimo. Kalbėjo su atsakovo dėl problemų, susijusių su šiukšlių išvežimu, tačiau pats išsisprendė klausimus nuėjęs į savivaldybę. Nepamena, ar prašė atsakovo parašyti prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo. Pardavė butą ir sumokėjo seseriai priteistą sumą. Įrodymų dėl patirtų išgyvenimų neturi (b. l. 171-172).

Atsiliepimas

8. Atsakovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes bei argumentus. Papildomai paaiškino, jog pats ieškovas atvyko į advokato kontorą. Buvo susitikta apie tris kartus. Parašė priešieškinį. Teismo posėdžiuose dalyvavo, išskyrus viename, tačiau pateikė nedalyvavimo priežastis pagrindžiančius įrodymus. Į skambučius atsakinėjo tada, kada galėjo kalbėti, vėliau perskambindavo. Nežinojo apie apeliacinį skundą, nepasidomėjo bylos eiga. Tik iš ieškovo sužinojo, kad surašytas apeliacinis skundas. Atsiliepimo nerašė, kadangi buvo praleistas terminas jam pateikti, o prašymo dėl jo atnaujinimo nerašė. Antrą kartą ieškovas kreipėsi dėl komunalinių mokesčių priteisimo, siekė išspręsti ginčą taikiai, bendravo su atsakove, derino sumas, apie tai, kad vyksta derybos, buvo informuotas ieškovas. Sustojo derybos dėl sumokėto honoraro atlyginimo. Papildomai rašė raštą rajono savivaldybei dėl šiukšlių išvežimo bei parengė prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo. Atsakovui nustatytas didelis specialių socialinių poreikių lygis (I invalidumo grupė), gauna apie 300,00 Eur pensiją, kitos pajamos sudaro apie 1500,00 Eur per metus (b. l. 171-172).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

II. Ginčo esmė

9. Ieškovas patirtą žalą kildina iš to, kad Atsakovas netinkamai atstovavo Ieškovą civilinėje byloje dėl turto atsidalinimo, be to, nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą. Sudarius kitą teisinių paslaugų sutartį dėl išlaidų už komunalines paslaugas priteisimo, Atsakovas neparengė ieškinio. Todėl, Ieškovo įsitikinimu, Atsakovas turėtų grąžinti sumokėtą honorarą bei atlyginti neturtinę žalą. Atsakovas iš esmės įrodinėjo, jog teisinės paslaugos buvo suteiktos tinkamai, priteisti žalą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Ginčo dėl to, kad Atsakovas nebuvo pateikęs atsiliepimo į apeliacinį skundą bei nebuvo parengęs ir pateikęs ieškinio teismui dėl išlaidų už komunalines paslaugas priteisimo, tarp šalių nekilo. Taip pat tarp šalių nekilo ginčo dėl Atsakovui sumokėtų sumų dydžio.

10. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.

11. Nagrinėjamu atveju, Ieškovas, pareiškęs ieškinį dėl Atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, Atsakovo neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, privalo įrodyti ieškovas. Įrodinėtini nuostoliai ir priežastinis ryšys, kaip teisinės atsakomybės sąlygos, teisiškai reikšmingos yra tik tada, kai ieškovas įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus kaip vieną iš išvardytų būtinųjų civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB ,,Vakarų krova“ v. UAB ,,Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-332-687/2016).

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Dėl veiksmų neteisėtumo

12. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011).

13. Advokato paskirtis – teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus bei siekti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi didesni, griežtesni elgesio standartai. Advokato veiklai taikomi ne tik bendražmogiški elgesio standartai, bet ir specialieji reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, tiek profesinės etikos taisyklėse. Profesinės etikos taisyklėse nustatyti reikalavimai advokato elgesiui yra objektyviai būtini: tik nepriekaištingo profesinio elgesio žmogui gali būti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-11-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/1999; 2000-11-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1243/2000).

14. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta:

14.1. 2012-10-09 teisinių paslaugų teikimo sutartimi Nr. 20121009 Atsakovas įsipareigojo veikti kaip Ieškovo patarėjas ir atstovas civilinėje byloje dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, atidalijimo, kompensacijos priteisimo, žalos atlyginimo, paruošti atsiliepimus į ieškinį, konsultuoti dėl bylos nagrinėjimo teisme, rinkti įrodymus, paruošti apeliacinį, kasacinį skundą (b. l. 7-9). Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3111-294/2013 pirmos instancijos teisme Atsakovas parengė priešieškinį bei teismas priėmė palankų sprendimą Ieškovo atžvilgiu (b. l. 13-17, 103-104). Ieškovas pirmos instancijos teisme patyrė 3000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau teismas sumažino prašomą priteisti išlaidų sumą iki 1000,00 Lt (b. l. 13-17). R. C. apeliacine tvarka apskundus Vilniaus miesto apylinės 2013-04-03 teismo sprendimą, Vilniaus apygardos teismas nusprendė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti. Nusprendė atidalinti R. C. ½ dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės butą su rūsiu, pripažinti šio turto dalį Ieškovo nuosavybe, o iš Ieškovo R. C. naudai priteisti 60 000,00 Lt kompensaciją (b. l. 18-20). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme Atsakovas neparengė atsiliepimo į apeliacinį skundą;

14.2. 2013-06-26 teisinių paslaugų teikimo sutartimi Nr. 20130626 Atsakovas įsipareigojo veikti kaip Ieškovo patarėjas ir atstovas, atstovauti civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo (b. l. 10-12). Ieškovas sumokėjo Atsakovui 3000,00 Lt (b. l. 10-12). Byloje nenustatyta, jog Atsakovas būtų teikęs ieškinį teismui vykdant teisinių paslaugų sutartį. Remiantis Lietuvos informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog civilinėje byloje Nr. 2-328-566/2015 dėl išlaidų už komunalines paslaugas (nuostolių) priteisimo atstovavo kitas advokatas.

Žemesnės instancijos teismas

14.3. Advokatų garbės teismas 2015-04-23 sprendimu skyrė Atsakovui drausminę nuobaudą – papeikimą (b. l. 22-25). Lietuvos Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog Vilniaus apygardos teismas 2017-01-10 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-323-262/2017, atmetė Atsakovo skundą dėl Advokatų garbės teismo sprendimo pripažinimo nepagrįstu. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-11-20 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-640-823/2017, nutarė Vilniaus apygardos teismo 2017-01-10 sprendimą palikti nepakeistą. Teismai iš esmės konstatavo, jog Atsakovas netinkamai vykdė tiek pagal 2012-10-09 teisinių paslaugų teikimo sutartį, tiek pagal 2013-06-26 teisinių paslaugų teikimo sutartį, prisiimtas pareigas, t. y., vienu atveju nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą, kitu atveju, neparengė ieškinio bei pažeidė lojalumo principą.

15. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, jog ieškovas pagrindė Atsakovo veiksmų neteisėtumą bei bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą. Aplinkybę, jog atsakovas pažeidė teisinių paslaugų 2012-10-09 ir 2013-06-26 sutartimis prisiimtus įsipareigojimus bei bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nustatyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais (žr., 14.3. punktą) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės nenurodė naujų aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą. Liudytojų parodymai, jog Atsakovas tinkamai atstovavo ieškovą pirmosios instancijos teisme, nepaneigia Atsakovo pareigos domėtis bylos nagrinėjimo eiga ir po pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo, prireikus pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-11-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-640-823/2017, pažymėjo, jog atsiliepimo nepateikimas be pateisinamų priežasčių yra nusižengimas proceso įstatymų reikalavimams, kuris advokato veikloje per se nėra toleruotinas ir nesuderinamas su advokato pareiga visada veikti profesionaliai, pareigingai ir dalykiškai, savo profesines pareigas vykdyti nepriekaištingai, laiku, kvalifikuotai, stropiai ir protingai. Aplinkybę, jog Atsakovas nepakankamai rūpestingai domėjosi bylos eiga, pagrindžia ir Ieškovo pateikta pokalbio garso įrašo stenograma bei užfiksuoti duomenys (b. l. 94-95), jog atsakovas nesidomėjo proceso eiga, nežinojo, jog apeliacinės instancijos teismas jau yra išnagrinėjęs bylą, be to, nurodė, jog atsiliepimą pateikė, tačiau ieškovui perklausus, atsakovas pradėjo dvejoti. Toks Atsakovo elgesys, teismo vertinimu, nesuderinamas su atidumo, stropumo bei rūpestingumo reikalavimais bei nesuderinamas su lojalumo bei nepriekaištingo elgesio principais (Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 3, 5 ir 6 punktai).

17. Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog ieškinio neparengė pagal 2013-06-26 teisinių paslaugų sutartį dėl to, jog vykdė derybas, siekiant išspręsti ginčą taikiai, taip pat nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Pažymėtina tai, kad Atsakovo nurodytos aplinkybės buvo įvertintos teismų, sprendžiant drausminės nuobaudos panaikinimo klausimą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2017-11-20 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-640-823/2017, konstatavo, jog 2013-06-26 atstovavimo sutartis suteikė Atsakovui teisę siekti taikaus ginčo sprendimo, sudarant taikos sutartį teismo procese, tačiau iš šios sutarties turinio, priešingai nei teigia apeliantas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad klientas rinkosi neteisminę ginčo sprendimo formą. Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia teigti, kad apeliantas tokią (neteisminių derybų) ginčo sprendimo formą rinkosi neatsižvelgdamas į kliento valią ir su juo tokio pobūdžio veiksmų nederindamas. Įrodymų, jog Ieškovas būtų prašęs neteisminės ginčų sprendimo formos bei būtų išspręstas ginčas taikiai ir būtų suderintos taikos su tarties sąlygos su Ieškovu, Atsakovas nepateikė ir šios bylos nagrinėjimo metu. Atsakovo paaiškinimai bei liudytojos A. J. parodymai prieštaringi (žr., 6, 8 punktai). Ieškovas nurodė, jog taikiai nepavyko išspręsti klausimo dėl to, kad nesutarė dėl honoraro atlyginimo, o A. J. iš esmės nurodė, jog galutinai nesusitarė, kadangi laukė bylos baigties, todėl remiantis jų pagrindu teismas negali daryti patikimų išvadų. Kita vertus, vien tai, kad ieškovas vedė derybas, savaime nepaneigė jo pareigos parengti ieškinio. Jeigu ir vyko derybos, tai nepasiekus šalims priimtino rezultato, Atsakovas turėjo pareigą parengti ir pateikti ieškinį, tačiau teisinių paslaugų sutartimi prisiimtos pareigos be pateisinamų priežasčių neįvykdė, t. y. nebuvo parengtas nei ieškinys, nei ginčas išspręstas taikiai.

18. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Ieškovas įrodė Atsakovo veiksmų neteisėtumą, taip pat bendros pareigos elgtis rūpestingai, atidžiai bei lojalumo bei nepriekaištingo elgesio principų, pažeidimą (CK 6.246 straipsnis).

Dėl reikalavimo priteisti turtinę žalą ir jos dydžio

19. Ieškovas prašė priteisti iš Atsakovo 579,24 Eur žalą 2012-10-09 teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 20121009 pagrindu dėl netinkamo Ieškovo atstovavimo pirmosios instancijos teisme bei atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikimo.

20. Byloje nustatyta, jog 2012-10-09 teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 20121009 pagrindu Ieškovas atsakovui sumokėjo 3000,00 Lt (868,86 Eur). Pastarosios sutarties pagrindu Atsakovas įsipareigojo paruošti atsiliepimus į ieškinį, konsultuoti dėl bylos nagrinėjimo teisme, rinkti įrodymus, paruošti apeliacinį, kasacinį skundą. Byloje nustatyta, jog Atsakovas parengė ir pateikė teismui priešieškinį dėl turto naudojimo tvarkos nustatymo bei pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo palankus Ieškovui. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į bylos apimtį, sudėtingumą bei į tai, kad Atsakovas visuose teismo posėdžiuose nedalyvavo, sumažino prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 3000,00 Lt (868,86 Eur) iki 2000,00 Lt (579,24 Eur) (žr., 14.1. punktas). Be to, byloje taip pat nustatyta, jog Atsakovas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, Ieškovas prašė priteisti 579,24 Eur žalą (2000,00 Lt), o likusi sumos dalis (1000,00 Lt), kurios Ieškovas neprašė priteisti, ieškovo įsitikinimu, yra pakankama atlyginti už Atsakovo suteiktas paslaugas.

21. Teismas iš dalies sutinka su Ieškovo argumentais, jog Atsakovas, nepateikdamas atsiliepimo į apeliacinį skundą, pažeidė sutartinius įsipareigojimus (žr. 15-16 punktus). Tačiau tarp atsiliepimo nepateikimo ir pirmosios instancijos teisme sumokėtos sumos nėra priežastinio ryšio, o duomenų, jog Ieškovas būtų sumokėjęs Atsakovui už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, Ieškovas nepateikė. Priešingai, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Ieškovas prašė priteisti 3000,00 Lt sumą už atstovavimą pirmosios instancijos teisme (prijungtos civ. bylos Nr. 2-3111-294/2013, 1 t. b. l. 126-128). Vien ta aplinkybė, jog teismas sumažino prašomą priteisti sumą, savaime neįrodo Atsakovo netinkamą atstovavimą, juo labiau, kad teismas, mažindamas prašomą priteisti sumą, nenustatė netinkamo atstovavimo fakto. Be to, byloje nustatyta, jog Atsakovas pateikė priešieškinį bei jis buvo tenkintas, o ieškinys atmestas. Atsakovas dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė procesinius prašymus, pasisakė dėl bylos esmės (prijungtos civ. bylos Nr. 2-3111-294/2013, 1 t. b. l. 80, 110, 133-136), viename iš teismo posėdžių nedalyvavo, tačiau pateikė neatvykimą pateisinančius įrodymus – medicininę pažymą (prijungtos civ. bylos Nr. 2-3111-294/2013, 1 t. b. l. 121, 129). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog Ieškovo subjektyvaus pobūdžio samprotavimai neįrodo Atsakovo netinkamo pirmosios instancijos teisme atstovavimo fakto, be to, tarp ieškovo sumokėtos sumos už atstovavimą pirmosios instancijos teisme ir atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikimo, nėra priežastinio ryšio. Todėl Ieškovo reikalavimas priteisti 579,24 Eur sumą atmestinas kaip nepagrįstas.

22. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš Atsakovo 868,86 Eur žalą dėl 2013-06-26 teisinių paslaugų teikimo sutarties neįvykdymo. Byloje nustatyta, jog 2013-06-26 teisinių paslaugų teikimo sutarties pagrindu Atsakovas įsipareigojo veikti kaip Ieškovo patarėjas ir atstovas, atstovauti civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo (b. l. 10-12). Ieškovas sumokėjo Atsakovui 3000,00 Lt (868,86 Eur) (b. l. 10-12). Ieškovas įrodė Atsakovo veiksmų neteisėtumą, taip pat bendros pareigos elgtis rūpestingai, atidžiai bei lojalumo bei nepriekaištingo elgesio principų, pažeidimą (žr., 17-18 punktus). Byloje nėra duomenų, jog Atsakovas būtų grąžinęs Ieškovo sumokėtą 868,86 Eur sumą. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes (žr., 17-18, 21 punktai), darytina išvada, jog Ieškovas pagrindė Atsakovo veiksmų neteisėtumą bei patirtos žalos dydį, todėl Ieškovo reikalavimas dėl 868,86 Eur priteisimo tenkintinas.

23. Atsakovo nurodytos aplinkybės bei pateiktas tariamų darbų, vykdant 2013-06-26 teisinių paslaugų teikimo sutartį, sąrašas (b. l. 168-169), neįrodo, jog būtent dėl Atsakovo išvardintų darbų apmokėjimo šalys buvo susitarusios. Priešingai, tiek ieškovas, tiek atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog teisinių paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta dėl ieškinio parengimo, siekiant prisiteisti patirtas išlaidas už komunalines paslaugas, tačiau šių teisinių paslaugų Atsakovas nesuteikė. Todėl Atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atmesti Ieškovo reikalavimą dėl 868,86 Eur žalos atlyginimo.

Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą

24. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-01-20 d., 2004-12-13, 2006-08-19, 2010-02-03 nutarimai). Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gautų. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymuose galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas), todėl teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo ribojimai galimi ir pateisinami tik siekiant užtikrinti, kad nebūtų nepagrįstai išplėsta civilinės atsakomybės apimtis ir sukurtos sąlygos piktnaudžiauti teise, todėl teismai, sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma turi nustatyti, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas yra būtinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

25. Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK6.250 straipsnio 1 dalis). Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios atsakomybės sąlygos. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra išaiškinęs, kad konstatavęs įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008; 2016 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016; 2016 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-332-687/2016 ir kt.).

26. Teismų praktikoje pažymima, jog tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-698-686/2015; 2016 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-332-687/2016).

27. Nagrinėjamu atveju konstatuota, jog Atsakovas, nepateikdamas atsiliepimo į apeliacinį skundą, bei neparengdamas ieškinio dėl išlaidų už komunalines paslaugas priteisimo, elgėsi neteisėtai bei pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, taip pat lojalumo bei nepriekaištingo elgesio principus. Teismas sutinka, jog Atsakovo veiksmai sukėlė Ieškovui nepatogumus, nerimą bei neteisybės jausmą, tačiau vien šios teismo posėdžio metu Ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos dydžiui įrodyti ją patyręs asmuo turi pateikti teismui svarbesnių kriterijų, reikšmingų nustatant jos dydį. Tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės, teismo vertinimu, nėra pakankamos faktui, kad Ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, nustatyti. Be to, įvertinus tai, kad tarp šalių vyko teisminiai ginčiai tarp ieškovo ir A. J., R. C. (civ. bylos Nr. 2-328-566/2015; Nr. 2-3111-294/2013), teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog nerimą, nepatogumus Ieškovas patyrė būtent dėl Atsakovo veiksmų, o ne dėl kilusių ginčų dėl turto atsidalinimo bei mokesčių už komunalines paslaugas priteisimo. Pažymėtina ir tai, kad nors Atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus, tačiau Ieškovas nepateikė duomenų, jog atsiliepimo į apeliacinį skundą ar ieškinio dėl išlaidų už komunalines paslaugas priteisimo, nepateikimas, būtų sukėlęs nepataisomas pasekmes. Priešingai, byloje nustatyta, jog nors civilinėje byloje Nr. 2-3111-294/2013 apeliacinės instancijos teismas priėmė nepalankų sprendimą, tačiau jo priėmimą sąlygojo kitoks faktinių aplinkybių vertinimas, o ne Atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikimas, juo labiau, kad Ieškovas iš esmės nenurodė naujų aplinkybių, kurių nenurodymas apeliacinės instancijos teisme galėjo nulemti Ieškovui nepalankaus sprendimo priėmimą. Be to, nors ir kito advokato, tačiau ieškinys dėl išlaidų už komunalines paslaugas priteisimo buvo parengtas ir pateiktas teismui bei iš dalies tenkintas Ieškovo reikalavimas dėl patirtų išlaidų priteisimo (civ. bylos Nr. 2-328-566/2015).

28. Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178 straipsnis).

29. Kitos šalių nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

30. Ieškovas prašė priteisti 5,00 procentų dydžio metines procesines palūkanas už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Jeigu įstatymas ar sutartis nenumato kitokio procesinių palūkanų dydžio, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, iš Atsakovo Ieškovo naudai priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 868,86 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-04-28 – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31. Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnis).

32. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civilinėse byloje, atsižvelgiant į prašytą priteisti ir priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra nurodęs, kad Civilinio proceso teisės normos nenustato bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių. Dėl to teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, klausimą, turi vadovaujantis bendrosiomis taisyklėmis, tarp jų ir ta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2011; 2013 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014).

33. Nagrinėjamu atveju ieškinio suma sudaro 3448,10 Eur. Patenkintų ieškinio reikalavimų dalis – 868,86 Eur, atmestų – 2579,24 Eur. Taigi, patenkintų reikalavimų bendra dalis sudaro 25 proc., atmestų – 75 proc.

34. Ieškovui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba bei priimtas sprendimas atleisti jį nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 5-6). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog valstybė patyrė 378,13 Eur atstovavimo išlaidų (b. l. 151). Minėta, jog patirtų išlaidų sumą paskirstytina atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, todėl iš Atsakovo valstybės naudai priteistina 94,53 Eur atstovavimo išlaidų. Be to, Ieškovas, pateigdamas ieškinį, turėjo sumokėti 103,00 Eur žyminį mokestį. Tokiu atveju, tenkinus iš dalies ieškinio reikalavimus, iš Atsakovo valstybės naudai priteistina žyminio mokesčio dalis proporcinga patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 25,75 Eur.

35. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 16,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Patirtų išlaidų sumą paskirstytina atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį – Atsakovui tenkanti dalis sudaro 4,10 Eur, Ieškovui – 12,30 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b. l. 5-6), todėl iš Ieškovo valstybės patirtos išlaidos nepriteistinos, o iš Atsakovo valstybės naudai priteistina 4,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme (CPK 96 straipsnis) .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo Č. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 868,86 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (868,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-04-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 29,85 Eur atstovavimo išlaidų bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza