- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-14
- Bylos Nr.
- 1A-108-919/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00137-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Lina Lesinskienė, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- E. Š.
- Civilinis ieškovas
- I. C.
- Kaltinamasis
- E. Š.
- Advokatai
- Linas Mažonas, Kęstutis Jonaitis, Redvita Mocevičienė
- Kategorijos
- 14.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimos Šeputienės,
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. C. – V. ir jos atstovei advokatei Redvitai Mocevičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. gynėjo advokato Lino Mažono apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š., pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė – 5 000 (penkių tūkstančių) eurų dydžio bauda.
Civilinės ieškovės I. C.–V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies. Iš kaltinamojo E. Š. civilinei ieškovei I. C.–V. priteista 2 000 Eur (du tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmestas.
Kaltinamajam E. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.
Taip pat teisėjų kolegija išnagrinėjo nuteistojo E. Š. gynėjo advokato Lino Mažono apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria I. C. – V. atstovo advokato Kęstučio Jonaičio prašymas patenkintas ir iš E. Š. I. C.–V. priteista 968 Eur (devyni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai) advokato paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. Š., pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. liepos 30 d., neturėdamas teisėto pagrindo naudotis ir disponuoti nukentėjusiosios D. C. piniginėmis lėšomis, pasisavino jam patikėtą nukentėjusiajai D. C. priklausantį turtą, tai yra laikotarpyje nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. liepos 30 d. iš D. C. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo AB „(duomenys neskelbtini)“ asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) persivedė 700 Eur, o nuo 2017 m. liepos 31 d., turėdamas teisę pagal 2017 m. liepos 31 d. Kauno (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės patvirtintą įgaliojimą disponuoti visomis nukentėjusiosios D. C. piniginėmis lėšomis nukentėjusiosios D. C. naudai, pasisavino jam patikėtą, nukentėjusiajai D. C. priklausantį turtą, tai yra laikotarpyje nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. iš D. C. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino ir persivedė į savo AB „(duomenys neskelbtini)“ asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 10465,17 Eur sumą, taip padarydamas nukentėjusiajai D. C. viso 11165,17 Eur turtinę žalą.
2. Nuteistasis E. Š. ir jo gynėjas advokatas Linas Mažonas, nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendį panaikinti ir vadovaujantis BK 40 straipsniu, E. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą atleisti pagal laidavimą perduodant laiduotojos N. B. atsakomybei be užstato.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė sprendimą neatleisti E. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netinkamai įvertino visas aplinkybes, turinčias reikšmės tinkamo laiduotojo parinkimui, ir padarė nepagrįstą išvadą, jog N. B. yra neverta teismo pasitikėjimo ir negalinti daryti teigiamos įtakos kaltininkui. Pažymima, kad apeliantas visiškai pripažįsta savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, pasižada laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.
2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad N. B. turi visas savybes daryti teigiamą įtaką E. Š., yra nepriekaištingos reputacijos artimai bendrauja su nuteistuoju. Nurodoma, kad civilinės bylos nagrinėjimo pradžioje, E. Š. buvo užsiminęs laiduotojai N. B. apie civilinę bylą, kuria buvo prašoma panaikinti dovanojimą, tačiau smulkmenų apie šią bylą neužsiminė ir neanalizavo. Detalesni pokalbiai dėl šios situacijos įvyko po ikiteisminio tyrimo užvedimo, tuomet E. Š. nuoširdžiai prisipažino N. B. apie savo poelgį priimant dovanojimą, dovanojimo panaikinimą ir ikiteisminį tyrimą, kur ji giežtai ir aiškiai pasisakė, kad apeliantas labai negerai pasielgė, kalbėjosi su juo apie šią situaciją viso ikiteisminio tyrimo eigoje ir kalbasi iki šiol. Be to, siūloma laiduotoja N. B. yra kaltinamojo E. Š. ir jo žmonos draugė. Sprendžiant dėl jos, kaip laiduotojos tinkamumo, pažymima, jog aplinkybės, kad N. B. dalyvavo kaltinamojo E. Š. ir jo sutuoktinės vestuvėse kaip liudytoja, yra pareigūnė, jos nuomonė E. Š. yra svarbi, jų santykis yra artimas, pastovus tam, kad ji galėtų daryti teigiamą įtaką. N. B. nurodė, kad ją ir E. Š. sieja stiprus dvasinis ir emocinis ryšys jis yra jos draugas, pastoviai matosi ir bendrauja, daro teigiamą įtaką jam. N. B. nurodė, pasiryžusi skirti daugiau laiko ir dėmesio E. Š. atžvilgiu ir teigiamos įtakos darymui.
2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje yra pateikta N. B. charakteristika, kurioje nurodoma, kad policijos sistemoje ji pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policininke. Nuo 2014 m. rugsėjo 8 d. iki dabar eina užimamas pareigas. Pavestas funkcijas atlieka nepriekaištingai, visada konstruktyviai bendradarbiauja su vadovais ir kitais darbuotojais, neatidėliodama ir konstruktyviai sprendžia kylančias darbines problemas, o esant sudėtingesnėms situacijoms - konsultuojasi su kolegomis, vadovais ir siūlo optimalius sprendimų būdus. Pavestoms užduotims spręsti yra būtinas kruopštumas, atidumas, veiklos planavimas, geras šios srities teisės aktų išmanymas, gebėjimas bendrauti - šias savybes ir darbo patirtį turėdama N. B. nepriekaištingai vykdo pavestas užduotis. Kolektyve yra gerbiama, dalinasi žiniomis ir patirtimi su kolegomis, neatsisako padėti, yra iniciatyvi ir nekonfliktiška. Be to, N. B. aktyviai bendradarbiauja su renginių organizatoriais, saugos tarnybomis, teikia pasiūlymus dėl viešosios tvarkos užtikrinimo renginiuose. Tinkamai ir laiku rengia priemonių planus, viešosios tvarkos bei saugaus eismo užtikrinimui masinių, kultūrinių, sportinių renginių metu.
3. Nuteistasis E. Š. ir jo gynėjas advokatas Linas Mažonas pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria iš E. Š. civilinei ieškovei I. C. – V. priteista 968 Eur advokato paslaugoms apmokėti. Prašoma pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį – sumažinti civilinei ieškovei priteistą sumą advokato paslaugoms apmokėti.
Šalies argumentai
3.1. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš E. Š. civilinei ieškovei I. C. – V. priteisė 968 Eur advokato paslaugoms apmokėti, kadangi neatsižvelgė į tai kiek procentaliai buvo patenkintas civilinis ieškinys. Atkreipiamas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 straipsniu, 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teismas civilinės ieškovės I. C. -V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies. Priteisė iš kaltinamojo E. Š. civilinei ieškovei I. C. -V. 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nuteistojo ir jo gynėjo nuomone, atsižvelgus į tai, kas aukščiau nurodyta, pirmosios instancijos teismas turėjo proporcingai patenkinto civilinio ieškinio reikalavimo priteisti ir proporcingai bylinėjimosi išlaidas, kurios akivaizdžiai neproporcingos patenkintų reikalavimų dydžiams.
Atsiliepimas
4. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. C. – V. atstovas advokatas Kęstutis Jonaitis pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriuo prašo apeliacinius skundus atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendį ir 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistus. Priteisti iš nuteistojo E. Š. civilinės ieškovės I. C. – V. naudai pastarosios patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad civilinės ieškovės I. C. – V. ir jos atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis atitinka šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir yra pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu visu byloje esančių įrodymų ištyrimu bei įvertinimu, pateikta įtikinama duomenų pripažinimo įrodymais analizė, o byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo nuteistajam E. Š. taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo institutą, todėl pirmos instancijos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendis ir 2024 m. gruodžio 4 d. nutartis turi būti nepakeisti, o nuteistojo E. Š. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai atmesti.
4.2. Atsiliepime nurodoma, kad vien tai, jog E. Š. praeityje neteistas, virš 25 metų tarnavo (duomenys neskelbtini), buvo nepriekaištingos reputacijos, kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, nesudaro pagrindo atleisti E. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
4.3. Atsiliepime sutinkama, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos: E. Š. padarė BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą, yra neteistas, baustas administracine tvarka, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau pažymima, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas.
4.4. Atsiliepime sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. Š. turtinę žalą atlygino ne savanoriškai, bet pagal teismo sprendimą civilinėje byloje, todėl toks E. Š. kaltės pripažinimas šiuo atveju nelaikytinas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta sąlyga atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
4.5. Atsiliepime nurodoma, kad baudžiamojoje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad 2017 m. liepos 31 d. gavęs D. C. įgaliojimą tvarkyti visus D. C. turtinius ir neturtinius reikalus, E. Š., pasinaudodamas D. C. senyvu amžiumi bei dėl senatvinės dimensijos pažeidžiama pastarosios psichosocialine būsena, išgrynino ir persivedė į savo AB „(duomenys neskelbtini)“ asmeninę sąskaitą ženklią sumą – 11 165,17 Eur. E. Š. nesiteikė nepaaiškinti D. C., kur dingo pastarosios AB (duomenys neskelbtini) esančios santaupos, AB „(duomenys neskelbtini)“ indėlis su palūkanomis ir 7 000 Eur neva į draugo verslą investuoti pinigai, tačiau ir pradėjo vengti D. C.. E. Š. atsisakė kalbėti ir vengė susitikimo su D. C. dukra I. C. – V., neaiškino piniginių lėšų nuėmimo ir galimo nusavinimo aplinkybių.
4.6. Atsiliepime nurodoma, kad iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 metais neveiksnios nukentėjusiosios D. C. paskirtai globėjai iniciavus civilinę bylą dėl E. Š. pasisavintų piniginių lėšų gražinimo ir 2018 m. balandžio 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo (buto, esančio (duomenys neskelbtini), grąžinimo D. C.) - E. Š. viso civilinio proceso metu siekė menkinti savo padarytos veikos aplinkybes, nesutiko su pareikštais reikalavimais. Net tuomet, kai Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-283-390/2022 nusprendė priteisti iš E. Š. ieškovei D. C. 11 165,17 Eur pasisavintų lėšų sumą ir nutraukė D. C. ir E. Š. 2018 m. balandžio 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, taikė restituciją - E. Š. ir I. Š. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžino D. C. - E. Š. nesiteikė įvykdyti Kauno apygardos teismo sprendimo.
4.7. Be kita ko, nepripažindamas savo kaltės (net lengvesne - civilinės atsakomybės forma), E. Š. pateikė apeliacinį skundą dėl jam nepalankaus Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 8 d. sprendimo. Ir tik Lietuvos apeliaciniam teismui 2023 m. kovo 31 d. nutartimi atmetus E. Š. apeliacinį skundą ir Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 8 d. sprendimą palikus nepakeistą, E. Š. gražino D. C. pasisavintas lėšas. Šios aplinkybės patvirtina, kad 2,5 metų, kuomet vyko šios civilinės bylos nagrinėjimas, E. Š. nepripažino savo kaltės jokioje apimtyje ir jokia forma, nesigailėjo savo atliktų veiksmų ir nesutiko gražinti pasisavintas pinigines lėšas. Ir kuomet įsiteisėjo ir tapo privalomas vykdyti jam nepalankus teismo sprendimas civilinėje byloje dėl pasisavintų lėšų gražinimo - E. Š. pareiškė, kad „prisipažįsta“ ir pradeda gailėtis savo atliktų netinkamų veiksmų.
Atsiliepimas
4.8. Atsiliepime nurodoma, jog vien tai, kad siūloma laiduotoja N. B. yra nuteistojo E. Š. ir jo žmonos draugė, pareigūnė, nesudaro pagrindo teigti, kad ji savo pažįstamam E. Š. gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką, juolab, kad ankstesnis jų bendravimas E. Š. elgesiui reikšmingos įtakos nepadarė ir nuo šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė. N. B. apklausiama teismo posėdyje patvirtino, kad prieš 4 - 5 metus E. Š. pasipasakojo jai, kad „prisidirbo“, „netinkamai pasielgė“. Tačiau, pati būdama pareigūnė, N. B. per tuos 4 - 5 metus nesiėmė jokių veiksmų padaryti teigiamos įtakos E. Š. - neparagino jį gražinti pasisavintas lėšas, atlyginti žalą ar sudaryti taikos sutartį. Šios aplinkybės patvirtina, kad nors N. B. bendravo su nuteistuoju tuo metu, kai nuteistasis darė nusikalstamą veiką, civiline tvarka bylinėjosi su nukentėjusiąją dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir pasisavintų piniginių lėšų gražinimo, N. B. jokios teigiamos įtakos (patarimais, raginimais) E. Š. nepadarė. Todėl, pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. Š. ir N. B. bendravimas yra labiau formalus ir nėra pagrindo manyti, kad N. B. turėtų reikšmingą įtaką E. Š. elgesiui, tuo labiau galėtų užtikrinti, jog E. Š. daugiau nenusikals, yra pagrįsta.
4.9. Pasisakant dėl civilinės ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsiliepime nurodoma, kad atsižvelgiant į civilinės ieškovės I. C. – V. reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo procesinį rezultatą - civilinės ieškovės naudai priteistas teismo nustatyto dydžio neturtinės žalos atlyginimas, konstatuotina, kad šioje byloje teismo sprendimas dėl nurodyto reikalavimo buvo priimtas civilinės ieškovės naudai. Šios išvados nepaneigia tai, kad minėtas reikalavimas yra patenkintas mažesniu nei civilinės ieškovės prašytas dydžiu, nes pagal įstatymą priteistiną neturtinės žalos dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus tik sumažėja ar padidėja ieškinio dalyko apimtis, tačiau materialusis teisinis reikalavimas išlieka tas pats (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-781/2024).
2. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis E. Š. ir jo gynėjas advokatas Linas Mažonas prašė nuteistojo apeliacinius skundus tenkinti. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. C. – V., jos atstovė advokatė Redvita Mocevičienė ir prokurorė Laima Bereikaitė prašė nuteistojo apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. Š. ir jo gynėjo advokato Lino Mažono apeliaciniai skundai atmetami.
3. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija bylą patikrina apeliacinių skundų ribose. Nuteistasis E. Š., neginčydamas byloje nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo bei teismo išvadų dėl jos kaltės, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojos N. B. atsakomybei be užstato bei sumažinti nukentėjusiosios naudai priteistą atstovavimo išlaidų sumą.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo.
4. Atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą reglamentuoja BK 40 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.
5. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visoms BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojai gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis). Taigi teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant šio straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinti byloje esančius įrodymus ir visų sąlygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimą bei tai, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos iš aptartų sąlygų, BK 40 straipsnio taikymas tampa negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-142-303/2021).
7. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, atlygino padarytą žalą (pagal teismo sprendimą civilinėje byloje, t. y. ne savanoriškai), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra dirbantis. Taigi, nuteistasis E. Š. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 – 3 punktuose nustatytas sąlygas, ką nustatė ir pirmosios instancijos teismas.
8. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo gauti nuteistojo E. Š. ir laiduotojos N. B. prašymai atleisti E. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant N. B. atsakomybei. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs siūlomos laiduotojos tinkamumą, sprendė, kad siūloma laiduotoja – N. B., negali daryti teigiamos įtakos kaltininkui, nustačius, kad jų bendravimas yra formalaus pobūdžio, jų santykis nėra toks artimas, jog ji galėtų nuteistajam daryti teigiamą įtaką.
9. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010).
10. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi nagrinėjamoje byloje pateiktus N. B. charakterizuojančius duomenis (t. 3, b. l. 139-148) bei jos paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdyje (t. 3, b. l. 151-155), daro išvadą, jog N. B. neatitinka laiduotojui keliamų reikalavimų ir nėra pagrindo manyti, kad ji galėtų daryti teigiamą įtaką nuteistajam. Teisėjų kolegijos vertinimu, galimos laiduotojos ryšys su nuteistuoju iš tiesų yra per menkas, kad pastaroji galėtų daryti teigiamą poveikį E. Š.. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta kaip galima laiduotoja, nesugebėjo konkrečiau ir išsamiau paaiškinti, kokią objektyviai teigiamą įtaką ji gali daryti. Abejoti laiduotojo galimybėmis įtakoti nuteistojo elgesį kelia tai, kad kaip matyti galima laiduotoja su nuteistuoju bendravo tuo metu, kai jis darė nusikalstamą veiką bei vykstant procesui civiline tvarka su nukentėjusiąja dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tačiau tuo metu jam jokios teigiamos įtakos nedarė, nusikalstamos veikos aplinkybėmis nesidomėjo (šią aplinkybė nurodė apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdyje (t. 3, b. l. 154)). Todėl, kyla pagrįstų abejonių ar galima laiduotoja galės nuteistajam daryti teigiamą įtaką ateityje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nors N. B. yra neteista (t. 3, b. l. 146), tačiau vis tik ji bausta administracine tvarka, o tokie duomenys neigiamai charakterizuoja asmenį. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste N. B. nėra tinkama laiduotoja, verta teismo pasitikėjimo.
11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą netaikyti nuteistajam E. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo abejonėms dėl N. B. tinkamumo būti laiduotoja bei gebėjimo kontroliuoti E. Š. elgesį, daryti jam įtaką, prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo bei garantuoti, kad E. Š. laikysis įstatymų ir daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė – bauda – yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, jos rūšis ir dydis yra tinkami pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma užtikrins, kad E. Š. laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Dėl atstovavimo išlaidų nukentėjusiajai už suteiktas teisines paslaugas.
12. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiama apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi bei pateikta bylos medžiaga, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl nukentėjusiosios turėtų proceso išlaidų teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo, netinkamai taikė procesines teisės normas.
13. Kaip matyti, prašymas dėl turėtų proceso išlaidų teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo apylinkės teisme buvo gautas 2024 m. lapkričio 20 d., t. y. po nuosprendžio, kuriuo E. Š., pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, priėmimo dienos - 2024 m. lapkričio 14 d. Šis prašymas apylinkės teisme buvo išnagrinėtas dar neįsiteisėjus apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiui bei nepagrįstai vadovaujantis CPK nuostatomis, t. y. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tokio pobūdžio prašymai nagrinėjami vadovaujantis BPK normomis, t. y. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo, gautas po nuosprendžio priėmimo, gali būti nagrinėjamas tik nuosprendžio vykdymo metu, t. y. tik po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei vadovaujantis BPK 361, 362 straipsnių nuostatomis. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK numatytos tvarkos prašymo dėl turėtų proceso išlaidų teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo nagrinėti, todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartis naikinama ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo.
14. Nukentėjusiosios I. C. – V. atstovas advokatas Kęstutis Jonaitis atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo iš nuteistojo E. Š. priteisti nukentėjusiosios patirtas išlaidas – 1 500 Eur + 315 Eur PVM (advokato paslaugoms apmokėti už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą). Pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus: PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 14-16).
15. BPK 106 straipsnyje yra įtvirtintas specialus teisinis reguliavimas, reglamentuojantis baudžiamajame procese patirtų išlaidų advokato (advokato padėjėjo) paslaugoms apmokėti atlyginimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-204-895/2018 ir kt.).
16. Šioje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo E. Š. apeliacinius skundus. Išnagrinėjus bylą, nuteistojo apeliaciniai skundai buvo atmesti, todėl nukentėjusiosios patirtos išlaidos už advokato paslaugas, apeliacinės instancijos teisme, turi būti priteisiamos iš E. Š.. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl nukentėjusiosios už teisines paslaugas sumokėtos atstovui advokatui pinigų sumos abejonių nekyla. Kita vertus, daroma išvada, kad tokios išlaidos advokato paslaugoms apmokėti neproporcingos situacijai.
17. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos apimtį (nėra didelė), apeliaciniuose skunduose pateikiamų argumentų sudėtingumą (nekilo sudėtingų teisės taikymo klausimų), nukentėjusiojo atstovavimo apimtį (apeliaciniuose skunduose pateiktas aplinkybių dėstymas, susijęs su įrodymų vertinimu, nėra naujas ir atitiko nuteistojo gynybos poziciją, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jos esmė advokatui buvo žinoma, nes baudžiamosios bylos procese jis dalyvavo pirmosios instancijos teisme), sprendžia, kad išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, kurios išieškomos iš nuteistojo E. Š., turi būti mažinamos iki 500 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokios apimties atstovo advokato išlaidų už nukentėjusiajai suteiktą teisinę pagalbą baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu suma laikytina protinga ir sąžininga.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo E. Š. ir jo gynėjo advokato Lino Mažono apeliacinius skundus atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – nukentėjusiosios I. C. – V. atstovo advokato Kęstučio Jonaičio prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo perduoti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Išieškoti iš nuteistojo E. Š. nukentėjusiosios I. C. – V. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) turėtoms išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.