Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ prekių atrinkėju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

E. Š. nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. liepos 30 d., neturėdamas teisėto pagrindo naudotis ir disponuoti nukentėjusiosios D. C. piniginėmis lėšomis, pasisavino jam patikėtą nukentėjusiajai D. C. priklausantį turtą, tai yra laikotarpyje nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. liepos 30 d. iš D. C. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo AB „Swedbank“ asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) persivedė 700 Eur, o nuo 2017 m. liepos 31 d., turėdamas teisę pagal 2017 m. liepos 31 d. Kauno 11-ojo notarų biuro notarės patvirtintą įgaliojimą disponuoti visomis nukentėjusiosios D. C. piniginėmis lėšomis nukentėjusiosios D. C. naudai, pasisavino jam patikėtą, nukentėjusiajai D. C. priklausantį turtą, tai yra laikotarpyje nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. iš D. C. AB „Swedbank“ sąskaitos, Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino ir persivedė į savo AB „Swedbank“ asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 10465,17 Eur sumą, taip padarydamas nukentėjusiajai D. C. viso 11165,17 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis E. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį ir parodė, kad 2017 m. gyvendamas tuometiniame būste susipažino su toje pačioje laiptinėje gyvenančia močiute D. C., bendravo su ja visais klausimais, todėl ir atsirado įgaliojimas. D. C. sunkiai vaikščiojo, todėl jis ją veždavo tiek į Sodrą, seniūniją, tiek į banką. Ji parašė įgaliojimą atstovauti ją bankuose, finansiniams reikalams tvarkyti ir kita, o jis persivedė į savo banko sąskaitą pinigus su tikslu pasisavinti. Per visą laikotarpį persivedė apie 11 000 Eur. Pripažįsta visą kaltinime nurodytą sumą, žada ateityje daugiau nieko panašaus nedaryti, jaučia gėdą prieš šeimos narius. Dalį žalos atlygino, tai yra įvykdė teismo sprendimą, civilinėje byloje priteistą sumą apmokėjo be uždelsimų pardavęs butą. Neturi paaiškinimo kodėl civilinėje byloje savo kaltės iš karto nepripažino, galbūt laikas suveikė, kad pozicija pasikeitė, išgyveno dėl to proceso tiek pats, tiek šeima, todėl priėjo prie išvados, jog reikia prisipažinti. Negali įvertinti, ar pati D. C. dėl šio įvykio išgyvena, kadangi su ja nebendrauja ir nesimato, tačiau tiki, kad tokie jo veiksmai galėjo sukelti jai išgyvenimus. N. B. yra šeimos draugė, dalyvavo vestuvėse kaip liudininkė, yra pareigūnė, kai prasidėjo procesas apie tai su ja kalbėjo, todėl gali pasakyti, kad jos nuomonė ir įtaka jam svarbi. Prašo civilinio ieškinio sumą dalyje dėl neturtinės žalos sumažinti arba jo netenkinti, atsižvelgiant į dabartinę situaciją. Šiuo metu jo atlyginimas siekia 1200 Eur bandomuoju laikotarpiu, jo darbas susijęs su fiziniu darbu, o dėl amžiaus nelabai spėja pagal dirbantį jaunimą. Priteisus tokią sumą neturės galimybės nedelsiant jos sumokėti, nes turi įsipareigojimų, šeimą, turtinė padėtis yra sunki. Dėl praeito teismo sprendimo pardavė savo būstą, bylinėjimasis pareikalavo pinigų, todėl šiuo metu turi tik automobilį, kuris priklauso lizingo įmonei. Turi nepilnamečių išlaikytinių, t. y. 3 dukras, jauniausiai dukrai yra 13 metų. Butas, kuriame šiuo metu gyvena yra žmonos. Iki santuokos įgytas turtas yra įkeistas banko.

Nukentėjusioji I. C.–V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o mama (duomenys neskelbtini). Kai mirė tėtis mamai įvyko atleidimas iš darbo, depresija, alkoholis su raminančiais vaistais ir prasidėjo dimensija, kuri diagnozuota 2015 m., buvo gaunama slauga. 2016 m. samdydavo mamai moteris, kurios ateidavo padėti, mama būdavo gebanti apsirūpinti, net su pagalba, ateinant prižiūrėti kartas nuo karto. Anksčiau kreiptis dėl mamos neveiksnumo nustatymo nematė poreikio. Atsikrausčius kaimynams, iš Š. ir Š. pusės prasidėjo psichologinė manipuliacija, buvo priregistruoti vaikai, sąmoningu žingsniu siekiant užvaldyti turtą. Buvo siekiama, kad mama nevartotų vaistų, nebuvo lankomasi pas gydytojus, todėl tai stipriai pagreitino dimensijos kelionę. Faktiškai patyrė daug žalos ne tik mama, bet ir vaikai, anūkai. Teigiama, jog kaltinamasis patiria nepatogumus, sunkų laikotarpį, tačiau atliko kapitalinį remontą, bankai vertina finansines pajamas, o paskolą gavo iš banko. Žinojo apie Š. surašytą įgaliojimą, jos atžvilgiu įgaliojimas buvo nutrauktas, todėl nieko negalėjo padaryti, rašė laišką prokuratūrai, kad vyksta nusikalstama veika, bet tyrimas nebuvo pradėtas, gal kad pareigūnų šeima, tai turėjo kontaktų. Neveiksnumas nustatytas tik 2019 m., pati globoja mamą, kurios sveikata labai blogėja.

Nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės be kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų nustatytos ir kitais žemiau nurodytais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje BPK nustatyta tvarka ištirtais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. C.–V. parodė, kad nuo 2017 m. jos mama D. C. buvo stipriai įtakota savo kaimynų E. Š. ir I. Š. Buvo taip stipriai įtakota, jog E. Š. buvo sudarytas įgaliojimas, kad šis gali tvarkyti mamos D. C. turtą ir buvo priskirtas išlaikymas iki gyvos galvos perleidžiant būstą. Sužinojus, kad vyksta tokie dalykai, pasirodė, kad tai yra neteisėti E. Š. veiksmai D. C. ir visos šeimos atžvilgiu. Tuo metu akivaizdžiai suprato, kad E. Š. turi tikslą pasisavinti mamos turtą. Tai įžvelgusi, galimai 2018 m., su pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą. Pateikus pareiškimą sulaukė atsakymo, kad tyrimas nėra pradedamas, tikslios atsakymo datos ir tyrimo numerio šiuo metu nežino. Tokiu sprendimu labai nusivylė, bet jo neapskundė. Vėliau matant, kad E. Š. ir I. Š. toliau tęsia savo neteisėtus veiksmus, rinko visus galimus įrodymus, kad jie turi tikslą pasisavinti mamos turtą, kreipėsi į teismą ir po ilgo bylinėjimosi teisme buvo priimtas galutinis sprendimas nutraukti D. C. ir E. Š. 2018 m. balandžio 13 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir grąžinti D. C. priklausantį butą. Taip pat iš E. Š. buvo priteistos visos patirtos išlaidos. Šiai dienai E. Š. D. C., kas buvo priteista teismo, yra grąžinęs. Kreipdamasi į Vidaus Reikalų Ministeriją turėjo tikslą informuoti, kokie nesąžiningi pareigūnai dirba valstybinėje sistemoje, norėjo, kad į tai būtų atsižvelgta ir atitinkamai įvertinta. Ar tai kas nors įvertino, nežino, nes jokio atsakymo negavo. Kiek žino, E. Š. dirbo (duomenys neskelbtini), o I. Š. dirba (duomenys neskelbtini). Šiuo metu tiek E. Š., tiek I. Š., dirba (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 58, 59).

Papildomai apklausta parodė, kad teisminis procesas dėl neteisėtų E. Š. veiksmų, kuriais E. Š. turėjo tikslą įgyti jos mamos turtą truko apie 5 metus. Per tokį ilgą laiką ieškodama teisybės patyrė daug blogų emocijų, didelių moralinių nuostolių. Dėl tokios būsenos, dėl E. Š. veiksmų patyrė moralinės žalos, todėl prašo šiame ikiteisminiame tyrime ją pripažinti nukentėjusiąja, kadangi patyrė moralinę žalą dėl tokio E. Š. elgesio su mama. Mama D. C. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Mama maždaug prieš tris metus pripažinta neveiksnia, priimtas teismo sprendimas. Ji teismo sprendimu yra paskirta mamos globėja. Ar ikiteisminio tyrimo metu reikš civilinį ieškinį šiuo metu nežino. Jeigu nuspręs pareikšti civilinį ieškinį jį pateiks tyrimo eigoje (1 t., b. l. 64).

Pageidauja, jog būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl patikėto turto pasisavinimo, tai yra dėl E. Š. pasisavintų pinigų iš jos mamos D. C. sąskaitų. Civilinio ieškinio dėl turtinės žalos nereikš, o dėl neturtinės žalos ieškinį pareikš tyrimo eigoje (1 t., b. l. 69).

Iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašto matyti, kad gautas I. C.–V. kreipimasis nuspręsti, ar dviejų vidaus reikalų sistemos pareigūnų E. Š. ir I. Š. elgesys suderinamas su Lietuvos Respublikos pareigūno vardu. Rašte taip pat nurodyta, jog iš pateiktos informacijos matyti, jog galimai buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, nes E. Š., pasinaudodamas jam patikėta ir buvusia svetimo asmens – D. C. banko kortele, išgrynino iš jos banko sąskaitos ir pasisavino 11165,17 Eur (1 t., b. l. 10–13).

Iš 2024 m. kovo 21 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Ž. L. tarnybinio pranešimo dėl gautos civilinės bylos kopijos matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 03-2-00137-24 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, pagal išsiųstą raštą Kauno apygardos teismui dėl civilinės bylos kopijos pateikimo, 2024 m. kovo 20 d. CD laikmenoje buvo pateikta visa civilinės bylos Nr. e2-283-390/2022 kopija, kuri įkelta į tarnybinio pranešimo priedus (1 t., b. l. 111–112).

2017 m. liepos 31 d. Kauno m. 11-ajame notarų biure sudarytas įgaliojimas E. Š. dėl atstovavimo ir disponavimo visomis D. C. piniginėmis lėšomis (1 t., b. l. 120–123).

2018 m. balandžio 13 d. Kauno m. 11-ajame notarų biure sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, pagal kurią D. C. perdavė E. Š. (kartu su sutuoktine I. Š.) bendron jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn butą, esantį (duomenys neskelbtini), o E. Š. pagal šios sutarties 5.1 punktą įsipareigojo nedarbingai D. C. iki gyvai esant aprūpinti ją gyvenamąja patalpa, teikti pilną išlaikymą maistu, drabužiais bei kita apranga, aptarnavimą, priežiūrą ligos atveju bei teikti kitą pilną išlaikymą, įvertinant per mėnesį ne mažiau kaip viena minimalia mėnesine alga (1 t., b. l. 124–127).

2019 m. gruodžio 5 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. e2YT-2766-1070/2019) D. C. pripažinta neveiksnia asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, jos globėja paskirta I. C.–V. Šiuo sprendimu D. C. pripažinta ribotai veiksnia asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse – turtinių santykių, asmeninių neturtinių santykių srityse. I. C.–V. paskirta D. C. turto administratore (1 t., b. l. 128–138).

Iš 2022 m. liepos 8 d. Kauno apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-283-390/2022 matyti, kad ieškovė D. C. ir atsakovas E. Š. 2018 m. balandžio 13 d. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kuria ieškovė perdavė E. Š. ir I. Š. bendron sutuoktinių nuosavybėn butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovas E. Š. sutarties 5.1 punkto sąlyga įsipareigojo nedarbingai ieškovei iki gyvai esant aprūpinti ją gyvenamąja patalpa, teikti pilną išlaikymą maistu, drabužiais bei kita apranga, aptarnavimą, priežiūrą ligos atveju bei teikti kitą pilną išlaikymą, įvertinant per mėnesį ne mažiau kaip viena minimalia mėnesine alga. Teismas konstatavo, kad E. Š. savo įsipareigojimų pagal 2018 m. balandžio 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį tinkamai nevykdė, todėl nusprendė nutraukti ieškovės D. C. ir atsakovo E. Š. 2018 m. balandžio 13 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Taikyti restituciją – atsakovams E. Š. ir I. Š. priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti ieškovei D. C.. Be to, teismas priteisė iš atsakovo E. Š. 11 165,17 Eur ieškovei D. C., motyvuodamas tuo, kad pagal CK 6.460 straipsnio rentos mokėtojo pareiga yra išlaikyti rentos gavėją ir akivaizdu, kad tai turi būti atliekama rentos mokėtojo lėšomis. Priešingu atveju, išlaikymo iki gyvos galvos institutas prarastų prasmę. Kaip rodo bylos duomenys rentos mokėtojas E. Š. savo piniginių lėšų ieškovės išlaikymui nenaudojo, o jos išlaikymui buvo naudojamos pačios ieškovės piniginės lėšos. Byloje įrodyta, kad iš ieškovės buvo gautos 19 165,17 Eur piniginės lėšos. Byloje pateiktas 2018 m. rugsėjo 6 d. raštas patvirtina, kad 8 000 Eur suma ieškovei atsakovo buvo perduota ir ieškovė pinigus gavo, tačiau kitų nuo ieškovės nuimtų piniginių lėšų panaudojimo faktas, esant ieškovės pavedimui, ar poreikių tenkinimui, bylos duomenimis neįrodytas (CPK 178 straipsnis), todėl vertinant byloje pateiktų įrodymų visumą iš atsakovo E. Š. priteistini ieškovei 11 165,17 Eur (1 t., b. l. 17–23).

Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-57-302/2023) Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 8 d. sprendimas paliktas nepakeistas (1 t., b. l. 24–32).

2024 m. gegužės 3 d. „Swedbank“ bankas pateikė E. Š. ir D. C. sąskaitų išrašus (3 t., b. l. 46–47).

Iš Akcinės bendrovės „Citadele“ banko 2017 m. gruodžio 14 d. sąskaitos išraše Nr. 3 nurodyta, kad E. Š. pagal įgaliojimą išmokėta D. C. indėlio ir palūkanų suma – 5912,9 Eur (1 t., b. l. 146).

Iš „Šiaulių banko“ 2018 m. birželio 28 d. mokėjimo dokumento Nr. 148518 matyti, kad pagal įgaliojimą iš D. C. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“, pervesta į E. Š. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, 3496,87 Eur (1 t., b. l. 147).

Iš D. C. bankos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“ AB, išrašo matyti, kad iš D. C. sąskaitos E. Š. pervestos šios sumos: 2017 m. birželio 23 d. – 150 Eur; 2017 m. birželio 29 d. – 200 Eur; 2017 m. liepos 7 d. – 50 Eur; 2017 m. liepos 20 d. – 200 Eur; 2017 m. liepos 26 d. – 100 Eur; 2017 m. rugpjūčio 22 d. – 200 Eur; 2017 m. rugpjūčio 23 d. – 200 Eur; 2017 m. rugpjūčio 24 d. – 200 Eur; 2017 m. rugsėjo 5 d. – 100 Eur; 2017 m. rugsėjo 7 d. – 100 Eur; 2017 m. rugsėjo 19 d. – 200 Eur; 2017 m. rugsėjo 28 d. – 100 Eur; 2017 m. rugsėjo 29 d. – 100 Eur; 2017 m. spalio 1 d. – 100 Eur; 2017 m. spalio 4 d. – 100 Eur; 2017 m. spalio 15 d. – 200 Eur; 2017 m. spalio 18 d. – 200 Eur; 2017 m. spalio 23 d. – 200 Eur; 2017 m. spalio 30 d. – 100 Eur; 2017 m. lapkričio 15 d. – 250 Eur; 2017 m. lapkričio 23 d. – 200 Eur; 2017 m. gruodžio 6 d. – 50 Eur; 2017 m. gruodžio 29 d. – 200 Eur; 2018 m. sausio 7 d. – 50 Eur; 2018 m. sausio 18 d. – 200 Eur; 2018 m. sausio 19 d. – 100 Eur; 2018 m. sausio 23 d. – 100 Eur; 2018 m. vasario 4 d. – 150 Eur; 2018 m. vasario 27 d. – 300 Eur ir 200 Eur; 2018 m. kovo 13 d. – 100 Eur; 2018 m. kovo 20 d. – 70 Eur; 2018 m. kovo 27 d. – 252 Eur; 2018 m. balandžio 25 d. – 90 Eur; 2018 m. gegužės 15 d. – 50 Eur; 2018 m. gegužės 21 d. – 60 Eur; 2018 m. birželio 12 d. – 50 Eur; 2018 m. birželio 14 d. – 30 Eur; 2018 m. birželio 15 d. – 30 Eur; 2018 m. birželio 19 d. – 30 Eur; 2018 m. birželio 26 d. – 100 Eur; 2018 m. liepos 11 d. – 150 Eur; 2018 m. liepos 16 d. – 50 Eur; 2018 m. liepos 19 d. – 50 Eur; 2018 m. liepos 24 d. – 110 Eur; 2018 m. liepos 30 d. – 30 Eur; 2018 m. rugpjūčio 21 d. – 106 Eur; 2018 m. rugpjūčio 31 d. – 100 Eur.

Išgrynintos bankomatuose šios sumos: 2017 m. birželio 14 d. – 50 Eur; 2017 m. birželio 15 d. – 100 Eur; 2017 m. birželio 30 d. – 150 Eur; 2017 m. liepos 1 d. – 20 Eur, 20 Eur ir 10 Eur; 2017 m. liepos 5 d. – 100 Eur; 2017 m. liepos 7 d. – 100 Eur ir 20 Eur; 2017 m. liepos 12 d. – 100 Eur; 2017 m. liepos 31 d. – 150 Eur, 50 Eur ir 10 Eur; 2017 m. rugpjūčio 6 d. – 100 Eur; 2017 m. rugsėjo 30 d. – 50 Eur; 2017 m. spalio 4 d. – 100 Eur; 2017 m. spalio 23 d. – 500 Eur; 2017 m. gruodžio 3 d. – 60 Eur; 2017 m. gruodžio 29 d. – 50 Eur; 2018 m. sausio 12 d. – 50 Eur; 2018 m. sausio 16 d. – 150 Eur; 2018 m. vasario 7 d. – 100 Eur; 2018 m. vasario 15 d. – 50 Eur; 2018 m. vasario 17 d. – 70 Eur; 2018 m. kovo 18 d. – 20 Eur; 2018 m. balandžio 17 d. – 150 Eur; 2018 m. gegužės 3 d. – 60 Eur; 2018 m. gegužės 11 d. – 100 Eur; 2018 m. gegužės 17 d. – 100 Eur; 2018 m. birželio 8 d. – 30 Eur; 2018 m. birželio 20 d. – 30 Eur; 2018 m. liepos 1 d. – 100 Eur; 2018 m. liepos 13 d. – 70 Eur; 2018 m. liepos 18 d. – 50 Eur; 2018 m. rugpjūčio 7 d. – 60 Eur; 2018 m. rugpjūčio 12 d. – 320 Eur; 2018 m. rugsėjo 2 d. – 200 Eur; 2018 m. rugsėjo 12 d. – 380 Eur; 2018 m. rugsėjo 21 d. – 330 Eur; 2018 m. spalio 17 d. – 560 Eur (1 t., b. l. 139–145).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Paties kaltinamojo E. Š. prisipažinimu bei parodymais, nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, sąskaitų išrašais, mokėjimo dokumentu, teismo sprendimais, tarnybiniu pranešimu, sutartimis, raštais ir įgaliojimu, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis E. Š. nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. liepos 30 d., neturėdamas teisėto pagrindo naudotis ir disponuoti nukentėjusiosios D. C. piniginėmis lėšomis, pasisavino jam patikėtą nukentėjusiajai D. C. priklausantį turtą, tai yra laikotarpyje nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. liepos 30 d. iš D. C. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo AB „Swedbank“ asmeninę sąskaitą Nr. LT (duomenys neskelbtini) persivedė 700 Eur, o nuo 2017 m. liepos 31 d., turėdamas teisę pagal 2017 m. liepos 31 d. Kauno 11-ojo notarų biuro notarės patvirtintą įgaliojimą disponuoti visomis nukentėjusiosios D. C. piniginėmis lėšomis nukentėjusiosios D. C. naudai, pasisavino jam patikėtą, nukentėjusiajai D. C. priklausantį turtą, tai yra laikotarpyje nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. iš D. C. AB „Swedbank“ sąskaitos, Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino ir persivedė į savo AB „Swedbank“ asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 10465,17 Eur sumą, taip padarydamas nukentėjusiajai D. C. viso 11165,17 Eur turtinę žalą. Tokiais veiksmais kaltinamasis E. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas E. Š. dėl jam patikėto nukentėjusiajai D. C. priklausančio turto pasisavinimo, pasitvirtino. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, taip pat jo kaltė įrodyta duomenimis, užfiksuotais nukentėjusiosios apklausos protokoluose, sąskaitų išrašuose, mokėjimo dokumente, teismo sprendimuose, tarnybiniame pranešime, sutartyse, raštuose ir įgaliojime.

Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamojo E. Š. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji jam patikėto svetimo turto pasisavinimo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gauti kaltinamojo E. Š. ir laiduotojos N. B. prašymai baudžiamąją bylą E. Š. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nutraukti BK 40 straipsnio pagrindu ir perduoti E. Š. laiduotojos N. B. atsakomybėn.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Kaltinamasis E. Š. padarė BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą, yra neteistas, baustas administracine tvarka, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“. E. Š. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, gydytas nebuvo. Į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė. Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau pažymėtina, kad E. Š. turtinę žalą atlygino ne savanoriškai, bet pagal teismo sprendimą civilinėje byloje.

Be BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Bylos duomenys patvirtina, jog siūloma laiduotoja N. B. – kaltinamojo draugė. Tačiau sprendžiant dėl jos, kaip laiduotojos tinkamumo, pažymėtina, jog aplinkybės, kad N. B. dalyvavo kaltinamojo ir jo sutuoktinės vestuvėse kaip liudytoja, yra (duomenys neskelbtini), jos nuomonė E. Š. yra svarbi, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog jų santykis yra artimas, pastovus tam, kad ji galėtų daryti teigiamą įtaką. N. B. bendravo su kaltinamuoju tuo metu, kai kaltinamasis darė nusikalstamą veiką, civiline tvarka bylinėjosi su nukentėjusiąja dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tačiau jų bendravimas nebuvo atviras, kad kaltinamasis butų bandęs sužinoti N. B. nuomonę ar gauti patarimą dėl susidariusios situacijos, o N. B. būtų bandžiusi detaliau sužinoti apie kaltinamojo atliktus ir atliekamus veiksmus. Tai rodo, kad E. Š. ir N. B. bendravimas yra labiau formalus ir nėra pagrindo manyti, kad N. B. turėtų reikšmingą įtaką E. Š. elgesiui, tuo labiau galėtų užtikrinti, jog E. Š. daugiau nenusikals.

Nenustačius, jog N. B. gali daryti teigiamą įtaką kaltininkui, E. Š. BK 40 straipsnio nuostatos dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės netaikytinos.

V. Bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Kaltinamasis E. Š. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo E. Š. asmenybė, o būtent tai, kad jis neteistas, baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (3 t., b. l. 92–94), nėra gydytas dėl psichiatrinių ar priklausomybės ligų (3 t. b. l. 83, 86). E. Š. dirba „(duomenys neskelbtini)“ prekių atrinkėju.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam E. Š. už nesunkų nusikaltimą skirtina BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmės rūšis – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam.

VI. Dėl civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji I. C.–V. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš E. Š. D. C. priteisti 7000 Eur ir I. C.–V. priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 86–88). Kaltinamasis E. Š. su pareikšto civilinio ieškinio suma nesutiko.

Civiliniams ieškovams ir nukentėjusiesiems neturtinė žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, t. y. dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su civilinių ieškovų ir nukentėjusiųjų patirta neturtine žala.

Civilinio ieškinio dalis dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo D. C., atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog nukentėjusioji D. C. suvokė jos atžvilgiu daromą nusikalstamą veiką ir ar tai sukėlė jai neigiamas emocijas, išgyvenimus, turėjo įtakos sveikatos būklės pablogėjimui, sudaro pagrindą spręsti, kad I. C.–V. D. C. prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti, nagrinėjamu atveju yra nepagrįsta, todėl nepriteistina. Civilinio ieškinio dalis dėl 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo I. C.–V., atsižvelgiant į duomenis apie nukentėjusiosios emocinę būseną, dvasinius išgyvenimus, patirtą stresą padarytos nusikalstamos veikos metu, dalyvavimą vykstančiuose teisminiuose procesuose, bei nesant duomenų apie patirtų emocinių pergyvenimų peraugimą į psichinės sveikatos sutrikimus, liekamuosius reiškinius, taip pat įvertinus teismų praktiką, kaltinamojo finansinę padėtį bei turimus išlaikytinius, yra pagrindas spręsti, kad I. C.–V. prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, todėl jai nustatytinas 2000 Eur padarytos neturtinės žalos dydis, kuris, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (CPK 178 straipsnis, CK 6.250 straipsnis).

VII. Kiti klausimai

Kaltinamajam E. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 73–76), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, paliktini saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas):

- kompaktinis diskas su civilinės bylos Nr. e2-283-390/2022 kopija (1 t., b. l. 113);

- kompaktinis diskas su banko sąskaitų išrašais (3 t., b. l. 47);

- kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (3 t., b. l. 52).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 100 MGL dydžio, tai yra 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) baudą.

Išaiškinti E. Š., kad paskirtoji bauda per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 101) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Civilinės ieškovės I. C.–V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo E. Š. civilinei ieškovei I. C.–V. 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Kaltinamajam E. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinį diską su civilinės bylos Nr. e2-283-390/2022 kopija;

- kompaktinį diską su banko sąskaitų išrašais;

- kompaktinį diską su vaizdo įrašu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantai skunde turi nurodyti poziciją dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.