Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būsto priežiūra ir atsakovės D. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-472-435/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būsto priežiūra ieškinį atsakovei D. D. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

3.3. Nagrinėjamu atveju ieškovė pasinaudojo ieškinio dalyko sumažinimo institutu, nekeitė ieškinio pagrindo ar dalyko, todėl atsakovės argumentai dėl 40 proc. reikalavimų sumažinimo nėra pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas taip pat nėra, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl rašytinių paaiškinimų pridėjimo prie bylos

23. Nagrinėjamu atveju atsakovė 2024 m. kovo 18 d. pateikė pareiškimą, kurį apeliacinės instancijos teismas laiko rašytiniais paaiškinimais.

24. Pažymėtina, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Be to, proceso įstatymo nuostatos nesuteikia dalyvaujantiems byloje asmenims galimybės apeliaciniame procese reikšti atsikirtimus į atsiliepimus į apeliacinį skundą, papildomus rašytinius paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisako priimti.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

26. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė, prašydama bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, savo prašymo visiškai nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos objektą, apeliacinius skundus, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl faktinių aplinkybių

- ieškovė teikia namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas namui, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir namas);

- Ieškovė administratorės veiklą vykdo 2005 m. gruodžio 28 d. sutarties Nr. 05-12-253, sudarytos tarp UAB „Lucanica“ ir AB „Rubicon C. S.“, pagrindu;

- nuo 2012 m. vasario 1 d. AB „C. S.“ teises ir pareigas perėmė UAB „C. S. LT“, kurios pavadinimas nuo 2012 m. liepos 9 d. pakeistas į UAB „Mano būstas LT“, nuo 2015 m. liepos 21 d. pavadinimas pakeistas į UAB „Mano būstas“, nuo 2019 m. balandžio 12 d. – į UAB „Mano Būsto priežiūra“, o nuo 2020 m. sausio 14 d. – į UAB Mano Būsto priežiūra;

- Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, atsakovei nuosavybės teise nuo 2008 m. liepos 23 d. priklauso 35,14 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos-poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su dalimi bendro naudojimo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).

Dėl apeliacijos objekto

29. Ieškovė nagrinėjamu atveju kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1 837,17 Eur skolą už suteiktas paslaugas, 5 proc. metines palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pradiniu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 3 045,79 Eur, tačiau dalies reikalavimų bylos nagrinėjimo metu atsisakė. Atsakovė su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

32. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei iš atsakovės priteista skola, palūkanos ir paskirstytos tarp šalių bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškovės reikalavimu priteisti skolą (ne)pagrįstumo

34. Pažymėtina, kad 4.82 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namu (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

35. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. CK 4.84 straipsnio 2 dalis numato, kad sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Tais atvejais, kai butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija.

37. Nuostatų 1 punktas numatyta, kad jie reglamentuoja daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus ir nustato administratoriaus informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį. Aprašo 2 punkte numatyta, kad jis taikomas savivaldybių vykdomosioms institucijoms, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams ir asmenims, pretenduojantiems teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas.

38. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 dalies 8 punktas numato, kad daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų. Minėto Įstatymo 2 dalies 9 punktas numato, kad gyvenamasis namas – pastatas, kuriame ne mažiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios paskirties patalpos.

40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybės, kokios paskirties yra pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas (poilsio patalpa).

41. Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas VĮ Registrų centro 2016 m. rugsėjo 22 d. butų (patalpų) sąrašas pastate. Minėtame sąraše nurodyta, kad pastato, kurio adresas (duomenys neskelbtini), paskirtis yra poilsio.

42. CPK 179 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

43. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1020-886/2018 pagal ieškovės UAB „Mano būstas“ (minėtos įmonės pavadinimas yra pakeistas į UAB Mano B. P., t. y. šios bylos ieškovė) ieškinį atsakovei D. D. (taip pat ir šios bylos atsakovė) dėl skolos priteisimo. Minėtos civilinės bylos nagrinėjimo metu tarp šalių taip pat buvo kilęs ginčas dėl apmokėjimo už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, tačiau už kitą laikotarpį, t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Ieškovė minėtoje civilinėje byloje savo reikalavimą grindė tos pačios, t. y. 2005 m. gruodžio 28 d. sutarties, sudarytos tarp UAB „Lucanica“ ir AB „Rubicon C. S.“, pagrindu, kaip ir šioje civilinėje byloje. Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 27 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Tačiau Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1215-259/2018 Kauno apylinkės teismo sprendimą panaikino ir perdavė nagrinėti iš naujo. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad šalys, nagrinėjant civilinę bylą iš naujo, sudarė taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1201-528/2019. Pagal minėtą taikos sutartį šalys susitarė, kad atsakovė D. D. įsipareigoja sumokėti 617 Eur skolą už negyvenamosios patalpoms adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, bendro naudojimo elektrą, vandenį, teritorijos priežiūros paslaugas už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjant anksčiau minėtas civilines bylas (Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-1020-886/2018 ir Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2A-1215-259/2018) buvo nustatyta, jog pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra poilsio pastatas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė aktyviai dalyvavo nagrinėjant minėtas civilines bylas, todėl neabejotina, kad minėta bylos nagrinėjimo nustatyta aplinkybė šalims buvo žinoma ir yra žinoma šiuo metu.

44. CPK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

45. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje nustatyta aplinkybė, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra poilsio pastatas, pripažįstama prejudiciniu faktu. Juolab, kad įrodymų, kurie leistų daryti kitokią išvadą dėl namo paskirties šioje civilinėje byloje, nėra.

46. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.010.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.13 punktu, poilsio pastatai yra priskiriami negyvenamųjų pastatų kategorijai. Poilsio paskirties objektai nepatenka į daugiabučių gyvenamųjų namų reguliavimo sritį. Kaip minėta anksčiau, savivaldybės prižiūri tik gyvenamųjų namų administravimą. Savivaldybės nekontroliuoja negyvenamųjų patalpų administravimo. Be to, savivaldybės vykdomosios institucijos neskiria negyvenamųjų pastatų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus. Be to, tiek Nuostatai, tiek Aprašas, reglamentuoja daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklą, atrankos ir skyrimo tvarką, tačiau nereglamentuoja administratoriaus, administruojančio negyvenamųjų pastatų bendrojo naudojimo objektų veiklą, atrankos ir skyrimo tvarkos ir kt.

47. Negyvenamosios paskirties namų patalpų savininkai gali patys organizuoti pastato bendrojo naudojimo administravimą sutarties pagrindu. Taigi, esant negyvenamosios paskirties pastatui, atsiranda galimybę prižiūrėti namą, nesivadovaujant daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo taisyklėmis ir išvengiant savivaldybės kontrolės. Viena iš tokių galimybių ir yra numatyta CK 4.236 straipsnyje, kurio 2 dalis numato, kad administravimas gali būti nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu. CK numatytais atvejais administravimas gali būti nustatomas administraciniu aktu.

48. Kaip minėta anksčiau, ieškovė pateikė į bylą 2005 m. gruodžio 28 d. sutartį Nr. 05-12-253, kurios pagrindu teikė pastato bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimo ir kitas paslaugas. Minėta sutartis buvo sudaryta tarp UAB „Lucanica“ ir AB „Rubicon C. S.“ (šiuo metu ieškovė).

49. Minėtos sutarties A dalyje nurodyta, kad UAB „Liucanica“, kaip pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), buvęs savininkas, parduodamas patalpas įpareigojo visus naujuosius pastatų patalpų savininkus mokėti už jų bendrosios dalinės nuosavybės eksploataciją – už bendrojo naudojimo patalpose (bendrosios inžinerinės įrangos) sunaudotą elektros energiją, vandenį, lifto eksploataciją, bendro naudojimo patalpų bei pastatams priskirtos teritorijos valymą bei priežiūrą bei kitas bendrojo naudojimo patalpų (bendrųjų pastatų konstrukcijų) bendrosios inžinerinės įrangos eksploatacijai būtinas išlaidas, skaičiuojamas nuo patalpų bendrojo naudingo ploto, o naujieji savininkai su tuo sutiko. Sutarties C dalyje nurydyta, kad pastatų patalpų savininkai yra informuoti apie šalių ketinimą dėl teisių ir pareigų perleidimo, numatyto šioje sutartyje, ir daugiau nei pusė jų raštu pritarė ir sutiko, kad AB „Rubicon C. S.“ teiktų paslaugas už 1,4586 Lt (0,42 Eur) (be PVM) nuo 1 kv. m turimų patalpų bendro naudingo ploto.

50. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, anksčiau minėtos sutarties nuostatos patvirtina, kad pradinis patalpų savininkas, dar iki atsakovei įgyjant patalpas minėtame pastate, perleido pastato administravimo paslaugas pagal sutartį AB „Rubicon C. S.“ (šiuo metu ieškovė). Minėta sutartis nėra nuginčyta. Be to, byloje nėra ir duomenų, kad bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas ginčo laikotarpiu būtų teikęs kitas administratorius.

52. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Teismas pažymi, kad CK 1.78 straipsnio 5 dalis numato, jog reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. CK 6.227 straipsnio 1 dalis numato, kad teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė. Be to, pastato bendrojo naudojimo objektų savininkai gali sudaryti sutartį su kitu asmeniu, kuris teiktų administravimo paslaugas. Akivaizdu, kad nė viena iš nurodytų galimybių atsakovė nėra pasinaudojusi (ar mėginusi pasinaudoti). Nors neabejotina, kad minėtos CK nuostatos atsakovei, kaip profesionaliai teisininkei (advokatei), yra žinomos.

53. Be to, anksčiau minėtos civilinės bylos (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-1020-886/2018 ir Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-1215-259/2018), kuriose dalyvavo tos pačios šalys, t. y. ieškovė ir atsakovė, akivaizdžiai patvirtina, kad sutarties sudarymo faktas ir sutarties turinys atsakovei buvo žinomas ir anksčiau. Šias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad minėtose civilinėse bylose ieškovė reikalavimą taip pat reiškė tos pačios sutarties pagrindu, tačiau už ankstesnį laikotarpį (žr. šios nutarties 43 punktą). Minėtos civilinės bylos ir jose nustatinėjamos aplinkybės patvirtina ne tik tai, kad atsakovei buvo žinoma pati sutartis, bet ir pats faktas, kad ieškovė pagal minėtą sutartį teikė ir teikia administravimo paslaugas name. Pažymėtina, kad tiek Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1020-886/2018, tiek Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1215-259/2018 yra nurodyta, kad ieškovė administratorės veiklą vykdo 2005 m. gruodžio 28 d. sutarties Nr. 05-12-253, sudarytos tarp UAB „Lucanica“ ir AB „Rubicon C. S.“, pagrindu. Be to, kaip minėta anksčiau, Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-1201-528/2019 patvirtino ieškovės ir atsakovės taikos sutartį. Taigi, atsakovė teigti, kad ji nežinojo ir (ar) nebuvo supažindinta su sutartimi, kurios pagrindu šiuo metu ieškovė iš jos ir prašo priteisti skolą už suteiktas paslaugas, neturi jokio pagrindo.

55. Pažymėtina, kad ieškovė neginčijo, jog sutartis registre nėra įregistruota. Įstatymas numato, kad nekilnojamojo daikto administravimo faktas turi būti įregistruotas viešajame registre ir nurodytas jo administratorius (CK 4.236 straipsnio 4 dalis). Tačiau pagal CK 1.75 straipsnio 1 dalį privalomai pagal įstatymą registruotinas sandoris jos šalims galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Pagal šio straipsnio 3 dalį tokio sandorio įregistravimas yra būtinas, norint jį panaudoti ar remtis juo kaip įrodymu prieš trečiuosius asmenis. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kuris konstatavo, jog atsakovė negali remtis administravimo neįregistravimo faktu Nekilnojamojo turto registre, kaip pagrindu nemokėti mokesčių ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi tai, kad anksčiau minėtos civilinės bylos, ypatingai Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. Nr. e2-1201-528/2019, kuria buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, iš esmės patvirtina, kad atsakovė pripažino, jog pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo administravimo paslaugas teikia ieškovė sutarties pagrindu ir ši aplinkybė jai buvo ir yra žinoma. Kaip minėta anksčiau, duomenų, kad bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas pastate, kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausanti patalpa, teiktų kitas asmuo, byloje nėra. Taigi, atsakovė atsisakyti mokėti ieškovei už jos suteiktas paslaugas, remiantis faktu, kad sudaryta sutartis nėra įregistruota Nekilnojamoj turto registre, neturi jokio pagrindo.

56. Apibendrinant tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, darytina išvada, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė teikia namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas namui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2005 m. gruodžio 28 d. sutarties Nr. 05-12-253 pagrindu ir ši aplinkybė atsakovei neabejotinai yra žinoma.

58. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 442,31 Eur už elektrą, lifto priežiūrą, šilumos ūkio priežiūrą bei skaitiklio keitimą (žr. sprendimo 19 punktą) Be to, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 880,80 Eur (žr. sprendimo 20 punktą). Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 431,86 Eur, sumažindamas šią sumą 23,61 Eur suma (neįrodžius ieškovei sumų, paskaičiuotų šalto vandens skirtumo tarp namo įvadinio ir deklaruotų butų skaitiklių, pagrįstumo) (žr. sprendimo 23 punktą). Iš viso pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 1 754,97 Eur (442,31 Eur + 880,80 Eur + 431,86 Eur). (žr. sprendimo 24 punktą).

60. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės pateikta skolų valdymo ataskaita yra parengta, vadovaujantis ieškovės veikloje naudojamos buhalterinės apskaitos duomenimis. Skolų valdymo ataskaitoje yra nurodytas abonento numeris, kurį žinodama atsakovė galėjo prisijungti prie ieškovės savitarnos sistemoje bei pasitikrinti, kokios administravimo paslaugos buvo suteiktos bei kokia jų kaina. Skolų valdymo ataskaitoje aiškiai nurodyta už kokias paslaugas, už kurį laikotarpį ir kokią sumą atsakovė turi sumokėti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio ataskaita yra laikoma tinkama bei leistina įrodinėjimo priemone, kuri vertinama kaip įrodymas, (ne)patvirtinantis faktinių aplinkybių egzistavimą (žr. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-415-565/2020; 2023 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-518-432/2023 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vertino minėtą skolų valdymo ataskaitą kaip vieną iš įrodymų, galinčių (ne)patvirtinti bylai reikšmingas aplinkybes ir pasisakė dėl ataskaitoje nurodytų duomenų teisingumo (žr., pavyzdžiui, ginčijamo sprendimo 20 punktą). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ir (ar) galėjo pažeisti CPK normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, vertindamas ieškovės į bylą pateiktą skolų valdymo ataskaitą.

61. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jos priteisė už laiptinių valymą 880,80 Eur, nes byloje nėra pateikta duomenų apie suteiktą paslaugą. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog laiptinių valymo paslaugas name teikė kitas asmuo, o ne ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kitas apeliantės nurodytas argumentas, jog pozicija „Registratūra ir valymas“ reiškia aplinkybę, kad daugiabučio fojė nuolat visą parą budėjo darbuotojas, ir jo apmokėjimas ir laiptinių valymas buvo skaičiuojami vienoje pozicijoje, yra pačios atsakovės subjektyvus nurodytos pozicijos vertinimas, visiškai niekuo nepagrįstas. Todėl sutikti su apeliantės argumentais, kad į poziciją „Registratūra ir valymas“ įeina dar kažkokios papildomos paslaugos, ne tik laiptinių valdymas, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

63. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad AB „C. S.“ (šiuo metu ieškovė, sutartyje nurodyta kaip abonentas) su UAB „Palangos vandenys“ (sutartyje nurodyta kaip tiekėjas) 2006 m. vasario 22 d. sudarė šalto vandens pirkimo–pardavimo Nr. SR 1415 sutartį. Sutarties objektas – šalto geriamo vandens tiekimas ir buitinių nuotekų tvarkymas (duomenys neskelbtini), abonentui priklausančiam objektui. Minėtos sutarties 1 punkte nurodyta, kad abonentas įsipareigoja už suvartotą šaltą geriamąjį vandenį ir išleistas buitines nuotekas su tiekėju atsiskaityti pagal abonento skaitiklio rodmenis, galiojančius tarifus. Minėtą sutartį į bylą pateikė pati apeliantė kartu su 2023 m. vasario 28 d. rašytiniai paaiškinimais. Taigi, apeliantei yra žinoma, kad sutartį su UAB „Palangos vandenys“ yra pasirašiusi ieškovė, kuri atsiskaito už šaltą vandenį, tiekiamą į namą. Akivaizdu ir tai, kad atsakovei yra žinoma, jog ji už šaltą vandenį turi atsiskaityti su ieškove, nes nėra jokių duomenų, kad į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas šaltas vanduo nėra tiekiamas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, kad apeliantė pateikė tik 6 jai išrašytas sąskaitas, kuriose yra įtraukta eilutė „Šaltas vanduo (skirtumas tarp namo įvadinio ir deklaruotų butų skaitiklių“, iš viso 23,61 Eur sumai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad atsakovės ginčijami mokesčiai 23,61 Eur sumai paskaičiuoti pagrįstai, turint tam teisinį pagrindą. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas ir sprendė, kad atsakovė nuginčijo dalį ieškovės paskaičiuotos sumos už vandenį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė ginčo laikotarpiu būtų paskaičiavusi atsakovei didesnę sumą, nei 23,61 Eur, už skirtumą tarp namo įvadinio ir deklaruotų butų skaitiklių. Tokių duomenų nepateikta ir apeliaciniame procese. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovė nagrinėjamu atveju nuginčijo tik 23,61 Eur sumą, nes kitų duomenų, kurių pagrindų būtų galima daryti kitokią išvadą, byloje nėra.

64. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisė 1 754,97 Eur skolą ir 5 proc. metines palūkanas.

Dėl baudos paskyrimo

65. Atsakovė prašo skirti ieškovei baudą už netinkamą procesinį elgesį. Atsakovės nuomone, ieškovei turi būti paskirta bauda, nes ji: pareiškė iš dalies nepagrįstą ieškinį, nes dalies ieškinio reikalavimų atsisakė; iš anksto suderinus posėdžių datą, prašė teismo posėdį 4 kartus atidėti; teikė netinkamus procesinius dokumentus; nebuvo pasiruošusi bylos nagrinėjimui iš esmės; teikė į bylą dokumentus, kurie jau buvo byloje ir pan. Atsakovės teigimu, ieškovė tokiais veiksmais visapusiškai trukdė išnagrinėti bylą greitai ir teisingai.

66. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

67. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023, 35 punktas). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

68. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodyti ieškovės veiksmai nesudaro pagrindo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Aplinkybė, kad ieškovė naudojasi procesine teise ir vėliau, pareiškus ieškinį, jo reikalavimus sumažino, savaime negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas teise. Be to, kiti apeliantės nurodyti ieškovės veiksmai, nenustačius, kad toks procesinis elgesys lėmė proceso vilkinimą ar buvo į jį specialiai nukreiptas, taip pat savaime negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas teise.

69. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra CK 95 straipsnyje nustatytų būtinųjų sąlygų, sudarančių pakankamą pagrindą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

70. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

71. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra patenkinta ieškovės patikslinto ieškinio 96,81 proc. reikalavimų.

73. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 3 045,79 Eur skolą. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškinio dalies reikalavimų, t. y. 1 208,62 Eur skolos priteisimo, atsisako. Be to, ieškovė atsisakė ir 24,44 Eur dalies skolos priteisimo už 2021 m. gruodžio mėn. sąskaitą, nes paaiškėjo, kad atsakovė ją apmokėjo 2022 m. kovo 9 d. Iš viso ieškovė atsisakė nuo 1 233,06 Eur ieškinio reikalavimų sumos.

74. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos šaliai sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas), t. y. užbaigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje, kuria vadovaujantis teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kadangi bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), tai pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuo reikalavimus, kurių ji atsisakė. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu vienai šaliai pareiškus didelės sumos reikalavimą, nuo kurio gindamasi kita šalis patyrė bylinėjimosi išlaidų, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu kitos šalies naudai, išskyrus atvejus, kai pirminio dydžio reikalavimo pareiškimą lėmė jos elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-464/2013; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

75. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pradinį ieškinį atsakovės atžvilgiu pareiškė 2022 m. kovo 22 d. Ieškovė patikslintame ieškinyje, kurį pateikė 2022 m. liepos 13 d., nurodė, kad atsakovė pripažino šias paslaugas: elektrą, lifto priežiūrą, šilumos ūkio priežiūrą, teritorijų ir laiptinių valymą, vandenį. Ieškovės skaičiavimais, atsakovės už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. pripažintų paslaugų mokesčiai nuosavybės teise priklausančiai patalpai yra 1 864,46 Eur. Minėtą sumą ieškovė patikslintu ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės. Taigi, darytina išvada, kad ieškovė patikslino reikalavimus iš esmės savo valia, tik atsižvelgdama į atsakovės poziciją t. y. į tai, už kokias paslaugas atsakovė sutiktų sumokėti. Be to, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 24,44 Eur sumą, kurios ieškovė taip pat atsisakė, atsakovė buvo sumokėjusi iki pradinio ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2022 m. kovo 9 d. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu priėmė ieškovės atsisakymą nuo patikslinto ieškinio dalies, t. y. 1 233,06 Eur, ir šią civilinės bylos dalį nutraukė. Likusį patikslinto ieškinio reikalavimą pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies, t. y. priteisė 1 754,97 Eur.

76. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė atsižvelgęs į sumažintą ieškovės pareikštų reikalavimų dydį, t. y. 1 812,73 Eur (1 837,17 Eur – 24,44 Eur). Apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija nesutinka. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas vien pagal sumažintą reikalavimų apimtį neatitiktų bylos dalyvių turtinių interesų, susijusių su turėtomis bylinėjimosi išlaidomis, pusiausvyros, bylinėjimosi išlaidų proporcingumo tenkintų reikalavimų daliai principo. Dėl to ieškovei sumažinus pareikštą reikalavimą ir teismui dėl šios dalies bylą nutraukus, byloje nesant duomenų, kad pirminio didesnio reikalavimo pareiškimą, o vėliau reikalavimų sumažinimą, būtų nulėmęs atsakovės elgesys (žr. šios nutarties 75 punktą), sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, galima laikyti, jog dėl nutrauktos bylos dalies yra priimtas atsakovei palankus teismo sprendimas.

77. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, netinkamai taikė proceso teisės normas. Įvertinus tai, kad pradinio reikalavimo suma buvo nurodyta 3 045,79 Eur, vėliau ji sumažinta iki 1 812,73 Eur sumos, patenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų proporcija skaičiuotina atsižvelgiant į pirminį 3 045,79 Eur reikalavimą. Teismui patenkinus 1 754,97 Eur reikalavimą, laikytina, jog ieškovės reikalavimas patenkintas (58 proc. = 1 754,97 Eur x 100 proc./3 045,79 Eur).

78. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė patyrė 552,50 Eur išlaidų, advokato pagalbai apmokėti. Šių išlaidų dydžio šalys neginčijo.

79. Šalys taip pat neginčijo, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1) 68 Eur žyminį mokestį (27 Eur suma, mokėtina už atsisakytų reikalavimų dalį, o 41 Eur suma, mokėtina už likusius reikalavimus); 2 ) 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane ir 1,81 Eur už Gyventojų registro tarnybos vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro peržiūrėjimą ekrane, iš viso 4,45 Eur už minėtų dokumentų gavimą.

80. Tiek ieškovė, tiek atsakovė apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskaičiavo ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį už advokato padėjėjų suteiktą teisinę pagalbą. Apeliacinės instancijos teismas su apeliacinių skundų argumentais iš dalies sutinka ir sprendžia, kad yra pagrindas iš naujo perskaičiuoti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokatų padėjėjų suteiktą teisinę pagalbą dydį ir įvertinti jų pagrįstumą.

81. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

82. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė sumokėjo advokato padėjėjui A. M. G. 532,40 Eur. Darbų ataskaitoje nurodyta, kad minėta suma yra sumokėta už susipažinimą su bylos medžiaga, teisinę analizę, pasirengimą 2022 m. liepos 28 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą jame. PVM sąskaita faktūra apmokėta 2022 m. liepos 22 d. (1 t., b. l. 86–88).

83. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė už advokato padėjėjos A. T. suteiktas paslaugas sumokėjo iš viso 1 391,50 Eur: 1) 332,75 Eur už susipažinimą su byla, pasirengimą 2022 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą jame. PVM sąskaita faktūra apmokėta 2022 m. lapkričio 24 d. (1 t., b. l. 135–138); 2) 332,75 Eur už pasirengimą 2023 m. sausio 17 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą jame. PVM sąskaita faktūra apmokėta 2023 m. sausio 16 d. (1 t., b. l. 180–184); 3) 726 Eur už rašytinių paaiškinimų surašymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai minėtas išlaidas priskyrė prie išlaidų, sumokėtų už advokato padėjėjos V. D. suteiktas teisines paslaugas. Minėta advokato padėjėja tik pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad už rašytinius paaiškinimus, kuriuos parengė ir įkėlė į bylą advokato padėjėja A. T., ieškovė atsiskaitė 2023 m. birželio 30 d. Minėtas išvadas apeliacinės instancijos teismas daro, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės pateiktoje darbo ataskaitoje yra nurodyta, kad rašytinius paaiškinimus 2023 m. sausio 16 d. parengė advokato padėjėja A. T.. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad rašytinius paaiškinimus į bylą pateikė taip pat advokato padėjėja A. T.. Nesutiktina su atsakovės argumentais, kad minėtos išlaidos apskritai negali būti priteisiamos, nes jos į bylą buvo pateiktos kitos atstovės, o ne pačios advokato padėjėjos A. T.. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visiškai nėra svarbu, kuris atstovas į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad šalis patyrė turėtas bylinėjimosi išlaidas. Svarbu yra tai, jog įrodymai, patvirtinantys patirtas bylinėjimosi išlaidas, buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr. šios nutarties 81 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą). Be to, svarbu yra ir tai, kad ieškovė sumokėjo ir prašo iš atsakovės priteisti už realiai advokato padėjėjos A. T. suteiktas teisines paslaugas, t. y. 2023 m. sausio 16 d. parengtus rašytinius paaiškinimus, kurie, kaip minėta anksčiau, yra pateikti į bylą (2 t., b. l. 178–180).

84. Be to, ieškovė pateikė įrodymus, kad už advokato padėjėjos V. D. suteiktas teisines paslaugas sumokėjo iš viso 1 355,20 Eur: 1) 266,20 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui, atstovavimo teismo posėdyje. 2023 m. balandžio 20 d. darbo ataskaitoje, esančioje byloje nurodyta, kad paslaugas suteikęs darbuotojas yra A. T.. Aprašas – pasirengimas teismo posėdžiui, atstovavimas 2023 m. balandžio 26 d. teismo posėdyje. Duomenys patvirtina, kad PVM sąskaita faktūra apmokėta 2023 m. gegužės 10 d. (2 t., b. l. 175–177). Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad 2023 m. balandžio 26 d. teismo posėdis neįvyko. Todėl šias išlaidas ji prašo priteisti ne už 2023 m. balandžio 26 d. teismo posėdį, o už 2023 m. liepos mėn. teismo posėdį, kuris įvyko ir kuriame ieškovę atstovavo advokato padėjėja V. D.; 2) 484 Eur už patikslinto ieškinio parengimą (2 t., b. l. 180–182, 187). PVM sąskaita faktūra apmokėta 2023 m. liepos 21 d.; 3) 484 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui, dalyvavimą 2023 m. spalio 26 d. teismo posėdyje. PVM sąskaita faktūra apmokėta 2023 m. spalio 25 d.; 4) 121 Eur už pareiškimo dėl ieškinio dalies atsisakymo rengimą. PVM sąskaita faktūra apmokėta 2023 m. spalio 27 d. (3 t., b. l. 21–28).

85. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

86. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovės prašomas priteisti atstovavimo išlaidas bei atsižvelgdamas į tai, kad ieškovę atstovavo advokato padėjėjai, pažymi, kad, vadovaujantis Rekomendacijų 5, 7, 8 punktais, 8.2, 8.16, 8.17, 8.19 papunkčiais, maksimalios išlaidos už: 1) ieškinio parengimą (šiuo atveju patikslinto ieškinio parengimą) sudaro 3 919 Eur (2023 m. liepos 21 d.); 2) už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai (šiuo atveju už rašytinių paaiškinimų parengimą) – 608,10 Eur (2023 m. birželio 30 d.); 4) už kitų dokumentų, susijusiu su atstovavimo procese, parengimą (šiuo atveju už pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo parengimą) – 160,01 Eur (2023 m. spalio 27 d.); 3) už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teisme ar parengiamajam posėdžiui valandą – 142,44 Eur (2022 m. lapkričio 30 d.), 143,92 Eur (2023 m. sausio 16 d.), 152,02 Eur (2023 m. gegužės 10 d.), 160,01 Eur (2023 m. spalio 25 d.).

87. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta anksčiau, sprendžia, kad ieškovės išlaidos už patikslinto ieškinio surašymą (484 Eur) ir už pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo parengimą (121 Eur) yra pagrįstos, protingo dydžio ir neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai sumažino ieškovės patirtas išlaidas už rašytinių paaiškinimų parengimą 50 proc. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta anksčiau, sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti 726 Eur atstovavimo išlaidas už rašytinių paaiškinimų parengimą yra pagrindas mažinti, tačiau tik iki Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių, t. y. iki 608,10 Eur sumos.

88. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, maksimali suma, kuri gali būti priteistina ieškovei iš atsakovės už procesinių dokumentų parengimą yra 1 213,10 Eur (484 Eur už patikslinto ieškinio parengimą, 121 Eur už pareiškimo dėl ieškinio dalies atsisakymą parengimą ir 608,10 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą).

89. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad 2023 m. balandžio 26 d. teismo posėdis neįvyko, todėl neatlyginamos advokato padėjėjos 266,20 Eur išlaidos už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. balandžio 26 d. teismo posėdyje. Ieškovė apeliaciniame skunde, kaip minėta anksčiau, nurodo, jog nustačius, kad 2023 m. balandžio 26 d. teismo posėdis neįvyko, ji, vadovaudamasis ekonomiškumo principu, sąskaitą už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. balandžio 26 d. teismo posėdyje panaudojo pasirengiant ir atstovaujant ieškovę 2023 m. liepos 15 d. teismo posėdyje. Ieškovės nuomone, tokią poziciją pagrindžia aplinkybė, jog civilinėje byloje nėra pateikta jokia sąskaita dėl ieškovo patirtų išlaidų dėl 2023 m. liepos 15 d. teismo posėdžio.

90. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad teismo posėdis įvyko ne 2023 m. liepos 15 d., kaip nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, o 2023 m. liepos 19 d. Minėtas teismo posėdis truko 15 min. 59 sek. Prieš minėtą teismo posėdį, t. y. 2023 m. liepos 13 d., ieškovė į bylą pateikė patikslintą ieškinį. Atsakovė 2023 m. liepos 18 d. pateikė prašymą atidėti teismo posėdį, suteikiant jai galimybę susipažinti su ieškovės pakeistu ieškinio dalyku ir pasiruošti atsikirtimams. Minėto teismo posėdžio metu teismas nutarė priimti patikslintą ieškinį, išaiškino ieškovei, kad ji turi pateikti prašymą dėl ieškinio dalies atsisakymo. Atsakovė teismo posėdžio metu savo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą iš esmės palaikė, prašė suteikti teisę pateikti argumentus dėl patikslinto ieškinio. Pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad atsakovė turi teisę pateikti atsiliepimą ar rašytinius paaiškinimus. Teismo posėdis buvo atidėtas. Taigi, akivaizdu, kad 2023 m. liepos 19 d. teismo posėdis iš esmės neįvyko ir neįvyko dėl pačios ieškovės kaltės, t. y. prieš pat teismo posėdį pateikto patikslinto ieškinio. Šios aplinkybės ieškovei neabejotinai buvo žinomos, kaip ir žinomas atsakovės iki teismo posėdžio pateiktas prašymas atidėti teismo posėdį. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovės 266,20 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. liepos 19 d. teismo posėdyje.

91. Vertindamas kitų išlaidų, kurias ieškovė sumokėjo atstovams advokato padėjėjams už jų susipažinimą su bylą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 41 punktas). Taigi, darytina išvada, kad tokios išlaidos, kaip susipažinimas su byla, teisinė analizė, kurios yra nurodytos ieškovės atstovų advokatų padėjėjų darbų ataskaitose, atskirai nėra atlyginamos.

92. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš ieškovės pateiktų duomenų (darbo ataskaitų) galima daryti išvadą, kad ieškovė už advokato padėjėjo pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose 1 val. mokėdavo 133,10 Eur su V. M. suma neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių (žr. šios nutarties 86 punktą).

94. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovę 2022 m. lapkričio 30 d. ir 2023 m. sausio 17 d. teismo posėdžiuose atstovavo kita atstovė advokato padėjėja A. T.. Minėta atstovė dirba toje pačioje advokatų profesinėje bendrijoje AVOCAD, kaip ir advokato padėjėjas A. M. G..

97. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nenurodė dėl kokių priežasčių ieškovę 2022 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje atstovavo kita atstovė advokato padėjėja, dirbanti toje pačioje advokatų profesinėje bendrijoje, įvertindamas tai, kad teismo posėdis vyko 28 m. 29 sek., buvo atidėtas, įpareigojant ieškovės atstovę pateikti į bylą rašytinius paaiškinimus, atsakymus į klausimus, į kuriuos negalėjo atsakyti teismo posėdžio metu, sprendžia, kad maksimali suma, kuri gali būti priteistina ieškovei iš atsakovės už pasirengimą ir atstovavimą 2022 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje yra 133,10 Eur (už 1 val. teisinių paslaugų).

99. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas prašomų priteisti išlaidų už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą 2023 m. sausio 17 d. teismo posėdyje, pagrįstumą, pažymi, kad 2023 m. sausio 17 d. teismo posėdis vyko 38 min. 08 sek., jis buvo atidėtas, nustačius terminą ieškovei ir atsakovei pateikti rašytinius įrodymus ir paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog minėtam teismo posėdžiui, nepriklausomai nuo to, kuris advokato padėjėjas atstovavo ieškovę, reikėjo pasiruošti. Tačiau, įvertindamas teismo posėdžio trukmę, atidėjimo priežastis, sprendžia, kad suma, kuri gali būti priteistina ieškovei iš atsakovės už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. sausio 17 d. teismo posėdyje yra 266,20 Eur (133,10 Eur x 2 val.).

100. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 484 Eur išlaidų, kurias sumokėjo už advokato padėjėjos pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. spalio 26 d. teismo posėdyje.

101. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bylos nagrinėjimas iš esmės vyko 2023 m. spalio 26 d. Teismo posėdis truko 2 val. 57 min. 41 sek. Ieškovė, kaip minėta anksčiau, už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiui prašo priteisti 484 Eur. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad buvo reikalinga ir pasirengti minėtam teismo posėdžiui, todėl vertina, kad ieškovės prašoma priteisti suma už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. spalio 26 d. teismo posėdyje, t. y. 484 Eur, yra visiškai pagrįsta, neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių.

102. Apibendrinant tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš viso pagrįsta suma už pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą juose, kuri ieškinio patenkinimo atveju galėtų būti priteista ieškovei iš atsakovės, yra 1 016,40 Eur (133,10 Eur (už pasirengimą ir atstovavimą 2022 m. liepos 28 d. teismo posėdyje) + 133,10 Eur (už pasirengimą ir atstovavimą 2022 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje) + 266,20 Eur (už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. sausio 17 d. teismo posėdyje) ir 484 Eur (už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. spalio 26 d. teismo posėdyje).

103. Taigi, bendra ieškovei iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų už atstovų advokatų padėjėjų suteiktą teisinę pagalbą suma sudaro 2 229,50 Eur (1 213,10 Eur (už procesinių dokumentų parengimą) + 1 016,40 Eur (už pasirengimą ir atstovimą teismo posėdžiuose)). Kaip minėta anksčiau, ieškovė taip pat patyrė ir 45,45 Eur bylinėjimosi išlaidų (41 Eur sumokėta žyminio mokesčio dalis) + 4,45 Eur už dokumentų gavimą). Iš viso – 2 274,95 Eur bylinėjimosi išlaidų.

104. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas 58 proc., sprendžia, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 1 319,47 Eur (2 274,95 Eur x 0,58), o atsakovei iš ieškovės priteisti 232,05 Eur (552,50 Eur x 0,42) bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius minėtas sumas, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 087,42 Eur (1 319,47 Eur – 232,05 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

105. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme susidarė 8,96 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turėtų būti priteistinos iš šalių, atsižvelgiant į ieškinio patenkintą dalį, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš šalių valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 92, 93, 96 straipsniai).

Dėl kitų argumentų

106. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

107. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovės ieškinio reikalavimus, išskyrus spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, įrodymus, visiškai atskleidė bylos esmę, iš esmės tinkamai taikė ir aiškino tiek procesines, tiek materialines teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip: priteisti ieškovei iš atsakovės 1 754,97 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 754,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 087,42 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

108. Ieškovė pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sumokėjo 2024 m. sausio 11 d. Tuo tarpu atsakovė pateikė įrodymus, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 39 Eur žyminį mokestį.

109. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė žyminį mokestį sumokėjo dėl to, kad nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi priteisti ieškovei iš atsakovės 1 754,97 Eur skolą. Ši atsakovės apeliacinio skundo dalis nebuvo patenkinta. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (ar jų dalies), t. y. sumokėto žyminio mokesčio, priteisimo iš ieškovės.

110. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo, atlyginimo klausimą, pažymi tai, kad ieškovė įrodymus, patvirtinančius patirtų išlaidų dydį pateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Patirtų išlaidų dydis yra pagrįstas. Be to, išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, numatytų Rekomendacijos 8 punkte. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės argumentai, nurodyti apeliaciniame skunde, susiję su skolos priteisimu, nebuvo patenkinti. Minėtus atsakovės argumentus apeliacinės instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškovės patenkintų reikalavimų proporciją. Be to, apeliacinės instancijose teismas atkreipia dėmesį, kad iš esmės visi argumentai, susiję su bylinėjimosi išlaidomis, kurie nurodyti atsiliepime į apeliacinį skundą, yra perkelti iš apeliacinio skundo argumentų, kuris į bylą pateiktas anksčiau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendžia, kad yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 30 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos, t. y. 217,80 Eur (726 Eur x 0,30) (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį, kuria buvo patenkintas ieškovės patikslintas ieškinys iš dalies, išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būsto priežiūra, juridinio asmens kodas 300883806, iš atsakovės D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 754,97 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt keturių eurų 97 ct) skolą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 754,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 087,42 Eur (vieno tūkstančio aštuoniasdešimt septynių eurų 42 ct) bylinėjimosi išlaidas. Likusią patikslinto ieškinio dalį atmesti“.

Likusią Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį, susijusią su ieškinio reikalavimo dalies atsisakymo priėmimu ir civilinės bylos nutraukimu bei žyminio mokesčio grąžinimu, palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būsto priežiūra, juridinio asmens kodas 300883806, iš atsakovės D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 217,80 Eur (dviejų šimtų septyniolikos eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.