- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-14
- Bylos Nr.
- e2A-1215-259/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03522-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas“
- Atsakovas
- D. D.
- Trečiasis asmuo
- Palangos miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas“ ieškinį atsakovei D. D. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Mano būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės D. D. 2 017,87 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė teikė daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovei šiame name asmeninės nuosavybės teise priklauso negyvenamosios (poilsio) patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), ir jai dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai. Atsakovė privalėjo sumokėti už bendrosios nuosavybės eksploataciją - už bendro naudojimo patalpose/bendrosios inžinerinės įrangos sunaudotą elektros energiją, vandenį, lifto eksploataciją, bendro naudojimo patalpų bei pastatams priskirtos teritorijos valymą bei priežiūrą bei kitas bendrojo naudojimo patalpų/bendrųjų pastato konstrukcijų/bendrosios inžinerijos įrangos eksploatacijai būtinas išlaidas, skaičiuojamas nuo patalpų bendrojo naudingo ploto. Atsakovei kiekvieną mėnesį pateikiami mokėjimo pranešimai su nurodytomis priskaičiuotomis mokėti sumomis, kurios turi būti sumokėtos iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo priskaičiuoti mokesčiai, paskutinės dienos. Atsakovės skola už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., yra 2 017,87 Eur.Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ji ne vieną kartą prašė ieškovę suformuoti ne vieną sąskaitą, išskiriant pozicijas, su kuriomis atsakovė sutinka, kad galėtų už jas sumokėti. Atsakovė pateikė 9 raštus ir pašto kvitus dėl informacijos pateikimo, tačiau ieškovė nė viename iš atsakymų neteikė atsakovės prašomos aktualios informacijos. Atsakovė nesutinka su ieškovės skolos skaičiavimais už bendrą apšvietimą, aplinkos tvarkymą, administravimą. Dėl skolos už bendrą apšvietimą skaičiavimo atsakovė pateikė antstolės 2011-03-14 konstatuotas faktines aplinkybes, kad šalia atsakovės daugiabučio namo esančios privačios 80 vietų automobilių parkavimo aikštelės apšvietimui, pakeliamo įvažiavimo užtvaro pakėlimui ir vaizdo kameroms sunaudota elektros energija buvo priskaičiuota prie daugiabučio gyvenamojo namo bendroms reikmėms sunaudotos elektros energijos kiekio. Tik antstolei užfiksavus šias aplinkybes, ieškovė per kitas dvi paras pertvarkė elektros skydinę, kad į daugiabučio namo bendroms reikmėms suvartotos elektros kiekį nebūtų įskaičiuota privačiai parkavimo aikštelei sunaudota elektros energija. Ieškovė neatsižvelgė į atsakovės prašymą perskaičiuoti iki tol neteisėtai rinktą mokestį ir nebendradarbiavo, nesuderino sąskaitos likučių, todėl atsakovė, dėl akivaizdaus ieškovės piktnaudžiavimo negaudama elektros energijos sąskaitos pagrindimo, nebemokėjo sąskaitų. Teikiama viena sąskaita neleido skirstyti apmokėjimų. Dėl skolos už aplinkos tvarkymą skaičiavimo atsakovė nurodė, kad ieškovė nei karto nepateikė informacijos, kokio dydžio žemės sklypo plotas priskirtas atsakovės daugiabučiui naudotis. Atsakovei pateiktose sąskaitose žemės sklypo plotas „kito“ žiemos ir vasaros laikotarpiais. Ieškovei nepateikus informacijos dėl namui priskirto žemės sklypo ploto dydžio, ieškovės reikalavimas už aplinkos tvarkymą (medžių genėjimą, žolės pjovimą, šienavimą ar sniego valymą) yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad ieškovė neteikia duomenų kokia žemės sklypo dalis yra priskirta daugiabučiui gyvenamajam namui, todėl nėra galima apskaičiuoti teritorijos tvarkymo mokesčio ir tvarkymo sąnaudų. Be to, 2,3838 ha žemės sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei, o ši jį yra išnuomojusi privatiems asmenims, žemės sklype yra daugiau pastatų, atsakovė nėra jų bendrasavininkė, todėl nėra aišku, kodėl ieškovė visą žemės sklypo tvarkymą priskiria tik daugiabučiui gyvenamajam namui. Atsakovės manymu, ieškovė neatlieka jai priklausančių pagal pavedimą tvarkyti kito asmens reikalus pareigų, todėl atsakovė nesutinka dėl atlyginimo ieškovei mokėjimo. Pažymėjo, kad ieškovės pateiktoje skolų suvestinėje skiriasi sumos už ieškovės suteiktas paslaugas nuo ieškovės atsakovei pateiktų sąskaitų už 2014 m. kovo mėnesį, 2015 m. gegužės mėnesį, 2016 m. rugpjūčio mėnesį, kas sudaro pagrindą ieškinio netenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 673,00 Eur skolą ir 15,57 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisė atsakovei iš ieškovės 686,89 Eur bylinėjimosi išlaidas.Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Mano būstas“ teikia 8 aukštų poilsio paskirties pastato namo, esančio (duomenys neskelbtini) (I korpusas), butų ir kitų patalpų savininkų bendrąja daline nuosavybe priklausančių bendro naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovei D. D. nuosavybės teise priklauso 35,14 kv. m bendro ploto su dalimi bendro naudojimo patalpų negyvenamosios patalpos - poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pateiktų duomenų (21.4 e.b.l.) teismas nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas poilsio pastatas lKlp (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas 14 446,25 kv. m. Pastatas susideda iš pagrindinio pastato lKlp ir priestatų - lklp (valgykla), 2k8p (korpusas I), 3kl2p (korpusas II), 4kl0p (korpusas III), 5k2p (klubas) ir 6klp (priestatas). Atsakovei nuosavybės teise priklausančios 46,06 kv. m ploto poilsio patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), yra pagrindinio pastato IKI p. priestate - 8 aukštų pastate 2k8p (korpusas I), kuris nėra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Teismas nurodė, kad atsakovė, ginčydama ieškovės mokesčių skaičiavimo pagrįstumą, pateikė antstolės R. V. 2011-03-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio matyti, kad prie ginčo namo elektros skydinės prijungta šalia esančios privačios automobilių stovėjimo aikštelės elektros energijos tiekimo linija. Remdamasis šiais duomenimis teismas padarė išvadą, kad ieškovė mokesčius už privačios automobilių stovėjimo aikštelės suvartotą elektros energiją be teisinio pagrindo paskirstydavo mokėti ginčo namo patalpų savininkams (įskaitant atsakovę).Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė jokiomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė atsakovės argumentų, kad atsakovės daugkartiniai reikalavimai pateikti informaciją dėl mokesčių skaičiavimo nebuvo įvykdyti. Ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, informacijos neteikė, nesudarė galimybės atsakovei sumokėti už tas paslaugas, su kuriomis atsakovė sutiko. Iš ieškovės pateiktų skolų valdymo ataskaitų teismas nustatė, kad mokesčiai nebuvo perskaičiuojami. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, jog ieškinio reikalavimai mažintini.Iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų teismas nustatė, kad pradiniu 2017-02-17 ieškiniu ieškovė prašė priteisti 2 017,87 Eur skolą, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Šioms faktinėms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė Skolų valdymo ataskaitą, kurioje nurodyta bendra 2 017,87 Eur skola, priskaičiuota nuo 2017 m. liepos mėnesio (nurodytas skolos likutis 138,56 Eur) iki 2016 m. gruodžio mėn. Teismas pažymėjo, kad kartu su dubliku pateikta nauja Skolų valdymo ataskaita už tą patį laikotarpį, bendra suma didesnė apie 2 Eur (2 019,81 Eur), tačiau naujoje skolų valdymo ataskaitoje, lyginant su pradine, nurodyti kitokio dydžio mokesčiai.Ieškovė 2017-09-27 pareiškimu padidino savo ieškinio reikalavimus ir rašė priteisti nežymiai didesnę sumą - 2 019,81 Eur, ir dar kartą patvirtino savo poziciją, kad ieškinio reikalavimai paskaičiuoti pagal kiekvieną mėnesį suteiktų paslaugų bendrą sumą, tačiau prašė vadovautis nauja skolų valdymo ataskaita. Vėliau ieškovė pateikė 2017-10-18 pareiškimą, jog skolos skaičiavimas grindžiamas 2005-12-28 Sutartyje nustatytu įkainiu. Ieškovė 2017-10-18 pareiškimu atsisakė dalies ieškinio sumos, ieškinio reikalavimų sumažinimą paaiškino tuo, kad ieškovė teikė atsakovei paslaugas, numatytas 2005-12-18 sutartyje, ir mokestį už suteiktas paslaugas perskaičiavo pagal sutarties C punkte numatytą įkainį paslaugų. Teismas pažymėjo, jog ieškovė iš esmės trečią kartą pakeitė ieškinio faktinį pagrindą dėl atsakovės skolos apskaičiavimo, tačiau nesugebėjo paaiškinti, kokiu pagrindu taikė ankščiau aptartose sąskaitose nurodytus paslaugų įkainius, nesugebėjus paaiškinti pakeitė ieškinio faktinį pagrindą ir skolą perskaičiavo, nors atsakovė teigė, kad naujose sąskaitoje vėl taikomi kitokie paslaugų įkainiai.Teismas padarė išvadą, kad ieškovės nurodytas naujas mokesčių skaičiavimo būdas neatitinka faktinio mokesčių paskaičiavimo, o 2017-10-18 pareiškimas dėl ieškinio faktinio pagrindo pakeitimo teismui pateiktas, siekiant išvengti pareigos atskleisti paslaugų vartotojui ir teismui informaciją, susijusią su faktiškai vykdomo mokesčių skaičiavimo pagrindimu.Remdamasis iš UAB „Palangos vandenys“ gautais duomenimis, teismas pripažino pagrįstais atsakovės argumentus, kad ieškovė reikalaudama iš atsakovės žymiai didesnio abonentinio mokesčio, nei taikomas vandens tiekėjo UAB „Palangos vandenys" (2012 m. - viršytas daugiau kaip 3 kartus, 2013 m. - daugiau kaip 2 kartus), veikė ne kaip administratorius vandens tiekimo paslaugai gauti. Teismo vertinimu, ieškovė nepaneigė atsakovės teiginių dėl surinktų lėšų galimo pasisavinimo ir nepateikė jokių duomenų, kad žymiai didesnis abonentinis mokestis pastatų patalpų savininkams buvo taikomas teisėtai.Teismas pažymėjo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo išnaudotos visos galimybės gauti duomenis, kurių pagrindu būtų galima nustatyti atsakovės mokėtino mokesčio už suteiktas paslaugas paskaičiavimą. Tokių duomenų gauti nepavyko. Teismas atsižvelgė į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, jog atsakovė pripažino, kad vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugos suteiktos tinkamai, kad pastato vidaus patalpos buvo tvarkingos, valomos, saugomos budinčio, apšviestos, liftai veikė, taigi vidaus patalpoms buvo naudojama elektros energija, ir už šias paslaugas sutinka sumokėti, tačiau ieškovės atsisakymas paaiškinti mokesčių skaičiavimą neleido įsitikinti skaičiavimų teisingumu ir pagrįstumu. Remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais dėl ieškovės pateiktų duomenų prieštaringumo, netikslumų ieškovės skaičiavimuose, klaidų ar galimai sąmoningo duomenų nepateikimo, teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimai nevisiškai pagrįsti įrodymais (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į vykusias derybas dėl ginčo išsprendimo taikiai, į atsakovės pasiūlytas taikos sutarties sąlygas pradinėje derybų stadijoje (pasiūlė sumokėti pusę ieškinio sumos, jei bus pateikti skaičiavimus pagrindžiantys duomenys), į priežastis, dėl kurių nutrūko derybos (ieškovė nepateikė duomenų), ir vadovaudamasis abiejų šalių interesų pusiausvyros principu, teismas sprendė, jog yra pagrindas patenkinti ieškovės pradinio ieškinio reikalavimų 1/3 dalį, priteisiant iš atsakovės ieškovei 673 Eur skolą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Mano būstas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 617,00 Eur skolos priteisimo iš atsakovės, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas ieškinį patenkino iš dalies, nurodydamas, kad ieškovė per vėlai pakeitė faktinį ieškinio pagrindą, laikydamas ieškovės 2017 m. spalio 18 d. pareiškimą dėl papildomų paaiškinimų - faktiniu ieškinio pagrindo pakeitimu. Ieškovė pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu teismas nepriėmė nei rašytinės, nei žodinės nutarties siekdamas išspręsti klausimą dėl ieškinio faktinio pagrindo keitimo, o šį klausimą motyvuotai išsprendė tik sprendime, taip sudarydamas teisinį neaiškumą.Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi skolų valdymo ataskaita, tačiau nepaisant to, nepagrįstai ieškovės naudai priteisė tik 1/3 dalį skolos. Teismas neatsižvelgė į tai, jog pagal skolų valdymo ataskaitą reikalavimas dėl administravimo sudarė 383,03 Eur, dėl elektros - 54,54 Eur (nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2011 m. balandžio mėn.), dėl aplinkos tvarkymo (pozicija skolų valdymo ataskaitoje - kiti darbai) - 14,09 Eur, dėl vandens - 252,40 Eur, iš viso 704,06 Eur, ir ieškinį atmetė didesnėje dalyje nei turėjo, deklaratyviai nurodydamas, jog ieškinys turėtų būti tenkinamas tik 1/3 dalyje.Teismas sprendime nenurodė pakankamai aiškių teisinių ieškinio atmetimo motyvų bei argumentų, kodėl priteisė iš atsakovės tik 1/3 dalį skolos. Teismas išsamiai nenurodė, kokių paslaugų suteikimo atsakovei ieškovė neįrodė, nors atmetė net trečdalį ieškinio reikalavimų. Teismas pasisakė tik dėl teritorijos valymo ir dalyje dėl bendrosios elektros, tačiau neatsižvelgė į tai, jog atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neginčija elektros paslaugos teikimo nuo 2011 m. balandžio mėn., kadangi ieškovė pertvarkė elektros skydinę. Todėl teismas negalėjo atmesti ieškovės reikalavimo dėl skolos priteisimo už elektros tiekimą laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio mėn. arba gegužės mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. Teismas taip pat pasisakė, jog ieškovė neįvykdė reikalavimo pateikti atsakovei informacijos apie priskaičiuotus mokesčius, todėl šios aplinkybės sudaro pagrindą mažinti ieškinio reikalavimus, tačiau detaliau reikalavimas buvo sumažintas dėl nepakankamo apeliantės bendradarbiavimo. Taigi, ieškinys iš dalies atmestas skirtingais pagrindais, t. y. pirma, dėl atsakovei nesuteiktos tinkamos informacijos apie mokesčius, antra, dėl neįrodytų paslaugų teikimo apimties (elektros, vandens teikimo bei teritorijos tvarkymo). Visgi šios aplinkybės nesudaro pagrindo teismui patenkinti tik 1/3 dalies reikalavimų. Apeliantė pažymi, jog teismas atmetė reikalavimus dėl bendrojo vandens paslaugos - 252,40 Eur, dėl bendrojo naudojimo elektros iki 2011 m. balandžio mėn. – 54,54 Eur, dėl teritorijos tvarkymo – 14,09 Eur, t. y. iš viso 321,03 Eur, todėl likusi ieškinio dalis dėl 617,00 Eur turėjo būti patenkinta.Teismas visapusiškai neišnagrinėjo visų byloje esančių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, neįvertino faktinės situacijos, o faktinę situaciją motyvuotai įvertino tik dalyje ginčo t. y. dėl vandens ir teritorijos tvarkymo. Teismas netinkamai įvykdė savo pareigą kvalifikuoti teisinius santykius, pakankamai ir aiškiai motyvuoti teismo sprendimą, visapusiškai ištirti bei įvertinti į bylą pateiktus įrodymus, kas lėmė, jog nebuvo atskleista bylos esmė. Apeliantės vertinimu, vien tam tikro laipsnio neatitiktis tarp duomenų, užfiksuotų į bylą pateiktuose įrodymuose t. y. skolų valdymo ataskaitose, nėra pagrindas atmesti ieškinį tokia apimtimi, kuria ieškinys buvo atmestas. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė D. D. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės atsakovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Nors apeliantė nurodo, kad teismas neva neišsprendė jos ieškinio pagrindo pakeitimo nutartimi, tačiau ieškinio pagrindo pakeitimo apskritai nebuvo. Teismas sprendime tik konstatavo, kad ieškovė faktiškai pakeitė ieškinio pagrindą bylos eigoje. Be to, ieškovė neprašė teismo keisti ieškinio pagrindą, o 2017 m. spalio 16 d. pareiškimu „Dėl papildomų paaiškinimų pateikimo“ tik nurodė, kad savo reikalavimus grindžia naujai pateikiama paslaugų teikimo sutartimi.Apeliantės pateiktos skolų valdymo ataskaitos pačios savaime neįrodo reikalavimų pagrįstumo. Teismo proceso metu buvo išsiaiškinta, kad šios ataskaitos netikslios, neteisingos, todėl aiškintasi iš esmės apie teiktų paslaugų kiekį ir įkainius. Atsakovė pagrįstai nesutiko su bendros elektros skaičiavimu, nes ieškovė neišsprendė be pagrindo gautų sumų grąžinimo iki antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes 2011-03-14; su vandens mokesčio skaičiavimu, nes išaiškėjo, kad apeliantė reikalauja dvigubai ir net trigubai didesnio vandens abonentinio mokesčio; su aplinkos tvarkymo mokesčių skaičiavimu, nes ieškovė nesugebėjo nurodyti, kokia teritorija tvarkyti priskirta atsakovės namui; su administravimo mokesčio skaičiavimu, nes jis, nors neva taikytina fiksuota mokesčio suma už 1 kv. m, taip pat buvo kintamas.Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad teismas neišskyrė, kokia dalimi atmeta ieškinį dėl to, kad apeliantė neteikė informacijos, ir kokia dalimi dėl to, kad apeliantė neįrodė pozicijų pagrįstumo. Akivaizdu, kad teismas net negalėjo taip išskirti ieškinio dalyko, nes apeliantė apskritai nepateikė jokio mokesčių skaičiavimo pagrindimo.Atsakovė nesutinka su apeliantės teiginiu, kad teismas paneigė atsakovės pareigą išlaikyti bendrą turtą – priešingai, teismas be jokių įrodymų priteisė net 1/3 ieškinio, nors ieškovė neįrodė ieškinio – nepateikė atliktų darbų apimties, įkainių ir kt. pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus sprendžia dėl teisingo bylos išsprendimo. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas daugiabučio namo administratorius ir vieno iš patalpų savininko ginčas dėl mokesčių už bendro naudojimo objektų eksploatavimą dydžio, mokesčių skaičiavimo metodikos teisingumo, susidariusių skolų už suteiktas paslaugas dydžio, įrodymų pakankamumo.Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog ieškovė UAB „Mano būstas“ teikia 8 aukštų poilsio paskirties pastato namo, esančio (duomenys neskelbtini) (I korpusas), butų ir kitų patalpų savininkų bendrąja daline nuosavybe priklausančių bendro naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Ieškovė administratorės veiklą vykdo 2005-12-28 Sutarties Nr. 05-12-253, sudarytos tarp UAB „Lucanica“ ir AB „Rubicon City Service“, pagrindu. Nuo 2012-02-01 AB „City Service“ teises ir pareigas perėmė UAB „City Service LT“, kurios pavadinimas nuo 2012-07-09 pakeistas į UAB „Mano būstas LT“, nuo 2015-07-21 pavadinimas pakeistas į UAB „Mano būstas“ (Juridinių asmenų registro duomenys).Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pateiktų duomenų (21.4 e. b. l.) matyti, kad (duomenys neskelbtini) įregistruotas poilsio pastatas lKlp (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas 14 446,25 kv. m. Pastatų kompleksą sudaro pagrindinis pastatas lKlp ir priestatų- lklp (valgykla), 2k8p (korpusas I), 3kl2p (korpusas II), 4kl0p (korpusas III), 5k2p (klubas) ir 6klp (priestatas). Atsakovei nuosavybės teise priklausančios 46,06 kv. m ploto poilsio patalpos (duomenys neskelbtini), yra pagrindinio pastato IKI p priestate - 8 aukštų pastate 2k8p (korpusas I), kuris nėra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Atsakovei D. D. nuo 2008-07-23 nuosavybės teise priklauso 35,14 kv. m bendro ploto su dalimi bendro naudojimo patalpų negyvenamosios patalpos - poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Iš Registrų centro duomenų (21. 4 e. b. l.) matyti, kad aukščiau minėtas pastatų kompleksas yra žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-10-12 kadastrinių matavimų duomenimis, žemės sklypo bendras plotas - 2,3838 ha, užstatyta teritorija - 2,2247 ha. Nekilnojamojo turto registre žemės sklypas įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu, valstybinė žemės patikėjimo teisė - Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Žemės sklypo registre Nr. (duomenys neskelbtini)įregistruoti juridiniai faktai apie sudarytas nuomos sutartis, nuomininkas - UAB „Palangos linas“. Duomenų apie tai, koks konkrečiai žemės sklypo plotas priskirtas korpusui I (8 aukštų pastatui, kuriame yra atsakovės patalpos), Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturi.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2018 m. balandžio 30 d. sąskaitos faktūros kopiją, iš kurios turinio matyti, jog ieškovė už suteiktas komunalines paslaugas ir namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir remontą 2018 metų balandžio mėnesį atsakovę ragina apmokėti 42,42 Eur sumą (el. b. 3 t. b. l. 57). Atsakovė prašo šį įrodymą prijungti prie bylos, prašyme teigia, kad pridėtu rašytiniu įrodymu įrodinėja tas aplinkybes, jog ieškovė piktnaudžiauja patikėjimo teise ir įrodo nepagrįstą lėšų reikalavimą iš atsakovės (el. b. 3 t. b. l. 56). Prašymas netenkintinas. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiama dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 27 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo išspręstas ieškovės reikalavimas priteisti susidariusią skolą iš atsakovės. Kadangi 2018 m. balandžio 30 d. sąskaita išrašyta po minėto teismo sprendimo priėmimo, sąskaitoje nurodoma informacija nėra bylos nagrinėjimo faktinis pagrindas ir dalykas.
Dėl daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir pareigos proporcingai apmokėti su bendru turtu susijusias išlaidas (CK 4.82 straipsnio 1,3 3 dalys).
Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti asmeninė arba bendroji. Viena bendrosios nuosavybės teisės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybės teisė (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis) CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, pažymi, kad ieškovės ir atsakovės teisiniai santykiai reglamentuojami įstatymo nuostatų – CK 4.82 straipsnio 3 dalies, 4.83 straipsnio 3 dalies, 4.84 straipsnio 1–4 dalių, įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, tarp jų – Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų.
Dėl ginčo esmės
Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigė, kad atsakovė vengė mokėti privalomus mokėjimus už bendrosios nuosavybės eksploataciją - už bendro naudojimo patalpose/bendrosios inžinerinės įrangos sunaudotą elektros energiją, patiektą vandenį, namo lifto eksploataciją, bendro naudojimo patalpų bei pastatams priskirtos teritorijos valymą bei priežiūrą bei kitas bendrojo naudojimo patalpų/bendrųjų pastato konstrukcijų/bendrosios inžinerijos įrangos eksploatacijai būtinas išlaidas, skaičiuojamas nuo patalpų bendrojo naudingo ploto. Ieškovė nurodė, jog ieškovė bendrai už suteiktas paslaugas ir atliktus darbus yra skolinga 2017,87 Eur, vėliau nurodė 2019,18 Eur sumą (el. b. 1 t. b. l. 3, 143, 144). Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovė privalo pateikti išsamius, konkrečius skaičiavimus apie susidariusią skolą, jos dydį, nurodyti kokios paslaugos yra suteiktos ir kiek paslaugos kainuoja atsakovės turimai turto daliai daugiabučiame name. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad rengiantis bylą nagrinėti teisme, pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovę pateikti detalų kiekvienos mokesčio rūšies paskaičiavimą; nurodyti konkretų tarifą kiekvienai mokesčio rūšiai ir kokiu teisės aktu jie patvirtinti; nurodyti konkrečius faktinius duomenis, pagal kuriuos paskaičiuota prašomo priteisti iš atsakovės kiekvienos mokesčio rūšies mokesčio suma; nurodyti, koks žemės sklypo plotas yra priskirtas tvarkomai teritorijai prie daugiabučio namo, kuriame yra atsakovei priklausantis turtas, ir už kurį skaičiuojamas mokestis už tvarkomą teritoriją; nurodyti, kokiu teisės aktu nustatytas žemės sklype tvarkomos teritorijos plotas ir jį pateikti; nurodyti detalų šio mokesčio paskaičiavimo mechanizmą, tarifus ir kitus duomenis reikalingus šio mokesčio apskaičiavimui (popierinės b. 2 t. b. l. 93, 3 pastraipa). Pirmosios instancijos teismas skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavo, jog ieškovė nepateikė reikalaujamų įrodymų apie mokesčių rūšis, jų dydį, konkrečios nesumokėtos mokesčio dalies paskaičiavimų, konstatavo, jog ieškovė pateikė prieštaringus duomenis apie atsakovės turtui prižiūrėti sunaudotą elektros energiją, pateikė netikslius skaičiavimus apie mokėtinus mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas, nepagrindė skaičiuoto mokesčio už teritorijos priežiūrą, todėl sprendė, kad teismas neturi galimybės patikrinti ir įvertinti ieškinio pagrįstumo (popierinės b. 2 t. b. l. 93, 4 pastraipa, b. l. 97, 3, 5 pastraipos). Nežiūrint nurodytų motyvų, teismas sprendimu ieškinį patenkino, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, priteisė ieškovei iš atsakovės 673 Eur skolos sumą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštaringas, jo motyvuojamoji dalis prieštarauja teismo sprendimo rezoliucinei daliai. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neįvykdė įstatymo leidėjo įtvirtintos pareigos įvertinti įrodymų visumą, aiškiai motyvuoti teismo sprendimą. Nurodomi procesinės teisės normų pažeidimai leidžia daryti išvadą, kad dėl nurodomo procesinės teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes nagrinėjamu atveju nebuvo atskleista bylos esmė. Kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).Kauno apygardos teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pareiga įrodyti ieškinio reikalavimą ir jo pagrįstumą šios kategorijos bylose tenka ieškovei. Dėl to bylą nagrinėjant pakartotinai, būtina iš ieškovės išreikalauti duomenis atskirai apie visus atsakovei paskaičiuotus ir nesumokėtus mokesčius už bendro naudojimo objektų eksploatavimą, apie paskaičiuotus ir nesumokėtus mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas, pateikti detalų kiekvienos mokesčio rūšies paskaičiavimą; nurodyti galiojantį tarifą kiekvienai mokesčio rūšiai ir kokiu teisės aktu jie patvirtinti. Tokių įrodymų nepateikimas turi būti įvertintas galutiniame teismo procesiniame sprendime ir šios kategorijos bylose negali būti sprendžiama dėl skolos priteisimo vadovaujantis abiejų šalių interesų pusiausvyros principu, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovei teisines paslaugas teikė advokatė E. J. pagal 2018 m. balandžio 5 d. atstovavimo sutartį (el. b. 3 t. b. l. 34). Atsakovė pateikė kvitą, kad turėjo 100 Eur teisinės pagalbos išlaidų pagal 2018 m. balandžio 5 d. (el. b. 3 t. b. l. 35). Kadangi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra priimamas galutinis procesinis sprendimas, šalių turėtos bylinėjimosi išlaiduos nepaskirstomos. Visas šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės teismo posėdyje.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.