- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-19
- Bylos Nr.
- e2A-935-603/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14385-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas NPC”
- Atsakovas
- G. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas NPC” ( buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Namų priežiūros centras”) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano būstas NPC“ ieškinį atsakovei G. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Mano būstas NPC“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės G. A. 138,55 Eur skolą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jog 2012-07-20 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1522 pagrindu, kurio galiojimas yra pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-28 įsakymu Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ nuostatomis, teikia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovei priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas. Ieškovės teigimu, laikotarpiu nuo 2018-10-01 iki 2019-03-31 (imtinai) ieškovė paskaičiavo 138,55 Eur dydžio sumos mokesčius atsakovei už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą bei suteiktas komunalines paslaugas, kurių atsakovė ieškovei nėra sumokėjusi, nors tokia pareiga kyla pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.82 straipsnio 3-4 dalis ir 4.84 straipsnio 9 dalį. Nurodė, jog ieškovė administravimo, eksploatavimo bei kitas komunalines paslaugas teikia vadovaudamasis 2018-08-20 Sutarties Nr. NPCV-SUT-18-0141/1, pasirašytos su namo, adresu (duomenys neskelbtini), statytoju UAB „Rinvest“, pagrindu, pagal kurios 3 punktą ieškovei kyla prievolė teikti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas, o namo butų ir kitų patalpų savininkams – šiuo atveju kyla prievolė sumokėti už administratoriaus suteiktas paslaugas, kurių teikimo tarifai yra nurodyti minėtos Sutarties 5.1. p. nuostatose. Ieškovės teigimu, atsakovė prievolės atsiskaityti nevykdė ir už suteiktas paslaugas mokesčių nesumokėjo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2017-09-04 Buto bei žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo ir naudojimosi žemės sklypo dalimi tvarkos nustatymo sutarties pagrindu įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei 625/62590 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, sutarties nuostatos pagrindžia aplinkybę, jog atsakovei priklausantis butas nėra baigtas statyti ir statytojas (t. y. pardavėjas) UAB „Rinvest“ prisiėmė prievolę užbaigti daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybą, statybos užbaigimą įregistruoti iki 2018-06-30 (imtinai), todėl daugiabutis gyvenamasis namas gali būti eksploatuojamas ir jame paslaugos gali būti teikiamos tik tuo atveju, kai yra įregistruotas statybos užbaigimą patvirtinantis dokumentas. Pažymėjo, jog duomenų, ar namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą patvirtinantis dokumentas yra įregistruotas viešajame registre teisės aktų nuostatose numatyta tvarka, neturi, todėl ieškinio reikalavimai sumokėti skolą už paslaugas, ieškovės teiktas laikotarpiu nuo 2018-10-01 iki 2019-01-22 (imtinai) yra visiškai nepagrįsti. Atsakovės teigimu, abejonių kelia ieškovės kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, teikiamų paslaugų apimtis bei jų teisinis pagrindas, kadangi jai nėra žinoma apie įsteigtą bendriją bei sudarytą gyventojų sudarytą jungtinės veiklos sutartį valdyti/prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus, be to, atsakovei nėra taip pat žinoma ir tai, ar daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai būtų priėmę sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo ir tokį pasirinkimą būtų patvirtinusi Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Atsakovės teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-07-20 įsakymu nebuvo patvirtinta teisė ieškovei teikti paslaugas daugiabučiui gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kadangi šiuo įsakymu patvirtintame daugiabučių gyvenamųjų namų sąraše nėra daugiabučio gyvenamojo namo; jo taip pat ir negalėjo būti, kadangi administracinio akto priėmimo metu šis namas net nebuvo dar statomas. Taip pat atsakovė nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija į jos kreipimąsi suteikti informaciją apie tai, ar ieškovė yra pripažinta namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratore, 2019-06-12 raštu Nr. 19/(3.3.2.26E-UK) informavo, jog šio namo bendrojo naudojimo objektų valdymas yra neįregistruotas ir savivaldybės administracija nėra paskyrusi šiam namui bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, be to, šio namo butų savininkai nėra pateikę prašymo skirti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus ir skyrius taip pat neturi duomenų, jog name būtu įsteigta daugiabučių namų savininkų bendrija ar bendrojo naudojimo objektų valdymui būtų sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Atsakovė pažymėjo ir tai, kad ieškovė reikalavimus įrodinėja tik bendra įsiskolinimo lentele, kurioje yra nedetalizuotos konkrečios atsakovei suteiktos paslaugos, o iš atsakovės kartu su atsiliepimu pateikiamų ieškovo išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų turinio matyti, jog ieškovas teikia tokias paslaugas : „administravimas“, „bendrojo naudojimo objektų nuolatinė priežiūra“, „bendrų patalpų valymas“, „privalomosios kaupiamos lėšos namo atnaujinimui“, „skaitiklių duomenų nuskaitymas“, „vandens pardavimo kaina“, „vanduo bendram naudojimui“, be to, kartais ieškovas nurodo teikęs ir tokias paslaugas, t. y. kaip „už kelio užtvaro telefono numerius“, „vaikų žaidimų aikštelės priežiūra“ ir kt.. Atsakovės vertinimu, ieškovės nurodytos paslaugos - „už kelio užtvaro telefono numerius“ ir „vaikų žaidimų aikštelės priežiūra“ nėra susijusios su įstatymų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, atsakovė nėra išreiškusi sutikimo ieškovei dėl nurodytų paslaugų teikimo, be to, nėra žinoma, jog kiti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų savininkai susirinkimo metu būtų priėmę sprendimą dėl papildomų paslaugų teikimo. Atsakovės teigimu, ieškinyje nurodyta sutartis dėl administravimo paslaugų teikimo yra sudaryta tarp ieškovės ir statytojo UAB „Rinvest“ ir byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog butų savininkai, t. y. šiuo konkrečiu atveju atsakovė, būtų supažindinta su sutarties sąlygomis, todėl visi sutarties įsipareigojimai turi būti nukreipti į sutarties šalį, t. y. į UAB „Rivest“. Atsakovė nurodė, kad nebuvo informuota apie sutarties sudarymą, jos sąlygas bei kylančius sutartinius įsipareigojimus, be to, ieškovės pozicija dėl teisinio pagrindo reikšti ieškininius reikalavimus atsakovei nėra nuosekli, kadangi ieškinyje minimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, kai tuo tarpu atsakovei pateikus priešingus įrodymus, dublike minima sutartis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškovės ieškinio netenkino, priteisė atsakovei iš ieškovės 700 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų.
5. Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių ir jų atstovių paaiškinimus, konstatavo, jog ieškovės ieškinys yra nepagrįstas bei neįrodytas.
6. Sutiko su atsakovės argumentu, jog nagrinėjamu atveju yra abejotina ieškovės kaip bendrojo naudojimo objektų administratorės teikiamų paslaugų apimtimi bei jų teisiniu pagrindu, kadangi ieškovė neįrodė tokių paslaugų teikimo pagrįstumo. Pažymėjo, jog byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymui būtų įsteigta daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, kad šiame name yra gyventojų sudaryta jungtinės veiklos sutartis valdyti / prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus ar minėto gyvenamojo namo butų savininkai būtų priėmę sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo ir tokį pasirinkimą būtų patvirtinusi Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-07-20 įsakymas nesuteikia ieškovei teisės teikti administravimo paslaugas daugiabučiui gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kadangi šiuo įsakymu patvirtintame daugiabučių gyvenamųjų namų sąraše nėra nurodytas minėtas daugiabutis namas, be to, jo ir negalėjo būti, kadangi administracinio akto priėmimo metu daugiabutis namas dar net nebuvo statomas; kita vertus, net jei daugiabutis gyvenamasis namas būtų įtrauktas, ieškovei terminas teikti paslaugas buvo numatytas tik iki 2018-12-31 (imtinai), kai tuo tarpu ieškinyje įsiskolinimo laikotarpis iki 2019-03-01 (imtinai).
7. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, tarp jų ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019-06-12 raštą Nr. 19/(3.3.2.26E-UK), PVM sąskaitų – faktūrų turinį, aplinkybę, jog atsakovė nėra išreiškusi ir jokio sutikimo ieškovei dėl papildomų paslaugų teikimo, o ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad kiti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų savininkai susirinkimo metu būtų priėmę sprendimą dėl papildomų paslaugų teikimo CK 4.85 straipsnio nuostatose numatyta tvarka, sprendė, jog ieškovė taip pat neįrodė ir aplinkybės, kokiu teisiniu bei faktiniu pagrindu kas mėnesį ieškovė skaičiuoja įmokas už papildomas paslaugas, nesusijusias su privalomaisiais statinių naudojimo bei priežiūros reikalavimais.
8. Konstatavo, jog ieškovė dublike pakeitė ieškinio pagrindą, nurodydama, kad ieškovė turi teisę rinkti mokesčius iš atsakovės sutarties su statytoju pagrindu, tačiau sprendė, jog tokia sutartis tretiesiems asmenims, tarp jų ir atsakovei, teisių ir pareigų nesukuria ir galioja tik sutarties šalims.
9. Pažymėjo, kad byloje taip pat nepateiktas sutarties priedas Nr. 1, kuriame būtų gyventojų sutikimai (parašai) dėl mokesčių rinkliavų ir jų dydžių, ieškovė tokio priedo neturi, todėl dvišalė sutartis ir jos nuostatos, nesant visų namo gyventojų sutikimų ir apie šios sutarties sudarymą net nežinant namo gyventojams, negali būti taikomos ir panaudotos prieš trečiuosius asmenis be jų žinios.
10. Įvertinęs LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatas, bei atsižvelgęs į šios civilinės bylos nagrinėjimo apimtį, į tai, kad civilinės bylos nagrinėjimas netruko itin ilgą laiką, t. y. byla iš esmės buvo išnagrinėta per vieną trumpą teismo posėdį, be to, pačios bylos esmė nebuvo itin sudėtingi teisės taikymo bei nagrinėjimo klausimai, sprendė, sumažinti advokato padėjėjos teisinės pagalbos išlaidas iki 700 Eur dydžio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Ieškovė UAB „Mano būstas NPC“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Ieškovė namą, adresu (duomenys neskelbtini), administruoja 2018 m. rugpjūčio 20 d. sutarties Nr. NPCV-SUT-18-0141/1, sudarytos su statytoju UAB „Rinvest“ pagrindu, kurioje numatyta, kad sutarties pagrindu yra aptarnaujamas namas, kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas. Pažymi, jog minėta sutartis sudaryta remiantis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau - įsakymas), pagal kurio 107 punktą statytojas, pagal Statybos įstatymo [8.3] nuostatas užbaigęs daugiabučio namo statybą ir įregistravęs statinį ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre, be kita ko, saugo su namo statyba susijusią dokumentaciją ir prižiūri bei atsako už namo bendrojo naudojimo patalpas, inžinerines sistemas ir pastato laikančiąsias konstrukcijas bei jo nuosavybei priklausančius butus, kol susikurs savininkų bendrija, bus sudaryta namo savininkų jungtinės veiklos sutartis arba bus paskirtas namo bendrojo naudojimo objektų administratorius. Nurodo, kad galiojantys teisės aktai nenumato galimybės daugiabučio gyvenamojo namo statytojui su butų ir patalpų savininkais sudaryti sutartis dėl bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir tokiu būdu tapti administratoriumi, todėl statytojas, vykdydamas savo pareigas nurodytas įstatymuose bei siekdamas užtikrinti daugiabučio namo tinkamą priežiūrą, sudarė su ieškove sutartį administravimo, eksploatavimo ir komunalinėms paslaugoms teikti.
11.2. Teismas nevertino aplinkybės, jog bendraturčio pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo. Sudaryta sutartis nėra nutraukta, pagal ją paslaugos buvo teikiamos ir vis dar yra teikiamos, sutartis nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, o namo gyventojai nėra įsteigę nei bendrijos, nei sudarę jungtinės veiklos sutarties, dar daugiau, namo administratoriaus nėra paskyrusi ir savivaldybės vykdomoji institucija, todėl ieškovė yra daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Pažymi, jog teismas absoliučiai nesigilino į galutinius paslaugų gavėjus, kadangi būtent bendraturčių interesų tenkinimui ieškovė teikia nurodytas paslaugas.
11.3. Atsakovė teikiamų paslaugų teisėtumą pradėjo ginčyti tik gavusi teismo pranešimą apie teismo įsakymo išdavimą, o iki tol ji nesikreipė nei į savivaldybę, nei į teismą dėl paslaugų teikimo (ne) teisėtumo. Be to, atsakovė nesidomėjo namo administravimo, bendro naudojimo objektų priežiūra, nors kaip atidi ir rūpestinga savininkė tokią pareigą turėjo, o teiginiai apie tai, jog neva nežinojo apie teikiamas paslaugas, yra teisiškai nereikšmingi. Kadangi paslaugos buvo teikiamos, atsakovė visą laikotarpį neatlygintinai naudojosi ieškovės paslaugomis. Be to, ieškovės atžvilgiu nėra iki šiol priimtas joks įsakymas, kuriame būtų nurodyta, jog paslaugos teikiamos be pagrindo, o ieškovė įpareigojama jas nutraukti, todėl teisėta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią.
11.4. CK 4.236 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu, todėl sistemiškai aiškinant materialinės teisės normas, teisėta yra ir galimybė administravimo paslaugas daugiabučiui namui teikti pagal sandorį (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1010-431/2016).
11.5. Teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl atsakovės kaip namo bendro naudojimo objektų bendrasavininkės pareigos išlaikyti jai priklausantį turtą ir mokėti mokesčius, susidarančius už pastato priežiūrą. Savininkui pareiga apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas atsiranda nuo turto įsigijimo momento, o atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tai, jog yra kitas subjektas, kuris prižiūrėtų bendrojo naudojimo objektus.
11.6. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į imperatyvų daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros reglamentavimą, paslaugų ypatingą svarbą ir faktines aplinkybes, jog daugiabutis neturi kito paslaugų tiekėjo (bendrojo naudojimo objektų administratoriaus), o atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog statytojas būtų atleidęs ją nuo prievolės atsiskaityti už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų teikimą.
11.7. Teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad atsakovei nėra žinoma, ar gyventojai yra ar nėra davę sutikimo dėl ieškovės kaip namo administratorės skyrimo. Pažymi, jog aiškinant statytojo ir ieškovės sudarytą sutartį, galima daryti išvadą, jog statytojas turėjo teisę be gyventojų sutikimo sudaryti tokio pobūdžio sutartį, remiantis aukščiau minėto įsakymo 107 punktu. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, jog sutarties sudarymo metu statytojas buvo daugiau kaip pusės patalpų savininkas, o bendraturčių sprendimai yra priimami CK 4.85 straipsnyje numatyta tvarka.
Atsiliepimas
12. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą teismo prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai:
Šalies argumentai
12.1. Ieškovė nebuvo nuosekli, nurodydama teisinį reikalavimų pagrindą, kadangi pradiniame ieškinyje reikalavimus grindė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais, pagal kurių turinį ieškovė nepaskirta gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-453- 2016, Lazdynėlių g. 32A, Vilnius, administratore; pateikdama dubliką ieškovė pakeitė procesinę poziciją, nurodydama, kad teisinį veikimo pagrindą kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorei suteikia 2018-08-20 sutartis Nr. NPVC-SUT-18-0141/1.
12.2. Ieškovė neįrodinėjo, kokių sandorių pagrindu buvo teikiamos sąskaitose-pranešimuose nurodytos paslaugos, tokios kaip bendrasis patalpų valymas, teritorijos tvarkymas. Mano, kad pateikti dokumentai, tokie kaip Atliktų darbų priėmimo aktas Nr. R-BST-V18-466087“, PVM sąskaita-faktūra Nr. 151, 2019-08-31 PVM sąskaita-faktūra Nr. 01098130, nuotraukos, negali būti vertinami, kaip faktinių paslaugų, jų kiekį ir teisinį pagrindą patvirtinantys įrodymai, kadangi jie tik patvirtina išvadą, jog sutartiniai santykiai yra susiklostę tik tarp šalių. Pažymi, jog 2019-09-02 PVM sąskaita – faktūra nepasirašyta, ji parengta 2019-09-02, kai tuo tarpu skolos laikotarpis 2018 m. spalio mėn.-2019 m. balandžio mėn., nėra duomenų apie tai, jog ieškovės sąskaita apmokėta. 2019-08-31 PVM sąskaitoje-faktūroje geriamojo vandens tiekėjas nurodytas Vilniaus vandenys, pirkėjas - UAB „Rinvest“, tačiau nenurodyta, kokiu pagrindu atsakovei kyla pareiga apmokėti patirtas išlaidas, be to, nurodyta, jog paslaugos teiktos ne daugiabučiui gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), o kitam gyvenamajam namui - (duomenys neskelbtini), o nurodytas teikimo laikotarpis už 2019 rugpjūčio mėn. Be to, byloje pateiktos nuotraukos - neinformatyvios ir negali pagrįsti, kad buvo faktiškai suteiktos paslaugos - lipdukų klijavimo paslaugos, nepagrindžia nurodytų paslaugų kainos, kas darbus atliko ir kokiu pagrindu.
12.3. Nesutinka su apeliantės argumentu, jog teismas nevertino faktinio paslaugų teikimo, kadangi ieškovė neįrodinėjo realaus faktinio paslaugų teikimo ir apimties, o teismas vertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė teisės rinkti mokesčius bei nepagrindė nurodytų mokesčių dydžio.
12.4. Apeliaciniame skunde ieškovė remiasi nauju pagrindu - LR Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. Dl-878, pagal kurį statytojas turi būti atsakingas už bendrojo naudojimo patalpas iki bus paskirtas ar išrinktas daugiabučio gyvenamojo namo administratorius, tačiau nenumatyta, kad statytojas gali atlikti daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus funkcijas. Pažymi, kad jei ir sutinkant, jog statytojui suteikta teisė atlikti daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus funkcijas, numatytas konkretus terminas ir sąlygos, kurioms esant, statytojas privalo būti atsakingas už daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpas, statybos dokumentus, t. y. statyba turi būti užbaigta ir statinys turi būti įregistruotas į VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registrą. Statybos užbaigimas patvirtinamas statybos užbaigimo aktu, nagrinėjamu atveju toks aktas pasirašytas 2019-01-22, todėl statytojas UAB „Rinvest“ turėjo būti atsakingas už daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpas nuo 2019-01-22, kai tuo tarpu paslaugų teikimo sutartis sudaryta 2018-08-20, t. y. tuo metu, kai daugiabučio gyvenamojo namo statyba nebuvo užbaigta. Taigi reikalauti įvykdyti prievolę gali statytojas, bet ne ieškovė, ir tik nuo 2019-01-22.
12.5. Apeliantė nutyli aplinkybę, jog po statybos užbaigimo akto pasirašymo per vieną mėnesį statytojui kilo pareiga kreiptis į savivaldybės administraciją dėl administratoriaus paskyrimo, jeigu nebuvo įkurta daugiabučio gyvenamojo namo bendrija ar sudaryta jungtinės veiklos sutartis, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų apie statytojui įstatymų leidėjo numatytos pareigos įgyvendinimą. Mano, jog tokiu atveju visas įstatymo leidėjo įpareigojimų nevykdymo pasekmes turi prisiimti statytojas, o ne butų savininkai, todėl reikalavimas turi būti reiškiamas sutarties šaliai, t. y. statytojui UAB „Rinvest“.
12.6. Atsakovei, kaip buto savininkei, nekilo pareiga kreiptis dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus paskyrimo, kadangi jai tokia pareiga nenumatyta įstatymų leidėjo. Tokia pareiga pagal įstatymus tenka statytojui ir savivaldybės vykdomajai valdžiai. Taigi bendrojo naudojimo objektų administratorius nebuvo ir nėra paskirtas ne dėl atsakovės netinkamo elgesio. Kadangi statytojas UAB „Rinvest“ neveikė įstatymo leidėjo nustatyta tvarka, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovė yra laikytina bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo.
12.7. Nesutinka su apeliante, jog administravimo paslaugos teiktinos sandorio pagrindu, kadangi administravimo paslaugas sandorio pagrindu gali teikti tik teisėtai paskirtas ir išrinktas bendrojo naudojimo objekto administratorius, o ieškovė tokių kriterijų neatitinka. Be to, būtent ieškovė turi įrodyti paslaugų teikimą, tačiau byloje nepateikti duomenys apie tai, jog sąskaitose – pranešimuose nurodytas paslaugas atliko ieškovė, taip pat nepateikti duomenys, kad kitų sandorių pagrindu subjektai atliko paslaugas. Pažymi, kad taip pat nėra supažindinta, kokiu pagrindu ir apimtimi ieškovė atlieka bendrojo naudojimo objektų administravimą.
Žemesnės instancijos teismas
12.8. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neturi teisinio pagrindo rinkti mokesčius/rinkliavas. Be to, ieškovė negalėjo nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu remiantis buvo 2018-08-20 sutartyje Nr. NPVC-SUT-18-0141/1 numatyti rinkliavų/mokesčiu dydžiai, nors subjektui, veikiančiam kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriui, galioja imperatyvūs reikalavimai dėl rinkliavų/mokesčių dydžio nustatymo.
12.9. Atsakovė neturėjo faktinio pagrindo ginčyti teikiamų paslaugų teisėtumą, kadangi nebuvo žinomas 2018-08-20 sutarties Nr. NPVC-SUT-18-0141/1 turinys. Be to, neginčija apeliantės argumento, jog nemoka už suteiktas paslaugas, kadangi nesutinka nei su teisiniu pagrindu už neva teikiamas paslaugas, nei su nurodytomis paslaugų sumomis.
Šalies argumentai
12.10. Apeliantės nurodytos teismų praktikos ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamos bylos faktine fabula, todėl nėra pagrindo taikyti nagrinėjamoje byloje apeliantės nurodytose bylose pateiktų išaiškinimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
13. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
15. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
16. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės teisės teikti administravimo, eksploatavimo bei kitas komunalines paslaugas bei reikalauti atsakovės įvykdyti prievolę atsiskaityti už teiktas paslaugas.
17. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog atsakovei 2017-09-04 buto bei žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo ir naudojimosi žemės sklypo dalimi tvarkos nustatymo sutarties pagrindu priklauso nuosavybės teise butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei 625/62590 dalis žemės sklypo, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė laikotarpiu nuo 2018-10-01 iki 2019-03-31 (imtinai) paskaičiavo atsakovei 138,55 Eur dydžio mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą bei suteiktas komunalines paslaugas. Atsakovė neneigia, jog yra neatsiskaičiusi su ieškove, įrodinėja teisinio pagrindo teikti administravimo paslaugas nebuvimą bei ginčija nepagrįstai paskaičiuotas rinkliavas/mokesčius.
18. Iš byloje esančių ieškovės procesinių dokumentų bei paaiškinimų matyti, jog ieškovė rėmėsi skirtingais pagrindais, grįsdama teisę teikti administravimo paslaugas, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-07-20 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1522, kurio galiojimas yra pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-28 įsakymu Nr. 30-3400, bei su statytoju UAB „Rinvest“ sudaryta 2018-08-20 sutartimi Nr. NPVC-SUT-18-0141/1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aptarė ir įvertino abu pagrindus, konstatuodamas, jog ieškovė nė vienu iš šių pagrindų neįrodė paslaugų teikimo pagrįstumo. Kadangi apeliantė įrodinėja apeliaciniame skunde tik aplinkybę, jog teisę teikti administravimo paslaugas suteikia su statytoju UAB „Rinvest“ sudaryta 2018-08-20 sutartis Nr. NPVC-SUT-18-0141/1, apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už skundo ribų, pasisakys tik dėl pastarojo pagrindo.
19. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą galima įgyvendinti įsteigiant bendrijas, sudarant jungtinės veiklos sutartis arba paskiriant bendrojo naudojimo objektų administratorių, dėl kurio pasirinkimo sprendimą priima butų ir kitų patalpų savininkai, o paskiria savivaldybės vykdomoji institucija (CK 4.84 straipsnio 1- 2 dalys). Tuo atveju, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija (CK 4.84 straipsnio 2 dalis). Taigi tiek materialinėse teisės normose, tiek Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintuose butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose reglamentuota bendrojo naudojimo objekto administratoriaus paskyrimo tvarka, numatyta, kokiais pagrindais yra išrenkamas ar paskiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.
20. Apeliaciniame skunde remiamasi LR Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. Dl-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo “, kurio 107 punkte įtvirtinta, jog statytojo pareigos pagal Statybos įstatymo [8.3] nuostatas užbaigus daugiabučio namo statybą ir įregistravęs statinį ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre, saugoti su namo statyba susijusią dokumentaciją ir prižiūrėti bei atsakyti už namo bendrojo naudojimo patalpas, inžinerines sistemas ir pastato laikančiąsias konstrukcijas bei jo nuosavybei priklausančius butus, kol susikurs savininkų bendrija, bus sudaryta namo savininkų jungtinės veiklos sutartis arba bus paskirtas namo bendrojo naudojimo objektų administratorius. Taip pat aiškiai įtvirtinta statytojo pareiga raštu kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pagal CK 4.84 straipsnį tuo atveju, jei per 1 mėnesį nuo statinio registravimo Nekilnojamojo turto registre dienos namo butų ir kitų patalpų savininkai nesukuria savininkų bendrijos arba nesudaro namo savininkų jungtinės veiklos sutarties.
21. Nors apeliantė ir remiasi aukščiau nurodytu įsakymu, tačiau, kaip teisingai nurodė atsakovė, iš teisinio reglamentavimo matyti, jog aiškiai įtvirtintos statytojo pareigos siejamos su daugiabučio namo statybos užbaigimu ir statinio ir daiktinių teisių į jį įregistravimu. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog užbaigimo aktas pasirašytas 2019-01-22 (pagal LR Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. Dl-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo" 10.2 punktą statybos užbaigimą patvirtinantis aktas yra statybos užbaigimo aktas), nuo tada pagal teisinį reglamentavimą, statytojas turi 20 nutarties punkte nurodyto įsakymo 107 punkte nurodytas pareigas. Taigi įvertinus byloje esančias faktines aplinkybes, tarp jų atsakovei paskaičiuotos skolos susidarymo laikotarpį (nuo 2018-10-01 iki 2019-03-31), statybos užbaigimo akto pasirašymą 2019-01-22, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog minėtas įsakymas pagrindžia teisinį ieškovės paslaugų teikimą. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog statytojas nevykdė pareigos per vieną mėnesį raštu kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pagal CK 4.84 straipsnį, nors gyventojai nebuvo įkūrę savininkų bendrijos bei sudarę jungtinės veiklos sutarties, taigi, atsakovė neturi būti atsakinga už statytojo pareigų nevykdymą.
22. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, jog administravimo paslaugų teikimo pagrindas yra 2018 m. rugpjūčio 20 d. sutartis Nr. NPCV-SUT-18-0141/1, sudaryta su statytoju UAB „Rinvest“. Iš tiesų, minėtoje sutartyje numatyta, kad sutarties pagrindu yra aptarnaujamas namas, kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, tačiau vien tik tokios aplinkybės nurodymas nesudaro teisinio pagrindo reikalauti atsakovės apmokėti paskaičiuotas rinkliavas ir mokesčius. Visų pirma, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sutartis yra sudaryta tarp ieškovės ir statytojo UAB „Rinvest“, sutarties 2.1. punkte, kuriame apibrėžtas sandorio objektas, nustatyta, kad tai santykiai, atsirandantys tarp statytojo ir ieškovės, pastarajai teikiant namo administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, todėl sutartiniai santykiai sieja sutartį sudariusias šalis, o ne trečiuosius asmenis, tame tarpe ir atsakovę. Antra, nors sutartyje ir nurodyta, jog aptarnaujamas namas, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė buvo informuota apie sudarytą sutartį, supažindinta su sutarties turiniu ir sutarties pagrindu teikiamas paslaugas. Byloje taip pat nėra rašytinių įrodymų apie tai, jog su sutartimi būtų supažindinti ir kiti daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai ar jie būtų balsų dauguma nusprendę pritarti sutarties nuostatoms. Apie tai, jog atsakovė buvo supažindinta su sudarytos sutarties sąlygomis, ieškovė nepateikė įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, nors pareiga pagrįsti reikalavimo pagrindą pagal civiliniame procese galiojantį rungtyniškumo principą tenka būtent ieškovei (CPK 12, 178 straipsnis). Pažymėtina, jog teisine prasme negali būti pateisinama situacija, kuomet sutartį sudariusi (-os) šalis (-ys) neatskleidžia sutarties turinio tretiesiems asmenims, tačiau reikalavimą įvykdyti pareigas grindžia tarpusavyje sudarytos sutarties pagrindu. Ir nors apeliantė įrodinėja, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad name dauguma butų priklausė statytojui, tokia aplinkybė nesudaro pagrindo už kitus butų savininkus nuspręsti pasitelkti konkretų administratorių, juolab kad, ieškovė neįrodinėja supažindinimo su sutarties nuostatomis fakto. Taigi konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog dvišalė sutartis, nesant trečiųjų asmenų, tarp jų ir atsakovės, sutikimo ar dar daugiau, supažindinimo, negali sukurti jai teisių ir pareigų.
23. Vienas iš ieškovės argumentų, kuriuo ji remiasi įrodinėdama administravimo paslaugų teikimo pagrindo pagrįstumą, yra tai, jog administravimo paslaugas daugiabučiam namui galima teikti remiantis sandorio pagrindu, t. y. CK 4.236 straipsnio 2 dalis, ir tokį argumentą grindžia Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1010-431/2016). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą minėta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.). Šiuo atveju akivaizdu, kad nagrinėjamos ir ieškovės minimos apeliaciniame skunde bylos ratio decidendi nesutampa, kadangi nurodytoje civilinėje byloje buto savininkė ir bendrojo naudojimo objekto administratorė buvo sudarę sutartį ir pradinė administratorė perleido naujai administratorei visas pradinės administratorės teises ir pareigas, kai tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą atsakovei grindžia su statytoju sudarytos sutarties pagrindu. Taigi vertintina, jog ieškovė nurodomu išaiškinimu šioje byloje remiasi nepagrįstai.
24. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, taip pat remiasi argumentu, jog teismas nepasisakė dėl faktinio paslaugų teikimo bei atsakovės pareigos išlaikyti bei prižiūrėti turtą. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog iš tiesų pirmosios instancijos teismas nors ir siaurai, tačiau vis tik vertino ieškovės išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose nurodytą paslaugų teikimą ir jų pagrįstumą. Taigi, šis apeliantės argumentas nėra pagrįstas.
25. Apeliacinės instancijos teismas, papildydamas pirmosios instancijos teismo argumentus, pažymi, jog CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi šiuo atveju ieškovė turi pareigą įrodyti iš atsakovės prašomų priteisti išlaidų už bendro naudojimo objektų administravimą pagrįstumą. Vertintina, jog ieškovės pateikti mokėjimo pranešimai nelaikytini įrodymais, patvirtinančiais prašomų priteisti išlaidų pagrįstumą, nes pagal šiuos pranešimus nėra galimybės nustatyti, kokių pradinių duomenų pagrindu buvo apskaičiuoti pranešimuose nurodyti mokesčiai. Nors ieškovė ir nurodo, jog mokesčiai apskaičiuoti pagal 2018 m. rugpjūčio 20 d. sutartyje Nr. NPCV-SUT-18-0141/1 nurodytus tarifus, tačiau, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, byloje nėra duomenų apie tai, jog tiek daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai, tiek atsakovė būtų supažindinti su sutartimi ir su sutartyje nurodytais paslaugų teikimo tarifais.
26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, jog bendraturčio pareiga išlaikyti priklausantį turtą ir mokėti mokesčius negali būti paneigiama, tačiau, pažymėtina, jog CK 4.83 straipsnio 4 dalyje imperatyviai reglamentuota, jog buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Iš byloje pateiktų mokėjimo pranešimų matyti, jog ieškovė skaičiavo tokias išlaidas kaip „vaikų žaidimų aikštelės priežiūra“, „už kelio užtvaro telefono numerius“, pateikė duomenis, kad atliko lipdukų klijavimo paslaugas, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie atsakovės duotą sutikimą tokioms su privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais susijusioms paslaugoms. Taigi pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė ir išlaidų papildomoms paslaugoms, nesusijusioms su privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, teisėtumo.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, teisingai įvertino ieškovės įrodinėjamų pagrindų turinį ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė administravimo paslaugų teisinio pagrindo ir nepagrindė rinkliavų/mokesčių. Dėl to yra pagrindas apeliacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, apeliantei neatlyginamos bylinėjimosi išlaidos.
30. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas netenkintas, atsakovė įgijo teisę į advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).
31. Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2019 m. trečiąjį ketvirtį (atsiliepimas į apeliacinį skundą surašytas ir teismui išsiųstas 2020 m. sausio mėn. (2020 m. pirmąjį ketvirtį)) sudarė 1317,60 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistina suma sudaro 1 712,88 Eur (1317,60 Eur x 1,3).
32. Atsakovė pateikė teismui 653,40 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiančius įrodymus apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro apeliacinio skundo analizė ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, atsakovei iš ieškovės priteistinos 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias atsakovė patyrė apeliacinės instancijos teisme.
33. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas NPC“ apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei G. A., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas NPC“, juridinio asmens kodas 125596783, 653,40 Eur (šeši šimtai penkiasdešimt tris Eur 40 Euro ct.) advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis neskundžiama.