- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-18
- Bylos Nr.
- 2A-1010-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16736-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Neringa Švedienė, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- E. D.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Būsto švara“
- Kategorijos
- 2.3.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto švara“ ieškinį atsakovei E. D. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 130,32 Eur skolą, 7,25 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2011 m. balandžio 12 d. sutartimi pradinė administratorė UAB „Auksinis varnas“ perleido naujajai administratorei – ieškovei – visas pradinės administratorės teises ir pareigas. Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, kuriam ieškovė teikia administravimo paslaugas. Atsakovė 2007 m. liepos 5 d. su UAB „Auksinis varnas“ sudarė Pastato (daugiabučio namo) bendrosios nuosavybės dalies administravimo sutartį, pagal kurią UAB „Auksinis varnas“ įsipareigojo teikti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros ir komunalinių paslaugų (organizavimo) paslaugas, o atsakovė įsipareigojo laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas. UAB „Auksinis varnas“ atsakovei teikė bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimo paslaugas. Atsakovė kurį laiką tinkamai vykdė prievolę, tačiau nuo 2008 m. gegužės mėnesio neatsiskaito su ieškove už suteiktas paslaugas. Atsakovės skola už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 5 d. iki 2014 m. kovo 31 d. yra 130,32 Eur. Skola apskaičiuota pagal bendrą atsakovės buto plotą, taikant 2007 m. liepos 5 d. Pastato (daugiabučio namo) bendrosios nuosavybės dalies administravimo sutartyje nustatytus administravimo išlaidų įkainius: 1) nuo 2007 m. liepos 5 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. buvo taikomas 0,10 Lt/mėn. mokestis; 2) nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d., pasikeitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytam minimaliam mėnesiniam atlyginimui – 0,11 Lt/mėn. įkainis. Be to, atsakovė nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2014 m. sausio mėn. yra nesumokėjusi banko komisinio mokesčio – 5,60 Lt (1,62 Eur). Atsakovės ir UAB „Auksinis varnas“ susirašinėjimas patvirtina, kad 2007 m. liepos 5 d. sutarties 3.1 lentelėje buvo padaryta techninė klaida, iš sutarties matyti, kad buvo teikiamos ne pastato priežiūros, o administravimo paslaugos. Ieškovė, skaičiuodama mokestį, vadovavosi 2007 m. birželio 5 d. Teisių perleidimo sutartimi Nr. 355 tarp UAB „Auksinis varnas“ ir AB-F „VITI“, kurios 3.1 punkte lentelėje 1 buvo numatyta, kad teikiamos pastato (namo) administravimo paslaugos. Techninės klaidos buvimas sutartyje nereiškia, kad atsakovei nebuvo suteiktos administravimo paslaugos.
Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimo ir pastato priežiūros paslaugos yra dvi skirtingos paslaugos. Ieškovė be pagrindo administravimo paslaugas prilygina pastato priežiūros paslaugoms. Sutarties 3.1 punkte, nustatančiame teikiamas paslaugas bei jų įkainius, buvo numatyta tik pastato (namo) priežiūra, o bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimas ir mokestis už tai nenumatytas. Kadangi UAB „Auksinis varnas“ ir ieškovė teikė tam tikras administravimo paslaugas (mokėjimo pranešimų parengimas, sutarčių su komunalinių paslaugų teikėjais ir rangovais sudarymas, kt.), taip pat atsižvelgiant į tai, kad abi bendrovės yra pelno siekiantys privatūs juridiniai asmenys, šių administravimo paslaugų kaina buvo įskaičiuota į Sutarties 3.1 punkte nurodytų konkrečių paslaugų kainą. Mokėjimo pranešimuose nepagrįstai nurodomos administravimo išlaidos, kurios sutartyje nenumatytos. Apmokėdama už suteiktas paslaugas, atsakovė mokėjimo nurodymo paskirtyje pažymėdavo, kad administravimo mokestis ir banko komisinis mokestis sutartyje nenumatytas. 2009 m. birželio 23 d. atsakovė pateikė skundą UAB „Auksinis varnas“, kuriame nurodė, kad atsakovei nepagrįstai skaičiuojamas mokestis už administravimą. Atsakydama į atsakovės skundą, UAB „Auksinis varnas“ nurodė, kad sutartyje padaryta klaida – vietoje administravimo nurodyta pastato priežiūra, taip pat pažymėjo, kad klaida bus pataisyta, pakeičiant sutartį, tačiau sutartis nebuvo pakeista. Namas niekada nebuvo perduotas priėmimo-perdavimo aktu iš statytojo UAB „Auksinis varnas“, kuri savo teises ir pareigas perleido ieškovei, nedalyvaujant atsakovei, taip pat negavusi atsakovės sutikimo. Todėl sutartyje numatytos paslaugų teikėjo teisės ir pareigos niekuomet neperėjo ieškovei ir sutartis tarp ieškovės ir atsakovės negalioja. Nei UAB „Auksinis varnas“, nei ieškovė niekada nebuvo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti namo bendrosios nuosavybės administratoriumi, todėl neturėjo teisės teikti tokios paslaugos. Namo administravimo faktas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ieškovė jame nėra nurodyta namo administratore. Ieškovės į bylą pateikti sertifikatai nepatvirtina jos teisės teikti administravimo paslaugas. Ieškovės reikalavimas priteisti 1,62 Eur banko komisinį mokestį yra nepagrįstas, kadangi jis nėra numatytas sutartyje – sutarties 3.1 punkte aiškiai nurodyti visi mokėtini mokesčiai bei jų apskaičiavimo tvarka ir tarifai, o tarp jų banko komisinio mokesčio nėra, taip pat jokių įsipareigojimų dėl papildomų išlaidų apmokėjimo ar pan. nėra apskritai ir kitose sutarties nuostatose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovei 117,22 Eur skolą, 6,52 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (123,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 637,44 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovės valstybės naudai 4,67 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
Teismas nustatė, kad ginčas byloje iš esmės kilo dėl 130,32 Eur skolos pobūdžio, t. y. ar ši skola yra už administravimo paslaugas, ar už pastato (namo) priežiūrą ir ar atsakovei kyla pareiga ją apmokėti bei dėl reikalavimo perleidimo galimumo ir su tuo susijusių aplinkybių (atsakovės sutikimo nebuvimo ir kt.).
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, nusprendė, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos yra išlaidos už administravimo paslaugas. Atsakovės nurodyti teiginiai, kad minėtų išlaidų nėra numatyta tarp jos ir UAB „Auksinis varnas“ pasirašytoje sutartyje, nepaneigia to fakto, kad minėtos išlaidos turi būti atlyginamos. Prievolės atsiranda ne tik iš sutarčių, bet ir iš kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius teisės aktus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Pagal CK 4.82 straipsnį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (pakeista Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831) patvirtintų Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 8.1 punkte numatyta, kad administratorius proporcingai patalpų savininkų daliai bendrojoje nuosavybėje kas mėnesį apskaičiuoja už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą – vadovaudamasis savivaldybės vykdomosios institucijos sprendime dėl administratoriaus skyrimo nurodytu bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifu, neviršijančiu maksimalaus tarifo, apskaičiuoto pagal savivaldybės tarybos nustatytą maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarką. Taigi, nors sutartyje ir nėra numatytos administravimo išlaidos, tačiau pareiga apmokėti šias išlaidas atsakovei, kaip daugiabučio namo patalpų (butų) bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtei, bet kokiu atveju kiltų iš įstatymo. UAB „Auksinis varnas“ ir atsakovės susirašinėjimas patvirtina, jog atsakovei buvo paaiškinta, kad sutartyje padaryta techninė klaida, kad iš tiesų mokestis imamas ne už pastato priežiūrą, tačiau už jo administravimą, todėl atsakovės kategoriškas nesutikimas mokėti šį mokestį, apeliuojant į sutarties keitimą, vertintinas kritiškai, siekiant išvengti mokėtino mokesčio. Teismas sutiko, kad esant padarytai klaidai turėtų būti keičiama sutarties nuostata ar pasirašomas papildomas susitarimas, tačiau, turit omenyje tai, kad už minėtą paslaugą pareiga mokėti kyla iš įstatymo, ši aplinkybė (sutarties nepakeitimas) neeliminuoja atsakovės pareigos mokėti administravimo mokesčio. Be to, sutarties keitimą galėjo inicijuoti ne tik UAB „Auksinis varnas“, tačiau ir pati atsakovė, todėl toks pasyvumas atlikti veiksmus (sutarties keitimą) negali būti perkeltas išimtinai tik UAB „Auksinis varnas“. Teismas, įvertinęs abiejų paminėtų sutarčių nuostatas, nustatė, kad tikėtina, jog 2007 m. liepos 5 d. sutartyje buvo padaryta klaida, kadangi tiek 2007 m. birželio 5 d. Teisių perleidimo sutarties, tiek 2007 m. liepos 5 d. Pastato (daugiabučio namo) bendrosios nuosavybės dalies administravimo sutarties nuostatose (3.1 punkte) iš esmės atkartotos tos pačios paslaugos ir jų tarifai. Teismas pripažino, kad neturi pagrindo vertinti, jog sutartyje administravimo išlaidos nebuvo numatytos. Todėl atmetė atsakovės teiginius, kad minėtas mokestis nebuvo atskirai išskirtas, kadangi jis galimai buvo paskirstytas tarp kitų mokėtinų mokesčių (šias aplinkybes paneigia aukščiau teismo išdėstyti argumentai dėl tokios paslaugos numatymo 3.1 punkto lentelės 1 grafoje).
Teismas nesutiko su atsakovės teiginiais, kad statytojas AB-F „VITI“ neperleido UAB „Auksinis varnas“ teisės vykdyti pastato eksploatavimą, priežiūrą, komunalinių paslaugų teikimą, galimybę tapti administratoriumi, kadangi šiuos atsakovės argumentus paneigia byloje esančios 2007 m. birželio 5 d. Teisių perleidimo sutarties Nr. 355 nuostatos. Minėta sutartis nėra nuginčyta įstatymo numatyta tvarka, todėl yra galiojanti. UAB „Auksinis varnas“, vadovaudamasis būtent minėta sutartimi, sudarė atskiras sutartis su namo butų (patalpų) savininkais, tarp jų ir atsakove dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros ir komunalinių paslaugų teikimo. Įvertinęs 2011 m. balandžio 12 d. Sutarties Nr. 702 dėl pastatų administratoriaus teisių ir pareigų perleidimo nuostatas, teismas nustatė, kad šiuo atveju teisių ir pareigų perleidimas suponuoja tai, kad buvo perleista ir atsakovės skola, nors tas atskirai sutartyje ir nedetalizuota. Minėtos sutarties 1.1 punkte numatyta, kad pradinis administratorius (UAB „Auksinis varnas“) perleidžia, o naujasis administratorius (ieškovas) perima visas pradinio administratoriaus teises ir pareigas, nustatytas sutarties Priede Nr. 2 nurodytose administravimo sutartyse nuo sutarties 1.2 punkte priėmimo-perdavimo aktų pasirašymo dienos. Iš Priedo Nr. 2 matyti, kad priedu buvo perduotos administruojamų namų gyventojų nurodytos sutartys; priedas įsigalioja nuo administratorių pasirašymo dienos (antra Priedo Nr. 2 pastraipa). Administravimo sutartyse numatytų teisių ir pareigų perdavimas reiškia, kad tuo pačiu perduodama ir UAB „Auksinis varnas“ reikalavimo teisė į atsakovės skolą, kuri susidarė dėl sutartyje numatytos atsakovės pareigos nevykdymo – vengimo mokėti mokesčius. Administravimo sutartis, patvirtinanti teisę reikalauti, kad atsakovė vykdytų savo prievoles, naujajam kreditoriui – ieškovui buvo perduota (CPK 6.104 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad minėta sutartimi atsakovės skola ieškovui buvo perleista. Tarp UAB „Auksinis varnas“ ir atsakovės buvo sudaryta Pastato (daugiabučio namo) bendrosios nuosavybės dalies administravimo sutartis, todėl teismas padarė išvadą, kad perleista prievolė nėra tokio pobūdžio, kad jos vykdymui turėtų įtakos pradinio administratoriaus UAB „Auksinis varnas“ asmuo, dėl ko pradinis kreditorius nebūtų galėjęs be atsakovės sutikimo perleisti reikalavimą ieškovui. UAB „Auksinis varnas“ ir ieškovo susitarimas vertintinas kaip universalus verslo dalies, susijusios su aptariamo namo administravimu, perleidimas. Esant šiai aplinkybei, trečiųjų šalių sutikimai tokiam perleidimui nėra reikalingi. Reikalavimo perleidimas atitiko tiek įstatymo, tiek sutarties nuostatas ir nėra išimtinai susijęs su pradinio kreditoriaus asmeniu. Teismas neturi pagrindo ex officio konstatuoti tokio reikalavimo perleidimo neteisėtumą (negaliojimą) kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.80, 1.81 straipsniai). Reikalavimo perleidimo faktas neatima iš atsakovės galimybės reikšti visus atsikirtimus, kuriuos ji turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui UAB „Auksinis varnas“ (CK 6.107 straipsnio 1 dalis).
Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju su pradiniu administratoriumi buvo sudaryta sutartis. Savininkams nesusitarus ir neįsteigus bendrijos ar nesudarius jungtinės veiklos sutarties, taip pat neišsprendus bendrosios nuosavybės administravimo klausimo kita įstatymo nedraudžiama forma, bet kokiu atveju toks administravimas jiems būtų nustatytas administraciniu aktu. Taigi prievolė apmokėti bendrąsias išlaidas bet kokiu atveju atsirastų dėl nekilnojamojo daikto specifikos (daugiabutis namas). Visgi, šioje byloje ginčas iš esmės kilęs tik dėl administravimo išlaidų mokėjimo, kurios neatsiejamai susijusios su galėjimu teikti administravimo paslaugas. Teismas iš Atestuotų įmonių registro nustatė, kad viena iš atestuotų įmonių buvo UAB „Auksinis varnas“. Todėl teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu laikotarpiu UAB „Auksinis varnas“ turėjo teisę teikti administravimo paslaugas. Iš Atestuotų įmonių registro teismas taip pat nustatė, kad administravimo paslaugas galėjo teikti ir ieškovė. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. D1-229 pripažinus netekusiais galios 2002 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. 201 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.02.10:2008 „Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo įmonių atestavimas“ patvirtinimo ir atestavimo komisijos sudarymo“ bei kitus, jį keitusius įsakymus, buvo panaikintas daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo įmonių atestavimas. Taigi nuo 2011 m. kovo 20 d. atestavimo procedūra bendrojo naudojimo objektų administravimo įmonėms panaikinta. CK 6.202 straipsnio 1 dalis numato, kad būtinas atitinkamos valstybės institucijos leidimas, turintis reikšmės sutarties galiojimui ar vykdymui, tik jeigu tam tikri įstatymai tokį būtinumą gauti leidimą nustato. Šiuo atveju atskiro tam tikros valstybės institucijos leidimo nereikia. Šioje byloje administravimas vykdomas ne jungtinės veiklos sutarties pagrindu, taip pat ne įsteigus bendriją ir ne Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu, o juridinio asmens, turinčio teisę teikti administravimo paslaugas, ir namo bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčio, sutarties pagrindu (kitu įstatymo nedraudžiamu būdu). Todėl teismas atmetė atsakovės argumentus, kad nei UAB „Auksinis varnas“, nei UAB „Būsto švara“ negalėjo (negali) teikti administravimo paslaugų. Teismas taip pat nesutiko su atsakovės teiginiais, kad ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės įsiskolinimo sumokėjimo, nes Nekilnojamojo turto registre ieškovas nėra nurodytas namo administratoriumi. Tai, kad administravimas nėra įregistruotas viešame registre ar kad jis nebuvo nustatytas vietos savivaldos institucijos administraciniu aktu, nepaneigia nei pačių paslaugų suteikimo fakto, nei eliminuoja prievolę kompensuoti tenkančią dalį faktiškai suteiktų paslaugų.
Šalies argumentai
Pagal ieškovės pateiktus mokėjimo pranešimus atsakovės skolą už administravimo išlaidas sudaro 404,75 Lt (117,22 Eur). Ieškovė nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kokiu pagrindu prašo priteisti iš atsakovės banko komisinį mokestį, nepateikė įrodymų apie jo patyrimą, nors atsakovė minėtą banko komisinį mokestį ginčijo, todėl teismas šio mokesčio ieškovei iš atsakovės nepriteisė (CPK 178 straipsnis). Vien tai, kad šis mokestis nurodytas mokėjimo pranešime nesudaro pagrindo jį priteisti ieškovui. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, jai priteisiant 117,22 Eur skolą už administravimo išlaidas. Atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotą atsiskaitymą tenkintinas, tačiau minėtos palūkanos priteistinos nuo 117,22 Eur sumos, todėl teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 6,52 Eur palūkanas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė E. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Ieškovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1) Teismas sprendime prieštarauja pats sau, teigdamas, kad pareiga atsakovei mokėti administravimo išlaidas bet kokiu atveju kyla iš įstatymo, o taip pat nurodydamas, jog šiuo atveju bendrosios dalinės nuosavybės administravimas buvo vykdomas pagal atsakovės ir UAB „Auksinis varnas“ pasirašytą 2007 m. liepos 5 d. sutartį. Teismo nurodytas CK 4.82 straipsnis nenustato pareigos mokėti administravimo išlaidas. Teisės aktuose numatyta pareiga atsakovei mokėti už administravimo išlaidas galėtų atsirasti tik tuo atveju, jeigu ieškovė būtų paskirta daugiabučio namo administratore teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 2.2 punkte numatyta, jog administravimo faktas registruojamas Nekilnojamojo turto registre ir nurodomas administratorius. Tuo tarpu ieškovė niekuomet nebuvo paskirta namo administratore, administravimo faktas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Todėl ieškovė niekuomet neįgijo teisės įstatymo pagrindu teikti administravimo paslaugas ir už jas skaičiuoti teisės aktuose numatytą mokestį.
2) Teismas nepagrįstai rėmėsi ne sutarties, sudarytos ieškovės su atsakove, nuostatomis, o teisės aktų nuostatomis, kurios taikytinos tik tada, kai teisės aktų nustatyta tvarka yra paskirtas daugiabučio namo administratorius. Bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimo paslaugos ir pastato priežiūros paslaugos yra dvi skirtingos paslaugos. Teismas nepagrįstai rėmėsi 2007 m. birželio 5 d. teisių perleidimo sutartimi, kurios šalimi atsakovė nebuvo, todėl iš šios sutarties niekaip negalima buvo nustatyti sutarties šalių valios dėl apmokėjimo už administravimo paslaugas. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog atsakovė yra vartotoja, į tai, kad sutarties nuostatos buvo standartinės, pasiūlytos UAB „Auksinis varnas“. Todėl administravimo paslaugų kaina turi būti įskaičiuojama į sutarties 3.1 punkte nurodytų konkrečių paslaugų kainą bei į sutarties 3.3 punkte numatytą 8 procentų mokestį nuo sutarties sumos. Sutartis niekada nebuvo pakeista. Teismas nepagrįstai nurodo, jog sutarties keitimą galėjo inicijuoti ne tik UAB „Auksinis varnas“, tačiau ir pati atsakovė, todėl pasyvumas atlikti veiksmus negali būti perkeltas išimtinai tik UAB „Auksinis varnas“. Atsakovė niekuomet nesutiko su tuo, kad sutartyje yra klaida, todėl sau nenaudingos sutarties pakeitimo ji niekuomet neinicijavo. Be to, nuo 2008 m. gruodžio iki 2009 m. rugpjūčio mėnesio UAB „Auksinis varnas“ mokėjimo pranešimuose nurodė ne administravimo išlaidas, bet mokestį už pastato priežiūrą. UAB „Auksinis varnas“ yra patvirtinusi, kad ji teikia tik administravimo paslaugą ir pastato priežiūra yra įrašyta per klaidą. Todėl mokestis už pastato priežiūrą minėtu laikotarpiu buvo skaičiuojamas visiškai nepagrįstai, nes pastato priežiūros paslaugos UAB „Auksinis varnas“ neteikė.
3) Teismas, priteisdamas ieškovei administravimo išlaidas, analogiškas situacijas nepagrįstai vertino skirtingai: vienu atveju sutartyje nenumatytą administravimo mokestį, kurį atsakovė ginčijo, priteisė iš atsakovės, kitu – prašymą priteisti banko komisinį mokestį – atmetė. 2011 m. balandžio 12 d. sutartyje nėra numatyta, kad UAB „Auksinis varnas“ reikalavimo teisė į atsakovę dėl skolos yra perleidžiama ieškovei. Priešingai, sutartyje numatyta, kad teisės ir pareigos atsiradusios iki priėmimo-perdavimo aktų pasirašymo, lieka UAB „Auksinis varnas“. Todėl reikalavimo teisė į atsakovę dėl skolos už laikotarpį iki 2011 m. balandžio 12 d. niekuomet nebuvo perleista ieškovei, todėl ši suma visiškai nepagrįstai priteista iš atsakovės ieškovei.
4) Pagal sutartį tarp šalių susiklostė dvišalė prievolė, tai yra UAB „Auksinis varnas“ turėjo ne tik teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų už suteiktas paslaugas, bet ir pareigą šias paslaugas atsakovei suteikti. Esant dvišalei prievolei, paslaugų teikėjo teisių ir pareigų perleidimas pagal sutartį buvo galimas tik gavus paslaugų gavėjo, tai yra atsakovės sutikimą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Būsto švara“ prašo atsakovės skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog atsakovės teiginiai, kad minėtų išlaidų nėra numatyta tarp jos ir UAB „Auksinis varnas“ pasirašytoje sutartyje, nepaneigia to fakto, kad administravimo išlaidos turi būti atlyginamos. Prievolės atsiranda ne tik iš sandorių (sutarčių), bet ir iš kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius teisės aktus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Prievolės dalyku gali būti bet kokie veiksmai (veikimas, neveikimas), jeigu jų nedraudžia įstatymas ir jeigu jie neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 6.3 straipsnis). Tokia įstatyme pateikta prievolės samprata leidžia sutikti su teismo padaryta išvada, kad pareiga atsakovei sumokėti administravimo išlaidas, kaip daugiabučio namo patalpų (butų) bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtei, atsirado. Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas. Toks faktas atitinkamai suponuoja bendrosios nuosavybės (bendrųjų reikalų) egzistavimą, jos priežiūros poreikį, jos administravimą. Įstatymai nenumato draudimo bendrojo naudojimo ar bendrosios nuosavybės objektų valdymą pavesti tretiesiems asmenims sutarčių pagrindu. Nagrinėjamu atveju su pradiniu administratoriumi buvo sudaryta sutartis. Savininkams nesusitarus ir neįsteigus bendrijos ar nesudarius jungtinės veiklos sutarties, taip pat neišsprendus bendrosios nuosavybės administravimo klausimo kita įstatymo nedraudžiama forma, bet kokiu atveju toks administravimas jiems būtų nustatytas administraciniu aktu. Tai, kad administravimas nėra įregistruotas viešame registre ar kad jis nebuvo nustatytas vietos savivaldos institucijos administraciniu aktu, nepaneigia nei pačių paslaugų suteikimo fakto, nei eliminuoja prievolę kompensuoti tenkančią dalį faktiškai suteiktų paslaugų. Atsakovė neginčijo kitų paslaugų suteikimo fakto, jų dydžio, už jas mokėjo tiek buvusiam, tiek naujajam kreditoriui – ieškovei, taigi pripažino patį minėtų juridinių asmenų atliekamą administravimo faktą. Teismas tinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles. Teismas, aiškindamas 2007 m. birželio 5 d. Teisių perleidimo sutarties bei 2007 m. liepos 5 d. Pastato (daugiabučio namo) bendrosios nuosavybės dalies administravimo sutarties nuostatas, konstatavo, kad administravimo išlaidos buvo numatytos, todėl vien ta aplinkybė, kad esant techninei klaidai sutartis nebuvo pakeista, neeliminuoja atsakovės pareigos mokėti administravimo mokestį. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Atsižvelgiant į sutarties pobūdį, matyti, kad perleista prievolė nėra tokio pobūdžio, kad jos vykdymui turėtų įtakos pradinio administratoriaus UAB „Auksinis varnas“ asmuo, dėl ko pradinis kreditorius nebūtų galėjęs be atsakovės sutikimo perleisti reikalavimą ieškovei. Todėl trečiųjų šalių sutikimai tokiam perleidimui nėra reikalingi. Sutartyje taip pat nebuvo numatyta sąlyga, kad norint perleisti reikalavimą yra būtinas atsakovės sutikimas ar juolab dalyvavimas tokios sutarties sudaryme. Todėl reikalavimo perleidimas atitiko tiek įstatymo, tiek sutarties nuostatas ir nėra išimtinai susijęs su pradinio kreditoriaus asmeniu, todėl ir šioje dalyje teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl ieškovės teisės teikti daugiabučio namo administravimo paslaugas ir reikalauti už jas atlyginimo, dėl atsakovės pareigos mokėti ieškovei už suteiktas namo priežiūros bei bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas.
Byloje nustatyta, kad daugiabučio namo statytojas AB-F „VITI“ 2007 m. birželio 5 d. Teisių perleidimo sutartimi perleido UAB „Auksinis varnas“ vykdyti šio pastato eksploatavimą, priežiūrą (kaip tai apibrėžia STR 1.12.05:2002 Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka) ir komunalinių paslaugų teikimą (organizavimą), įskaitant, bet neapsiribojant bendrojo naudojimo patalpų, pastatui priskirto žemės sklypo, inžinerinių tinklų ir sistemų priežiūrą, valymą, avarijų likvidavimą bei remonto darbus, komunalinių ir namo eksploatavimo paslaugų teikimą, sudarant sutartis su šias paslaugas teikiančiomis įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis, už ką patalpų savininkai atsiskaito sutartyje nustatyta tvarka, taip pat perleido galimybę tapti pastato administratoriumi (b. l. 23-27). UAB „Auksinis varnas“ 2007 m. liepos 5 d. su atsakove sudarė Pastato (daugiabučio namo) bendrosios nuosavybės dalies administravimo sutartį, pagal kurią UAB „Auksinis varnas“ įsipareigojo teikti daugiabučio namo, kuriame yra atsakovei priklausantis butas, bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros ir komunalinių paslaugų (organizavimo) paslaugas, o atsakovė įsipareigojo laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas (b. l. 14-16). UAB „Auksinis varnas“ 2011 m. balandžio 12 d. sutartimi Nr. 702 „Dėl pastatų administratoriaus teisių ir pareigų perleidimo“ perleido naujajam administratoriui – ieškovei – visas pradinio administratoriaus teises ir pareigas, nustatytas sutarties Priede Nr. 2 nurodytose administravimo sutartyse, nuo sutarties 1.2 punkte priėmimo-perdavimo aktų pasirašymo dienos (b. l. 18-22). Ieškovė teikė daugiabučiam namui administravimo paslaugas, tačiau atsakovė nuo 2008 m. gegužės 5 d. iki 2014 m. kovo 31 d. liko skolinga 130,32 Eur už suteiktas paslaugas (b. l. 9-13; 28-99).
Pirmos instancijos teismas tik pažymėjo, jog pareiga sumokėti už administravimo išlaidas atsakovei, kaip daugiabučio namo patalpų (butų) bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtei, bet kokiu atveju kiltų iš įstatymo. Tačiau ši teismo pastaba neturėtų būti suprantama, kaip teiginys, jog nagrinėjamoje byloje atsakovė privalo mokėti administravimo išlaidas pagal įstatymą. Nustatytos ir aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovės pareiga mokėti administravimo išlaidas yra numatyta jos ir UAB „Auksinis varnas“ sutartyje, kuri sudaryta pagal pastato statytojo 2007 m. birželio 5 d. sutartyje nustatytas UAB „Auksinis varnas“ teises ir pareigas. Todėl atsakovės argumentas, jog teismas sprendime prieštarauja pats sau, yra nepagrįstas.
Sutiktina, kad CK 4.82 straipsnyje nėra numatyta daugiabučio savininko pareiga mokėti administravimo mokestį. Tačiau CK 4.84 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu. CK 4.240 straipsnis reglamentuoja turto paprastąjį administravimą, o pagal bendrą CK 4.238 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą turto administratorius turi teisę į atlyginimą, nustatytą administravimą nustatančiame akte, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymą administravimas yra nemokamas. Pagal CK 4.236 straipsnio 2 dalį administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu. CK numatytais atvejais administravimas gali būti nustatomas administraciniu aktu. Iš dalies sutiktina su atsakove, jog pagal CK 4.84 straipsnio 1-2 dalis, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos ar nesudaro jungtinės veiklos sutarties, patalpų savininkų pasirinkimu bendrojo naudojimo objektų administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Tačiau sistemiškai aiškinant CK normas, taip pat teisėta yra pripažintina ir galimybė administravimo paslaugas daugiabučiui namui teikti pagal CK 4.236 straipsnio 2 dalyje numatytą sandorį. Nagrinėjamu atveju daugiabučio namo statytojas AB-F „VITI“ pastato administravimo paslaugas pagal 2007 m. birželio 5 d. sutartį pavedė UAB „Auksinis varnas“. Pagal šios sutarties 2.2.3 punktą UAB „Auksinis varnas“ buvo pavesta apskaičiuoti ir pateikti pastato patalpų savininkams apmokėjimui sąskaitą už bendro naudojimo patalpų bei teritorijos priežiūrą bei kitus atliktus darbus (pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį), o pagal 2.2.19 punktą su pastato patalpų (butų) savininkais šios sutarties pagrindu sudaryti atskiras pastato administravimo (eksploatavimo) sutartis. Taigi, ši sutartis yra teisėta, galiojanti, ją vykdydama, UAB „Auksinis varnas“ 2007 m. liepos 5 d. su atsakove buvo sudariusi Pastato (daugiabučio namo) bendrosios nuosavybės dalies administravimo sutartį, pagal kurios 1 punktą sutarties dalykas yra pastato bendrojo naudojimo objektų administravimas, priežiūra ir komunalinės paslaugos (organizavimas), tai yra bendrojo naudojimo patalpų, teritorijos, inžinierinių tinklų ir sistemų priežiūra, valymas, avarijų likvidavimas bei remonto darbai, komunalinių ir namo eksploatavimo paslaugų teikimas, sudarant sutartis su šias paslaugas teikiančiomis įmonėmis, įstaigomis bei organizacijomis, už ką savininkas atsiskaito šioje sutartyje nustatyta tvarka (b.l. 14-16). UAB „Auksinis varnas“ teisėtai teikė administravimo ir priežiūros paslaugas pagal nurodytas sutartis, todėl įgijo teisę reikalauti iš atsakovės mokesčio už administravimo paslaugas. Taip pat šias paslaugas teisėtai teikė ir įgijo teisę reikalauti administravimo mokesčio iš atsakovės ir ieškovė pagal 2011 m. balandžio 12 d. administratoriaus teisių ir pareigų perleidimo sutartį.
Iš dalies sutiktina su atsakove, jog nekilnojamojo daikto administravimo faktas turi būti įregistruotas viešajame registre ir nurodytas jo administratorius (CK 4.236 straipsnio 3 dalis). Tačiau pagal CK 1.75 straipsnio 1 dalį privalomai pagal įstatymą registruotinas sandoris jos šalims galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Pagal šio straipsnio 3 dalį tokio sandorio įregistravimas yra būtinas, norint jį panaudoti ar remtis juo kaip įrodymu prieš trečiuosius asmenis. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovė yra 2007 m. liepos 5 d. Pastato (daugiabučio namo) bendrosios nuosavybės dalies administravimo sutarties šalis, ji negali remtis administravimo fakto neįregistravimo Nekilnojamojo turto registre faktu kaip pagrindu nemokėti administravimo mokesčio ieškovei.
Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Jau aukščiau buvo minėta, kad pagal CK 4.238 straipsnio 1 dalį turto administratorius turi teisę į atlyginimą. Atsakovė 2007 m. liepos 5 d. pasirašė Pastato (daugiabučio namo) bendrosios nuosavybės dalies administravimo sutartį. Taigi, akivaizdu, kad šios sutarties viena iš pagrindinių sąlygų turėtų būti administravimo mokesčio mokėjimas. Šios sutarties 3.1 punkte buvo nurodytos teikiamos paslaugos ir mokesčio už jas apskaičiavimo tvarka. Tarp šių paslaugų nebuvo nurodytos administravimo išlaidos. Pagal šios sutarties 3.3 punktą buto savininkas įsipareigojo už sudarytų sutarčių priežiūrą su kitas paslaugas teikiančiomis įmonėmis, įstaigomis bei organizacijomis mokėti administratoriui 8 procentus nuo sutarties sumos (b.l. 14-16). Tačiau AB-F „VITI“ su UAB „Auksinis varnas“ 2007 m. birželio 5 d. sudarytoje teisių perleidimo sutarties, kuri buvo minėtos su atsakove sudarytos sutarties pagrindas, 3.1 punkte taip pat buvo numatytos teikiamos paslaugos ir mokesčio už jas apskaičiavimo tvarka. Tarp visų teikiamų paslaugų buvo numatyta ir pastato (namo) administravimo paslauga, kurios kaina už 1 kv.m yra 0,10 litų per mėnesį. Todėl atsakovei nuo 2008 m. pateiktose sąskaitose buvo nurodomas ir mokestis už administravimo išlaidas (b.l. 9-13). Todėl nagrinėjamoje situacijoje pirmos instancijos teismas teisingai įvertino, jog atsakovės ir UAB „Auksinis varnas“ sutartyje buvo padaryta techninė klaida, tačiau atsakovės pareiga mokėti už administravimą kyla ir iš įstatymo, todėl ji privalo mokėti administravimo mokestį.
Pažymėtina, kad pareigos buto savininkui mokėti banko komisinį mokestį nebuvo numatyta nei 2007 m. birželio 5 d. AB-F „VITI“ ir UAB „Auksinis varnas“ sutartyje, nei 2007 m. liepos 5 d. UAB „Auksinis varnas“ ir atsakovės sutartyje. Be to, banko mokestis atsakovei pateiktose sąskaitose yra nurodomas tik nuo 2013 m. spalio mėnesio (b.l. 93). Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė nenurodė jokių kitų pagrindų, dėl kurių galima būtų priteisti šį mokestį iš atsakovės.
Tuo tarpu administravimo mokestis buvo numatytas 2007 m. birželio 5 d. AB-F „VITI“ ir UAB „Auksinis varnas“ sutartyje, pati atsakovės ir UAB „Auksinis varnas“ 2007 m. liepos 5 d. sutartis buvo pavadinta Pastato (daugiabučio namo) bendrosios nuosavybės dalies administravimo sutartimi, o administravimo mokestis buvo nurodytas visose teismui pateiktose nuo 2008 m. atsakovei išrašytose sąskaitose. Todėl nepagrįstas yra atsakovės argumentas, jog teismas atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl banko mokesčio priteisimo, prieštarauja kitoms savo išvadoms.
Sutiktina su atsakovės argumentu, jog pagal Pastato (daugiabučio namo) bendrosios nuosavybės dalies administravimo sutartį šalis siejo dvišalė prievolė, tai yra UAB „Auksinis varnas“ turėjo pareigą teikti atsakovei turto administravimo paslaugas. Tačiau šių paslaugų pobūdis neleidžia pripažinti, jog jų tinkamas teikimas yra susijęs su kreditoriaus asmeniu, tai yra su UAB „Auksinis varnas“ taip, kad jų teikimo negalima būti perleisti kitam asmeniui be skolininko sutikimo pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Todėl konstatuotina, kad 2011 m. balandžio 12 d. sutarties sudarymui nereikėjo atsakovės sutikimo.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, teisingai taikė ginčą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Ieškovė sumokėjo 526,35 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkto nustatyto maksimalaus 955,63 € dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Tačiau nagrinėta byla nepripažintina teisiniu požiūriu sudėtinga, joje nebuvo nagrinėjama daug faktinių aplinkybių, pati ginčo suma buvo tik 117,22 Eur, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 100 Eur.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Būsto švara“, j.a.k. 165169682, 100,00 € bylinėjimosi išlaidų.