Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolio M. P. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0123/13/00937, 0123/18/00655.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

5. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

6. Pagal CPK 37 straipsnio 1 dalį dalyvaujančiais byloje asmenimis laikytini proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019). Tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (suinteresuotas asmuo) būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis.

7. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl antstolio M. P. vykdymo veiksmų teisėtumo vykdymo procese. Byloje vertinami tik antstolio M. P. veiksmai, sprendžiama dėl jo teisių ir pareigų. Kitų antstolių veiksmų pareiškėjas šioje byloje neskundė, todėl pirmosios instancijos teismas dėl jų teisių ir pareigų nepasisakė. Vien ta aplinkybė, kad nurodomi antstoliai vykdo kitus išieškojimus apelianto atžvilgiu, nereiškia, kad byloje priimtas procesinis sprendimas turės materialiųjų teisinių pasekmių nurodomų antstolių teisėms ir pareigoms. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų antstolių glaudų teisinį ryšį su nagrinėjamos bylos dalyku (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad nei vienas iš skunde nurodytų antstolių nepageidavo būti įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl ikiteisminės ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos

8. Apeliantas prašo konstatuoti, kad antstolis 2021 m. balandžio 12 d. patvarkymu netenkinęs pareiškėjo skundo ir kartu su vykdomosiomis bylomis jo neperdavęs apylinkės teismui, pažeidė procesines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto teiginiais nesutinka.

9. Išankstinė skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, tarp jų ir procesiniai veiksmai bei jų atlikimo terminai, detaliai reglamentuojami CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Jeigu antstolis patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

10. Vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, yra nesilaikę tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą jeigu nustato, kad ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.

11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas 2021 m. balandžio 6 d. pateikė antstoliui procesinį dokumentą pavadinimu skundas, kuriame prašė grąžinti 29,83 Eur lėšas, jas tiesiogiai pervedant skolininko (apelianto) dukros G. S. motinai J. B., paskirtyje nurodant išlaikymo įsiskolinimas G. S.; negalint šių lėšų pervesti, 29,83 Eur gražinti jas skolininkui. Nustatyta, kad antstolis 2021 m. sausio 28 d. ir 2021 m. vasario 8 d. nurodymuose priverstinai nurašyti pinigines lėšas yra nurodęs, jog tuo atveju, jeigu nurodymu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo piniginių lėšų priverstinio nurašymo dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus; tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nurodyta teise pasinaudojo, teikdamas 2021 m. balandžio 6 d. procesinį dokumentą, kuris savo turiniu yra prašymas grąžinti lėšas CPK 689 straipsnio 7 dalies prasme. Apelianto nuomone, iš piniginių lėšų nebuvo galima atlikti išieškojimo, esant pirmesnės eilės išieškotojai. Šią išvadą pagrindžia tai, kad pareiškėjas 2021 m. balandžio 6 d. dokumente neskundžia antstolio patvarkymo, kurio pagrindu buvo atliktas lėšų nurašymas iš areštuotos banko sąskaitos, tačiau nurodo aplinkybes, dėl kurių, apelianto teigimu, įvyko nepagrįstas lėšų nurašymas. Įvertinus apelianto prašymo turinį, antstolis 2021 m. balandžio 12 d. patvarkymu Nr. 0123/13/00937/S-21-123-3525 pagrįstai pateikė atsakymą į pareiškėjo 2021 m. balandžio 6 d. procesiniame dokumente iškeltą reikalavimą, nurodydamas šio patvarkymo apskundimo tvarką. Taigi, būtent dėl pastarojo antstolio procesinio veiksmo (2021 m. balandžio 12 d. patvarkymo) pareiškėjas pirmiausia turėjo pateikti skundą antstoliui, jei manė, kad tokiais veiksmais yra pažeidžiamos jo teisės. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas šį antstolio veiksmą skundė antstoliui ir šis neišnagrinėjo pareiškėjo skundo per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad pareiškėjas skundą pateikė CPK 510 straipsnio 4 dalies pagrindu, kuomet antstolis išnagrinėjęs skundą ir patvarkymu jį atmetęs, neperdavė skundo teismui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioms aplinkybėms paaiškėjus po skundo priėmimo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nebuvo praleistas CPK 512 straipsnyje numatytas naikinamas terminas skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, nebuvo pagrindo nutraukti civilinę bylą CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kaip nurodo antstolis, tačiau buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtu kaip numato CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad antstolis M. P. vykdymo procese pateikto prašymo nagrinėjimą reglamentuojančias teisės normas taikė tinkamai, o ikiteisminės ginčo nagrinėjimo dėl antstolio veiksmų tvarkos nesilaikė pats apeliantas.

12. Pažymėtina, kad CPK įtvirtinta ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).

13. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamu atveju įvertinęs susidariusią procesinę situaciją, t. y. tai, kad: pareiškėjo skundo nagrinėjimui pasirengta teisminio nagrinėjimo metu (gautas antstolio atsiliepimas, kuriame antstolis su skundo reikalavimais nesutinka); pirmosios instancijos teismas pasisakė ir įvertino skundo reikalavimus iš esmės; sprendžia, kad šioje proceso stadijoje pareiškimo palikimas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu neatitiktų ikiteisminės ginčo tvarkos siekiamų tikslų, nurodytų nutarties 21 punkte. Priešingai, šiuo atveju pareiškimo palikimas nenagrinėtu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažeistų operatyvumo, proporcingumo ir teisingumo principus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei tai, kad nagrinėjama byla priskirtina prie bylų, kuriose teismui suteikta teisė būti aktyviam, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja pareiškėjo skundo argumentus ir įvertina pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo pagrįstumą.

Dėl antstolio veiksmų

14. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė apie antstolio veiksmų teisėtumą, negrąžinus išieškotų piniginių lėšų skolininkui ar nepervedus jų kitam asmeniui.

15. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Vykdymo proceso tikslas yra kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą.

16. Iš vykdomųjų bylų Nr. 0123/13/00937 (toliau – vykdomoji byla 1) ir Nr. 0123/18/00655 (toliau – vykdomoji byla 2) medžiagų nustatyta, kad antstolis M. P. vykdo išieškojimus pagal vykdomuosius įrašus: 2013 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu priėmė vykdyti išieškojimą pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-109-647/2011 dėl 724,05 Eur (2 500 Lt) baudos už piktnaudžiavimą procesu, 202,73 Eur (700 Lt) už advokato teisinę pagalbą iš skolininko D. S. (apelianto) išieškotojos J. B. naudai (vykdomoji byla 1); taip pat 2018 m. gegužės 14 d. patvarkymu Nr. S-18-123-5228/S-5397 priėmė vykdyti išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2-1062-110/2014 dėl 14 481 Eur (50 000 Lt) negrąžinto kredito, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, 125,85 Eur (434,52 Lt) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko D. S. išieškotojos UAB „Intrum Lietuva“ naudai (vykdomoji byla 2). Areštavus pareiškėjo pinigines lėšas, esančias jo sąskaitose kredito įstaigose, antstolis vykdomojoje byloje 1, be kita ko, priėmė 2021 m. sausio 28 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-123-1006, vykdomojoje byloje 2 – 2021 m. vasario 8 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-123-1287. Nurodymai išsiųsti Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (toliau – PLAIS arba PLAI sistema) ir apeliantui. 2021 m. vasario 24 d. PLAI sistema antstoliui į jo depozitinę sąskaitą pervedė iš apelianto areštuotų banko sąskaitų 17,45 Eur ir 12,38 Eur, iš viso 29,83 Eur lėšų. Apeliantas 2021 m. balandžio 6 d. procesiniu dokumentu prašė antstolio nurašytas 29,83 Eur lėšas grąžinti, jas pervedant J. B., kaip susidariusį dukros išlaikymo įsiskolinimą, arba pačiam apeliantui. Antstolis 2021 m. balandžio 12 d. patvarkymu Nr. 0123/13/00937/S-21-123-3525 atsisakė tenkinti apelianto prašymą grąžinti jam lėšas arba jas pervesti kitiems asmenims. Nesutikdamas su minėtu antstolio patvarkymu, apeliantas su skundu dėl 2021 m. balandžio 12 d. patvarkymo tiesiogiai kreipėsi į teismą. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su antstolio M. P. 2021 m. balandžio 12 priimtu patvarkymu yra nurodyta ir pačiame pirmame skundo sakinyje. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. balandžio 12 d. skundas apylinkės teismui yra teikiamas tuo pagrindu, kad antstolis M. P. 2021 m. balandžio 12 d. patvarkymu S-21-12-3252 atsisakė tenkinti 2021 m. balandžio 6 d. pareiškėjo tiesiogiai antstoliui M. P. pateiktą skundą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad apeliantas skundžia antstolio veiksmą – priverstinį piniginių lėšų nurašymą nuo jo sąskaitos, argumentuojant tuo, kad lėšos turėjo būti skirtos apelianto dukros išlaikymui, tačiau nedetalizavo iš kur gautos lėšos, kodėl jos turėjo būti skirtos nepilnamečio vaiko išlaikymui, kaip nurašytos lėšos paskirstytos ar pervestos vienam kreditoriui, kodėl toks lėšų nurašymas ir paskirstymas neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas nepagrindė reikalavimo 29,83 Eur lėšų pervesti išlaikymui arba grąžinti jam, dėl ko skundą atmetė. Apeliantas atskiruoju skundu su skundžiama nutartimi nesutinka, iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepatikrino išieškotų lėšų paskirstymo teisėtumo, nepagrįstai nepanaikino antstolio išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo.

17. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo panaikinti antstolio išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą. Iš vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, kad išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo vykdomosiose bylose nėra, taigi jo panaikinimo klausimas negali būti keliamas.

18. Taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas skundžia antstolio priverstinį piniginių lėšų nurašymą nuo jo sąskaitos. Antstolio priimtų nurodymų priverstinai nurašyti pinigines lėšas teisėtumo klausimas išnagrinėtas teismine tvarka, kurių metu nei pirmosios instancijos teismai, nei apeliacinės instancijos teismai nenustatė antstolio vykdymo veiksmų neteisėtumo (Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1108-601/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1330-343/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1336-390/2020). Kaip minėta nutarties 20 punkte, apeliantas nagrinėjamu atveju neskundė antstolio patvarkymo (nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas), kurio pagrindu buvo atliktas lėšų nurašymas iš apelianto areštuotos banko sąskaitos, tačiau skundė 2021 m. balandžio 12 d. patvarkymą, kuriuo antstolis atmetė skolininko prašymą grąžinti išieškotas lėšas pagal CPK 689 straipsnio 7 dalį.

19. Nors pirmosios instancijos teismas neteisingai įvardijo skundžiamą antstolio veiksmą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nedaro skundžiamos nutarties neteisėta, kadangi pirmosios instancijos teismas priėjo teisingą išvadą, kad apeliantas nepagrindė reikalavimo išieškotas 29,83 Eur lėšas pervesti kitam asmeniui arba grąžinti jam.

20. Byloje nėra ginčo, kad apeliantas vykdomosiose bylose nėra įvykdęs teismų sprendimų, todėl antstolis teisėtai apelianto atžvilgiu taikė priverstinio vykdymo priemonę – išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų (CPK 624 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

21. Pagal CPK 689 straipsnio 1 dalį, išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – kredito įstaigos) atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAI sistemą CPK, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Pagal CPK 689 straipsnio 2 dalį, antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAI sistemą pateikia kredito įstaigoms nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Pagal CPK 689 straipsnio 4 dalį, kredito įstaigos elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS gavusios šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus antstolio nurodymus, per PLAIS pateikia šiems nurodymams įvykdyti reikalingus duomenis. PLAIS gavus visus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytiems nurodymams vykdyti reikalingus duomenis, piniginės lėšos Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir CPK 754 straipsnyje nustatyta tvarka paskirstomos pagal reikalavimų patenkinimo eilę ir reikalaujamos sumos elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčiamos į kredito įstaigas nurodymams vykdyti. Kredito įstaigos gavusios nurodymus dėl piniginių lėšų nurašymo, privalo nurodytas sumas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pervesti į šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka pateiktuose nurodymuose nurodytą antstolio depozitinę sąskaitą (CPK 689 straipsnio 6 dalis).

22. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (galiojanti redakcija nuo 2020 m. liepos 17 d.), 14 punktą, išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo PLAI sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš pateikdamas šį nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai.

23. Pažymėtina, kad CPK 733–743 straipsniai reglamentuoja išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Tai reiškia, jog antstolis, įvertinęs skolininko gaunamas pajams ir būtinus poreikius, nustato sumas, iš kurių išieškojimas negalimas.

24. Vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad piniginės lėšos iš apelianto areštuotos banko sąskaitos nurašytos pagrįstai, kurios PLAI sistemoje automatiškai pagal išieškojimo eilę, reikalavimo dydį buvo paskirstytos proporcingai nurodymus pateikusiems antstoliams, tame tarpe antstoliui M. P. į jo depozitinę sąskaitą pervedant 29,83 Eur.

25. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad nagrinėjamose vykdomosiose bylose per PLAI sistemą gauta išieškota suma turėtų būti pervesta apelianto dukrai kaip išlaikymo įsiskolinimas J. B. naudai. Nustatyta, kad nagrinėjamose vykdomosiose bylose antstolis M. P. nevykdo nurodyto išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Antstolio teigimu, toks vykdomasis dokumentas jam apskritai nėra pateiktas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolis išieškotos sumos negali paskirstyti ne pagal vykdomą vykdomąjį dokumentą (CPK 586 straipsnio 1, 2 dalys), dėl ko antstolis neturėjo teisinio pagrindo išieškotą sumą pervesti J. B. kaip išlaikymo įsiskolinimą. Taip pat, apeliantas nepagrindė, kodėl išieškota suma turėtų būti grąžinta jam. Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė, kad nurašytos lėšos yra tos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo ar iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka (CPK 736, 738, 739 straipsniai), nepateikė jokių savo reikalavimą patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad antstolis vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas taikė tinkamai, nes apeliantas nepagrindė prašymo išieškotas 29,83 Eur lėšas pervesti išlaikymui kitam asmeniui arba grąžinti jam, dėl ko antstolis minėto prašymo pagrįstai netenkino.

26. Atmestinas apeliantas argumentas dėl piniginių lėšų paskirstymo kitiems trečiosios eilės kreditoriams, kuriuos atstovauja skirtingi antstoliai, kadangi ši aplinkybė nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Minėta, kad iš skolininko areštuotos sąskaitos nurašytas pinigines lėšas PLAI sistema nurodymus pateikusiems antstoliams paskirsto automatiškai pagal reikalavimų patenkinimo eilę ir reikalaujamas sumas (CPK 689 straipsnio 6 dalis). Todėl antstolis M. P., vykdantis konkretų vykdomąjį dokumentą, nesprendžia visų nurašytų lėšų paskirstymo klausimo kitiems išieškotojams, o per PLAIS gauna tik pagal jo vykdomą išieškojimą priklausančią dalį piniginių lėšų (CPK 754 straipsnio 2 dalis, 689 straipsnio 6 dalis). Šiame kontekste pastebėtina, kad atitinkamos lėšos būtų pervedamos ir išlaikymo išieškojimą vykdančiam antstoliui, todėl nepagrįstas apelianto siekis vienam kreditoriui išieškotas lėšas pervesti kitam kreditoriui. Tai pažeistų įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą, kreditorių lygiateisiškumo, teisingumo principus.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

28. Antstolis atsiliepimu apeliacinės instancijos teismo prašo apeliantui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – nepagrįstų skundų pateikimą.

29. CPK 95 straipsnyje apibrėžta, kokie šalių veiksmai laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, taip pat nustatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti aiškaus pareiškėjo piktnaudžiavimo procesine teise kreiptis į teismą teisminės gynybos. Byloje esamų duomenų nepakanka padaryti išvadai, kad pareiškėjas skundą pateikė siekdamas kitų tikslų nei apginti savo teises, t. y. kad elgėsi nesąžiningai, o sąlygos, kad nagrinėjamu atveju skundas yra nepagrįstas, nepakanka skirti baudą CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

31. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti, jog antstolis nesilaikė procesinių teisės normų ar atliko kitus neteisėtus veiksmus, skundžiama nutartimi pareiškėjo ar kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, apeliacine tvarka patikrinta nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atmesti antstolio M. P. prašymą skirti pareiškėjui D. S. baudą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.