Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. pareiškimą dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0123/13/00937 ir Nr. 0123/18/00655, suinteresuoti asmenys – antstolis M. P., J. B., uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Seimą

16. Atskirajame skunde apeliantas reiškia prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamentą dėl paaiškinimų gavimo, siekiant išsiaiškinti kokie buvo įstatymų leidėjo tikslai ir ketinimai, priimant CPK 609 straipsnio 2 dalį, 611 straipsnio 2 dalį, 688 straipsnio 3 dalį, 689 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalį ir 6 dalį, susijusias su laisvai disponuojamos sumos teisine paskirtimi ir samprata. Teigia, jog laisvai disponuojamos sumos sąvoka CPK yra pakankamai nauja, dėl jos nėra kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas šį apelianto prašymą vertina kaip nepagrįstą, kadangi laisvai disponuojamos sumos nustatymo klausimai yra aiškiai reglamentuoti teisės aktuose, dėl ko nėra jokio teisinio pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto nurodytų CPK straipsnių turinį, nustatė, kad antstolio nustatyta laisvai disponuojama suma – tai skolininko gaunamų piniginių lėšų dalis, kuria asmuo savo nuožiūra gali laisvai disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį. Tokios sumos nustatymu iš esmės yra siekiama užtikrinti bent minimalius skolininkų interesus, t. y. asmeniui paliekama dalis pinigų būtiniausiems poreikiams tenkinti. Be to, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalį, kartu su Seimui teikiamu įstatymo projektu, išskyrus Konstitucijos suteiktą teisę įgyvendinančių Lietuvos Respublikos piliečių teikiamą įstatymo projektą, pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame, be kita ko, turi būti nurodyta įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai, kokių teigiamų rezultatų laukiama ir pan. Pavyzdžiui, CPK 609, 650 ir 661 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 5 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad minėtais įstatymų projektais (tame tarpe ir CPK 609 straipsniu) yra siekiama apsaugoti skolas neįstengiančių susimokėti gyventojų interesus, užtikrinti didesnį, realiau kasdienius poreikius atitinkantį asmenų pajamų lygį, į kurį negali būti nukreiptas išieškojimas ir pan. CPK 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 150 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projektu buvo siekiama įgyvendinti skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemones, suteikti skolininkams galimybę patenkinti bent minimalius poreikius. Taigi, įstatymų leidėjo tikslai įtvirtinant ribojimus priverstinio skolų išieškojimo procese yra nurodyti aiškinamuosiuose raštuose, viešai paskelbti, aiškūs.

Dėl bylos sustabdymo

18. Apeliantas atskirajame skunde prašo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą CPK 3 straipsnio 3 dalies, 163 straipsnio 7 punkto, 10 punkto pagrindais iki Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme bus išspręstas 2020 m. kovo 26 d. pareiškėjo individualus konstitucinis skundas. Apeliacinės instancijos teismas šį apelianto prašymą atmeta kaip nepagrįstą.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 163 straipsnį byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. CPK 163 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, jog teismas privalo sustabdyti bylą, kai teismas kreipiasi arba kiti teismai jau kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais. Tačiau šis privalomas teisinis bylos stabdymo pagrindas siejamas su teismo ar teismų kreipimusi į Konstitucinį Teismą, o ne su bylos dalyvio pateiktu individualiu konstituciniu skundu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nenurodė kokiu kitu atveju, nurodytu įstatyme, galėtų būti stabdomas šios bylos nagrinėjimas.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir Lietuvos Vyriausiąjį Administracinį Teismą

20. Apeliantas be jau aptartų prašymų atskirajame skunde taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą ir Lietuvos Vyriausiąjį Administracinį Teismą su prašymu ištirti ar Sprendimų vykdymo instrukcija pagal priėmimo tvarką ir galiojantį teisinį reguliavimą neprieštarauja Lietuvos Konstitucijos 5 straipsniui, 6 straipsniui, 18 straipsniui, 19-21 straipsniams, 23 straipsniui, 150 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Apeliacinės instancijos teismas šį prašymą atmeta. Tokios pozicijos apeliacinės instancijos teismas laikosi, nes apeliantas nenurodė, kokią konkrečią reikšmę minėtų teismų išvados turėtų šios bylos išnagrinėjimui. Spręstina, kad byloje nesant tokios informacijos, kreipimasis į minėtus teismus neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo.

Dėl įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme

21. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikia priedą – D. S. 2020 m. kovo 26 d. prašymo Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui ištraukų (pateikti 5 lapai iš 45 lapų apimties dokumento) kopiją. Apeliantas šių įrodymų prijungti prie bylos neprašė, todėl apeliacinės instancijos teismas jų prie bylos neprijungia. Kita vertus, net jeigu apeliantas šiuos įrodymus būtų prašęs prijungti prie bylos, prašymas nebūtų patenkintas, kadangi vadovaujantis CPK 180 straipsniu, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, apelianto pateikti įrodymai nėra susiję su ginčo dalyku.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

22. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas šio reikalavimo netenkina, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės teismų sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis, iš kurių nustatė, jog Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2SP-8406-959/2020, pareiškėjo prašymą dėl analogiškų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Minėta nutartimi teismas konstatavo, jog pareiškėjas skunde nenurodė ir teismas nenustatė, jog būsimo pareiškėjui galbūt palankaus teismo sprendimo dėl skunde išdėstyto reikalavimo įpareigoti antstolį grąžinti nurodytą sumą į pareiškėjo banko sąskaitą ir kitų reikalavimų įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėtina, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti tas pačias laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje, nenurodė pasikeitusių aplinkybių dėl ko atsirado poreikis iš naujo spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, t. y. neįrodė grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą.

Dėl ginčo esmės

23. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio neteisėtų veiksmų ir neveikimo vykdomosiose bylose Nr. 0123/13/00937 ir Nr. 0123/18/00655, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24. Vykdomosiose bylose Nr. 0123/13/00937 ir Nr. 0123/18/00655, bei šioje civilinėje byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad antstolis M. P. vykdo piniginius išieškojimus iš D. S. vykdomosiose bylose Nr. 0123/13/00937 (pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotoja J. B.) ir Nr. 0123/18/00655 (pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“). Antstolis, nustatęs, kad skolininkas nebegauna jokių išmokų, 2020 m. sausio 23 d. surašė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), nustatydamas priverstinai nurašomą lėšų sumą 616,44 Eur bei nurodydamas sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį - 122 Eur. Taip pat, antstolis, nustatęs, kad skolininkui nutrauktas socialinės pašalpos mokėjimas, 2020 m. vasario 24 d. surašė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotą Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai ir D. S., kuriame nurodė naują priverstinai nurašomų lėšų sumą 527 Eur bei lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį – 41 Eur. 2020 m. vasario 28 d. pareiškėjas kreipėsi į antstolį M. P. su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas: taikyti laikinąsias apsaugos priemones; pakeisti 2020 m. vasario 24 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, padidinant limitą iki 81,63 Eur, iki 2020 m. kovo 31 d. dėl 2020 m. vasario 28 d. skundo I ir II dalyse nurodytų aplinkybių; priteisti iš antstolio neteisėtai papildomai laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 28 d., pažeidžiant ir 2020 m. vasario 7 d. Kauno rūmų nutarties dalį, neteisėtai nusirašytas ir dėl to vėliau priskaičiuotas banko ir kitas išlaidas 64,65 Eur sumai; teismo procesiniame sprendime konstatuoti, kad antstolis, atlikdamas neteisėtus ir antiįstatyminius šiame skunde nurodytus veiksmus, pažeidė tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus bei padarė pareiškėjui turtinę žalą ir nuostolius. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad po pareiškėjo 2020m. vasario 28 d. skundo, antstolis 2020 m. kovo 5 d. priėmė nurodymą pakeisti nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atšaukė nurodymus dėl skolininko banko sąskaitos, esančios Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje.

25. Be kita ko, nustatyta, jog pareiškėjas 2020 m. kovo 7 d. pirmosios instancijos teismui pateikė skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl 2020 m. vasario 28 d. skundo dėl antstolio M. P. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0123/13/00937 ir Nr. 0123/18/00655 neišnagrinėjimo bei dėl įpareigojimo antstolį M. P. išnagrinėti 2020m. vasario 28 d. pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjas skundu teismo prašė: 1) išnagrinėjus 2020 m. vasario 28 d. skundą dėl antstolio M. P. veiksmų, apylinkės teismo (-ų) procesiniame dokumente pripažinti ir konstatuoti, kad antstolis M. P. per įstatymų nustatytą terminą neišnagrinėjęs 2020 m. vasario 28 d. skundo dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0123/13/00937 ir Nr. 0123/18/00655 bei neišsiųsdamas registruotu paštu kitų vykdymo proceso dokumentų, tokiais veiksmais ir neveikimu pažeidė imperatyvias CPK vykdymo proceso teisės normas; 2) įpareigoti antstolį M. P. išnagrinėti 2020 m. vasario 28 d. pareiškėjo skundą dėl antstolių veiksmų ir pateikti patvarkymą įstatymų nustatyta tvarka; 3) taikyti laikinąsias apsaugos priemones; 4) pakeisti 2020 m. vasario 24 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai Nr. (duomenys neskelbtini) ir padidinti limitą pareiškėjui iki 81,63 Eur (41 Eur + 40,63 Eur) iki 2020 m. kovo 31 d. dėl 2020 m. vasario 28 d. I ir II dalyse nurodytų aplinkybių; 6) priteisti iš antstolio M. P. neteisėtai papildomai laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 28 d., pažeidžiant ir 2020 m. vasario 7 d. Kauno rūmų teismo nutarties dalį, neteisėtai nusirašytas lėšas ir dėl to vėliau priskaičiuotas banko ir kitas išlaidas sumoje 64,65 Eur, šias sumas antstolį M. P. įpareigojant per 1 darbo dieną (su)gražinti pareiškėjui į Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje esančią pareiškėjo banko sąskaitą; 7) teismo procesiniame sprendime konstatuoti, kad antstolis M. P., atlikdamas neteisėtus ir antiįstatyminius šiame skunde nurodytus veiksmus, pažeidė tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus bei padarė pareiškėjui turtinę žalą ir nuostolius; 8) priteisti pareiškėjui visas turėtas ir patirtas bylos išlaidas ir išlaidas vykdymo procese.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir neveikimo vykdomosiose bylose Nr. 0123/13/00937 ir Nr. 0123/18/00655 atmetė. Tokį procesinį sprendimą teismas priėmė dėl to, nes nagrinėdamas pareiškėjo skundą nenustatė, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, būtų pažeidęs vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas. Apeliantas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Atskirajame skunde teigia, kad jo 2020 m. kovo 7 d. skundas dėl antstolio veiksmų, kaip ir kiti skundai, susiję su antstoliu M. P., neišnagrinėti kaip to reikalauja įstatymas, taip pat pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad antstolis nepažeidė teisės aktų.

27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos ir vykdomųjų bylų Nr. 0123/13/00937 ir Nr. 0123/18/00655 medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

28. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

29. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (LR antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

30. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų prašė pakeisti 2020 m. vasario 24d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai Nr. (duomenys neskelbtini) ir padidinti limitą iki 81,63 Eur, iki 2020 m. kovo 31 d. Minėta, kad 2020 m. vasario 24 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas buvo nustatyta 527 Eur priverstinai nurašomų lėšų suma, o suma, kuria asmuo gali laisvai disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį buvo nustatyta 41 Eur.

31. Pažymėtina, kad viena iš CPK 624 straipsnyje numatytų priverstinio poveikio priemonių yra išieškojimas iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, kurios gali būti kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose atidarytose skolininko sąskaitose. CPK 739 straipsnyje yra nurodytos pajamų rūšys, iš kurių išieškojimas negali būti vykdomas, tarp jų nurodytos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos, kompensacijos. CPK 736 straipsnyje yra įtvirtinta tvarka, kuria vadovaujantis yra vykdomas išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų. Tuo tarpu jeigu skolininkas gauna lėšas, iš kurių antstolis išieškoti negali ar išieškojimas yra ribojamas, skolininkas antstoliui turi pateikti turimos banko ar kitos kredito įstaigos sąskaitos išrašą, pažymą iš pinigines lėšas išmokančios institucijos. Jeigu antstolis yra tinkamai informuotas apie skolininko gaunamas pajams, nurodytas CPK 736 ir 739 straipsniuose, antstolis, areštuodamas pinigines lėšas, esančias skolininko sąskaitose, nustato laisvai disponuojamą sumą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 71 punktas). Tai reiškia, jog antstolis arešto sąskaitai nepanaikina, tačiau, įvertinęs skolininko gaunamas pajams ir būtinus poreikius, išlaidas, sumas, iš kurių išieškojimas negalimas, gali skolininko areštuotoje sąskaitoje nustatyti laisvai disponuojamą sumą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad egzistuoja vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatytas pagrindas padidinti laisvai disponuojamą lėšų sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog antstolis pažeidė procesines teisės normas ar atliko kitus neteisėtus veiksmus. Be to, pažymėtina, kad laisvai disponuojama suma, nėra skolininkui išmokama suma, pašalpa ar kitokios skolininko pajamos. Laisvai disponuojama suma yra lėšų suma iš skolininko gaunamų lėšų, kuria suteikiama asmeniui laisvai naudotis, nepaisant taikomų lėšų apribojimų, todėl priešingai nei nurodo pareiškėjas, teismas negali nustatyt laisvai disponuojamos sumos. Be kita ko, atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog antstolis po 2020 m. vasario 28 d. skundo, 2020 m. kovo 5 d. priėmė nurodymą pakeisti nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuriuo atšaukė nurodymus dėl skolininko banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje.

32. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad jeigu nebūtų buvę neteisėtų antstolio veiksmų, tai pareiškėjas nebūtų praradęs papildomai priskaičiuotų banko ir kitų išlaidų 6,06 Eur sumai. Apelianto teigimu, šios, nors ir nedidelės lėšos privalo pareiškėjui būti atlygintos. Apeliacinės instancijos teismas šiems pareiškėjo argumentams nepritaria. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog skolininkui nevykdant teismo sprendimo geruoju, pradėtas priverstinis teismo sprendimo vykdymas neabejotinai sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių ar kitokio pobūdžio suvaržymų, kurie laikytini adekvačiais susiklosčiusiai situacijai, kurią sąlygojo būtent paties skolininko veiksmai. Šiuo atveju skolininkas, neįvykdęs teismo sprendimo gera valia, privalo padengti skolos išieškojimo išlaidas.

33. Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat teigia, jog antstolis, neišsiųsdamas pareiškėjui registruotu laišku kitų vykdymo proceso dokumentų, įskaitant ir 2020 m. kovo 5 d. patvarkymo, tokiais veiksmais ir neveikimu pažeidė imperatyvias CPK vykdymo proceso teisės normas bei dėl antstolio tinkamai ir laiku pareiškėjui neišsiųstų procesinių dokumentų – 2020 m. kovo 5 d. patvarkymų, pareiškėjas patyrė papildomų finansinių ir laiko išlaidų. Šiems pareiškėjo argumentams apeliacinės instancijos teismas nepritaria, kadangi iš byloje pateikto 2020 m. kovo 5 d. nurodymo, ne patvarkymo kaip teigia pareiškėjas, matyti, kad jis yra adresuotas Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai bei D. S., siunčiant jam elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).

34. Taipogi atskirajame skunde apeliantas prašo pripažinti ir konstatuoti, kad antstolis M. P. per įstatymų nustatytą terminą neišnagrinėjęs 2020 m. vasario 28 d. skundo dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0123/13/00937, Nr. 0123/18/00655 ir neišsiųsdamas registruotu paštu kitų vykdymo proceso dokumentų, tokiais veiksmais ir neveikimu pažeidė imperatyvias CPK vykdymo proceso teisės normas. D. S. įsitikinimu, antstolis M. P. turi būti įpareigotas išnagrinėti 2020 m. vasario 28 d. pareiškėjo skundą dėl antstolių veiksmų ir pateikti patvarkymą įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste taip pat nenustatė jokių vykdymo proceso normų pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2020 m. vasario 28 d. skunde nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjas kėlė tik procesinio pobūdžio reikalavimus, todėl antstolis neturėjo pareigos, išnagrinėjęs pareiškėjo 2020 m. vasario 28 d. prašymus, juos perduoti nagrinėti apylinkės teismui CPK 510 straipsnio 3 dalies prasme.

35. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

36. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui bei nustatytoms bylos aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, procesinės teisės normų, pareiškėjo, kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

38. Atskirajame skunde pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

39. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, valstybės turėtos išlaidos nesudarė minimalios poįstatyminiais aktais nustatytos priteistinos sumos, todėl šalims nepaskirstomos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.