Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Auksinės kopos“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Performa“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Auksinės kopos“ dėl sutarties nutraukimo, skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Celsis“ ir mažoji bendrija „Elektromontus“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

12. Ieškovė 2024 m. gruodžio 9 d. pateikė prašymą priimti naują įrodymą – Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-7211-999/2024, kuria teismas atsisakė atnaujinti procesą pagal atsakovės prašymą.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimą ir pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Nagrinėjamu atveju teikiama nutartis yra priimta po ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, taigi, neegzistavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliantei teikiamas įrodymas yra žinomas, ieškovės teikiama nutartis yra priimta pačios atsakovės inicijuotame procese, be to, apeliacinės instancijos teismas ieškovės prašymą dėl naujo įrodymo kartu su 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi išsiuntė apeliantei 2024 m. gruodžio 9 d. ir sudarė galimybę pareikšti nuomonę dėl ieškovės prašymo. Apeliantė nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, tačiau 2025 m. sausio 6 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kurių pagrindu nurodė, jog pateiktas ieškovės prašymas nagrinėjant atskirąjį skundą šioje byloje atsižvelgti į minėtą nutartį dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas. Byloje dėl proceso atnaujinimo ir šioje byloje nagrinėjami klausimai nėra tapatūs ir neturi jokio teisinio ryšio. Byloje dėl proceso atnaujinimo buvo sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo, vertinant, ar egzistuoja šios procesinio pobūdžio aplinkybės, t. y. ar atsakovė nepraleido termino prašymui atnaujinti procesą pateikti; ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas pagrindas procesą atnaujinti. Tuo tarpu šioje byloje sprendžiama, ar skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, išduodamas vykdomąjį ratą (ne)pagrįstai nesumažino palūkanų, kurias atsakovė turėtų sumokėti ieškovei, dydžio. Nutartimi dėl proceso atnaujinimo nebuvo sprendžiamas ir nustatinėjamos aplinkybės, kurios turėtų reikšmės ar įtakos sprendžiant šioje byloje nagrinėjamus klausimus. Juolab, kad nagrinėjamoje byloje yra išimtinai sprendžiami teisinio, o ne faktinio pobūdžio klausimai, t. y. Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turės pasisakyti tik šiais teisinio pobūdžio klausimais, t. y. a) ar šalių sutartas palūkanų dydis gali būti vertinamas ir mažinamas sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymo; b) jeigu taip, ar šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas mažinti palūkanų dydį; c) jeigu taip, kokia apimtimi šis palūkanų dydis turėtų būti sumažintas. Sprendžiant šiuos klausimus visiškai neturi ir neturės reikšmės nutartyje nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškovės patirtimi ar veiksmais sudarant taikos sutartį, nes sprendžiant minėtus klausimus svarbios yra ne taikos sutarties sudarymo aplinkybės, įskaitant ieškovės patirtį ar atidumą ją sudarant, o tik tai, ar skundžiama nutartimi išduotame vykdomajame rašte įrašytos palūkanos nėra pernelyg didelės, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams ir nesudaro pagrindo ieškovei lupikauti ir nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Nutartimi dėl proceso atnaujinimo šios aplinkybės nebuvo sprendžiamos.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ir apeliantės nurodytas aplinkybes dėl ieškovės prašymo priimti naują įrodymą, pažymi, jog byla turi būti išnagrinėta ne formaliai, bet teisingai, ir konstatuoja, kad, priėmus naujai pateiktą įrodymą – Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-7211-999/2024, bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas, todėl apeliacinės instancijos teismas jį priima ir dėl jo pasisako tiek, kiek jis turi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo įvertinimui.

Dėl skundžiamos nutarties

17. Šiame kontekste pažymėtina, kad yra nepagrįstas apeliantės argumentas, kad ieškovė neprašė išduoti vykdomojo rašto dėl taikos sutarties 4 punkto vykdymo. Priešingai, iš ieškovės teismui 2024 m. rugpjūčio 16 d. pateikto prašymo turinio matyti, kad ieškovė prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl visos taikos sutarties vykdymo, t. y. tiek dėl jos 2 punkto, tiek ir dėl 4 punkto, ir nėra teisinio pagrindo apeliantės teiginiams, kad pirmosios instancijos teismas vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties 4 punkto vykdymo išdavė savo iniciatyva.

18. Įstatyme įtvirtinta, jog bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Tvirtindamas taikos sutartį, teismas priima nutartį, kuria nutraukia bylą, joje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Remiantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje yra įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, o teismo sprendimo nevykdymas vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas galutinai ir teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra priimtas, nes vykdymo procese teismo sprendimo pakeisti negalima. Teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas ir pakeistas tik instancine tvarka arba, esant įstatyme nurodytam proceso atnaujinimo pagrindui, – atnaujinus civilinės bylos procesą (CPK 365–369 straipsniai). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka.

19. CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020). Pažymėtina, jog šios nuostatos pakartotos ir apeliantės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-684/2020.

20. Taigi, priešingai, nei teigia apeliantė, teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, šalių ginčo iš naujo nesprendžia ir įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu patvirtintos taikos sutarties sąlygų neturi teisės nei revizuoti, nei pakeisti. Tuo tarpu apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria išduotas vykdomasis raštas dėl taikos sutarties 4 punkto vykdymo, nepagrįstai siekia, kad ji būtų pakeista ir kad būtų sumažintas šalių sutartų palūkanų dydis nuo 8 procentų už dieną iki 8 procentų metinių palūkanų arba kad jos iš viso nebūtų išieškomos iš apeliantės.

21. Nagrinėdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygos vykdymo teismas turi nustatyti, ar tinkamai vykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos. Įstatymas neįpareigoja teismo, sprendžiančio dėl vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimo, vertinti, dėl kokių aplinkybių taikos sutartis nevykdoma, kadangi jos nelemia teismo procesinio sprendimo (išduoti ar neišduoti vykdomąjį raštą) priėmimo. Sprendimą dėl vykdomojo rašto (ne)išdavimo pagal taikos sutartį ar jos dalį lemia buvimas aplinkybių, pagrindžiančių, kad nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis. Taigi, esminis dalykas, kurį turi įvertinti teismas, nagrinėdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą, yra tai, ar taikos sutartis nebuvo vykdoma, kokia yra neįvykdytos prievolės pagal taikos sutartį dalis. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad apeliantė taikos sutarties nėra įvykdžiusi, t. y. 15 000 Eur skolos ieškovei nėra sumokėjusi, ir byloje nėra duomenų, kad būtų bent iš dalies pradėjusi mokėti skolą. Minėta, kad atsakovė nurodytą sumą ieškovei turėjo sumokėti ne vėliau kaip iki 2024 m. liepos 15 d. (taikos sutarties 2 punktas), o jai pradelsus vykdyti taikos sutarties 2 punkte numatytus įsipareigojimus, ieškovė įgijo teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo bei priverstinio taikos sutarties sąlygų įvykdymo (taikos sutarties 3 punktas), be to, kaip minėta, pagal taikos sutarties 4 punktą tokiu atveju atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei ne tik skolą, bet ir 8 procentų dydžio palūkanas už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo nesumokėtos sumos iki visiško atsiskaitymo.

22. Apeliantei ginčijant šalių sutartų palūkanų dydžio pagrįstumą, protingumą ir sąžiningumą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kilus neaiškumų dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo įstatyme yra numatyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 28 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovė šia procesine galimybe pasinaudojo ir 2024 m. spalio 23 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-21-995/2024, jame išdėstė iš esmės analogiškus argumentus dėl taikos sutarties 4 punkte numatytų palūkanų dydžio. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-7211-999/2024 procesą atsisakyta atnaujinti. Šioje nutartyje teismas pažymėjo, kad atsakovė yra verslininkė, turinti patirties ne tik derybose, tačiau ir teisminiuose procesuose. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad atsakovė šiuo metu dalyvauja beveik 100 teisminių procesų, iš jų net 73 bylose kaip atsakovė. Be to, atsakovės pasirašytą taikos sutartį peržiūrėjo ir derino jai atstovavęs profesionalus advokatas, taip pat pačios atsakovės teisininkas ir direktorius. Teismas taip pat pažymėjo, kad susitarimo finansinės sąlygos tarp juridinių (verslo) subjektų nėra teisės taikymo klaida, o juridiniai asmenys, būdami profesionalūs pelno siekiantys asmenys, gali susitarti dėl bet kurių juos tenkinančių sutarties neįvykdymo teisinių padarinių, t. y. dėl atsakomybės sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas išdavė vykdomąjį raštą, neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti šalių susitarimą (taikos sutarties sąlygas) dėl palūkanų dydžio ir juo labiau negali pakeisti šalių susitarimo, t. y. taikos sutarties sąlygų, vykdomojo rašto išdavimo procesinėje stadijoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju šalių sudarytos ir įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 punkto sąlyga yra aiški, šalys ją supranta vienodai ir ši sąlyga gali būti priverstinai vykdoma.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-684/2020 nebuvo pakeistos šalių sudarytos taikos sutarties nuostatos dėl netesybų dydžio teismui išduodant vykdomąjį raštą. Priešingai, teismas vertino, ar egzistuoja sąlygos sumažinti šalių sutartų netesybų dydį pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas. Nurodytoje byloje teisėjų kolegija konstatavo, kad teismo patvirtintos taikos sutarties prievolių dalinis įvykdymas sudaro pagrindą spręsti dėl šalių sutartų netesybų (dėl delspinigių) mažinimo, t. y. buvo nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad šalių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis buvo iš esmės įvykdyta – tretieji asmenys iki taikos sutartyje nustatyto termino atliko automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbus, tačiau nustatytu terminu nebuvo tik pasirašytas jos priėmimo–perdavimo aktas, nes tarp šalių kilo ginčas dėl žemės sklypo dalies ploto, kuris ir galėjo lemti perdavimo–priėmimo akto pasirašymo termino praleidimą. Įvertinusi konkrečios bylos faktines aplinkybes, būtent įvykdytas ir neįvykdytas teismo patvirtintos taikos sutarties prievolių dalis, ir remdamasi CK 1.5, 6.73 ir 6.258 straipsniais, teisėjų kolegija nusprendė, kad yra pakankamas pagrindas 50 proc. sumažinti delspinigių sumos dydį, apskaičiuotiną pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties dalies neįvykdymo. Nagrinėjamu atveju apeliantė taikos sutarties vykdyti net nepradėjo, nesumokėjo ieškovei nė dalies skolos ir nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų ir turėtų būti vertinamos pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas, o, kaip minėta, nepagrįstai iš naujo kelia jau išspręstą ginčą ir vykdomojo rašto išdavimo stadijoje prašo pakeisti teismo patvirtintos taikos sutarties 4 punkto sąlygą, t. y. sumažinti joje numatytą šalių sutartą netesybų dydį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties, sudarė atsakovei galimybę pateikti paaiškinimus. Atsakovė šia galimybe nepasinaudojo, jokių aplinkybių, kodėl nevykdo savo pačios prisiimtų įsipareigojimų, nenurodė ir atskirajame skunde.

24. Pažymėtina, kad kitose apeliantės nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse dėl netesybų dydžio buvo sprendžiama nagrinėjant šalių ginčus iš esmės, o ne sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad be pateikto vykdomojo dokumento draudžiama atlikti vykdymo veiksmus. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 646 straipsnio prasmę teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus pagal vykdytinus teismo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587-687/2015). Taigi, nagrinėjamu atveju dar kartą akcentuotina, kad reikšminga yra aplinkybė, jog nustatytu terminu ieškovė neįvykdė įsiteisėjusia Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties, jokių priežasčių ir aplinkybių, galėjusių jai objektyviai sukliudyti įvykdyti taikos sutartį, nenurodė ir nepagrindė. Tuo tarpu apeliantės teiginiai apie per dideles palūkanas, neteisingą, neprotingą jų dydį nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamoje byloje. Šiuo atveju nagrinėjamas tik atskiras procesinis klausimas, t. y. ar egzistuoja teisinis pagrindas išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, o šiuo atveju jis egzistavo ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė ieškovei vykdomąjį raštą.

26. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

27. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė ieškovei vykdomąjį raštą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl baudos apeliantei

28. Ieškovė prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti apeliantei baudą. Apeliantė 2025 m. sausio 6 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovė nepagrįstai prašo teismo skirti jai baudą už piktnaudžiavimą procesu. Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog apeliantė neva piktnaudžiavo procesu, todėl yra sunku suprasti ieškovės prašymo motyvus. Tokio nemotyvuoto prašymo pareiškimas rodo trik pačios ieškovės netinkamą procesinį elgesį, reiškiant visiškai nemotyvuotą ir nepagrįstą prašymą.

29. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudos, iki 50 proc. baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

30. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Remiantis kasacinio teismo pozicija, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas, remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio, prašymo ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė, paduodama atskirąjį skundą, įgyvendino savo teisę į teisminę gynybą, todėl vien šio procesinio dokumento pateikimas nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė piktnaudžiavo procesu, veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar kitaip piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Vien aplinkybė, kad atsakovė nesutiko su išduoto vykdomojo rašto dalimi, nors ir pripažino savo įsipareigojimus ieškovei, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ji piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Dėl šios priežasties ieškovės prašymas dėl baudos skyrimo atsakovei netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

32. Teisme gautas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nurodė, kad ieškovė teikė teismui prašymą dėl vykdomo rašto išdavimo bei rengė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, papildomai patyrė 774,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašė iš atsakovės ieškovei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 774,40 Eur. Prie prašymo pridėjo PVM sąskaitą faktūrą ir mokėjimo nurodymo kopiją.

33. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, ieškovės atstovo atliktus veiksmus, t. y. teikė teismui prašymą dėl vykdomo rašto išdavimo bei rengė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, taip pat į tai, kad atskirasis skundas netenkintas, konstatuoja, kad jog ieškovės prašoma priteisti 774,40 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl ieškovei priteistina iš atsakovės 774,40 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

34. Duomenų apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl jų atlyginio klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Performa“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Auksinės kopos“ 774,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.