Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų sprendimas

2021-02-15 · Civilinė byla Nr. e2YT-488-786/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-15
Bylos Nr.
e2YT-488-786/2021
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00013-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Vitalija Ragauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
E. K.
Suinteresuotas asmuo
Panevėžio apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei įmonei Turto bankas, I. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM Utenos skyrius, Panevėžio apskrities VMI, Valstybinė įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-488-786/2021Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00013-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.2.7.2.; 3.4.5.2.; 3.4.5.19 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 15 d.Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Vitalija Ragauskienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Panevėžio apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei įmonei Turto bankas ir I. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas E. K. pareiškimu suinteresuotiems asmenims Panevėžio apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei įmonei Turto bankas ir I. M. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina N. K., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio P. K. mirties, (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą ir šį turtą valdė iki savo mirties; pripažinti, kad pareiškėjas E. K. dėl svarbių priežasčių praleido įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po savo motinos N. K. mirties (duomenys neskelbtini) ir šį terminą atnaujinti.

2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina N. K., pareiškėjo tėvas P. K. mirė (duomenys neskelbtini), kai pareiškėjas buvo dar mažametis. Pareiškėjo tėvai gyveno gyvenamajame name su priklausiniais, esančiame (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į statinius registruota P. K. vardu. Po sutuoktinio P. K. mirties jo sutuoktinė N. K. ir toliau liko gyventi minėtame name, naudojosi juo kaip savu nekilnojamuoju turtu, juo rūpinosi, tvarkė, remontavo, mokėjo priklausančius mokesčius, dirbo žemę, naudojosi palikėjo daiktais bei namų apyvokos reikmenimis ir kitais daiktais. N. K. po sutuoktinio P. K. mirties priėmė palikimą – gyvenamąjį namą su priklausiniais ir jam priklausančius namų apyvokos daiktus, faktiškai pradėjusi juos valdyti ir jos elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko. N. K. dėl nežinojimo, kad privalu po sutuoktinio mirties kreiptis į notarų biurą dėl priklausančios dalies paveldėjimo, šių veiksmų neatliko ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Mirusiosios N. K. suvokimu ji turtą valdė, kaip savo asmeninę nuosavybę.

3. Po N. K. mirties be gyvenamojo namo su priklausiniais, kuris registruotas P. K. vardu, liko trys 1300 ha, 1100 ha ir 4300 ha žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini).

4. Po motinos mirties pareiškėjas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau tai atlikti įgaliojo I. M., kuri kreipėsi į notarų biurą jau praleidus įstatymo numatytą terminą palikimui priimti. Pareiškėjas yra vienintelis pirmos eilės įstatyminis įpėdinis palikimui priimti, tačiau palikimo atsiradimo metu jis atliko ir atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose.

5. Prašo pareiškimą patenkinti, nustatant, kad pareiškėjo motina priėmė palikimą atsiradusį po jos sutuoktinio P. K. mirties. Be to, kartu prašo atnaujinti pareiškėjui E. K. praleistą terminą palikimui priimti. Nei N. K., nei pareiškėjas, kuris tuo metu buvo mažametis, į notarų biurą nesikreipė ir dėl to praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Pareiškėjas terminą palikimui priimti yra praleidęs dėl objektyvių priežasčių, nes palikimo atsiradimo metu atliko ir dabar atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose.

Atsiliepimas

6. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kur nurodo, kad pareiškimui neprieštarauja, prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kur nurodo, kad pareiškimo neginčija, prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

8. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad pareiškimui neprieštarauja, bylą prašo nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

9. Suinteresuotas asmuo I. M. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.

10. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

11. Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina N. K., pareiškėjo tėvas P. K. mirė (duomenys neskelbtini), kai pareiškėjas buvo dar mažametis. Pareiškėjo tėvai gyveno gyvenamajame name su priklausiniais, esančiame (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į statinius registruota P. K. vardu. Po sutuoktinio P. K. mirties jo sutuoktinė N. K. ir toliau liko gyventi minėtame name, naudojosi juo kaip savu nekilnojamuoju turtu, juo rūpinosi, tvarkė, remontavo, mokėjo priklausančius mokesčius, dirbo žemę, naudojosi palikėjo daiktais bei namų apyvokos reikmenimis ir kitais daiktais, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad N. K. priėmė palikimą po savo sutuoktinio mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. N. K. po sutuoktinio P. K. mirties priėmė palikimą – gyvenamąjį namą su priklausiniais ir jam priklausančius namų apyvokos daiktus, faktiškai pradėjusi juos valdyti ir jos elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko. N. K. dėl nežinojimo, kad privalu po sutuoktinio mirties kreiptis į notarų biurą dėl priklausančios dalies paveldėjimo, šių veiksmų neatliko ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

12. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, suinteresuotų asmenų atsiliepimais į pareiškimą, darytina išvada, kad N. K. priėmė po P. K. mirties atsiradusį palikimą faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

13. Pareiškėjas E. K. prašė teismo atnaujinti įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po mamos N. K. mirties.

14. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: 1) kai faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis, pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti.

15. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

16. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Taigi, kasacinio teismo praktika yra formuojama ta linkme, kad, vadovaujantis nurodytomis įstatymo ir teismų praktikos taisyklėmis, teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti/atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

17. Iš byloje pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas E. K. palikimo atsiradimo metu ir šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Dėl objektyvių priežasčių, dėl nesavalaikio korespondencijos įteikimo, kuria buvo siunčiamas pareiškėjo įgaliojimas įgaliotam asmeniui I. M., praleido terminą palikimui priimti. Į mirusiosios N. K. palikimą paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis ir nesuvaržys kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nes pirmos eilės įpėdinių, galinčių pretenduoti į N. K. palikimą, nėra. Pareiškėjas mano, jog termino praleidimo priežastys yra svarbios.

18. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, praleisto termino trukmę, taip pat į tai, jog suinteresuoti asmenys prašymą dėl termino atnaujinimo paliko spręsti teismo nuožiūra, į tai, kad pareiškėjas yra įstatyminis pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnis), darytina išvada, kad pareiškėjui atnaujinus terminą palikimui priimti, nebus pažeisti kitų asmenų interesai, nes nors įstatyme numatytas 3 mėnesių terminas pareikšti savo valią dėl palikimo priėmimo yra pasibaigęs, byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys prieštarautų dėl to, kad E. K. paveldėtų mamos palikimą. Teismas svarbiomis laiko pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių.

19. Termino palikimui priimti praleidimo priežastis teismui pripažinus svarbiomis, pareiškėjo pareiškimas tenkinamas, įstatyme numatytas terminas palikimui, atsiradusiam po N. K. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

20. Byloje susidarė 8,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios iš pareiškėjo nepriteistinos, kadangi jam yra suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 185, 259, 263-265, 270, 444 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. K. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio P. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės ir nuosavybės teisės liudijimams išduoti.

Atnaujinti pareiškėjui E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po mamos N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja Vitalija Ragauskienė