Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

žodinio (dėl Lietuvoje paskelbto karantino baigiamosios kalbos išklausytos ir posėdis baigtas rašytinio proceso tvarka) proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei E. D., trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų K. M., institucijos teikiančios išvadą Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, Valstybinė miškų tarnyba prie LR Aplinkos ministerijos dėl nuostolių atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.Ieškovas E. B. ieškiniu prašė priteisti ieškovui iš atsakovės E. D. 2911,13 Eur nuostoliams atlyginti, 2000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

1.1.Ieškinyje nurodė, kad ieškovui E. B., nuosavybės teise priklauso 4,9176 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jis ribojasi su (duomenys neskelbtini) ežeru. Su tuo pačiu ežeru ribojasi ir Atsakovei nuosavybės teise priklausantis 4,0335 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Su šiuo žemės sklypu ribojasi kitas Atsakovei nuosavybės teise priklausantis 0,6621 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Abu šie žemės sklypai iki jų suformavimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-06-27 sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111.)-1879 sudarė vieną žemės sklypą, turėjusį unikalų Nr. (duomenys neskelbtini).

1.2.Žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) Atsakovė pasistačiusi naudojamą gyvenamąjį namą, kuris šiai paskirčiai ir naudojamas ir kurio statyba faktiškai baigta, nors pagal neatnaujintus Nekilnojamojo turto registro duomenis šis statinys dar tik formuojamas (rodomas kaip nebaigtas statyti). Šio gyvenamojo namo statyba buvo pradėta tuo pačiu metu, kai šalimais esančiame kitame Atsakovės žemės sklype Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančio investicijos miškuose“ lėšomis buvo vykdomas atitinkamas Atsakovės projektas.

D. S., kuri irgi yra nukentėjusi nuo Atsakovės tų pačių veiksmų kaip ir ieškovas, nuosavybės teise priklauso su šalių žemės sklypais besiribojantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Visų šių žemės sklypų tarpusavio išsidėstymas atsispindi pridedamoje Nekilnojamojo turto registro formuojamoje vietovės kadastro žemėlapio ištraukoje, kurioje numeriu 86 pažymėtas minėtas ieškovo žemės sklypas, o numeriais 10, 17 – Atsakovės žemės sklypai, D. S. žemės sklypas - numeriu 134. Ieškovo ir D. S. žemės sklypų susisiekimas su bendrojo naudojimo keliais visada buvo užtikrintas keliu, kuris vedė per Atsakovės žemės sklypų teritorijas.

1.3.Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kancleris 2014-11-20 potvarkiu Nr. 4D-135 patvirtino sąrašą projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančio investicijos miškuose“. Tarp paramą gavusių projektų pateko ir Atsakovės projektas, nurodytas potvarkio priedo 15 eilutėje. Paramos projektas formaliai turėjo būti įgyvendintas Atsakovės 4,0335 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaip skelbiama vietoje skelbimuose ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainės projektų žemėlapyje adresu https://www.nma.lt/index.php/statistika-ir-projektu-zemelapis/6886. Atsakovės miško ūkio paskirties žemės sklype, turinčiame priėjimą prie (duomenys neskelbtini) ežero, įrengtas pažintinis takas, pagal programos lėšas žemės sklypas pritaikytas rekreacijai.

Atsakovė įgyvendino savo projektą 2015-2016 metais ir įgyvendinimo darbų metu savo žemės sklype atliko kirtimus pagal miškotvarkos projektą, kad galėtų įrengti reikiamą infrastruktūrą – išilgai per žemės sklypą ir skersai kelio, kuriuo turi būti užtikrinamas privažiavimas prie ieškovo ir D. S. žemės sklypų, nutiesė medinį taką nuo privažiavimo prie Atsakovės žemės sklypo bendrojo naudojimo keliais link ežero pakrantės.

1.4.Kiek ieškovui žinoma, pagal projekto įgyvendinimo dokumentus tas takas neturėjo pasiekti (duomenys neskelbtini) ežero pakrantę, jis jos ir nepasiekė, tačiau Atsakovės pasamdyti rangovai jos nurodymu priėjimą padarė savavališkai iškirsdami mišką ir padarydami tiek priėjimo, tiek privažiavimo kelią per ieškovo žemės sklypą, nors priėjimas prie pakrantės įrengtas jau Atsakovės žemės sklype. Tokio privažiavimo per ieškovo žemės sklypą niekada nebuvo, ieškovas tokiems darbams (miško iškirtimo ir kelio įrengimo) sutikimo nedavė, su jais nesutiko ir nesutinka. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2016-09-16 žemės naudojimo patikrinimo aktu konstatavo minėto naujo privažiavimo prie ežero įrengimo faktą. Kiek žinoma, Atsakovė teisinosi suklydusi dėl žemės sklypų ribų, nes jos nebuvo pažymėtos vietoje aiškiais riboženkliais, tačiau negalėjo paaiškinti, kas leido jai kirsti mišką ir įrengti kelią net jeigu ta teritorija ir būtų buvusi jos žemės sklypo dalimi. Pažymėtina, kad Atsakovė iki šiol naudojasi minėtu privažiavimu prie ežero be ieškovo ir D. S. sutikimo (jos sklype irgi dalis miško buvo iškirsta), nors tas privažiavimo kelias eina per ieškovo ir D. S. žemės sklypus, nors naudojimąsi privažiavimu nuo bendrojo naudojimo kelių iki D. S. ir ieškovo žemės sklypų savavališkai riboja, buvusius nustatytus naikina, įskaitant valstybės paramos pinigais, įrenginėja naujai oficialiai neegzistuojančius ir faktiškai juos naudoja, nors oficialiai neigia jų buvimą. Visi šie veiksmai patvirtina, kad Atsakovė veikia prieš D. S. ir ieškovą, jų nuosavybę, tiek ją naikinant, tie ją pritaikant naudotis Atsakovei, tiek ribojant galimybę naudotis savo nuosavybe, tiek darant jai žalą. Šis ieškinys būtent ir nukreiptas žalos atlyginimo klausimui išspręsti.

1.5.Ieškovas Atsakovės pasamdytų asmenų kirtimus ieškovo žemės sklype pastebėjo 2016 m. birželio mėnesį, tada atvyko į įvykio vietą su matininku, kad tiksliai išsiaiškinti žemės sklypų ribas, nes riboženkliai buvo sunaikinti. Įvykio vietoje paaiškėjo, kad reikia visus matavimus atlikti iš naujo ir ieškovas inicijavo žemės naudojimo patikrinimą vietoje, dėl ko Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius surašė aukščiau minėtą 2016-09-16 žemės naudojimo patikrinimo aktą. Kad patikrinti Atsakovės argumentus dėl žemės sklypų ribų aiškumo ir įsitikinti žalos ieškovo nuosavybei padarymo faktu, galimybe reikšti ieškinį, turėjo baigti tiksliuosius matavimus, kas dėl procedūrinių reikalavimų, Atsakovės žemės sklypuose netinkamo kadastro duomenų atvaizdavimo aplinkybių aiškinimosi užtruko ir kaip rodo ieškovo žemės sklypo duomenys Nekilnojamojo turto registre, ieškovui tai pavyko padaryti tik 2018-05-14 (ir tai nepašalinus visų netikslumų) – šią datą įregistruoti tikslieji matavimai. Jie patvirtino, kad Atsakovė kirtimus dėl kelio įrengimo atliko ieškovo žemės sklype, todėl reiškia šį ieškinį.

Minėtus Nacionalinės mokėjimo agentūros žinioje esančius dokumentus ieškovas bandė gauti iš jos per savo advokatą, tačiau ji 2018-09-27 raštu atsisakė juos pateikti, motyvuodama iš esmės komercine paslaptimi, nurodė, kad esant ginčui teisme, duomenis pateiks teismui pagal jo paklausimą. Ši aplinkybė yra pagrindas teismui išreikalauti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros dokumentus, pagal kuriuos buvo skirti ir panaudoti paramos pinigai pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2014-11-20 potvarkiu Nr. 4D-135 Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, tenkinant E. D. paraišką Nr. 2IM-KV-12-1-010683-PR001. Šie įrodymai patvirtins Atsakovės atliktų darbų faktą, jų apimtį ir laiką, jų pagrindu bus galima nustatyti asmenis, byloje apklaustinus liudytojais.

1.6.Atsakovės projekto vykdymo metu dėl ieškovui nežinomų priežasčių tie patys asmenys, kurie vykdė kirtimus Atsakovės žemės sklype, Atsakovės nurodymu atliko kirtimus ir ieškovo žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tokiu būdu, kad būtų faktiškai suformuotas nuo Atsakovės einantis ir ieškovo žemės sklypu iki ežero pakrantės besitęsiantis kelias ten, kur jo nebuvo, taip, kad galėtų naudotis savo poreikiams ieškovo ir trečiojo asmens žemės sklypu. Ieškovo žemės sklype buvo suformuota nuo medžių ir kitų augalų išvalyta teritorija – aikštelė, kuria faktiškai gali pasinaudoti ir naudojasi tik Atsakovė ar su ja susiję asmenys, nes iki tos aikštelės galima privažiuoti tik su Atsakovės leidimu – įvažiuoti per jos sklypą, kuriame įvažiavimas yra užtvertas. Priėjimas prie ežero įrengtas jau Atsakovės žemės sklype, kas minėtos aikštelės buvimą ieškovo žemės sklype ieškovo interesais daro beprasmį ir vien dėl to nukreiptą prieš ieškovo nuosavybę. Taigi, buvo suniokota dalis ieškovo žemės sklypo, faktiškai pakeistas jo naudojimo būdas ir dar taip, kad tuo galėtų naudotis tik Atsakovė. Tokiu būdu buvo suformuotas faktiškai vientisas Atsakovės žemės sklype prasidedantis ir už paramos pinigus įrengtas projektas, jo sąlygas neteisėtai pagerinant ieškovo žemės sklypo dalimi be ieškovo sutikimo, lygiagrečiai įrengiant kelio privažiavimą prie ežero per ieškovo ir D. S. žemės sklypus. Šios aplinkybės rodo, kad neteisėti kirtimai ieškovo žemės sklype buvo atlikti sąmoningai tyčia ir Atsakovės užsakymu.

Atsakovės veiksmais buvo nepatenkinta ir D. S., ji planavo savo teises ginti teisinėmis priemonėmis kartu su ieškovu, tačiau dėl sveikatos būklės to negalėjo padaryti 2018 metais, ji prašė palaukti kol jos sveikata pagerės (ieškovas buvo patikintas, kad tokia tikimybė buvo, nuolat palaikydavo ryšį su ja telefonu), tačiau 2018 m. pabaigoje šiomis ryšio priemonėmis ji tapo nepasiekiama, o vėliau sužinojo, kad ji yra mirusi. Kaip nurodoma pridedamuose Gyventojų registro duomenyse, ji mirė 2018-12-08. Kas yra jos turto paveldėtojai, nėra žinoma, kaip rodo pridedami Nekilnojamojo turto registro duomenys, jie kol kas neįregistravo savo nuosavybės teisių ir į D. S. žemės sklypą. Tokiomis aplinkybėmis ieškinį reiškia vienas ieškovas savo vardu.

1.7.Kaip minėta, dėl padarytų žemės sklypo naudojimo pažeidimų ieškovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrių, kuris visas faktines aplinkybes konstatavo 2016-09-16 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-468-(14.48.78.), įskaitant ir įrengtą aikštelę. Kaip nurodė Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinis poskyris 2018-10-03 rašte, ieškovui padaryta žala yra 2911,13 Eur. Pagal CK 6.265 str. jeigu asmuo, kuris nėra darbuotojas, vykdydamas kito asmens, kuris nėra jo darbdavys, duotą nurodymą, padaro žalos, tai abu šie asmenys atsako solidariai. Solidari prievolė reiškia, kad kreditorius turi pasirinkimo teisę iš kurių skolininkų reikalauti atsakomybės (CK 6.6 str. 4 d.). Ieškovas pasirenka tokios atsakomybės reikalauti iš Atsakovės. Kadangi šalių nesieja jokie sutartiniai santykiai, Atsakovė pažeidė Ieškovo nuosavybės teisę, taikytina deliktinė atsakomybė. Ji kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, pasireiškiančius nusikalstama veika, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą ir asmens kaltę (CK 6.245-6.249 str.), nebent konkrečiu atveju įstatymai kurią nors iš sąlygų preziumuotų (CK 6.263 str.).

1.8.Konstitucijos 23 str., CK 4.93 str. įtvirtina privačios nuosavybės neliečiamumą ir bet koks asmuo, kuris tokį neliečiamumą pažeidžia atsako prieš turo savininką, privalo jam atlyginti tiek padarytą žalą tam turtui, tiek mokėti kompensaciją už jo turto naudojimą, net jeigu tokia naudojimosi teisė nustatoma teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-916/2017). Bet kokie asmens veiksmai prieš kito asmens nuosavybę, jeigu jie neturi įstatymuose numatyto išimtinio teisinio pagrindo, yra neteisėti.

1.9.Nagrinėjamu atveju nėra tokių išimčių, leidžiančių Atsakovei naudotis Ieškovo žemės sklypu, ir dar jame daryti pakeitimus – kirtimus, neturint tam reikiamų leidimų (miškotvarkos projektų), būtinų pagal Miškų įstatymo 9 str., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-12-30 įsakymu Nr. D1-1055 patvirtintą Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašą. Vien neteisėtas naudojimasis svetimu yra pagrindas deliktinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018). Kai asmuo ar keli asmenys atlieka neteisėtus veiksmus, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Kaltė preziumuojama ir tada, kai žala pasireiškia jos padarymu gamtai, aplinkai, kas ir buvo padaryta šiuo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-61/2014), neteisėtai iškertant dalį ieškovo žemės sklypo medžių. Be to, kai žala padaroma kelių asmenų neteisėtais veiksmais, tokie asmenys laikomi ne tik skolininkais (jų kaltė preziumuojama), tačiau jiems atsiranda ir solidarioji deliktinė atsakomybė (CK 6.6 str. 3 d., 6.279 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-469/2018 33 p.). Pažymėtina, kad solidarioji atsakomybė gali būti taikoma ne tik tada, kad asmenys žalą nukentėjusiajam padarė tuo pačiu metu ir bendrai veikdami; padarytos žalos atžvilgiu bendrumas gali reikštis ir skirtingo pobūdžio bei savarankiškais, skirtingu laiku atliktais veiksmais, jei jie turi tiek faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų) (lot. conditio sine qua non), tiek teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veikimo) su žala. Ieškovas neturi duomenų, kad Atsakovė pati asmeniškai vykdė ar galėjo vykdyti neteisėtus kirtimus Ieškovo žemės sklype, tačiau jos deliktinei atsakomybei atsirasti pakanka konstatuoti, kad tuos veiksmus atliko jos naudai ir pagal jos nurodymus veikę asmenys. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). CK 6.263 str. 1 d. nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 str. 1 d. norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018 25 p.). Asmens civilinė atsakomybė gali kilti vien už veiksmus (neveikimą), kuriais jis sudarė sąlygas padaryti nusikaltimą ar kitokį neteisėtą veiksmą. Nagrinėjamu atveju Atsakovė atliko savarankiškus neteisėtus veiksmus (organizavo ir koordinavo kirtimus, davė privalomus nurodymus dėl jų) ir šie veiksmai kvalifikuoti kaip sukėlę bendrą žalą – Ieškovo turo sunaikinimą. Dėl to įsigalioja bendra deliktinės prievolės solidarumo prezumpcija.

1.10.Pagal CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, CK 6.251 str. įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad turi būti atlyginti bet kokie nuostoliai, kuriuos padarė civilinėn atsakomybėn trauktinas asmuo, įskaitant neturtinę žalą ar palūkanas už pradelstą laikotarpį žalai atlyginti. Kai asmuo pradelsia įvykdyti finansinę prievolę, jam taikomos įstatymų numatytos palūkanos, jei šalys neturi susitarimo dėl jų. Jos taikomos ne tik už jau faktiškai pradelstą laikotarpį, bet ir už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.). Šios palūkanos taikomos bet kokių piniginių prievolių atveju, nes įstatymu nėra diferencijuojamas prievolės mokėti procesines palūkanas vykdymas, priklausomai nuo materialiojo subjektinio reikalavimo, už kurį jo patenkinimo atveju yra skaičiuojamos šios palūkanos, pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018). Tais atvejais, kai prievolės šalys yra fiziniai asmenys ir prievolė nėra susijusi su komerciniais ar kitokiais verslo santykiai, taikoma 5 procentų metinių palūkanų norma (CK 6.210 str. 1 d.).

1.11.Kaip minėta, visiškas nuostolių atlyginimo principas taikomas ir neturtinė žalos atžvilgiu. Jei įstatymas tiesiogiai nenumato neturtinės žalos atlyginimo, tačiau pagal faktines aplinkybes konstatuojama, kad ji padaryta, teismas turi ją priteisti tiesiogiai taikydamas Konstituciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013, 2018-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018). Pažymėtina, kad CK 6.250 str. 2 d. nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta.

Atsakovei padarius Ieškovui žalą neteisėtais veiksmais, jam sukelta neturtinė žala pasireiškė ir vis dar pasireiškia tuo, kad jis pastoviai jaučia nerimą dėl savo nuosavybės, turi perdėtai rūpintis ja, nes Atsakovė neteikia jokios informacijos apie faktines aplinkybes, išsisukinėja nuo jos pateikimo, tačiau kai tik yra galimybė naudojasi Ieškovo nuosavybe, ką patvirtina ne tik medžių iškirtimas, bet pastovus naudojimasis be ieškovo sutikimo ta kirtyme – aikštele ir per ieškovo žemės sklypą suformuotu keliu privažiuoti ir prieiti prie ežero iki šiol naudojamasi Atsakovė ir su ja susiję asmenys, Atsakovės žemės sklype įrengto medinio apžvalgos tako lankytojai, nes jiems sudaromas įspūdis, kad tas takas ne visas medinis ir eina iki pat ežero.

Toks ieškovo teisių sistemingas ir nuolatinis pažeidimo, to pažeidimo nepašalinimas yra pagrindas ne tik reikalauti turtinės, bet ir neturtinės žalos, patirtą neturinę žalą vertina 2000 Eur.

Pažymėtina, kad šiuo ieškiniu nekelia klausimo dėl kompensacijos už naudojimąsi ieškovo žemės sklypu, nors tokią teisę turi pagal įstatymą – teismų praktikos pripažįstama, kad Konstitucijos 23 str. įtvirtintas ir įstatymų saugomas nuosavybės neliečiamumas reiškia, kad asmuo, įgijęs teisę pasinaudoti svetimu daiktu ar juo pasinaudojęs, net ir teisėtai, turi sumokėti turto savininkui kompensaciją, mokestį už naudojimąsi šiuo daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016, 2018-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018). Šių ir kitų teisių gynimas yra atskirų ieškinių dalykas.

2. Teismo posėdyje ieškovas, palaikydamas ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė jį tenkinti. Parodė, kad jo sklypui yra atlikti kadastriniai matavimai. Kai atsakovė vykdė plyną kirtimą savo sklype, tai jo sklypo riboženklis buvo dingęs. Iš tos vietos kur buvo jo riboženklis, atsakovė jį perkėlė 100 metrų nuo tos vietos. Jis rašė skundus. 2015 metais atsirado parko statyba, prasidėjo miško kirtimai. Jis buvo ne kartą nuvykęs į tą vietą, ta vieta yra apie 300-400 metrus nuo jo namo. Kelius įrenginėjo atsakovė, jis negali teigti, kad būtent atsakovė jį įrengė, bet atsakovė nuo savo sklypo neturi priėjimo prie ežero, todėl ji iškirto mišką. Niekas kitas tuo keliu, pavaizduotu jo pateiktoje schemoje, apart atsakovės, naudotis negali, nes tas kelias eina nuo atsakovės namo. Dėl atsakovės kelio jis negalėjo atlikti kadastrinių matavimų, jie atlikti 2018 metų gegužės mėn. Apie dokumentų suklastojimą, sukčiavimą, tai čia yra jo nuomonė, administracine teisena nėra nustatytas kaltas žmogus. Turtinę žalą paskaičiavo miškininkai. Dėl neturtinės žalos, tai tie keli tūkstančiai yra menki, jis jau 3-4 metus gyvena košmare, nes turi ieškoti teisybės, atsakovė pažeidė jo kaip savininko, piliečio teises.

3.Ieškovo atstovas rašytinėje baigiamojoje kalboje nurodė, kad ieškinys grindžiamas atsakovės neteisėtais veiksmais, kai ieškovui nuosavybės teise priklausančiame 4,9176 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2016 metais buvo iškirsti medžiai (dalis miško) be jo sutikimo ir neturint tam teisės aktuose numatyto leidimo, šis iškirtimas buvo padarytas atsakovės neteisėtais veiksmais (netinkamų nurodymų davimas pasamdytiems asmenims, jų nekontroliavimas, jų neteisėtų veiksmų toleravimas savo interesais, informacijos apie miško iškirtimo įvykį slėpimas ir veikimas prieš ieškovo nuosavybę, prieš ieškovą). Byloje surinkti įrodymai patvirtina ieškinio pagrįstumą ir yra pagrindas jį tenkinti visiškai.

3.1.Dėl nuostolių atlyginimo.

Ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis – nustatytu faktu, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiame 4,9176 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2016 metais buvo neteisėtai iškirsti medžiai (dalis miško) (be ieškovo sutikimo ir neturint teisės aktuose numatytų leidimo) (tą patvirtina Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinis poskyrio 2018-10-03 raštas, 2019-11-18 išvada) ir tas buvo padaryta tuo metu, kai šalimais esančiame atsakovė jai nuosavybės teise priklausančiame 4,0335 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdė miško tvarkymo darbus dėl projekto, kuris buvo finansuotas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančio investicijos miškuose“ (atsakovės projektas pripažintas tinkamu šiam finansavimui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2014-11-20 potvarkiu Nr. 4D-135, o darbų atlikimo faktą patvirtina iš Nacionalinės mokėjimo agentūros pateikti dokumentai, šio fakto neginčijo ir atsakovė). Nors atsakovė nepripažino, kad jos projekto vykdymo metu, jos pasamdyti asmenys neatliko ieškovo žemės sklype jokių darbų, įskaitant ir miško medžių kirtimo, su kuriuo siejama žala, tačiau faktinės aplinkybės šiuo teiginius paneigia. Aplinkybė, kad nebuvo tiesiogiai fiksuoti miško medžių kirtimo darbai, kad nenustatyta, kas konkrečiai kirtimo darbus atliko, savaime neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės, nereiškia, kad ji neturi ir negali būti taikoma atsakovei. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad niekas kitas be atsakovės pasamdytų asmenų tokių darbų negalėjo atlikti ir nebūtų galėję to padaryti, be to, yra įrodymai, kad darbai atsakovės ir ieškovo žemės sklype vyko tuo pačiu metu.

3.2.Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gauti dokumentai (konkrečiai Miškotvarkos projektas) patvirtina, kad atsakovė įgyvendino savo projektą 2015-2016 metais ir pagal jo sprendinius buvo įrengtas medinis pažintinis takas, einantis per jos žemės sklypą nuo privažiavimo prie jo keliais link (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės, tačiau jos nepasiekiant, taką baigiant prie pat ieškovo žemės sklypo ribos. Projekto infrastruktūrą sudarė ne tik pats pažintinis takas, bet kiti objektai (poilsiavietės, apžvalgos bokštas ir t.t.), kas reiškė, kad turėjo būti ir buvo atliekami miško valymo ir kiti jo tvarkymo darbai, Nacionalinės mokėjimo agentūros pateiktuose dokumentuose dalis jų (finansuoti projektui skirtomis lėšomis) ir atsispindi. Kad tie darbai buvo atliekami, jie buvo atlikti ir ieškovo žemės sklype patvirtino ir liudytojai – G. J. T. ir R. Š.. Jų parodymais nėra pagrindo abejoti, nes jie puikiai žino šias vietoves, matė tiek atsakovės projekto darbų atlikimą, tiek rezultatus po jų ieškovo ir atsakovės žemės sklypuose (G. J. T. buvo (duomenys neskelbtini) ežero savininkas, juo naudojasi ir šiuo metu, nes jis nuosavybės teise priklauso jo sūnui, dažnai apeidavo apylinkes, R. Š. yra tos teritorijos gyventojas, medžiotojas dėl to irgi dažnai apeina apylinkes, įskaitant ir atsakovės projekto vietą, ieškovo žemės sklypo iškirsto miško vietą).

3.3.Nors byloje nepavyko surinkti įrodymų, kas konkrečiai atliko neteisėtus ieškovo miško kirtimo darbus, tačiau tai nešalina atsakovės atsakomybės, nes ji su tais asmenimis veikė kartu, jiems davė nurodymus, jų veiksmus kontroliavo (turėjo kontroliuoti) ir dėl to atsako kartu (solidariai). Be to, darbų pobūdis ir susiklosčiusios aplinkybės dėl privažiavimo prie darbų atlikimo vietos, patvirtina, kad tie darbai be jos nurodymo ir sutikimo negalėjo būti atliekami ir negalėjo būti atlikti. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2016-09-16 žemės naudojimo patikrinimo aktu konstatuotas naujo privažiavimo prie ežero ir aikštelės ieškovo žemės sklype įrengimo faktas. Šiems darbams atlikti reikėjo ne tik iškirsti miško medžius ir tą iškirstą didelį kiekį medienos išgabenti sunkiasvore technika (kaip nurodyta Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinis poskyris 2018-10-03 rašte, iškirstos medienos kiekis - 11,86 m3), bet ir sustumdyti žemes, ką nurodė ir atsakovė, pateikusi savo įvykio vietos fotofiksaciją, t. y. tokie darbai galėjo būti atlikti tik turintis specialiąją techniką žemėms stumdyti, medienai nupjauti, sukrauti ir išvežti, turėjo dirbti keletas žmonių ir pakankamai ilgą laiką. Šiuo aspektu svarbios aplinkybės dėl privažiavimo prie įvykio vietos. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad privažiavimas iki ieškovo žemės sklypo galimas tik per atsakovės žemės sklypą ir tik kertant jos įrengtą pažintinį medinį taką, t. y. šis takas yra natūralus barjeras (kliūtis) apskritai naudotis atsakovės žemės sklype esamais keliais (tiek tais, kurių naudmenos pažymėtos, tiek tais, kurių naudmenos neteisėtai nepažymėtos). Atsakovė duodama paaiškinimus teisme ir atsakydama į klausimus, nurodė, kad naudotis šiais keliais reikėjo jos sutikimo ir tik ji duodavo sutikimą pakelti pažintinio tako konstrukcijas, kad būtų galima tais keliais pravažiuoti, ji taip pat nurodė, kad niekas neprašė sutikimų naudotis tais keliais, to labiau privažiuoti prie ieškovo žemės sklypo ir jame atlikti kokius nors darbus, t. y. į ieškovo žemės sklypą nebuvo patekęs ir negalėjo pateikti joks su atsakove nesusijęs asmuo su kokia nors transporto priemone ar technika, skirta medžiams pjauti ir medienai vežti, atsakovė visiškai kontroliavo ir kontroliuoja privažiavimą prie ieškovo žemės sklypo, turi galimybę stebėti naudojimąsi tuo privažiavimu, nes šalimais yra kitas atsakovei nuosavybės teise priklausantis sklypas su gyvenamuoju namu, kuriame atsakovė ir gyvena.

3.4.Visų išdėstytų aplinkybių visuma rodo, kad ieškovo žemės sklypo miškas buvo iškirstas ir tame pačiame jo žemės sklype įrengta aikštelė tuo pačiu metu, kai atsakovė savo žemės sklype įrenginėjo pažintinį taką (2015-2016 metais), tiek atsakovės, tiek ieškovo žemės sklypuose atlikti darbai ir jiems atlikti reikalinga technika buvo tokio paties pobūdžio (miško kirtimas, nukirsto miško pakrovimas, išvežimas, žemės darbai), šiems darbams atlikti buvo būtina papulti į jų atlikimo vietą, niekas kitas be atsakovės pasamdytų asmenų toje vietoje nedirbo ir negalėjo dirbti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu; tas įsitikinimas nebūtinai turi būti pagrįstas absoliučiai tiesioginiais ir neginčijamai visas aplinkybes patvirtinančiais įrodymais - teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja; teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).

3.5.Natūralu, kad ieškovas nežino ir neturi galimybės įrodyti visų atsakovės veiksmų, kurių atlikime jis nedalyvavo ir neturėjo teisės dalyvauti, jų nematė, todėl nėra pagrindo iš jo reikalauti įrodyti visas atsakovės veiksmų atlikimo aplinkybes ir motyvus, tuo labiau, kad ji ir pati tik iš dalies teikė paaiškinimus, prieštaravo įrodymų rinkimui (pvz. įrodymų gavimui iš Nacionalinės mokėjimo agentūros). Įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta; priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą; šalių pateikti įrodymų vertinimas, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-701/2020, 31, 35 p.).

Kadangi faktiškai miško kirtimo darbus atlikę asmenys nenustatyti, ieškovas neturėjo galimybės civilinės atsakomybės reikalauti iš visų jam žalą padariusių asmenų, jis turėjo tik galimybę reikšti tokį reikalavimą vienam iš bendrai atsakingų asmenų – atsakovei – tą ir padarė ieškiniu. Pagal CK 6.265 str. jeigu asmuo, kuris nėra darbuotojas, vykdydamas kito asmens, kuris nėra jo darbdavys, duotą nurodymą, padaro žalos, tai abu šie asmenys atsako solidariai. Solidari prievolė reiškia, kad kreditorius turi pasirinkimo teisę iš kurių skolininkų reikalauti atsakomybės (CK 6.6 str. 4 d.). Ieškovė pasamdė miško kirtimo darbus atlikusius asmenis, davė jiems nurodymus ir nekontroliavo jų veiksmą, dėl to ji turi atsakyti už tokiais neteisėtais veiksmais ieškovui padarytą žalą.

3.6.Šalių nesieja jokie sutartiniai santykiai, atsakovė pažeidė ieškovo nuosavybės teisę, padarė jai žalos, todėl atsakovei taikytina deliktinė atsakomybė. Ji kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą ir asmens kaltę (CK 6.245-6.249 str.), nebent konkrečiu atveju įstatymai kurią nors iš sąlygų preziumuotų (CK 6.263 str.). Žalos faktas įrodytas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2016-09-16 žemės naudojimo patikrinimo aktu, Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinis poskyrio dokumentais, patvirtinančiais apžiūrą vietoje ir išvadą, kad žalos dydis 2911,13 Eur (šios tarnybos 2018-10-03 raštas). Šios aplinkybės niekas neginčijo.

3.7.Neteisėti veiksmai įrodyti ieškovo nuosavybės teisės į savo žemės sklypą pažeidimo faktu ir aplinkybėmis, kad toks pažeidimas galėjo būti atliktas tik atsakovės veiksmais, kartu veikiant su kitais, jos nusamdytais asmenimis, kurie atliko miško kirtimo darbus įvykio vietoje. Nagrinėto ginčo atveju nėra nustatyta, kad ieškovas būtų davęs sutikimą tokiems darbams atlikti jo žemės sklype, nenustatytas ir joks tokius darbus leidžiantis dokumentas, kurį privaloma gauti pagal Miškų įstatymo 9 str., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-12-30 įsakymu Nr. D1-1055 patvirtintą Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašą. Konstitucijos 23 str., CK 4.93 str. įtvirtina privačios nuosavybės neliečiamumą ir bet koks asmuo, kuris tokį neliečiamumą pažeidžia, atlieka neteisėtus veiksmus, atsako prieš turo savininką, privalo jam atlyginti tiek padarytą žalą tam turtui, tiek mokėti kompensaciją už jo turto naudojimą, net jeigu tokia naudojimosi teisė nustatoma teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-916/2017). Vien neteisėtas naudojimasis svetimu yra pagrindas deliktinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018).

Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). CK 6.263 str. 1 d. nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 str. 1 d. norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018 25 p.). Asmens civilinė atsakomybė gali kilti vien už veiksmus (neveikimą), kuriais jis sudarė sąlygas padaryti neteisėtą veiksmą. Nagrinėjamu atveju atsakovė atliko savarankiškus neteisėtus veiksmus (organizavo ir koordinavo kirtimus, davė privalomus nurodymus dėl jų, kontroliavo jų atlikimą taip, kad išliktų tik tie jų atlikimo įrodymai, kurie naudingi atsakovei ir nuslepia neteisėtu veiksmus). Šie visų asmenų veiksmai kvalifikuoti kaip sukėlę bendrą žalą – ieškovo turto sunaikinimą.

Kai asmuo ar keli asmenys atlieka neteisėtus veiksmus, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Kaltė preziumuojama ir tada, kai žala pasireiškia jos padarymu gamtai, aplinkai, kas ir buvo padaryta šiuo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-61/2014), neteisėtai iškertant dalį ieškovo žemės sklypo medžių. Be to, surinkti įrodymai patvirtina atsakovės kaltę, nes ji nurodė bei sudarė sąlygas pasamdytiems asmenims kirsti mišką ieškovo žemės sklype ir tam, kad būtų įrengta prie ežero aikštelė, kuria faktiškai naudojasi ir gali naudotis tik atsakovė ar jos kito nuosavybės teise priklausančio 0,6621 ha ploto žemės sklypo, esančio toje pačioje teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), naudotojai – faktiškai egzistuojantis ir naudojamas privažiavimo prie ežero kelias eina ir naudojamas nuo neteisėtai įrengtos aikštelės prie ežero pakrantės iki atsakovės žemės sklypo su gyvenamuoju namu. Be to, ieškovė tyčia nefiksavo konkrečius darbus atlikusių asmenų ir atliktų darbų rezultatų tam, kad būtų galimybė išvengti asmeninės atsakomybės, ją nukreipti į neva nežinomus (nenustatytus) asmenis (tą ji nurodė ir Nacionalinei žemės tarnybai dėl ko nebuvo pagrindo ją ir kitus asmenis patraukti administracinėn atsakomybėn).

3.8.Tarp padarytos žalos ir neteisėtų veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys, nes nurodoma žala (ieškovo žemės sklypo miško iškirtimas ir žalos jam padarymas) galėjo būti padaryta ir buvo padaryta miško tvarkymo darbais, kuriuos ir organizavo atsakovė. Kai žala padaroma kelių asmenų neteisėtais veiksmais, tokie asmenys laikomi ne tik skolininkais (jų kaltė preziumuojama), tačiau jiems atsiranda ir solidarioji deliktinė atsakomybė (CK 6.6 str. 3 d., 6.279 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-469/2018 33 p.). Tokia atsakomybė gali būti taikoma ne tik tada, kai asmenys žalą nukentėjusiajam padarė tuo pačiu metu ir bendrai veikdami; padarytos žalos atžvilgiu bendrumas gali reikštis ir skirtingo pobūdžio bei savarankiškais, skirtingu laiku atliktais veiksmais, jei jie turi tiek faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų) (lot. conditio sine qua non), tiek teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veikimo) su žala. Atsakovės solidari atsakomybė reiškia, kad ieškovas turi teisę reikalauti atsakomybės tiek iš visų atsakingų asmenų bendrai, tiek iš kiekvieno ar tik kurio nors vieno atskirai. Kaip minėta, faktinės aplinkybės sąlygojo ieškovo sprendimą reikalauti atsakomybės tik iš atsakovės.

3.9.Pažymėtina, kad tokiais pat veiksmai tuo pačiu metu buvo padaryta žala ir kitam šalimais esančiam žemės sklypui, kuris šiuo metu nuosavybės teise po paveldėjimo priklauso trečiajam asmeniui - K. M.. Dėl neturtinės žalos. Atsakovė savo neteisėtais veiksmais padarė ieškovui ir neturtinės žalos, kuri pasireiškia aiškiu ieškovo žeminimu ir jo interesų ignoravimu, įskaitant ir oficialiai, trukdymu ieškovui naudotis savo teisėmis, kas reiškia, kad jis turi skirti daug laiko ir energijos apsiginti nuo ieškovės neteisėtų veiksmų, tai jam kelia įtampą ir diskomfortą, jis pastoviai jaučia nerimą dėl savo nuosavybės, nes ji ir šiuo metu naudojama neteisėtai atsakovės ar su ja susijusių asmenų atsakovės neteisėtai sukurtu būdu ir priemonėmis (į ieškovo žemės sklype neteisėtai įrengtą aikštelę ir prie jos esančią ežero pakrantę patenkama nuo atsakovės žemės sklypo su gyvenamuoju namu iki ežero einančiu miško keliu, kuris eina ir per ieškovo bei trečiojo asmens K. M. žemės sklypus), žinant, kad neteisėto naudojimosi faktą bus labai sudėtinga įrodyti. Kaip minėta, privažiavimas prie tos vietos galimas tik su atsakovės žinia ir sutikimu, t. y. iš anksto jai žinant, o ieškovui pasinaudoti galimybe ateiti iki vietos pėsčiomis sudėtinga dėl didelio atstumo ir sudėtingų ėjimo sąlygų (kalvota vieta su pelkynu), bet kuriuo atveju užtrunka daug laiko dėl ieškovo amžiaus, be to, asmeniui atvykus į vietą pėstute mažai galimybių pavyti ir sustabdyti pažeidėjo transportą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės žemės sklype įrengto medinio pažintinio tako konfigūracija taip suderinta su ieškovo žemės sklype įrengta aikštele, kad to tako lankytojams sudaromas įspūdis, jog tas takas eina iki pat ežero, kad paskutinis jo etapas nėra medinis, tuo tie lankytojai ir naudojasi. Ieškovas turi labai ribotas ir neefektyvias galimybes tokį įspūdį pakeisti, tokias galimybes būtent riboja atsakovė savo veiksmais, tiek pastoviai naudodama neteisėtai įrengtą privažiavimą prie ežero, tiek sudariusi natūralias kliūtis ieškovui privažiuoti prie savo žemės sklypo keliais, kurie buvo ir yra numatyti tokiam privažiavimui, turi būti atitinkamai įforminti.

Besitęsiantis ieškovo teisių negerbimas ir jo teisių paniekinimas, taip pat yra savarankiškas pagrindas pripažinti ieškovui teisę į neturtinę žalą. CK 6.250 str. 2 d. nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta. Minėtais atsakovės veiksmais padaryta neturtinė žala vertintina 2000 Eur. Tokia suma atitinka ieškovui padarytos neturtinės žalos mastą ir teismų pripažįstamą priteistina neturtinės žalos sumą pagal tokio pažeidimo pobūdį (įskaitant ir tai, kad pažeista ir nuolat pažeidinėjama ieškovo nuosavybės teisė į žemės sklypą).

3.10.Tenkinus ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo nuostolių forma, priteistinos ir palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str., CK 6.210 str. 1 d.), taip pat bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis).

4.Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad pirmiausia pažymėtina, kad atsakovė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2014 m. lapkričio 20 d. potvarkiu Nr. 4D-135 patvirtintą projektą, kuriam skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, įgyvendino laikydamasi visų teisės aktuose numatytų procedūrų ir reikalavimų. Be kita ko, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė mokėjimo agentūra) pagal turimą kompetenciją kontroliavo kiekvieną su projekto vykdymu susijusį veiksmą (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių 5.9. punktas). Nacionalinės mokėjimo agentūros 2018 m. rugsėjo mėn. rašte, kurį pateikė ieškovas, be kita ko, nurodyta, kad projektui skirtos lėšos (rekreacinės infrastruktūros įrengimui) buvo panaudotos vien tik atsakovei priklausančio sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribose. Antra, dėl padarytų žemės sklypo naudojimo pažeidimų ieškovas 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrių, kuris faktines aplinkybes konstatavo 2016 m. rugsėjo 16 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-468-(14.48.78), kuriame nurodyta apie įrengtą smėlio dangos aikštelę ir kelią smėlio pagrindu. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2017 m. vasario 24 d. rašte Nr. 48SD-2493-(14.48.104.), atsižvelgiant į E. B. 2016 m. rugpjūčio 3 d. skunde nurodytas aplinkybes, kad kelią ir aikštelę įrengė E. D., bei įvertinus 2016 m. rugpjūčio 29 d. patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, prašė E. D. 2017 m. kovo 10 d. atvykti į Vilniaus rajono skyrių. Atsakovė nuvyko nurodytu laiku ir davė paaiškinimus apie ieškovo nurodytas aplinkybes. Be kita ko, pokalbio metu jos buvo paprašyta atsiųsti išdėstytus paaiškinimus raštu, todėl 2017 m. kovo 16 d. elektroniniu paštu ji išsiuntė raštą. Kokį sprendimą priėmė Vilniaus rajono skyrius, atsakovei nėra žinoma, todėl preziumuojama, kad buvo priimtas palankus sprendimas

atsakovei, kadangi jokių nuobaudų ji nėra gavusi. Tuo atveju, jeigu būtų priimtas nepalankus sprendimas atsakovės atžvilgiu, apie tai, manytina, ji būtų informuota. Atsižvelgiant į išdėstytą,

ieškovas turėtų pateikti priimtą sprendimą teismui.

4.1.Trečia, nors Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinis poskyris 2018 m. spalio 3 d. rašte Nr. S-8K-05-84 nurodė, kad ieškovui padaryta žala yra 2911,13 Eur, tačiau atsakovė pažymi, kad tai nėra pagrindas reikalauti minėtos žalos atlyginimo iš bet kurio asmens, nenustačius jo atliktų galimai neteisėtų veiksmų ir atitinkamai kaltės. Matyti, kad minėtame rašte, be kita ko, nurodyta, kad dėl kaltų asmenų nustatymo pradėtas tyrimas. Atsakovė neturi informacijos apie nustatytus kaltus asmenis, o kaltė negali būti preziumuojama, juo labiau, asmuo, padaręs minėtus veiksmus, negali būti nustatinėjamas spėlionėmis ir abejonėmis, neturint tai pagrindžiančių objektyvių duomenų. Be kita ko, atsakovė iki šio atsiliepimo surašymo dienos nėra gavusi jokių užklausimų, informacijos ar galimų įtarimų dėl minėtos nustatytos žalos padarymo. Deliktinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos keturios sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniuose, o būtent neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo nustatyti griežtąją deliktinę atsakomybę (atsakomybę be kaltės), kadangi nėra jai būtinų sąlygų (CK 6.266-6.267, 6.270-6.272, 6.292-6.300 straipsniai). Taigi šiuo atveju civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, jeigu asmuo kaltas (6.248 straipsnio 1 dalis). Siekiant taikyti civilinę atsakomybę, pirmiausia reikia nustatyti neteisėtus veiksmus. Galimai neteisėti veiksmai yra susiję su medžių iškirtimu bei aikštelės įrengimu ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Reikėtų pastebėti, kad tiek ieškovas nepateikė, tiek atsakovė neturi informacijos apie tai, kas atliko minėtus veiksmus ir kokiais pagrindais. Ieškovas pripažįsta, kad neturi duomenų, kad atsakovė pati asmeniškai vykdė ar galėjo vykdyti neteisėtus kirtimus ieškovo žemės sklype, tačiau toliau ieškinyje nurodo, kad atsakovė atliko savarankiškus neteisėtus veiksmus, o būtent organizavo ir koordinavo kirtimus, davė privalomus nurodymus dėl jų, todėl jos veiksmai kvalifikuotini kaip turto sunaikinimas. Atsikertant į ieškovo nurodytą, pažymėtina, kad ieškovas nepateikia atsakovės kaltę pagrindžiančių duomenų, o kaltė, kaip minėta, negali būti grindžiama prielaidomis ir spėlionėmis, be to, jis neįrodo, kad būtent atsakovė atliko bet kokius neteisėtus veiksmus. Išdėstytos aplinkybės pagrindžia tai, kad ieškovas ne tik nesiekia nustatyti asmenų, kurie galimai įrengė minėtą aikštelę taip padarydami jam žalą, tačiau visais įmanomais būdais (skundais ir raštais tiek atsakovei, tiek kompetentingoms institucijoms) siekia įrodyti neegzistuojančią atsakovės kaltę, kaip matyti tiek iš, pavyzdžiui, 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundo: „man nežinant ir be mano sutikimo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)savininkas iškirto mano mišką, įrengė kelią ir automobilių stovėjimo aikštelę“, tiek iš ieškinio. Atsakovė dar kartą pažymi, kad nėra atsakinga už ieškovo žemės sklype įrengtos aikštelės įrengimą bei dėl jo žemės sklype iškirstų medžių – ji nei pati atliko tokius veiksmus, nei juo labiau įpareigojo tai atlikti kitus asmenis. Papildomai pažymėtina, kad per jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus privažiuoti į ieškovo žemės sklype įrengtą aikštelę nėra įmanoma dėl objektyvių priežasčių, o būtent, nėra tam skirto kelio. Atsakovės žiniomis, į minėtą aikštelę apskritai galima tik prieiti, bet ne privažiuoti. Papildomai pažymėtina, kad atsakovė nėra pažeidusi ir nepažeidžia nei ieškovo, nei kitų asmenų teisių į jiems priklausančią nuosavybę, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ji pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai.

4.2.Ketvirta, atsakovės manymu, ieškovas ne tik kad nepatyrė neturtinės žalos, tačiau visais įmanomais būdais bandydamas gauti dokumentus susijusius su jos įvykdytu projektu, pažeidžia teisę į jos privatų gyvenimą, o savo nepagrįstais ir jau beveik trejus metus besitęsiančiais reikalavimais būtent jai kelia nerimą ir nuolatinį nesaugumo jausmą. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnyje yra reglamentuotas pačia bendriausia prasme: šiame straipsnyje, pirma, įvardytas nebaigtinis kriterijų, kuriais apibūdinama neturtinė žala, sąrašas; antra, įtvirtinta blanketinė nuostata, nurodanti, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; trečia, pateikti keli pavyzdiniai atvejai, kuriais pripažįstama teisė į neturtinės žalos atlyginimą; ketvirta, įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018). Be kita ko, neturtinė žala gali būti priteisiama tik tada, kai yra nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos, o neturtinė vertybė, kuri buvo pažeista, yra pakankamai svarbi ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013). Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, nėra būtinosios sąlygos – atsakovės kaltės – civilinei atsakomybei kilti. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad ieškinys buvo pateiktas po to, kai atsakovė, atsakydama į 2019 m. kovo 4 d. prašymą dėl leidimo suteikimo, kuriame buvo keliami klausimai dėl neteisėto servituto panaikinimo, 2019 m. kovo 8 d. rašte atsisakė suteikti leidimą matininkams ir kitiems asmenims patekti į jai nuosavybės teisę priklausančius žemės sklypus, grįsdama atsisakymą tuo, kad jai nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose nebuvo nustatytas servitutas ir ji jo nepanaikino.

4.3.Penkta, atsižvelgdama į išdėstytą bei įvertinusi faktines aplinkybes, atsakovė mano, kad ji nėra tinkama šalis šioje byloje, kadangi ji nėra atsakinga už ieškovo patirtą žalą, nustatytą Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinis poskyrio, jos kaltė dėl ieškovui patirtos žalos nėra nustatyta. Be kita ko, kaip minėta, Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinis poskyrio 2018 m. spalio 3 d. rašte Nr. S-8K-05-84 nurodyta, kad dėl kaltų asmenų nustatymo pradėtas tyrimas (atsakovei nėra žinoma, ar tyrimas jau atliktas, ar jis vis dar tęsiamas), todėl, vadovaudamasi CPK 225 straipsnio 5 punktu, teismo prašo pakeisti netinkamą proceso šalį, o būtent atsakovą, tinkama. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2011). Tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad proceso šalis (atsakovė) yra tinkama, atsakovė prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nenustačius jos kaltės dėl ieškovui patirtos žalos.

4.4.Apibendrindama atsakovė pažymi, kad būdama valstybės tarnautoja, vadovaujasi etikos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimais tiek profesinėje veikloje, tiek kasdieniniame gyvenime. Su kaimynais nėra turėjusi jokių konfliktiškų situacijų, juo labiau nėra pažeidusi jokių jų turimų teisių į jų turimą nuosavybę. Pagal jau minėtą projektą jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuriame yra miškas, ji yra įrengusi rekreacinę zoną, kuri yra gausiai lankoma ir viešai prieinama, o ją įrengdama ji laikėsi visų nustatytų normatyvų, nuolat veikiant Nacionalinės mokėjimo agentūros kontrolei.

5.Teismo posėdyje atsakovė, palaikydama atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, prašė ieškinį atmesti. Parodė, kad tas miško kelias visada buvo, medinis takas pereina per kelią, kur ieškovas negali pravažiuoti. Tą medinį taką galima pakelti, taką ji įrengė, aikštelę ne ji įrengė. Parkas buvo įrengtas, nes ji turėjo miško, tam buvo visos sąlygos ir parkas priduotas 2015 metais. Tuo parku naudojasi miestiečiai. Ji prie ežero neina, nes ten negalima maudytis, ten molis. Ta aikštelė kaip sako ieškovas yra jo sklype, o medinis takas yra jos sklype, jį įrengiant buvo kertami jos sklype lazdynai. Medinį taką kai darė, tai ten dirbo 3-4 žmonės, o kirtimus vykdė 2-3 žmonės. Visus darbus kontroliavo Nacionalinė mokėjimų agentūra. Tas medinis takas buvo įrengiamas pagal miškotvarkos projektą. Baigiasi medinis takas ir iki aikštelės galima nueiti, iki aikštelės yra 100 metrų. Senas kelias nėra užtvertas, jis yra natūraliai apaugęs. Ieškovas praeitais metais kreipėsi, kad ji leistų savo sklype padaryti ieškovui servitutus, ji nesutiko. Jos žemės sklypo 2000-05-04 paženklinimo akte yra pastaba: 4 m lauko kelias be teisės panaikinti. Ji tuo keliu nuo jos sklypo iki ieškovo aikštelės yra ėjusi. Kai ji užtvėrė kelią pažintiniu mediniu keliu, tai pastarąjį medinį kelią norėdamas pravažiuoti gali pakelti ir pravažiuoti, tik tai svarbu su ja suderinti. Su žmonėmis, kurie įrengė tą pažintinį taką, ji bendravo, rodė savo sklypo ribas, žemėtvarkininkas tas ribas rodė. Atliktus darbus priėmė Nacionalinės mokėjimo agentūros inspektoriai. To tako sužymėjimą darė miškininkas ir žemėtvarkininkas, tas žymėjimas buvo atliktas vieną kartą 2014 metais. Nei aikštelės, nei prie aikštelės kelio ji neįrenginėjo.

6.Atsakovės atstovė rašytinėje baigiamojoje kalboje nurodė, kad prašo ieškinį atmesti, priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Ieškovas nurodo: pagal projekto įgyvendinimo dokumentus takas neturėjo pasiekti (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės, jis jos ir nepasiekė, tačiau Atsakovės pasamdyti rangovai jos nurodymu priėjimą padarė savavališkai iškirsdami mišką ir padarydami tiek priėjimo, tiek privažiavimo kelią per mano žemės sklypą, nors priėjimas prie pakrantės įrengtas jau Atsakovės žemės sklype. Atsakovė teisinosi suklydusi dėl žemės sklypų ribų, nes jos nebuvo pažymėtos vietoje aiškiais riboženkliais, tačiau negalėjo paaiškinti, kas leido jai kirsti mišką ir įrengti kelią net jeigu ta teritorija ir būtų buvusi jos žemės sklypo dalimi. Atsakovės žemės sklype, Atsakovės nurodymu atliko kirtimus ir mano žemės sklype ir tokiu būdu faktiškai suformuotas nuo Atsakovės einantis ir mano žemės sklypu iki ežero pakrantės besitęsiantis kelias ten, kur jo nebuvo, taip, kad galėtų naudotis savo poreikiams mano ir trečiojo asmens žemės sklypu. Tokiu būdu buvo suformuotas faktiškai vientisas Atsakovės žemės sklype prasidedantis ir už paramos pinigus įrengtas projektas, jo sąlygas neteisėtai pagerinant mano žemės sklypo dalimi be mano sutikimo, lygiagrečiai įrengiant kelio privažiavimą prie ežero per mano ir D. S. žemės sklypus. Šios aplinkybės rodo, kad neteisėti kirtimai mano žemės sklype buvo atlikti sąmoningai tyčia ir Atsakovės užsakymu.

Atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimais ir prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pilnai palaiko procesiniuose dokumentuose ir teismui posėdžio metu pateiktuose paaiškinimuose nurotą poziciją.

6.1.Atsakovei E. D. nuosavybės teise priklauso 4,0335 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ( naudmenose 0,0163 ha kelias, kelio servituto nėra) ir 0,6621 ha (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklypas, kuriame nustatytas servitutas inžineriniams tinklams, esantys (duomenys neskelbtini); Sklypai suformuoti atliekant kadastrinius matavimus. Ieškovui E. B. priklauso 4,9176 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Sklypas suformuotas 2018-04-30 metais atliekant kadastrinius matavimus. Kelio nėra, servitutai nenumatyti.

Trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklauso 1,2022 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Sklypo žemėnaudoje numatytas 0,0205 ha kelio plotas.

6.2.LR Žemės ūkio ministerijos kancleris 2014-11-20 potvarkiu Nr. 4D-135 patvirtino projektą, kuriam skirta parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“. Atsakovė projektą įgyvendino laikydamasi visų teisės aktuose numatytų procedūrų ir reikalavimų ir jai priklausančioje žemės sklypo dalyje įrengė pažintinį taką. Takas nesiekia žemės sklypo ribų ir neturi priėjimo prie ežero. Teismui į civilinę bylą pateikta išsami informacinė medžiaga: kadastro žemėlapio ištrauka, sklypo plane pažymėtas pažintinis takas ir aplinkiniuose sklypuose esantys privažiavimo keliai, (duomenys neskelbtini) situacijos foto fiksacija, kuri aprašyta pagal faktinę situaciją tiek dėl pažintinio tako, tiek dėl sklype esančių prieigų prie ežero ar miškais pramintų pėsčiųjų takų. Pateikti į bylą dokumentai patvirtina faktą, kad atsakovės žemės sklypas tiesiogiai ribojasi su ežeru ir atsakovei nereikia formuoti atskiro priėjimo prie ežero per tretiesiems asmenims priklausančius sklypus. Lygiai kaip kad atsakovei nereikalingas privažiavimo kelias prie ieškovui ir trečiajam asmeniui priklausančių žemės sklypų ir atsakovė ieškovo ar trečiojo asmens žemės sklypo ribose neturi jokio suinteresuotumo tą kelią įrengti, remontuoti ar prižiūrėti.

6.3.Nacionalinė mokėjimo agentūra pagal turimą kompetenciją kontroliavo kiekvieną su projekto vykdymu susijusį veiksmą (LR žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių 5.9. punktas). Nacionalinės mokėjimo agentūros 2018 m. rugsėjo mėn. rašte, kurį pateikė ieškovas, nurodyta, kad projektui skirtos lėšos (rekreacinės infrastruktūros įrengimui) buvo panaudotos vien tik atsakovei priklausančio sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribose. 2014-12-15 pasirašytos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ veiklos srities „Miškų ekologinių ir rekreacinių funkcijų kaimo vietovėse atkūrimas, išsaugojimas ir plėtojimas“ paramos sutarties Nr. 2IM-KV-12-1-010683-AI001 priežiūra 2019-12-15 Nacionalinėje mokėjimų agentūroje baigėsi.

6.4.2016-08-03 Ieškovas dėl neva tai padarytų žemės sklypo naudojimo pažeidimų pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai ir prašė numatyti įvažiavimą į sklypą. 2016-09-16 NŽT žemės naudojimo patikrą fiksavo žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-468-(14.48.78) ir nurodė, kad įrengta smėlio dangos aikštelė – 0,0295 ha arba 295 kv.m ir smėlio kelias – 0,0105 ha arba 105 kv.m ( bendras plotas 0,04 ha arba 400 kv.m) bei pasisakyta dėl vandens kranto linijos. E. D. 2017-03-10 NŽT pateikė paaiškinimus apie ieškovo nurodytas aplinkybes, kurias dar išdėstė raštu 2017-03-16. Jokių pastabų ar privalomų nurodymų atsakovė nėra gavusi. Pastebėtina, kad ieškovas teisme nepareiškė ieškinio reikalavimo prašydamas atsakovės žemės sklype nustatyti servitutą, neginčijo atliktų kadastrinių matavimų.

6.5Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinis poskyris 2018-10-03 rašte Nr. S-8K-05-84 nurodė, kad ieškovui padaryta 2911,13 Eur žala: - 640 kv.m plote iškirtus 97,87,77,22 metų amžiaus medžius ( eglės – 5,98 m³, beržai – 2,16 m³, drebulės – 1,71 m³, pušys – 0,32 m³); - sunaikinus miško paklotę; - paskaičiavus kaštus miško atkūrimui. Žala paskaičiuota pagal Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr.48ŽN-468-(14.48.73). Duomenų, kad miškų tarnybos atstovai lankėsi vietoje ir tyrė padarytą žalą, nėra. Tuo labiau atkreiptinas dėmesys dėl žemėtvarkos, pagal kurios dokumentus pateikiamas žalos paskaičiavimas, nurodomų žemės sklypo ginčo plotų ir miškotvarkos institucijos nurodomų plotų, pagal kuriuos paskaičiuota žala skirtumus. Valstybinė miškų tarnyba 2019-11-18 išvadoje Nr.R2-2365-(39.12) nurodo, kad žemės sklype kadastro Nr.4132/0400:86 neteisėtai iškirstas miškas 640 kv.m., o 2016-09-16 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius žemės naudojimo patikrinimo akte nurodo 400 kv.m plotą. Pastebėtina, kad žemėtvarkos dokumentuose niekur nefiksuotas nei vienas iškirsto medžio faktas, nėra jokių duomenų, kad sklype būtų nukirstų medžių kelmų. Teorinis paskaičiavimas pagal ginčo teritorijos aplinką reiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo turėtų būti detalizuotas. Minėtame miškininkų rašte nurodyta, kad dėl kaltų asmenų nustatymo pradėta administracinė teisena pagal ANK 273 str.2d., 278 str. 1d., tačiau administracinė teisena nutraukta, nenustačius dėl žalos padarymo kaltų asmenų. Tuos pačius duomenis Miškų tarnyba patvirtino 2019-11-18 raštu Nr.R2-2365-(39.12).

6.6.Atsakovė neturi informacijos apie nustatytus kaltus asmenis, o kaltė negali būti preziumuojama, juo labiau, asmuo, padaręs minėtus veiksmus, negali būti nustatinėjamas spėlionėmis ir abejonėmis, neturint tai pagrindžiančių objektyvių duomenų. Be kita ko, atsakovė iki šio atsiliepimo surašymo dienos nėra gavusi jokių užklausimų, informacijos ar galimų įtarimų dėl minėtos nustatytos žalos padarymo.

6.7.Atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos keturios sąlygos, numatytos CK 6.246-6.249 straipsniuose: - neteisėti veiksmai - medžių iškirtimas bei aikštelės įrengimas ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Ieškovas į civilinę bylą nepateikė duomenų kas atliko minėtus veiksmus ir kokiais pagrindais. Ieškovas pripažįsta, kad neturi duomenų, kad atsakovė pati asmeniškai vykdė ar galėjo vykdyti neteisėtus kirtimus ieškovo žemės sklype, tačiau toliau ieškinyje nurodo, kad atsakovė atliko savarankiškus neteisėtus veiksmus - organizavo ir koordinavo kirtimus, davė privalomus nurodymus dėl jų, todėl jos veiksmai kvalifikuotini kaip turto sunaikinimas. Ieškovas nepateikia atsakovės kaltę pagrindžiančių duomenų, o kaltė negali būti grindžiama prielaidomis ir spėlionėmis, be to, jis neįrodo, kad būtent atsakovė atliko bet kokius neteisėtus veiksmus. Išdėstytos aplinkybės pagrindžia tai, kad ieškovas ne tik nesiekia nustatyti asmenų, kurie galimai įrengė minėtą aikštelę taip padarydami jam žalą, tačiau prielaidomis ir visais įmanomais būdais (skundais ir raštais tiek atsakovei, tiek kompetentingoms institucijoms) siekia įrodyti neegzistuojančią atsakovės kaltę, pvz. 2016-08-03 skunde: „man nežinant ir be mano sutikimo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)savininkas iškirto mano mišką, įrengė kelią ir automobilių stovėjimo aikštelę“, tiek iš ieškinio. Atsakovė dar kartą pažymi, kad nėra atsakinga už ieškovo žemės sklype įrengtos aikštelės įrengimą bei dėl jo žemės sklype iškirstų medžių – ji nei pati atliko tokius veiksmus, nei juo labiau įpareigojo tai atlikti kitus asmenis. Galimai neteisėti veiksmai yra susiję su medžių iškirtimu bei aikštelės įrengimu ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Reikėtų pastebėti, kad tiek ieškovas nepateikė, tiek atsakovė neturi informacijos apie tai, kas atliko minėtus veiksmus ir kokiais pagrindais. Tuo labiau, kad žemės sklype nėra jokių faktų apie iškirstus medžius. Civilinėje byloje apklausti liudytojai G. T., R. Š. nepatvirtino aplinkybių, kurios pagrįstų atsakovės kaltus veiksmus dėl miško iškirtimo, o parodymus grindė prielaidomis arba nuogirdomis arba pačio ieškovo suteikta informacija; - priežastinis ryšys – byloje nėra jokių duomenų, įrodančių, kad atsakovės veiksmai sąlygojo atsiradusią žalą; - kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Duomenų, kad šiuo konkrečiu atveju būtų pagrindas nustatyti atsakomybę be kaltės, nėra, nes nėra jai būtinų sąlygų (CK 6.266-6.267, 6.270-6.272, 6.292-6.300 straipsniai). Ieškovas teigia, kad kai asmuo ar keli asmenys atlieka neteisėtus veiksmus, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d., tačiau ieškovas neteisėtų veiksmų, kuriuos atliko atsakovė nedetalizuoja ir dokumentais nepagrindžia. Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo nustatyti deliktinę atsakomybę (atsakomybę be kaltės), kadangi nėra jai būtinų sąlygų (CK 6.266-6.267, 6.270-6.272, 6.292-6.300 straipsniai). Šiuo atveju civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, jeigu asmuo kaltas (6.248 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnyje yra reglamentuotas pačia bendriausia prasme: - įvardytas nebaigtinis kriterijų, kuriais apibūdinama neturtinė žala, sąrašas; - įtvirtinta blanketinė nuostata, nurodanti, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; Neturtinė žala gali būti priteisiama tik tada, kai yra nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos, o neturtinė vertybė, kuri buvo pažeista, yra pakankamai svarbi ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir visuomenei (LAT 2013-07-25 nutartis c/b Nr. 3K-3-417/2013).

6.8.Ieškinys buvo pateiktas po to, kai atsakovė, atsakydama į 2019-03-04 prašymą dėl leidimo suteikimo, kuriame buvo keliami klausimai dėl neteisėto servituto panaikinimo, 2019-03-08 rašte atsisakė suteikti leidimą matininkams ir kitiems asmenims patekti į jai nuosavybės teisę priklausančius žemės sklypus, grįsdama atsisakymą tuo, kad jai nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose nebuvo nustatytas servitutas. Papildomai pažymėtina, kad per jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus privažiuoti į ieškovo žemės sklype įrengtą aikštelę nėra įmanoma dėl objektyvių priežasčių, o būtent, nėra tam skirto kelio. Atsakovės žiniomis, į minėtą aikštelę apskritai galima tik prieiti, bet ne privažiuoti. Papildomai pažymėtina, kad atsakovė nėra pažeidusi ir nepažeidžia nei ieškovo, nei kitų asmenų teisių į jiems priklausančią nuosavybę, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ji pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai. Tačiau atsakovė pažymi, kad problemos dėl teisės važiuoti žemės sklypu iki gretimų sklypų valant mišką niekuomet nebuvo, nes gretimų sklypų savininkai tiesiog informuodavo atsakovę apie poreikį pravažiuoti ir buvo jiems buvo sudaroma galimybė pakelti atsakovei priklausančiame sklype įrengtą pėsčiųjų taką.

7.Trečiasis asmuo K. M. parodė, kad su ieškiniu sutiko. Parodė, kad ji sklypą paveldėjo iš motinos D. S., tai miško sklypas Kalniškių k., prie pat ežero sklypas neprieina. Ji tą sklypą matė 2020 metų sausio mėnesį. Iš vienos pusės sklype yra sužėlęs šabakštynas, yra nukirstų medžių. Ten yra iškirstas miško plotas ir padarytas kelias, kuriam reikėjo iškirsti miško. Į jos sklypą negalima privažiuoti, nes tas sklypas apsuptas kitų sklypų. Yra senas kelias, kad galima būtų pasiekti sklypą, yra pažintinis takas ir kitas naujai įrengtas kelias. Ji mano, kad tą kelią įrengė atsakovė, daugiau nėra kam, nes kelias eina per atsakovės kiemą. Tas kelias siejasi su ieškovo, jos ir atsakovės sklypais. Seną kelią ji matė užžėlusį, ji juo nėjo. Jai mama sakė, kad sklypą reikia prižiūrėti, yra atlikti sklypo kadastriniai matavimai, ar buvo sprendžiamas klausimas dėl privažiavimo į jį ji nežino.

8.Institucija teikianti išvadą institucijos teikiančios išvadą Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM Išvadoje nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriuje (toliau - Skyrius) 2016-08-05 gautas E. B. 2016-08-03 skundas (reg. Nr. 48GS-57) dėl jam priklausančio žemės sklypo dalies neteisėto užėmimo. Skyrius nagrinėjant minėtą skundą 2016-08-29 atliko žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimą vietovėje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-468-(14.48.78.). Patikrinimo metu užfiksuotos faktinės minėtų žemės sklypų naudmenos, t. y. lauko kelias, įrengta aikštelė, vandens kranto linija, užfiksuoti faktiniai duomenys pažymėti parengtoje matavimų schemoje Ml:1000. Patikrinimo metu nustatyta, kad E. B. priklausančiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra įrengtas kelias ir aikštelė, užimantys 400 m2 šio žemės sklypo. Atsižvelgiant į minėto patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena pagal tuo metu galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį dėl galimo savavališko žemės užėmimo. Apie nustatytas aplinkybes ir pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną E. B. informuotas Skyriaus 2016-12-23 raštu Nr. 48SS-50-(14.48.45.). Dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalyje Skyrius 2017-02-24 raštu Nr. 48SD-2493-(14.48.104.) E. D. pakvietė 2017-03-10 atvykti į Skyrių administracinio teisės pažeidimo tyrimui. Nustatytu laiku atvykusi E. D. nurodė, kad E. B. priklausančiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kelio ir aikštelės neįrenginėjo. Papildomai savo paaiškinimus E. D. pateikė raštu 2017-03-28 (reg. Nr. 48FP-2117). Pažymime, kad Skyrius neturėjo kitų galimybių nustatyti E. B. priklausančiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. 4132/0400:86 kelią ir aikštelę įrengusius asmenis, todėl nenustačius asmenų, padariusių administracinį teisės pažeidimą, administracinio teisės pažeidimo teisena nebuvo tęsiama. Skyriaus išvada: nustatyta, kad E. B. priklausančiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra įrengti 400 m2 ploto kelias ir aikštelė, tačiau asmenys, įrengę minėtą kelią ir aikštelę, nenustatyti.

9.Teismo posėdyje Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovas parodė, kad palaiko pateiktą išvadą bei patikrinimo aktą. Parodė, kad buvo pradėta administracinė teisena dėl aplinkybių pasiaiškinimo, buvo kviesta atsakovė, pagal atsakovės paaiškinimus, ji to kelio ir aikštelės neįrenginėjo, todėl byla buvo nutraukta. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad kelias ir aikštelė yra ieškovo ir trečiojo asmens sklypuose.

10.Institucija teikianti išvadą Valstybinė miškų tarnyba prie LR Aplinkos ministerijos išvadoje nurodė, kad 2018-08-10 gavo miško savininko E. B. prašymą atlikti patikrinimą, įvertinant neteisėtais veiksmais padarytą žalą, jam nuosavybės teise priklausančiame miško žemės sklype, kadastr.Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad žemės sklype, kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini), 640 kv.m plote neteisėtai iškirstas miškas ir sunaikinta miško paklotė. Miško valdos savininkas 2018-10-03 raštu Nr.S-8K-05-84 informuotas apie jam nuosavybės teise priklausančiame miško sklype padarytą žalą. Atsižvelgiant į 2018-08-10 prašyme nurodytą informaciją, tarnyboje buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Administracinių nusižengimų kodekso 273 str.2d. dėl savavališko medžių ir krūmų kirtimo privačiuose miškuose ir 278 str. 1 d. dėl lankymąsi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo. Atliekant administracinio nusižengimo tyrimą Tarnybos pareigūnams nepavyko surinkti faktinių duomenų (įrodymų), kurių pagrindu būtų galima nustatyti ir patraukti administracinėn atsakomybėn administracinius nusižengimus padariusius asmenis. Atsižvelgiant į paminėtą, administracinė teisena nutraukta. Tarnybos išvada: nustatyta, kad E. B. nuosavybės teise priklausančiame miško žemės sklype, kadastr.Nr. (duomenys neskelbtini), 640 kv.m plote neteisėtai iškirstas miškas ir sunaikinta miško paklotė, tačiau asmenys (asmuo), padarę administracinius nusižengimus nenustatyti.

11.Liudytojas G. J. T. parodė, kad pažįsta ieškovą, juos kažkada siejo darbinai santykiai ir jis buvo ieškovo kaimynas. Ieškovas turi žemės kokio ploto nežino greta (duomenys neskelbtini) ežero. Ieškovo žemės sklypuose buvo miškas, krūmai, pelkės. Kur buvo pelkės ieškovas buvo įrengęs naršyklą. Tiksliai kur buvo ieškovo žemės sklypo ribos nežino. Pažįsta atsakovės vyrą P. D., jis kvietė į parko įsteigimą, jie kartu dirbo gamtosaugoje. Jis buvo nuvykęs pas atsakovę, ėjo tuo pažintiniu taku, lentelėmis išdėtu, prie ežero. Ežero pakrantėje aikštelė buvo sudarkyta, nes buvo paklotė išardyta, mašinos išvažinėta. Tai buvo gal prieš 5-6 metus, anksčiau tos aikštelės nebuvo. Kelias prie ežero ėjo nuo atsakovės namo, per kieno žemę tas kelias ėjo nežino. Apie atsakovės kirtimus jis nieko negirdėjo, jis ten nebuvo. Jis turėjo 107 ha nuosavybės teise miško ir žemės greta to ežero tik kitoje ežero pusėje, namo ten neturėjo, ten negyveno, tik atvažiuodavo pasižiūrėti. Atsakovas palei ežerą turi namą, jis privažiuoja prie savo namo geru keliu, sklypai prie ežero pažymėti riboženkliais, ieškovo namas yra toliau nuo miško ir tos aikštelės. Jis nematė kaip ir kas kirto aikštelėje. Ieškovas jam sakė, kad ten kur aikštelė, tai jo miškas.

12.Liudytojas R. Š. parodė, kad pažįsta ieškovą, jis yra jo kaimynas, pats jis gyvena Giedraitiškių kaime, o ieškovas (duomenys neskelbtini) kaime. Iš ieškovo miško jis sau veža malkas, tie medžiai nugriuvę dėl senumo, dėl vėjo. Ieškovo sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) ežeru gal 300 metrų iki ieškovo namo. Jis yra medžiotojas, kai pradėjo tvarkyti parką atsirado apžvalgos bokštelis. Jis pamatė, kad ieškovo miškas buvo iškirstas ir atsirado stovėjimo aikštelė, apie tai pasakė ieškovui. Po to su matininku nustatė, kad ieškovo miškas iškirstas, padarytas priėjimas prie ežero. Ta aikštelė sulyginta ir papildyta smėliu. Mano, kad tą aikštelę padarė tas, kas parką įrengė. Parką įrengė atsakovė, nežino jos pavardės, vardo. Jis matė, kaip kirto medžius žmonės, kurie darė parką ir aikštelę, tai buvo gal 2015-2016 metais. Jis nematė, kaip buvo daromas pažintinis takas ir kartu aikštelė. Senas takas ėjo kur buvo ieškovo miškas, bet dabar yra pažintinis miškas.

Ieškinys atmestinas.

13.Kaip nustatyta byloje, ieškovui E. B. nuosavybės teise įregistruotas 4.9176 ha ploto žemės sklypas (žemės ūkio naudmenų plotas 0.2411 ha, iš jo: pievų ir natūralių ganyklų plotas 0.2411 ha, miško žemės plotas 4.6765 ha), unikal.Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., naudojimo paskirtis – miško ūkio, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (2018-02-17 kadastro duomenų byla), kelio servituto nėra, servitutai nenustatyti.

14.Atsakovei E. D. nuosavybės teise įregistruotas 0.6621 ha ploto žemės sklypas (žemės ūkio naudmenų plotas 0.6621 ha, iš jo: ariamos žemės plotas 0.6621 ha), unikal.Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., naudojimo paskirtis –kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (2013-06-04 kadastro duomenų byla), nustatytas servitutas inžineriniams tinklams; nuosavybės teise įregistruotas 4.0335 ha ploto žemės sklypas (miško žemės plotas 3.7517 ha, 0.0163 ha kelių plotas, kelio servituto nėra, 0.2655 ha kitos žemės plotas), unikal.Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., naudojimo paskirtis – miškų ūkio, žemės sklypo naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (2013-06-04 kadastro duomenų byla).

15.D. S. nuosavybės teise įregistruotas 1.2022 ha ploto žemės sklypas (miško žemės 1.544 ha, kelių plotas 0.0205 ha, kitos žemės plotas 0.0273 ha), unikal.Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., naudojimo paskirtis – miško ūkio), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (2009-02-03 kadastro duomenų byla); D. S. mirė (duomenys neskelbtini), jos teisių perėmėja ir paveldėtoja yra K. M..

16.Kaip matyti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM išvadoje nurodytų aplinkybių ir byloje esančių duomenų, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus (toliau – skyrius) vyr. specialistas M. D. 2016-08-29 atliko žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimą vietovėje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-468-(14.48.78.); patikrinimo metu užfiksuotos faktinės minėtų žemės sklypų naudmenos (priedas Nr.1 - foto nuotraukos, priedas Nr.2 - vietos schema), t. y. lauko kelias, įrengta aikštelė, vandens kranto linija, užfiksuoti faktiniai duomenys pažymėti parengtoje matavimų schemoje Ml:1000; patikrinimo metu nustatyta, kad ieškovui E. B. priklausančiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra įrengtas kelias (smėlis), plotas 0,0105 ha ir aikštelė (smėlio danga), plotas 0,0295 ha, viso užimantys 400 m2 šio žemės sklypo. Atsižvelgiant į minėto patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena pagal tuo metu galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį dėl galimo savavališko žemės užėmimo. Apie nustatytas aplinkybes ir pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną ieškovas E. B. informuotas Skyriaus 2016-12-23 raštu Nr. 48SS-50-(14.48.45.). Dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalyje Skyrius 2017-02-24 raštu Nr. 48SD-2493-(14.48.104.) E. D. pakvietė 2017-03-10 atvykti į Skyrių administracinio teisės pažeidimo tyrimui. Nustatytu laiku atvykusi E. D. nurodė, kad E. B. priklausančiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kelio ir aikštelės neįrenginėjo. Papildomai savo paaiškinimus E. D. pateikė raštu 2017-03-28 (reg. Nr. 48FP-2117). Skyrius nenustatė E. B. priklausančiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kelią ir aikštelę įrengusių asmenų, todėl nenustačius asmenų, padariusių administracinį teisės pažeidimą, administracinio teisės pažeidimo teisena nebuvo tęsiama. Skyriaus išvada: nustatyta, kad E. B. priklausančiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra įrengti 400 m2 ploto kelias ir aikštelė, tačiau asmenys, įrengę minėtą kelią ir aikštelę, nenustatyti.

17.Kaip matyti iš atsakovės teismui pateikto Kalniškių situacijos planas, kuriuo vadovaujantis atlikta fotofiksacija: fotografuojant buvo užfiksuota dalis jai priklausančio 4,0335 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis ieškovui E. B. priklausančio 4,9176 ha miškų ūkio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Sklypai dalyje ribojasi tarpusavyje ir su ežeru (duomenys neskelbtini) ežeru; (duomenys neskelbtini) situacijos fotofiksacija: Sklypas (duomenys neskelbtini): 1-9 fotonuotraukos. Užfiksuotas atsakovei E. D. priklausančiame žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtas pažintinis takas, prasidedantis prie (duomenys neskelbtini) g. ir pasibaigiantis sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) situacijos plane pažintinis takas pažymėtas raudona linija; 10-12 fotonuotraukos. Užfiksuota pažintinio tako pabaiga ir nuo pažintinio tako per mišką pramintas takas, (duomenys neskelbtini) situacijos plane pažymėtas žalia linija ir atsiremiantis į žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esantį miško keliuką. Einant šiuo taku iki keliuko, pasukus į dešinę, galima prieiti iki (duomenys neskelbtini) ežero. Pažintinis takas įrengtas pagal projektą ir neturi prieigos iki ežero. (duomenys neskelbtini) situacijos fotofiksacija (2): 1 nuotrauka. Fiksuotas miško keliukas žemės sklype (duomenys neskelbtini), einantis link (duomenys neskelbtini) ežero, 2 nuotrauka. Keliukas praplatėja, suformuodamas prieigos prie ežero aikštelę. Kirtimų ar kirtimų pėdsakų, kelmų nėra, 3 – 7 nuotraukos. Aplink keliuko praplatėjimą esanti miško augmenija. Kirtimų pėdsakų nėra, 8 nuotrauka. Ežero apsauginėje juostoje ir prieigose prie ežero esanti augmenija; (duomenys neskelbtini) situacijos fotofiksacija (3): 1-2 nuotraukos. Aplink keliuko praplatėjimą esanti miško augmenija, 3 nuotrauka. (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės augmenija, 4-8 nuotraukos. Aplink keliuko praplatėjimą esanti miško augmenija. Be kirtimų požymių, nėra iškirstų medžių kelmų. (duomenys neskelbtini) situacijos fotofiksacija (4): 1 nuotrauka. Aplink keliuko praplatėjimą esanti miško augmenija fotografuojant nuo ežero pusės, 2 -5 nuotraukos. (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės augmenija be kirtimų požymių, 6-8 nuotraukos. Miško keliuko praplatėjimas – vaizdas nuo ežero pusės. Be kirtimo požymių. (duomenys neskelbtini) situacijos fotofiksacija (5): 1-2 nuotraukos. Vaizdas prieigose prie ežero apsauginėje zonoje, 3 nuotrauka. Vaizdas link keliuko nuo ežero pusės per apsauginę ežero zoną, 4 nuotrauka. (duomenys neskelbtini) ežero pakrantė, 5-7 nuotraukos. (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės vaizdai prie keliuko išplatėjimo, 8 nuotrauka. Takas nuo (duomenys neskelbtini) ežero link keliuko išplatėjimo-aikštelės. (duomenys neskelbtini) situacijos fotofiksacija (6): 1-3 nuotraukos. Takas nuo (duomenys neskelbtini) ežero link žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir keliuko per žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 4-8 nuotraukos. Palei taką iki pažintinio tako nuo (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės per žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esanti augmenija. (duomenys neskelbtini) situacijos fotofiksacija (7): 1-8 nuotraukos. Palei pažintinį taką esantį augmenija žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) situacijos fotofiksacija (8): 1-7 nuotraukos. Palei pažintinį taką esantį augmenija žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) iki nenaudojamo miško keliuko Kalniškių situacijos plane pažymėto žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) juoda linija ir pasibaigiančio skersiniu brūkšniu, žyminčiu buvusį keliuką, 8 nuotrauka. Buvusio keliuko, Kalniškių situacijos plane pažymėto žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) juoda linija ir skersiniu brūkšniu vaizdas.

18.Kaip matyti iš Valstybinės miškų tarnybos prie LR Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinio poskyrio 2018-10-03 rašto Nr.S-8K-05-84 ir žalos paskaičiavimo, juose nurodyta, kad ieškovui priklausančiame žemės sklype, (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal žemės naudojimo patikrinimo akto Nr.48ŽN-468-(14.4873) priedą Nr.2 yra sunaikinta 0,064 ha miško (VĮ Valstybinių miškų urėdijos Vilniaus regioninio padalinio Paežerio girininkijos 32 miško kvartalo 15;17;20 sklypuose); padaryta žalą sudaro medienos praradimas - 934,49 Eur, sunaikinta miško paklotė - 1920 Eur ir miško atkūrimas – 56,64 Eur, viso žala sudaro 2911,13 Eur. Dėl kaltų asmenų pradėtas tyrimas.

19.Kaip matyti iš į bylą pateiktų atsakovės užsakymu parengto Miškotvarkos projekto 2012-2031 metams su korekcijomis (toliau – projektas) medžiagos, LR žemės ūkio ministerijos kancleris 2014-11-20 potvarkiu Nr. 4D-135 patvirtino projektą, kuriam skirta parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“. Atsakovė projektą įgyvendino laikydamasi visų teisės aktuose numatytų procedūrų ir reikalavimų ir jai priklausančioje žemės sklypo dalyje įrengė tame tarpe, pažintinį taką, išduotas leidimas medžių kirtimui. Takas nesiekia žemės sklypo ribų ir neturi priėjimo prie ežero. Projektas buvo įgyvendinamas tik atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) k.v. Tai patvirtina ir 2018 metų rugsėjo mėn. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM atsakymas ieškovo atstovui, jame nurodoma, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) duomenimis (NMA vykdytų patikrų vietoje ataskaitų, VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, Miškotvarkos projekto Nr. 42889k1) parama šiam Projektui išmokėta už miško infrastruktūros objektų įrengimą ir darbų atlikimą tik E. D. (ne E. B.) priklausančio ir Prašyme nurodyto sklypo (kadastro Nr. 4132/400:10) ribose. Taip pat pažymėta, kad vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose" įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose" įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 3D-321 redakcija), skiriant paramą Projektui, nebuvo nustatyta paramos skyrimo sąlyga, susijusi su būtinybe miško parko lankytojams sudaryti sąlygas prieiti prie vandens telkinio (ežero, upės ar pan.).

20.Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011 ir kt.).

21.Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Šie prievoliniai teisiniai santykiai atsiranda esant žalos padarymo faktui, t. y. tam, kad kreditorius turėtų teisę reikalauti atlyginti žalą, o skolininkas pareigą ją atlyginti, turi būti nustatytas civilinės atsakomybės elementas – kreditoriaus patirta žala, kaip ir skolininko neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp šios veikos ir žalos bei kaltė (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Taigi žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais; ja siekiama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią kreditoriaus turtinę padėtį. Dėl to kiekvienu atveju svarbu nustatyti šio prievolinio teisinio santykio šalis, t. y. asmenį, atlikusį neteisėtus veiksmus (neveikimą) – skolininką ir dėl šių veiksmų realią žalą patyrusį asmenį – kreditorių, įgyjantį teisę reikalauti įvykdyti prievolę – atlyginti dėl skolininko neteisėtos veikos patirtus nuostolius (CK 6.1 straipsnis, 6.245 straipsnio 1 dalis).

22.Vadovaujantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį, bylos Nr. 3K-3-539/2012; kt.). Civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

23.Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovų neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010). Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę.

24.Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien tik atitinkamos neturtinės vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. G. v. R. Š. ir UAB „Brolių Tomkų leidyba“, bylos Nr. 3K-3-294/2003).

25.Miškų įstatymo 9 straipsnio 5 ir 6 dalimis, miško savininkai privalo laikytis šio įstatymo, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų <...>. Miško valdytojų, savininkų ir naudotojų teises saugo įstatymai; pažeistos teisės turi būti atkuriamos, o padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Miškų įstatymo 10 straipsnio 3 dalis). Fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę; nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (Miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Pagal Miškų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punktą pareikšti ieškinius dėl neteisėta veika padarytos žalos turi teisę miško valdytojai, savininkai ir naudotojai, kurių miškui, turtui ar teisėtiems interesams padaryta žala. Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktas nustato, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

26.Taigi, byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, teismo nuomone, ieškovas neįrodė, kad atsakovė ir/ar jos nurodymu kiti asmenys ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdė miško kirtimą, įrengė kelią ir aikštelę, kad atsakovė atliko savarankiškus neteisėtus veiksmus (organizavo ir koordinavo kirtimus, davė privalomus nurodymus dėl jų) ir šie veiksmai kvalifikuoti kaip sukėlę bendrą žalą – ieškovo turo sunaikinimą. Jokių įrodymų, kad atsakovė ieškovo nurodytus veiksmus atliko tuo metu, kai buvo vykdomas atsakovės žemės sklype miškotvarkos projektas, nepateikta. Atmestinos kaip nepagrįstos ieškovo atstovo nurodytos aplinkybės, kad nors byloje nepavyko surinkti įrodymų, kas konkrečiai atliko neteisėtus ieškovo miško kirtimo darbus, tačiau tai nešalina atsakovės atsakomybės, nes ji su tais asmenimis veikė kartu, jiems davė nurodymus, jų veiksmus kontroliavo (turėjo kontroliuoti) ir dėl to atsako kartu (solidariai). Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas net neįvardina tų kitų asmenų, atlikusių kartu su atsakove neteisėtus veiksmus. Kaip jau nurodyta aukščiau, tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, tiek Valstybinės miškų tarnybos prie LR Aplinkos ministerijos specialistai nenustatė asmenų, iškirtusių ieškovo žemės sklype mišką. Kita vertus, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina atsakovės atstovės nurodytus teiginius, jog atsakovės žemės sklypas tiesiogiai ribojasi su ežeru ir atsakovei nereikia formuoti atskiro priėjimo prie ežero per kitiems asmenims priklausančius sklypus. Lygiai kaip kad atsakovei nereikalingas privažiavimo kelias prie ieškovui ir trečiajam asmeniui priklausančių žemės sklypų. Ieškovo nurodyti argumentai, kad niekas kitas kaip tik atsakovė turėjo suinteresuotumą atlikti ieškovo nurodytus veiksmus ieškovo žemės sklype yra tik samprotavimai, nepagrįsti jokiais įrodymais. Liudytojų G. J. T. ir R. Š. parodymais teismas nesivadovauja kaip įrodymais, nes jų parodymai neturi jokios įrodomosios galios byloje, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą ir dalyką. Atkreiptinas dėmesys, jog liudytojas G. J. T. parodė, kad nieko apie atsakovės kirtimus negirdėjo, kur yra ieškovo sklypo ribos nežino, nematė kaip ir kas kirto aikštelėje. Liudytojas R. Š. parodė, kad parką įrengė atsakovė, kadangi mano, kad aikštelę įrengė tas, kas įrengė parką, nematė kaip buvo daroma aikštelė.

27.Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (CPK 12 str.). Esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 str.).

28.Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovo atsakovei priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos - 1452 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 79, 88, 93, 98 str. str.). Trečiasis asmuo K. M. prašė ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės jos turėtas 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau, kadangi ieškinys atmestinas, trečiajam asmeniui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

29.Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.), bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteistinos, nes į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma (5,96 Eur) neženkliai yra didesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (5 Eur).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniai, teismas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n džia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 1452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.