- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-05
- Bylos Nr.
- 1A-466-988/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42469-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Pranka, Ugnė Gailiūnienė, Valerij Lauš
- Nuteistasis
- M. G., J. M., J. S., A. Ž.
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė-Butvilienė, Aldevinas Švedas, Eugenijus Karažinas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. G. ir J. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje, kuriuo
J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo jo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Į bausmės laiką įskaityta laikinojo sulaikymo trukmė nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. (viena diena).
Šiuo nuosprendžiu nuspręsta iš J. S. išieškoti 185 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.
M. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2021 m. gegužės 17 d.). Į bausmės laiką įskaityta laikinojo sulaikymo trukmė nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. (viena diena) ir nuo 2020 m. spalio 7 d. iki 2021 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi patikslinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis ir nustatyta, kad M. G. vietoje sakinio „Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo trukmę nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. (vieną dieną) ir nuo 2020 m. spalio 7 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos 2021 m. gegužės 17 d.“ turi būti sakinys „Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo trukmę nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. (vieną dieną) ir nuo 2021 m. sausio 18 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos 2021 m. gegužės 17 d.“, toliau – kaip tekste.
Šiuo nuosprendžiu nuspręsta iš M. G. išieškoti 185,94 eurų (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus ir devyniasdešimt keturis euro centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.
Žemesnės instancijos teismas
J. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 (trisdešimt) parų arešto bausme;
- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, arešto bausmę, skirtą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, pakeitus laisvės atėmimo bausme ir J. M. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo jo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Į bausmės laiką įskaityta laikinojo sulaikymo trukmė nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. (viena diena).
Šiuo nuosprendžiu nuspręsta iš J. M. išieškoti 162,00 eurų (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.
R. V. pripažinta kalta ir nuteista:
- pagal BK 259 straipsnio 2 dalyje (dėl 0,014 g psichotropinės medžiagos – amfetamino – laikymo) – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros;
- pagal BK 259 straipsnio 2 dalyje (dėl 0,072 g psichotropinės medžiagos – amfetamino – laikymo) – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis šios bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir R. V. paskirta galutinė subendrinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros.
Vietoje intensyvios priežiūros R. V. paskirtas įpareigojimas per pirmus 3 (tris) nuosprendžio vykdymo mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose arba nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat jai uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas, jeigu jų nėra paskyręs gydytojas.
Šiuo nuosprendžiu nuspręsta iš R. V. išieškoti 124,56 eurų (vieną šimtą dvidešimt keturis eurai ir penkiasdešimt šešis euro centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.
- pagal BK 259 straipsnio 2 dalyje (dėl 0,017 g psichotropinės medžiagos – amfetamino – laikymo) – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros;
- pagal BK 259 straipsnio 2 dalyje (dėl 0,079 g psichotropinės medžiagos – amfetamino – laikymo) – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis šios bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir A. Ž. paskirta galutinė subendrinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros.
Vietoj intensyvios priežiūros A. Ž. paskirtas įpareigojimas per pirmus 3 (tris) šio nuosprendžio vykdymo mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose arba nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat jam uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas, jei jų nėra paskyręs gydytojas.
Į bausmės laiką įskaityta laikinojo sulaikymo trukmė nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. (viena diena). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu viena diena laikinojo sulaikymo atitinka dvi laisvės apribojimo dienas.
Šiuo nuosprendžiu nuspręsta iš A. Ž. išieškoti 124,56 eurų (vieną šimtą dvidešimt keturis eurai ir penkiasdešimt šešis euro centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. S. neteisėtai laikė psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas platinti ir jas platino, o būtent: jis veikdamas kartu su M. G., abu turėdami vieningą tyčią platinti psichotropines medžiagas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir to paties namo trečio aukšto pagalbinėse patalpose platinimo tikslu laikė psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurios masė 7,632 g. M. G. 2019 m. lapkričio 14 d., nuo 14.00 val. iki 18.11 val., pardavus ir kitaip išplatinus dalį psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios masė 0,585 g bei 0,121 g, kurią laikė prie savęs po laikrodžio apyranke, jis likusią dalį laikė minėtame bute iki 2019 m. lapkričio 14 d., kai apie 18.30 val. – 20.00 val. kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Žemesnės instancijos teismas
2. M. G. neteisėtai laikė psichotropines medžiagas turėdama tikslą jas platinti ir jas platino, o būtent: ji veikdama kartu su J. S., abu turėdami vieningą tyčią platinti psichotropines medžiagas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir to paties namo trečio aukšto pagalbinėse patalpose platinimo tikslu laikė psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurios masė 7,632 g, 2019 m. lapkričio 14 d., apie 14.00 val., minėtame bute dalį psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios masė 0,072 g, ji neatlygintinai perdavė R. V., kitą dalį – 0,079 g psichotropinės medžiagos – amfetamino – tą pačią dieną tame pačiame bute, apie 17.00 val., ji už nenustatytą kainą pardavė J. M., dar kitą dalį – 0,434 g – psichotropinės medžiagos – amfetamino – tą pačią dieną, nuo 17.00 val. iki 18.11 val., tame pačiame bute ji už nenustatytą kainą pardavė J. M.. Neišplatintą dalį psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios masė 6,926 g, ji kartu su J. S. neteisėtai laikė minėtame bute ir to paties namo trečio aukšto pagalbinėse patalpose iki 2019 m. lapkričio 14 d., kai nuo 18.30 val. iki 20.00 val. atliekant kratą jas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Iš minėto bendro kiekio – 7,632 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, M. G. 0,121 g šios medžiagos laikė prie savęs, ant dešinės rankos, po laikrodžio apyranke, iki tol, kol ją 2019 m. lapkričio 14 d., 18.17 val., asmens kratos metu surado ir paėmė policijos pareigai. Taip pat M. G. minėtame bute išplatinimo tikslu laikė narkotinę medžiagą – kanapių dervą, kurios masė yra 2,511 g, kol ją kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
3. J. M. neteisėtai laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, taip pat jis neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas platinti ir platino, o būtent:
3.1. jis bute, esančiame (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė nenustatytomis aplinkybėmis savo poreikiams įsigytas psichotropines medžiagas – amfetaminą, kurio masė 0,003 g, iki 2019 m. lapkričio 14 d., kai nuo 21.50 val. iki 22.15 val., kratos minėtame bute metu, jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
3.2. Taip pat jis 2019 m. lapkričio 14 d., nuo 16.00 val. iki 17.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš M. G. neteisėtai dviejuose užspaudžiamuose maišeliuose už tiksliai nenustatytą kainą įgijo psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios masė yra 0,079 g, kurią tą pačią dieną, apie 17.00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), už tiksliai nenustatytą kainą pardavė A. Ž.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis tą pačią dieną, nuo 17.00 val. iki 18.11 val., tame pačiame bute iš M. G. neteisėtai už tiksliai nenustatytą kainą įgijo 0,434 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią laikė prie savęs iki tol, kol tą pačią dieną, 18.11 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), šią psichotropinę medžiagą jis savanoriškai pateikė policijos pareigūnams.
4. R. V. neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos neturėdama tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent:
4.1. ji bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė nenustatytomis aplinkybėmis savo poreikiams įsigytą psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurios masė 0,014 g, iki 2019 m. lapkričio 14 d., kai nuo 18.00 val. iki 19.002 val., kratos minėtame bute metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
4.2. Taip pat ji 2019 m. lapkričio 14 d., apie 14.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš M. G. savo poreikiams neatlygintinai įgijo psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurios masė 0,072 g, kurią laikė prie savęs, telefono dėkle, iki kol tą pačią dieną, apie 14.15 val., viešojo maršruto stotelėje „Respublikinė psichiatrijos ligoninė“, esančioje Parko g. 21, Vilniuje, ją savanoriškai pateikė policijos pareigūnams.
5. A. Ž. neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent:
5.1. jis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė nenustatytomis aplinkybėmis savo poreikiams įsigytą psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurios masė 0,017 g, iki 2019 m. lapkričio 14 d., kai nuo 18.30 val. iki 19.30 val., kratos minėtame bute metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.
5.2. Taip pat jis 2019 m. lapkričio 14 d., apie 17.00 val., prie (duomenys neskelbtini), iš J. M. už tiksliai nenustatytą kainą neteisėtai savo poreikiams dviejuose užspaudžiamuose maišeliuose įgijo psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios masė 0,079 g, ir ją laikė prie savęs kelnių kišenėje. Tuoj pat jis viešojo maršruto stotelėje „Respublikinė psichiatrijos ligoninė“, esančioje prie namo, Parko g. 21, Vilniuje, įlipęs į autobusą, su minimu įkalčiu buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
II. Apeliacinių skundų argumentai
6. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. M. prašo panaikinti (pakeisti) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nuosprendį ir perkvalifikuoti jo veiksmus dalyje dėl 0,434 g amfetamino laikymo be tikslo platinti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį bei sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
6.1. Apeliaciniame skunde apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis 0,434 g amfetamino laikė tikslu platinti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kuri turėjo įtakos sprendžiant bausmės klausimą.
6.2. Apeliantas teigia tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodęs, kad devynis maišelius amfetamino, kuriuos pas jį aptiko sulaikymo metu, jis buvo įsigijęs savo asmeninėms reikmėms. Teisme jis taip pat buvo nurodęs, kad per vieną kartą suvartodavo iki trijų maišelių dozių, todėl jam nuolat reikia didesnio kiekio svaigalų. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad visą įsigytą psichotropinę medžiagą jis turėjo tikslu platinti, kadangi tokiu atveju neturėtų, ką vartoti pats.
6.3. Apeliaciniu skundu J. M. neginčija fakto, kad A. Ž. realizavo dalį amfetamino, tačiau dėl likusios psichotropinės medžiagos dalies nurodo, kad ją laikė tik asmeniniam vartojimui.
6.4. Kadangi byloje įrodytas tik vienas psichotropinės medžiagos realizavimo atvejis A. Ž., apeliantas mano, kad skirti vien už tai trijų metų laisvės atėmimo bausmę yra aiškiai per griežta.
7. Apeliaciniu skundu nuteistoji M. G. prašo peržiūrėti pirmosios instancijos nuosprendį ir ištaisyti padarytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus bei įvertinti visas aplinkybes, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma sušvelninti jai skirtą aiškiai per griežtą bausmę bei panaikinti sprendimą išieškoti iš M. G. priteistas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
7.1. Apeliaciniu skundu yra ginčijamas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gautos informacijos panaudojimo teisėtumas, kadangi teismas neanalizavo, ar gauta informacija panaudojama nepažeidžiant įstatymų.
7.1.1. Apeliantės teigimu, teismui neanalizavus gautos informacijos teisėtumo šia informacija negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio. Pasak apeliantės, nagrinėjamu atveju, pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatas buvo nustatytas pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, kurių metu nustatyta, kad M. G. galimai dalyvavo darant nusikalstamas veikas. Remiantis šia informacija apeliantė buvo sulaikyta, jos gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata, kurios metu surastos narkotinės medžiagos. Apeliantės kaltė yra grindžiama duomenimis, gautais nuo sulaikymo momento 2019 m. lapkričio 14 d., t. y. kriminalinės žvalgybos veiksmais (slapto sekimo, telefoninių pokalbių klausymosi) gautais duomenimis jos kaltė nėra įrodinėjama.
7.1.2. Apeliantė pažymi, kad įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus teismas nagrinėja tik teisės aktų bei teisės taikymo aspektu, t. y. apeliacinės instancijos teismas gali tik patikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar baudžiamojo proceso metu nebuvo padaryti esminiai BPK pažeidimai.
7.1.3. Apeliaciniame skunde vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis pabrėžiama, kad įrodymai gali būti išskirtinai tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat tokie duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylos išsprendimui. BPK 20 straipsnio nuostatos galioja tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui.
7.1.4. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, esminiai apeliantės nurodomi BPK pažeidimai iš esmės siejami su esminiais BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimais, t. y. su situacijomis, kai teismo išvados padarytos nesiėmus visų įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, kai nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti reikšmingi duomenys, kai padaryta klaidų dėl vertinamų duomenų turinio arba kai remtasi duomenimis, neatitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimų.
7.1.5. Apeliaciniu skundu M. G. ginčija jos kaltę grindžiantį pareiškimą, kadangi, apeliantės nuomone, jo leistinumas kelia abejonių. Taip pat pabrėžiama, kad ir teismas pažymėjo, kad kitų įrodymų visuma, kuri patvirtina ir minimame pareiškime esančius duomenis, iš esmės susidaro iš netiesioginių įrodymų. Vis dėlto apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismo suformuotas įrodymų visetas kelia pagrįstų abejonių, kadangi nebuvo kritiškai vertintos įrodymų gavimo ir rinkimo aplinkybės.
7.1.6. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog specialisto išvada patvirtinta tai, kad visi sulaikytieji vartoja narkotikus ir davė parodymus veikiami narkotinių medžiagų. Taigi keliamas klausimas, ar duoti parodymai iš esmės yra tikslūs ir neiškraipyti, kadangi nėra aišku, iš kur buvo gauti narkotikai. Kadangi baudžiamojoje byloje yra sprendžiamas apeliantės likimas, apklausiamieji turėtų nurodyti, kad narkotikus gavo būtent iš jos. Teismas spręsdamas šiuos klausimus neteisėtai rėmėsi kratų ir apklausų metu gautais duomenimis, nes šių veiksmų atlikimo metu buvo pažeista M. G. teisė į gynybą. Minimi pažeidimai yra laikomi esminiais, kadangi sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
7.1.7. Apeliantė nurodo, kad kaltinamieji neprivalo įrodyti savo nekaltumo, o visi byloje esantys neaiškumai iš esmės turi būti aiškinami kaltinamųjų naudai (in dubio pro reo), taigi ir nagrinėjamu atveju teismas turėjo remtis šiuo principu, tačiau priešingai esantys netikslumai vertinti kaip apeliantės kaltės įrodymas.
7.1.8. Apeliaciniame skunde pažymima, kad apeliantė narkotikus vartojo ir juos laikė tik dėl savo asmeninio naudojimo, o ne tam, kad galėtų juos platinti. Kadangi M. G. turėjo būti atsargi ir nesuvartoti per daug narkotikų, jos turimi narkotikai buvo paskirstyti į normas, kurios nebūtų pavojingai per didelės. Kaip žinia, ši jos priklausomybė yra liga, todėl jai reikia pagalbos, o ne bausmės, kuri galėtų apeliantę sunaikinti ar pakeisti į blogąją pusę. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ji dėl visko prisipažino, o aplinkybė, kad narkotikus laikė skirtingose vietose, neturėtų būti išimtinė vertinant jos atsakomybę pagal įstatymus.
7.1.9. Kaip teigia apeliantė, narkotikų kiekis nėra pakankama aplinkybė nustatant platinimo tikslą, nes teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai yra tik viena iš objektyvių aplinkybių, į kurias privalo būti atsižvelgiama sprendžiant apie tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas. Kartu su minima aplinkybe turi būti vertinamos ir kitos aplinkybės, pavyzdžiui, narkotikų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, be turimo narkotikų kiekio byloje nenustatyta jokių objektyvių ar kitų aplinkybių, kurios pagrįstų manymą, kad M. G. turėjo tikslą platinti narkotikus.
7.1.10. Remiantis specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantės šlapime rasti amfetamino pėdsakai yra tik papildoma aplinkybė, įrodanti, kad nenustatyta turimų narkotikų dalis buvo skirta asmeniniam M. G. vartojimui. Apeliantės nuomone, jos veikos kvalifikavimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
7.1.11. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad BK 260 straipsnio 1 dalies kontekste jos veika nėra tiek pavojinga, kaip įprastai nustatomas tokio pobūdžio veikų pavojingumas. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse amfetamino naudojimas nėra uždraustas, o jos turėtos medžiagos nebuvo realizuojamos ar platinamos, t. y. nepateko į rinką, taigi nesukėlė žalos įstatymo saugomiems teisiniams gėriams. Apeliantės nuomone, ši aplinkybė yra esminė sprendžiant dėl veikos pavojingumo, o taip pat ir dėl tinkamo bausmės individualizavimo nagrinėjamu atveju.
7.2. Apeliaciniu skundu taip pat ginčijama M. G. paskirta bausmė. Nurodoma, kad apeliantei paskirta bausmė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį darė įtaką galutinės paskirtos bausmės dydžiui, o paskirta bausmė yra aiškiai per griežta atsižvelgiant į visas jos veiką apibūdinančias aplinkybes.
7.3. Skunde apeliantė teigia, kad atliekant procesinius veiksmus buvo suvaržyta jos teisė į gynybą.
7.3.1. Pasiremdama BPK 145 straipsnio nuostatomis apeliantė nurodo, kad atliekant kratą gynėjo dalyvavimas nėra draudžiamas ir asmuo turi teisę reikalauti, kad kratos atlikimo metu dalyvautų ir jo gynėjas. Šiame kontekste pabrėžiama, kad įtariamajam prašant, gynėjo dalyvavimas turėtų būti užtikrinamas, nes taip iš esmės įgyvendinama įtariamojo teisių apsauga.
7.3.2. Apeliantės nuomone, jos teisė į gynybą ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista. Privalu nustatyti, ar toks procesinis veiksmas buvo sankcionuotas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, taip pat svarbu išsiaiškinti, ar prieš atliekant kratą M. G. buvo supažindinta su teismo nutartimi, ar sutiko su kratos atlikimu ir ar savo sutikimą patvirtino parašu.
7.3.3. Taip pat skunde teigiama, kad būtina tinkamai užfiksuoti kratos atlikimo metu gautus duomenis, nurodyti, ar apeliantė pati pateikė dalį kratos protokole užfiksuotų daiktų, t. y. svarbu nustatyti visus pagrindinius elementus, kurie būtų reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad yra itin svarbu pažymėti, kad apeliantė patvirtinto, jog kratos metu paimti daiktai priklauso jai, jų neslėpė ir neišsisukinėjo, kadangi pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę dėmesio neatkreipė.
7.3.4. Apeliantė nurodo, kad svarbu išsiaiškinti, ar jos sulaikymo momentu jai buvo tinkamai išaiškintos visos jos turimos teisės pagal BPK 21 straipsnio 4 dalį, o tarp jų ir teisė turėti gynėją.
7.4. Skundu M. G. taip pat prašo panaikinti sprendimą iš apeliantės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai.
7.4.1. Apeliantės nuomone, atsižvelgus į jos dabartinę turtinę padėtį turėtų būti vadovaujamasi teismų praktika ir tuo atveju, kai nuteistajam paskirtas realus laisvės atėmimas ir jis turėjo valstybės garantuojamą gynėją, o prieš tokį nuteistąjį yra paduotas skundas jo padėtį bloginančiais pagrindais, tokių išlaidų priteisimas yra nesuderinamas su teisine pareiga užtikrinti nuteistojo teisę į gynybą. Taigi tokiais atvejais prašymai priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas paprastai yra netenkinami, tad ir nagrinėjamu atveju prašymas turi būti atmestas, o išlaidas – nepriteisiamos.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Šalies argumentai
9. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti, o apeliantai ir jų gynėjai – tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Žemesnės instancijos teismas
10. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistųjų apeliacinių skundų turinio matyti, kad jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų nuteisimu atitinkamai dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Nuteistieji apeliaciniais skundais taip pat ginčija jiems paskirtas bausmių rūšis ir jų dydžius. Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu.
11. Pažymima, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nesant pagrįstų abejonių dėl nuteistųjų nusikalstamų veikų požymių, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo.
13. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.
13.1. Nusikalstama veika, nustatyta BK 260 straipsnyje, padaroma tiesiogine tyčia – ją darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką tai reiškia, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-1073/2020, 20 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
13.2. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, kaip BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų nusikalstamų veikų būtinasis požymis, reiškia kaltininko siekį atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis: šių medžiagų kiekiu, jų įgijimo, laikymo ar suradimo aplinkybėmis, paruoštų vartoti dozių skaičiumi, taip pat ir tuo, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kt.
Dėl M. G. pripažinimo kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį
14. M. G. apeliaciniame skunde argumentuoja, kad ji narkotikus vartojo ir juos laikė tik dėl savo asmeninio naudojimo, o ne tam, kad galėtų juos platinti. Kadangi M. G. turėjo būti atsargi ir nesuvartoti per daug narkotikų, jos turimi narkotikai buvo paskirstyti į normas, kurios nebūtų pavojingai per didelės. M. G. manymu, be turimo narkotikų kiekio, byloje nenustatyta jokių objektyvių ar kitų aplinkybių, kurios pagrįstų manymą, kad M. G. turėjo tikslą platinti narkotikus. Pastebėjo, kad remiantis specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantės šlapime rasti amfetamino pėdsakai yra tik papildoma aplinkybė, įrodanti, kad nenustatyta turimų narkotikų dalis buvo skirta asmeniniam M. G. vartojimui.
15. Nagrinėjamos bylos kontekste apygardos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-511/2021, 12 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi byloje vertinami tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai, patvirtinantys ar paneigiantys tam tikras reikšmingas aplinkybes, nurodytas šios nutarties 13.2 papunktyje
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje yra svarbu tai, kad joje esantys įrodymai patvirtina, jog M. G. anksčiau (taip pat ir šiai bylai aktualiu 2019 m. lapkričio mėn. laikotarpiu), galėjo perleisti kitiems asmenims narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas, tokioje jos veikloje dalyvavo ir tie patys asmenys kaip ir nagrinėjamu atveju (J. S., J. M., R. V., A. Ž.). Tokiais įrodymais laikomos telefoninių pokalbių įrašų suvestinės (t. 1, b. l. 87-227, t. 2, b. l. 1-63), kuriose esanti informacija apibendrinta tarnybiniuose pranešimuose, kuriuose nurodoma, kad buvo išanalizuota J. S., M. G., J. M. elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija ir nustatytos aplinkybės, patvirtinančios narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo veiklą (t. 2, b. l. 64-67), taip pat proceso dalyvių parodymai. Tai yra netiesioginiai įrodymai, kurie patvirtina buvus su šia byla susijusias aplinkybes – minėtų medžiagų laikymą platinimo tikslu aktualiu laikotarpiu. Būtent duomenų apie tai, kad panašiu laikotarpiu M. G. galėjo platinti šias medžiagas, buvimas, kartu vertinant su kitais byloje esančiais įrodymais, leidžia spręsti, jog ji laikė medžiagas ne vien tik asmeniniam vartojimui, bet ir jų platinimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, neteisėtai disponuodama narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, M. G. turėjo du tikslus dėl visų pas ją rastų draudžiamų medžiagų – tiek tikslą vartoti, tiek tikslą platinti.
16.1. Pažymima, kad 2020 m. gruodžio 14, 15 d. tarnybiniuose pranešimuose, apžiūros protokole, kuriame užfiksuota mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy SM-A405FN“, kuris turi du IMEI numerius ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), rasto 2019 m. lapkričio 14 d., asmens kratos metu, pas M. G., apžiūra, nurodomi tam tikri pakankamai konkretūs pokalbiai elektroninių ryšių tinklais, susiję su M. G. draudžiamų platinti medžiagų perdavimu ar perdavimo organizavimu kitiems asmenims.
16.1.1. 2020 m. gruodžio 14 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, patvirtinančios M. G. ketinimą perduoti tam tikras medžiagas:
16.1.1.1. „2019-11-06 19.24 val. M. G., paskambinusi J. M. telefono numeriu (duomenys neskelbtini), klausia, ar senis miega, sako, kad ji yra kazino, kad kai šis pabus, kad J. M. imtų viską ir skambintų jai. J. M. klausia, ką, kur imti, M. G. sako, kad šaldytuve, kad jeigu nori su visu tuo pabūti kazino, tai galės pabūti. 19.25 val. M. G. siunčia J. M. SMS žinutę „Atidarysi stalčių, baltame ten bus“. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad M. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė buto vietas, kur buvo slepiamos narkotinės medžiagos, tame tarpe ir šaldytuve (šaldiklyje), ji parodė, kad „kadangi kartais į šį butą ateidavo jos 13 metų dukra, kuri gyvena su močiute, kitu adresu, nenorėdama, kad ji pamatytų narkotines medžiagas, jas su J. S. slėpė bute, šaldiklyje, indeliuose su ledais, kavos indelyje, spintelėje esančioje kartoninėje dėžutėje, taip pat dalį jų laikė paslėpę bendro naudojimo patalpose, t. y. dušų - tualetų patalpoje, tarp kriauklių, prie grindų esančiuose tarpuose, sandėliukuose prie virtuvės, už durų staktų minėtose patalpose.“;
16.1.1.2. „2019-11-08 22.36 val. R. V., paskambinusi M. G., sako „išeidinėju iš namo ir prie, prie laiptų, ant laiptų, nu žodžiu, guli maišiukas nuo saldainių“, „Nu saldainiai, kur tu man dabar va davei“, sako, kad jį nuspyrė po mašina, kad nuo laiptų nematytų niekas, abi susitaria eiti atgal ir kartu jo ieškoti“;
16.1.1.3. „2019-11-11 08.57 val. telefonu numeris (duomenys neskelbtini) paskambinęs vyriškis sako, kad jis darbe, pats negali atvažiuoti, prašo, kad M. G. atvežtų kažką į stotelę, prie kurios jis dirba, sako, kad už tai papildomai sumokės. Po to tuo pačiu numeriu kalba su vyriškiu, galimai su J. S., ir prašo leisti M. G. išvažiuoti, o šis sako, kad tartųsi su pačia M. G., kuri pabaigoje klausia „Tai tos pačios chuinį?“;
16.1.1.4. „2019-11-12 18.00 skambina R. V., kalba apie tai, kad atvažiuos treniruoklio, M. G. sako, kad išvažiuoja į „Moki veži“. R. V. pokalbio metu sako „Ir vieną palik, aš tau tada į stalčių pinigus ten įdėsiu“, į ką M. G. iš pradžių sako „Tu ne man į stalčių įdėk, o tu žinai, kur įdėk. Kur vat bus Bosh šitas pžžž, ane.“, po po sako „Aiva, va S. duosi. S. duosi jis paduos“;
16.1.1.5. „2019-11-12 18.13 val. telefonu numeris (duomenys neskelbtini) paskambinęs vyriškis klausia „kur tu šią chuiniu numetei“, M. G. klausia „Ruda?“, „Nėra“, vyriškis sako, kad senas nori šitą sūnėnui duoti, M. G. – „Na ant stalo šalia šaldytuvo maišelis. Ten buvo, buvo pakelyje“.
16.1.2. 2020 m. gruodžio 14 d. tarnybiniame pranešime taip pat nurodytos abstrakčios aplinkybės, tačiau, apygardos teismo vertinimu, susijusios su M. G. ketinimu perduoti tam tikras medžiagas:
16.1.2.1. „2019-11-06 13.39 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinusio vyriškio pokalbio galima suprasti, kad su J. S. negali susikalbėti, nes šis girtas, susitaria, kad susitiks su M. G.“;
16.1.2.2. „2019-11-09 11.48 val. iš numerio (duomenys neskelbtini) paskambinęs vyriškis sako, kad jis prie jos, klausia, ar gali ateiti, o M. G. atsako, kad kol kas nėra, reikia padaryti, bus už 10 minučių. 12.20 val. numeris (duomenys neskelbtini) atsiunčia SMS žinutę „2, aš į Maxima nuėjau. Išeisiu maždaug po 15 minučių“. Šis numeris skambina 12.49 val. ir M. G. sako „Juozas tuoj išeis, į laiptų aikštelę ateik pas mus“;
16.1.2.3. „2019-11-09 12.54 val. iš numerio (duomenys neskelbtini) paskambinusiam vyriškiui į klausimą, ar ji bus už 40 min, M. G. sako „Nežinau, senis bus, jeigu ką“;
16.1.2.4. „2019-11-10 17.12 val. su J. S. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambinusiam vyriškiui atsiliepė galimai M. G. ir jie sutarė, kad išeis susitikti ji vietoje J. S.“;
16.1.2.5. „2019-11-12 17.09 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinusiam vyriškiui J. S. sako, kad jis negali išeiti, kad gali išeiti M., kad jos paklaus ir susiskambins“;
16.1.3. 2020 m. gruodžio 15 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad „2019-11-06 19.24 val. numeriu (duomenys neskelbtini) skambino galimai M. G. ir sako, kad kai atsibus senis, kad J. M. imtų viską ir skambintų jai, kad ji yra kazino. J. M. klausia - „Ką imti viską, kur viską imti, kas kur, viską kur?“, o M. G. atsako, kad šaldytuve. Į jo klausimą po kiek laiko išeiti, M. G. atsako - „Jeigu nori su visu tuo pabūti kazino, tai galėsi pabūti“.
Žemesnės instancijos teismas
16.1.4. Apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėjus programėlėje „Messenger“ esančius pranešimus yra iš adresato pavadinimu „R. R.“ siųsti pranešimai: Antradienis 16.04 val.: „Turi ką nors? Ar J. skambinti?“. Atsakyta: „Mes išvažiavom. Skambink jam.“; Penktadienis 14.09 val. „E.“: „Labas. Labai nepatogu klausti... Nepaskolintum vienos iki pirmadienio?“; Šeštadienis 14.23 val. „E.“: „Labas. Tu kažkur po pusantros valandos būsi namuose? Noriu tau skolą atsivežti ir pasakyti „ačiū“, kad išgelbėjai“ (t. 2, b. l. 144-167).
16.2. Taip pat kai kurie ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti asmenys patvirtino, kad M. G. anksčiau jiems ar kitiems asmenims yra perdavusi narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas:
16.2.1. J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad „kai jau draugavo su M. G., susipažino su vyriškiu vardu J., kurio pavardės nežino, su kuriuo M. G. dalinosi minėtomis narkotinėmis medžiagomis ir jie išeidavo iš buto į pagalbines patalpas, tualetą“. Taip pat parodė, kad „J. M. dažnai ateidavo pas M. G., į minėtą butą, kartais nakvojo, bet niekada nematė, kad M. jam perduotų amfetaminą ar kitą medžiagą, bet galėjo tik įtarti, kad galimai M. gali amfetamino duoti ir J. M., vartojimui, bet ne pardavimui“. Nors teisiamajame posėdyje J. S. parodė, kad „nesakiau, kad įtariu, jog M. pardavinėja narkotikus“, tačiau toks teiginys neatitinka bylos medžiagos.
16.2.2. R. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad „iš G. nesu pirkusi narkotikų, yra vieną kartą padėjusi <...> kažkada M. mane buvo pavaišinusi narkotikais prieš pusę metų“. Taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad „ji pas M. narkotikus yra pirkusi tik du kartus, t. y. vakar ir kažkur prieš pusę metų“. Vėlesnės apklausos metu parodė, kad „tik vieną kartą, 2019 m. pradžioje, neturėjo pas ką įsigyti sau amfetaminą, todėl žinodama, kad ir M. vartoja amfetaminą, paskambinusi paprašė jos, įsigyjant sau amfetamino, vieną gramą paimti ir jai. Kitą dieną, atvažiavus pas ją į butą, M. jai davė vieną pakelį su 1 gramu amfetamino, bet jai pinigų nemokėjo, ji ją pavaišino, kaip draugė“.
16.2.3. Ikiteisminio tyrimo metu J. M. parodė bendras aplinkybes, kad „vieną kartą, paskambinus J. S., jo telefonu atsiliepė M. G., kuri pasakė, kad ji gali jam duoti amfetamino ir su ja susitikdavo parke, N. Vilnioje, kur ji jam parduodavo minėtas medžiagas, pinigus mokėjo jai <...> Šiame bute ir jo pagalbinėse patalpose, jis nelaikė narkotinių medžiagų, M. G. jam duodavo jo prašomą kiekį ir jis išeidavo. Pats J. S. beveik pastoviai vartojo alkoholinius gėrimus, todėl pirko iš M. G.“. Papildomos apklausos metu jis parodė, kad „kai J. S. apsigyveno pas M. dažnai vartojo alkoholinius gėrimus ir tada į skambučius atsiliepdavo M. G. ir jis pas ją prašė parduoti amfetamino. Jis atvažiuodavo pas ją, į butą, nurodytu adresu. Kambaryje buvo spintelė, kurios stalčių jis atidarydavo, o ten jau gulėjo paruošti maišeliai, po 1 g amfetamino, kuriuos jis paimdavo, o į stalčių padėdavo pinigus, 10 eurų už 1 gramą.“.
Žemesnės instancijos teismas
16.2.4. Pati M. G. pirminėje apklausoje parodė, kad kartais pati rūšiavo amfetaminą ir jį pardavinėjo, bet tai darė kiekvieną kartą J. S. leidus. 1 gramą amfetamino parduodavo už 10 eurų, kartais už 8 eurus.
17. Taip pat reikšmingos aplinkybės, leidžiančios spręsti, kad M. G. laikė narkotines ir psichotropines medžiagas ne vien tik asmeniniam vartojimui, o ir jų platinimui, yra kratos metu rastų pakelių (maišelių) su juose esančiomis medžiagomis, kiekis, pačių medžiagų juose kiekis ir kiek ji jų parduodavo.
17.1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybės, jog pakeliai buvo rasti skirtingose buto vietose ar skirtingi paruošti kiekiai, pačios savaime nerodo, kad M. G. šias medžiagas platino, tokios aplinkybės gali reikšti ir M. G. jų išskirstymą savo vartojimui. Nors ji nepaaiškino, kokiomis proporcijomis skirstė savo vartojimui skirtą kiekį, tačiau ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad per dieną suvartodavo 10 g amfetamino, kartais pusę šio kiekio, o J. S. tyrimo metu parodė, kad jai per dieną reikėjo 4-7 g amfetamino, ji jį nuolat vartojo. Vis dėlto byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. V. ir J. M. buvo perduotas, be kita ko, irgi panašus amfetamino kiekis, koks buvo rastas M. G. supakuotuose maišeliuose (plačiau aprašoma žemiau). Nors apie suvartojamą kanapių dervos kiekį proceso dalyviai neparodė, tačiau jų platinimą patvirtina kiti byloje esantys įrodymai ir aplinkybės, kurios bus aptartos žemiau. Tokiomis aplinkybėmis ir 217 vnt. (135 vnt. + 82 vnt.) nepanaudotų maišelių kiekis patvirtina, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo ruošiamos, ne tik galimam savo vartojimui, bet ir platinimui.
17.2. Minėtoje specialisto išvadoje nurodoma, be kita ko, kad:
17.2.1. rudos spalvos miltelių iš plastikinio uždaromo maišelio (vokas Nr. 22), kurį 2019 m. lapkričio 14 d. pateikė R. V., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 0,072 g;
17.2.2. rudos spalvos miltelių iš 2 vnt. plastikinių uždaromų maišelių (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), 2019 m. lapkričio 14 d. asmens kratos metu paimtų pas A. Ž., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 0,079 g (J. M. neginčija, kad šį psichotropinių medžiagų kiekį įgijo iš M. G.);
17.2.3. rudos spalvos miltelių iš 4 vnt. plastikinių uždaromų maišelių (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), 2019 m. lapkričio 14 d. kratos metu rastų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pas M. G., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 0,254 g (tai sudaro ~ 0,0635 g (0,254 g / 4) viename pakelyje);
17.2.4. rudos spalvos miltelių iš 9 vnt. plastikinių uždaromų maišelių (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuos 2019 m. lapkričio 14 d. pateikė J. M., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 0,434 g (tai sudaro ~ 0,048 g (0,434 g / 9) viename pakelyje);
17.3. Kaip minėta, kratos pas M. G. metu buvo rasta supakuota, be kita ko, viename pakelyje 0,068 g, dviejuose pakeliuose 0,121 g amfetamino (0,0605 g kiekviename), o tai yra panašus kiekis. Ta aplinkybė, kad kai kuriuose net ir vienuose pakeliuose buvo rasta, pavyzdžiui, 1,187 g amfetamino, gali reikšti, kad kai kuriuose pakeliuose pardavimui buvo supakuoti didesni kiekiai amfetamino didesnei dozei. Pavyzdžiui, kaip nurodė J. M. apeliaciniame skunde, jam, jau seniai, apie 20 metų, vartojančiam tokio pobūdžio medžiagas, reikalingos 3 pakelių dozės, kas pagal jo įsigytą kiekį sudaro apie 0,144 g (0,434 g / 9 / x 3).
17.4. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad tiek pagal M. G., tiek pagal J. S. nesutampančius parodymus M. G. vartojo pakankamai didelį kiekį amfetamino – 4-10 g per dieną. Tuo tarpu jų bute kratos metu rastas tik bendras kiekis – 7,632 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, tai yra toks kiekis, kurį M. G. turėtų suvartoti per 2 dienas, o toliau J. S. vėl turėtų jai parūpinti šios medžiagos. Teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, kad M. G. vartojo mažesnį šios psichotropinės medžiagos kiekį, o dalį jos (arba esant poreikiui ir visą turimą) esant kitų asmenų prašymui platino jiems. Pastebima, kad J. S. keitė savo parodymus dėl įsigyto amfetamino kiekio. Iš pradžių ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad už 100 g amfetamino jis tiekėjui turi sumokėti 500 Eur (5 Eur už 1 gramą). Vėlesnės apklausos tyrimo metu jis parodė, kad 2019 m. lapkričio mėnesio pradžioje, galimai prieš savaitę iki tol, kol 2019 m. lapkričio 14 d. buvo atlikta krata, iš ankstesnės apklausos metu minėto vyriškio nusipirko apie 20 g amfetamino, kurį jis vėliau atidavė tuometinei savo sugyventinei M. G.. Vis dėlto teisiamajame posėdyje, jis parodė, kad prieš 2 dienas iki sulaikymo jis pirko apie 100 maišelių už 500 Eur, 1 maišelyje būna 1 g amfetamino. J. S. negalėjo patvirtinti, jog M. G. pardavinėjo šį amfetaminą. Taigi M. G. netgi ir pagal jos nurodytus 10 g per dieną negalėjo suvartoti daugiau nei 90 g amfetamino nei per 2 dienas, nei per savaitę.
17.5. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro vienareikšmišką išvadą, jog dalis narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kuri nebuvo išplatinta ir buvo surasta M. G. bute, buvo laikoma taip pat ir su tikslu ją parduoti ar kitaip išplatinti.
Žemesnės instancijos teismas
17.6. Pažymima, kad byloje pakanka įrodymų, kurie pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog 2019 m. lapkričio 14 d., apie 14.00 val., minėtame bute dalį psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios masė 0,072 g, M. G. perdavė R. V.. Iš jų paminimi tokie:
17.6.1. Apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota mobiliojo ryšio telefono „LG“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), kurį savanoriškai pateikė R. V. 2019 m. lapkričio 14 d., patvirtina, kad M. G. prieš 2019 m. lapkričio 14 d. galėjo perduoti R. V. psichotropines medžiagas. Jame nurodyta, kad „Įėjus į nustatymus, duomenis apie telefoną matomas „Mano telefono numeris (duomenys neskelbtini)“. Peržiūrėjus žinučių skiltį yra užfiksuotas susirašinėjimas su adresatu pavadinimu „M. N.“, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini). <...> 2019-11-02 12.14 val. – „Labas.as ateisiu kokia 2val.gerai?“, „M. N.“ 12.34 val. – „Ok“, „Labas“, (duomenys neskelbtini) 13.23 val. – „Ar dv uzvaziuokit.bus 20 euru.ir paimk man dar 2 iki rytojaus.ok?“, 13.25 val. – „Gerai?“, 13.26 val. – „????“, „M. N.“ 13.55 val. – „Tai o tu negali pavedimo padary“, „?“, (duomenys neskelbtini) 14.13 val. – „Tuoj pervesiu“, „I kuria sas?“, „M. N.“ 14.54 val. – „I mano paskutine“, (duomenys neskelbtini) 14.55 val. – „Pervedziau jau“, „M. N.“ 14.59 val. – „Ir nebus galvos skausmo“. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad amfetaminas buvo rastas ir R. V. namuose, tai patvirtina kratos protokolas ir specialisto išvada.
17.6.2. Liudytojas Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 3-ojo PK 1 veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas K. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. V. paaiškino, kad šią medžiagą ji įsigijo iš M. G..
17.6.3. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad R. V. parodymai dėl psichotropinių medžiagų perdavimo jai 2019 m. lapkričio 14 d. yra nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu ji iš pradžių parodė, kad „<...> M. <...> jai padavė viena skaidrų maišelį su amfetaminu. Ji M. pasakė, kad pinigus atiduos jai vėliau. Jai reikėjo atiduoti M. už tą amfetaminą 10 eurų.“. Papildomos apklausos metu ji parodė, kad „M. nuėjo prie savo striukės, kabėjusios netoli įėjimo durų ir po to atnešė, padėjo ant spintelės vieną polietileninį maišelį su amfetaminu. Apie tai, kad jai yra kažkiek skolinga, jos net nekalbėjo. M., tiesiog, davė jai pakelį amfetamino.“. Teisiamojo posėdžio metu R. V. pateikė kitą versiją. Ji parodė, kad „lapkričio 14 d. užėjau pas M., prašiau, kad gautų amfetamino, ji nenorėjo man duoti. <...> Pamačiau pakelį amfetamino 1 gr., paėmiau ir išėjau. Nežinau, ar ji matė <...> tą dieną buvau užėjusi pas M., ji man amfetamino duoti nenorėjo. Mačiau, kaip ji išėmė maišiuką ir padėjo, išėmė iš striukės <...> aš pamačiau maišelį su narkotikais ir paėmiau“. Pastebima ir tai, kad panašiai elgėsi ir M. G.. Tyrimo metu pirminėje apklausoje ji teigė, kad „R. V. paprašė parduoti amfetamino. J. S. liepė jai duoti ir, ji iš šaldiklyje esančio indelio su ledais išėmė ir padėjo ant stalo vieną polietileninį maišelį su amfetaminu“. Vėlesnėje apklausoje ji parodė, kad „minėtą dieną R. V. labai prašė ją pavaišinti, bet ji atsisakė jai duoti <...> R. V. pabuvo pas ją maždaug apie pusvalandį ir po to išėjo. Po jos išėjimo, ji pastebėjo, kad nuo šaldytuvo, kuris yra prie įėjimo durų, dingo vienas permatomas maišelis, kuriame buvo 1 g amfetamino. Suprato, kad jį paėmė R. V., kadangi bute svetimų žmonių daugiau nebuvo“. Teisiamajame posėdyje ji taip pat parodė, kad „lapkričio 14 d. galbūt R. V. perdaviau neatlygintinai amfetamino <...> Aš narkotikus padėjau ant šaldytuvo sau vartoti, jai išėjus, narkotikų nebuvo <...> V. tą dieną prašė narkotikų, aš pasakiau, kad nieko neduosiu, pasėdėjome, išgėrėme arbatos. Ji prieš tai skambino prašė narkotikų, atėjusi prašė“. Pažymima, kad teismas gali grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka reikšmingai išvadai padaryti. Tokiais atvejais šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys. Taigi asmenų parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. birželio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-788/2021, 11 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Šiuo atveju apygardos teismas vadovaujasi pirminiais R. V., M. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi jie atitinka jau aukščiau nurodytas aplinkybes dėl ankstesnės M. G. psichotropinių medžiagų platinimo veiklos, tarp jų ir R. V., pas R. V. rastų ir paimtų šių medžiagų kiekio ir t. t. Be to, matyti, kad nauja R. V. įvykio versija atsirado po to, kai M. G. antrosios apklausos metu pirma pateikė tokią pat versiją. R. V. konkrečiai nepaaiškino, kodėl skiriasi jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu. Tik parodė, kad buvo šoko būsenos ir norėjo, kad ją greičiau paleistų. M. G. tyrimo metu, apklausiama antrąjį kartą parodė, kad buvo abstinencijos būklės (apie tai bus pasisakoma žemiau), norėjo būti greičiau paleista. Tokios priežastys nėra svarbios netikėti jų pirminiais parodymais. Apskritai, tyrimo metu jų duota pirminė versija yra įtikinamesnė, kadangi R. V., M. G. draugės, todėl abejojama, kad R. V. vogtų iš M. G. psichotropines medžiagas.
17.7. Byloje taip pat pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad 2019 m. lapkričio 14 d., apie 14.00 val., 0,079 g psichotropinės medžiagos – amfetamino – tame pačiame bute, apie 17.00 val., ji už nenustatytą kainą pardavė J. M., dar kitą dalį – 0,434 g – psichotropinės medžiagos – amfetamino – tą pačią dieną, nuo 17.00 val. iki 18.11 val., tame pačiame bute ji už nenustatytą kainą pardavė J. M..
17.7.1. J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad „A. Ž. išėjo, o jis grįžo pas M. G., kur vėl už 40 eurų nupirko 5 gramus amfetamino, kurie buvo 6 maišeliuose, juos laikė striukės kišenėje“. Papildomai apklaustas parodė, kad „jam atėjus į butą, jis stalčiuje pas juos vėl paėmė 10 pakelių, po 1 g amfetamino, ir padėjo į stalčių lygtai 80 eurų“. Teisiamajame posėdyje jis parodė, kad neatsimena, kiek pakelių paėmė.
17.7.2. Pati M. G. teisiamajame posėdyje pabrėžė tik psichotropinių medžiagų perdavimo neatlygintinumą: „lapkričio 14 nuo 17-18 val. M. nepardaviau amfetamino už 40 eurų, aš jam už pinigus nieko nepardaviau“. Vis dėlto ji pripažino, kad galėjo perduoti jam šias medžiagas: „gal daviau jam narkotikų, tiksliai neprisimenu <...> pripažįstu, kad M. daviau narkotikų <...> tą pačią dieną greičiausiai J. M. daviau amfetamino <...> tą dieną galėjau jam vieną kartą duoti amfetamino, jie buvo miltelių pavidale, maišeliuose <...> gal ant stalo padėjau, man atrodo, kad vieną pakelį padėjau <...> man atrodo, kad su S. žinia M. buvo duotos psichotropinės medžiagos, jis buvo kambaryje“. Tyrimo metu teigė, kad „vėliau, galimai apie 16.00-17.00 val., pas juos atėjo J. M., kuris pats paėmė iš šaldiklio 10 maišelių su narkotinėmis medžiagomis, nes žinojo, kur guli“.
Žemesnės instancijos teismas
18. Pastebima, kad M. G. teisiamajame posėdyje kategoriškai neneigė, jog J. M. ir R. V. galėjo perduoti psichotropines medžiagas. Teisme ji parodė, kad „M., V. nepardaviau narkotikų, gali būti, kad jiems daviau, gal pavaišinau“.
19. M. G. ginčija ikiteisminio tyrimo metu apklaustų visų sulaikytų asmenų, taip pat ir savo pirminių parodymų patikimumą argumentuodama, kad jie davė parodymus būdami apsvaigę nuo narkotinių medžiagų. Pagal ją šią aplinkybę patvirtina specialisto išvada. Dėl šios priežasties, jos teigimu, jų parodymai netikslūs ir iškraipyti, nepagrindžia, iš kur buvo gauti narkotikai. Teisiamajame posėdyje ji taip pat parodė, kad duotų parodymų lapkričio mėn. neatsimena, jai buvo abstinencija, dėl visko prisipažino, jai buvo labai bloga.
19.1. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2019 m. lapkričio 15 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog M. G. šlapimas paimtas 2019 m. lapkričio 15 d., 00 val. 25 min., gautas 2019 m. lapkričio 15 d. Tyrimas pradėtas 2019 m. lapkričio 15 d., baigtas 2020 m. sausio 2 d. M. G. šlapime rasta amfetamino, pėdsakų metamfetamino. Šlapime benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta (t. 5, b. l. 45). Įtariamoji M. G. pirmą kartą apklausta 2019 m. lapkričio 15 d., 11 val. 45 min. – 12 val. 52 min., apklausoje dalyvavo jos gynėjas advokatas Eugenijus Karažinas (t. 5, b. l. 56), kuris pastabų dėl įtariamosios sveikatos būklės neišsakė. Taigi jos teisė į gynybą buvo užtikrinta pirmosios apklausos metu ir galima spręsti, kad jos sveikatos būklė leido jai duoti teisingus parodymus.
19.2. 2019 m. lapkričio 15 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog J. M. šlapimas paimtas 2019 m. lapkričio 14 d., 22 val. 50 min., gautas 2019 m. lapkričio 15 d. Tyrimas pradėtas 2019 m. lapkričio 15 d., baigtas 2019 m. gruodžio 27 d. J. M. šlapime rasta amfetamino (t. 4, b. l. 103). Įtariamasis J. M. pirmą kartą apklaustas 2019 m. lapkričio 15 d., 13 val. 04 min. – 13 val. 30 min., apklausoje dalyvavo jo gynėja advokatė A. U. (t. 4, b. l. 113). Taigi jo teisė į gynybą buvo užtikrinta pirmosios apklausos metu ir dėl to taip pat galima spręsti, kad jo sveikatos būklė leido jam duoti teisingus parodymus.
19.3. 2019 m. lapkričio 15 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog J. S. šlapimas paimtas 2019 m. lapkričio 14 d., 23 val. 10 min., gautas 2019 m. lapkričio 15 d. Tyrimas pradėtas 2019 m. lapkričio 15 d., baigtas 2020 m. sausio 6 d. J. S. šlapime rasta 2,42 promilės etilo alkoholio (t. 4, b. l. 170). Įtariamasis J. S. pirmą kartą apklaustas 2019 m. lapkričio 15 d., 14 val. 05 min. – 14 val. 44 min., apklausoje dalyvavo jo gynėjas advokatas Aldevinas Švedas (t. 4, b. l. 178). Taigi jo teisė į gynybą taip pat buvo užtikrinta pirmosios apklausos metu ir galima daryti išvadą, kad jo sveikatos būklė leido jam duoti teisingus parodymus.
19.4. 2019 m. lapkričio 15 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog A. Ž. šlapimas paimtas 2019 m. lapkričio 14 d., 20 val. 30 min., gautas 2019 m. lapkričio 15 d. Tyrimas pradėtas 2019 m. lapkričio 15 d., baigtas 2020 m. sausio 7 d. A. Ž. šlapime rasta amfetamino, nustatyta mažiausia 0,38 promilių etilo alkoholio (t. 4, b. l. 52). Įtariamasis A. Ž. pirmą kartą apklaustas 2019 m. lapkričio 15 d., 13 val. 04 min. – 13 val. 30 min., apklausoje dalyvavo jo gynėjas advokatas A. K. (t. 4, b. l. 65). Taigi jo teisė į gynybą buvo užtikrinta pirmosios apklausos metu ir galima laikyti, kad jo sveikatos būklė leido jam duoti teisingus parodymus.
19.5. 2019 m. lapkričio 15 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog R. V. šlapimas paimtas 2019 m. lapkričio 14 d., 20 val. 35 min., gautas 2019 m. lapkričio 15 d. Tyrimas pradėtas 2019 m. lapkričio 15 d., baigtas 2019 m. gruodžio 31 d. R. V. šlapime rasta amfetamino, pėdsakų metamfetamino (t. 4, b. l. 12). Įtariamoji R. V. pirmą kartą apklausta 2019 m. lapkričio 15 d., 11 val. 40 min. – 12 val. 15 min. (t. 4, b. l. 23). Aukštesnysis teismas pažymi, kad šios apklausos protokolo specialųjį priedą, kuriame R. V. patvirtino, kad jos parodymai surašyti teisingai, pasirašė jos gynėjas advokatas A. K. (t. 4, b. l. 25). Tai reiškia, kad jos teisė į gynybą buvo užtikrinta jau pirmosios apklausos metu, o jos sveikatos būklė leido jai duoti teisingus parodymus.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad M. G. taip pat buvo nuteista už tai, kad išplatinimo tikslu laikė narkotinę medžiagą – kanapių dervą, kurios masė yra 2,511 g, kol ją kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendras paminėtas įvykių kontekstas dėl draudžiamų platinti medžiagų laikymo tikslu jas platinti ir jų platinimo, taip pat kiti byloje esantys įrodymai ir aplinkybės patvirtina, jog M. G. laikė tikslu platinti ne tik minėtas psichotropines medžiagas, tačiau ir narkotinę medžiagą – kanapių dervą. Visų pirma, byloje nėra įrodymų, kad, kaip ji teigė, laikė šią kaip ir kitas medžiagas savo vartojimui (pavyzdžiui, teisiamajame posėdyje parodė, kad ji kartais kanapių dervą rūkydavo, įsigydavo iš S.; kanapių derva rasta ant stalo, tai buvo jos derva). Atkreipiamas dėmesys, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2019 m. lapkričio 15 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog imuninės analizės duomenimis M. G. šlapime opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta (t. 5, b. l. 45). Antra, M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad hašišo ji pati nefasavo ir jo nepardavinėjo, tai darė pats J. S.. Tai patvirtina, kad kanapių derva buvo parduodama. Trečia, J. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad „kanapių namuose nemačiau, jų nepirkau, ateidavo žmonės, galėjo pavaišinti“. Tokie parodymai rodo, kad M. G. galėjo pavaišinti (perduoti ir tokiu būdu platinti) kanapių derva kitus asmenis. Taigi šių įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, jog M. G. pagrįstai nuteista ir už narkotinės medžiagos – kanapių dervos – laikymą platinimo tikslu.
21. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismai neanalizavo, ar taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus gauta informacija byloje buvo panaudota nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, todėl tokia informacija negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio.
21.1. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-42469-19 buvo pradėtas 2019 m. spalio 4 d. pagal vyresniojo tyrėjo A. K. 2019 m. spalio 4 d. tarnybinį pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo gavus Vilniaus apskr. VPK Kriminalinės policijos žvalgybos tarnybinį pranešimą, kuriame pateikta informacija apie tai, kad J. S. pravarde „D.“ kartu su sugyventine T. (pavardė nežinoma, apie 30 metų amžiaus), name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), trečiajame aukšte galimai platina narkotines medžiagas (t. 1, b. l. 1, 5, 33). BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad privatus fizinis asmuo pranešė apie tai, kad J. S. galimai platina narkotines medžiagas. Įvykio data ir laikas 2019 m. rugsėjo 9 d., 18 val. 12 mi (t. 1, b. l. 32). Vyresniojo tyrėjo A. K. 2019 m. spalio 18 d. tarnybiniame pranešime dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad Vilniaus apskr. VPK Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato Antrajame veiklos skyriuje gautas Vilniaus apskr. VPK Kriminalinės policijos žvalgybos tarnybinis pranešimas, kuriame pateikta informacija apie tai, kad M. G., gyv. (duomenys neskelbtini), galimai platina narkotines medžiagas (t. 1, b. l. 34). Vyresniojo tyrėjo A. K. 2019 m. spalio 24 d. tarnybiniame pranešime dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad Vilniaus apskr. VPK Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato Antrajame veiklos skyriuje gautas Vilniaus apskr. VPK Kriminalinės policijos žvalgybos tarnybinis pranešimas, kuriame pateikta informacija apie tai, kad M. G., gyv. (duomenys neskelbtini), bei J. M. Naujosios Vilnios rajone platina metamfetaminą ir hašišą, narkotines medžiagas jiems tiekia J. S. (t. 1, b. l. 35).
21.2. Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 6 straipsnį policija, be kita ko, pagal kompetenciją įgyvendina nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą, analizuoja ir atskleidžia padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežastis bei sąlygas ir imasi teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti (1 dalies 2 punktas), vykdo kriminalinę žvalgybą (1 dalies 7 punktas). Taigi nuteistosios nusikalstamos veikos požymiai buvo nustatyti policijos pareigūnams vykdant Policijos įstatyme įtvirtintas funkcijas. Kriminalinės žvalgybos veiksmai atliekami Kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – ir KŽĮ) nustatyta tvarka. Pagal KŽĮ 8 straipsnio 1 dalį kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, be kita ko, tuo atveju, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą (1 punktas). Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl sunkaus nusikaltimo. Taigi byloje buvo nustatytas pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus.
21.3. Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo gauta informacija, kad M. G. galimai daro nusikalstamą veiką (sunkų nusikaltimą). Remiantis šia informacija 2019 m. lapkričio 14 d. buvo atlikta krata M. G. gyvenamojoje vietoje ir pas ją buvo surasta narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei kitų duomenų, patvirtinančių tikslą platinti psichotropines ir (ar) narkotines medžiagas. M. G. buvo sulaikyta. Tiek iš kaltinamojo akto, tiek iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad M. G. kaltė grindžiama duomenimis, kurie gauti nuo jos sulaikymo 2019 m. lapkričio 14 d. momento, t. y. atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus surinktais duomenimis M. G. kaltė nėra įrodinėjama.
21.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai kaltinimas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, negrindžiamas, o tokių veiksmų rezultatai yra tik pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, teismui nekyla pareigos tikrinti atlikto kriminalinės žvalgybos tyrimo faktinio ir teisinio pagrindo, nes visi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, surenkami BPK nustatytais proceso veiksmais, kurių teisiniai ir faktiniai pagrindai nurodyti BPK ir kurių atlikimo teisėtumas tikrinamas BPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-628/2021, 20 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
21.5. Taigi apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad teismas tinkamai nepatikrino kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinio ir teisinio pagrindų, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl ginčijamo teismo sprendimo teisėtumo.
22. Apeliantė M. G. teigia, kad privalu nustatyti, ar krata buvo sankcionuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, taip pat svarbu išsiaiškinti, ar prieš atliekant kratą M. G. buvo supažindinta su teismo nutartimi, ar sutiko su kratos atlikimu ir ar savo sutikimą patvirtino parašu. Be to, būtina tinkamai užfiksuoti kratos atlikimo metu gautus duomenis, nurodyti, ar apeliantė pati pateikė dalį kratos protokole užfiksuotų daiktų, t. y. svarbu nustatyti visus pagrindinius elementus, kurie būtų reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui.
22.1. Teisėjų kolegija nustatė, jog iš baudžiamosios bylos matyti, kad 2019 m. spalio 29 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo leista daryti kratą M. G. gyvenamojoje vietoje (t. 2, b. l. 177). M. G. pasirašė, kad gavo teismo nutartį (t. 2, b. l. 177). Atliekant kratą buvo surastos cigaretės, narkotinės ir psichotropinės medžiagos, pinigai, mobiliojo ryšio telefonas ir kt. M. G. dėl kratos atlikimo tvarkos, jos metu surastų daiktų užfiksavimo pastabų neturėjo, pasirašė kratos protokolą (pažymima, kad dalį kratos metu surastų daiktų ji pateikė pati, pvz., narkotines medžiagas iš ertmės tarp sienų ir grindų, cigaretes iš spintelės) (t. 2, b. l. 179, 180).
23. Apeliantė M. G. teigia, kad jos teisė į gynybą ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista, nes atliekant kratą jos gyvenamojoje vietoje nedalyvavo gynėjas. Pasiremdama BPK 145 straipsnio nuostatomis apeliantė nurodo, kad atliekant kratą gynėjo dalyvavimas nėra draudžiamas ir asmuo turi teisę reikalauti, kad kratos atlikimo metu dalyvautų ir jo gynėjas. Įtariamajam prašant gynėjo dalyvavimas turėtų būti užtikrinamas, nes taip iš esmės įgyvendinama įtariamojo teisių apsauga. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas grįsdamas nuosprendį negalėjo vadovautis kratos metu gautais duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
23.1. Apygardos teismas pažymi, kad kratos atlikimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja BPK 145 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad darant kratą turi dalyvauti buto, namo ar kitų patalpų, kuriose daroma krata, savininkas, nuomotojas, valdytojas, pilnametis jų šeimos narys ar artimasis giminaitis, o darant kratą įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje – tos įmonės, įstaigos ar organizacijos atstovas. Kai nėra galimybės užtikrinti šių asmenų dalyvavimo, krata daroma kviestinio ar savivaldybės institucijos atstovo akivaizdoje.
23.2. Įstatyme nenurodytas reikalavimas, kad atliekant kratą dalyvautų įtariamojo gynėjas. Taip pat pažymima, kad gynėjo dalyvavimas atliekant šį procesinį veiksmą nėra draudžiamas ir įtariamasis turi teisę reikalauti, kad kratos atlikimo metu dalyvautų ir jo gynėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-628/2021, 13 punktas).
23.3. Nagrinėjamu atveju M. G., kuri pati dalyvavo atliekant kratą, tokio prašymo neišreiškė, nors 2019 m. lapkričio 14 d. jai buvo išaiškintos BPK 21 straipsnio 4 dalyje nurodytos įtariamojo teisės (taigi ir teisė turėti gynėją) (t. 5, b. l. 46). Dėl teismo nutarties, kuria buvo leista atlikti kratą M. G. gyvenamojoje vietoje, skundas paduotas nebuvo, nuteistoji neginčijo kratos atlikimo metu surinktų duomenų užfiksavimo, pastabų neturėjo.
24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kratos atlikimo teisėtumas byloje abejonių nekelia, o tai, kad atliekant kratą nedalyvavo gynėjas, nelaikoma baudžiamojo proceso pažeidimu, nes privalomo gynėjo dalyvavimo BPK 145 straipsnis nenustato. Sutinkama, kad įtariamajam prašant gynėjo dalyvavimas kratos metu turėtų būti užtikrintas taip įgyvendinant įtariamojo teisių apsaugą, tačiau nagrinėjamu atveju M. G. tokio reikalavimo neišreiškė, nors neabejotinai žinojo apie savo teisę naudotis teisine advokato pagalba viso proceso metu. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad krata, kaip minėta, buvo tinkamai sankcionuota, atlikta būtent tuo adresu, kuris nurodytas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje, nuteistoji pati pateikė dalį kratos atlikimo protokole užfiksuotų daiktų. Konstatuojama, kad apeliaciniame skunde nurodyti tariami BPK 20 straipsnio pažeidimai remiantis kratos metu gautais duomenimis yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesuponuoja nuteistosios teisės į gynybą pažeidimo.
25. Apeliantė taip pat teigia, kad jos teisė į gynybą ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista ir ją apklausiant. Ji pastebėjo, kad apylinkės teismas nesiaiškino, ar jos sulaikymo momentu jai buvo tinkamai išaiškintos visos jos turimos teisės pagal BPK 21 straipsnio 4 dalį, o tarp jų ir teisė turėti gynėją. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas grįsdamas nuosprendį negalėjo vadovautis jos tyrimo metu duotais parodymais.
25.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. lapkričio 14 d. M. G. buvo išaiškintos bendrosios jos kaip įtariamosios teisės (tarp jų ir teisė turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento) (t. 5, b. l. 46), o 2019 m. lapkričio 15 d. buvo išaiškinta jos teisė turėti gynėją, ji pareiškė, kad gynėjas jai reikalingas (t. 5, b. l. 51). Dėl šios priežasties jai buvo paskirtas gynėjas advokatas Eugenijus Karažinas (t. 5, b. l. 52), kuris dalyvavo ir jos pirmojoje apklausoje (t. 5, b. l. 56).
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodamas M. G. veiksmus kaip BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Dėl J. M. pripažinimo kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį
27. J. M. apeliaciniu skundu ginčija nuosprendžio dalį, kuria nustatyta, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: 2019 m. lapkričio 14 d., nuo 17.00 val. iki 18.11 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš M. G. neteisėtai už tiksliai nenustatytą kainą įgijo 0,434 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią laikė prie savęs iki tol, kol tą pačią dieną, 18.11 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), šią psichotropinę medžiagą jis savanoriškai pateikė policijos pareigūnams.
28. J. M. apeliaciniame skunde argumentuoja, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad devynis maišelius amfetamino, kuriuos pas jį aptiko sulaikymo metu, jis buvo įsigijęs savo asmeninėms reikmėms. Teisme jis taip pat buvo parodęs, kad per vieną kartą suvartodavo iki trijų maišelių dozių, todėl jam nuolat reikia didesnio kiekio svaigalų. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad visą įsigytą psichotropinę medžiagą jis turėjo tikslu platinti, kadangi tokiu atveju neturėtų, ką vartoti pats.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, jog J. M. ketino išplatinti 0,434 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Vis dėlto, kaip minėta, nuosprendis gali būti grindžiamas ne tik tiesioginiais, tačiau ir netiesioginiais įrodymais.
30. Vieni iš svarbiausių netiesioginių įrodymų, kaip ir M. G. atveju, yra tai, jog dar prieš 2019 m. lapkričio 14 d. J. M. galėjo platinti psichotropines medžiagas, be to, jis išplatino kitą tų pačių medžiagų kiekį A. Ž. 2019 m. lapkričio 14 d.
30.1. J. M. apeliaciniu skundu neginčija nuosprendžio dalies, kuria nustatyta, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: jis 2019 m. lapkričio 14 d., nuo 16.00 val. iki 17.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš M. G. neteisėtai dviejuose užspaudžiamuose maišeliuose už tiksliai nenustatytą kainą įgijo psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios masė yra 0,079 g, kurią tą pačią dieną, apie 17.00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), už tiksliai nenustatytą kainą pardavė A. Ž..
30.2. 2020 m. gruodžio 15 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad „2019-11-07 14.08 val. numeriu (duomenys neskelbtini) paskambinęs galimai A. Ž. klausia, kur jis yra, tariasi susitikti trečią valandą. 15.16 val. J. M. paskambinęs vyriškiui numeriu (duomenys neskelbtini) klausia ko šis norėtų ir vyriškis atsako „Vieno kol kas“. 18.16 val. J. M. paskambinęs moteriai numeriu (duomenys neskelbtini) sako, kad padeda įstatyti duris ir sako „Negaliu atsakyti šiam asmeniui, nes ji man padeda tame, kuo aš verčiuosi“. Be to, 2019-11-13 15.59 val. numeriu (duomenys neskelbtini) skambinančio vyriškio J. M. klausia - „O tau kiek reikės?“, į ką vyriškis atsako - „Vienas aš būsiu“, J. M. klausia - „Ar pinigai lygiai?’’, vyriškis atsako, kad taip“.
30.3. 2020 m. gruodžio 14 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, be kita ko, kad „2019-11-11 16.25 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambinusiai moteriai J. S. pasakė, kad išneš Jurka, galimai J. M.“.
30.4. Apžiūros protokole, kuriame užfiksuota mobiliojo ryšio telefonų: „Huawei“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir „HTC“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos 2019 m. lapkričio 14 d. pateikė savanoriškai J. M., apžiūra, nurodyta, kad „apžiūros objektas Nr. 2 yra mobiliojo ryšio telefonas „HTC“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Įėjus į kontaktus, mano profilis Jura, kur nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus pranešimus yra adresato pavadinimu „R. S. TAXI“, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini), pranešimai: 2019-10-12 23.14 val.: „Labas. Nemiegi?“. (duomenys neskelbtini): „Labas. Ne.“ „R. S. TAXI“: „Šaunuolis. Galima atvažiuoti?“. (duomenys neskelbtini): „Taip, tik reikės pas mane į aukštą užlipti.“ „R. S. TAXI“: „Ok, tuoj S. pas tave atsiųsiu.“ (duomenys neskelbtini): „Kiek?“. „R. S. TAXI“: „Norėtųsi daugiau, bet yra tik vienam“ 2019 m. lapkričio 13 d. 22.07 val. „R. S. TAXI“: „Tu „ant ryšio“?“. (duomenys neskelbtini) 22.13 val.: „Taip“. „R. S. TAXI“: „Klausyk, (nesuprantamas žodis – „dzecka“), padėk S. iki 11 val. ryto, aš ryte pinigus paimsiu, duosiu tau, nes dabar nei cento neturiu.“ (duomenys neskelbtini): „Aš galiu duoti 1 dabar, paskui jis mane namo nuveš? Tik aš nežinau, kelintą.“ „R. S. TAXI“: „Ok“, „Ačiū, aš S. paskambinau, pasakiau, tai paskambins, kai pas tave važiuos.“ (duomenys neskelbtini): „Aš Linksmoji.“ <...> Tarp pranešimų yra „M. G.“ siųstas pranešimas 2019-07-19 15.55 val.: „Tu buvai pas mus. Nes man čia kažkaip praneša, kad tavęs nebuvo nuo vakar dienos ryto.“. Atsakyta: „Meluoja. Aš daug kartų per dieną užbėgu. Ryte ir vakare einu pasivaikščioti su B.. Tą chuinią aš taip ir neužkasiau. Štai todėl ir lakstau. Kaimynai gali patvirtinti.“ „M. G.“ pranešimai: „Tu žiūrėk, kad kratos nepadarytų. Geriau užkask“, „Pizdy gausi kai sugrįšiu, už neatsakingumą“. Atsakyta: „Sugrįšite – paaiškinsiu“. <...> Tarp susirašinėjimo yra „M. S.“ siųstas pranešimas 2019-11-07 16.07 val.: „Tu rajone? Aš atvažiuosiu? Man 2“. Atsakyta: „Taip. Ok. Laukiu. Kelintą?“. „M. S.“: „Apie 18.00 val.“. Atsakyta: „Ok“. 17.39 val. „M. S.“: „Važiuoju. Kamščiai, pizda. Kur išlipti?“. Atsakyta: „Prie psichiatrinės“. 2019-11-09 14.17 val. „M. S.“: „Aš atvažiuosiu. Labas“. Atsakyta: „Ok“. „M. S.“: „Bet pas mane 4 euriukų trūksta. Galima taip. O po 4 dienelių atlyginimas – atvešiu.“ Atsakyta: „Kiek reikia? Ok“. „M. S.“: „2“. Atsakyta: „Ok. Super.“ „M. S.“: „Jeigu tau per brangu, tai man ir vieno užteks“. Atsakyta: „Viskas ok“. „M. S.“ - super. 16.01 val. – „Prie psichiatrinės?“. Atsakyta: „Taip“. „M. S.“: „Ok“. 2019-11-13 13.53 val. „M. S.“: „Labas. Yra normali? Tik geriausiai, kad ne ruda“. Atsakyta: „Labas. Yra balta su ruda sumaišyta“. „M. S.“: „Super. Gerai. Šiandien būsiu“. Atsakyta: „Kelintą? “. „M. S.“: „Apie šeštą- septintą. Nes iš pradžių į banką. Man kortelę reikia pasidaryti“. Atsakyta: „Ok“. „M. S.“: „3“. Atsakyta: Super.“.
30.5. 2020 m. gruodžio 15 d. tarnybiniame pranešime nurodyta informacija iš esmės visa yra susijusi su J. M. narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų paruošimu, jų kiekių, rūšimi, susitarimu jas perduoti, susitikimų vietomis, atlygintinumu, apima laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 5 d. iki lapkričio 13 d., beveik kasdien, visur pastebimas J. M. aktyvus dalyvavimas užsiimant šia neteisėta veikla. Skambino žmonės iš įvairių telefono numerių, kurie palyginus su 2020 m. gruodžio 20 d. tarnybiniame pranešime nurodyta informacija nepriklauso J. S., R. V., nustatytas tik vienas skambutis galimai M. G., du skambučiai galimai A. Ž. telefono numeriais, kas rodo, kad J. M. užsiėmė draudžiamu medžiagų platinimu kitiems asmenims, nesusijusiems su kaltinimu, turėjo savo klientų ratą.
30.6. Teisiamajame posėdyje A. Ž. parodė, kad „anksčiau iš M. nesu pirkęs narkotikų, mes tik kartu vartodavome, vaišindavo mane. Aš jam skolą atiduodavau, susimesdavome per pusę“. Tyrimo metu jis taip pat parodė, kad „J. M. pažįsta maždaug apie pusę metų, iš jo perka narkotines medžiagas – amfetaminą, perka maždaug apie puses metų laiko. Su J. M. bendrauja pagrinde telefonu, jeigu jam reikia narkotikų, skambina M. ir šis sako, kur susitikti. Kur jis pats gyvena, jis nežino. Prieš savaitę, iš jo pirko amfetaminą. Jam už gramą moka po 15 eurų. Amfetaminą iš jo perka ne kiekvieną dieną, maždaug kas savaitę, kas dvi savaites, po vieną gramą, po du gramus“. Taip pat parodė, jog „2019-11-11, apie 16.00 val., jis paskambino J. (jo mobiliojo ryšio telefono neprisimena, numeris yra įrašytas jo planšetiniame kompiuteryje) ir paklausė, ar jis turi amfetamino, J. jam atsakė: „po 10 minučių susitiksime prie „psichuškės“, esančios (duomenys neskelbtini), prie pastato su užtvaru, kuris yra priešais įvažiavimo į ligoninę“. Maždaug po 10 minučių, jis atėjo prie minėto pastato, arčiau bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), kur laukė J.. J. atėjo, padavė jam 2 maišelius su amfetaminu, po vieną gramą, o jis jam už tai sumokėjo 30 eurų, ir jie išsiskyrė“. Papildė, kad „kartais iš J. M. pirkdavo amfetaminą, po 15 eurų už 1 gramą. Bendrai pirko tik kelis kartus, 2019 metais. Jis J. skambindavo telefonu, bet jo numerio dabar neprisimena ir prašė susitikti. J. M. jau žinojo, ko jam reikia, kad jis pirks iš jo amfetaminą. Jį jam parduodavo Naujojoje Vilnioje, įvairiose vietose“.
30.7. Pats J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad amfetaminą jis vartojo pats, kartais dalinosi amfetaminu su pažįstamais, kurie irgi jį vartojo, bet jam pinigų niekas nemokėjo. Be to, parodė, kad anksčiau irgi buvo pardavęs amfetamino A. Ž.. Taip pat ir teisiamajame posėdyje parodė, kad „Ž. narkotine medžiaga pavaišinau, bet nepardavinėjau, mes dalindavomės, kartu vartodavome“.
30.8. M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad „maždaug prieš 3 mėnesius, J. S. apsigyvenus pas ją, J. M. ateidavo pas juos į butą, kur J. S. duoda J. M. jo prašomą narkotinių medžiagų kiekį, kurį šis parduodavo ir vėliau atnešdavo J. S. pinigus. J. M. iš pradžių palikdavo pas ją bute narkotines medžiagas, ėjo pardavinėti tik norimą pirkėjui kiekį, bet kai ji tai pamatė, jam uždraudė laikyti šias medžiagas pas ją. J. M. pardavinėjo prie (duomenys neskelbtini), vaikų žaidimo aikštelėje, ir kitur“.
31. Atkreipiamas dėmesys ir į įsigytų maišelių kiekį. J. M. teigia, kad per vieną kartą jam reikia suvartoti 3 pakelius šių medžiagų. Taigi jam nereikia suvartoti 9 pakelių medžiagų per vieną kartą, J. M. nepaaiškino, kuriam laikui turėjo pakakti įsigytų 9 pakelių psichotropinių medžiagų, todėl galimi įvairūs variantai – 9 pakelius jis suvartotų per 3 kartus, juos parduotų arba dalį suvartotų, o dalį parduotų. Taigi argumentas, kad jis neketino platinti, nes jam pačiam nebūtų užtekę vartoti, nėra pakankamai įtikinantis.
32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad J. M. pas jį rastas visas psichotropines medžiagas laikė su dviem tikslais – ne tik tikslu sau vartoti, bet ir tikslu (esant poreikiui) parduoti ar kitaip išplatinti. Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodamas J. M. veiksmus kaip BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Dėl M. G. paskirtos bausmės
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skirdamas M. G. bausmę ir parinkdamas bausmės rūšį, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje nustatytų reikalavimų nepažeidė.
34. M. G. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Nuteistosios padarytas nusikaltimas vertinamas kaip pavojingas tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias jo padarymo aplinkybes, atitinkantis rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą. Nuteistoji M. G. nusikalstamą veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą jos pobūdį, norėjo taip veikti, neteisėtai disponavo (laikė) dviejų rūšių narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (amfetaminu ir kanapių derva) turėdama tikslą jas platinti ir kai kurias iš jų platino. Nors apeliaciniame skunde argumentuojama, kad jos turėtos medžiagos nebuvo realizuojamos ar platinamos, t. y. nepateko į rinką, taigi nesukėlė žalos įstatymo saugomiems teisiniams gėriams, tačiau dalis medžiagų buvo išplatinta, be to, akivaizdu, kad turint tikslą jas platinti jos ir būtų buvusios išplatintos, įstatymų leidėjas numatė baudžiamąją atsakomybę ir už ketinimą išplatinti šias medžiagas.
35. Pažymima, kad M. G. disponavo psichotropine medžiaga amfetaminu, kurio bendroji masė 7,632 g, ir narkotine medžiaga kanapių derva, kurios bendroji masė 2,511 g.
35.1. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.V-239, II sąrašo pavadinimu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams“ (toliau – ir Sąrašas) 99 punktą amfetamino nedidelis kiekis laikomas ne daugiau kaip 0,2 g, o didelis kiekis yra daugiau kaip 20 g. Taigi M. G. laikytas ir pradėtas platinti amfetamino kiekis yra apytiksliai 38 kartais didesnis už minimalų šios medžiagos nedidelį kiekį (7,632 g / 0,2 g), tačiau mažesnis už nedidelio ir didelio kiekių vidurkį, kuris yra 10,1 g (20 g + 0,2 g / 2).
35.2. Pagal Sąrašo 20 punktą kanapių dervos nedidelis kiekis yra 0,25 g, o didelis kiekis yra daugiau kaip 500 g. Taigi M. G. laikytas kanapių dervos kiekis yra apytiksliai 10 kartų didesnis už minimalų šios medžiagos nedidelį kiekį (2,511 g / 0,25 g), tačiau mažesnis už nedidelio ir didelio kiekių vidurkį, kuris yra 12,62 g (0,25 g + 25 g / 2).
36. Pastebima, kad M. G. amfetaminą išplatino (perdavė) taip pat ir J. M., kuris, kaip nustatyta, tarpininkavo tarp M. G. ir kitų psichotropinių medžiagų įgijėjų.
37. M. G. Lietuvos Respublikoje iki šio nusikaltimo padarymo buvo teista keturis kartus, taip pat ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos), už tai buvo skirta 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (t. 5, b. l. 130-132), o po jo padarymo Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis vieną kartą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, skirta arešto bausmė. Taip pat ji keliskart buvo bausta administracine tvarka pagal ANK 209 straipsnio 3 dalį (t. 5, b. l. 128).
38. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.
38.1. M. G. atkreipė dėmesį į tai, kad ji dėl visko prisipažino, o aplinkybė, kad narkotikus laikė skirtingose vietose, neturėtų būti išimtinė vertinant jos atsakomybę pagal įstatymus. Apeliantė patvirtino, jog kratos metu paimti daiktai priklauso jai, jų neslėpė ir neišsisukinėjo. Taip pat J. S. tyrimo metu parodė, kad bute ir pagalbinėse šio buto patalpose buvo atlikta krata, buvo rastos narkotinės medžiagos, kurias nurodė M. G., t. y. parodė vietas, kur slėpė. Teisiamajame posėdyje M. G. parodė, kad kai atėjo policija, ji pati atidavė narkotikus, ištraukė iš laikrodžio, tai buvo amfetaminas, du maži pokeliai.
38.2. Apygardos teismas pažymi, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, norint konstatuoti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę turi būti nustatytas ne tik prisipažinimas, bet ir nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, t. y. kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, atsiprašo nukentėjusiųjų, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. balandžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
38.3. Nagrinėjamu atveju M. G. savo noru tik iš dalies pripažino esmines jai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, faktines aplinkybes. Ji iš esmės neigė, kad laikė narkotines ir psichotropines medžiagas tikslu jas išplatinti, tik pripažino, jog rastos narkotinės medžiagos yra jos, savo poelgio kritiškai nevertino.
39. Nustatyta viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. M. G. yra išsiskyrusi, turi vieną vaiką (t. 5, b. l. 122), nedirba (t. 5, b. l. 127), teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra narkomanė.
41. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta M. G. paskyrus tik griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo – bausmę. Skirti ne laisvės atėmimo bausmę šiuo atveju nėra pagrindo ir dėl to, jog nesusijusios su laisvės atėmimu bausmės paprastai skiriamos tik asmeniui, kuris teisiamas pirmą kartą už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), o šiuo atveju M. G. nuteista jau šeštąjį kartą.
42. M. G. paskirta bausmė yra mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Už BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki aštuonerių metų. Nagrinėjamu atveju už šio nusikaltimo padarymą apylinkės teismas M. G. paskyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, tai yra mažesnę, nei vidurkis. M. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o nustatyta tik atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl skiriant mažesnę nei vidurkis bausmę buvo vertintos visos aplinkybės, charakterizuojančios tiek nuteistąją, tiek jos padarytą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rūšis ir parenkant jų dydį, konstatuoja, jog M. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė bei nustatytas jos dydis yra proporcingas ir nėra per griežti.
43. M. G. apeliaciniame skunde teigia, kad ši jos priklausomybė yra liga, todėl jai reikia pagalbos, o ne bausmės, kuri galėtų apeliantę sunaikinti ar pakeisti į blogąją pusę. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnis nustato terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūros tvarką; byloje nėra duomenų, kad nuteistoji ja negalėtų pasinaudoti.
Dėl J. M. paskirtos bausmės
44. Apelianto teigimu, kadangi byloje įrodytas tik vienas psichotropinės medžiagos realizavimo atvejis A. Ž., jis mano, kad skirti vien už tai trijų metų laisvės atėmimo bausmę yra aiškiai per griežta. Apygardos teismas pažymi, kad byloje įrodyti visi skundžiamu nuosprendžiu nustatyti J. M. nusikalstami veiksmai, o ne tik amfetamino pardavimas A. Ž., J. M. apeliaciniu skundu ginčija tik dalį nustatytų aplinkybių, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad jis nuteistas tik už epizodą, kai išplatino A. Ž. amfetaminą.
45. J. M. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos vertinamos kaip pavojingos tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias jų padarymo aplinkybes, atitinkančios rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą. Nuteistasis J. M. nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą jų pobūdį, norėjo taip veikti, neteisėtai disponavo (laikė) psichotropinių medžiagų (amfetaminą) tiek savo vartojimui, tiek ir turėdama tikslą dalį jų platinti ir kai kurias iš jų platino.
46. Pažymima, kad J. M. disponavo psichotropine medžiaga amfetaminu, kurio dalis savo vartojimui sudarė 0,003 g, pardavė A. Ž. 0,079 g šios medžiagos, 0,434 g amfetamino jis laikė su savimi tikslu platinti.
46.1. Pagal minėto Sąrašo 99 punktą J. M. laikytas savo poreikiams 0,003 g amfetamino kiekis yra žymiai mažesnis už šios medžiagos nedidelio kiekio viršutinę ribą (0,2 g / 0,003 g).
46.2. J. M. išplatintas 0,079 g amfetamino kiekis yra apytiksliai 2,5 karto mažesnis už šios medžiagos nedidelio kiekio viršutinę ribą (0,2 g / 0,079 g).
46.3. J. M. laikytas platinimui 0,434 g amfetamino kiekis yra 2 kartus didesnis už minimalų šios medžiagos nedidelį kiekį (0,434 g / 0,2 g), tačiau ženkliai mažesnis už nedidelio ir didelio kiekių vidurkį, kuris yra 10,1 g (20 g + 0,2 g / 2).
47. Pastebima, kad J. M., kaip nustatyta, buvo, be kita ko, ir tarpininkas tarp M. G. ir kitų psichotropinių medžiagų įgijėjų, pavyzdžiui, A. Ž..
48. J. M. Lietuvos Respublikoje iki šio nusikaltimo padarymo buvo teistas tris kartus, taip pat ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Jam buvo skirtos atitinkamai baudos, viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmės. Be to, jis buvo teistas ir Lenkijoje už vairavimą esant neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų (t. 4, b. l. 157-159). Taip pat jis buvo baustas keletą kartų administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto (t. 4, b. l. 153-156).
49. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.
50. J. M. (duomenys neskelbtini), turi du vaikus (t. 4, b. l. 149), teisiamajame posėdyje teigė, kad dirba, nustojo vartoti narkotikus.
51. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta J. M. paskyrus tik griežčiausios rūšies – arešto (už baudžiamojo nusižengimo padarymą) ir laisvės atėmimo (už nusikaltimo padarymą) – bausmes. Skirti ne laisvės atėmimo bausmę šiuo atveju nėra pagrindo ir dėl to, jog nesusijusios su laisvės atėmimu bausmės paprastai skiriamos tik asmeniui, kuris teisiamas pirmą kartą už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), o šiuo atveju J. M. nuteistas jau ketvirtąjį kartą.
52. Už BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes, tarp jų ir arešto bausmę. Šiuo atveju J. M. paskirta 30 parų arešto bausmė, tai yra nežymiai daugiau nei šios bausmės vidurkis. Už BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki aštuonerių metų. Nagrinėjamu atveju už šio nusikaltimo padarymą apylinkės teismas J. M. paskyrė trijų metų laisvės atėmimo bausmę, tai yra mažesnę, nei vidurkis. J. M. atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl skiriant mažesnes nei vidurkis bausmę buvo vertintos visos aplinkybės, charakterizuojančios tiek nuteistąjį, tiek jo padarytas veikas. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rūšis ir parenkant jų dydį, konstatuoja, jog J. M. paskirtos bausmės bei nustatyti jų dydžiai yra proporcingi ir jokiu būdu nėra per griežti. Bausmės subendrintos tinkamai.
Dėl antrinės teisinės pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidų priteisimo iš M. G.
53. M. G. apeliaciniame skunde nurodė, kad atsižvelgus į jos dabartinę turtinę padėtį turėtų būti vadovaujamasi teismų praktika ir tuo atveju, kai nuteistajam paskirtas realus laisvės atėmimas ir jis turėjo valstybės garantuojamą gynėją, o prieš tokį nuteistąjį yra paduotas skundas jo padėtį bloginančiais pagrindais, tokių išlaidų priteisimas yra nesuderinamas su teisine pareiga užtikrinti nuteistojo teisę į gynybą. Taigi tokiais atvejais prašymai priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas paprastai yra netenkinami, tad ir nagrinėjamu atveju prašymas turi būti atmestas, o išlaidos nepriteisiamos.
54. Apygardos teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, kad M. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtas gynėjas advokatas Eugenijus Karažinas (t. 5, b. l. 52, 91), sprendžiant dėl suėmimo paskyrimo buvo parinkta gynėja advokatė Kristina Sandaraitė-Butvilienė (t. 5, b. l. 104). Bylos nagrinėjimo teisme metu jai buvo paskirtas gynėjas advokatas Eugenijus Karažinas pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktą (t. 6, b. l. 44, 49). Pagal pirminę 2021 m. balandžio 9 d. pažymą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 185,94 Eur (t. 6, b. l. 101). Šią sumą nuspręsta išieškoti iš M. G. (t. 6, b. l. 173).
55. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019 ir kt.).
56. M. G. pirmosios instancijos teisme buvo ginama BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, o ne 1 ar 2 punkto pagrindu, todėl iš jos vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi buvo pagrįstai priteista 185,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Dėl antrinės teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų priteisimo iš M. G. ir J. M.
57. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. rugsėjo 20 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.32Mr) PT-6295. Pažymoje nurodoma, kad iš kaltinamosios M. G. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 50,94 Eur.
58. Vilniaus apygardos teisme buvo taip pat gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. rugsėjo 16 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.32Mr) PT-6191. Pažymoje nurodoma, kad iš kaltinamojo J. M. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 131,94 Eur.
59. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, numato, jog tik iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį. Šiuo atveju M. G., J. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteisti, o apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjami jų apeliaciniai skundai. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti M. G. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas, J. M. BPK 322 straipsnio 1 dalis, 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjai buvo būtini valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant ir į tai, kad M. G. nedirba, iš jos priteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidos už gynybą pirmosios instancijos teisme, kurias ji turės sumokėti, J. M. atveju byloje nėra duomenų, kokias pajamas jis gauna iš darbinių teisinių santykių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistųjų M. G. ir J. M. apeliacinius skundus atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą netenkinti.