Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. M. ir J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-31-405/2024 pagal ieškovų P. M. ir J. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Labanoro dūda“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo ieškovų ir atsakovės sudarytą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovai P. M. ir J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Labanoro dūda“ dėl žalos atlyginimo, įrodinėjant, jog, išnuomojus jiems priklausiusį turtą (žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui, pastarasis jį perdavė naudotis atsakovei, kuri, neteisėtai juo naudodamasi, gavo pajamų, kas yra pripažintina ieškovų nuostoliais. Vilniaus regiono apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovai, po teismo sprendimo priėmimo, per nustatytą jo apskundimo apeliacine tvarka terminą, pateikė teismui prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, teismo sprendimo panaikinimo ir civilinės bylos nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šalių sudaryta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, skundžiama nutartimi atsisakė patvirtinti pateiktą taikos sutartį. Ieškovai, nesutikdami su šia nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

14. Civilinis procesas skirtas konstatuoti, buvo ar ne konkrečiu atveju materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimas, ar tą pažeidimą padarė konkretus asmuo ir kaip nustatytas pažeidimas turėtų būti pašalintas. Ar konkrečiu atveju pažeista materialioji subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas, konstatuoja teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą. Tačiau proceso šalys gali baigti bylą ir taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, CPK 140 straipsnio 3 dalis). Teisinės taikos tarp šalių atkūrimas reiškia, kad, priėmus byloje sprendimą ar patvirtinus taikos sutartį tarp šalių, teisiškai išsprendžiamas šalių konfliktas, išaiškinamos šalių materialiosios teisės ir pareigos ir pakartotinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ateityje negalimas.

15. Taikos sutartį iš kitų sutarčių rūšių išskiria sutarties sudarymo momentas ir tikslas – ji sudaroma kilus teisiniam ginčui, kurį siekiama išspręsti taikiai ir tokiu būdu apsisaugoti nuo galimų konfliktų išspręstais klausimais ateityje. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą, yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010; 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑246‑701/2019).

16. Be to, taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata (liet. galutinio sprendimo) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis), o vienos šalies išreikštos valios netvirtinti taikos sutarties pakanka, kad teismas atsisakytų tvirtinti jos pasirašytą taikos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑571/2010).

17. Taikos sutarties sudarymas teisme reiškia šalių teisinės taikos pasiekimą ir civilinio proceso tikslų įgyvendinimą (CPK 2 straipsnis). Taikos sutartį nutartimi turi patvirtinti teismas, kuris ex officio (liet. pagal pareigas) vykdo šalių pasirašytos taikos sutarties turinio kontrolę. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas nepripažįsta visiškos proceso šalių laisvės susitarti dėl teismine tvarka nagrinėjamo ginčo išsprendimo sąlygų, o įpareigoja teismą prižiūrėti, kad civiliniame procese sudaromos taikos sutarties sąlygos būtų sąžiningos, nepažeistų teisės imperatyvų ir kitų asmenų teisių, neprieštarautų viešajai tvarkai. Teismas, gavęs prašymą patvirtinti taikos sutartį, privalo įsitikinti: 1) ar yra sutarties šalių valia, kad taikos sutartis būtų teismo patvirtinta; 2) ar yra sutarties šalių valia, kad taikos sutartis būtų sudaryta; 3) ar taikos sutarties nuostatos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-660-585/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3 456/2010).

18. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog atlikdamas tam tikrą teisinį tyrimą dėl taikos sutarties atitikties teisės reikalavimams, teismas turi būti aktyvus net ir dispozityviose bylose ir, esant abejonėms, reikalauti šalis pagrįsti, kad nėra jokių teisinių kliūčių tvirtinti sandorį. Nustatęs, jog egzistuoja bent vienas taikos sutarties nuginčijimo pagrindas ar yra kitų šio sandorio negaliojimo sąlygų, teismas turi atsisakyti tvirtinti taikos sutartį. Teismas netvirtina taikos sutarties, jeigu jos sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui, pažeidžia kitų asmenų teises ir įstatymo saugomus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2009).

19. Nagrinėjamu atveju šalių pateiktos teismui tvirtinti taikos sutarties 1 punkte numatyta, kad ieškovai atsisako atsakovei pareikštų 2022 m. rugsėjo 1 d. patikslinto ieškinio reikalavimų, t. y. reikalavimų dėl 35 073,28 Eur žalos ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad šalių pateikta taikos sutartimi ieškovai atsisako savo reikalavimų, tačiau įstatyme nėra numatyta galimybė atsisakyti ieškinio po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, todėl sprendė, kad toks atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir neatitinka taikos sutarties instituto taikymu siekiamų tikslų. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie pirmosios instancijos teismo argumentai stokoja pagrįstumo.

20. Pažymėtina, kad nei materialioji, nei proceso teisė nenustato draudimo šalims susitarti dėl tokių taikos sutarties sąlygų, kuriomis būtų atsisakoma nuo ieškinių pareikštų materialiųjų reikalavimų (jų dalies) ir / ar ieškinio reikalavimai (jų dalis) būtų pripažįstami. Taikos sutartis yra vientisas sandoris ir teisinis dokumentas, kuriuo šalys kompleksiškai susitaria dėl visų savo teisių ir pareigų, dėl kurių yra kilęs teisminis ginčas. Šalims, siekiant taikiai užbaigti ginčą jau pirmosios instancijos teisme, taikos sutartimi taip pat nėra draudžiama susitarti ir dėl tokių pačių, kokios joms buvo nustatytos neįsiteisėjusiu teismo sprendimu, tarpusavio teisių ir pareigų, tokiu būdu užkertant kelią ir būsimiems ginčams kitų instancijų teismuose. Taigi, įstatyme esant įtvirtintai šalių procesinei teisei užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik tam tikras taikos sutarties sąlygų formulavimas, nesant akivaizdaus jų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, pats savaime negali lemti atsisakymo patvirtinti tokią taikos sutartį.

21. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas negali nepritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šalių sudarytos taikos sutarties 4 punktas, kuriuo šalys numatė, kad „taip pat šios taikos sutarties patvirtinimu bei tinkamu įvykdymu yra išsprendžiami bet kokie ginčai, kilę ar galintys kilti tarp šalių, susiję su nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) valdymu, naudojimu bei disponavimu šiuo turtu,“ prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl negali būti tvirtinama.

22. Minėta, kad teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata (liet. galutinio sprendimo) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis). CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. CPK 648 straipsnyje apibrėžtas vykdomojo rašto turinys, kuriame, be kita ko, turi būti nurodoma ir su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui (CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos turi būti aiškios, tiksliai apibrėžtos ir vykdytinos, o taikos sutarties dalykas turi atitikti paduoto ieškinio reikalavimus ir neperžengti byloje pareikštų reikalavimų ribų.

23. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje ginčas tarp šalių buvo kilęs dėl deliktinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu taikymo, ieškovams įrodinėjant, kad išnuomojus jiems priklausiusį ginčo nekilnojamąjį turtą trečiajam asmeniui, pastarasis jį perdavė naudotis atsakovei, kuri, neteisėtai juo naudodamasi, gavo pajamų, kas yra pripažintina ieškovų nuostoliais. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo nekilnojamasis turtas šiuo metu priklauso atsakovei. Tuo tarpu taikos sutarties 4 punkto analizė sudaro pagrindą spręsti, kad šalys tokia taikos sutarties sąlyga iš esmės siekia išspręsti ir ateityje galinčius kilti kitus neapibrėžus ginčus, susijusius su ginčo nekilnojamuoju turtu, kurie nėra susiję su pareikštais ieškiniu reikalavimais ir išeina už jų ribų. Tokia taikos sutarties sąlyga šalys siekia susitarti dėl ginčo tolesnio negalimumo ne tik šioje byloje nagrinėto klausimo dėl deliktinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu taikymo ribose, bet ir dėl ateityje galinčių kilti absoliučiai visų ginčų, kurie gali būti susiję su įvardintu ginčo nekilnojamuoju turtu, jo valdymu, naudojimu ir disponavimu, kas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtinus aptariamą taikos sutarties sąlygą, taikos sutarties šalys, ateityje iškilus ginčui, netektų subjektinės teisės pareikšti bet kokio reikalavimo, susijusio su ginčo nekilnojamuoju turtu. Dėl to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokia taikos sutarties sąlyga, kuria šalys atsisako bet kokių iš ginčo nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo bei disponavimo ateityje galinčių kilti ginčų, ne tik yra aiškiai neapibrėžta, bet prieštarauja įstatyme įtvirtintam imperatyvui, jog atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja (CPK 5 straipsnio 2 dalis). Priešingos išvados nesudaro pagrindo daryti ir ieškovų atskirajame skunde cituojamos kitų teismų bylos, kurios buvo užbaigtos, jose patvirtinus taikos sutartis, kadangi jose nebuvo padarytos šiai bylai aktualios teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, taip pat nesutampa ir ieškovų cituojamų bylų bei nagrinėjamos bylos ratio decidendi (liet. faktinės aplinkybės) bei tose bylose patvirtintų taikos sutarties sąlygų formuluotės.

24. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑52/2011).

25. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas spendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai pritaikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias taikos sutarties civilinėje byloje (ne)tvirtinimą, ir pagrįstai atsisakė patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį (CPK 42 straipsnio 2 dalis) Dėl to ieškovų P. M. ir J. S. atskirasis skundas yra netenkinamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovų atskirojo skundo netenkinus, jiems jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos, tuo tarpu kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie jų apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nesprendžia ir plačiau nepasisako.

27. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.