Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pranešėjas) ir Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas) ir Nijolės Piškinaitės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų E. I. ir A. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 9 d. nutarties, kuria teismas patvirtino tarp ieškovų E. I. ir A. I. ir atsakovo R. P. sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-4590-585/2009, iškeltoje pagal ieškovų E. I. ir A. I. ieškinį atsakovui R. P. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus m. 6-ojo notarų biuro notarė D. Š., VĮ Registrų centro Vilniaus filialas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Po to, kai teismas išsiuntė ieškinį atsakovui, teisme gautas proceso šalių prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo. Šia sutartimi atsakovas pats asmeniškai arba per kitą asmenį įsipareigojo tinkamai vykdyti sutartines prievoles dėl ieškovų išlaikymo iki gyvos galvos, o ieškovai įsipareigojo nereikšti pretenzijų dėl buto adresu (duomenys neskelbtini,) teisinės registracijos ir leisti butu naudotis ieškovės E. I. seseriai.

2009 m. liepos 20 d. teisme gautas ieškovų atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 9 d. nutarties. Jame prašoma šią pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą teismui nagrinėti iš esmės. Skunde nurodoma, jog ieškovai taikos sutartį pasirašė dėl atsakovo apgaulės, nesuvokė pasirašytos taikos sutarties turinio bei teisinių padarinių. Teismas ieškovams itin reikšmingą klausimą išsprendė labai formaliai, neišsiaiškinęs ieškovų tikrosios valios. Be to, teismas neatsižvelgė į ieškovų senyvą amžių, ginčo dalyką. Neišnagrinėjus ieškinyje pareikštų reikalavimų, nebus galima nustatyti atsakovo tikrųjų ketinimų, jo neteisėtų veiksmų, atsakovas ir toliau galės piktnaudžiauti teisėmis ir nevykdyti sutartinių prievolių.

2009 m. liepos 20 d. teisme gautas ieškovų prašymas dėl atskirojo skundo, paduoto dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 9 d. nutarties, atsiėmimo. Jame nurodoma, kad ieškovai neturi pretenzijų atsakovui R. P. ir atskirąjį skundą atsiima.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Civilinis procesas skirta konstatuoti, buvo ar ne konkrečiu atveju materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimas, ar tą pažeidimą padarė konkretus asmuo ir kaip nustatytas pažeidimas turėtų būti pašalintas. Ar konkrečiu atveju pažeista materialioji subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas, konstatuoja teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą. Tačiau proceso šalys gali baigti bylą ir taikos sutartimi (CPK 140 str. 2 d.). Teisinės taikos tarp šalių atkūrimas reiškia, kad, priėmus byloje sprendimą ar patvirtinus taikos sutartį tarp šalių, teisiškai išsprendžiamas šalių konfliktas, išaiškinamos šalių materialiosios teisės ir pareigos ir pakartotinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ateityje negalimas.

Taikos sutartį iš kitų sutarčių rūšių išskiria sutarties sudarymo momentas ir tikslas – ji sudaroma kilus teisiniam ginčui, kurį siekiama išspręsti taikiai ir tokiu būdu apsisaugoti nuo galimų konfliktų išspręstais klausimais ateityje. Taikos sutarties samprata pateikta CK 6.983 straipsnio pirmojoje dalyje. Šia sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutarties sudarymas teisme reiškia šalių teisinės taikos pasiekimą ir civilinio proceso tikslų įgyvendinimą (CPK 2 str.). Taikos sutartį nutartimi turi patvirtinti teismas, kuris ex officio (pagal pareigas) vykdo šalių pasirašytos taikos sutarties turinio kontrolę. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas nepripažįsta visiškos proceso šalių laisvės susitarti dėl teismine tvarka nagrinėjamo ginčo išsprendimo sąlygų, o įpareigoja teismą prižiūrėti, kad civiliniame procese sudaromos taikos sutarties sąlygos būtų sąžiningos, nepažeistų teisės imperatyvų ir kitų asmenų teisių, neprieštarautų viešajai tvarkai.

Tam, kad teismas patvirtintų taikos sutartį byloje, ji turi atitikti bendrąsias ir specialiąsias sandorių galiojimo sąlygas – sutarties šalys turi turėti teisnumą ir veiksnumą; sutarties turinys neturi prieštarauti įstatymų reikalavimams; ji turi būti sudaroma raštu; neturi būti nei vieno sutarties negaliojimo pagrindo, įtvirtinto bendrosiose sandorių pripažinimo negaliojančiais teisės normose (CK 1.80-1.91 str.) ir specialiosiose taikos sutarties ypatumus reglamentuojančiose normose (CK 6.984 str., 6.986 str. 1-5 d.); sutartis neturi pažeisti trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Nustatęs, kad egzistuoja bet kuris pagrindas, kuriam esant taikos sutartis laikoma niekine, teismas turi konstatuoti, jog taikos sutartis konkrečiu atveju apskritai negali būti sudaryta, nes tai draudžia teisės imperatyvas (CK 1.80 – 1.81 str., 1.86 – 1. 87 str., 6.984 str., 6.986 str. 2-5 d., CPK 42 str. 2 d.). Niekinė taikos sutartis negalioja ab initio (nuo jos sudarymo momento), tad akivaizdu, jog teismas neturi teisės patvirtinti ir ateityje netvirtins to, ko nėra. Paprastai teismas neturi duomenų, ar egzistuoja konkretus pagrindas, kuriam esant taikos sutarties gali būti nuginčyta. Tačiau ypatinga teismui priskirta funkcija - tvirtinti sandorį byloje lemia ir jam suteiktus platesnius įgalinimus procese. Tuo pačiu pastebėtina, kad iš taikos sutarties atsiradusi šalių prievolė taikos sutarties dalyko atžvilgiu yra nedali (CK 6.983 str. 2 d.). Todėl tuo atveju, kai teismas nustato, jog negalioja taikos sutarties atskiros sąlygos ar jų dalys, laikytina, jog negalioja visa taikos sutartis. Teismo procese nusprendus, jog negalioja dalis šalių pasirašytų taikos sutarties sąlygų, tinkamai įvykdžius išaiškinimo pareigą ir nepavykus atkurti teisinės taikos tarp šalių, teismas turi nutartimi atsisakyti tvirtinti tokią taikos sutartį, o jei ji patvirtinta, apeliacine ar kasacine tvarka panaikinti visą nutarties dalį, kuria patvirtintos taikos sutarties sąlygos. Šios aplinkybės lemia poreikį įtvirtinti teismo aktyvesnį vaidmenį, pasireiškiantį teismo pareiga atidžiau, nei paprastai dispozityviose bylose, tirti kiekvieną taikos sutarties sąlygą bei visas faktines aplinkybes byloje. Atlikdamas tam tikrą teisinį tyrimą dėl taikos sutarties atitikties teisės reikalavimams, teismas turi būti aktyvus net ir dispozityviose bylose ir, esant abejonėms, reikalauti šalis pagrįsti, kad nėra jokių teisinių kliūčių tvirtinti sandorį. Nustatęs, jog egzistuoja bent vienas taikos sutarties nuginčijimo pagrindas ar yra kitų šio sandorio negaliojimo sąlygų, teismas turi atsisakyti tvirtinti taikos sutartį. Beje, teismo platesnius įgalinimus tikrinant taikos sutarties atitiktį įstatymų reikalavimams lemia ir aplinkybė, jog teismui sudarius taikos sutartį, šalys nustoja konkuruoti, tad rungimosi principas procese nebeveikia. Nebesant rungimosi tarp šalių, teismas gali ir turi ex officio (pagal pareigas) bei ex proprio motu (savo iniciatyva), jeigu tai būtina siekiant įgyvendinti kontrolės funkciją, vykdyti išaiškinimo pareigą, išreikalauti papildomus įrodymus ir pan. Tuo atveju, kai nagrinėjama byla, kurios išsprendimas gali turėti įtakos daugumai visuomenės narių (nedispozityvi byla), teismas turi apsaugoti ne tik dalyvaujančių byloje asmenų teises ir nepažeisti kitų asmenų teisių, bet ir itin atidžiai tirti, ar šalių susitarimas iš tiesų atitinka visuomenės (viešąjį) interesą. Tai ne tik bylos, kylančios iš šeimos, darbo teisinių santykių, taip pat susijusios su žmogaus teisių gynimu, nesąžininga konkurencija, bankroto, asmens teisinio statuso nustatymu, bet ir bylos, kylančios dėl viešųjų pirkimų, privatizavimo ir panašiai. Jose proceso šalys materialiąsias subjektines teises įgyvendina siauresne apimtimi. Tuo pačiu teismas tokio pobūdžio bylose turi daugiau procesinių teisių ir pareigų, jis turi būti aktyvesnis nei dispozityviose bylose, tame tarpe ir sprendžiant taikos sutarties tvirtinimo klausimą.

Teismo nutartis dėl taikos sutarties tvirtinimo, kaip ir bet kuris kitas procesinis dokumentas, turi atitikti jam proceso įstatyme nustatytus bendruosius reikalavimus (CPK 291 str. 1 d.). Svarbiausia, jog teismo nutartis būtų ne tik aiški ir suprantama, bet ir motyvuota (CPK 291 str. 1 d. 5 p.). Taikos sutarties tvirtinimas nutartimi nėra formaliai atliekamas veiksmas, o, kaip minėta, sutartis gali būti tvirtinama tik atlikus teisinį tyrimą, kurio rezultatai bei argumentai dėl rezultatų turi būti išdėstyti nutartyje. Iš nutarties turinio turi būti aišku, jog teismas taikos sutartį patvirtino tik įsitikinęs jos atitiktimi imperatyvioms įstatymų normoms bei viešajai tvarkai. Nemotyvuota nutartis arba nutartis, kurios motyvuojamojoje dalyje tik formaliai nurodoma, kaip išsprendžiamas ginčas, bet nedėstoma, kodėl jis išsprendžiamas būtent taip, pažeidžia teisinio aiškumo, teisinio nuspėjamumo principus, iš dalies riboja asmens teisę į teisingą procesą. Teismo patvirtintina taikos sutartis jos šalims turi teismo galutinio sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str., CPK 584 str. 1 d. 4 p.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-185/2009).

Teismui esant abejonėms dėl taikos sutarties atskirų sąlygų teisėtumo ar šalių valios išraiškos tinkamumo, teismas klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo turi nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 3 str. 1 d., 140 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas rašytinio proceso tvarka patvirtino taikos sutartį, kurią ieškovai ir atsakovas pasirašė byloje dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo. Spręsdamas dėl taikos sutarties tvirtinimo tokiu atveju, teismas turi būti itin atidus ir ją tvirtinti tik įsitikinęs, kad nepažeistos asmenų, kuriems turėjo būti teikiamas išlaikymas pagal tokią sutartį, teisės, kadangi šie asmenys paprastai yra ligoti ir nebegali tinkamai pasirūpinti savimi. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovai yra labai senyvo amžiaus (ieškovas yra 93 metų amžiaus, o ieškovė 83 metų amžiaus) ir jiems itin reikšmingo klausimo išsprendimas gali turėti esminės reikšmės jų tolesniam gyvenimui. Būtent dėl to jie gali būti lengvai paveikiami. Teismui esant abejonėms dėl taikos sutarties atskirų sąlygų teisėtumo ar šalių valios išraiškos tinkamumo, klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo teismas turi nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad įsitikintų jų laisva valia (CPK 3 str. 1 d., 140 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas, vien tik formaliais pagrindais rašytinio proceso tvarka patvirtinęs taikos sutartį, šių aplinkybių neišsiaiškino. Dar daugiau, teismas galėjo ieškovų ir nekviesti į teismo posėdį, o ieškovų valią išsiaiškinti ir taikos sutartį patvirtinti į teismo posėdį iškvietus jų advokatą (b.l. 14).

CPK 5 straipsnio antroji dalis nustato, kad atsisakymas nuo teisės kreiptis į teismą negalioja. Ši norma yra imperatyvi. Ieškovai taikos sutartyje, kurią patvirtino teismas, nurodė, kad jie neturi ir ateityje neturės jokių pretenzijų atsakovui dėl nuosavybės teisių į butą. Tokia sąlyga iš esmės reiškia ieškovų atsisakymą ateityje ginti galimai pažeistas subjektines teises pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Ji neatitinka imperatyvo. Negaliojant taikos sutarties atskirai sąlygai, negaliojančia laikoma ir visa sutartis.

Sprendžiant klausimą, susijusį su nuosavybės teisių į turtą apribojimu, panaikinimu, turi dalyvauti visi asmenys, kurių teisėms gali turėti įtakos teismo sprendimas (nutartis), šiuo atveju – abu sutuoktiniai (R. P. ir jo sutuoktinė E. P.), nes pagal ieškovų ir atsakovo R. P. sudarytą ginčo sandorį nuosavybės teisė į butą perėjo ne tik R. P., bet ir E. P. (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., b.l. 35-36). Teismas turėjo atsakovo sutuoktinę įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas negalėjo tvirtinti jam pateiktos taikos sutarties. Žemesnės instancijos teismas, rašytinio proceso tvarka patvirtindamas šalių taikos sutartį, neišsiaiškino ieškovų tikrosios valios, be to, pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių, patvirtino taikos sutartį, prieštaraujančią imperatyvioms teisės normoms. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 2 d. 2 p., 337 str. 3 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.