Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų R. D. ir V. P. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-23983-435/2024 pagal pareiškėjos antstolės R. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims skolininkei V. P. ir išieškotojai R. D. dėl baudos skyrimo už įpareigojimo nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. A. R. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo už įpareigojimo nevykdymą, teismo prašė skirti suinteresuotam asmeniui (skolininkei) V. P. maksimalią tęstinę baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-06-06 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-694-435/2024 dieną nuo nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2024-06-06, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

32. Remiantis civilinės bylos, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-694-435/2024 pagal ieškovės R. D. (išieškotojos) patikslintą ieškinį atsakovei V. P. (skolininkei) dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės (skolininkės) patikslintą priešieškinį dėl pažeistų teisių atstatymo, turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-09-09 sprendimu nuspręsta priimti atsakovės atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl leidimo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre be bendraturtės R. D. sutikimo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Laudomus“ 2023-11-09 parengtą pastogės (palėpių) kadastrinių matavimų bylą, civilinę bylą Nr. e2-694-435/2024 šioje dalyje nutraukti; patikslintą ieškinį atmesti ir patikslintą priešieškinį atmesti. Panevėžio apygardos teismo 2025-02-13 nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2A-21-940/2025) nutarta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-09-09 sprendimą palikti nepakeistą.

33. Kaip nustatyta, civilinėje byloje Nr. e2-694-435/2024 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-06-06 nutartimi nutarta ieškovės R. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies; ieškovės R. D. ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei V. P. – iki įsiteisės sprendimas (nutartis) šioje byloje uždrausti atsakovei V. P. be ieškovės R. D. sutikimo atlikti statybos darbus gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini); kitos prašymo dalies netenkinti; nutartį pavesti vykdyti atsakovei V. P., nurodant, kad ji atsako už nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą.

34. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-06-18 nutartimi nutarta atsakovės V. P. atskirąjį skundą priimti ir jį tenkinti; panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-06-06 nutartį, kuria ieškovės reikalavimams užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu; panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-06-06 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-694-435/2024 pagrindu ieškovės R. D. ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovei V. P. – iki įsiteisės sprendimas (nutartis) šioje byloje uždrausti atsakovei V. P. be ieškovės R. D. sutikimo atlikti statybos darbus gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiaulių apygardos teismo 2024-09-19 nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2S-413-357/2024) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-06-18 nutartis palikta nepakeista.

35. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-06-06 nutarties pagrindu 2024-07-29 ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-07-31 nutartimi, išnagrinėjus ieškovės iš atsakovės prašymus dėl baudos skyrimo, konstatuota, kad 2024-06-18 nutartis, kuria panaikinta 2024-06-06 nutartis ir ja pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nėra skubaus vykdymo, todėl vykdoma jai įsiteisėjus, vadinasi 2024-06-06 nutartis ir ja pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki 2024-06-18 nutarties įsiteisėjimo, todėl ieškovė turėjo teisę prašyti išduoti vykdomąjį raštą, kurį teismas ir išdavė, nepaisydamas atsakovės prašymo jo neišduoti.

36. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad antstolė vykdo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-06-06 nutarties pagrindu 2024-07-29 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-694-435/2024, kuriuo iki įsiteisės sprendimas (nutartis) šioje byloje uždrausta atsakovei V. P. be ieškovės R. D. sutikimo atlikti statybos darbus gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). A. R. P., gavusi išieškotojos prašymą, 2024-07-31 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti bei priėmė patvarkymą dėl įpareigojimo vykdymo Nr. (duomenys neskelbtini), kurie 2024-07-31 buvo išsiųsti skolininkei deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir el. paštu. Antstolė, 2024-08-01 atlikusi patikrinimą, nustatė, kad statybos darbai buvo vykdomi: atliekami pirmojo aukšto patalpų, esančių kairėje pusėje nuo įėjimo į namą lauko durų, remonto darbai (išardytos grindys, pradėta keisti grindis laikanti mediena (sena sutrūnijusi ir pažeista keičiama į naują), atliekamas nuotekų kanalizacijos vamzdžių keitimas, atidengtos lubų ir vamzdžių ir laikančios medinės sijos apdaila, matyti, kad pastato perdangos lentos ir laikanti perdangos sija ženkliai pažeistos puvinio, sijos mediena patamsėjusi, bei surašė 2024-08-02 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkei informavus antstolę, kad vykdys teismo sprendimą ir antstolei 2024-08-02 atlikus sprendimo įvykdymo patikrinimą, surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad teismo sprendimas vykdomas: statybos darbai neatliekami, name darbininkų nėra, namo viduje statybos darbai neatliekami. 2024-08-08 antstolė, atlikusi sprendimo įvykdymo patikrinimą, nustatė, kad ginčo name darbai nevykdomi, namas užrakintas, greta namo sandėliuojamos statybinės medžiagos, uždengtos polietileno plėvele. Antstolė surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). 2024-08-30 antstolė priėmė patvarkymą dėl įpareigojimo įvykdymo pakartotinio patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo informavo proceso šalis, kad teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo vykdymo patikrinimas bus atliktas 2024-09-03 15.00 val. 2024-09-02 antstolė gavo 2024-08-31 skolininkės elektroninį laišką, kuriuo skolininkė informavo, kad yra išvykusi atostogų, (duomenys neskelbtini) nebus, grįš 2024-09-09, skolininkė prašė be jos patikrinimo nevykdyti. Antstolė priėmė patvarkymą dėl įpareigojimo įvykdymo patikrinimo datos pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo informavo, kad patikrinimas bus atliekamas 2024-09-10 15.00 val. Skolininkė 2024-09-09 elektroniniu laišku patvirtino, kad į antstolės paskirtą patikrinimą atvyks. Išieškotojai 2024-09-09 elektroniniu laišku informavus antstolę apie šiuo metu vykdomus intensyvius statybos darbus, antstolė atliko patikrinimą ir nustatė, kad statybos darbai vykdomi, darbininkas jai parodė, kokie darbai jau yra atlikti. 2024-09-10 15.00 val. pagal išankstinį pranešimą dėl teismo įpareigojimo įvykdymo patikrinimo skolininkės įgaliotas asmuo atsisakė įleisti į gyvenamąjį namą, antstolė pagal 2024-09-09 atliktą patikrinimo metu nustatytas aplinkybes surašė 2024-09-10 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

37. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-21848-955/2024 pagal pareiškėjos V. P. skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys – antstolė R. P., išieškotoja R. D.. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-10-30 nutartimi nutarta atmesti pareiškėjos V. P. skundą dėl antstolės R. P. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad 2024-07-30 antstolei pateiktas vykdomasis dokumentas, išduotas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-06-06 nutarties pagrindu, buvo teisėtas ir galiojantis, todėl privalėjo būti vykdomas. Teismas pažymėjo, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-07-29 išduotame vykdomajame rašte nurodyta, kad atsakovei V. P. uždrausta atlikti statybos darbus gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. vykdomajame rašte nenumatyta jokių išlygų, kad kurioje nors namo dalyje remonto darbai galimi. Taigi, antstolė 2024-08-02 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai konstatavo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nevykdomos. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad antstolė nepažeidė jokių vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, antstolė vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti pagrįstai ir jį vykdė pagal jame išdėstytus nurodymus, todėl pareiškėjos skundą teismas atmetė kaip nepagrįstą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-10-30 nutartis įsiteisėjo 2024-11-08.

Dėl naujų įrodymų

38. Atsiliepime į suinteresuoto asmens (išieškotojos) R. D. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (skolininkė) V. P. prašo priimti naujai teikiamus rašytinius įrodymus, kadangi šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismui papildomai pateikė 1967-06-06 dovanojimo sutarties kopiją, pastato (duomenys neskelbtini) 1975-10-20 vidaus ploto eksplikaciją, pastato (duomenys neskelbtini) 1981-02-28 vidaus ploto eksplikaciją, VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą.

39. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

40. Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 ir kt.). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).

41. Pasisakydamas dėl CPK 314 straipsnio normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).

42. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).

43. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teismui papildomai pateiktus dokumentus, konstatuoja, kad suinteresuoto asmens (skolininkės) pateikti rašytiniai įrodymai nėra susiję su byloje nagrinėjamu klausimu (sprendžiant dėl antstolės prašymo skirti baudą už teismo įpareigojimo nevykdymą), be to, suinteresuotas asmuo (skolininkė) niekaip nepagrindė, kodėl šių rašytinių įrodymų neteikė pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog suinteresuoto asmens (skolininkės) papildomai pateiktus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

Dėl suinteresuotų asmenų (išieškotojos ir skolininkės) atskirųjų skundų

44. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta antstolės pareiškimo dėl baudos skyrimo netenkinti, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

45. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.

46. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

47. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Pagal įpareigojimų pobūdį priverstinai vykdytini teismo sprendimai gali būti tokie, kuriuos gali įvykdyti (atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus) tik pats skolininkas, arba gali būti įvykdomi ir kitų asmenų. Priklausomai nuo to, skiriasi ir antstolio bei kitų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų veiksmai bei neįvykdymo padariniai. Pagal CPK 771 straipsnio 1–4 dalis skolininkui nevykdant teismo sprendimo gera valia, vienas iš būdų pasiekti, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir visiškai įvykdytas, – leisti jį įvykdyti išieškotojui skolininko lėšomis. Toks vykdymas galimas tik tokiais atvejais, kai vykdytina prievolė nėra asmeninio pobūdžio. Jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai tik pats skolininkas arba, juos atliekant kitiems asmenims, iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė, taikoma CPK 771 straipsnio 6 dalies norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013). Taigi CPK 771 straipsnio 6 dalyje išdėstytų padarinių taikymo (baudos skyrimo) galimybė priklauso nuo atliktinų veiksmų pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

48. CPK 152 straipsnio („Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas“) 6 dalyje nustatyta, kad šio kodekso XI skyriuje („Procesas“) nurodytas nutartis antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Dėl to tie patys kriterijai taikytini ir sprendžiant dėl teismo nutarčių, kuriomis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, vykdytinumo ir jų nevykdymo padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

49. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė priėmė vykdyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-06-06 nutarties pagrindu 2024-07-29 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-694-435/2024, kuriuo iki įsiteisės sprendimas (nutartis) šioje byloje uždrausta atsakovei V. P. be ieškovės R. D. sutikimo atlikti statybos darbus gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Draudimas atsakovei be ieškovės sutikimo atlikti statybos darbus gyvenamajame name atitinka CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą laikinųjų apsaugos priemonių rūšį – draudimą imtis tam tikrų veiksmų – ir priskirtina prie laikinųjų apsaugos priemonių, įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti tiktai pats skolininkas.

50. Siekdamas suvienodinti teismų praktiką ir teikdamas išaiškinimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats atsakovas, vykdymo tvarkos ir sankcijų už nevykdymą taikymo, kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo yra tarpinis procesinis dokumentas, ja neišsprendžiamas ginčas iš esmės, laikinosios apsaugos priemonės galioja tam tikrą apibrėžtą laiką. Tai, nepaneigiant CPK 152 straipsnio 6 dalies, nustatančios, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, esmės, lemia tam tikrus tokių nutarčių vykdymo ypatumus lyginant su galutinių teismo sprendimų vykdymu (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

51. Atsižvelgdama į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį (CPK 144 straipsnio 1 dalis), į tai, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti vykdomos skubiai, kad nutarčių, kuriomis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, įpareigojančios atsakovą atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats atsakovas, vykdymas priklauso išimtinai nuo atsakovo, į esamą laikinųjų apsaugos priemonių teisinį reglamentavimą, nustatantį šių priemonių rūšis, taikymą, atsakomybę už teismo nustatytų draudimų ir įpareigojimų pažeidimą, galiojimą bei vykdymą (CPK 145, 150, 152 ir kt. straipsniai), išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad tais atvejais, kai asmuo, įpareigotas teismo nutartimi vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, kurią gali įvykdyti tiktai jis pats, nevykdo šios teismo nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymu suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo teismo nutartimi įpareigotam asmeniui CPK 145 straipsnio 9 dalies tvarka arba į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo CPK 145 straipsnio 9 dalies, 152 straipsnio 6 dalies, 771 straipsnio nustatyta tvarka (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

52. Kai suinteresuotas laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo nutarties vykdymo, pastarasis, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl priverstinio teismo nutarties skirti laikinąją apsaugos priemonę vykdymo, šią teismo nutartį vykdo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei yra pagrindas, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis), kuriuo konstatuoja neįvykdymo faktą, ir perduoda surašytą aktą apylinkės teismui sprendimo neįvykdymo klausimui spręsti (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

53. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat yra išaiškinusi, kad antstolis, priverstinai vykdantis teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis skolininkas įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, dėl šios teismo nutarties nevykdymo pasekmių (baudos skyrimo) turi kreiptis ne į savo kontoros buveinės vietos apylinkės teismą (CPK 771 straipsnio 6 dalis), bet į laikinąsias apsaugos priemones pritaikiusį teismą. Ir tai atvejais, kai nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – uždraudimo atlikti veiksmus, kuriuos gali atlikti tik pats įpareigotas asmuo, vykdo antstolis, bauda už jų nevykdymą skiriama CPK 145 straipsnio 9 dalies pagrindu ir išieškoma į valstybės biudžetą (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

54. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-06-06 nutartis buvo panaikinta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-06-18 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2024-09-19, vadinasi 2024-06-06 nutartis ir ja taikytos laikinosios apsaugos priemonės (draudimas suinteresuotam asmeniui (skolininkei) be suinteresuoto asmens (skolininkės) sutikimo atlikti statybos darbus gyvenamajame name) galiojo iki 2024-09-19. Vykdomasis raštas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-06-06 nutartį buvo išduotas 2024-07-29, vykdymo veiksmai pradėti 2024-07-31, Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės surašytas 2024-09-10.

55. Civilinės bylos duomenys patvirtina ir tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-21848-955/2024 konstatuota, kad antstolė nepažeidė jokių vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, antstolė vykdomąjį dokumentą (2024-07-29 vykdomąjį raštą pagal 2024-06-06 nutartį) priėmė vykdyti pagrįstai ir jį vykdė pagal jame išdėstytus nurodymus (uždrausti atsakovei V. P. be ieškovės R. D. sutikimo atlikti statybos darbus gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini)).

56. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-06-06 nutarties pagrindu 2024-07-29 išduotas vykdomasis raštas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-06-06 nutarties galiojimo laikotarpiu pagrįstai buvo vykdomas priverstine tvarka, ir vykdomasis raštas antstolės buvo vykdomas pagal jame išdėstytus nurodymus. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė suinteresuoto asmens (skolininkės) V. P. prašymus, susijusius su įpareigojimais bei baudų už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimu.

57. Šiuo atveju konstatavus, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-06-06 nutarties pagrindu 2024-07-29 išduotas vykdomasis raštas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-06-06 nutarties galiojimo laikotarpiu pagrįstai buvo vykdomas priverstine tvarka, antstolei pagal 2024-09-09 patikrinimo metu nustatytas aplinkybes 2024-09-10 surašius Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir perdavus jį apylinkės teismui, suinteresuotam asmeniui (skolininkei) antstolės užfiksuoto einamojo remonto darbų vykdymo fakto neginčijus, kyla pagrindas spręsti procesinio sprendimo nevykdymo klausimą, t. y., dėl baudos suinteresuotam asmeniui (skolininkei) skyrimo.

58. Kasacinis teismas jau minėtoje nutartyje nurodė, jog sprendžiant klausimą dėl baudos, skirtinos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį, dydžio, reikšminga tai, jog bauda turi skatinti teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės vykdymą, būti efektyvi, atgrasanti nuo laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo. Taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo nutarties neįvykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį skolininko ir išieškotojo turtiniams interesams, kad baudos dydis, lyginant jį su skolininko gaunama nauda, neskatintų nevykdyti laikinųjų apsaugos priemonių. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

59. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-06-06 nutartimi nutarta ieškovės R. D. ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei V. P. – iki įsiteisės sprendimas (nutartis) šioje byloje uždrausti atsakovei V. P. be ieškovės R. D. sutikimo atlikti statybos darbus gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-06-18 nutartimi nutarta panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-06-06 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-694-435/2024 pagrindu ieškovės R. D. ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovei V. P. – iki įsiteisės sprendimas (nutartis) šioje byloje uždrausti atsakovei V. P. be ieškovės R. D. sutikimo atlikti statybos darbus gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismas 2024-06-18 nutartyje konstatavo, kad byloje reikalavimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto remonto darbų nei ieškinyje, nei priešieškinyje nėra pareikšti, todėl su jais susijusios laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikytos.

60. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinėje byloje Nr. e2-694-435/2024 pareikšto ieškovės (išieškotojos) patikslinto ieškinio atsakovei (skolininkei) dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės reikalavimus, taip pat atsakovės (skolininkės) patikslinto priešieškinio dėl pažeistų teisių atstatymo, turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės reikalavimus, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-06-06 nutarties turinį, šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 2024-06-06 nutartyje nebuvo tiksliai suformuluotas draudimo vykdyti statybos darbus mastas – buvo uždrausta juos vykdyti visame gyvenamajame name, neatsižvelgus į ieškovės (išieškotojos) ieškinio reikalavimus, kuriems užtikrinti ir buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Esant tokioms aplinkybėms, kai 2024-06-06 nutartimi buvo taikytos nepagrįstos laikinosios apsaugos priemonės, panaikintos jau 2024-06-18 nutartimi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nėra pagrindo baudos suinteresuotam asmeniui (skolininkei) V. P. skyrimui, todėl antstolės prašymas atmestinas.

61. Dėl suinteresuoto asmens (išieškotojos) R. D. atskirojo skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 593 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į CPK nuostatas bei jose įtvirtintą reglamentavimą. CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškimus dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio Kodekso 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. Šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 593 straipsnio 3 dalis).

62. Kaip nustatyta, pirmosios instancijos teismas, priėmęs antstolės pareiškimą, nutarė informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie gautą pareiškimą, siuntė pranešimus dėl atsiliepimų pateikimo. Teismas taip pat pripažino, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas, byloje vyko du teismo posėdžiai. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei faktinėms bylos aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas CPK normų, reguliuojančių pareiškimų teismui nagrinėjimą vykdymo proceso metu, nepažeidė.

63. Dėl suinteresuoto asmens (skolininkės) V. P. atskirojo skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismą, antstolę bei suinteresuotą asmenį (išieškotoją) galimai sieja neteisėti ryšiai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nenurodė jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo veiksmų, kurie patvirtintų pagrįstas prielaidas abejoti, jog civilinė byla teisme galėjo būti išnagrinėta šališkai.

64. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo.

65. Be to, bylą nagrinėjantis teisėjas negali būti suinteresuotas jos baigtimi, o esant bent menkiausioms abejonėms dėl teisėjo suinteresuotumo ir šališkumo subjektyviuoju aspektu teisėjas privalo nusišalinti. Kiekvienu konkrečiu atveju, teisėjai, nagrinėjantys bylą, turi patys nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

66. Atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuotas asmuo (skolininkė) nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu, į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, suinteresuotas asmuo (skolininkė) nušalinimo teismo sudėčiai nereiškė, su bylą nagrinėjančio teismo sudėtimi sutiko, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suinteresuotas asmuo (skolininkė) nagrinėjamu atveju nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo.

67. Įvertinęs civilinės bylos duomenis, atskirųjų skundų, atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.