- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-19
- Bylos Nr.
- e2S-413-357/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10009-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- R. D.
- Atsakovas
- V. P.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. patikslintą ieškinį atsakovei V. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir atsakovės V. P. patikslintą priešieškinį ieškovei R. D. dėl pažeistų teisių atstatymo, naudojimosi tvarkos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu nekilnojamojo turto objektu nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. D. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama atidalyti jai priklausančią namo dalį pagal ieškovės teismui pateikiamus individualios įmonės (toliau – IĮ) „S. B. firma“ projektinius sprendinius, iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kai kitos turtinės dalys neatidalijamos ir lieka bendroje dalinėje nuosavybėje ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė V. P. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė: 1) įpareigoti ieškovę atstatyti atsakovės pažeistas teises, gyvenamojo namo 1A1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Laudomus“ 2023-11-09 kadastrinius matavimus); 2) atidalinti gyvenamojo namo 1A1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Laudomus“ 2023-11-09 parengtą pastogės (palėpių) kadastrinių matavimų bylą ir 2023-11-27 pastato dalių apskaičiavimo projektą, bei G. Č., veikiančios pagal individualios veiklos pažymėjimą Nr. 579386, parengtą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), mansardos paprastojo remonto projektinį pasiūlymą ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto daiktus; 3) priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas 2024-06-06 nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir ieškovės ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės sprendimas (nutartis) šioje byloje uždraudė atsakovei be ieškovės sutikimo atlikti statybos darbus gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini).
4. Dėl 2024-06-06 nutarties atsakovė pateikė atskirąjį skundą. Nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis, o atsakovei – 2/3 dalys gyvenamojo namo. Jame suformuoti trys butai – pirmame aukšte butai Nr. 1 ir Nr. 2, priklausantys atsakovei, ir butas Nr. 3 antrame aukšte, priklausantis ieškovei. Teismas, priimdamas nutartį, rėmėsi melagingais ieškovės teiginiais dėl kapitalinio vamzdyno remonto, nepagrįstai pritaikydamas bendrą sankciją visiems statybos darbams, pažeidė atsakovės teises, neleisdamas be bendrasavininkų sutikimo atlikti statinio paprastąjį remontą. Pažymėjo, kad nedaro kapitalinio remonto, neketina griauti sienų ar atlikti darbų, kurie pažeistų ieškovės teises ir kurių atlikimui reikalingas bendraturčio sutikimas. Atsakovė siūlė ieškovei imtis bendrų priemonių bendro turto apsaugojimui, kadangi iš ieškovės buto skverbiasi drėgmė, kuri ardo pagrindines medines namo konstrukcijas. Atsakovės pirmo aukšto patalpose vykdomi paprastojo remonto darbai – išardytos grindys apšiltinimui, kurių atlikimui nereikia bendrasavininko sutikimo. Taip pat nurodė, kad dėl neatliktų grindų šildymo ir sanitarinio mazgo darbų, atsakovė negalės gyventi jai priklausančiose patalpose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024-06-18 nutartimi nutarė priimti atsakovės V. P. atskirąjį skundą ir ji tenkinti - panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-06-06 nutartį, kuria ieškovės reikalavimams užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu. Šia nutartimi teismas taip pat panaikino 2024-06-06 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovei – iki įsiteisės sprendimas (nutartis) šioje byloje uždrausti atsakovei V. P. be ieškovės R. D. sutikimo atlikti statybos darbus gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
6. Teismas nurodė, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių siejamas išimtinai su atsakovės atliekamais remonto darbais, o tokių reikalavimų nekeliama nei ieškinyje, nei priešieškinyje, prašoma tik atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Reikalavimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto remonto darbų byloje nėra pareikšti, todėl su jais susijusios laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikytos.
7. Taip pat teismas pažymėjo, kad paprastąjį remontą atsakovė gali vykdyti ir be ieškovės sutikimo, o kapitaliniam remontui susijusiam su bendrąja daline nuosavybe (bendro naudojimo patalpomis ir konstrukcijomis), net ir nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, yra reikalingas bendraturčio sutikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 4.85 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė R. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-06-18 nutartį ir palikti galioti 2024-06-06 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovės atliekamas patalpų remontas (kapitalinis vamzdyno remontas, sienose iškirstos naujos angos durims) nėra susijęs su bylos dalyku, yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju bylos dalykas yra gyvenamojo namo atidalijimas į atskirus turtinius vienetus pagal šalių pateiktus projektinius sprendinius, todėl remontu atsakovei piktybiškai keičiant patalpų išplanavimą, projektiniai sprendiniai tampa nebeįgyvendinami. Jei teismas netaikys laikinųjų apsaugos priemonių byloje – bylos nagrinėjimo metu ieškovė turės tikslinti ieškinio dalyką, kas reiškia tik proceso vilkinimą ir niekaip nesiejama su proceso koncentracijos ir ekonomiško principais. Nepatikslinus ieškinio dalyko pagal naujus matavimus byloje – ieškovės pateiktas projektas dėl atidalijimo gali tapti nebeįgyvendinamas, nes neatitiks realios gyvenamojo namo situacijos.
8.2. Teismas savo sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių byloje motyvavo Lietuvos apeliacinio teismo 2019-02-12 civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019 pateiktais argumentais, tačiau minėtos nutarties ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas civ. b. Nr. e2-181-330/2019 teikė nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bylose, kuriose yra pareikšti išimtinai turtinio pobūdžio reikalavimai, kai tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštas reikalavimas nėra turtinio pobūdžio.
8.3. Teismas skundžiama nutartimi ieškovę iš anksto, neprasidėjus bylos nagrinėjimui iš esmės, įpareigojo pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Šis teismo argumentas nukrypsta, nuo proceso reikalavimų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bylose ir teismų praktikos, pažeidžia LR CPK 176-185 str. normas. Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad CPK normos nereikalauja sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą įvertinti ir ieškinio pagrįstumą. Jis vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, iki byla bus išspręsta iš esmės, vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, t. y. grėsmė, kad galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas.
8.4. Prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje ieškovė teismui nurodė ir pateikė įrodymus, kad atsakovė gyvenamajame name, kuris yra ginčo objektas pagal ieškinio dalyką, be ieškovės sutikimo, vykdo kapitalinį remontą. Pati atsakovė ieškovei pateikė reikalavimą dėl išlaidų už kapitalinį vamzdyno remontą name. Ieškovė parengė atsakymą, kad nesutinka su kapitaliniu remontu, nes vyksta ginčas teisme, o pats remontas nėra reikalingas – tai tik dar vienas atsakovės bandymas pakenkti ieškovei. Tačiau atsakovė ieškovės nuomone nesivadovauja ir remonto darbus tęsia toliau. LR Aplinkos ministro įsakymo Nr. 622 Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo I dalyje yra imperatyviai nurodyta, kas prilyginama kapitaliniams remonto darbams - vandentiekio ir (ar) nuotekų šalinimo inžinerinių tinklų kapitaliniam remontui priskiriama: 1) vandentiekio ir (ar) nuotekų šalinimo tinklo ar jo dalies (arba tarp dviejų gretimų šulinių) vamzdynų keitimas (nekeičiant trasos) to paties tipo ar kito tipo, to paties skersmens vamzdynais ir kt. (toliau nevardijama, bet ginčo situacijai tinkama). Visi atsakovės veiksmai yra vykdomi be atsakovės, kaip bendrasavininkės sutikimo, o teismo pozicija, kad laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, nes bet kokiu atveju įstatymas reikalauja ieškovės sutikimo dėl remonto yra teisiškai nepagrįstas.
9. Atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones uždraudžiant atsakovei be ieškovės sutikimo atlikti statybos (remonto) darbus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys patikslintais ieškiniu ir priešieškiniu kėlė reikalavimus dėl šalims priklausančių gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovė prašė atidalyti ieškovei priklausančią namo dalį pagal IĮ „S. B. firma“ projektinius sprendinius, atsakovė – pagal UAB „Laudomus“ 2023-11-09 parengtą pastogės (palėpių) kadastrinių matavimų bylą ir 2023-11-27 pastato dalių apskaičiavimo projektą, bei G. Č. parengtą gyvenamojo namo mansardos paprastojo remonto projektinį pasiūlymą. Atsakovė taip pat prašė įpareigoti ieškovę atstatyti atsakovės pažeistas teises pagal UAB „Laudomus“ 2023-11-09 kadastrinius matavimus bei pagal VĮ Registrų centro 1975-10-20 salkos planą.
14. 2024-06-04 ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su bendrąja daline nuosavybe, jei tie veiksmai bet kokiu būdu turi (-ės) įtakos pareiškėjos teisėms bendrojoje dalinėje nuosavybėje (pareiškėjos turtui), įskaitant, bet neapsiribojant: uždrausti atsakovei vienašališkai atlikti bet kokius turto pakeitimus, įskaitant, bet neapsiribojant turto remontą; uždrausti atsakovei statyti tvoras, sienas ir/ar kitus įrengimus turte, taip pat atlikti bet kokius kitus turto pakeitimus, įskaitant, bet neapsiribojant su turto valdymu susijusius sandorius su trečiaisiais asmenimis (valstybinėmis įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis, fiziniais ir juridiniais asmenimis), kol ginčas teismo nebus išspręstas iš esmės. Teismas 2024-06-06 nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovės ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės sprendimas (nutartis) šioje byloje uždraudė atsakovei be ieškovės sutikimo atlikti statybos darbus gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovė dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą. Vadovaudamasis LR CPK 334 str. 2 d., pirmosios instancijos teismas pats panaikino 2024-06-06 nutartį ir ja taikytas laikinąsias apsaugos priemones, motyvuodamas tuo, kad reikalavimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto remonto darbų, byloje nėra pareikšti, todėl su jais susijusios laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikytos. Ieškovė su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir teigia, kad bylos dalykas yra gyvenamojo namo atidalijimas į atskirus turtinius vienetus pagal šalių pateiktus projektinius sprendinius, todėl remontu atsakovei keičiant patalpų išplanavimą, projektiniai sprendiniai tampa nebeįgyvendinami, dėl šios priežasties kyla grėsmė, kad priėmus ieškovei palankų sprendimą, teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas.
15. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
16. Vadovaudamasis LR CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
17. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galbūt nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Kita vertus, tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, nes ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, pateikti naujus įrodymus ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-252-330/2017).
18. Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).
19. Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Taip pat laikinosios apsaugos priemonės neabejotinai turi būti siejamos su pareikštų reikalavimų pobūdžiu, kartu jos turi būti pakankamos pareikštiems reikalavimams užtikrinti ir ne per daug varžančios priešingos šalies interesus.
20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, kad, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (dėl uždraudimo atsakovei atlikti remonto darbus) visiškai nėra susijęs su ieškinio reikalavimais, tačiau spręsti, kad pateiktas prašymas atitinka įstatyme numatytas abi privalomąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, taip pat nėra teisinio pagrindo.
21. Kaip minėta, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas ir turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar neįmanomą civilinių teisių gynybos būdą arba nepagrindė ieškinio faktinėmis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad ieškinyje (patikslintame ieškinyje) ieškovė nurodė ieškinio dalyką, išvardino aplinkybes, jos vertinimu, pagrindžiančias pareikštus reikalavimus. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai. Ir nors iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai nagrinėjamoje byloje 2024-09-09 priėmė sprendimą patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti, tačiau teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, todėl spręsti, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ieškinys prima facie nepagrįstas nėra teisinio pagrindo. Pabrėžtina, kad šioje proceso stadijoje ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas nėra susijęs su ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.
22. Remiantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės atitinka LR CPK 144 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą sąlygą, t.y. ieškinio reikalavimai tikėtinai pagrįsti. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, jog egzistuoja grėsmė, kad nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (LR CPK 144 str. 1 d. 2 p.).
23. Pažymėtina, kad LR CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių, kaip asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
24. Iš bylos duomenų matyti, kad nors ieškovė ir teigia, kad atsakovė atlikdama remonto darbus keičia gyvenamojo namo patalpų išdėstymą - griauna sienas, formuoja naujas patalpas, tačiau byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius. Šioje vietoje apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad byloje nėra keliami reikalavimai, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto remonto darbų apimties ar reikalingumo nustatymu ir tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Todėl ieškovė teigdama, jog dėl atsakovės atliekamų veiksmų ieškinyje nurodyti ginčo turto atidalijimo projekto sprendiniai nebeatitiks gyvenamojo namo patalpų išplanavimo, t.y. dėl atsakovės atliekamų veiksmų kyla grėsmė galutinio teismo sprendimo įvykdymui, turėjo pareigą įrodyti šias aplinkybes. Tokių duomenų byloje nebuvo pateikta, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad neuždraudus atsakovei atlikti remonto darbų jai priklausančiose patalpose, galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Paminėtina, kad ieškovės pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti remonto darbai, nelaikytinos pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, jog yra keičiamas ieškovės su ieškiniu pateiktame projekte nurodytas patalpų išplanavimas. Iš pateiktų fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti kokios sienos nurodytos ieškovės projekte yra griaunamos (išgriautos) bei kokios patalpos yra naujai formuojamos.
25. Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį iš dalies motyvavo netinkamai, tačiau laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu, atsisakė pritaikyti pagrįstai, nesant vienos iš būtinųjų sąlygų joms taikyti – grėsmės galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o jų taikymu negali būti pasiektas toks tikslas, kuriam šis procesinis institutas ir yra skirtas. Dėl to atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
26. Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su grindų, kapitaliniu vamzdynu remontu, netinkamos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos taikymu, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, šių aplinkybių vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.