- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-16
- Bylos Nr.
- e2A-2241-657/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01200-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- E. L.
- Atsakovas
- S. J., V. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. L. prevencinį ieškinį atsakovams S. J. ir V. J. dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. L. kreipėsi į teismą prašydamas uždrausti atsakovams S. J. ir V. J. imtis bet kokių veiksmų, trukdančių (įskaitant, bet neapsiribojant – užtveriant, užstatant ar sudarant kitokias fizines kliūtis) ieškovui E. L. naudotis įvažiavimu (keliuku), esančiu žemės sklypų (kadastro Nr. 5442/0001:277, unikalus Nr. 4400-0321-6208 ir kadastro Nr. 5442/0001:263, unikalus Nr. 4400-0270-7691), sankirtoje ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovai yra gretimų sklypų savininkai. Nepaisant to, kad tarp šalių nėra išspręstas ginčas dėl sklypo ribų, atsakovai ne tik inicijavo ieškovui priklaususios tvoros griovimą, tačiau ir įvairiomis priemonėmis riboja ieškovo teisę naudotis įvažiavimu (keliuku), kuriuo ieškovas patenka prie jam priklausančių statinių. Nors keliuku buvo naudojamasi ilgą laiką, atsakovų veiksmai neleidžiant ieškovui naudotis įvažiavimu (keliuku) yra akivaizdžiai neteisėti, todėl jie turėtų būti uždrausti.
3. Atsakovai S. J. ir V. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, skirti ieškovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos priteisiant atsakovų naudai.
4. Nurodė, kad ieškovui nesutikus naudotis bendro naudojimo keliuku ar su dėl servituto nustatymu, įregistravus ieškovo sklypo kadastrinius matavimus, būtent ieškovas įsirengė metalinę tvorą, taip visiškai pašalindamas galimybę atsakovams naudotis įvažiavimu į savo sklypą. Dėl šios priežasties atsakovai įsirengė atskirą įvažiavimą į savo kiemą. Vėliau, panaikinus ieškovo sklypo kadastrinius matavimus, jis nesutiko nusigriauti tvorą. Pastaruoju metu pagal žemės sklypų matavimus šis įvažiavimo keliukas priklauso atsakovams, todėl jie įkalė laikinus kuoliukus, žyminčius jų sklypo ribą, pro kuriuos ieškovas galėtų pravažiuoti, tačiau jis name negyvena. Be to, turi du alternatyvius įvažiavimus į sklypą iš Pievų gatvės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo E. L. bylinėjimosi išlaidas: atsakovams S. J. ir V. J. – 5 242 Eur, valstybei – 15,86 Eur.
6. Teismas sprendė, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu pasitvirtino ieškovo galimybė be jokių kliūčių privažiuoti prie ieškovo ūkio pastatų iš Pievų gatvės pusės. Nurodė, jog šiuo metu ieškovui priklausančiame name niekas negyvena, šiuo metu jame nėra verčiamasi jokia ūkine veikla, todėl nesuprantama kam ir kokia žala gali būti padaryta, jei ieškovas tam tikrą laiką neturės galimybės privažiuoti prie savo pastatų iš (duomenys nesklebtini) gatvės pusės, tuo pačiu galėdamas privažiuoti iš Pievų gatvės pusės.
7. Teismo vertinimu, kuoliukų sukalimas pažymint sklypo ribą negali būti vertinamas neteisėtu veiksmu, o prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus. Sprendė, jog ieškovas, reikšdamas prevencinį ieškinį, nenurodė, kokį įstatymo reikalavimą ar sutarties sąlygą pažeidžia atsakovai, kuoliukais pažymėdami sklypo ribą. Sprendė, kad ieškovas ieškinį grindžia tik istoriškai susiformavusia įvažiavimo į du sklypus naudojimosi tvarka.
8. Taip pat teismo vertinimu draudimai atsakovams atlikti veiksmus negalėtų trukti neribotą laiką, nes ieškinio tenkinimas galėtų lemti atsakovų teisių pažeidimus naudotis jiems priklausančia nuosavybe. Teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė atsakovų galimų neteisėtų veiksmų, bei neįrodė aplinkybių, kokia žala galėtų kilti dėl atsakovų veiksmų, todėl sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškinį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovas E. L. prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino prevencinio ieškinio institutą ir neišnagrinėjo prevencinio ieškinio sąlygų, o sprendimas priimtas neatskleidus bylos esmės. Teismas neįvertino esminių aplinkybių, išvadas grindė prielaidomis, ne faktiniais duomenimis ir tai prieštarauja pagrįsto įsitikinimo standartui. Dėl esminių procesinių ir materialiųjų teisės normų pažeidimų byla negali būti nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme iš esmės ir turi būti grąžinta nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Teismas nepagrįstai rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nors tokios nutartys neturi nei prejudicinės, nei teisinės sprendimo galios. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu nebuvo vertinami faktai, kuriuos turėjo vertinti nagrinėjant bylą iš esmės, todėl jais remtis sprendime nebuvo galima.
1.3. Teismas neteisingai ir neišsamiai įvertino įrodymus, pažeidžiant CPK 176–185 straipsnių nuostatas, įvertino tik pavienius įrodymus, o ne jų visetą. Faktas, kad atsakovai užtvėrė įvažiavimą, nebuvo ginčijamas, ir ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių realią ir tęstinę žalos grėsmę. Todėl nepagrįstai konstatavo, kad atsakovų veiksmai savaime yra teisėti, tik todėl, kad „įstatymas nedraudžia žymėti ribų kuoliukais“. Teismas ignoravo tai, kad atsakovų pastatyti „kuoliukai“ nėra riboženkliai, nes neatitinka nustatytų standartų. Todėl negali būti laikomi teisėtu žymėjimu, kaip konstatuota sprendime. Teismas neįvertinęs 50 metų nusistovėjusios naudojimosi tvarkos, to, kad statiniai (tvartas) buvo statyti atsižvelgiant į ginčo įvažiavimą, bei fakto, kad alternatyvus įvažiavimas reikalautų išardyti šulinį, pašalinti medžius, krūmus ir nėra pagrįstas teritorijų planavimo dokumentais, spekuliatyviai konstatavo, kad ieškovas „gali“ privažiuoti prie gyvenamojo namo per Pievų gatvės pusę, nors byloje esantys aiškiai rodo, kad ten įvažiavimo nėra ir niekada nebuvo.
1.4. Teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovas „negali patirti žalos“, nes šiuo metu name niekas negyvena. Ši aplinkybė yra visiškai teisiškai nereikšminga, nes nuosavybės teisė saugoma nepriklausomai nuo naudojimo intensyvumo. Taip pat nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas siekia „neterminuotai apriboti atsakovų teisę naudotis įvažiavimu“, nors realiai ieškovas prašo tik uždrausti atsakovams trukdyti naudotis įvažiavimu, o ne riboti jų teises. Prevencinis ieškinys reikalingas tik iki bus galutinai išspręstas ginčas dėl žemės sklypų ribų, todėl kalbos apie „neterminuotą ribojimą“ yra nepagrįstos.
Atsiliepimas
10. Atsakovai S. J. ir V. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Teismo sprendimas buvo priimtas teisingai ir pagrįstai, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines aplinkybes ir tinkamai taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo naikinti sprendimo, nes apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia nustatytų aplinkybių. Taigi nėra pagrindo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, nes apeliantas nenurodė jokio konkretaus proceso teisės normų pažeidimo, kurio apeliacinė instancija negalėtų ištaisyti.
2.2. Ieškovas neįrodė prevencinio ieškinio sąlygų – nenurodė, kokį įstatymą ar sutartį atsakovai pažeidžia, kuoliukais pažymėdami sklypo ribą, neįrodė jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų pagrindas taikyti prevencinį ieškinį, neįrodė realios žalos ar jos grėsmės, o tai būtinoji prevencinio ieškinio tenkinimo sąlyga. Jei tam tikrą laiką ieškovas negalėtų privažiuoti (duomenys neskelbtini) gatve, tai nebūtų jokios realios žalos, nes apeliantas šiuo metu realiai nenaudoja pastatų. Net jei tvora būtų įrengta, tai būtų laikinas statinys, kurio pašalinimas nėra sudėtingas, todėl tai negali būti laikoma neatitaisoma žala. Atsakovai kuoliukais žymi tik teisėtas sklypo ribas, todėl prevencinis ieškinys negali būti paremtas reikalavimu nutraukti teisėtą veiklą.
2.3. Apeliantas neįvardija jokio teisinio pagrindo, suteikiančio jam teisę naudotis atsakovų įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Apeliantas tik deklaratyviai remiasi „istoriškai susiformavusia tvarka“, tačiau ši tvarka niekada nebuvo registruota, pats ieškovas ją panaikino 2022 m. užtverdamas įvažiavimą tvora. Todėl apelianto reikalavimai naudotis įvažiavimu yra bandymas pažeisti atsakovų nuosavybės teises. Apeliantas turi realias alternatyvas patekti į savo sklypą, ką patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš Pievų gatvės yra suformuotos dvi asfaltuotos nuovažos, leidžiančios patekti tiek prie ūkinių pastatų, tiek prie gyvenamojo namo, o augalai ar beržai, trukdantys privažiavimui, yra paties apelianto pasodinti ir gali būti lengvai pašalinti, jei to reikia. Ūkinis pastatas yra kiaurai pravažiuojamas, todėl gali būti naudojamas kaip pravažiavimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
12. Byloje nustatyta, kad ieškovas E. L. ir atsakovai S. ir V. J. yra gretimų sklypų Nr. 277 ir Nr. 263 savininkai. Ieškovui E. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,2950 ha namų valdos žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) su pastatais, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas Nr. 277), o atsakovams S. J. ir V. J. nuosavybės teise priklauso 0,2115 ha namų valdos žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) su pastatais, esantis (duomenys neskelbtini) – žemės sklypas Nr. 263).
13. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-306463/2024 paliko nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 10 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies buvo patenkintas pareiškėjų S. J. ir V. J. skundas, t. y. panaikino NŽT prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus 2022 m. kovo 23 d. raštą Nr. 28SD-1200-(14.28.137E) „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. 5442/0001:263 kadastrinių matavimų“, 2022 m. kovo 25 d. sprendimą Nr.28SK-256-(14.28.110E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 5442/0001:0277 ir unikalus Nr. 4400-0321-6208, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir kompensavimo pinigais už žemės ploto skirtumą ir 2022 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 28SK-256-(14.28.110E.) pagrindu atliktą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų teisinę registraciją VĮ „Registrų centras“.
14. Kadastro tvarkytojas, vadovaudamasis minėta nutartimi 2024 m. kovo 20 d. atstatė žemės sklypo (kadastro Nr. 5442/0001:277, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje esančius grafinius duomenis (žemės sklypo ribas), kurie buvo kadastro žemėlapyje ir pagal šiuo metu įregistruotą žemės sklypo Nr. 263 planą ginčo įvažiavimas – keliukas iš (duomenys neskelbtini) gatvės – patenka į atsakovų S. ir V. J. žemės sklypą.
15. Ieškovo E. L. skundas dėl kadastro tvarkytojo sprendimų buvo atmestas Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2835-402/2025. Sprendimą E. L. yra apskundęs Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, skundas nėra išnagrinėtas, todėl nagrinėjamu momentu Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 13 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs.
Dėl ginčo esmės
16. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas.
17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas E. L. pareiškė prevencinį ieškinį kaip žemės sklypo savininkas teigdamas, jog atsakovai nepagrįstai yra užtvėrę įvažiavimo keliuką prie jam priklausančių pastatų iš (duomenys neskelbtini) gatvės.
18. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad prevencinis ieškinys yra apsauginio prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322/916/2019).
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškintos prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra šios: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-943/2022; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022; 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-916/2024).
20. Apeliantas laikosi pozicijos, jog prevencinio ieškinio reikalavimą pagrindė, nes įrodė neteisėtus atsakovų veiksmus, užtveriant keliuką iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kuriuo ieškovas gali patekti prie jam priklausančių pastatų, be to, atsakovai gali siekti ir ateityje toliau trukdyti jam naudotis keliuku.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatė, jog ieškovas nuosavybės teise įsigijo pastatus ir 0,2950 ha dydžio žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugpjūčio 2 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Atsakovai 0,2115 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) yra įsigiję 2006 m. liepos 5 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 5889 pagrindu. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių iš esmės vyksta ginčas dėl sklypų kadastre įregistruotų ribų, o ginčytiną ribą turėtų nustatyti teismas (CK 4.45 str.), šalims pateikus atitinkamus įrodymus. Byloje yra pateikta Kadastro žemėlapio ištrauka, tačiau nėra pateikta nei vieno įrodymo, žemės sklypo plano, kokio dydžio, su kokiomis ribomis buvo įgyti sklypai, ar tie sklypai persidengia ir pan. Byloje taip pat nėra įrodymų, kaip buvo naudojamasi ginčytinu įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kuris pasak ieškovo, yra nusistovėjęs prieš daugelį metų. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, 2024 m. rugsėjo 13 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, pastatų buvimo vietos, tvora vis yra perkeliama, o kadastro duomenys keičiami. Be to, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 10 d. sprendime pagal atsakovų skundą (Administracinė byla Nr. eI3-92-394/2023) yra konstatuota, jog NŽT Kelmės skyrius netinkamai atliko žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ženklinimo tikrinimą vietovėje ir neįsitikino, jog pateikta žemės sklypo, kadastro Nr. 5442/0001:277, kadastrinių matavimų byla atitinka teisės aktų reikalavimus. Tuo tarpu Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-2835-402/2025 pagal ieškovo skundą šios bylos nagrinėjamu momentu nėra įsiteisėjęs, todėl negalima vienareikšmiškai spręsti dėl įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) priklausomybės ieškovui ar atsakovams. Iš byloje pateikto 2022 m. rugsėjo 6 d. Žemės naudojimo vietos patikrinimo akto taip pat nėra galimybės įvertinti realios situacijos, nes akte užfiksuoti faktinės situacijos ir situacijos schemos duomenys iš esmės neįskaitomi, o iš 2025 m. sausio 31 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto (su pažeidimais) Nr. ŽPA2-53 bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2025 m. vasario 3 d. Privalomojo nurodymas pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. 2D-2665 matyti, kad atsakovai yra įsirengę nuovaža iki jiems priklausančio sklypo nuo Pievų gatvės be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Taigi, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, kurios neginčijamai patvirtintų, jog įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) į ieškovo ir atsakovų žemės sklypus buvo įrengtas išimtinai atsakovų, juo (ne)buvo naudojamasi bendrai ilgą laikotarpį.
22. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas byloje nesiaiškino aplinkybių dėl žemės sklypų ribų, nesiūlė tikslinti ieškovui ieškinio, nes tik nustačius sklypų ribas ir galima spręsti dėl įpareigojimų pašalinti daikto valdymo pažeidimus, kaip reikalauja ieškovas savo pareikštame ieškinyje ar galimybę apginti savo teises kitais įstatymuose numatytais būdais (pvz. nustatant servitutą ir pan.).
23. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259 str., 263 str.). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, ištyrus bylos duomenis, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į šį skundą argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių ir ginčą tarp bylos šalių paliko neišspręstą.
24. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sąlygos, kai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-611/2020).
25. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį neišaiškino ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių dėl ginčo esmės, tinkamai nepasiūlė ieškovui tikslinti ieškinio reikalavimų, spręsti klausimą dėl sklypo ribų, t. y. neatskleidė bylos esmės. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmes išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, kadangi dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų dėl ieškinio reikalavimų yra pagrindas daryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Iš naujo nagrinėjant bylą būtina spręsti klausimą dėl žemės sklypų ribų nustatymo ar bylos sustabdymo iki administraciniame teisme bus galutinai išspręstas ginčas dėl viešame registre įregistruotų kadastrinių matavimų duomenų ir tik nustačius žemės sklypų ribas spręstinas klausimas dėl kitų ieškovo pareikštų reikalavimų.
26. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Minėtų aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą iš naujo iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, nes reikia išspręsti šalių ginčą žemės sklypų ribų. Tai neatitiktų apeliacijos tikslo ir paskirties, be to, tokia situacija gali pažeisti dalyvaujančių byloje asmenų teisę į apeliaciją. Dėl pirmiau nurodytų argumentų skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo dėl neatskleistos bylos esmės. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų ir nesprendžia procesinio pobūdžio prašymų, nes šie klausimai turi būti sprendžiami iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
27. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas neatskleidus bylos esmės naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 4 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/ 2021). Kadangi byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose paskirstymo klausimas šiame procesiniame sprendime nesprendžiamas. Šis klausimas bus sprendžiamas pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą iš esmės, kompleksiškai įvertinus ieškinio proporcingai patenkintas ir (ar) atmestas reikalavimų dalis.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.