Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S. J. ir V. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. L. prevencinį ieškinį atsakovams S. J. ir V. J. dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, juo prašė uždrausti atsakovams imtis bet kokių veiksmų, trukdančių (įskaitant, bet neapsiribojant – užtveriant, užstatant ar sudarant kitokias fizines kliūtis) ieškovui naudotis įvažiavimu (keliuku), esančiu žemės sklypų, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ir kadastro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), sankirtoje, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams imtis bet kokių veiksmų, trukdančių (įskaitant, bet neapsiribojant – užtveriant, užstatant ar sudarant kitokias fizines kliūtis) ieškovui naudotis įvažiavimu (keliuku), esančiu žemės sklypų, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ir kadastro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), sankirtoje. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad atsakovai buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už ieškovui priklausančios tvoros pašalinimą. Akcentavo, kad pateikta fotofiksacija patvirtina, jog atsakovai savavališkai sukūrė fizinius barjerus (kliūtis), dėl to ieškovas neturi galimybės su transporto priemone patekti prie jam nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – uždraudė atsakovams imtis bet kokių veiksmų, trukdančių (įskaitant, bet neapsiribojant – užtveriant, užstatant ar sudarant kitokias fizines kliūtis) ieškovui naudotis įvažiavimu (keliuku), esančiu žemės sklypų, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ir kadastro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), sankirtoje.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

4.1. Nurodė, jog iš prevencinio ieškinio turinio matyti, jog ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, nurodė ieškinio reikalavimą tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Padarė išvadą, kad šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas tikėtinai nepagrindė pareikšto prevencinio ieškinio reikalavimo.

4.2. Teigia, kad šiuo metu egzistuoja realus teisinis pagrindas uždrausti atsakovams imtis bet kokių veiksmų, dėl kurių atlikimo ieškovas pareiškė prevencinį ieškinį. Padarė išvadą, kad faktinė situacija leidžia pagrįstai spręsti, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, o bylą nagrinėjant iš esmės ir teismui priėmus ieškovui palankų procesinį sprendimą, tokio teismo sprendimo įvykdymas, atsakovams atlikus neteisėtus veiksmus, savavališkai kuriant fizinius barjerus (kliūtis) ir pan., pasunkėtų, nebūtų užkirstas kelias žalai atsirasti, nebūtų užtikrinta esama padėtis. Vertino, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovai prašo Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

6.1. Nurodė, kad ieškinyje bei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teigiama, kad tarp šalių vyksta ginčas dėl sklypų ribų, o keliukas neva yra šių sklypų sankirtoje. Pažymi, jog tai yra melaginga informacija. Šiuo metu nėra pradėta jokio teisminio ginčo dėl šalims priklausančių žemės sklypų ribų nustatymo ar nuginčijimo, o keliukas nėra minėtų sklypų sankirtoje. Keliukas iš M. gatvės šiuo metu yra žemės sklypo 263 sudėtinė dalis ir yra privati atsakovų nuosavybė. Jokio keliuko žemės sklypų sankirtoje šiuo metu nėra, todėl mano, kad yra visiškai nepagrįstas ir netgi nesuprantamas keliamas reikalavimas leisti / netrukdyti naudotis tuo, kas juridiškai neegzistuoja.

6.2. Nurodė, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, nes jis yra paremtas iš esmės tikrovės neatitinkančia informacija – nuslėptos reikšmingos aplinkybės, kad visos atsakovams priklausančios žemės sklypo 263 ribos yra nustatytos tiksliaisiais matavimais, jos yra aiškios, jos yra registruotos viešajame registre, keliukas yra ne sklypų sankirtoje, o žemės sklype 263, dėl ribų nustatymo nepradėtas joks teisminis ginčas, kur atsakovais būtų patraukti atsakovai šioje byloje, administraciniai ginčai su registrų tvarkytoju dėl jo priimtų sprendimų teisėtumo nelaikytini ginčais dėl žemės sklypo ribų, kurie nagrinėjami ginčo teisena bendrosios kompetencijos teisme, ir nors šiame etape teismas nesprendžia bylos iš esmės, bet, atsakovų nuomone, pateiktų faktinių aplinkybių ir dokumentų kontekste akivaizdu, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, kas iš esmės reiškia, jog nėra pirmosios būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

6.3. Nurodė, jog ieškovas nuslėpė reikšmingą aplinkybę, kad jis turi 2 alternatyvius įvažiavimus į jam priklausantį žemės sklypą 277 (žr. fotonuotraukas priede Nr. 6.1) iš P. gatvės, kuriais šiuo metu ir naudojasi, todėl mano, jog nėra visiškai jokios būtinybės jam nustatyti trečią įvažiavimą iš M. gatvės per atsakovams privačios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą 263. Teigia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra jokio viešojo intereso, yra tik privatus ieškovo interesas, kuris nėra pagrįstas jokiu objektyviu būtinumu, todėl mano, kad nutartis (nors ir laikino pobūdžio) dėl ribojimo atsakovams savo nuožiūra naudotis turima privačia nuosavybe negalėjo būti priimta, todėl turi būti nedelsiant panaikinta.

6.4. Pažymėjo, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovai planuotų aptverti ar apsodinti keliuką, kaip klaidingai nurodoma ieškinyje ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes tuo keliuku atsakovai naudojasi kiekvieną dieną ir jis jiems yra būtinas, norint patekti prie ūkinių pastatų. Kadangi keliukas yra žemės sklype 263 ir baigiasi ties registruota riba, tai, bandydami jį atitverti nuo ieškovui priklausančio žemės sklypo 277, atsakovai prisidarytų sau nepatogumų, nes keliukas susiaurėtų ir juo negalėtų pravažiuoti atsakovų žemės ūkio technika (atsakovai yra ūkininkai).

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

8.1. Nurodė, kad atsakovai atskirajame skunde pripažįsta, jog skundas dėl ribos tarp ieškovui ir atsakovui priklausančių žemės sklypų yra, kad naudojimosi ginčo įvažiavimu klausimas nėra išspręstas. Teigia, kad, kaltindami ieškovą melagingos informacijos teismui teikimu, atsakovai pripažįsta, jog ieškovas su 2024 m. birželio 27 d. skundu kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro ginčų nagrinėjimo komisiją, tačiau nutyli, jog ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas buvo apskųstas teismui, administracinės bylos Nr. I3-15245-402/2024.

8.2. Pažymi, kad 2024 m. birželio 27 d. skundu Nekilnojamojo turto registro ginčų nagrinėjimo komisijai buvo prašoma atnaujinti ieškovui priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje esančius grafinius duomenis (žemės sklypo ribas), atitinkančius 2004 m. birželio 16 d. kadastro žemėlapyje pažymėtus grafinius duomenis. Taigi, priešingai, nei teigia atsakovai, tarp šalių ginčas yra kilęs ne dėl naudojimosi įvažiavimu, o dėl žemės sklypo ribų.

8.3. Nepaisant deklaratyvių atsakovų teiginių, atsakovai nevykdo 2024 m. rugsėjo 3 d. skundžiamos teismo nutarties. Teigia, jog sužinoję, kad teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, atsakovai inicijavo metalinių strypų įrengimą ginčo įvažiavime, o dėl šių aplinkybių buvo kreiptasi į antstolį su prašymu konstatuoti faktines aplinkybes. Mano, kad teismo nutarties nevykdymas (tolesnių kliūčių ginčo įvažiavime įrengimas) yra akivaizdžiai nesąžiningas atsakovų veiksmas. Pažymi, kad prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas pateikė konkrečius duomenis – fotofiksacijas, patvirtinančias ginčo įvažiavimo blokavimą atsakovų iniciatyva, kurios pagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, t. y. antros būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos būvimą.

9. 2024 m. spalio 1 d. teisme gauti atsakovų rašytiniai paaiškinimai, jais nurodoma, kad:

9.1. Atsiliepime teigiama, neva atsakovai po skundžiamos nutarties priėmimo įrengė metalinius strypus ir tai esą yra tik pirminis žingsnis, siekiant visiškai apriboti ieškovo teisę naudotis įvažiavimu. Pažymi, jog tai yra melagingi teiginiai, turint tikslą ir toliau diskredituoti atsakovus. Atkreipia dėmesį į tai, jog kartu su atskiruoju skundu atsakovai pateikė fotonuotraukas, darytas skirtingais laikotarpiais, kuriose matyti, kad riboženkliai bei metaliniai strypai buvo įrengti po atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinių duomenų teisinės registracijos, nužymint sklypo ribas, t. y. dar iki teismo nutarties priėmimo, kas iš esmės reiškia, kad jokio nutarties nevykdymo nėra. Šias ribas nužymėjo atsakovų samdyti matininkai, siekdami aiškiai nužymėti atsakovams priklausančio žemės sklypo registruotas (o ne preliminarias) ribas.

9.2. Ieškovas ir toliau aiškina, kad tai yra bendro naudojimo kelias, nepaisant į bylą pateiktos informacijos, kad šiuo metu tai nėra bendro naudojimo kelias, kad tai yra atsakovų privati nuosavybė ir, kol tai nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, tol ieškovas negali pretenduoti ja naudotis neatlygintinai (nesvarbu, laikinai ar nelaikinai).

9.3. Teiginiai apie tai, kad ieškovui būtina privažiuoti prie gyvenamojo namo, atmestini, nes tai nereiškia, kad privažiuoti reikia prie pat gyvenamojo namo durų, įvertinant ir tą aplinkybę, kad ieškovas šiame name net negyvena (gyvena K. kaime, ką pats nurodo savo procesiniuose dokumentuose).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

10. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

13. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

14. Kartu su atskiruoju skundu apeliantai į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. registruoto atsakovams priklausančio žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), planą; registrų tvarkytojo 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. CSPR-296; rašytinius paaiškinimus ikiteisminėms institucijoms; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-434-1047/2022; fotonuotraukas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis, pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas pirmosios instancijos teisme buvo išspręstas apie šio klausimo nagrinėjimą nepranešus atsakovams, todėl darytina išvada, kad apeliantai atskiruoju skundu prašomų pridėti naujų įrodymų neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas yra susipažinęs su į bylą pateiktu atskiruoju skundu, be kita ko, turėjo galimybę susipažinti ir su į bylą naujai pateiktais įrodymais ir turėjo galimybę pareikšti nuomonę dėl naujai pateikiamų įrodymų pridėjimo prie bylos, tačiau šia savo teise nepasinaudojo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas neprieštarauja dėl naujai pateiktų įrodymų pridėjimo prie bylos. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinęs tai, kad naujai pateikti įrodymai yra susiję su bylos nagrinėjimu, apeliantai jais remiasi savo atskirajame skunde, šių įrodymų pridėjimas prie bylos bylos nagrinėjimo neužvilkins, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas minėtus apeliantės naujai pateiktus įrodymus prie bylos pridėti.

15. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas į bylą pateikė 2024 m. rugsėjo 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0136/24/26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kodėl minėtas naujai pateiktas įrodymas į bylą negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atskirojo skundo argumentais, nustatė, jog minėto naujai pateikto įrodymo pridėjimo prie bylos būtinybė iškilo siekiant atsikirsti į atskirojo skundo argumentus. Akcentuotina, jog 2024 m. spalio 1 d. teisme gauti apeliantų rašytiniai paaiškinimai, kurie priimti teisėjos 2024 m. spalio 18 d. rezoliucija. Rašytinių paaiškinimų kopija 2024 m. spalio 18 d. išsiųsta apeliantams. Ieškovas minėtais rašytiniais paaiškinimais iš esmės atsikerta į minėtame 2024 m. rugsėjo 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotus duomenis, tačiau neprieštaravo dėl šio įrodymo pridėjimo prie bylos. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinęs tai, kad naujai pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra susijęs su bylos nagrinėjimu, ieškovas šiais įrodymais remiasi savo atsiliepime į atskirąjį skundą, jų pridėjimas prie bylos bylos nagrinėjimo neužvilkins, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas 2024 m. rugsėjo 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0136/24/26 prie bylos pridėti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

17. Atskiruoju skundu nesutikdami su skundžiama teismo nutartimi, apeliantai iš esmės ginčija tiek pirmosios instancijos teismo argumentus dėl ieškinio atitikties prima facie pagrįstumo kriterijams, tiek ir teismo argumentus dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

18. Apeliantai nurodo, kad ieškinyje bei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teigiama, kad tarp šalių vyksta ginčas dėl sklypų ribų, o keliukas neva yra šių sklypų sankirtoje. Pažymi, jog tai yra melaginga informacija, kadangi šiuo metu nėra pradėta jokio teisminio ginčo dėl šalims priklausančių žemės sklypų ribų nustatymo ar nuginčijimo, o keliukas nėra minėtų sklypų sankirtoje. Pažymi, kad visos atsakovams priklausančios žemės sklypo ribos yra nustatytos tiksliaisiais matavimais, jos yra aiškios, yra įregistruotos viešajame registre. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

19. Atlikdamas ieškinio prima facie (preliminaraus, tikėtino) pagrįstumo vertinimą, teismas turi pareigą tik įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar šie ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Lietuvos apeliacinis teismas jau yra suformavęs šios sąlygos nustatymo principus ir išaiškinęs, kad ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių bei faktinių argumentų ir pateiktų įrodymų analize, kitaip tariant, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, jų pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti bei jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2021 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-411-464/2021; 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-790/2023).

20. Kaip jau ne kartą pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, preliminarus ieškinio pagrįstumo įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1734-464/2020; 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-642-934/2024).

21. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus ir preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovas įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, vertina, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas neturi teisinio pagrindo manyti, kad ieškovas pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą savo galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Ieškovas pasirinko teisėtą ir leistiną teisių gynybos būdą, o prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka pareikštus reikalavimus ir jų esmę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas.

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, jog iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad Regionų administraciniame teisme Kauno rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-15245-402/2024 pagal pareiškėjo E. L. skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui, tretieji suinteresuoti asmenys S. J., V. J. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (K. skyrius), dėl kadastro tvarkytojo priimtų sprendimų panaikinimo. Akcentuotina, jog skundžiamais sprendimais buvo pakeisti ieškovui ir atsakovams priklausančių žemės sklypų kadastriniai duomenys, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos duomenis, daro išvadą, jog Regionų administraciniame teisme Kauno rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-15245-402/2024 iš esmės yra nagrinėjamas ginčas dėl ieškovui ir atsakovams priklausančių žemės sklypų ribų, t. y. jei būtų tenkintas ieškovo skundas minėtoje administracinėje byloje ir būtų panaikinti kadastro tvarkytojo priimti sprendimai, būtų sprendžiamas klausimas dėl ginčo sklypų ribų pasikeitimo, todėl atskirojo skundo argumentai, jog tarp šios bylos šalių nėra sprendžiami jokie ginčai dėl sklypų ribų, atmestini kaip nepagrįsti.

23. Minėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo ar kitų asmenų veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių, galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Vertinant tai, ar ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažymėtina, jog teismų praktikoje laikinosios apsaugos priemonės pagal savo tikslą skirstomos į keletą rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).

24. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė prevencinį ieškinį. Prevencinis ieškinys yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kurio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos. Viena iš prevencinio ieškinio pateikimo sąlygų yra ta, kad egzistuoja realus pavojus, jog ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas. Šiuo atveju taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų nagrinėjamu atveju, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikytos, o ieškinys būtų tenkintas, ir taip pat į padarinius, kurie kiltų, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos, o ieškinys – atmestas.

25. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, lemia teismo pareigą vienodai įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti prioriteto, o ekonomiškumo bei teisingumo principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos (parenkamos) taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Tai suponuoja būtinumą užtikrinti, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės būtų proporcingos jomis siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1035-178/2017).

26. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo materialiniu reikalavimu prašo uždrausti atsakovams imtis bet kokių veiksmų, trukdančių (įskaitant, bet neapsiribojant – užtveriant, užstatant ar sudarant kitokias fizines kliūtis) ieškovui naudotis įvažiavimu (keliuku). Šio reikalavimo pagrindu nurodo tai, kad atsakovai, neleisdami ieškovui naudotis ginčo keliuku, pažeidžia ieškovo teises, kadangi ieškovas nebeturi galimybės privažiuoti prie jam priklausančių nekilnojamojo turto objektų. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai vertindamas nurodytas aplinkybes, pažymi, kad iš byloje esančių fotonuotraukų ir žemės sklypo plano matyti, kad ieškovo žemės sklypas yra išsidėstęs tiek pagal M., tiek ir pagal P. gatves. Taip pat matyti, kad į ieškovui priklausantį žemės sklypą (tiek pėsčiomis, tiek ir transporto priemonėmis) ieškovas gali patekti iš P. gatvės pusės, kadangi šioje vietoje yra suformuotas įvažiavimas į ieškovo žemės sklypą. Preliminariai įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis proporcingumo, ekonomiškumo bei teisingumo principais, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tačiau ieškinio netenkinus, galėtų būti pažeistos atsakovų teisės į nuosavybę, tačiau, laikinųjų apsaugos priemonių netaikius, įvertinus tai, kad iki bylos išnagrinėjimo ieškovas turi galimybę į savo žemės sklypą patekti iš P. gatvės pusės, darytina išvada, jog būtų išlaikoma bylos šalių interesų pusiausvyra ir laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas šiuo konkrečiu atveju labiausiai atitiktų laikiną ginčo sureguliavimą.

27. Atkreiptinas dėmesys ir tai, jog ieškovas, be negalėjimo patekti į jam priklausantį žemės sklypą su transporto priemonėmis, nenurodo jokių kitų aplinkybių, kad negalėdamas naudotis ginčo keliuku patirtų kokios nors žalos. Atsižvelgdamas į šioje byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių specifiką, t. y. į tai, jog prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių pagrindinis tikslas – užkirsti kelią tolesniam asmens teisių pažeidimui bei žalos padidėjimui, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, susidarys sąlygos žalai atsirasti ar padidėti.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bei aiškino procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, ji panaikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai prašė priteisti iš ieškovo jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

31. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Atitinkamai bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, atlyginimo klausimas turės būti sprendžiamas priimant galutinį sprendimą byloje, todėl atsakovų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje proceso stadijoje nenagrinėjamas.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo E. L. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.