Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Savinijaus Katausko,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo N. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

N. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

N. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir N. S. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir N. S. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta 2 mėnesių 16 dienų dalimi ir N. S. paskirta galutinė subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio priėmimo dienos, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022 m. birželio 1 d. 7.50 val. iki 2022 m. birželio 2 d. 14.05 val. (1 diena).

N. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinių ieškovių J. S. ir J. K. civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai. Iš nuteistojo N. S. civilinei ieškovei J. S. priteista 200 Eur turtinės žalos atlyginimo, civilinei ieškovei J. K. priteista 200 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Iš nuteistojo N. S. valstybei priteista 53,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. N. S. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą: jis 2022 m. gegužės 14 d., apie 16.40 val., iš (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, (duomenys neskelbtini), pagrobė J. S. priklausantį nedidelės 200 Eur vertės dviratį „(duomenys neskelbtini)“.

2. Be to, N. S. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą: jis 2022 m. gegužės 17 d., apie 20 val., iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuo prekystalio pagrobė (duomenys neskelbtini) J. K. priklausantį nedidelės bendros 200 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ su „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele.

3. Be to, N. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti: jis iki 2022 m. birželio 1 d. 7.50 val. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 10 folijos lankstinukų su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė yra 8,704 g, o ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 7,6 %.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Nuteistasis N. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog skundžia Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendį. Nuteistasis su teismo sprendimu sutinka iš dalies:

4.1. Nusikalstama veika padarytą žalą atlygins nuteistojo brolis, nes šiuo metu pats N. S. pajamų neturi. N. S. manymu, už 8 g narkotinių medžiagų laikymą jam buvo paskirta per griežta bausmė. Narkotinės medžiagos nebuvo skirtos platinimui, jas rūkydavo pats N. S., nes tuo metu turėjo sunkų periodą, todėl tokiu būdu nusiramindavo ir atsipalaiduodavo. Nuteistasis pažymi, jog yra suaugęs žmogus, baigė (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini), planuoja įgyti specialybę, įsidarbinti, taip pat planuoja įgyti teisę vairuoti transporto priemones.

4.2. Nuteistasis nurodo, jog turi gerą brolį, kuris jam padės atsistoti ant kojų. Vagystes N. S. įvykdė spontaniškai, nes neturėjo ką veikti, tačiau pasižada atlyginti žalą. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), darbas jį motyvuoja, mano, jog taip pat gerai gali dirbti ir (duomenys neskelbtini). N. S. atkreipia dėmesį, jog jį pakeitė laikas įkalinimo įstaigoje, lankė reikalingas programas, kurios jam padės nebevartoti narkotinių medžiagų. Nuteistasis siekia įrodyti broliui, jog gali būti doras pilietis.

4.3. Nuteistasis N. S. nori būti atleistas nuo bausmės už narkotinių medžiagų laikymą. Žada teismo posėdžio metu įvardinti asmenis, kurie platina narkotines medžiagas, taip norėdamas padėti kitiems, t. y. siekia prisidėti prie narkotinių medžiagų platinimo sustabdymo, kad kiti taip pat nebevartotų, nes dabar jau nuteistasis supranta, jog „žolės“ vartojimas sukelia didelę žalą.

5. Teismo posėdžio apeliacinėje instancijoje metu gynėjas (duomenys neskelbtini) V. J. nurodė, jog yra pagrindas tenkinti prašymą N. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jis atskleidė narkotinių medžiagų platintojus ir siekia nebevartoti. N. S. prašo skirti intensyvią priežiūrą, pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), todėl gal pradės dirbti ir (duomenys neskelbtini), jei teismas atleis nuo likusios bausmės dalies atlikimo. Gynėjas mano, kad N. S. prašo taikyti BK 75 straipsnį. Prokurorė nurodė, jog N. S. padarė nusikalstamas veikas, būdamas recidyvistas, t. y. būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Savo elgesio N. S. tikrai nepataisė, padarė 2 baudžiamuosius nusižengimus ir 1 apysunkį nusikaltimą. Prokurorės manymu, bausmės rūšis ir dydis parinkti tinkamai, todėl prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo N. S. apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

7. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

8. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas turi teisę, bet ne pareigą atlikti įrodymų tyrimą. Pagal teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pvz., neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų), tirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2009, 2K-516/2011, 2K-47/2012, 2K-109/2014, 2K-240/2014). Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad šis teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomonių, nutarė įrodymų tyrimo neatlikti (t. 3, b. l. 15), laikydamas, kad apeliaciniame skunde iškeltus klausimus galima išspręsti vertinant byloje esamus įrodymus.

9. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-659/2012, 2K-135/2013, 2K-165-648/2015 ir kt.). Apeliaciniame skunde nėra keliami nuteistojo N. S. kaltės ir įrodymų vertinimo klausimai, todėl šiame procesiniame sprendime apeliacinės instancijos teismas jų ir neanalizuos. Nutartyje apeliacinės instancijos teismas aptars N. S. paskirtos bausmės pagrįstumo bei jos individualizavimo tinkamumo klausimus, taip pat spręs kausimą, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas paskirtą bausmę sušvelninti arba atleisti N. S. nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dėl N. S. paskirtos bausmės ir galimybės ją švelninti

10. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018).

11. Skiriant bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-33-458/2020). BK 61 straipsnyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, bei įvertinęs šių kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, paskirtos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pagal teismų praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-176-222/2019 ir kt.).

12. Nuteistasis N. S. padarė du baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei (BK 12 straipsnis) ir vieną nesunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamas veikas N. S. padarė, būdamas teistas, o teistumas dar neišnykęs, t. y. nusikalstamas veikas N. S. padarė, būdamas lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, po teismo nutarties panaikinti šį lygtinį paleidimą ir vykdant jo paiešką (t. 2, b. l. 86–101), daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, o apie paskirtų baudų sumokėjimą informacijos nėra (t. 2, b. l. 102–104). N. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamas veikas padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į N. S. asmenybę, jog jis anksčiau ne kartą teistas už įvairias nusikalstamas veikas, tarp jų ir nuosavybei, kas rodo, kad N. S. iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei rinktis dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią.

13. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas jau pasisakė dėl apeliaciniame skunde N. S. nurodytų aplinkybių, jokių naujų aplinkybių, kurios galėtų įtakoti procesinio sprendimo priėmimą ir būtų nežinomos pirmosios instancijos teismui, apeliantas ir jo gynėjas nenurodė. Papildomai pažymėtina, kad kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Kiekvienas nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, asmuo prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog vienos atsakomybę lengvinančios ir vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybių nustatymas neapibūdina situacijos išskirtinai ir ypatingai.

14. Anksčiau aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymuose numatytų draudimų ir įpareigojimų. Padarytų nusikalstamų veikų ir nuteistojo N. S. asmenybės pavojingumas sudaro prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris yra praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, negalimas be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. N. S. pataisos procesas be laisvės suvaržymo nebūtų itin efektyvus, nes jis turi įdėti pakankamai daug pastangų tam, kad pakeistų savo mąstymą, elgesį ir gyvenimo stilių. Atkreiptinas dėmesys, jog anksčiau N. S. jau buvo paskirta pati griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, tačiau ir ši bausmė nepadėjo nuteistajam pasidaryti teigiamų išvadų ir keisti savo gyvenimo būdą ta linkme, kad jo elgesys būtų suderinamas su įstatymuose įtvirtintais įpareigojimais ir numatytais draudimais. Vien tai, kad N. S. dirba (duomenys neskelbtini), dar savaime nereiškia, jog jis dirbs ir (duomenys neskelbtini). Tai daugiau yra pažadai, kuriais teismas, skirdamas bausmę, negali vadovautis kaip objektyviai egzistuojančiomis aplinkybėmis. Aplinkybės, jog N. S. planuoja siekti karjeros, kurti ir tvarkytis asmeninį gyvenimą, taip pat įrodyti broliui, kad yra doras pilietis, tikrai yra labai sveikintinos, tačiau jos atspindi tik asmens planus ir siekius, kurie nėra vertintini kaip objektyvūs ir sudarantys pagrindą švelninti asmeniui paskirtą bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas. Teismui švelninant bausmę, turi egzistuoti objektyvus pagrindas, kuris leistų realiai įvertinti jau įvykusį pokytį ir padaryti išvadą, kad asmens pavojingumas yra sumažėjęs.

15. Posėdžio apeliacinėje instancijoje metu gynėjas nurodė, jog, jo nuomone, nuteistasis prašo jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Nors toks aiškus prašymas apeliaciniame skunde išdėstytas nebuvo, tačiau apygardos teismas pasisako šiuo klausimu plačiau, kad tiek nuteistajam N. S., tiek jo gynėjui neliktų nepašalintų dvejonių dėl galimybės švelninti bausmę.

15.1. BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taip pat asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. To paties straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

15.2. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti visiškai ar iš dalies atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardytos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo arba paskyrus tik dalį laisvės atėmimo bausmės atlikti pataisos įstaigoje. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar bausmės vykdymo atidėjimo jam taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).

15.3. Spręsdamas klausimą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 75 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas neužkerta kelio taikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto ir tais atvejais, kai padaromi keli tyčiniai (įstatyme nurodyti) nusikaltimai, už kuriuos pagal BK 75 straipsnio 3 dalies redakciją, galiojančią nuo 2020 m. liepos 1 d., paskirta galutinė bausmė viršija ketverius metus, arba asmeniui, praeityje teistam ir turinčiam neišnykusį teistumą, ar asmeniui, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 437/2010, 2K-203/2014, 2K-326-303/2018, 2K-189-1073/2019). Vis dėlto, jeigu asmeniui jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas arba / ir jis nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, tam, kad tokiam asmeniui būtų galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas dar kartą, būtina nustatyti esminių aplinkybių pasikeitimą, kuris sudarytų pagrindą tvirtinti ir leistų teismui manyti, jog asmuo daugiau nenusikals.

15.4. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad N. S. negali būti taikomas nei visiškas, nei dalinis bausmės vykdymo atidėjimas, kadangi nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, t. y. nesama BK 75 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad N. S. nusikalto, būdamas teistas ir teistumui neišnykus, nusikalstamas veikas padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu, kai jau buvo nuspręsta panaikinti lygtinį paleidimą, t. y. toks asmens elgesys rodo, kad jis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo. Šie duomenys išties itin neigiamai charakterizuoja N. S. asmenybę ir rodo, kad jam anksčiau taikytos poveikio priemonės nebuvo itin veiksmingos ir nepasiekė savo tikslų. N. S., net ir būdamas nuteistas, teismui išreiškus pasitikėjimą ir paskyrus lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos, probacijos laikotarpiu toliau nesilaikė įstatymų, ignoravo tinkamo elgesio normas. Vien tos aplinkybės, kad asmuo savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir dėl savo netinkamo elgesio išreiškė nuoširdų galėjimąsi ne tik teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu, savaime nesudaro pagrindo taikyti visišką ar dalinį bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi būtina įvertinti, jog asmuo gali prisipažinti, padėti išsiaiškinti nusikalstamas veikas ir išreikšti gailėjimąsi, vien siekdamas pagerinti savo padėtį, t. y. siekdamas, jog jam būtų paskirta švelnesnė bausmė, tačiau šios aplinkybės neįrodo asmens pasikeitimo ir siekio ateityje laikytis įstatymuose įtvirtintų įpareigojimų bei nepažeisti numatytų draudimų.

15.5. Būtina pažymėti, jog tos aplinkybės, kad nuteistasis siekia susirasti darbą ir laisvėje bei sukurti šeimą, nesudaro pagrindo tvirtinti, jog tai N. S. ateityje sulaikys nuo nusikalstamų veikų darymo. Nuteistojo N. S. tvirtinimas, kad padarytą žalą atlygins jo brolis, taip pat neleidžia jo asmenybės vertinti teigiamai, nes tai rodo atsakomybės perkėlimą kitam asmeniui, atskleidžia, jog N. S. nevertina savo veiksmų iš tiesų neigiamai, o tiesiog stengiasi kaip įmanoma labiau sumažinti jam dėl nusikalstamų veikų padarymo kilsiančius neigiamus padarinius, nes, priešingu atveju, išties būdamas susikrimtęs dėl savo poelgio ir vertindamas jį neigiamai, asmuo siektų pats atlyginti savo veiksmais sukeltą žalą, o ne šią pareigą perkeltų kitam artimam asmeniui, taip apsunkindamas žmogų, kuris su nusikalstamais veiksmais net nėra susijęs. Asmenys apie jiems gresiančias pasekmes už neteisėtus veiksmus yra informuoti, kadangi baudžiamajame įstatyme yra aiškiai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir už jų atlikimą numatytos bausmės. N. S. suprato, kad neteisėtas elgesys gali sukelti neigiamas pasekmes, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę, net jei tai ir nulemtų atitinkamus tiek asmeninio, tiek šeiminio pobūdžio praradimus ar nepatogumus. Visos aptartos aplinkybės iš tiesų neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo aiškų jo nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

16. Įvertinus visas anksčiau paminėtas reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog tiek paskirtos bausmės sušvelninimas, tiek bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo N. S. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ir kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą. Atkreiptinas dėmesys, jog nors N. S. buvo už padarytus baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 4 dalyje, paskirtas maksimalus arešto bausmės dydis, tačiau už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė laisvės atėmimą, kurio dydį nustatė mažesnį, negu sankcijoje numatytas vidurkis. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad šios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek įstatymo taikymo galimybes, tiek visas bylos aplinkybes. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad N. S. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, todėl nesama pagrindo ją švelninti.

Dėl nuteistojo N. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

17. Klaipėdos apygardos teisme 2023 m. sausio 27 d. gautas nuteistojo N. S. prašymas, kuriame jis nurodė, kad narkotines medžiagas jam platino A. R. ir D. N. Šios informacijos pagrindu nuteistasis N. S. prašo ji atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

17.1. Pagal BK 39² straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pripažintas pranešėju pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą, ir 2) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) aktyviai padėjo atskleisti kito asmens padarytą nusikalstamą veiką, ir 4) nusikalstama veika, kurią jis padėjo atskleisti, pagal savo pobūdį yra pavojingesnė negu jo paties padaryta nusikalstama veika. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas pavojingas recidyvistas, asmuo, kuris turi teistumą, kuris buvo nusikalstamos veikos, kurią jis padėjo atskleisti, organizatorius (BK 39² straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip pranešėją, byloje turi būti nustatytos visos BK 39² straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos.

17.2. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, N. S. neatitinka visų BK 39² straipsnyje numatytų sąlygų, todėl nėra pagrindo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Visų pirma, jis nėra pripažintas pranešėju pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą, nes tam jam reikėjo duomenis teisėsaugos institucijoms apie kitų asmenų galbūt padarytas nusikalstamas veikas pranešti laiku, pavyzdžiui ikiteisminio tyrimo metu, o ne jau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Antra, N. S. yra asmuo, turintis teistumą. Turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (BK 97 straipsnio 1 dalis).

17.3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu N. S. buvo nuteistas už devynių nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir jam buvo paskirta galutinė subendrinta 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. 2021 m. lapkričio 19 d. N. S. buvo lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, tačiau šis sprendimas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 10 d. nutartimi buvo panaikintas ir N. S. pasiųstas atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmę, būtent po šios nutarties priėmimo N. S. padarė nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, t. y. akivaizdu, jog N. S. nusikalstamas veikas padarė, turėdamas neišnykusį teistumą.

17.4. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo N. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39² straipsnyje numatytu pagrindu.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

18. Klaipėdos apygardos teisme 2023 m. kovo 3 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymas „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ priteisimo Nr. (duomenys neskelbtini), jame prašoma valstybei priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 53,33 Eur – iš N. S.

18.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi N. S. buvo paskirtas gynėjas (duomenys neskelbtini) V. J. (t. 3, b. l. 9).

18.2. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti Baudžiamojo proceso kodekse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.

18.3. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali proceso išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundą byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-46-895/2015, 2K-14-895/2015, 2K-110-699/2015 ir kt.). Šioje byloje buvo paduotas nuteistojo N. S. apeliacinis skundas, kuris yra atmetamas. Kaip jau minėta, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo būtinas, dėl to buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) tarnybą ir tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimu parinktas (duomenys neskelbtini), suteikęs N. S. antrinę teisinę pagalbą. Atkreiptinas dėmesys, jog N. S. turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, nors jis nurodė aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) dirba, tačiau nėra tikslių duomenų apie jo darbo pastovumą ir tikslią finansinę padėtį. Tolesnis nuteistojo įkalinimas tikėtina gali esmingai apsunkinti N. S. finansinę padėtį, kuri ir taip nėra lengva, nes prieš tai asmuo buvo nedirbantis. Esant nurodytoms aplinkybėms, (duomenys neskelbtini) tarnybos prašymas priteisti iš N. S. 53,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo N. S. apeliacinį skundą atmesti.

(duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo apeliacinėje instancijoje iš nuteistojo N. S. atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.