Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-2543-855/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-11-28
Bylos Nr.: e2S-2543-855/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-16546-20240-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Renata Volodko
Ieškovas: M. A.
Atsakovas: Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Kategorijos

2.6.10.5.2.5Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
3.3.2.3Atskirojo skundo priėmimas ir trūkumų šalinimas
3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2S-2543-855/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16546-20240-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5; 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) M. A. (M. A.) atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo M. A. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Utenos apskr. VPK) ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, solidariai ieškovo patirtą 3 125 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo kildintinas iš Utenos apskr. VPK priimto nutarimo ir vėlesnio Utenos apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. sprendimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinėje byloje ROIK21142317193, dėl kurių ieškovas kreipėsi į advokatą su prašymu dalyvauti administraciniame procese ginant ieškovo interesus, rengti prašymus, apskųsti priimtą nutarimą teismui, pateikti atsiliepimą Panevėžio apygardos teismui gavus Utenos apskr. VPK skundą. Pažymėjo, kad administracinė teisena buvo nutraukta visiškai pagrįstai, tad ieškovas patyrė viso 3 125,00 Eur išlaidas, formuluodamas jas kaip turtinę žalą, taikant civilinę deliktinę atsakomybę.

1.2. Atsakovės atsakomybės klausimas turėjo būti sprendžiamas taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, reglamentuojančias vieną iš deliktinės civilinės atsakomybės rūšių, t. y. atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

1.3. Neteisėti atsakovės veiksmai yra konstatuoti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. sprendime, kuriame nurodyta, jog Utenos apylinkės teismas 2022 m. birželio 20 d. nutarime ir Panevėžio apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje aiškiai konstatavo Utenos apskr. VPK 2022 m. kovo 14 d. nutarimo neteisėtumo pagrindus, t. y. tai, kad policijos institucija, surašydama administracinio nusižengimo protokolą bei priimdama nutarimą, M. A. veikoje tinkamai nenustatė inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties elementų bei neįrodė, jog ieškovas savo veiksmais pažeidė LR Alkoholio kontrolės įstatymo ir LR Tabako kontrolės įstatymo reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad aplinkybė, kai pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą (nutarimą), neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio nusižengimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas.

1.4. Be kita ko, atsakovės neteisėti veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo patirta žala, o atsiradę padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo, kadangi atsakovė, aplaidžiai atlikdama savo tarnybines funkcijas priėmė nutarimą patraukti ieškovą administracinėn atsakomybėn. Ieškovas, siekdamas apginti savo pažeistas teises, pateikė skundą, kuris Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. birželio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. II-46-277/2022 buvo patenkintas, o Utenos apskr. VPK 2022 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 89-ANR_N-927/2022 panaikintas. Atsakovei pateikus apeliacinį skundą, ieškovas buvo priverstas kreiptis į advokatą ir pateikti atsiliepimą minėtoje byloje, kurioje Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsakovės skundas buvo atmestas.

1.5. Ieškovo patirta žala sietina su įstatyme nustatytų pareigūno pareigų veikti taip, kaip pagal įstatymus atsakovė ar jos darbuotojai privalėjo veikti, pažeidimu. Policijos pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, elgėsi nesilaikydamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) reikalavimų, veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs pareigūnas, nesant jokių įrodymų apie ieškovo atsakomybę, nerinko papildomų įrodymų, kurie būtų leidę objektyviai nuspręsti dėl ieškovo, neteisėtų veiksmų, todėl ir jo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu dėl asmens nubaudimo. Tinkamai neištyrus pažeidimo padarymo aplinkybių ir paties pažeidimo fakto, paminėti bylą nagrinėjusio pareigūnų veiksmai pripažintini aplaidžiais, paviršutiniškais, atlikti nesilaikant pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, o tai suponuoja vieno iš atsakomybės elementų – pareigūnų veiksmų neteisėtumo - tiesiogiai turėjusio įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams - konstatavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Plungės apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo M. A. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad ieškovo ieškinio reikalavimai jau yra išnagrinėti įsiteisėjusiomis nutartimis administracinių nusižengimų bylose Nr. II-46-277/2022, Nr. AN2-108-491/2022, Nr. ATIK-16/2023. Teismas pažymėjo, jog Utenos apylinkės teisme 2022 m. rugsėjo 12 d. buvo gautas ieškovo atstovo prašymas iš institucijos išieškoti ieškovui išlaidas: 1) jo patirtas advokato teisinei pagalbai apmokėti administracinio nusižengimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo Utenos apskr. VPK bei Utenos apylinkės teisme metu – iš viso 2 725 Eur; 2) jo patirtas advokato teisinei pagalbai apmokėti už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą – 484 Eur. Utenos apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo pareiškimą dėl bylinėjimosi išlaidų motyvuodamas tuo, kad jis buvo paduotas pavėluotai. Be kita ko, Panevėžio apygardos teismas 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi paliko Utenos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį nepakeistą konstatuodamas, kad prašymas dėl pirmosios instancijos teisme bei Utenos apskr. VPK patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra pavėluotas. Tas pats pasakyta ir dėl tokių jam susidariusių išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kadangi byloje jau priėmus galutinį bei neskundžiamą teismo baigiamąjį aktą, papildomo klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išsprendimas sukurs naujas teises bei pareigas proceso šalims, taigi, bus keičiama teismo nutarimo ar nutarties esmė.

4. Teismas pažymėjo, kad, nors ieškovas savo ieškinio dalyką formuluoja kaip reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tačiau iš esmės ieškovas ieškiniu siekia prisiteisti tas pačias jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl kurių priteisimo aukščiau nurodytais įsiteisėjusiais ir galutiniais procesiniais sprendimais jau yra pasisakę teismai. Be kita ko, ieškovas nepagrįstai nurodė, jog Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45–A–N3/2021 konstatavus, kad galiojęs teisinis reguliavimas, kuris nenumatė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo asmenį išteisinus, yra ydingas, kadangi toks teisinis reguliavimas įstatymo leidėjo vėliau buvo pakeistas. Ieškovas turi teisę kreiptis į teismą, siekdamas prisiteisti patirtas administracinio nusižengimo byloje bylinėjimosi išlaidas, civilinio proceso tvarka ir precedentu nurodo Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2033-413/2021, tačiau nurodoma apygardos teismo praktika negali būti taikoma šioje byloje, nes skiriasi bylos faktinės aplinkybės ir argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas – ieškovo nurodomoje byloje pareiškėja nebuvo pateikusi administracinio nusižengimo byloje prašymo priteisti jai iš valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes tuo metu tokių išlaidų atlyginimo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas ir Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau – ir BPK) nenumatė, o nagrinėjamu atveju, kaip konstatuota jau minėtuose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, ieškovo bylinėjimosi išlaidos nebuvo atlygintos, kadangi jis prašymą dėl pirmosios instancijos teisme bei institucijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikė pavėluotai.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog baudžiamojo proceso nuostatų pakeitimai, numatantys, kad, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, įsigaliojo nuo 2022 m. gegužės 1 d., o Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nutarimas, kuriuo buvo panaikintas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. kovo 14 d. nutarimas ir ieškovui nutraukta administracinio nusižengimo teisena, buvo priimtas 2022 m. birželio 20 d., t. y. jau po atitinkamų įstatymo pakeitimų įsigaliojimo. Atitinkamai Panevėžio apygardos teismo nutartis, kuria institucijos apeliacinis skundas dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. birželio 20 d. nutarimo panaikinimo buvo netenkintas ir šis nutarimas buvo paliktas galioti, taip pat buvo priimta jau po įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, t. y. 2022 m. rugpjūčio 25 d.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) M. A. prašė panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir ieškinio prėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino du teisės institutus: bylinėjimosi (proceso) išlaidų atlyginimo institutą administraciniame procese ir deliktinės atsakomybės institutą civilinėje teisėje. Iš pirmosios instancijos teismo nustarties matyti, kad teismas ieškinio reikalavimų ir jų pagrįstumo nenagrinėjo, kadangi, pasak teismo, ieškinio reikalavimai jau yra išnagrinėti įsiteisėjusiomis nutartimis administracinių nusižengimų bylose. Pažymėjo, jog teismui atsisakius priimti negarinėti reikalavimus administracinėje byloje, ieškovui negali būti užkertamas kelias reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo taikant deliktinės atsakomybės institutą civilinėje teisėje.

Šalies argumentai

6.2. Teismas nutartyje klaidingai pažymėjo, kad nors ieškovas savo ieškinio dalyką formuluoja kaip reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tačiau iš esmės ieškiniu siekia prisiteisti tas pačias jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl kurių priteisimo teismai jau yra pasisakę. Nurodė, kad M. A. administracinė teisena pradėta ir protokolas surašytas dar 2021 m. rugpjūčio 21 d., o 2022 m. kovo 14 d. buvo priimtas institucijos nutarimas. Pažymėjo, jog ieškovas turėjo dvidešimt dienų skundui parengti ir pateikti teismui, tad jau tuo metu jis buvo priverstas kreiptis į advokatą bei taip pradėjo patirti žalą dėl jau minėtų institucijos veiksmų.

6.3. Nesutiko su teismo išvada, kad ieškovo ieškiniu yra keliamas tapatus reikalavimas, kuris jau yra išnagrinėtas teismų administracinio nusižengimo bylose – šalimis nurodyti iš esmės tie patys asmenys, ieškinys reiškiamas dėl to paties dalyko ir pagrindo, tas pats bylos nagrinėjimo objektas. Turtinė ir neturtinė žala yra skirtingi reikalavimai, kurie net įrodinėjami skirtingomis aplinkybėmis ir įrodymais, tai nėra tapatūs reikalavimai. Ieškinyje aiškiai nurodomas reikalavimas – turtinės žalos atlyginimas, kurios atsiradimas siejamas su policijos pareigūnų veiksmais, atliktais administracinio tyrimo byloje. Tai reiškia, kad ieškinyje ieškovas kelia valstybės deliktinės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, neteisėtų veiksmų, klausimą, o ne, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, bylinėjimosi išlaidų, patirtų administraciniame procese, atlyginimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

9. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, jog ieškovas savo ieškinio dalyką formuluoja kaip reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tačiau iš esmės ieškovas ieškiniu siekia prisiteisti jo patirtas administracinėje teisenoje bylinėjimosi išlaidas, dėl kurių priteisimo įsiteisėjusiais ir galutiniais procesiniais sprendimais jau yra pasisakę teismai, atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje konstatavo, kad iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad ieškovo ieškinio reikalavimai jau yra išnagrinėti įsiteisėjusiomis nutartimis administracinių nusižengimų bylose Nr. II-46-277/2022, Nr. AN2-108-491/2022, Nr. ATIK-16/2023.

10. Apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, mano, jog teismas priimdamas nutartį nepagrįstai sutapatino du teisės institutus: bylinėjimosi (proceso) išlaidų atlyginimo institutą administraciniame procese ir deliktinės atsakomybės institutą civilinėje teisėje ir taip pažeidė materialines bei procesines civilinės teisės normas. Apelianto teigimu, teismui atsisakius priimti negarinėti reikalavimus administracinėje byloje, ieškovui negali būti užkertamas kelias reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo taikant deliktinės atsakomybės institutą civilinėje teisėjeTaigi, nagrinėjamu atveju, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti ieškovo ieškinį dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog pažeistos jo teisės, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).

12. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų – teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

13. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, yra nurodęs, kad, jeigu teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė teismo sprendimą, tai reiškia, jog asmuo pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą, t. y. neegzistuoja viena iš prielaidų pareikšti ieškinį teisme. Nurodyta procesinė taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis galutinio teismo sprendimo padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018).

14. Materialieji teismo sprendimo padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys negali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata poveikis. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau negu CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte atskleidžiamas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Antra, teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje, tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai), t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018).

15. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019; 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-969/2020).

16. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose 2022 m. rugsėjo 12 d. buvo gautas M. A. atstovo advokato A. M. prašymas iš institucijos išieškoti M. A. išlaidas: 1) jo patirtas advokato teisinei pagalbai apmokėti administracinio nusižengimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo Utenos apskr. VPK bei apylinkės teisme metu – iš viso 2 725 Eur; 2) jo patirtas advokato teisinei pagalbai apmokėti už šio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą – 484 Eur. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-46-277/2022 teismas atsisakė priimti ieškovo pareiškimą dėl bylinėjimosi išlaidų motyvuodamas tuo, kad jis buvo paduotas pavėluotai. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-108-491/2022 paliko minėtą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį nepakeistą konstatuodamas, kad prašymas dėl pirmosios instancijos teisme bei Institucijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra pavėluotas, ir tas pats pasakytina ir dėl tokių jam susidariusių išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

17. Nors ieškovas civilinio proceso tvarka pareikšto ieškinio dalyką formuluoja kaip reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau iš esmės ieškovas ieškiniu siekia prisiteisti tas pačias jo patirtas administraciniame procese bylinėjimosi išlaidas, dėl kurių priteisimo aukščiau nurodytais įsiteisėjusiais ir galutiniais procesiniais sprendimais jau yra pasisakę teismai.

18. Kasacinio teismo pažymima, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011; 2021 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-823/2021; 2022 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022).

19. Ieškinio dalykas – tai reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad naujas ieškinys yra tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-1075/2021).

20. Atsižvelgdamas į visus aukščiau nurodytus teismų praktikos išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vertino ieškovo ieškinyje pareikštus reikalavimus priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariato ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, solidariai patirtą 3 125 Eur turtinę žalą, kaip tapačius jau ankščiau jo teiktam administraciniame procese prašymui dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti administracinio nusižengimo byloje atlyginimo, dėl kurio išsprendimo jau pasisakyta administracinę bylą nagrinėjusių teismų - Utenos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. bei Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartyse.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto atskirajame skunde nurodoma teismų praktika ir procesinė pozicija dėl galimybės atskiro civilinio proceso tvarka reikalauti iš Lietuvos valstybės administracinio nusižengimo byloje ar baudžiamajame procese patirtų išlaidų advokato pagalbai atlyginimo, buvo aktuali ir taikytina tuo metu, kai minėtus administracinį ir baudžiamąjį procesus reglamentuojantys teisės aktai, t. y. ANK, BPK ar/ir kiti įstatymai nenumatė asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena ar ikiteisminis tyrimas / baudžiamoji byla nutraukta, asmuo išteisintas ir pan., jo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo iš valstybės. Tačiau LR Konstituciniam Teismui 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45–A–N3/2021 pripažinus, kad galiojęs teisinis reguliavimas, kuris nenumatė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo asmenį išteisinus, yra ydingas, o įstatymų leidėjui priėmus atitinkamus BPK ir ANK pakeitimus (ginčo situacijai aktualius LR ANK 666 straipsnio pakeitimus 2022-04-12 įstatymu Nr. XIV-1012 ir 2023-05-11 įstatymu Nr. XIV-1947), ši teisinė problema buvo išspręsta, teisės spraga užpildyta, teisinis reglamentavimas pasikeitė, tad minėta teismų praktika nebegali būti taikoma.

22. Šiuo metu ANK 666 straipsnis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

23. Tuo tarpu BPK 106 straipsnis numato, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

24. Nagrinėjamu atveju apeliantas, būdamas atstovaujamas profesionalaus advokato, vadovaudamasis minėtomis normomis, turėjo galimybę realizuoti teisę į administracinio nusižengimo procese patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš valstybės, ir kaip matyti iš bylos medžiagos, ją realizavo - 2022 m. rugsėjo 12 d. pateikė prašymą iš atsakovės išieškoti patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti administracinio nusižengimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo Utenos apskr. VPK bei apylinkės teisme metu – iš viso 2 725 Eur bei jo patirtas advokato teisinei pagalbai apmokėti už šio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą – 484 Eur, kuris Utenos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi buvo išspręstas – teismas atsisakė priimti ieškovo pareiškimą dėl bylinėjimosi išlaidų motyvuodamas tuo, kad jis buvo paduotas pavėluotai. Tą patį konstatavo ir Panevėžio apygardos teismas 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi palikdamas Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį nepakeistą, bei pripažindamas, kad ieškovo prašymas buvo paduotas praleidus terminą.

25. Tai, kad apelianto administracinio nusižengimo byloje patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti realiai nebuvo atlygintos administracinio nusižengimo teisenos rėmuose / administraciniame procese (o tai, pažymėtina, nebuvo padaryta dėl paties apelianto / jo atstovo neveikimo – savalaikio nesikreipimo įstatymo nustatyta tvarka ir nustatyto termino tokio pobūdžio prašymui pateikti, nesilaikymo), nesuponuoja jo teisės reikšti reikalavimą dėl tokių išlaidų atlyginimo atskiro civilinio proceso tvarka, nepriklausomai nuo to, kaip apeliantas šias išlaidas įvardija, t. y. kaip turtinę žalą dėl neteisėtų valstybės valdžios įstaigų veiksmų ar kt., nes, kaip minėta, tokių išlaidų atlyginimo klausimai sureguliuoti BPK ir ANK.

26. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

27. Esant nustatytoms aplinkybėms ir remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Plungės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apelianto (ieškovo) M. A. (M. A.) atskirąjį skundą atmesti.

Plungės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Renata Volodko