Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. A. (M. A.), kuriam administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, atstovo advokato Andriejaus Melkovo atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2022 m. kovo 14 d. nutarimu M. A. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnio 1 dalį administracine nuobauda – 40 Eur bauda.

2. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. birželio 20 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, buvo panaikintas Institucijos 2022 m. kovo 14 d. nutarimas ir M. A. buvo nutraukta administracinio nusižengimo pagal ANK 209 straipsnio 1 dalį teisena.

3. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi Institucijos apeliacinis skundas dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. birželio 20 d. nutarimo panaikinimo buvo netenkintas ir šis nutarimas buvo paliktas galioti.

4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose 2022 m. rugsėjo 12 d. buvo gautas M. A. atstovo advokato A. Melkovo prašymas iš Institucijos išieškoti M. A. išlaidas: 1) jo patirtas advokato teisinei pagalbai apmokėti administracinio nusižengimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo Institucijoje bei apylinkės teisme metu – iš viso 2725 Eur; 2) jo patirtas advokato teisinei pagalbai apmokėti už šio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą – 484 Eur.

5. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas atsisakė priimti šį prašymą, motyvuodamas tai tuo, kad jis buvo paduotas pavėluotai. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas citavo ANK 666 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 3 dalį, kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022 bei sprendė, kad išlaidų advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti priteisimas administracinio nusižengimo byloje galimas tik sprendimu, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Teismas nurodė, kad prašymo dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nagrinėjimas įsiteisėjusia nutartimi užbaigtoje administracinio nusižengimo byloje nebėra galimas.

6. Atskiruoju skundu M. A. atstovas advokatas A. Melkovas prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį. Skunde apeliantas nurodo, kad M. A. turi teisę į išlaidų, kurias jis patyrė advokato teisinei pagalbai apmokėti šioje administracinio nusižengimo byloje, atlyginimą, kadangi tai tiesiogiai numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarime, BPK 361 straipsnyje. Nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kada asmuo, prieš kurį buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, turi pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš valstybės. Apelianto nuomone, tik įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu patvirtinus, jog asmuo administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai, jam atsiranda teisė reikalauti tokių išlaidų atlyginimo.

7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nebuvo gauta.

8. Atskirasis skundas netenkinamas.

9. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį ir 656 straipsnio 2 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl atskirojo skundo, patikrina priimtos apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Esminis šioje byloje keliamas klausimas yra tai, ar įsiteisėjus galutiniam ir nebeskundžiamam teismo procesiniam sprendimui, kuriuo prieš asmenį buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, t. y. jam nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių, toks asmuo gali prašyti atlyginti jo turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Apelianto nuomone, ši asmens teisė yra absoliuti ir siejama tik su baigiamuoju teismo aktu, o ne su proceso stadija, kurioje tos išlaidos susidarė. Su tokiu apelianto aiškinimu skundą nagrinėjantis apygardos teismas nesutinka bei pritaria apylinkės teismo išvadai, kad tokio prašymo nagrinėjimas po bylos išnagrinėjimo iš esmės tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, jau nebegalimas. Priešingai nei nurodoma skunde, tokią išvadą apylinkės teismas padarė vadovaudamasis tiek šiuo nagrinėjamu klausimu aktualiais teisės aktais, tiek naujausia teismų praktika.

10. Iš tiesų, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ konstatavo, kad esamu reguliavimu yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba. Taigi tokiu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įgyvendinimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo: 1) Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Vadovaujantis minėtu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu, BPK 106 straipsnis nuo 2022 m. gegužės 1 d. buvo papildytas 3 dalimi, kurioje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat, atitinkamai ANK 666 straipsnis buvo papildytas 2 dalimi, kurioje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikant BPK nuostatas.

11. Pagal kasacinio teismo praktiką, dėl advokato darbo apmokėjimo turi būti sprendžiama ir tais atvejais, kai asmuo yra išteisinamas dėl jam pareikštų kaltinimų – teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, jos apimtį ir kitas svarbias aplinkybes, gali sumažinti išteisintajam atlygintinų proceso išlaidų dydį, pateikdamas tokio sprendimo motyvaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-216-628/2021, Nr. 2K-43-387/2022). Proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, Nr. 2K-152-303/2017, Nr. 2K-247-976/2018, Nr. 2K-313-489/2019, Nr. 2K-43-387/2022). Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką, teismas, spręsdamas dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo, privalo įvertinti tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, be kita ko, atsižvelgdamas į proceso stadiją, kurioje yra sprendžiama dėl tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022).

12. Nagrinėjamu atveju M. A., kuriam buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, atstovas advokatas prašo atlyginti tiek apeliacinio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas (beje, tokį prašymą pateikė tik savo atskirajame skunde), bet ir kompensuoti tas išlaidas, kurias jo atstovaujamasis patyrė už jo gynybą ankstesnėse proceso stadijose (Institucijoje ir pirmosios instancijos teisme). Sprendžiamo klausimo kontekste apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į vienoje iš naujausių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutarčių suformuluotą nuostatą, kad sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, svarbu ne tik jų būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, bet ir tai, kurioje proceso stadijoje jos buvo patirtos. CPK (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas) 98 straipsnio nuostatos tai sieja su prašymo dėl atitinkamų išlaidų atlyginimo priteisimo pateikimo momentu. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodoma, jog prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienos instancijos teisme tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas siekiant užtikrinti proceso operatyvumą bei koncentruotumą ir pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 20 pastraipa; 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-1075/2022, 75 pastraipa). Nuteistojo V. G. gynėjas advokatas tokių išlaidų atlyginimo paprašė tik kasaciniame teisme, nors tokias procesines galimybes turėjo ir anksčiau. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas neprašė teismo spręsti klausimo dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, nors jau buvo priimtas minėtas Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas. Teisėjų kolegija <...> konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti nuteistojo V. G. gynėjo advokato prašymą priteisti atlyginti turėtas atstovavimo ir kitas išlaidas, patirtas ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, nes toks prašymas pateiktas pavėluotai“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022, 40-41 pastraipos). Pažymėtina, kad tokios praktikos laikomasi ir vėlesniuose teismų procesiniuose sprendimuose (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. spalio 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-39-487/2022; Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. spalio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-122-316/2022; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-536-813/2022).

13. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir kasacinio teismo praktiką, šioje byloje taikytinas CPK nuostatas bei į apelianto pateikto prašymo turinį ir jo pareiškimo laiką, padarė pagrįstą išvadą, kad jo prašymas dėl pirmosios instancijos teisme bei Institucijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra pavėluotas. Tas pats pasakytina ir dėl tokių jam susidariusių išlaidų apeliacinės instancijos teisme (atskirajame skunde nurodoma, kad šias išlaidas sudaro 400 Eur suma). Nei M. A., nei jo atstovas advokatas bylą nagrinėjant Institucijoje, pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose neprašė spręsti klausimo dėl šiose proceso stadijose patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, nors prašė administracinėn atsakomybėn traukiamam M. A. nutraukti administracinio nusižengimo teisena vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu. Tuo metu jau buvo priimti minėti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022 ir gynyba turėjo visas procesines galimybes bei sąlygas tai padaryti. Taigi, apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, neįžvelgia jokio pagrindo nukrypti nuo šios nutarties 12 pastraipoje aptartos kasacinio teismo praktikos. Šios išvados nepaneigia ir apelianto skunde akcentuojama galimybė pagal analogiją vadovautis BPK 361 straipsnio 2 dalimi ir priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai nebuvo išspręsti teismo nuosprendyje, šiuo atveju – teismo nutarime nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ar teismo nutartyje, kuria toks nutarimas buvo paliktas galioti. Visų pirma, kaip jau minėta, šioje byloje toks klausimas net išvis nebuvo keliamas proceso metu ir atitinkamose jo stadijose. Antra, pagal BPK 361 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šioje byloje jau priėmus galutinį bei neskundžiamą teismo baigiamąjį aktą, papildomo klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išsprendimas sukurs naujas teises bei pareigas proceso šalims, taigi, bus keičiama teismo nutarimo ar nutarties esmė. Tai neatitinka BPK 361 straipsnyje numatytų sąlygų bei šio instituto paskirties.

14. Tokiu būdu, apygardos teismas daro išvadą, kad apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, todėl ši nutartis paliekama galioti nepakeista. Kadangi apelianto skundas netenkinamas, nėra ir pagrindo M. A. išieškoti 484 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.