Kauno apygardos teismo nutartis

(duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Linos Lesinskienės ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Bingelienės ir nukentėjusiojo L. B. bei jo atstovės advokatės Laimutės Bagdzevičienės apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir 144 straipsnį išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas.

Civilinio ieškovo L. B. pareikštas civilinis ieškinys atmestas.

Panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas MB „D.“ turtui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Dėl įrodymų vertinimo

11. Nagrinėjamos bylos ir apeliaciniuose skunduose keliamų klausimų kontekste, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, logiškos, neprieštaringos. Įrodomąją vertę turi tiek tiesioginiai, tiek ir netiesioginiai įrodymai. Įstatymas nedraudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti netiesioginiais įrodymais. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus ir teismui nekiltų jokių abejonių dėl to, kad kaltininkas padarė nusikaltimus, dėl kurių jis kaltinamas. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, Nr. 2K-164-895/2016 ir kt.). Taip pat pažymėtina, kad pareigą įrodyti, jog asmuo padarė tam tikrą nusikaltimą, turi baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos.

19. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje išdėstytiems argumentams dėl negalimumo sprendžiant D. S. kaltės klausimą vadovautis duomenimis, kuriuos apie jo galimą dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, suteikė anonimas. Akivaizdu, kad anoniminio pranešėjo telefonu pateikta informacija buvo lemiama įtarimo D. S. pareiškimui, tačiau teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad anoniminiame pranešime nurodyti duomenys negali būti laikomi leistinu įrodymu, nes jie jokiais kitais teisėtais būdais nebuvo patvirtinti, t. y. byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kurie patvirtintų minėtame pranešime išdėstytas aplinkybes. Pažymėtina, jog pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka ir teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais veiksmais.

21. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atkreiptas dėmesys ir į duomenų, kuriuos suteikė anonimas, įforminimo procedūrą. I. Š. aiškino ir tarnybiniame pranešime nurodė, kad anoniminis pranešėjas su ja susisiekė 2017 m. gruodžio 28 d., o pats tarnybinis pranešimas apie gautą informaciją surašytas tik 2018 m. sausio 22 d., praėjus beveik mėnesiui po informacijos gavimo ir procesinių veiksmų jos pagrindu atlikimo. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės pastebėjimu, kad aplinkybė, jog tarnybinis pranešimas surašytas 2018 m. sausio 22 d., nepaneigia minėtos informacijos gavimo fakto, kadangi 2018 m. sausio 2 d. tyrėja I. Š. raštu kreipėsi į prokurorą dėl D. S. naudojamo mobiliojo ryšio telefono numerio skambučių išklotinių gavimo, tačiau 20 punkte išdėstyti argumentai neleidžia minėtame tarnybiniame pranešime išdėstytų duomenų laikyti D. S. kaltę patvirtinančiu įrodymu.

22. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys ir į teisėsaugos pareigūnų darbo organizavimo trūkumus, nevisiškai tinkamą tarpusavio bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą. Tokio pobūdžio bylose (kuomet iš eismo įvykio vietos pasišalina jį sukėlęs vairuotojas) yra labai svarbūs pirminiai ikiteisminio tyrimo veiksmai. Tačiau šioje byloje dėl netinkamai organizuotos ikiteisminio tyrimo pradžios, savalaikių ikiteisminio tyrimo veiksmų neatlikimo, negalima tiksliai nustatyti, kieno vairuojamas automobilis partrenkė automobilį.

23. Kadangi nukentėjusysis L. B. įsidėmėjo, kad jį partrenkė tamsios spalvos penktos serijos BMW automobilis, kurio valstybinio numerio raidės (duomenys neskelbtini) , Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnė E. S. atliko patikrinimą Centrinėje duomenų bazėje ir rado 90 atitikmenų pagal raidžių simbolius, iš kurių išskirti 5 klasės „BMW“ automobiliai, jų rasta 37, tačiau jų galimas dalyvavimas eismo įvykyje nedelsiant tikrintas nebuvo. Buvo atlikta jų savininkų filtracija pagal gyvenamosios vietos kriterijų ir atmesti netikrinus visi, kurių gyvenamoji vieta nėra Marijampolės savivaldybėje. Jau sekančią dieną po įvykio duotas nurodymas patikrinti „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio savininko gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 68). Šio automobilio apgadinimų nefiksuota, automobilio savininkas R. B. pateikė paaiškinimą, kur buvo eismo įvykio metu. Į išfiltruotų automobilių sąrašą MB „D.“ priklausantis ir išteisintojo dažnai vairuojamas automobilis „BMW 5er Reihe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nežinomų priežasčių nepateko, nors pagal turimus duomenis, vienintelis buvo registruotas Marijampolės savivaldybėje. Tyrėja I. Š., duodama parodymus teisme, painiojosi aplinkybėse dėl MB „D.“ priklausančio automobilio išfiltravimo, vienu metu aiškino, jog ir jis buvo išfiltruotų automobilių sąraše ir dėl to D. S. buvo iškviestas apklausai, po to, jau aiškino, kad apie šį automobilį sužinota tik po anonimo skambučio ir todėl jis buvo tikrinamas. Duomenų, kad būtų tikrinami ir kiti išfiltruotų automobilių sąraše, buvę automobiliai, nėra. Tyrėja I. Š. nenurodė, kad būtų savalaikiai patikrintas dar nors vienas automobilis, išskyrus R. B. priklausantį automobilį. MB „D.“ priklausantis automobilis buvo apžiūrėtas praėjus kiek daugiau nei mėnesiui laikui nuo įvykio – 2018 m. sausio 5 d., apgadinimų toje vietoje, kuria buvo kliudytas nukentėjusysis, nerasta (1 t., b. l. 132-134). Savaime suprantama, kad net ir tuo atveju, jei šis automobilis dalyvavo eismo įvykyje, per tiek laiko jau galėjo būti suremontuotas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad, D. S. neigiant partrenkus pėsčiąjį, nesiimta jokių priemonių automobilio detalesniam ištyrimui, vietoj to jis netrukus grąžintas savininkui, o galiausiai ir parduotas. Byloje buvo išimti kaltinime nurodytą sankryžą fiksuojančių vaizdo kamerų įrašai, kitų, pavyzdžiui, miesto kamerų, jei tokios buvo įrengtos, ar vaizdo kamerų, kurios gali užfiksuoti ir (duomenys neskelbtini) gatvę, link kur nuvažiavo eismo įvykį sukėlęs automobilis, vaizdo įrašai, galintys padėti atsekti L. B. partrenkusio automobilio judėjimo maršrutą, objektyviai ištirti daugiau šio įvykio duomenų, neišreikalauti. Šiame kontekste dar kartą pažymėtina, kad pareigą įrodyti, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką, turi baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog D. S. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

25. Pažymėtina, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais vadovaujantis galima tik manyti, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamą veiką, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi prokurorė, nukentėjusysis ir jo atstovė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados.

26. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, nepažeidė, įrodymus įvertino ne atsietai, o jų visumą, nesuteikdamas išskirtinės reikšmės kokiems nors konkretiems įrodymams, todėl konstatuojama, jog D. S. pagrįstai išteisintas dėl jam inkriminuotų veikų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir 144 straipsnį.

27. Netenkinus apeliacinių skundų dėl D. S. pripažinimo kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir 144 straipsnį, nėra pagrindo spręsti klausimo ir dėl nuketėjusiojo civilinio ieškinio pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.

Dėl teismo šališkumo

28. Nukentėjusiojo ir jo atstovės nuomone, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, rodė palankumą išteisintajam. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, apie bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176/2010, Nr. 2K-193/2010, Nr. 2K-132/2015, Nr. 2K-7-124-648/2015 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, peticijos Nr.42095/98; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06). Teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-507/2016).

29. Teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių realių faktų, kurie keltų abejonių dėl bylą pirmąja instancija nagrinėjusio teismo nešališkumo ar asmeninio tendencingumo. Taip pat iš teisiamojo posėdžio protokolo įrašų nėra pagrindo daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo procesas buvo organizuojamas ir proceso veiksmai atlikti tokiu būdu, kuris rodytų, jog kaltinamajam buvo reiškiamas išankstinis palankumas, o nukentėjusiajam priešiškumas. Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Išvada, kad bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas turi būti objektyviai pagrįsta.

30. Teisėjų kolegija, vertindama nukentėjusiojo ir jo atstovės argumentus, susijusius su galimu pirmosios instancijos teismo šališkumu, pažymi, kad, priešingai nei teigia apeliantai, tiek išteisintojo bei jo gynėjo, tiek nukentėjusiojo ir jo atstovės teisminio bylos nagrinėjimo metu teikti prašymai buvo sprendžiami įvairiai (tiek juos tenkinant, tiek atmetant), laikantis rungimosi principo ir neišskiriant nė vienos iš proceso šalies. Pažymėtina ir tai, kad teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau turi teisę ir atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Taigi tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2011, Nr. 2K-430/2012, Nr. 2K-109/2014). Šiuo atveju kiekvieną savo sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo, paaiškindamas proceso dalyviams tokių sprendimų priėmimo motyvus. Išteisintasis, liudytojai, nukentėjusysis, ekspertas buvo apklausti viešame teismo posėdyje, suteikiant galimybę užduoti jiems klausimus, komentuoti ir ginčyti šių proceso dalyvių parodymus. Teismo šališkumas apeliaciniame skunde grindžiamas ir su atsisakymu paskirti papildomą ekspertizę siekiant nustatyti nukentėjusįjį partrenkusios transporto priemonės judėjimo greitį nuo įsukimo į (duomenys neskelbtini) gatvę iki nukentėjusiojo partrenkimo momento bei nuo partrenkimo momento iki momento, kada ji išnyksta iš regėjimo lauko. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vien tik kurio nors proceso dalyvio prašymas skirti ekspertizę nesuponuoja teismo pareigos šį prašymą patenkinti. Pagal BPK 208, 286 straipsnius dėl ekspertizės paskyrimo reikalingumo sprendžia teismas. Ekspertizė turi būti skiriama tik tada, kai nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialiosios žinios. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ekspertizės akto išvadas, eksperto paaiškinimus, nerado rimto pagrindo paskirti nukentėjusiojo atstovės prašomos ekspertizės. Nesutikti su tokiu teismo sprendimu teisėjų kolegija neturi pagrindo.

31. Apeliantų teiginiai dėl teismo šališkumo nurodant, kad įrodymai buvo vertinami selektyviai, remiantis tik kaltinamąjį teisinančiais įrodymais, prieštarauja skundžiamo nuosprendžio turiniui. Nuosprendyje išdėstyti visi teismo procese patikrinti įrodymai, atlikta analizė, atskleidžianti jų turinį bei nustatytas faktines aplinkybes, išdėstyti motyvai, kodėl byloje esantys įrodymai yra nepakankami D. S. kaltei pagrįsti. Tai, kad teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, paremtą duomenų visumos analize, o ne taip, kaip norėtų viena iš proceso šalių, ir padarė kitokias išvadas bei priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nukentėjusysis ir jo atstovė, savaime nereiškia, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas ar teismas padarė esminius BPK pažeidimus.

32. Teismo šališkumas grindžiamas ir tuo, kad teisėjas L. Noreika ir išteisintojo gynėjas A. Sakalauskas daug metų dirbo (duomenys neskelbtini) skyriuje, juos sieję draugiški santykiai išlikę iki šiol. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas ir išteisintojo gynėjas kartu dirbo (duomenys neskelbtini) skyriuje, t., y., kad teisėjas nuo 1991 m. liepos mėnesio iki 2000 m. balandžio mėnesio buvo (duomenys neskelbtini), o išteisintojo gynėjas – šios (duomenys neskelbtini), nesant jokių kitų duomenų apie buvusius ir iki šiol išlikusius artimus asmeninius ryšius tarp jų, negali būti nušalinimo pagrindas. Nuo teisėjo ankstesnio darbo (duomenys neskelbtini) iki šios bylos nagrinėjimo teisme buvo praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas. Tai yra objektyviai pakankamai ilgas laikas „atšalti“ tiek tarnybiniams ryšiams su buvusia institucija, tiek ir asmeniniams ryšiams su buvusiais kolegomis. Byloje nėra jokių faktų, kurie patvirtintų abejones dėl teisėjo neformalaus bendravimo ar kitokių artimų asmeninių ryšių su išteisintojo gynėju.

33. Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta, darytina bendra išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo teisėjas, išnagrinėjęs D. S. bylą, buvo šališkas.

Dėl tyrėjos ir prokurorės šališkumo

34. Nukentėjusiojo ir jo atstovės apeliaciniame skunde akcentuojamas tyrėjos, prokurorės šališkumas, teigiama, kad ikiteisminį tyrimą atliko Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kuriame eilę metų pareigūnu dirbo išteisintojo gynėjas, tyrėja, ikiteisminiam tyrimui vadovavusi ir valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė yra išteisintojo gynėjo sutuoktinė, o pats išteisintasis gynėjo giminaitis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių BPK 58 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytų aplinkybių, taip pat nėra ir kitokių aplinkybių, kurios sukeltų pagrįstų abejonių dėl valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikiusios prokurorės L. Bingelienės ar ikiteisminį tyrimą atlikusios tyrėjos šališkumo (BPK 57 straipsnio 2 dalis), nepaisant aukščiau aptartų ikiteisminio tyrimo trūkumų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantų argumentai dėl prokurorės L. Bingelienės, o taip pat ir ikiteisminį tyrimą atlikusios tyrėjos šališkumo grindžiami subjektyvia nuomone, o ne objektyviais faktais, patvirtinančiais šališką prokurorės ar ikiteisminio tyrimo pareigūnės poziciją kurios nors bylos šalies atžvilgiu, ir yra teisiškai nepagrįsti. Visų pirma, pastebėtina, kad viešai prieinamais duomenimis D. S. gynėjas (duomenys neskelbtini) skyriuje dirbo tik iki 2003 metų. Tad iki ikiteisminio tyrimo šioje baudžiamojoje byloje pradėjimo jau buvo praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas nuo jo tarnybinių ryšių su buvusia darboviete pasibaigimo. Objektyvių duomenų apie jo palaikomus draugiškus santykius su ikiteisminį tyrimą atlikusia tyrėja ar ikiteisminiam tyrimui vadovavusia prokurore, nepateikta. Tai, kad gynėjo žmona yra prokurore toje pačioje prokuratūroje, kaip ir ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokurorė L. Bingelienė, nesant duomenų apie jų artimus ar draugiškus ryšius, taip pat nėra pagrindas konstatuoti prokurorės šališkumui. Šiuo klausimu buvo pasisakyta ir Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Išteisintojo gynėjas apeliacinės instancijos teisme pateikė prašymą priteisti proceso išlaidas už išteisintajam suteiktas teisines paslaugas, kurias viso sudaro 1 500 eurų. Šioms išlaidoms pagrįsti jis pateikė pinigų priėmimo kvitų kopijas, iš kurių matyti, kad D. S. advokatui Arūnui Sakalauskui 2021 m. rugsėjo 27 d. sumokėjo 600 eurų, 2022 m. rugpjūčio 25 d. 600 eurų, 2022 m. rugsėjo 13 d. sumokėjo 200 eurų, o jo tėvas I. S. 2018 m. kovo 2 d. sumokėjo 100 eurų (7 t., b. l. 2-4).

36. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ konstatavo, kad esamu reguliavimu yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba. Taigi tokiu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įgyvendinimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Vadovaujantis minėtu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu, BPK 106 straipsnis nuo 2022 m. gegužės 1 d. buvo papildytas 3 dalimi, kurioje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo teismo sprendimu pripažinta, kad pirmosios instancijos teismo D. S. atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas. Taigi nagrinėjamoje byloje gali būti sprendžiamas išteisintojo šio proceso metu turėtų išlaidų advokato paslaugoms atlyginti klausimas.

37. Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką, teismas, spręsdamas dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo, privalo įvertinti tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, be kita ko, atsižvelgdamas į proceso stadiją, kurioje yra sprendžiama dėl tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022).

38. Iš išteisintojo gynėjo pateiktų pinigų kvitų surašymo datų matyti, kad jis apeliacinės instancijos teismo prašo atlyginti ne tik apeliacinio proceso metu patirtas proceso išlaidas, bet ir kompensuoti tas išlaidas, kurias išteisintasis patyrė už jo gynybą ankstesnėse proceso stadijose. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK normos detaliai nereglamentuoja tokių išlaidų atlyginimo išieškojimo tvarkos. Pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Atsižvelgiant į civilinio ieškinio bei patirtų proceso išlaidų atlyginimo civilinio teisinio santykio kilmę, (kyla iš turtinių ir ekonominių asmenų santykių) spręstina, kad šiuo atveju, svarstant, ar apeliacinės instancijos teisme galima spręsti nuteistojo išlaidų, patirtų ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti, ir kitų proceso išlaidų atlyginimo klausimą, taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio nuostatos. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą apskaičiuodama ir pagrįsdama išlaidas. Šių išlaidų atlyginimas negali būti priteisiamas, jeigu prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidų atlyginimą už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme.

39. Taigi sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, svarbu ne tik jų būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, bet ir tai, kurioje proceso stadijoje jos buvo patirtos. CPK 98 straipsnio nuostatos tai sieja su prašymo dėl atitinkamų išlaidų atlyginimo priteisimo pateikimo momentu. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodoma, jog prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienos instancijos teisme tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas siekiant užtikrinti proceso operatyvumą bei koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) ir pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-1075/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022).

40. Atsižvelgdama į minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taikytinas CPK nuostatas bei į gynėjo pateikto prašymo turinį ir jo pareiškimo laiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia konstatuoja, jog išteisintojo D. S. gynėjo prašymas dėl pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu patirtų atstovavimo išlaidų priteisimo yra pavėluotas. Nei D. S., nei jo gynėjas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neprašė spręsti klausimo dėl šioje proceso stadijoje patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo (tai nebuvo padaryta ir baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos teisme metu 2022 m. balandžio 11 d.), nors tuo metu jau buvo priimtas minėtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas ir gynyba turėjo procesines galimybes tai padaryti. Taigi teisėjų kolegija, neįžvelgia jokio pagrindo nukrypti nuo aukščiau aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir atmeta išteisintojo gynėjo prašymą dalyje dėl 700 eurų (pagal pinigų priėmimo kvitų surašymo datą – 2018 m. kovo 2 d., 2021 m. rugsėjo 27 d. šios išlaidos patirtos ankstesnėse proceso stadijose).

41. Vadovaudamasis aktualia teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas visiškai kitaip sprendžia dėl apeliacinės instancijos procese D. S. patirtų proceso išlaidų advokato paslaugoms atlyginimo, nes prašymas šiuo klausimu buvo pareikštas laiku ir yra objektyviai pagrįstas.

42. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje atsižvelgia į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą (prokurorės bei nukentėjusiojo ir jo atstovės apeliaciniai skundai atmesti), bylos nagrinėjimo žodiniame procese trukmę (byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį), išteisintojo gynėjo advokato darbo laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą ir apimtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nagrinėjamoje byloje vyko ir valstybės iniciatyva, bei tiesiogiai nulėmė išteisintojo gynėjo pasiruošimą bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme bei išteisintojo patirtas procesines išlaidas šioje proceso stadijoje. Šių motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad prašoma atlyginti 800 eurų proceso išlaidų suma už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme (pagal 2022 m. rugpjūčio 25 d. ir 2022 m. rugsėjo 13 d. pinigų priėmimo kvitus) nėra aiškiai neproporcinga ir neteisinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas proceso išlaidų dydis nėra aiškiai per didelis ir vertinant jį Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose rekomendacijose „Dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktos paslaugoms apmokėti nustatymo“ numatytų atlygintinų išlaidų rekomenduojamų maksimalių dydžių kontekste, juolab, jog išteisintasis patyrė ir aiškiai didesnes išlaidas už jo atstovavimą ankstesnėse proceso stadijose.

43. Vadovaujantis 2022 m. balandžio 27 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 429, patvirtinto „Prašymų atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo tvarkos aprašo“ 2.1 papunkčiu, prašymus dėl priteistų išlaidų atlyginimo nagrinėja ir išlaidas atlygina Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, todėl šios išlaidos priteistinos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalimi bei 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Bingelienės ir nukentėjusiojo L. B. bei jo atstovės advokatės Laimutės Bagdzevičienės apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išteisintajam D. S. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) už patirtas proceso išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme.