Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nukentėjusiojo L. B. (toliau – L. B.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. spalio 25 d. nutarties kuria atsisakyta priimti nukentėjusiojo L. B. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. protokolinės nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-354-16/2019, kurioje D. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio, vykusio 2019 m. spalio 18 d. metu, teismas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 255 straipsnio, BPK 256 straipsnio, BPK 257 straipsnio nuostatomis nutarė atmesti nukentėjusiojo L. B. prašymą dėl kaltinimo pakeitimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-359-416/2019.

3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. spalio 25 d. nutartimi nukentėjusiojo L. B. skundą atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad 2019 m. spalio 18 d. protokolinė nutartis patenka į BPK 439 straipsnio 2 dalyje išvardintų nutarčių sąrašą, kurios BPK X dalyje nustatyta tvarka yra neskundžiamos.

4. Nukentėjusysis L. B. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartį ir prašo ją panaikinti, priėmus skundą jį išnagrinėti ir jame nurodytais motyvais panaikinti 2019 m. spalio 18 d. protokolinę nutartį, kuria nukentėjusiojo L. B. 2019 m. spalio 17 d. prašymas byloje esantį pradinį 2019 m. vasario 11 d. kaltinimą pakeisti nauju kaltinimu atmestas.

4.1. Skunde nurodoma, jog teismas priimta nutartimi eliminavo BPK 440 straipsnio 1 dalyje įvirtintą nukentėjusiojo teisę skųsti bet kurią žemesniojo teismo nutartį, neatsižvelgiant nei į specialią jos apskundimo tvarką, nei į priėmimo pagrindą, jog tokia nutartis pažeidžia nukentėjusiojo teises ir interesus.

4.2. Teismas , visais atvejais turi užtikrinti proceso operatyvumo bei koncentracijos principus, pažymėtina, kad teisingumą baudžiamosiose bylose vykdo tik teismas, kadangi jis turi teisę ir pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visą bylos medžiagą bei priimti teisingą sprendimą. Atsisakius priimti nukentėjusiojo prašymą tinkamas bylos ištyrimas ir teisingo sprendimo priėmimas yra faktiškai neįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

6. Nukentėjusiojo L. B. skundas tenkinamas.

7. Aukštesniosios instancijos teismas, susipažinęs su nukentėjusiojo L. B. skundo argumentais, taip pat su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartimi, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas neteisingai sprendė nukentėjusiojo L. B. skundo priėmimą, nurodė, kad nutartis yra neskundžiama, kadangi patenka į BPK 439 straipsnio 2 dalyje išvardintų nutarčių sąrašą.

8. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. spalio 18 d. teisiamojo posėdžio metu buvo sprendžiamas nukentėjusiojo prašymas dėl kaltinimo teisme pakeitimo, veiką kvalifikuojant pagal kelis baudžiamojo kodekso straipsnius. Proceso dalyvių paaiškinimo pagrindu, remiantis BPK 255 straipsnio, BPK 256 straipsnio ir BPK 257 straipsnio nuostatomis, teismas priėmė sprendimą nukentėjusiojo prašymą pakeisti kaltinimą teisme atmesti. Teismo protokole nurodė, kad baudžiamoji byla teisme nagrinėjama tik dėl tų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje bei tuo, jog kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri nebuvo perkvalifikuota arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų, jeigu apie tokia galimybę teisiamajame posėdyje jam nebuvo iš anksto pranešta (BPK 255 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Teismas susipažinęs su pakeistu kaltinimu, nurodė, jog jame yra prašoma kaltinamojo veiką kvalifikuoti kaip du nusikaltimus, dviejų nusikaltimų sudėtį ir pagal du nusikalstamos veikos straipsnius, kas prieštarauja BPK 256 straipsnio nuostatoms, kadangi nei viena iš šio straipsnio dalių neapima veikos kvalifikavimo pagal papildomą veiką, dėl kurios nebuvo atliktas ikiteisminis tyrimas. Bei pažymėjo, jog jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškėtų, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, apie tai motyvuota nutartimi praneša prokurorui (BPK 257 straipsnio 1 dalis).

9. Pažymėtina, kad teismas, įgyvendindamas teisingumą ir nagrinėdamas baudžiamąsias bylas, priima įvairaus pobūdžio nutartis, kurios vienu ar kitu aspektu susijusios su procese dalyvaujančių asmenų interesais. Asmenys, manantys, kad teismo priimta nutartimi pažeidžiamos ir (ar) apribojamos jų proceso teisės, tokias nutartis baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gali skųsti aukštesniajam teismui (BPK 440 straipsnio 1 dalis).

10. BPK 256 straipsnio 2 dalyje, nurodoma, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Jeigu yra gautas prokuroro ar nukentėjusiojo prašymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, šio prašymo nuorašai įteikiami kaltinamajam, jo gynėjui ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu. BPK 256 straipsnio 1 dalis reglamentuoja rašytinio prašymo pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes, teisme. Taigi, teismas gavęs tokius prašymus turi juos prijungti prie bylos, tačiau išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą, gali palikti ir kaltinamajame akte prokuroro suformuluotas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kvalifikaciją. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymo leidėjas aiškiai reglamentavo kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimą teisme, nurodė šios teisės realizavimo tvarką, galinčių pasinaudoti šia teise subjektų ratą ir tuo pačiu nenumatė atsisakymo priimti tokį rašytinį prašymą mechanizmo. Vien formuluotė, kad įstatymas įpareigoja subjektus pateikti rašytinius prašymus dėl kaltinimo keitimo teisme, rodo tokio prašymo esmę ir įpareigoja teismą priimti dėl to motyvuotą nutartį. Nutartis rašytinė ar protokolinė sprendžia pirmos instancijos teismas vadovaudamasis BPK 253 straipsniu. BPK 256 straipsnio esmė rodo, kad proceso dalyviai, t.y. prokuroras ir nukentėjusysis turi tokias pačias teises teikiant prašymus dėl kaltinimo keitimo teisme.

11. Nagrinėjamu atveju, nepriėmus nukentėjusiojo prašymo dėl kaltinimo keitimo (papildymo) ir atsisakius priimti nukentėjusiojo skundą, teismas užkirto kelią nukentėjusiajam į savo teisių realizavimą baudžiamajame procese. K. T. yra konstatavęs, jog teismas kiekvienoje teisminėje instancijoje privalo siekti nustatyti tiesą kiekvienoje byloje ir turi būti aktyvus, vykdydamas šią esminę savo funkciją. Vadinasi, pagal Konstituciją negali būti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas teismui „pasyviai“ vykdyti savo konstitucinę priedermę (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Taigi, nukentėjusiojo teisė paduoti skundą, dėl protokolinės nutarties, kuria akivaizdžiai pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, negali būti suvaržyta remiantis BPK 439 straipsnio 2 dalimi, todėl nutartis naikintina.

12. Be to, K. T. 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra pažymėjęs, kad baudžiamajame procese teisme turi būti paisoma proceso aiškumo, proceso dalyvių lygiateisiškumo, rungimosi ir kitų principų, kad būtų išsamiai, objektyviai, nešališkai ištirtos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir būtų priimtas teisingas sprendimas baudžiamojoje byloje; Konstitucija įpareigoja įstatymų leidėją reguliuojant baudžiamojo proceso santykius nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrintos baudžiamojo proceso dalyvių teisės: procesas turi būti toks, kad būtų užtikrinta veiksminga asmens, nukentėjusio nuo nusikalstamos veikos, teisių apsauga ir kad toks asmuo galėtų naudotis visomis iš Konstitucijos kylančiomis teisėmis; garantuojant asmens teises teisminiame procese būtina užtikrinti, kad procesas vyktų sąžiningai, kvalifikuotai, kad būtų gerbiamos proceso šalių teisės, o bylą nagrinėtų neutralus teisėjas (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. lapkričio 15 d., 2016 m. birželio 27 d. nutarimai). Iš tokio aiškinimo išplaukia išvada, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi tokias pačias teises teikiant prašymus dėl kaltinimo keitimo teisme. Šia teise nukentėjusysis bandė pasinaudoti, tačiau nukentėjusiajam buvo nepagrįstai suvaržytos teisės, kurias reglamentuoja BPK 256 straipsnis.

13. Taigi, šiuo konkrečiu atveju byla pirmos instancijos teisme nagrinėjama pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusysis prašė kaltinamojo veiką kvalifikuoti ir pagal kitą BK 144 straipsnį, tai yra palikimą be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei. Iš to seka, kad abi prašomos inkriminuoti veikos yra susijusios su vienu ir tuo pačiu eismo įvykiu, dėl įvykio aplinkybių įrodymai surinkti ir pateikti teismui tirti ir vertinti. Todėl siekiant operatyvumo ir ekonomiškumo būtų netikslinga vieną procesą pabaigus inicijuoti kitą procesą, kaip tai buvo nurodyta skundžiamoje nutartyje.

14. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. spalio 25 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti nukentėjusiojo L. B. skundą ir jį grąžinti padavusiam asmeniui, bei 2019 m. spalio 18 d. protokolinė nutartis, kuria atsisakyta priimti nukentėjusiojo rašytinį prašymą pakeisti veikos kvalifikavimą, naikintinos. 2019 m. spalio 2 d. nukentėjusiojo prašymą dėl veikos faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikavimo pakeitimo teisme grąžinti pirmos instancijos teismui spręsti bendra BPK 256 straipsnio nustatyta tvarka, iš naujo. Be to, skundžiamoje Marijampolės apylinkės teismo nutartyje padarytas rašymo apsirikimas dėl datos, akivaizdus, teismo nutarties esmės nekeičia, jis ištaisytinas, nurodant, kad Marijampolės apylinkės teismo nutartis priimta ne 2018 m. spalio 25 d., o 2019 m. spalio 25 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi, 361 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 362 straipsnio 4 dalimi, teismas

nutaria:

nukentėjusiojo L. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 25 d. nutartį ir 2019 m. spalio 18 d. protokolinę nutartį. Prašymą dėl kaltinimo pakeitimo baudžiamojoje byloje grąžinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams, spręsti iš naujo.

Ištaisyti rašymo apsirikimą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarties priėmimo datą iš „2018 m. spalio 25 d.“ pakeičiant į „2019 m. spalio 25 d.“.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.