- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-28
- Bylos Nr.
- 1S-122-316/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14118-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Boleslovas Kalainis
- Advokatai
- Saulius Alysas
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Laimos Mušauskytės-Griciuvienės skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 17 d. nuosprendžiu A. P. atžvilgiu, nustačius, kad jo veikoje yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas nėra galimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 28 straipsnio 1, 2 dalys), baudžiamoji byla dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas B. Ž.) nutraukta. A. P. dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Palikta galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-05-12 nutartis, kuria patvirtintas 2020-05-12 prokuroro nutarimas nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiąja D. T..
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestas ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 17 d. nuosprendis paliktas nepakeistas.
3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. liepos 14 d. nutartimi atsisakė priimti Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės kasacinį skundą ir jį grąžino padavusiam asmeniui.
4. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi tenkintas išteisintojo A. P. prašymas dėl atstovavimo (gynybos) išlaidų priteisimo iš valstybės baudžiamojoje byloje Nr. 1-40-953/2022 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-14118-2020-2) ir A. P. naudai iš valstybės priteista 1600 Eur išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą.
II. Skundo argumentai
5. Skundu apygardos teismui Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Laima Mušauskytė-Griciuvienė prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir dėl atstovavimo (gynybos) išlaidų priteisimo iš valstybės buvo patenkintas dalyje dėl išlaidų už teisinę gynybą ikiteisminio tyrimo metu (400 eurų) ir išteisintojo A. P. prašymą dėl atstovavimo (gynybos) išlaidų priteisimo iš valstybės baudžiamojoje byloje Nr. 1-40-953/2022 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-14118-2020-2) tenkinti dalyje dėl teisinės pagalbos išlaidų patiltų baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme ir A. P. naudai iš valstybės priteisti 1200 eurų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą.
5.1. Nurodo, 2022-04-29 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo „Dėl rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“ 2 punkte įtvirtinta, kad išlaidos už advokato, kuris baudžiamojoje byloje dalyvavo kaip asmens gynėjas, suteiktas teisines paslaugas atlyginamos, jeigu tas asmuo baudžiamojoje byloje išteisinamas.
5.2. Pažymi, jog naujausioje BPK 106 straipsnio 3 dalies redakcijoje numatyta, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
5.3. Taip pat pažymi, jog Konstitucinio Teismo nutarimų, kuriais konstatuojamas teisės akto nekonstitucingumas, teisiniams padariniams skirta Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis). Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Remiantis šia Konstitucijos nuostata, darytina išvada, kad Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimų galia yra nukreipta į ateitį ir kad jie daro poveikį ex nunc. Taigi Konstitucinio Teismo nutarimas lemia Konstitucijai prieštaraujančio teisės akto galios praradimą ir jo eliminavimą iš teisės sistemos. Toks Konstitucinio Teismo nutarimų veikimo principas neprieštarauja Konstitucinio Teismo išaiškinimams, nors paprastai Konstitucinis Teismas savo nutarimuose nesiima aiškinti savo nutarimų teisinių padarinių. Konstitucinio Teismo 2000-01-12 sprendime yra Konstitucinis Teismas išaiškino bendrą taisyklę, kad nekonstitucine pripažintos normos pagrindu anksčiau atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti. Konstitucinio Teismo 2003-05-13 sprendime taip pat konstatuota, kad, vadovaujantis Konstitucijos 107 straipsnio nuostatomis. Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį.
5.4. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteisė A. P. ne tik po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo ir naujausios BPK 106 straipsnio 3 dalies redakcijos įsigaliojimo patirtų teisinės gynybos išlaidų atlyginimą, tačiau ir dar iki šio nutarimo paskelbimo ir BPK 106 straipsnio 3 dalies redakcijos įsigaliojimo patirtų išlaidų už A. P. gynybą ikiteisminio tyrimo metu atlyginimą. Kaip matyti iš 2022-06-14 A. P. prašymo iš Lietuvos valstybės išteisintajam priteisti 1600 eurų jo patirtų išlaidų gynėjo teisinei pagalbai apmokėti, prašyme nurodoma, jog šias išlaidas sudaro 400 eurų už gynybą ikiteisminio tyrimo metu, 700 eurų už teisinę gynybą pirmosios instancijos teisme ir 500 eurų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, todėl viso A. P. advokatui Sauliui Alysui sumokėjo 1600 eurų. 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą priėmęs Šiaulių apylinkės teismas patenkino išteisintojo A. P. prašymą visa apimtimi, t. y. priteisė A. P. naudai iš valstybės 1600 eurų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą atlyginimą.
5.5. Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14118-20 pradėtas 2020 m. balandžio 10 d., o buvo užbaigtas 2021 m. vasario 22 d., taigi, ikiteisminis tyrimas, kurio metu, vadovaujantis A. P. 2022 m. birželio 14 d. prašymu dėl teisinių išlaidų atlyginimo, išteisintasis patyrė 400 eurų teisinės gynybos išlaidų, buvo pradėtas, atliktas ir užbaigtas dar iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021-03-19 nutarimo, kuriuo pripažinta, kad BPK 106 straipsnis, tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui, paskelbimo ir BPK 106 straipsnio 3 dalies naujausios redakcijos, numatančios išteisintojo teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, įsigaliojimo.
Motyvuojamoji dalis
5.6. Atsižvelgiant į tai, prokurorė mano, kad Šiaulių apylinkės teismas nepagrįstai priėmė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu pagrįstą sprendimą ex tune ir priteisė A. P. 400 eurų teisinės gynybos ikiteisminio tyrimo metu patirtų išlaidų atlyginimą. Nors baudžiamosios bylos Nr. 1-40-953/2022 nagrinėjimas tiek pirmojoje tiek apeliacinėje instancijoje vyko jau po Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo ir BPK 106 straipsnio 3 dalies naujausios redakcijos įsigaliojimo, todėl manytina, kad 700 eurų teisinės pagalbos išlaidų atstovaujant nuteistąjį pirmosios instancijos teisme ir 500 eurų išlaidų atstovaujant nuteistąjį apeliacinės instancijos teisme atlyginimas buvo priteistas pagrįstai, tačiau Šiaulių apylinkės teismas priteisė per didelį išteisintajam atlygintinų išlaidų už teisinę pagalbą kiekį, nepagrįstai priteisdamas atlyginti ir 400 eurų išlaidų, patirtų ikiteisminio tyrimo metu.
Žemesnės instancijos teismas
6. Atsiliepimu į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Laimos Mušauskytės-Griciuvienės skundą išteisintasis A. P. prašo atmesti prokurorės skundą.
6.1. Nurodo, kad Šiaulių apylinkės prokuratūra motyvus dėl išteisintojo patirtų gynybos išlaidų pateikė pavėluotai. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 16 d. informavo Šiaulių apylinkės prokuratūrą apie tai, kad 2022 m. liepos 5 d. 15.00 val. rašytinio proceso tvarka nagrinės išteisintojo A. P. prašymą ir prokuratūra turi teisę iki 2022 m. liepos 1 d. pateikti teismui prašymus, nušalinimus ir atsiliepimą į pateiktą prašymą. Tačiau nei iki nustatytos datos, nei vėliau prokuratūra atsiliepimo į prašymą nepateikė.
6.2. Pažymi, jog Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“, pripažino, kad BPK 106 straipsnyje (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) yra teisės spraga, kurią draudžia Konstitucija. Taip pat pažymi, jog kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad panašiu atveju, kai nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, o įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dar nebuvo nustatęs, turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-6-303/2021).
Žemesnės instancijos teismas
6.3. Teigia, jog įvertinus, kad baudžiamasis procesas, kurio metu A. P. išteisintas, baigėsi 2022 m. balandžio 7 d. jau po Konstitucinio Teismo aktualaus 2021 m. kovo 19 d. nutarimo priėmimo, kad baudžiamasis procesas buvo vientisas, susidėjęs ne tik iš teisminės dalies, bet ir ikiteisminio tyrimo, vadovaujantis teisingumo principu, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė A. P. iš valstybės 1 600 Eur už suteiktą teisinę pagalbą vienoje byloje.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
7. Apygardos teismas, išnagrinėjęs prokurorės skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei pateiktą medžiagą, sutinka su prokurorės skundo argumentais, kad A. P. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14118-20 pradėtas 2020 m. balandžio 10 d., o buvo užbaigtas 2021 m. vasario 22 d., t. y. ikiteisminis tyrimas, kurio metu, vadovaujantis A. P. 2022 m. birželio 14 d. prašymu dėl teisinių išlaidų atlyginimo, išteisintasis patyrė 400 eurų teisinės gynybos išlaidų, buvo pradėtas, atliktas ir užbaigtas dar iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021-03-19 nutarimo priėmimo, todėl šios nepriteistinos.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ konstatavo, kad esamu reguliavimu yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba. Taigi tokiu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įgyvendinimas. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
9. Vadovaujantis minėtu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu, BPK 106 straipsnis nuo 2022 m. gegužės 1 d. buvo papildytas 3 dalimi, kurioje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 17 d. nuosprendžiu A. P. atžvilgiu baudžiamoji byla dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta, o dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnį A. P. išteisintas. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi minėtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo paliktas galioti be pakeitimų. Taigi minėti teismų sprendimai buvo priimti jau po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo priėmimo, todėl minėtų procesų metu išteisintojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms atlyginti klausimas, minėtuose procesuose jau galėjo būti sprendžiamas.
11. Kaip matyti iš 2022 m. birželio 14 d. pateikto Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams išteisintojo A. P. prašymo turinio, buvo prašoma atlyginti ne tik pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas gynybos išlaidas, bet ir kompensuoti tas išlaidas, kurias išteisintasis patyrė už jo gynybą ikiteisminio tyrimo metu. Sprendžiamo klausimo kontekste aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į vienoje iš naujausių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutarčių suformuluotą praktiką: „sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, svarbu ne tik jų būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, bet ir tai, kurioje proceso stadijoje jos buvo patirtos. CPK (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas – teisėjų kolegijos pastaba) 98 straipsnio nuostatos tai sieja su prašymo dėl atitinkamų išlaidų atlyginimo priteisimo pateikimo momentu. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodoma, jog prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienos instancijos teisme tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas siekiant užtikrinti proceso operatyvumą bei koncentruotumą ir pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 20 pastraipa; 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-1075/2022, 75 pastraipa).
12. Taigi kaip matyti iš bylos medžiagos, išteisintasis A. P. tokių išlaidų atlyginimo paprašė tik po apeliacinės instancijos teismo 2022 m. balandžio 7 d. priimtos nutarties, nors tokias procesines galimybes, kaip jau ir buvo minėta, turėjo ir anksčiau. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nei išteisintasis A. P., nei jo gynėjas neprašė teismo spręsti klausimo dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, nors Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas jau buvo priimtas. Atsižvelgiant į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022), toks išteisintojo A. P. prašymas būtų laikomas pavėluotai, tačiau nesant dėl to prokuroro skundo, aukštesnysis teismas dėl skundžiamos nutarties, kuria spręstas klausimas dėl gynybos išlaidų priteisimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, plačiau nepasisako.
13. Aukštesnysis teismas sutinka su prokurorės skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš valstybės priteisė išteisintajam atstovavimo (gynybos) išlaidas patirtas ikiteisminio tyrimo metu. Kaip matyti iš bylos duomenų ir kaip skunde nurodė prokurorė, ikiteisminis tyrimas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14118-20 pradėtas 2020 m. balandžio 10 d., o buvo užbaigtas 2021 m. vasario 22 d., taigi, ikiteisminis tyrimas, kurio metu, vadovaujantis A. P. 2022 m. birželio 14 d. prašymu dėl teisinių išlaidų atlyginimo, išteisintasis patyrė 400 eurų teisinės gynybos išlaidų, buvo pradėtas, atliktas ir užbaigtas dar iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021-03-19 nutarimo, kuriuo pripažinta, kad BPK 106 straipsnis, tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui, paskelbimo ir BPK 106 straipsnio 3 dalies naujausios redakcijos, numatančios išteisintojo teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, įsigaliojimo.
14. Atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir kasacinio teismo praktiką bei į prokurorės pateiktame skunde išdėstytus argumentus, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad išteisintojo A. P. prašymas dėl ikiteisminio tyrimo metu patirtų atstovavimo išlaidų priteisimo negali būti tenkinamas dėl dviejų aspektų. Kaip pagrįstai skunde nurodė prokurorė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14118-20 pradėtas 2020 m. balandžio 10 d., o buvo užbaigtas 2021 m. vasario 22 d., taigi, ikiteisminis tyrimas, kurio metu, vadovaujantis A. P. 2022 m. birželio 14 d. prašymu dėl teisinių išlaidų atlyginimo, išteisintasis patyrė 400 eurų teisinės gynybos išlaidų, buvo pradėtas, atliktas ir užbaigtas dar iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021-03-19 nutarimo, kuriuo pripažinta, kad BPK 106 straipsnis, tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui, paskelbimo ir BPK 106 straipsnio 3 dalies naujausios redakcijos, numatančios išteisintojo teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, įsigaliojimo. Antras aspektas, atsižvelgiant į jau paminėtą naujausią kasacinio teismo praktiką, kad išteisintojo prašymas dėl ikiteisminio tyrimo metu patirtų atstovavimo išlaidų priteisimo yra pavėluotas, nes nei išteisintasis, nei jo gynėjas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neprašė spręsti klausimo dėl ikiteisminio tyrimo metu patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo (tai nebuvo padaryta ir baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos teisme metu 2021 m. gruodžio 16 d.), nors tuo metu jau buvo priimtas minėtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas ir gynyba turėjo procesines galimybes tai padaryti.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad nepagrįstai iš valstybės A. P. naudai buvo priteistos 400 Eur patirtos atstovavimo (gynybos) išlaidos, todėl prokurorės skundas tenkinamas ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartis keistina sumažinant A. P. naudai iš valstybės priteistą 1600 Eur sumą iki 1200 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 3 punktu,
nutaria:
pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir sumažinti A. P. naudai iš valstybės priteistą patirtų atstovavimo (gynybos) išlaidų sumą iki 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų).
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.