Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-463-798/2016

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-06-21
Bylos Nr.: 2A-463-798/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01353-2013-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Antanas Rudzinskas, Egidijus Žironas, Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Tokvila“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Mototoja“

Kategorijos

2.7.4Prekių ir paslaugų ženklai

Civilinė byla Nr.2A-463-798/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01353-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.;2.8.1.; 3.3.1.14.;3.3.1.21.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Žirono teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tokvila“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tokvila“ ieškinį dėl teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo, prekių ženklo savininko teisių pažeidimo, nesąžiningos konkurencijos veiksmų, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mototoja“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mototoja“ priešieškinį dėl prekės ženklo registracijos panaikinimo ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Tokvila“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „ICONA“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tokvila“ ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė: 1) pripažinti, kad panaudodama žymenį „Tokvila“ ginčo reklamos tekste ir raktiniuose žodžiuose, atsakovė UAB „Mototoja“ pažeidė ieškovės teisę į juridinio asmens pavadinimą, ieškovės, kaip registruoto prekių ženklo savininko, teises bei teisėtus interesus, atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus; 2) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 46 636,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 162 982,00 Lt turtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovė yra pirmasis, didžiausias Japonijos automobilių gamintojo „Toyota“ pardavimo, remonto ir techninio aptarnavimo centras Lietuvoje; yra žinoma ir turi aukštą vardo reputaciją. Ieškovė žymenį (pavadinimą) „Tokvila“ naudoja ir kaip prekių ženklą, kuris yra registruotas Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure. Atsakovė taip pat prekiauja „Toyota“ markės (ir „Lexus“) automobiliais bei teikia „Toyota“ automobilių remonto paslaugas. Ieškovė 2013 m. kovo 15 d. pastebėjo, kad interneto paieškos sistemoje Google, įvedus raktinį žodį „Tokvila“, aukščiausioje pozicijoje pateikiamas užrašas „Tokvila“, nuoroda į atsakovės interneto puslapį ir teiginys „Oficialus Toyota centras – išskirtiniai pasiūlymai!“, t. y. ginčo reklama. Analogiška ginčo reklama pateikta paieškos sistemoje, įvedus ir kitus raktinius žodžius.

Įrodinėjo, kad atsakovei naudojant ginčo reklamą, buvo pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, kadangi ieškovė nebuvo suteikusi atsakovei teisės bet kokiu būdu naudoti savo juridinio asmens pavadinimą, įskaitant ir naudojimą atsakovės ginčo reklamoje, kaip tokios reklamos teksto elementą ir/ar raktinį žodį. Ieškovės nuomone, atsakovė ieškovės juridinio asmens pavadinimą panaudojo siekdama suklaidinti interneto vartotojus ir nesąžiningai nukreipti potencialius klientus ne į ieškovės, bet į atsakovės interneto puslapį. Ginčo reklamos tekstas klaidinantis, nes nurodoma, jog informaciją apie UAB „Tokvila“ tariamai galima rasti interneto puslapyje www.mototoja.lt. Pasak ieškovės, visuomenės klaidinimo galimybė akivaizdi, kadangi: atsakovo ginčo reklamoje panaudotas žymuo „Tokvila“ yra tapatus ieškovės prekių ženklo žodinei daliai; žymuo „Tokvila“ atitinka ieškovės juridinio asmens pavadinimą; šalys užsiima identiška veikla ir kt. Atsakovės veiksmai traktuotini kaip neleistini nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų prašė priteisti turtinę ir neturtinę žalą (t. I, b. l. 1 – 9; t. II, b. l. 21 – 31).

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Mototoja“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „ICONA“ sudarė 2013-02-14 paslaugų teikimo sutartį Nr. 2013-02-14, kurios pagrindu UAB „ICONA“ suteikė atsakovei reklamos paslaugas: parengė rekomenduojamą raktinių žodžių sąrašą ir rekomenduojamus reklaminius tekstus bei remdamasi savo patirtimi, parinko dinaminę skelbimo parinktį bei patalpino su atsakovės veikla susijusią reklamą. Atsakovė ar jos darbuotojai nėra tiesiogiai užsiregistravę Google AdWords sistemoje, kurioje įkelta reklama, nesijungė ir nėra prisijungę prie šios sistemos. Atsakovė nežinojo apie ginčo reklamos teksto, kuriame yra žymuo „Tokvila“ viešą prieinamumą Google paieškoje bei jokios informacijos apie tokios reklamos prieinamumą iki ieškinio gavimo neturėjo.

Ieškovės argumentus, kad žymens „Tokvila“ panaudojimas raktiniuose žodžiuose bei ginčo reklamoje gali suklaidinti vartotojus vertino kaip nepagrįstus, nes esami ir potencialūs gamintojo „Toyota“ automobilių ar paslaugų pirkėjai Lietuvoje, pamatę ginčo reklamą, tikrai nebuvo suklaidinti, kadangi vartotojams yra gerai žinoma, jog ieškovas ir atsakovas yra skirtingos įmonės nors ir vykdo analogišką veiklą. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, jog vartotojai, atidarę ginčo reklamą, realiai pasinaudojo atsakovės paslaugomis. Taip pat ieškovė neįrodė reikalavimo dėl neturtinės žalos, neteisėtų atsakovo veiksmų. Atsakovės nuomone, žymens panaudojimas paieškos raktiniame žodyje savaime nėra laikomas neteisėtu panaudojimu ar nesąžiningu konkuravimu. Ieškovo reikalaujamas neturtinės žalos kompensacijos dydis taip pat neįrodytas. Be to ieškovė neteisingai paskaičiavo negautas pajamas (t. I. b. l. 89 – 103; t. II, b. l. 121 – 121).

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „ICONA“ pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog esami ieškovės arba atsakovės klientai, pamatę ginčo reklaminį skelbimą nebus suklaidinti dėl reklamuojamų prekių ar paslaugų kilmės, nes nors ir vieną kartą pasinaudoję ieškovės arba atsakovės paslaugomis, jie prisimins ir žinos, kad tai yra skirtingos įmonės. Įvertinęs naujų klientų pastabumo laipsnį, teigė, kad jis bus itin aukštas, nes ieškovės ir atsakovės teikiamos paslaugos yra susijusios su prekėmis, kurios brangios ir perkamos ypatingai retai. Tokie vartotojai paprastai iš anksto susirenka informaciją kokios įmonės prekiauja tam tikros markės automobiliais. Atkreipė dėmesį į tai, kad vartotojai, įvedę į paieškos lauką pavadinimą „Tokvila“, nedarė atsitiktinės ar neapibrėžtos paieškos, o ieškojo konkrečios įmonės, todėl pamatę reklamoje pavadinimą „Mototoja“ galėjo nedelsdami suprasti, kad šiame skelbime pateikiama informacija ne apie ieškovę.

Teigė, kad atsakovės ginčo reklama nepažeidžia ieškovės teisių, todėl žymens „Tokvila“ naudojimas leistinas ir nedaro žalos ieškovės prekių ženklo skiriamajam požymiui. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos, taip pat ieškovės atlikta patirtos žalos ataskaita nėra išsami ar objektyvi, todėl nustatinėjant patirtą turtinę žalą ja remtis negalima (t. II, b. l. 186 – 193).

Šalies argumentai

Atsakovė UAB „Mototoja“ priešieškiniu prašė iš dalies panaikinti prekių ženklo „Tokvila“ (fig., paraiškos padavimo data 2005-10-21, registravimo data 2007-01-16, reg. Nr. 53723) registraciją, panaikinant prekių ženklo registre visas nurodytas 35 klasės paslaugas ir dalį nurodytų 37 klasės paslaugų (antikorozinis apdorojimas; padangų protektorių atnaujinimas; sudilusių ar iš dalies išardytų mašinų ir mechanizmų atnaujinimas; sudilusių ar iš dalies išardytų variklių atnaujinimas; taisyklių informacija; mašinų ir mechanizmų montavimas, techninė priežiūra ir taisymas; padangų vulkanizavimas; transporto priemonių poliravimas; transporto priemonių plovimas; transporto priemonių techninė priežiūra; transporto priemonių techninės priežiūros stotys; transporto priemonių tepimas; transporto priemonių taisymas; transporto priemonių valymas); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovė nuo prekių ženklo įregistravimo momento nenaudojo prekės ženklo „Tokvila“ 35 klasės paslaugoms ir iš dalies 37 klasės paslaugoms, nes tokių paslaugų ieškovė niekuomet neteikė, todėl yra teisinis pagrindas iš dalies panaikinti prekių ženklo „Tokvila“ registraciją.

Atsiliepimas

Ieškovė UAB „Tokvila“ pateiktu atsiliepimu į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti ir skirti atsakovui 10 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, visą baudos sumą sumokant į valstybės biudžetą.

Nurodė, kad atsakovė neturi subjektinės teisės, kurią galėtų ginti, pareikšdama priešieškinį dėl ieškovės prekių ženklo registracijos iš dalies panaikinimo, kadangi ginčo tarp dviejų prekių ženklų neegzistuoja ir negali egzistuoti. Atsakovė nėra įregistravusi prekių ženklų, kurie galėtų būti pagrindas prekių ženklų ginčui tarp šios bylos ieškovės ir atsakovės ateityje. Žymuo „Tokvila“ yra ne tik ieškovės prekių ženklas, bet ir juridinio asmens pavadinimas, išskirtinis žodis, nenaudojamas bendrinėje lietuvių kalboje ir joje neturintis jokios savarankiškos prasmės. Ieškovės prekių ženklas yra naudojamas visam spektrui su automobilių priežiūra ir remontu susijusių paslaugų, kurios netgi negalėtų būti teikiamos atsietai viena nuo kitos.

Kadangi atsakovė, būdama verslininke ir atstovaujama advokato, pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį ir savo veiksmais siekia vilkinti bylos nagrinėjimą, todėl prašė skirti baudą.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „ICONA“ atsiliepime į priešieškinį prašė priešieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 35 klasėje nurodytos reklamos paslaugos yra reklamos paslaugų teikimas kitiems asmenims, todėl ieškovei, neteikiant jokių reklamos paslaugų kitiems asmenims, o tik reklamuojant savo ženklą, prekių ženklas „Tokvila“ nebuvo naudojamas 35 klasės paslaugoms, susijusioms su reklama. Visos kitos 35 klasėje registruotos paslaugos taip pat nebuvo naudojamos; taip pat ir dėl 37 klasės, nes ieškovė neteikė tokių paslaugų kaip antikorozinis apdorojimas; padangų protektorių atnaujinimas; sudilusių ar iš dalies išardytų mašinų ir mechanizmų atnaujinimas ir kitos.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 30 d. sprendimu netenkino ieškovės UAB „Tokvila“ ieškinio ir atsakovės UAB „Mototoja“ priešieškinio.

Dėl ieškinio

Nustatė, jog ieškovė ieškinį grindė aplinkybėmis, kad atsakovė, panaudodama žymenį „Tokvila“ ginčo reklamos tekste ir raktiniuose žodžiuose interneto paieškos sistemoje Google, pažeidė ieškovės teisę į juridinio asmens pavadinimą, ieškovės kaip registruoto prekių ženklo savininko, teises bei teisėtus interesus, atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir tuo ieškovei padarė 6 636,00 Lt neturtinę ir 162 982,00 Lt turtinę žalą.

Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė suklaidinimo tikimybės ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus ir remdamasis asmeniniu žinojimu (patirtimi), sprendė, kad abi bendrovės (UAB „Tokvila“ ir UAB „Mototoja“) yra gerai žinomos Lietuvos vartotojui, besidominčiam „Toyota“ automobiliais ir su jais susijusiomis paslaugomis. Teismas sutiko su trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „ICONA“ argumentais, kad nagrinėjamuoju atveju vartotojo pastabumo laipsnis yra itin aukštas, todėl nėra tokio vartotojo suklaidinimo tikimybės. Vartotojo aukštą pastabumo laipsnį sąlygoja prekės – aukštos kokybės ir brangūs Japonijos gamintojos „Toyota“ automobiliai ir su jais susijusios paslaugos. Teismo vertinimu, nei buvęs, nei esamas, nei būsimas UAB „Tokvila“ klientas negali supainioti UAB „Tokvila“ ir UAB „Mototoja“, nes bendrovių pavadinimai yra visiškai nepanašūs. Buvę ir esami klientai objektyviai negali neatsiminti ir sumaišyti, kad TOYOTA automobilį pirko ir su juo susijusias paslaugas gavo iš UAB „Tokvila“, o ne iš UAB „Mototoja“, kaip ir atvirkščiai. Naujo kliento suklaidinimo tikimybę paneigė tai, kad protingo vartotojo standartą atitinkantis asmuo, norintis pirkti TOYOTA automobilį, pradžioje atliks rinkos tyrimą ir išsiaiškins, kas ir kokiomis sąlygomis prekiauja automobiliais TOYOTA. Tokiu atveju jiems neatskirti UAB „Tokvila“ ir UAB „Mototoja“, kuomet apie abi bendroves viešai yra prieinama visa informacija, o bendrovių pavaidinimai yra visiškai skirtingi, nėra jokios tikimybės. Teismo nuomone, pardavėjo, iš kurio bus perkama brangi prekė, pasirinkimą gali sąlygoti arba esami komerciniai ryšiai ir to apspręstos palankesnės pirkimo sąlygos, arba tiesiog prekės kaina, o ne bendrovė, kaip po tokia, dėl jos žinomumo.

Teismo vertinimu, atsakovės rodoma ginčo reklama nesudarė bendro įspūdžio, galinčio suklaidinti vartotoją dėl juridinių asmenų tapatumo, ekonominio bendrumo ar dėl reklamuojamų prekių ir paslaugų kilmės. Todėl nebuvo pagrindo konstatuoti ieškovės, kaip juridinio asmens pavadinimo ir prekių ženklų savininko, teisių pažeidimą ar nesąžiningą konkurenciją.

Aplinkybė, jog atitinkamą ginčo reklamos turinį užsakė ir įtakojo atsakovė, liko neįrodyta.

Teismas, įvertino ir aplinkybę, kad ginčo skelbimas (reklama) Google buvo prieinamas trumpą laikotarpį, nuo 2013-05-10 iki 2013-06-17.

Sprendė, kad teismui netenkinus ieškovo reikalavimų dėl pripažinimo, kad panaudodamas žymenį „Tokvila“ ginčo reklamos tekste ir raktiniuose žodžiuose, atsakovė UAB „Mototoja“ pažeidė ieškovės teisę į juridinio asmens pavadinimą, ieškovės kaip registruoto prekių ženklo savininko, teises bei teisėtus interesus, atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nėra tada ir pagrindo spręsti klausimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau teismas pažymėjo, kad esant priešingam veiksmų vertinimui, byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigė, jog ieškovė dėl atsakovės veiksmų patyrė žalą, kadangi UAB „Ernst&Young Baltic“ ataskaitos duomenimis, dėl ginčo reklamos nebuvo parduotas nė vienas automobilis. Teismas vadovavosi šia ataskaita, atsižvelgdamas į tai, kad ji buvo atlikta, ištyrus konkrečiai prie reklamos prisijungusių vartotojų duomenis.

Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė ieškinį.

Dėl priešieškinio

Teismo vertinimu, atsakovė UAB „Mototoja“ visų pirma neįrodė suinteresuotumo ginčyti ieškovės prekės ženklo registraciją, nes UAB „Mototoja“ nėra įregistravusi savo prekės ženklo, o jeigu ir būtų įregistravusi – ieškovės ir atsakovės ženklai tikėtina būtų visiškai skirtingi, todėl nebūtų jokių apsunkinimų atskirti ieškovės ir atsakovės teikiamas paslaugas. Teismas sutiko su ieškovės atsikirtimais, kad žymuo „Tokvila“ yra ne tik ieškovės prekių ženklas, bet ir juridinio asmens pavadinimas, išskirtinis žodis, nenaudojamas bendrinėje lietuvių kalboje ir joje neturintis jokios savarankiškos prasmės, todėl reali ginčo tikimybė tarp dviejų prekės ženklų (tuo atveju, jeigu atsakovas registruotų prekės ženklą toms pačioms paslaugoms) dėl paslaugų kilmės tapatybės yra eliminuota, ypač vertinant ieškovės deklaruojamą sąžiningo verslo praktiką.

Sprendė, kad ieškovė įrodė, jog prekės ženklas yra naudojamas iš tikrųjų, kadangi iš pateiktų į bylą įrodymų nustatė, kad prekių ženklas „Tokvila“ nuolat yra naudojamas verslo dokumentacijoje, įvairaus pobūdžio pristatymuose, akcijose ir reklaminėje medžiagoje ir kad šio ženklo savininkas teikia įvairias su automobilių aptarnavimu ir remontu susijusias paslaugas. Apie ginčijamų 37 klasės paslaugų teikimą yra skelbiama viešai ieškovo prekių ženklu pažymėtuose interneto puslapiuose http://www.tokvila.lt/apie-toyota-servisa/, http://www.tokvila.lt/toyota-kebulu-remontas/, http://www.tokvila.lt/automobilių-plovyklos-paslaugos/. Ieškovo pateiktus įrodymus, dėl prekių ženklo naudojimo ginčijamų paslaugų atžvilgiu, teismas vertino pakankamais, todėl netikslino ieškovės pareigos teikti papildomus įrodymus dėl kiekvienos konkrečios paslaugos, kurios, atsižvelgiant į ieškovės veiklą – automobilių techninis aptarnavimas ir remonto servisas, teikimas nuolatiniame automobilių priežiūros ir remonto procese yra akivaizdus ir visuotinai žinomas. Atsakovė ieškovės pateiktų įrodymų ir teikiamų paslaugų realumo nepaneigė.

Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė priešieškinį.

Dėl baudos skyrimo

Nustatė, kad ieškovė pareiškė prašymą skirti atsakovei baudą už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą priešieškinį.

Vertino, jog nors teismas ir pripažino priešieškinį nepagrįstu, ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti atsakovo nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ginčai dėl prekių ženklo registracijos panaikinimo dėl nenaudojimo yra pakankamai sudėtingi, o kiekvieno asmens suvokimas apie galimai jo pažeistas teises – individualus ir nepriklausomas nuo jo interesus atstovaujančių profesionalių teisininkų dalyvavimo. Todėl išlieka didelė tikimybė, kad atsakovė priešieškinį pareiškė, sąžiningai tikėdamasi, kad jos teisės yra pažeistos.

Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus teismas netenkino ieškovės prašymo skirti atsakovei baudą CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinęs ieškinio ir priešieškinio, teismas šalių bylinėjimosi išlaidų neatlygino.

Iš ieškovės ir atsakovės valstybės naudai priteisė po 7 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (t. III, b. l. 130 – 139).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantė UAB „Tokvila“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

Dėl teisių į juridinio asmens pavadinimą

Šalies argumentai

Teigia, kad ieškovė niekada nebuvo suteikusi atsakovei teisės naudoti savo juridinio asmens pavadinimą ginčo reklamoje ir kaip raktinį žodį, todėl atsakovės atlikti veiksmai – ieškovės juridinio asmens padavimo panaudojimas ginčo reklamoje yra juridinio asmens pavadinimo panaudojimas pažeidžiant ieškovės teises.

Žemesnės instancijos teismas

Ginčo reklamos tekstas kelia painiavą, leidžia daryti klaidingas prielaidas dėl dviejų bendrovių tarpusavio sąsajų, nes informacijos apie UAB „Tokvila“ tariamai galima rasti interneto tinklalapyje www.mototoja.lt. Konkurento juridinio asmens pavadinimo naudojimas internetinės paieškos sistemoje kaip raktinio žodžio yra teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimas.

Dėl teisių į prekių ženklą pažeidimo

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad dėl ieškovės juridinio asmens pavadinimo naudojimo ginčo reklamoje ir kaip raktinio žodžio neatsirado visuomenės suklaidinimo tikimybė. Šį nesutikimą grindžia šias argumentais: 1) šalys veikia toje pačioje srityje ir toje pačioje rinkoje; ieškovės prekių ženklas „Tokvila“ įregistruotas 35 klasėje; 2) atsakovės ginčo reklamos žymuo „Tokvila“ tapatus ieškovės prekių ženklo žodinei daliai; 3) ginčo reklamoje nėra nurodyta, jog tai užsakyta bei apmokėta reklama; 4) visuomenės suklaidinimą lemia ne tik ieškovės prekių ženklo panaudojimas ginčo reklamoje, bet ir prekės ženklo naudojimas raktiniuose žodžiuose.

Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teiginiais, kad šalių pavadinimai yra visiškai nepanašūs, abi bendrovės Lietuvos vartotojui gerai žinomos, todėl nėra suklaidinimo tikimybės. Šį nesutikimą grindžia šias argumentais: 1) pažeidimas pasireiškė ne dėl žymens panašumo, o dėl ieškovei priklausančio žymens nesąžiningo naudojimo konkurentui reklamuojantis. Panaudojusi svetimą prekės ženklą atsakovė sukėlė painiavą ir sudarė galimybes vartotojui suklysti. 2) Suklydimo tikimybės nepanaikina vartotojų pastabumo laipsnis. Negali būti pripažinta teisė rinkos dalyviams savo komercinėje veikloje nevaržomai naudoti jų konkurentams priklausančius žymenis.

Dėl nesąžiningos konkurencijos

Pirmosios instancijos teismas skundžiamajame sprendime nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė neatliko nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Teigia, jog atsakovės veiksmai, susiję su ginčo reklama, laikytini nesąžiningos konkurencijos veiksmais, nes ji žymenį panaudojo savavališkai, dėl to sukeliant ar tikėtinai sukeliant painiavą ir siekiant pasinaudoti ieškovės prekės ženklo reputacija.

Be to teismas lakoniškai pasisakė dėl atsakovės veiksmų Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, apsiribojęs nurodymu, jog atsakovės ginčo reklama nesudaro bendro įspūdžio, galinčio suklaidinti vartotoją dėl juridinių asmenų ekonominio bendrumo ar dėl reklamuojamų prekių ir paslaugų kilmės. Apeliantės nuomone, reklama siejama su ieškovės, o ne su atsakovės įmone, todėl gali būti paveiktas ekonominis vartotojų elgesys.

Dėl atsakovės įtakos ginčo reklamos užsakymui ir turiniui

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, rėmėsi UAB „ICONA“ nurodytais motyvais, jog UAB „Canvas“ nėra Google atstovas Lietuvoje ar sertifikuotas partneris, neturi įgaliojimų veikti Google vardu, teikti paaiškinimus apie Google paiešką ar Google adWords veikimo principus, tačiau ieškovės pateikto įrodymo neįvertino. Pažymėjo, kad reklamą užsakė atsakovė, ji pasirinko raktinius žodžius ir dinaminę skelbimo parinktį, todėl būtent atsakovė atsakinga už reklamą, kuri paskelbta.

Dėl ginčo reklamos trukmės

Atsiliepimas

Teismas nevertino įrodymų, susijusių su reklamos trukme, tiesiog konstatavo, kad ginčo reklama Google buvo prieinama trumpą laikotarpį. Atkreipė dėmesį į UAB „ICONA“ atsiliepime nurodytą trukmę – reklamos kampanija truko nuo 2013-02-14 iki 2013-06-27, kurios metu su raktiniu žodžiu „Tokvila“ buvo įvedamas kitas žodis ar frazė; pirmoji sąskaita už reklamą atsakovei pateikta 2013-02-27. Be to pirmosios instancijos teismas buvo įpareigojęs trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, pateikti prieigos prie Google adWords paskyros duomenis, leidžiančius nustatyti reklamos datas, tačiau šie duomenys nebuvo pateikti. Teigia, kad ginčo reklama truko nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2013-06-27.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl turtinės ir neturtinės žalos

UAB „Ernst&Yong Baltic“ ataskaitoje prisijungusių vartotojų duomenys nebuvo tirti, todėl teismas neteisingai konstatavo, jog turtinė žala nebuvo padaryta. Į ieškovės pateiktus įrodymus (UAB „Grant Thornton Rimess“ žalos paskaičiavimo ataskaitą), kuriuose remtasi vidutiniu pelno paskaičiavimu, atsižvelgta nebuvo. Galiausiai, pirmosios instancijos teismas dėl neturtinės žalos, jos dydžio visiškai nepasisakė (t. III, b. l. 165 – 180).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Mototoja“ prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su skundžiamu sprendimu grindžia šiais motyvais:

Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje surinkus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovė ir ieškovė Lietuvos vartotojams yra gerai žinomos kaip Toyota automobilių prekybos ir paslaugų atstovės; vartotojo pastabumo laipsnis yra itin aukštas, nes prekės yra aukštos kokybės ir brangios, o sprendimas pirkti automobilį nebus priimtas tik peržiūrėjus reklamą. Be to šalių pavadinimai nepanašūs, klientai šių bendrovių pagal pavadinimus negali sumaišyti. Teismas pagrįstai nesirėmė UAB „Canvas“ (Sertekmedia) pateiktais įrodymais, nes ši bendrovė nėra kompetentinga, turi specialias žinias teikti išaiškinimus (išvadas) apie AdWords skelbimų sukūrimą.Atsakovė nebuvo informuota apie reklamos vizualų vaizdą viešoje paieškoje, taip pat nebuvo informuota apie galimus variantus, taikant dinaminę arba statinę parinktį, jai nebuvo išaiškinta ir šalių sutarta, jog paieškos žodis bus atkartotas reklamos nuorodoje. Pažymėjo, jog atsakovė nebuvo suinteresuota savo reklamoje panaudoti ieškovės pavadinimą. Kai tik sužinojo apie galimą ieškovės teisių pažeidimą, tą pačią dieną (2013-06-27) ginčo reklama vartotojams tapo nepasiekiama. Aplinkybė, jog atsakovė ir UAB „ICONA“ bendradarbiavo (vykdė projektus, buvo išrašomos sąskaitos) neįrodo, kad ginčo reklama truko nuo 2013 m. vasario mėn.Atsakovės nuomone, kad UAB „Grant Thornton Rimess“ žalos paskaičiavimo ataskaitos duomenys (metodika) grįsti prielaidomis ir neteisingi. Šalys veiklos per internetą nevykdo, o ieškovės pateiktoje vertinimo ataskaitoje teigiama, kad potencialūs automobilių pirkėjai atsiranda internetinės svetainės pagalba. Apeliantė, teigdama, jog dėl atsakovės veiksmų nesudarė 38 naujų automobilių pardavimo sandorių, dėl ko patyrė 47 202,85 Eur netiesioginių nuostolių, šiuos nuostolius pagrįsti turėjo pateikti įrodymus. Kadangi apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių argumentų dėl teismo nepriteistos neturtinės žalos, palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus (t. IV, b. l. 7 – 19).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „ICONA“ prašo atmesti skundą ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

UAB „Tokvila“ ir UAB „Mototoja“ yra tarpusavyje konkuruojančios bendrovės, oficialūs Toyota atstovai Lietuvoje. Tai reiškia, jog yra gerai žinomos vartotojams, todėl dėl paslaugų kilmės jie negali būti suklaidinti. UAB „Grant Thornton Rimess“ ataskaita nepatikima, nes Lietuvos rinkoje veikia penki oficialūs Toyota atstovai, o įvertinta tik dviejų prekeivių pardavimai, netirta kokios buvo automobilių pirkimo tendencijos 2012, 2011 ir 2010 metais (t. IV, b. l. 1 – 6).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Ieškovė UAB „Tokvila“ įkurta 1994 metais (t. I, b. l. 11). Ieškovės vardu yra registruotas prekių ženklas „Tokvila“ (fig., paraiškos padavimo data 2005m. spalio 21 d., reg. Nr. 53723, registruota 35 ir 37 klasei) (t. I, b. l. 14).

Atsakovė UAB „Mototoja“ įregistruota 2003 m. gruodžio 29 d. (t. I, b. l. 53, 132).

Ieškovė UAB „Tokvila“ ir atsakovė UAB „Mototoja“ yra oficialūs automobilių gamintojos „Toyota“ atstovai Lietuvoje, teikiantys šių automobilių pardavimo, remonto ir techninio aptarnavimo paslaugas; abi bendrovės Lietuvos vartotojams yra žinomos (t. I, b. l. 13 – 51; t. II, b. l. 80 - 95, 124 - 185).

Atsakovei UAB „Mototoja“ reklamos paslaugas teikia trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „ICONA“. UAB „Mototoja“ ir UAB „ICONA“ 2013 m. vasario 14 d. paslaugų teikimo sutartimi Nr. 2013/02/14 susitarė dėl reklamos paslaugų tiekimo, t. y. raktinių žodžių, susijusių su atsakovės veikla bei reklaminių sakinių interneto svetainėse www.google.lt, www.linkedin.com ir www.faceboock.com planavimo, kūrybos, pateikimo, priežiūros paslaugų (t. I, b. l. 104 – 105).

2013 m. gegužės 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 170-13-16 antstolis S. M. konstatavo, kad interneto paieškos vartuose „Google“ paieškos laukelyje įvedus raktinius žodžius, tiesiogiai susijusius su UAB „Tokvila“ („tokvila“, www.tokvila.lt, „toyota Tokvila centras“, „Tokvila centras toyota“, „toyota centras Tokvila“, „toyota centras UAB Tokvila“, ši paieškos sistema pirmuoju siūlymu pateikia UAB „Mototoja“ puslapio reklamą ir tik po to - UAB Tokvila“ (t. I, b. l. 55 - 58).

Dėl teisių į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo

Apeliantė teigia, jog niekada nedavė sutikimo (nesuteikė teisės) atsakovei naudoti pavadinimą „Tokvila“, įskaitant ir šio pavadinimo naudojimą atsakovės ginčo reklamoje, kaip tokios reklamos teksto raktinė žodį (elementą) internetinės paieškos sistemoje „Google“.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.42 straipsnio 1 dalis nustato, kad neleidžiama įgyti teisių ir pareigų, prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu, arba naudoti kito juridinio asmens pavadinimą be jo sutikimo.

Bylos duomenimis ieškovė yra įregistravusi prekių ženklą „Tokvila“. Ieškovė ir atsakovė yra oficialūs automobilių gamintojos „TOYOTA“ atstovės Lietuvoje, t. y. jų veikla tapati, todėl jas vartotojai gali identifikuoti pagal skirtingus pavadinimus - „Tokvila“ ir „Mototoja“. Interneto paieškos vartuose „Google“ paieškos laukelyje įvedus raktinius žodžius „tokvila“, www.tokvila.lt, „toyota Tokvila centras“, „Tokvila centras toyota“, „toyota centras Tokvila“, „toyota centras UAB Tokvila“ buvo pateikiama ne apeliantės „Tokvila“, o atsakovės UAB „Mototoja“ (www.mototoja.lt) puslapio reklama.

Pagal Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punktą, įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu.

Atsakovė, sužinojusi aplinkybes dėl be sutikimo ginčo reklamoje ir raktiniuose žodžiuose naudojamo apeliantės pavadinimo, nedelsiant (2013-06-27) ėmėsi veiksmų, kad ginčo reklama vartotojams taptų iš viso nepasiekiama.

Taigi, nagrinėjamojoje byloje yra nustatytas faktas, jog internetinės paieškos sistemoje „Google“ įvedus raktinį žodį „Tokvila“, kuris yra apeliantės prekių ženklas ir pavadinimas tam tikrą laiką buvo vaizduojama atsakovės internetinio puslapio reklama.

Kadangi nagrinėjami bylai yra reikšminga nustatyti, ar reikėjo apeliantės sutikimo, kad internetinės paieškos sistemoje „Google“ įvesti raktinį žodį „Tokvila“, šios aplinkybės nustatinėtinos vertinant visuomenės suklaidinimo galimybę bei nesąžiningos konkurencijos aspektus.

Dėl teisių į prekių ženklą pažeidimo

Apeliantė teigia, jog visuomenės suklaidinimą dėl automobilių gamintojo Toyota atstovų lemia ne tik prekių ženklo panaudojimas ginčo reklamoje, bet ir prekės ženklo naudojimas raktiniuose žodžiuose.

Byloje nustatyta, kad atsakovės ginčo reklamos raktinis žodis „tokvila“ tapatus ieškovės pavadinimui bei prekių ženklo žodinei daliai, įregistruotai 35 klasėje. Bylos šalys veikia toje pačioje srityje, susijusioje su automobilių verslu, prekyba auto prekėmis, o tai padidina riziką, kad vartotojas gali supainioti abu prekių pardavėjus, kuomet ieškovė ir atsakovė laikytini konkurentėmis Konkurencijos įstatymo prasme.

Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad nežinojo paieškos raktinis žodis bus atkartotas reklamos nuorodoje, nežinojo apie ginčo reklamos teksto, kuriame yra žymuo „Tokvila“ viešą prieinamumą Google paieškoje.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „ICONA“ 2013-02-14 paslaugų teikimo sutarties pagrindu suteikė atsakovei reklamos paslaugas: parengė rekomenduojamą raktinių žodžių sąrašą, rekomenduojamus reklaminius tekstus, pati parinko dinaminę skelbimo parinktį ir prisijungusi prie Google AdWords sistemos patalpino informaciją, kuri buvo sugeneruota.

Taigi, atsakovė neįkėlė jokios informacijos, susijusios su ginčo reklama ir raktinių žodžių naudojimu. Šiuos veiksmus atliko reklamos paslaugas suteikęs trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „ICONA“.

Atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog reklamą užsakiusi atsakovė yra atsakinga už reklamą, kuri paskelbta, kadangi byloje nėra įrodymų, jog ginčo reklama nebuvo patalpinta dėl atsakovės tyčinių veiksmų (CPK 178 straipsnis).

Prekių ženklų įstatymo 1 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos expressis verbis, turi būti vertinama visuomenės suklaidinimo galimybė, bet ne faktinis suklaidinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2000).

Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) jurisprudencijoje pažymėta, kad dalies visuomenės suklaidinimo galimybė turi būti įvertinama globaliai (bendrai), atsižvelgiant į veiksnius, reikšmingus konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio (konceptualaus) konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, konkrečiai – jų skiriamaisiais ir dominuojančiais (svarbiausiais) elementais. Tai, kaip ženklus suvokia konkrečių prekių ar paslaugų vidutinis pirkėjas, turi lemiamą vaidmenį globaliai (bendrai) sprendžiant dėl suklaidinimo galimybės. Vidutinis vartotojas paprastai ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja jo atskirų detalių. Dėl šių priežasčių globaliai (bendrai) vertinant, vidutinis vartotojas turi būti laikomas protingai gerai informuotu, atidžiu ir apdairiu. Tačiau dėmesys turi būti atkreiptas į tai, kad vidutinis vartotojas tik retais atvejais turi galimybę tiesiogiai palyginti du skirtingus ženklus ir turi patikėti (remtis) nepilnais (netobulais, angl. imperfect) jų (ženklų) atvaizdais, kuriuos jis išlaikė savo atmintyje. Taip pat reikia turėti omenyje tai, kad vidutinio vartotojo dėmesio laipsnis yra skirtingas priklausomai nuo konkrečių prekių ar paslaugų kategorijos (žr. pvz., ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimą byloje Sabel BV v. Puma AG, Rudolf Dassler Sport, bylos Nr. C-251/95 (Rink. 1997, p. I-6191), 1998 m. rugsėjo 29 d. sprendimą byloje Canon Kabushiki Kaisha v. Metro-Goldwyn-Mayer Inc., bylos Nr. C-39/97 (Rink. 1998, p. I-5507), 1999 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Lloyd Schuhfabrik Meyer & Co. GmbH v. Klijsen Handel BV, bylos Nr. C-342/97, (Rink. 1999, p. I-3819), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2003; 2005 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2005).

Visuomenės klaidinimo galimybė yra fakto klausimas. Visuomenės klaidinimo tikimybė turi būti sprendžiama vertinant ieškovės (apeliantės) pateiktus įrodymus vartotojo požiūriu, t. y. taikant praktinius, o ne teorinius kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2000 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2000). Apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikusi vartotojų apklausos duomenų, kuriais gali būti įrodinėjamas visuomenės suklaidinimo faktas (CPK 178 straipsnis).

Apeliacinio teismo nuomone, kaip teisingai pastebima atsiliepime į apeliacinį skundą, kad šios bylos atveju yra svarbi ir ESTT praktika, kurioje konstatuojama, jog vien tik prekės ženklo ar įmonės pavadinimo panaudojimas nėra automatiškai pripažįstamas neteisėtu tokio žymens naudojimu ar nesąžiningu konkuravimu, o žymens (juridinio asmens pavadinimo ar prekės ženklo) savininkas gali uždrausti naudoti šį žymenį ne visais be išimties atvejais, o tik tada kai yra pažeidžiamos žymens funkcijos ir daromas, kurios daro neigiamą poveikį šio žymens skiriamajam požymiui ar geram jo vardui ir kai iš skelbimo gerai informuotas, protingas ir pastabus interneto vartotojas negali ar sunkiai gali suprasti, ar skelbime nurodytos prekės ar paslaugos yra kilusios iš žymens savininko ar su juo ekonomiškai susijusios įmonės. ESTT teismas išaiškino, jog „Gerą vardą turinčio prekių ženklo savininkas neturi teisės uždrausti, be kita ko, reklaminių pranešimų, kuriuos konkurentai rodo panaudodami šį prekių ženklą atitinkančius raktinius žodžius ir siūlydami ne paprasčiausią šio prekių ženklo prekių ar paslaugų imitaciją, o šio savininko prekėms ir paslaugomis alternatyvias prekes ir paslaugas, jei jais prekių ženklas nesilpninamas bei nejuodinamas ir ši esmės nepažeidžiamos šio prekių ženklo funkcijos“ (Europos Teisingumo Teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimas byloje Nr. C‑323/09 Interflora Inc., Interflora British Unit prieš Marks & Spencer plc, Flowers Direct Online Limited). Taigi tokiu atveju ieškovas turi įrodyti, kad jo prekės ženklas buvo silpninamas ar juodinamas, tačiau ieškovas šių aplinkybių jokiais įrodymais nepagrindė.

Byloje nustatyta, jog ieškovės ir atsakovės pavadinimai („Tokvila“ ir „Mototoja“) yra nepanašūs, todėl vartotojo suklaidinti negali.

UAB „Tokvila“ ir UAB „Mototoja“ veikia Vilniuje, tarpusavyje konkuruoja ir yra žinomos bendrovės, kadangi yra oficialūs Japonijos automobilių gamintojos „Toyota“ ir su jais susijusių paslaugų atstovai.

Nagrinėjamos bylos atveju yra svarbus vartotojo dėmesys (interesas), kuris orientuotas į konkrečią prekę ar paslaugas - automobilius „Toyota“ ir su jais susijusias paslaugas. Tai reiškia, kad vartotojo dėmesys koncentruojamas ties automobiliais „Toyota“, o ne juridinių asmenų pavadinimais, jų prekių ženklais.

Teisėjų kolegijos nuomone, vartotojas, susidomėjęs „Toyota“ automobiliais ir su jais susijusiomis paslaugomis, Google internetinėje paieškos sistemoje ne tik peržiūrės prekių ir paslaugų reklamą, bet ir susirinks jam svarbią ir aktualią informaciją (juridinių asmenų pavadinimus, kontaktus, siūlomas prekes ir paslaugas, kainas, vykdomas akcijas ir t. t.) apie visas Lietuvoje veikiančias įmones, prekiaujančias „Toyota“ automobiliais ir teikiančias paslaugas. Pagal viešai skelbiamus duomenis oficialūs Toyota atstovai Lietuvoje yra UAB „Tokvila“, UAB „Autotoja“, UAB „Mototoja“, UAB „Sovli“, UAB „Solorina“ ir UAB „Auresa“ (https://www.toyota.lt/dealers.json). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog vartotojo pastabumo laipsnis yra itin aukštas ir tokio vartotojo suklaidinimo tikimybės nėra.

Pažymėtina ir tai, jog tiek ieškovės, tiek ir atsakovės prekės parduodamos ne per internetą, o konsultuojant pardavimo (serviso) specialistams. Tokiu būdu ne tik vartotojai turi atitinkamų žinių apie šias prekes (ketina įsigyti arba jau yra įsigiję Toyota“ markės automobilį), todėl pirkėjo (vartotojo) suklaidinimo galimybė yra paneigiama ne tik dėl aukštesnio pirkėjų pastabumo lygio, bet ir dėl kvalifikuotos specialistų pagalbos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė yra pateikusi fotonuotrauką, kurioje yra pavaizduota UAB „Tokvila“ serviso darbuotojo priėmimo uniforma (t. II, b. l. 93). Skirtinga šalių pardavimo (serviso) specialistų apranga taip pat turi įtakos vartotojo suklaidinimo galimybei.

Dėl nesąžiningos konkurencijos

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai pasisakė dėl atsakovės veiksmų Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, nurodęs, jog atsakovės ginčo reklama nesudaro bendro įspūdžio, galinčio suklaidinti vartotoją dėl juridinių asmenų ekonominio bendrumo ar dėl reklamuojamų prekių ir paslaugų kilmės.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje (iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusios įstatymo redakcijos 16 straipsnio 1 dalis) pateikiamas nesąžiningos konkurencijos veiksmų sąrašas yra tik pavyzdinis, todėl nustatinėjant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistos konkurenciją reglamentuojančios teisės normos, neapsiribojama šiuo sąrašu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2014; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2008; 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2005). Konkretūs veiksmai nesąžiningos konkurencijos veiksmų aspektu vertintini pagal tai, ar jie prieštarauja ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, ir tai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas naudoti klaidinančią reklamą, kuri šiame įstatyme yra apibrėžta kaip reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti (Reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

Prekių ženklų pasirinkimas raktažodžiais ,,Google“ paieškos sistemoje laikytinas neatitinkančiu sąžiningai verslo praktikai ir geriems papročiams (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje 2A-1377/2014).

Iš UAB „ICONA“ 2013 m. liepos 24 d. atsakymo į UAB „Mototoja“ paklausimą paaiškinta, kad ginčo reklamos tekstas atsirado ne specialiai suvedus informaciją, o ši informacija atsirado dinaminio skelbimo parinktimi; dinaminio skelbimo antraštė (tekstas) veikia pagal raktinius žodžius; vartotojui įvedus tam tikrą frazę reklaminė antraštė sugeneruojama su tuo raštiniu žodžiu (t. I, b. l. 112). UAB „ICONA“, sertifikuotos Google Inc agentūros, teigimu, Google AdWords naudojimo taisyklės nedraudžia naudoti kitos įmonės pavadinimo, produkto ar prekės ženklo kaip paieškos raktinio žodžio, tačiau registruoto prekės ženklo naudojimas gali būti ribojamas rodant reklaminius tekstus (t. I, b. l. 113).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog: 1) ginčo reklamą ir raktinius žodžius į internetinę erdvę patalpino trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „ICONA“ bei atsakovei nebuvo žinoma aplinkybė apie apeliantės komercinėje veikoje naudojamo pavadinimo įkėlimą į ginčo reklamą ir raktinius žodžius, o sužinojusi aplinkybes dėl ginčo reklamoje ir raktiniuose žodžiuose naudojamo apeliantės pavadinimo be jos sutikimo, nedelsiant (2013-06-27) ėmėsi veiksmų, kad ginčo reklama vartotojams taptų nepasiekiama, 2) Google AdWords naudojimo taisyklės nedraudžia naudoti kitos įmonės pavadinimo, produkto ar prekės ženklo kaip paieškos raktinio žodžio ir byloje nėra įrodymų dėl draudimo Lietuvoje registruotą prekės ženklą „Tokvila“ naudoti reklaminiuose tekstuose, sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir laikytina atsakinga už konkurenciją ir reklamą reglamentuojančių teisės normų pažeidimą.

Dėl ginčo reklamos trukmės

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo reklama Google buvo prieinama trumpą laikotarpį, nuo 2013 m. gegužės 10 d. iki 2013 m. birželio 17 d.

Iš UAB „ICONA“ 2013 m. liepos 24 d. atsakymo į UAB „Mototoja“ paklausimą nustatyta, jog ieškinyje minimas skelbimas viešai Google paieškoje atsirado 2013 m. gegužės 8 d. (t. I, b. l. 113). Iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį matyti, kad UAB „Mototoja“ reklamos kampaniją 2013 m. vasario 14 d. paslaugų sutarties pagrindu vykdė (vykdo) UAB „ICONA“ (t. I, b. l. 93), ginčo reklama viešai prieinama Google paieškos sistemoje tapo tik 2013 m. gegužės 8 d. (t. I, b. l. 94). 2013 m. vasario 14 d. paslaugų teikimo sutartyje Nr. 2013/02/14 nėra nurodyta, jog šalys susitarė būtent dėl ginčo reklamos paslaugų (t. I, b. l. 104 – 105). 2013 m. vasario 27 d. sąskaitoje už reklamą nėra identifikuotos suteiktos reklamos paslaugos. Ginčo reklamos ir raktinių žodžių naudojimas konstatuotas 2013 m. gegužės 20 d. (t. I, b. l. 55 - 58).

Atsižvelgus į išdėstytą, apeliacinio skundo argumentai, jog UAB „ICONA“ atsiliepime į ieškinį teigė, kad reklamos kampanija truko nuo 2013 m. vasario 14 d. iki 2013 m. birželio 27 d., kurios metu su raktiniu žodžiu „Tokvila“ buvo įvedamas kitas žodis ar frazė; pirmoji sąskaita už reklamą atsakovei pateikta 2013 m. vasario 27 d., atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl turtinės žalos

Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad UAB „Ernst&Young Baltic“ ataskaitos duomenimis dėl ginčo reklamos nebuvo parduotas nė vienas automobilis (t. II, b. l. 202 - 219). Teismas vadovavosi šia ataskaita, atsižvelgdamas į tai, kad ji buvo atlikta, ištyrus konkrečiai prie reklamos prisijungusių vartotojų duomenis.

Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik į atsakovės pateiktą UAB „Ernst&Yong Baltic“ ataskaitą, o į UAB „Grant Thornton Rimess“ žalos paskaičiavimo ataskaitą, kurioje remtasi vidutiniu pelno paskaičiavimu, neatsižvelgė.

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

Iš UAB „Ernst&Young Baltic“ ataskaitos nustatyta, jog ši bendrovė atliko dėl ginčo reklamos galimai patirtos UAB „Tokvila“ žalos vertinimą (kiek UAB „Tokvila“ būtų sudariusi sandorių, jeigu nebūtų ginčo reklamos); skaičiavimai atlikti remiantis vidutiniu vieno naujo automobilio pardavimo pelnu ir UAB „Tokvila“ galimai prarastų naujų automobilių pardavimo sandorių skaičiumi (t. II, b. l. 209). Iš UAB „Grant Thornton Rimess“ žalos paskaičiavimo ataskaitos nustatyta, kad ši bendrovė apskaičiavo kiek UAB „Tokvila“ būtų sudariusi sandorių, jeigu nebūtų ginčo reklamos; skaičiavimuose taikė prarastų pardavimo sandorių skaičiaus nustatymo metodą (t. II, b. l. 38).

Apeliantė teigia, jog UAB „Grant Thornton Rimess“ ataskaita remiasi vidutinio bendrojo pelno, tenkančio parduotam naujam automobiliui, paskaičiavimu, todėl ja turi būti vadovaujamasi (t. III, b. l. 179). Atsakovė teigia, jog UAB „Grant Thornton Rimess“ ataskaita nepatikima, nes: 1) šalys veiklos per internetą nevykdo; 2) apskaičiuojant ieškovės negautas pajamas nebuvo atskaitytos visos sąnaudos bei mokėtini mokesčiai; 3) atskaitoje yra įvertinti tik dviejų iš penkių „Toyota“ automobilių atstovų vidutinis procentinis rinkos didėjimas; 4) neatsižvelgta į kitus kriterijus: sezoniškumą, automobilių pirkimo tendencijas, vartotojų ekonominį pajėgumą, atstovų investicijas į reklamą ir pan.

Taigi, apeliantė nesutinka su UAB „Ernst&Young Baltic“ ataskaitos duomenimis, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, juos kritikuoja, nurodo, kad dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų nesudarė 38 naujų automobilių pardavimo sandorių, tačiau, kad pašalinti visus prieštaravimus, apeliacinės instancijos teismo neprašo skirti byloje ekspertizę.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

Pažymėtina ir tai, kad siekiant prisiteisti negautas pajamas, susijusias su nesudarytais 38 naujų automobilių pardavimo sandoriais, teismui turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad apeliantė patyrė realius nuostolius.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė negautas pajamas, dėl 38 automobilių pardavimo sandorių nesudarymo, įrodinėja tik UAB „Grant Thornton Rimess“ žalos paskaičiavimo ataskaitos duomenimis, kurie yra priešingi UAB „Ernst&Young Baltic“ ataskaitos duomenims, neprašė skirti ekspertizę, taip pat teismui nėra pateikti duomenys, pagrindžiantys sandorių, dėl 38 automobilių pardavimo realumo (CPK 178 straipsnis), teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė prašomos priteisti 47 202,85 Eur turtinės žalos neįrodė.

Dėl neturtinės žalos

Neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Pagrindinės neturtinės žalos dydžio kriterijų nuostatos reglamentuojamos CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalyse: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje. Šios vertybės laikomos pažeistomis, jeigu įrodoma, kad pasikeitė asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004).

Sutiktina su apelianto argumentu, jog negali būti pripažinta teisė rinkos dalyviams savo komercinėje veikloje nevaržomai naudoti jų konkurentams priklausančius žymenis, tačiau pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovės žymens funkcijos buvo pažeistos, t. y. atsakovė padarė neigiamą poveikį ieškovės žymens skiriamajam požymiui ir (arba) geram jo vardui (CPK 178 straipsnis).

Nesant duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovės pavadinimo panaudojimas ginčo reklamoje ir kaip raktinio žodžio (elemento), turėjo neigiamos įtakos ieškovės dalykinei reputacijai, apeliantės reikalavimas dėl 13 506,71 Eur (46 636 Lt) neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

Apibendrinus išdėstytą, ir atsižvelgus į tai, kad byloje yra nustatytas faktas, jog apeliantės pavadinimas (prekių ženklas) buvo naudojamas atsakovės internetinio puslapio reklamoje ir kaip raštinis žodis (elementas), tačiau apeliantė neįrodė visuomenės (vartotojo) suklaidinimo galimybės, o taip pat byloje nėra nustatyti Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies pažeidimai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinį skundą atmestus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliantei nepriteistinas (CPK 93, 98 straipsniai).

Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius 562,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme(t. IV, b. l. 21, 22).

Atsižvelgus į tai, jog prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11. punkte nurodytus rekomenduojamus priteisti maksimalius dydžius (713,90 Eur × 1,3), spręstina atsakovei UAB „Mototoja“ iš apeliantės UAB „Tokvila“ priteisti 562,65 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 302 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės UAB „Tokvila“ (j. a.k. 110590949, Žalgirio g. 122, Vilnius) atsakovės UAB „Mototoja“ (j. a. k. 110900052; Ukmergės g. 425, Vilnius) naudai 562,65 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėAntanas RudzinskasEgidijus Žironas