- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-30
- Bylos Nr.
- 2-2776-553/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01353-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- UAB „Mototoja“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Icona“
- Ieškovas
- UAB „Tokvila“
dalyvaujant ieškovo atstovams adv. Arūnui Šidlauskui, adv. Gediminui Pranevičiui, P. I., Ž. J.-A.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Tokvila“ patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Mototoja“ dėl teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo, prekių ženklo savininko teisių pažeidimo, nesąžiningos konkurencijos veiksmų, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir atsakovo UAB „Mototoja“ priešieškinį ieškovui UAB „Tokvila“ dėl prekės ženklo registracijos panaikinimo, trečiasis asmuo UAB „Icona“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti, kad panaudodamas žymenį „Tokvila“ ginčo reklamos tekste ir raktiniuose žodžiuose, atsakovas UAB „Mototoja“ pažeidė ieškovo teisę į juridinio asmens pavadinimą, ieškovo kaip registruoto prekių ženklo savininko, teises bei teisėtus interesus, atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 46 636,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 162 982,00 Lt turtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas buvo įkurtas 1994 metais. Tai yra pirmasis, didžiausias Japonijos automobilių gamintojo TOYOTA pardavimo, remonto ir techninio aptarnavimo centras Lietuvoje. UAB „Tokvila“ centre suteikiamas visas kompleksas paslaugų, reikalingų TOYOTA automobilių įsigijimui ir jų eksploatacijai. Ypatingai sėkminga UAB „Tokvila“ veikla buvo daug kartų įvertinta, kas demonstruoja didelį ieškovo žinomumą ir aukštą ieškovo vardo reputaciją. Ieškovas, siekdamas sustiprinti pavadinime naudojamo žymens „Tokvila“ išskirtinumą, žymenį „Tokvila“ papildomai naudoja ir kaip prekių ženklą. Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure ieškovo vardu yra registruotas prekių ženklas „Tokvila“, kurio pagrindinį žodinį elementą sudaro ieškovo pavadinime naudojamas žymuo „Tokvila“. Atsakovas yra nuo 2003 m. įsteigta bendrovė, prekiaujanti TOYOTA ir Lexus automobiliais bei teikianti automobilių remonto paslaugas. 2013-03-15 ieškovas pastebėjo, kad interneto paieškos sistemoje Google, įvedus raktinį žodį „tokvila“, aukščiausioje pozicijoje pateikiamas užrašas „Tokvila“, nuoroda į atsakovo interneto puslapį ir teiginys „Oficialus Toyota centras – išskirtiniai pasiūlymai!“, t.y. Ginčo reklama. Analogiška ginčo reklama pateikiama paieškos sistemoje, įvedus ir kitus raktinius žodžius. Šalys sutinka, kad ginčo reklama yra atsakovo reklamą, kurią internete patalpino trečiasis asmuo, veikdamas 2013-02-14 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 2013-02-14 tarp trečiojo asmens ir atsakovo pagrindu. Ieškovas teigia, kad atsakovui naudojant ginčo reklamą, buvo pažeistos ieškovo teisės ir teisėti interesai. Ieškovas niekada nėra suteikęs atsakovui teisės bet kokiu būdu naudoti savo juridinio asmens pavadinimą, įskaitant ir naudojimą atsakovo ginčo reklamoje, kaip tokios reklamos teksto elementą ir/ar raktinį žodį. Akivaizdu, kad atsakovas ieškovo juridinio asmens pavadinimą panaudojo, siekdamas suklaidinti interneto vartotojus ir nesąžiningai nukreipti potencialius klientus ne į ieškovo, bet į atsakovo interneto puslapį. Ginčo reklamos tekstas netgi gerai informuotam vartotojui kelia painiavą, leidžia klaidingai preziumuoti, kad ieškovas ir atsakovas yra tarpusavyje susijusios įmonės, nes informacijos apie UAB „Tokvila“ tariamai galima rasti interneto puslapyje www.mototoja.lt. Nagrinėjamu atveju, visuomenės klaidinimo galimybė yra akivaizdi, ne tik dėl to, kad atsakovo ginčo reklamoje panaudotas žymuo „Tokvila“ yra tapatus ieškovo prekių ženklo žodinei daliai, bet ir dėl to, kad žymuo „Tokvila“ atitinka ieškovo juridinio asmens pavadinimą; šalys užsiima identiška veikla, abu veikia Vilniuje ir siūlo identiškas prekes ir kt. Ieškovas teigia, kad dėl pažeidimų juridinio asmens pavadinimo apsaugos ir prekių ženklo savininko teisių apsaugos srityse, atsakovo veiksmai yra traktuotini kaip neleistini nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Nagrinėjamu atveju, ginčo reklama negali būti pripažinta teisėta, nes reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, reklamos pateikimo būdas ar forma yra tokie, kad reklamos vartotojas gali suvokti numanomą neteisingą reklamos teiginį, t. y. kad reklama yra siejama su ieškovo, o ne su atsakovo įmone. Ieškovas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašo patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad 2013-02-14 atsakovas ir trečiasis asmuo sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 2013-02-14, kurios pagrindu trečiasis asmuo atsakovui teikė reklamos paslaugas. Tuo pagrindu trečiasis asmuo parengė rekomenduojamą raktinių žodžių sąrašą ir rekomenduojamus reklaminius tekstus bei remdamasi savo patirtimi, parinko dinaminę skelbimo parinktį bei patalpino su atsakovo veikla susijusią reklamą. Atsakovas ar jo darbuotojai nėra tiesiogiai užsiregistravę Google AdWords sistemoje, kurioje įkelta reklama, nesijungė ir nėra prisijungę prie šios sistemos, nėra tiesiogiai įkėlę jokios informacijos, susijusios su ginčo reklama. Nurodo, kad Google tarptautinės taisyklės leidžia naudoti tiek raktiniuose žodžiuose, tiek tuos pačius raktinius žodžius reklaminiuose tekstuose žymenis, kurie nėra registruoti Google AdWorks sistemoje kaip prekiniai ženklai. Ieškovo žiniomis, iki ieškinio pateikimo teismui dienos, nebuvo draudimo naudoti „Tokvila“ žymens reklamoje ar paieškos raktiniuose žodžiuose. Atsakovas iš esmės nežinojo apie ginčo reklamos teksto, kuriame yra žymuo „Tokvila“, viešą prieinamumą Google paieškoje. Jokios informacijos apie tokios reklamos prieinamumą atsakovas iki ieškinio gavimo neturėjo. Trečiojo asmens atsakymas, priešingai nei nurodo ieškovas, nepatvirtina ieškovo teiginių, kad žymuo „Tokvila“ buvo naudojamas kaip reklamos dalis ar raktinis žodis jau nuo 2013-02-14. Pažymi, kad jei ieškovas realiai būtų užsiminęs atsakovui apie ginčo reklamą, apie tariamą jo teisių pažeidimą, tokia ginčo reklama iš viešos paieškos tą pačią dieną būtų pašalinta. Priešingai nei nurodo ieškovas, atsakovas taip pat yra gerai žinomas rinkoje, turi gerą vardą ir reputaciją, nes Lietuvos rinkoje atsakovas veikia jau daug metų, yra įgyvendinęs ne vieną projektą, įvertintas ir apdovanotas įvairiose kategorijose, nominacijose, todėl nepagrįstai teigiama, kad atsakovas tyčia siekė pasinaudoti ieškovo vardu. Ieškovo įsitikinimu, įmonės pavadinimo bei prekės ženklo savininkas negali savaime, visais atvejais drausti panaudoti konkretų žymenį paieškos raktiniuose žodžiuose naudojantis Google AdWords sistema. Tai prieštarauja sveikai ir sąžiningai konkurencijai, pažeidžia visuomenės, vartotojų interesus, kurie, naudojantis vis labiau populiarėjančiomis interneto paslaugomis, negalėtų gauti atitinkamą ieškovo teikiamoms prekėms ar paslaugoms alternatyvią informaciją. Europos S. T. Teismo praktika patvirtina, kad žymens savininkas gali uždrausti naudoti šį žymenį kaip paieškos raktinį žodį ne absoliučiai visais atvejais, o tik dėl konkrečių reklamų, žinučių, kurios yra parodomos panaudojant raktinius žodžius su minimu žymeniu bei kurios pažeidžia žymens funkcijas, daro neigiamą poveikį šio žymens skiriamajam požymiui arba geram jo vardui ir pan. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad žymens „Tokvila“ panaudojimas raktiniuose žodžiuose bei ginčo reklamoje gali suklaidinti vartotojus, nes esami ir potencialūs TOYOTA gamintojo automobilių ar paslaugų pirkėjai Lietuvoje, pamatę ginčo reklamą, tikrai nebuvo suklaidinti, kadangi vartotojams yra gerai žinoma, jog nors ieškovas ir atsakovas vykdo analogišką veiklą, šios įmonės yra skirtingos. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, jog vartotojai, atidarę ginčo reklamą, realiai pasinaudojo atsakovo paslaugomis. Atsakovo įsitikinimu, ieškovas nepagrindė jokiais įrodymais reikalavimo dėl neturtinės žalos, neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų. Atsakovas pažymi, kad žymens panaudojimas paieškos raktiniame žodyje savaime nėra laikomas neteisėtu panaudojimu ar nesąžiningu konkuravimu. Ieškovo reikalaujamas neturtinės žalos kompensacijos dydis taip pat yra niekuo nepagrįstas, ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl tokios sumos paskaičiavimo. Atsakovo teigimu, ieškovas taip pat neteisingai paskaičiavo negautas pajamas.
Trečiasis asmuo pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad akivaizdu, jog esami ieškovo arba atsakovo klientai, pamatę ginčo reklaminį skelbimą, nebus suklaidinti dėl reklamuojamų prekių ar paslaugų kilmės, nes nors ir vieną kartą pasinaudoję ieškovo arba atsakovo paslaugomis, jie prisimins ir žinos, kad ieškovas ir atsakovas yra skirtingos įmonės. Vertinant naujų klientų pastabumo laipsnį, konstatuotina, kad jis bus itin aukštas, nes ieškovo ir atsakovo teikiamos paslaugos susijusios su prekėmis, kurios yra brangios ir perkamos ypatingai retai. Tokie vartotojai paprastai jau iš anksto yra surinkę informaciją, kokios įmonės prekiauja tam tikros markės automobiliais. Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad vartotojais, įvesdami į paieškos lauką pavadinimą „Tokvila“, nedaro atsitiktinės ar neapibrėžtos paieškos, o ieško konkrečios įmonės, todėl pamatę reklamoje pavadinimą „Mototoja“, nedelsdami supras, kad šiame skelbime pateikiama informacija ne apie ieškovą. Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovas taip pat gerai žinomas rinkoje, turi gerą vardą ir reputaciją. Pagal bylos duomenis, ginčo reklamos nuoroda per visą kampanijos laikotarpį buvo aktyvuota tik 848, kai su raktiniu žodžiu „tokvila“ buvo įvedamas kitas žodis ar frazė ir tik 104 kartus vartotojai aktyvavo reklamą, kai žymuo buvo „tokvila“. Nėra pagrindo teigti, kad tokia mažareikšmė veika, jeigu ji būtų pripažinta neteisėta, galėjo sudaryti kliūtis ieškovui naudotis savo prekių ženklu. Atsakovas gavęs ieškinį tą pačią dieną nutraukė žymens „tokvila“ naudojimą ginčo reklamoje. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad jo prekių ženklas yra žinomas ar turi reputaciją Lietuvoje. Atsakovo ginčo reklama nepažeidžia ieškovo teisių, todėl žymens „tokvila“ naudojimas yra leistinas ir nedaro žalos ieškovo prekių ženklo skiriamajam požymiui. Trečiojo asmens įsitikinimu, ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos. Trečiojo asmens nuomone, ieškovo atlikta patirtos žalos ataskaita nėra išsami ar objektyvi, todėl ja negalima remtis nustatinėjant patirtą turtinę žalą.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo iš dalies panaikinti prekių ženklo „Tokvila“ (fig., paraiškos padavimo data 2005-10-21, registravimo data 2007-01-16, reg. Nr. 53723) registraciją, panaikinant prekių ženklo registre visas nurodytas 35 klasės paslaugas ir dalį nurodytų 37 klasės paslaugų (antikorozinis apdorojimas; padangų protektorių atnaujinimas; sudilusių ar iš dalies išardytų mašinų ir mechanizmų atnaujinimas; sudilusių ar iš dalies išardytų variklių atnaujinimas; taisyklių informacija; mašinų ir mechanizmų montavimas, techninė priežiūra ir taisymas; padangų vulkanizavimas; transporto priemonių poliravimas; transporto priemonių plovimas; transporto priemonių techninė priežiūra; transporto priemonių techninės priežiūros stotys; transporto priemonių tepimas; transporto priemonių taisymas; transporto priemonių valymas); priteisti iš ieškovo atsakovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas nuo prekių ženklo įregistravimo momento nenaudojo prekės ženklo „Tokvila“ 35 klasės paslaugoms ir iš dalies 37 klasės paslaugoms, nes tokių paslaugų ieškovas niekuomet neteikė, todėl yra teisinis pagrindas pagal Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 47 straipsnio 2 dalies nuostatas iš dalies panaikinti prekių ženklo „Tokvila“ registraciją, kas taip pat įtakotų ieškovo reiškiamo ieškinio pagrįstumą.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė teismui atsiliepimą į priešieškinį, kuriame prašo priešieškinį atmesti ir skirti atsakovui 10 000,00 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, visą baudos sumą sumokant į valstybės biudžetą.
Paaiškino, kad atsakovas neturi subjektinės teisės, kurią galėtų ginti, pareikšdamas priešieškinį dėl ieškovo prekių ženklo registracijos panaikinimo (iš dalies). Kasacinio teismo išaiškinimu, PŽĮ 47 str. 2 d. ratio legis yra sumažinti ginčų tarp dviejų prekių ženklų kilimo tikimybę, kai nėra tinkamo prekių ženklo aktyvaus naudojimo rinkoje ekonominio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-19 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2010). Tuo tarpu esamoje situacijoje ginčo tarp dviejų prekių ženklų neegzistuoja ir negali egzistuoti. Atsakovas nėra registravęs prekių ženklų, kurie galėtų būti pagrindas prekių ženklų ginčui tarp šios bylos ieškovo ir atsakovo ateityje. Pabrėžia, kad žymuo „Tokvila“ yra ne tik ieškovo prekių ženklas, bet ir juridinio asmens pavadinimas, išskirtinis žodis, nenaudojamas bendrinėje lietuvių kalboje ir joje neturintis jokios savarankiškos prasmės. Ieškovo nuomone, atsakovas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų priešieškinio teiginiams pagrįsti. Akivaizdu, kad pagal Nicos klasifikaciją prekių ženklo naudojimas vidinėje bei išorinėje verslo dokumentacijoje bei įvairiapusiškame įmonės pristatyme visuomenei, negalėtų būti priskiriamas jokiai kitai klasei, išskyrus 35. Ieškovas nurodo, kad atsakovui turėtų būti suprantama, kad iš tiesų nors „naudojimo iš dalies“ sąvokos tikslas – nepanaikinti prekių ženklų, kurie nebuvo naudoti žymint konkrečią prekių kategoriją, panaudojimo galimybių, vis dėl to iš prekių ženklo savininko negalima atimti bet kokios prekių, kurios, nors ir nėra absoliučiai tapačios prekėms, kurių naudojimas iš tikrųjų buvo įrodytas, nėra iš esmės ir skirtingos bei priklauso tai pačiai grupei, kuri gali būti suskirstyta tik savavališkai, apsaugos. Iš informacijos visumos akivaizdu, kad ieškovo prekių ženklas yra naudojamas visam spektrui su automobilių priežiūra ir remontu susijusių paslaugų, kurios netgi negalėtų būti teikiamos atsietai viena nuo kitos. Todėl visiškai nesuprantamas šia vieša informacija disponuojančio atsakovo prašymas naikinti ieškovo prekių ženklo registraciją daliai 37-os klasės paslaugų, kurioms šis ženklas yra registruotas. Visos ieškovo teikiamos paslaugos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios. Ieškovas nurodo, kad atsakovas yra nesąžiningas, kadangi būdamas verslininkas ir atstovaujamas advokato, jis reiškia akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, Tokiais savo veiksmais tikėtina siekia vilkinti bylos nagrinėjimą, todėl jam turėtų būti skirta bauda.
Trečiasis asmuo pateikė teismui atsiliepimą į priešieškinį, kuriame prašo priešieškinį tenkinti ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad pagal PŽĮ 47 straipsnio 2 dalį, ženklo registracija gali būti panaikinta, jeigu per penkerius metus po ženklo registracijos liudijimo išdavimo dienos arba per penkerius metus nuo apsaugos tarptautinės registracijos ženklui suteikimo Lietuvos Respublikoje dienos ženklo savininkas Lietuvos Respublikoje iš tikrųjų nepradėjo ženklu žymėti prekių ir (ar) paslaugų, kurioms tas ženklas buvo įregistruotas, arba jeigu ženklas nebuvo naudojamas penkerius metus iš eilės, išskyrus atvejus, kai naudoti ženklą sutrukdė rimtos ir nuo ženklo savininko valios nepriklausančios aplinkybės. Ieškovas žymenį „Tokvila“ yra įregistravęs Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure (2015-10-21) 35 ir 37 klasės paslaugoms žymėti. Kaip ir ieškovas pats nurodo, jis vykdo automobilių gamintojo TOYOTA pardavimo, remonto ir techninio aptarnavimo veiklą. Ieškovas taip pat nurodo, kad šį ženklą intensyviai naudoja bendrovės komercinėje-reklaminėje veikloje, įskaitant interneto puslapį, elektroninį susirašinėjimą, įmonės firminius blankus, reklaminius lankstinukus ir kitas reklamas. Trečiasis asmuo pabrėžia, kad 35 klasėje nurodytos reklamos paslaugos yra reklamos paslaugų teikimas kitiems asmenims, todėl ieškovui neteikiant jokių reklamos paslaugų kitiems asmenims, o tik reklamuojant savo ženklą galima konstatuoti, kad prekių ženklas „Tokvila“ nebuvo naudojamas 35 klasės paslaugoms susijusioms su reklama. Visos kitos 35 klasėje registruotos paslaugos taip pat nebuvo naudojamos. Tas pats paminėtina ir apie 37 klasę, kurioje ieškovas neteikė niekada tokių paslaugų kaip antikorozinis apdorojimas; padangų protektorių atnaujinimas; sudilusių ar iš dalies išardytų mašinų ir mechanizmų atnaujinimas ir kitos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu, ieškovo atstovai patikslintą ieškinį prašė tenkinti ir priešieškinį atmesti, o atsakovo atstovai su ieškiniu nesutiko ir palaikė priešieškinio reikalavimus.
Ieškovo ieškinys netenkinamas.
Ieškovas ieškinį grindžia aplinkybėmis, kad atsakovas, panaudodamas žymenį „Tokvila“ ginčo reklamos tekste ir raktiniuose žodžiuose interneto paieškos sistemoje Google, pažeidė ieškovo teisę į juridinio asmens pavadinimą, ieškovo kaip registruoto prekių ženklo savininko, teises bei teisėtus interesus, atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir tuo ieškovui padarė 6 636,00 Lt neturtinę ir 162 982,00 Lt turtinę žalą.
Tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybių, kad UAB „Tokvila“ buvo įkurta 1994 metais, o UAB „Mototoja“ – 2003 metais, kad ieškovo vardu yra registruotas prekių ženklas „Tokvila“ (fig., paraiškos padavimo data 2005-10-21, reg. Nr. 53723, registruota 35 ir 37 klasei) (t.1, b. l. 11, 14).
Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 170-13-16 buvo konstatuota, kad 2013-05-20 interneto paieškos vartuose „Google“ paieškos laukelyje įvedus raktinius žodžius, tiesiogiai susijusius su UAB „Tokvila“ („tokvila“, www.tokvila.lt, „toyota Tokvila centras“, „Tokvila centras toyota“, „toyota centras Tokvila“, „toyota centras UAB Tokvila“, ši paieškos sistema pirmuoju siūlymu pateikia UAB „Mototoja“ puslapio reklamą ir tik po to - UAB Tokvila“ (t. 1, b. l. 55-59).
Civilinio kodekso (toliau - CK) 2.42 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad juridinis asmuo, kurio teisė į pavadinimą yra pažeista dėl to, kad kitas asmuo neteisėtai naudoja pirmojo pavadinimą, arba dėl to, kad kitas asmuo turi ar naudoja pavadinimą, kuris neatitinka šio kodekso 2.39 straipsnio reikalavimų, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų juridinį asmenį nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakeisti pavadinimą ir atlyginti tais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą, o jeigu pažeista šio straipsnio 1 dalis, – taip pat reikalauti, kad asmuo perduotų viską, ką gavo prisidengęs ar naudodamas pavadinimą be jo savininko sutikimo.
Prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos suteikia įregistruoto prekių ženklo savininkui išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu.
Konkurencijos įstatymo (toliau - KĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekių ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekių ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis.
Pagal Europos Teisingumo Teismo išaiškinimą, prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti konkurentui pasinaudojant šiam prekių ženklui tapačiu raktiniu žodžiu, kurį šis konkurentas pasirinko pagal nuorodų teikimo internete paslaugos sistemą be šio savininko sutikimo, reklamuoti prekes ir paslaugas, tapačias toms, kurioms įregistruotas minėtas prekių ženklas, kai toks naudojimas gali pažeisti prekių ženklo funkcijas; toks naudojimas pažeidžia prekių ženklo kilmės nuorodos funkciją, jei pagal šį raktažodį rodoma reklama pakankamai informuotam, protingai pastabiam interneto vartotojui neleidžia arba sunkiai leidžia suprasti, ar skelbime nurodytos prekės arba paslaugos yra kilusios iš prekių ženklo savininko ar su juo ekonomiškai susijusios įmonės, ar, priešingai, iš trečiojo asmens; kalbant apie kilmės nuorodos funkciją, pažymėtina, kad kai iš trečiojo asmens skelbimo galima suprasti, jog tarp trečiojo asmens ir prekių ženklo savininko egzistuoja ekonominis ryšys, reikia daryti išvadą, kad daroma žala šio prekių ženklo kilmės nuorodos funkcijai; be to, kai iš skelbimo nematyti, kad egzistuoja ekonominis ryšys, tačiau jis yra toks neaiškus dėl atitinkamų prekių ar paslaugų kilmės, kad pakankamai informuotas, protingai pastabus interneto vartotojas, remdamasis reklamine nuoroda ir prie jo pridėtu komerciniu pranešimu, negali žinoti, ar reklamos davėjas yra trečiasis asmuo prekių ženklo savininko atžvilgiu, ar, priešingai, jis yra ekonomiškai su juo susijęs, tokiu atveju taip pat reikia daryti išvadą, kad daroma žala šiai prekių ženklo funkcijai (Europos Teisingumo Teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimas byloje Nr. C‑323/09).
Šalies argumentai
Ieškovas teigia, jog jo teisė į juridinio asmens pavadinimą yra pažeista tuo, kad ginčo reklamos tekstas „Tokvila – Mototoja.lt“ netgi gerai informuotam vartotojui kelia painiavą, leidžia klaidingai preziumuoti, jog UAB „Tokvila“ ir UAB „Mototoja“ yra tarpusavyje susijusios įmonės, nes informacijos apie UAB „Tokvila“ tariamai galima rasti interneto puslapyje www.mototoja.lt. Tokiu būdu ieškovas pripažįsta, kad jo teisių pažeidimas šiuo aspektu yra todėl, jog vartotojas gali būti suklaidintas ir nesuprasti, kad UAB „Tokvila“ ir UAB „Mototoja“ yra skirtingos įmonės ir užuot kreipęsis į ieškovą, kreipsis į atsakovą. Ieškovas savo, kaip prekių ženklo savininko, teisių pažeidimą suvokia tapataus ieškovui priklausančio prekių ženklo žodinei daliai žymens „Tokvila“ panaudojimą ginčo reklamoje, nes ženklo žodinė dalis ir žymuo yra tapatūs ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę dėl TOYOTA atstovų. Ieškovas pripažįsta, kad teisė uždrausti konkurentui pasinaudoti jo prekių ženklui tapačiu raktiniu žodžiu gali būti realizuojama tik tuomet, kai toks naudojimas gali pažeisti prekių ženklo funkcijas. Teigdamas, kad ginčo reklamos paskelbimu buvo atlikti neteisėti nesąžiningos konkurencijos veiksmai, ieškovas nurodė, kad iš šios reklamos vartotojas gali suvokti numanomą neteisingą (klaidinantį) reklamos teiginį, kad reklama yra siejama su ieškovo, o ne su atsakovo įmone.
Atsižvelgiant į ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, ieškovui tenka pareiga įrodyti vartotojų suklaidinimo tikimybę, ginčo reklamoje panaudojant ieškovo juridinio asmens pavadinimą ir prekių ženklo žodinę dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė tokio suklaidinimo tikimybės. Nustatyta, kad ir ieškovas UAB „Tokvila“, ir atsakovas UAB „Mototoja“ yra oficialūs automobilių gamintojos „TOYOTA“ atstovai Lietuvoje, teikiantys šių automobilių pardavimo, remonto ir techninio aptarnavimo paslaugas. Nepriklausomai nuo skirtingo šių bendrovių įkūrimo laiko (UAB „Tokvila“ įkurta 1994 m., o UAB „Mototoja“ – 2003 m.), abi bendrovės Lietuvos vartotojams yra žinomos – šalys teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius savo žinomumą (t. 1, b. l. 13-51, t. 2, b. l. 80-95, 124-185), ir nepaneigė viena kitos pateiktų įrodymų. Todėl teismas, vertindamas pateiktus įrodymus ir remdamasis asmeniniu žinojimu (patirtimi), sprendžia, kad abi bendrovės yra gerai žinomos Lietuvos vartotojui, besidominčiam TOYOTA automobiliais ir su jais susijusiomis paslaugomis. Teismas sutinka su trečiojo asmens argumentais, kad nagrinėjamuoju atveju vartotojo pastabumo laipsnis yra itin aukštas, todėl nėra tokio vartotojo suklaidinimo tikimybės. Vartotojo aukštą pastabumo laipsnį sąlygoja prekės – aukštos kokybės ir brangūs Japonijos gamintojos „TOYOTA“ automobiliai ir su jais susijusios paslaugos. Teismo vertinimu, nei buvęs, nei esamas, nei būsimas UAB „Tokvila“ klientas negali supainioti UAB „Tokvila“ ir UAB „Mototoja“, nes bendrovių pavadinimai yra visiškai nepanašūs. Buvę ir esami klientai objektyviai negali neatsiminti ir sumaišyti, kad TOYOTA automobilį pirko ir su juo susijusias paslaugas gavo iš UAB „Tokvila“, o ne iš UAB „Mototoja“, kaip ir atvirkščiai. Naujo kliento suklaidinimo tikimybę paneigia tai, kad protingo vartotojo standartą atitinkantis asmuo, norintis pirkti TOYOTA automobilį, pradžioje atliks rinkos tyrimą ir išsiaiškins, kas ir kokiomis sąlygomis prekiauja automobiliais TOYOTA. Tokiu atveju jiems neatskirti UAB „Tokvila“ ir UAB „Mototoja“, kuomet apie abi bendroves viešai yra prieinama visa informacija, o bendrovių pavaidinimai yra visiškai skirtingi, nėra jokios tikimybės. Teismo nuomone, pardavėjo, iš kurio bus perkama brangi prekė, pasirinkimą gali sąlygoti arba esami komerciniai ryšiai ir to apspręstos palankesnės pirkimo sąlygos, arba tiesiog prekės kaina, o ne bendrovė, kaip po tokia dėl jos žinomumo.
Teismo vertinimu, atsakovo rodoma ginčo reklama, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus ir vartotojo specifiką, nesudaro bendro įspūdžio, galinčio suklaidinti vartotoją dėl juridinių asmenų tapatumo, ekonominio bendrumo ar dėl reklamuojamų prekių ir paslaugų kilmės.
Todėl konstatuoti ieškovo, kaip juridinio asmens pavadinimo ir prekių ženklų savininko, teisių pažeidimą ar nesąžiningą konkurenciją , nėra pagrindo (PŽĮ 38 str. 1 d. 2 p.; CK 2.42 str. 2 d., KĮ 15 str. 1 d. 1 p.).
Be to, byloje nėra įrodyta, kad būtent atsakovas užsakė ir įtakojo ginčo reklamos turinį. Ieškovas, teigdamas, kad ginčo reklama yra parašyta, atsakovui sąmoningai panaudojant žymenį „Tokvila“, pateikė UAB „Canvas“ rašytinius paaiškinimus, esą paieškos sistemoje „Google“ ginčo skelbimas buvo suformuotas žmogaus ranka (t. 1, b. l. 75-79).
Atsakovas UAB „Mototoja“ nuo pareikšto ieškinio gynėsi tuo, kad esą ginčo reklama yra Google AdWords paslaugos pagalba suformuotas reklaminis tekstas ir tik užsiregistravęs adwords.google.com vartotojas turi galimybę įkelti reklaminę medžiagą, nustatyti parametrus, o atsakovas jokios prieigos neturi ir jokios informacijos nekėlė. Siekdamas pagrįsti atsikirtimus, atsakovas pateikė teismui 2013-02-14 sudarytą Paslaugų teikimo sutartį Nr. 2013/02/14, kuria UAB „ICONA“ (toliau- Vykdytojas) įsipareigojo UAB „Mototoja“ (toliau – Užsakovas) teikti reklamos paslaugas, t. y. raktinių žodžių, susijusių su Užsakovo veikla bei reklaminių sakinių nurodytose interneto svetainėse planavimo, kūrybos, pateikimo ir priežiūros paslaugas, o Užsakovas už jas atsiskaityti (t. 1, b. l. 104-105). UAB „ICONA“ 2013-07-24 rašte pateikė paaiškinimą, kad ginčo skelbimo antraštė (skelbimo tekstas) atsirado ne specialiai žmogui suvedus informaciją ar bandant pakenkti, o dinaminio skelbimo parinktimi. UAB „ICONA“ taip pat nurodė, kad UAB „Canvas“ nėra Google atstovas Lietuvoje ar sertifikuotas Google partneris ir neturi specialių įgaliojimų veikti Google vardu, teikti išaiškinimus apie Google paiešką ar Google AdWords veikimo principus (t. 1, b. l. 110-114). Ieškovai šių aplinkybių nepaneigė ir įrodymų, sudarančių pagrindą vertinti, kad UAB „Canvas“ turi specialių žinių, teismui nepateikė. Todėl teismas vertina, kad aplinkybė, jog atitinkamą ginčo reklamos turinį užsakė ir įtakojo atsakovas, liko neįrodyta.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įvertino ir aplinkybę, kad UAB „ICONA“ duomenimis, ginčo skelbimas (reklama) Google buvo prieinamas trumpą laikotarpį 2013-05-10 iki 2013-06-17 (t. 1, b. l. 110-114).
Teismui netenkinus ieškovo reikalavimų dėl pripažinimo, kad panaudodamas žymenį „Tokvila“ ginčo reklamos tekste ir raktiniuose žodžiuose, atsakovas UAB „Mototoja“ pažeidė ieškovo teisę į juridinio asmens pavadinimą, ieškovo kaip registruoto prekių ženklo savininko, teises bei teisėtus interesus, atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau teismas pažymi, kad esant priešingam veiksmų vertinimui, byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia, jog ieškovas dėl atsakovo veiksmų patyrė žalą – UAB „Ernst&Young Baltic“ ataskaitos duomenimis, dėl ginčo reklamos nebuvo parduotas nė vienas automobilis (t. 2, b. l. 202-219). Teismas vadovaujasi šia ataskaita, atsižvelgdamas į tai, kad ji buvo atlikta, ištyrus konkrečiai prie reklamos prisijungusių vartotojų duomenis.
Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus teismas vertina, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė ieškinį, todėl jis netenkinamas (CPK 178 str.).
Atsakovo priešieškinis netenkinamas.
Prekių ženklų įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Ženklo registracija gali būti panaikinta, jeigu per penkerius metus po ženklo registracijos liudijimo išdavimo dienos ženklo savininkas Lietuvos Respublikoje nepradėjo naudoti ženklo ar rimtai nesirengė juo žymėti prekes ir (ar) paslaugas, kurioms tas ženklas buvo įregistruotas, arba jeigu ženklas nebuvo naudojamas penkerius metus iš eilės, išskyrus atvejus, kai naudoti ženklą sutrukdė rimtos priežastys, pavyzdžiui, importo suvaržymas ar kitos nuo ženklo savininko valios nepriklausančios aplinkybės.
Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas naudojimo iš tikrųjų sąvoką, nurodė, kad atsižvelgti į tai, jog tokio reikalavimo ratio legis yra sumažinti ginčų tarp dviejų prekių ženklų kilimo tikimybę, kai nėra tinkamo prekių ženklo aktyvaus naudojimo rinkoje ekonominio pagrindo. Tačiau šiuo reikalavimu nesiekiama įvertinti komercinės sėkmės arba kontroliuoti ekonominės įmonės strategijos ar juolab suteikti apsaugos tik didelio masto prekių ženklų naudojimui (žr., pvz., Bendrojo Teismo 2005 m. birželio 7 d. sprendimas Lidl Stiftung and Co. v. Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir dizainui), T-303/03, Rink. 2005, p. II-01917, 34 punktas). Tačiau prekių ženklas turi būti naudojamas tokia apimtimi, kad būtų išlaikoma ar sukuriama rinkos dalis prekių ženklu saugomoms prekėms ar paslaugoms, kitaip tariant, jog tai būtų pakankamas prekių ženklo savininko rimtų ketinimų įgyti (ar išlaikyti) komercinę poziciją atitinkamoje rinkoje patvirtinimas. Būtent šis klausimas turi būti „kertinis“, kai sprendžiama, ar yra pagrindas panaikinti konkretų įregistruotą prekių ženklą dėl nenaudojimo ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2010).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisės normos, įtvirtintos PŽĮ 47 straipsnio 2 dalies konstrukcijoje, expressis verbis nekalbama apie suinteresuotą asmenį, tačiau bet kokiu atveju taikytina bendroji civilinio proceso taisyklė, nustatyta CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Priklausomai nuo konkrečių susiklosčiusių materialinių teisinių santykio pobūdžio, gali skirtis ir asmens suinteresuotumo vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2011).
CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Teismo vertinimu, atsakovas UAB „Mototoja“ visų pirma neįrodė suinteresuotumo ginčyti ieškovo prekės ženklo registraciją, nes UAB „Mototoja“ nėra įregistravusi savo prekės ženklo, o jeigu ir būtų įregistravusi – ieškovo ir atsakovo ženklai tikėtina būtų visiškai skirtingi, todėl nebūtų jokių apsunkinimų atskirti ieškovo ir atsakovo teikiamas paslaugas. Teismas sutinka su ieškovo atsikirtimais, kad žymuo „Tokvila“ yra ne tik ieškovo prekių ženklas, bet ir juridinio asmens pavadinimas, išskirtinis žodis, nenaudojamas bendrinėje lietuvių kalboje ir joje neturintis jokios savarankiškos prasmės, todėl reali ginčo tikimybė tarp dviejų prekės ženklų (tuo atveju, jeigu atsakovas registruotų prekės ženklą toms pačioms paslaugoms) dėl paslaugų kilmės tapatybės yra eliminuota, ypač vertinant ieškovo deklaruojamą sąžiningo verslo praktiką.
Be to, teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog prekės ženklas yra naudojamas iš tikrųjų. Atsakovas reikalauja panaikinti prekių ženklo „Tokvila“ (fig., paraiškos padavimo data 2005-10-21, registravimo data 2007-01-16, reg. Nr. 53723) registraciją, panaikinant prekių ženklo registre visas nurodytas 35 klasės paslaugas ir dalį nurodytų 37 klasės paslaugų (antikorozinis apdorojimas; padangų protektorių atnaujinimas; sudilusių ar iš dalies išardytų mašinų ir mechanizmų atnaujinimas; sudilusių ar iš dalies išardytų variklių atnaujinimas; taisyklių informacija; mašinų ir mechanizmų montavimas, techninė priežiūra ir taisymas; padangų vulkanizavimas; transporto priemonių poliravimas; transporto priemonių plovimas; transporto priemonių techninė priežiūra; transporto priemonių techninės priežiūros stotys; transporto priemonių tepimas; transporto priemonių taisymas; transporto priemonių valymas). Ieškovas, siekdamas pagrįsti prekių ženklo naudojimą nurodytoms paslaugoms, teismui pateikė įrodymus (t. 1, b. l. 12-54, t. 2, b. l. 68-98), pagrindžiančius aplinkybes, kad prekių ženklas „Tokvila“ nuolat yra naudojamas verslo dokumentacijoje, įvairaus pobūdžio pristatymuose, akcijose ir reklaminėje medžiagoje ir kad šio ženklo savininkas teikia įvairias su automobilių aptarnavimu ir remontu susijusias paslaugas. Apie ginčijamų 37 klasės paslaugų teikimą yra skelbiama viešai ieškovo prekių ženklu pažymėtuose interneto puslapiuose http://www.tokvila.lt/apie-toyota-servisa/, http://www.tokvila.lt/toyota-kebulu-remontas/, http://www.tokvila.lt/automobilių-plovyklos-paslaugos/. Ieškovo pateiktus įrodymus dėl prekių ženklo naudojimo ginčijamų paslaugų atžvilgiu teismas vertino pakankamais, todėl netikslino ieškovo pareigos teikti papildomus įrodymus dėl kiekvienos konkrečios paslaugos, kurios, atsižvelgiant į ieškovo veiklą – automobilių techninis aptarnavimas ir remonto servisas, teikimas nuolatiniame automobilių priežiūros ir remonto procese yra akivaizdus ir visuotinai žinomas. Atsakovas ieškovo pateiktų įrodymų ir teikiamų paslaugų realumo nepaneigė.
Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus teismas vertina, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė priešieškinį, todėl jis netenkinamas (CPK 178 str.).
Ieškovas pareiškė prašymą skirti atsakovui baudą už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą priešieškinį. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005;2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010;2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Savo teisėmis dalyvaujantys byloje asmenys privalo naudotis nepiktnaudžiaudami (CK 1.2 str. 1 d., 1.137 str. 3 d.; CPK 7 str. 2 d.), t. y. savo teises įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo nepažeidžia ir nevaržo kitų asmenų teisių, nedaro žalos kitiems asmenims, neprieštarauja įgyvendinamos teisės prigimčiai, atitinka civilinio proceso tikslus. Asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar asmuo elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimo sąžiningai naudotis savo teisėmis pažeidimas yra piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Taigi, visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Konstitucijos 28 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., CPK 7 str.). CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki dvidešimties tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Taigi, šių teisės normų turinio analizė suponuoja išvadą, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013). Nors teismas pripažino pareikštą priešieškinį nepagrįstu, ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti atsakovo nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ginčai dėl prekių ženklo registracijos panaikinimo dėl nenaudojimo yra pakankamai sudėtingi, o kiekvieno asmens suvokimas apie galimai jo pažeistas teises – individualus ir nepriklausomas nuo jo interesus atstovaujančių profesionalių teisininkų dalyvavimo. Todėl išlieka didelė tikimybė, kad atsakovas priešieškinį pareiškė, sąžiningai tikėdamas, kad jo teisės yra pažeistos. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus teismas netenkina ieškovo prašymo skirti atsakovui baudą CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Netenkinus ieškinio ir priešieškinio, šalių bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.).
Iš ieškovo ir atsakovo valstybės naudai priteisiama po 7 EUR teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo UAB „Tokvila“ ieškinio netenkinti.
Atsakovo UAB „Mototoja“ priešieškinio netenkinti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Tokvila“ ir atsakovo UAB „Mototoja“ po 7 EUR teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.