- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2024-11-05
- Bylos Nr.
- e2A-1352-657/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09609-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė, Rūta Palunskaitė
- Atsakovas
- E. P.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Relidita“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Labokaitės ir Rūtos Palunskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Relidita“ ieškinį atsakovui E. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Relidita“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo E. P. 24 233,49 Eur skolą už įrangos nuomą ir remonto detales, 2 073,12 delspinigius, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovės ir trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. vasario 18 d., 2020 m. birželio 18 d. ir 2021 m. sausio 4 d. sudarytų įrangos nuomos sutarčių pagrindu ieškovė perdavė trečiajam asmeniui laikinai valdyti ir naudotis ieškovei priklausančią įrangą, o trečiasis asmuo įsipareigojo ją naudoti sutartyje nustatyta tvarka ir mokėti nuomos mokestį. Įsipareigojimų pagal minėtas sutartis įvykdymui užtikrinti trečiasis asmuo 2020 m. vasario 18 d., 2020 m. birželio 18 d. ir 2021 m. sausio 4 d. išrašė ir pateikė ieškovei 3 paprastuosius neprotestuotinus vekselius: 50.820 Eur, 42 350 Eur ir 50 578 Eur sumoms. Atsakovas, kuris yra trečiojo asmens generalinis direktorius, laidavo pagal šiuos vekselius už trečiojo asmens prievolių įvykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Trečiasis asmuo 2023 m. birželio – liepos mėn. grąžino ieškovei įrangą pagal visas tris nuomos sutartis, tačiau už įrangos nuomą pilnai neatsiskaitė. Trečiajam asmeniui Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartimi buvo iškelta restruktūrizavimo byla. RUAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizavimo byloje Nr. eB2-415-413/2024 teismas 2024 m. sausio 31 d. nutartimi patvirtino ieškovės 26 412,69 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą. Trečiajam asmeniui neįvykdžius prievolės pilnai sumokėti ieškovei už įrangos nuomą ir įrangos remonto detales pagal nuomos sutartis, atsakovui kaip laiduotojui kyla pareiga solidariai atsakyti ieškovei.
4. Vekseliai nustatytais terminais pateikti apmokėti nebuvo. Trečiojo asmens pasirašyti vekseliai, ieškovei praleidus vekseliuose jų pateikimo apmokėti terminus, neturi vertybinių popierių galios. Tačiau tai nereiškia, kad vekseliai yra negaliojantys ar išnykę tie sandoriai, kurių pagrindu vekseliai buvo išduoti. Šiuo atveju vekseliai patvirtina trečiojo asmens prievolę sumokėti už įrangos nuomą, o ieškovės vekselių turėjimas patvirtina, kad trečiasis asmuo iki šiol nėra atsiskaitęs.
Šalies argumentai
5. Atsakovas E. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, kad pasirašyti vekseliai nebuvo laiku pateikti apmokėti, todėl ieškovė prarado teisę kreiptis į notarą dėl reikalavimų apmokėti vekselius patenkinimo ne ginčo tvarka. Pasibaigus vekselių galiojimui, kaip vertybinių popierių, galiojimui, pasibaigė ir atsakovo laidavimas, nes pastarasis laidavo tik už vekselius, o ne už vekseliais prisiimtus įsipareigojimus. Be to, pasikeitus vekselių formai, t. y. iš vertybinio popieriaus tapus paprastu skolos rašteliu, negalioja ir laidavimas, nes laidavimas šiuo atveju yra tiesiogiai susijęs tik su pačiais vekseliais, o ne jais užtikrintų įsipareigojimų įvykdymu.
7. Ieškovės ir trečiojo asmens sudarytų sutarčių 5.10 punktuose negalėjo būti numatyta sąlyga, jog būsimos prievolės bus užtikrintos vekseliais, nes šis vertybinis popierius negali būti ateityje atsirasiančios neapibrėžtos ir sąlyginių požymių turinčių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone, o iki sutarčių sudarymo trečiasis asmuo jokių skolinių įsipareigojimų ieškovei neturėjo. Šiuo atveju tokie vekseliai negalėjo būti išduoti, todėl negalėjo būti ir laiduojama už juos.
8. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovo E. P. 24 233,49 Eur skolą, 2 073,17 Eur palūkanas, 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 647 Eur bylinėjimosi išlaidas.
10. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo RUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bendrovės vadovo atsakovo E. P., 2020 m. vasario 18 d. (50 820 Eur), 2020 m. birželio 18 d. (42 350 Eur) ir 2021 m. sausio 4 d. (50 578 Eur) pasirašė paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kuriais trečiasis asmuo besąlygiškai įsipareigojo vekselio turėtojui, juos pateikus, sumokėti vekseliuose nurodytas sumas. Visuose trijuose vekseliuose nurodytos sumos apmokėjimas buvo užtikrintas atsakovo laidavimu, vekselyje padarant įrašą: „visos vekselio sumos, asmens kodas: (duomenys neskelbtini) Adresas: (duomenys neskelbtini)“ ir jį patvirtinus atsakovo parašu (ranka įrašytas vardas, pavardė, parašas). Vekselio formos trūkumų ar atsakovo parašo autentiškumo klausimai nebuvo keliami. Nors atsakovas nurodė, kad vekseliai negalėjo būti pasirašyti dėl būsimų įsipareigojimų, tačiau priešieškinio dėl vekselių nuginčijimo bendraisiais sandorių pagrindais byloje nereiškė.
11. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad vekseliais negalėjo būti užtikrinamas tinkamas sutartinių įsipareigojimų įvykdymas ateityje pagal jau sudarytas sutartis. Ieškovei (vekselio turėtojai) turint neapmokėtą vekselį išliko reikalavimo teisė vekselio laiduotojui (atsakovui), kuria ieškovė pasinaudojo, kreipdamasi į teismą. Kadangi vekseliais buvo užtikrintos tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos trys įrangos nuomos sutartys, ieškovė, laiku nepateikusi vekselių apmokėjimui, išlaikė teisę reikalauti skolos pagal įrangos nuomos sutartis priteisimo teismine tvarka.
12. Nors, kaip teigia atsakovas, vekselis trečiojo asmens buvo išduotas kaip užtikrinimo priemonė, siekiant užtikrinti trečiojo asmens prievolių įvykdymą pagal įrangos nuomos sutartis ir tik dalyje dėl įrangos grąžinimo, egzistuoja visos sąlygos, leidžiančios konstatuoti, kad tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad jis laidavo tik už įrangos grąžinimą, neatleidžia atsakovo nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Atsakovas, kaip fizinis asmuo, laiduodamas prisiėmė įsipareigojimus sumokėti ieškovei vekseliuose nurodytas sumas. Kadangi trečiasis asmuo iš dalies įvykdė savo įsipareigojimus kylančius iš įrangos nuomos sutarčių, tačiau dalies įsipareigojimų jau neįvykdys dėl restruktūrizacijos, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja neįvykdytos sutartinės prievolės dalies iš laiduotojo (atsakovo).
13. Įrangos kaina ir vekseliais užtikrintos sumos nėra tapačios. Nustačius, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę nuomos santykiai, atsakovui kilo įsipareigojimai pagal sutartį, o būtent: sutarčių 1.1., 5.1., 5.4., 5.9 punktais atsakovas (kaip laiduotojas) įsipareigojo naudoti įrangą sutartyje nustatyta tvarka ir nustatytais terminais mokėti nuomos mokestį; 5.7. punktu mokėti sutartus delspinigius; 7.1.2. punktu apmokėti ieškovui pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras už įrangos techninį, garantinį bei kitokį aptarnavimą, remontą, susijusį su įrangos eksploatavimu; 8.5 punktu įsipareigojo pasibaigus nuomos terminui ar nutraukus sutartį prieš terminą, grąžinti įrangą ieškovui tokios būklės, kokios ji buvo perdavimo trečiajam asmeniui dieną, atsižvelgiant į normalų įrangos susidėvėjimą. Sutarčių 9.2 punktu šalys susitarė, kad tuo atveju, jei trečiasis asmuo pablogina ar sugadina įrangą, jis įsipareigoja pilnai atlyginti ieškovui įrangos remonto išlaidas bei visus ieškovo dėl įrangos sugadinimo patirtus tiesioginius pagrįstus nuostolius. Tai, jog skolą pagal nuomos sutartį sudaro 24 233,49 Eur skolos už įrangos nuomą ir remonto detales bei 2 073,17 Eur delspinigiai, patvirtina byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros. Pagal 2022 m. spalio 31 d. sąskaitą REL2022 Nr. 548 neapmokėtas likutis yra 1 949,31 Eur, pagal 2022 m. lapkričio 10 d. sąskaitą REL2022 Nr. 572 – 262,82 Eur, pagal 2022 m. lapkričio 30 d. sąskaitą REL2022 Nr. 609 – 5 082 Eur, pagal 2022 m. gruodžio 31 d. sąskaitą REL2022 Nr. 646 – 5 082 Eur, pagal 2023 m. sausio 13 d. sąskaitą REL2023 Nr. 010 – 78,61 Eur, pagal 2023 m. sausio 23 d. sąskaitą REL2023 Nr. 024 – 75,54 Eur, pagal 2023 m. sausio 27 d. sąskaitą REL2023 Nr. 031 – 328,52 Eur, pagal 2023 m. sausio 31 d. sąskaitą REL2023 Nr. 039 – 5 082 Eur, pagal 2023 m. vasario 1 d. sąskaitą REL2023 Nr. 053 – 30,42 Eur, pagal 2023 m. vasario 21 d. sąskaitą REL2023 Nr. 080 – 726 Eur, pagal 2023 m. vasario 28 d. sąskaitą REL2023 Nr. 092 – 5 082 Eur, pagal 2023 m. birželio 2 d. sąskaitą REL2023 Nr. 284 – 454,27 Eur. Be to, Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 31 d. nutartimi RUAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizavimo byloje Nr. eB2-415-413/2024 patvirtino ieškovės 26 412,69 Eur kreditorinį reikalavimą, grindžiamą tais pačiais rašytiniais įrodomais kaip ir šioje byloje. Nei trečiasis asmuo, nei atsakovas skolos dydžio bei sudėties neginčijo.
14. Trečiajam asmeniui neįvykdžius prievolės sumokėti ieškovui už įrangos nuomą, remonto detales bei delspinigių, ieškovui buvo suteiktos papildomos garantijos reikalauti šios skolos grąžinimo iš atsakovo, kaip solidaraus skolininko. Nustačius, kad vekselių sumų apmokėjimas buvo užtikrintas atsakovo laidavimu, o skolininkė RUAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal vekselius jai tenkančių prievolių 26 412,69 Eur sumoje neįvykdė ir neįvykdys, ieškovės reikalavimas dėl neapmokėtos 26 412,69 Eur skolos pagal nuomos sutartis ir 2 073,17 Eur delspinigių priteisimo laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkintinas. Atsakovo prievolė, priešingai nei jis tvirtina, nėra pasibaigusi, todėl jam kyla atsakomybė įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
15. Atsakovas su ieškove laiku neatsiskaitė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas ir tenkintinas. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 647 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovas E. P. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas sprendimą priėmė, neatskleidęs bylos esmės, neįsigilinęs į visas bylos aplinkybes, neteisingai taikė materialines teisės normas, nesivadovavo aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, neatsižvelgė, jog vekselių reali paskirtis buvo užtikrinti išsinuomotos įrangos grąžinimą, todėl nepagrįstai darė išvadą, kad tarp šalių susiklostė faktiniai teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip nuomos teisiniai santykiai, o atsakovo nurodomos aplinkybės, kad jis laidavo tik už įrangos grąžinimą, neatleidžia jo nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Ieškovė ieškinyje patvirtino, jog visa įranga jai buvo grąžinta, todėl prievolės pagal vekselius buvo įvykdytos, o vekseliai turėjo būti grąžinti, laidavimas laikomas pasibaigusiu. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vekselio kaip vertybinio popieriaus prigimtį, savybes bei esmę ir neįvertino, jog nors įstatymas ir nedraudžia prievolių įvykdymui užtikrinti pasitelkti vekselį, tačiau pagal vekselio esmę, jis negali būti būsimų neapibrėžtų, sąlyginių prievolių užtikrinimo būdu.
16.2. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovės ir trečiojo asmens sudarytų Sutarčių 5.10 punktuose negalėjo būti numatyta sąlyga, jog būsimos prievolės bus užtikrintos vekseliais, nes šis vertybinis popierius negali būti ateityje atsirasiančių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone. Trečiasis asmuo jokių skolinių įsipareigojimų ieškovei neturėjo. Šiuo atveju tokie vekseliai apskritai negalėjo būti išduoti ir negalėjo būti laiduojama už juos.
16.3. Teismas visiškai nevertino vekselių apmokėjimo terminų, šių terminų praleidimo pasekmių, kas lėmė, jog netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias laiduotojo atsakomybę už vekselius, kurie yra tapę paprastais skolos rašteliais. Nepagrįstai nenustatė, jog laidavimas už vekselius, kurie yra tapę paprastais skolos rašteliais, yra akivaizdžiai pasibaigęs. Atsakovas laidavo konkrečiai už vekselius, o ne jais prisiimtus įsipareigojimus, toks laidavimas laikomas pasibaigusiu. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas nesinaudojo teise byloje reikšti priešieškinį dėl vekselių nuginčijimo bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Tai, kad atsakovas nereiškė priešieškinio byloje, nereiškia, kad jis apskritai neginčijo vekselių galiojimo, nes tai daryti jis galėjo, teikdamas atsiliepimą į ieškinį. Atsakovas neturėjo pagrindo teikti priešieškinio dėl vekselių nuginčijimo, kadangi, pasibaigus vekselių galiojimui, jie tapo paprastu skolos lapeliu, iš esmės vekseliai jau nėra vertybiniai popieriai.
16.4. Nei įmonei taikytas restruktūrizavimo procesas, nei bankroto procesas, nerodo, jog įmonė neatsiskaitys su kreditoriais, todėl teismas negalėjo nutarties motyvuoti tuo, jog ieškovė iš skolininkės skolos nebegalės atgauti. Tokie teismo teiginiai, jog reikalavimas atsakovui yra pagristas vien tuo pagrindu, jog trečiasis asmuo negalės grąžinti skolos ieškovei, yra nepagrįsti ir neteisėti, rodantys teismo išankstinį nusistatymą atsakovo ir trečiojo asmens atžvilgiu.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Relidita“ prašė skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
17.1. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reguliuojančias laidavimo teisinius santykius, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo ar procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ar įrodymų vertinimą. Apeliantas nenurodė nei vieno CPK 327 straipsnyje numatyto pagrindo, dėl kurio byla turėtų būti perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, įvertino įrodymus bei taikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos.
17.2. Teismas atsakovo teiginius, kad vekseliais buvo užtikrintas išsinuomotos įrangos grąžinimas, tinkamai vertino nepagrįstais. Visi trys vekseliai buvo išduoti trečiojo asmens įsipareigojimams pagal nuomos sutartis užtikrinti. Pagrindas vekselių išdavimui ir laidavimui šiuo atveju – neterminuotos įrangos nuomos sutartys ir jų galiojimo metu atsiradę įsiskolinimai ieškovei.
17.3. Vekseliu nėra draudžiama įforminti ir kitokių juo įsipareigojančio asmens ir to asmens, kuriam šiuo vekseliu įsipareigojama, susitarimų. Visi trys vekseliai buvo išduoti trečiojo asmens įsipareigojimams pagal nuomos sutartis užtikrinti, t. y. kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonės. Atsakovo teiginiai, jog vekselis negali būti būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone, yra teisiškai nepagrįsti. Atsakovas bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nereiškė reikalavimų pripažinti vekselius negaliojančiais, neginčijo įrangos nuomos sutarčių 5.10 punkto sąlygos, taigi, jos yra galiojančios.
17.4. Teismas teisingai nustatė, kad tarp šalių susiklostę faktiniai teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip nuomos teisiniai santykiai ir pagrįstai konstatavo, kad vekseliuose nurodyti terminai nėra pasibaigę, kadangi trečiasis asmuo savo prievolių ieškovui nėra įvykdęs. Apeliantas nurodė visiškai nepagrįstus argumentus dėl teismo išankstinio nusistatymo.
18. Trečiasis asmuo RUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
20. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str., 182 str.); teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Taigi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, atsakovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 str. 1 d.). Taip pat pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.).
21. Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl netinkamo ginčo teisinių santykių kvalifikavimo, teisės normų taikymo, įrodymų vertimo.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė UAB „Relidita“ ir trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė kelias įrangos nuomos sutartis, pagal kurias ieškovė perdavė trečiajam asmeniui laikinai valdyti ir naudotis ieškovei priklausančią įrangą, o trečiasis asmuo įsipareigojo naudoti ją sutartyse nustatyta tvarka ir mokėti nuomos mokestį. Įsipareigojimų pagal sutartis įvykdymui užtikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei pateikė paprastuosius neprotestuotinus vekselius. Už trečiojo asmens prievolės įvykdymą pagal vekselius laidavo atsakovas, kuris yra trečiojo asmens generalinis direktorius. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamam sutarčių įvykdymui užtikrinti pasirašė šiuos parastuosius neprotestuotinus vekselius:
- pagal 2020 m. vasario 18 d. sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. vasario 18 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 50 820 Eur sumai, kuris turėjo būti apmokėtas iki 2020 m. liepos 3 d. Už trečiojo asmens prievolės įvykdymą laidavo atsakovas E. P.;
- pagal 2020 m. birželio 18 d. sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. birželio 18 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 42 350 Eur sumai, kuris turėjo būti apmokėtas jį pateikus; pagal šį vekselį už trečiojo asmens prievolės įvykdymą taip pat laidavo atsakovas;
- pagal 2021 m. sausio 4 d. sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. sausio 4 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 50 578 Eur sumai, kuris turėjo būti apmokėtas jį pateikus. Už trečiojo asmens prievolės įvykdymą taip pat laidavo atsakovas.
23. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. birželio – liepos mėn. grąžino ieškovei įrangą pagal visas tris nuomos sutartis, tačiau už įrangos nuomą pilnai neatsiskaitė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 8 d. Teismas 2024 m. sausio 31 d. nutartimi RUAB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. eB2-415-413/2024 restruktūrizavimo byloje patvirtino ieškovės 26 412,69 Eur sumos dydžio kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro 24 233,49 Eur skola už įrangos nuomą ir remonto detales, bei 2 073,17 Eur delspinigiai.
24. Tarp šalių byloje nėra ginčo dėl to, kad vekseliai nustatytais terminais ir tvarka nebuvo pateikti apmokėjimui.
Dėl ieškovės reikalavimo dėl skolos pagal vekselius priteisimo
25. Reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarka reglamentuojama Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau – ĮPVĮ). Remiantis jo nuostatomis, vekselio turėtojas, norėdamas įgyvendinti savo teisę pradėti priverstinį vykdymo procesą pagal jam išduotą vekselį, turi pateikti vekselį apmokėti (ĮPVĮ 40 str. 1 d.) ir pranešti apie jo neapmokėjimą (ĮPVĮ 47 str.). Pranešus pagal vekselį įsipareigojusiam asmeniui, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka (ĮPVĮ 81 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovė nepasinaudojo vekseliu, kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę supaprastinta tvarka gauti prievolės įvykdymą be teismo, o išduodant vykdomąjį įrašą pagal ĮPVĮ. Tačiau vekselio nepateikimas apmokėti ir nepranešimas apie jo neapmokėjimą nereiškia prievolės pabaigos ir nepanaikina jos reikalavimo teisės vekselio davėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-695/2017).
26. Vekselis – tai vertybinis popierius, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d.). ĮPVĮ 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad vekselis – tai vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Visos vekselio sumos arba jos dalies apmokėjimas gali būti užtikrinamas laidavimu (ĮPVĮ 32 str. 1 d.). Laiduoti gali trečiasis asmuo arba pagal vekselį įsipareigojęs asmuo (ĮPVĮ 32 str. 2 d.).
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014).
28. Atsakovas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog vekselio pagrindu atsakovas laidavo už trečiojo asmens prievoles pagal Įrangos nuomos sutartis. Atsakovo teigimu, jis laidavo išimtinai tik pagal vekselius, t. y. už trečiojo asmens vekseliais sukurtos savarankiškos abstrakčios prievolės įvykdymą.
29. Kaip jau buvo nurodyta, vekselio sumos apmokėjimas gali būti užtikrinamas laidavimu (ĮPVĮ 32 str. 1 d.), o šiuo konkrečiu atveju būtent tokia aplinkybė ir yra nustatyta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs dėl laidavimo pagal CK ir vekselio laiduotojo atsakomybės skirtumo. Nors vekselio laidavimą ir CK reglamentuotą laidavimą vienija ta pati prievolių įvykdymo užtikrinimą apibūdinanti sąvoka, tačiau vekselio laidavimas yra savarankiškas prievolės pagal vekselį įvykdymo užtikrinimo būdas, reglamentuotas ĮPVĮ. Tokią išvadą leidžia daryti tiek skirtinga užtikrinamų prievolių prigimtis, tiek ir užtikrinimo būdą apibrėžianti samprata, pateikta įstatyme. Laidavimas pagal CK yra nustatomas sutartimi ar įstatymu (CK 6.77 str. 1 d.), o vekselio laidavimo atveju pakanka tik vienašalės laiduotojo valios išraiškos vekselyje. Pagal ĮPVĮ 33 straipsnį laidavimas įrašomas vekselyje arba jo pratąsoje išreiškiant žodžiu „laiduota“ arba kitu atitinkamu įrašu ir laiduotojo parašu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011; 2017 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-695/2017).
30. Sutarčių 5.10 punkte buvo numatyta, kad nuomininkas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) savo įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymui užtikrinti, išrašo ir pateikia ieškovei paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Trečiajam asmeniui pilnai atsiskaičius su ieškove pagal šią sutartį, ieškovė per 5 (penkias) darbo dienas grąžina vekselio originalą nuomininkui. Vekseliuose taip pat yra nurodyta, kad „visos vekselio sumos apmokėjimas yra užtikrintas laidavimu: vekselis yra visiškai laiduojamas E. P.“, nurodomas atsakovo asmens kodas ir adresas. Vekseliai yra pasirašyti atsakovo ir kaip vekselio davėjo, ir kaip laiduotojo.
31. Taigi, nagrinėjamu atveju vekselis buvo išduotas trečiojo asmens piniginei prievolei, vekselio gavėjui patvirtinti, už kurias laidavo atsakovas, o ne, kaip teigia apeliantas, įrangos grąžinimui patvirtinti, todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog buvo laiduojama už vekseliais sukurtos savarankiškos abstrakčios prievolės įvykdymą ar įrangos grąžinimą, o ne už vekseliais prisiimtus piniginius įsipareigojimus. Tokiu atveju šalių tarpusavio santykius pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo ir vertino kaip kilusius iš laidavimo teisinių santykių (CK 6.77 str.).
32. Kaip jau minėta, trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizavimo byloje teismo nutartimi yra patvirtintas ieškovės UAB „Relidita“ 26 412,69 Eur kreditorinis reikalavimas. Dėl šio ieškovės kreditorinio reikalavimo tvirtinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizavimo byloje nebuvo kilęs ginčas.
33. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto teigimu, kad pasibaigus vekselių galiojimo terminui ir jiems tapus paprastais skolos lapeliais, laidavimas pagal vekselius yra pasibaigęs.
34. Vekselio laidavimą nuo CK reglamentuoto laidavimo skiria ir skirtingą šių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų esmę apibūdinantis požymis. Papildomas vekselio laidavimo pobūdis yra santykinis. Pagal ĮPVĮ 34 straipsnio 2 dalį laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tada, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus. Iš esmės identišką taisyklę įtvirtina ir specialusis teisės aktas, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintų Vekselių naudojimo taisyklių 27.1 punktas, kuris nustato, kad laiduotojo įsipareigojimas galioja, kol galioja įsipareigojimas asmens, už kurį buvo laiduota. Tačiau pagal CK laidavimas yra išimtinai papildoma (šalutinė) prievolė, kuri, kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, taip pat pasibaigia (CK 6.76 str. 2 d.). Taigi, ĮPVĮ įtvirtina platesnę laidavimo apimtį, kadangi laiduotojo prievolė kreditoriui galioja ir tuo atveju, kai pagrindinė prievolė dėl kurios nors priežasties negalioja. Dėl termino pareikšti reikalavimą skolininkui pagal vekselį praleidimo, laidavimo prievolė taip pat nepasibaigia, nes ĮPVĮ ir specialusis reglamentavimas to nenustato – pagal bendrąsias nuostatas jis galioja tol, kol galioja prievolė. Šiomis nuostatomis vadovaujamasi ir tada, kai dėl vekselių įsipareigojimo ir laiduotojo įsiskolinimo priteisimo sprendžiama teisme. Šiuo atveju taikytina bendroji laidavimo pasibaigimo taisyklė – laidavimas galioja tol, kol neįvykdyta juo užtikrinta prievolė (CK 6.87 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-695/2017).
35. Nustačius, kad vekselio sumos apmokėjimas buvo užtikrintas apelianto laidavimu, o skolininkė RUAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal vekselį jai tenkančios prievolės neįvykdė ir jau galimai nebeįvykdys, ieškovės teisme laiduotojui pareikštam reikalavimui patenkinti teisinių kliūčių nebuvo, nes apelianto prievolė, priešingai nei jis tvirtina, nėra pasibaigusi.
36. Įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 str. 1 d.), todėl visi apeliacinio skundo argumentai apie galimą kreditorių reikalavimų patenkinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi.
Dėl teismo sprendimo precedento
37. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo argumentus dėl netinkamo rėmimosi teismų praktika, visų pirma pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018).
38. Visgi, nei CPK 4 straipsnis, nei kitos CPK nuostatos ar kiti įstatymai bei teisės aktai nenumato precedentų konkurencijos taisyklių. Pažymėtina ir tai, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020).
39. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad apeliantas nepagrįstai savo poziciją nagrinėjamoje byloje grindžia Šiaulių apygardos teismo išaiškinimais, pateiktais civilinėje byloje Nr. e2A-94-372/2024, nes teismo nagrinėtoje byloje susiklosčiusi faktinė situacija dėl tarp šalių susiklosčiusių paskolinių santykių, kurių pagrindu buvo išduoti vekseliai ir kurie nebuvo pateikti apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka, bei vekselių laiduotojo įsipareigojimų galiojimo, savo esme nėra panaši į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią.
Dėl teismo šališkumo (išankstinio nusistatymo)
40. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ieškinio pagrįstumo sukėlė apeliantui pagrįstas abejones dėl teismo išankstinio nusistatymo, sprendžiant, jog RUAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdys savo įsipareigojimų ieškovei.
41. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas iš anksto išsakė savo poziciją dėl ieškinio pagrįstumo ir teisėtumo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nereiškė nušalinimo pirmosios instancijos teismui ir abejonės dėl teismo nešališkumo atsakovui kilo tik po to, kai buvo priimtas skundžiamas sprendimas. Nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis.
Dėl procesinės bylos baigties
42. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 str.).
43. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
44. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs materialinę ir proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 str., 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
45. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
46. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, netenkinamas ir jame pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
47. Ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas, todėl klausimas dėl išlaidų priteisimo nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.