Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6482-446/2023 pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovams J. D. ir Š. D. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. D. ir Š. D. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, teismo prašė priteisti iš atsakovų solidariai 84942,46 Eur skolą, 949,49 Eur palūkanas, 5 procentų procesines palūkanas nuo ieškinio iškėlimo dienos iki galutinio sprendimo priėmimo dienos, bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

20. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2021-10-29 vekseliu, patvirtintu 2021-10-29 Vilniaus m. 2-ojo notarų biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas J. D., vekselio davėjas, besąlygiškai įsipareigojo 2022-04-30 sumokėti M. K. 24000,00 Eur. Laiduotoja – Š. D..

21. 2021-12-14 vekseliu, patvirtintu 2021-10-29 Vilniaus m. 2-ojo notarų biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas J. D., vekselio davėjas, įsipareigojo besąlygiškai 2022-04-30 sumokėti M. K. 81000,00 Eur. Laiduotoja – Š. D..

22. Iš ieškovo pateikto banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad ieškovas į atsakovės Š. D. sąskaitą 2021 metais pervedė 103000,00 Eur sumą: 2021-10-29 – 23000,00 Eur, 2021-12-10 – 15000,00 Eur, 2021-12-17 – 17000,00 Eur, 2021-12-21 – 5000,00 Eur, 2021-12-22 – 10000,00 Eur, 2021-12-26 – 9000,00 Eur, 2021-12-28 – 10000,00 Eur, 2021-12-30 – 14000,00 Eur.

23. Iš ieškovo pateikto banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad atsakovė Š. D. 2023-02-15 trimis pavedimais (7000,00 Eur, 14000,00 Eur, 14000,00 Eur) į ieškovo sąskaitą pervedė 35000,00 Eur sumą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

24. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 31 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovo J. D. ieškovui M. K. 68000,00 Eur skolą, 4436,43 Eur palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2023 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4326,76 Eur bylinėjimosi išlaidas; ieškinį dalyje dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovės Š. D. atmesti; priteisti iš ieškovo M. K. atsakovei Š. D. 847,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

25. Apeliaciniame skunde ieškovas (apeliantas) M. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 31 d. sprendimą, priteisiant iš atsakovų J. D. ir Š. D. solidariai 68000,00 Eur skolą, 4436,43 Eur metines palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, tinkamai paskirstyti pirmosios instancijos teismo procese ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

26. Ieškovas nei jam priteisto skolos dydžio, nei delspinigių dydžio neginčija, ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad ieškinys atsakovei Š. D. (laiduotojai) yra pareikštas pasibaigus terminui, numatytam CK 6.88 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovės (laiduotojos) atmetė. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė buvo laiduotoja, kurios laidavimas pasibaigęs.

27. Civilinėje byloje nustatyta, kad 2021-10-29 vekseliu, patvirtintu 2021-10-29 Vilniaus m. 2-ojo notarų biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas J. D., vekselio davėjas, besąlygiškai įsipareigojo 2022-04-30 sumokėti M. K. 24000,00 Eur. Laiduotoja – Š. D.. 2021-12-14 vekseliu, patvirtintu 2021-10-29 Vilniaus m. 2-ojo notarų biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas J. D., vekselio davėjas, įsipareigojo besąlygiškai 2022-04-30 sumokėti M. K. 81000,00 Eur. Laiduotoja – Š. D.. Vekseliai pasirašyti J. D. ir Š. D..

28. Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, tai taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė ta, kad, skolininkui neįvykdžius prisiimtos prievolės arba ją įvykdžius netinkamai, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kad jis tinkamai įvykdytų tai, ką privalo įvykdyti pagal įstatymą arba sandorį. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas nebaigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas, o sutarties šalims palikta laisvė susitarti ir dėl kitų užtikrinimo būdų. Vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų yra laidavimas.

29. CK 6.76 straipsnio 1 dalis nustato, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Bendrasis principas yra tas, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Tačiau kasacinis teismas savo nuosekliai išplėtotoje praktikoje yra išaiškinęs, kad CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principus, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šalių susitarimas, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokią atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimą ir užtikrindamas skolininko prievolę. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2012).

30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2021-10-29 ir 2021-12-14 vekseliuose nurodyta, jog pagal šiuos paprastuosius vekselius vekselių davėjas J. D. be sąlygų įsipareigoja sumokėti M. K. 24000,00 Eur ir 81000,00 Eur sumas 2022-04-30. T. y., vekseliuose buvo nurodytas konkretus mokėjimo terminas (2022-04-30). Ieškovo ir atsakovės susitarimas, jog atsakovės laidavimas galioja iki visiško atsakovo prievolės įvykdymo (iki visiško skolos grąžinimo) nebuvo sudarytas. Taigi, šiuo atveju esant terminuotai prievolei, ieškovas ir atsakovė nesusitarė, kad CK 6.88 straipsnis nebūtų taikomas.

31. Kaip jau minėta, pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalį, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Pagal savo esmę bei paskirtį nurodytas terminas yra naikinamasis materialiosios teisės terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga (CK 1.117 straipsnio 6 dalis). Taigi aptariamos normos taikymui reikalinga nustatyti dvi faktines aplinkybes, t. y. faktą, kad laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, ir faktą, kad kreditorius per tris mėnesius nuo dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškė laiduotojui ieškinio. Nustačius šias faktines aplinkybes konstatuojama, kad laidavimas baigėsi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3316-381/2023).

32. Kaip nustatyta, prievolė pagal vekselius turėjo būti įvykdyta 2022-04-30, į teismą ieškovas kreipėsi 2023 m. vasario mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, minėtas teisės normas bei kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad šiuo atveju pasibaigus laidavimo terminui, baigėsi ieškovo subjektinė teisė reikalauti prievolės vykdymo iš atsakovės (laiduotojos) bei atitinkamai atsakovės (laiduotojos) pareiga atsakyti ieškovui. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovės Š. D. pirmosios instancijos teismo atmestas pagrįstai.

33. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, jog šiuo atveju egzistuoja nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos.

34. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad apeliacijos paskirtis – neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). Pažymėtina, kad CPK 312 straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat įstatymas draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo apeliacinės kontrolės funkciją, o tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Išsprendus ginčą, apeliacinio skundo papildyti ir grįsti naujomis aplinkybėmis, nenagrinėtomis pirmosios instancijos teisme, kurių nebuvo nurodyta, negalima (CPK 312 straipsnis).

35. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas naujų ieškovo motyvų dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo neanalizuoja, kadangi nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste ieškovui nėra suteikta galimybė apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, neanalizuotomis pirmosios instancijos teisme.

36. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai), todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo motyvuotas, nuoseklus, priimtas neįvertinus visų įrodymų ir procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, atmestini kaip nepagrįsti.

37. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai sumažino ieškovui priteistinų advokato išlaidų sumą.

38. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

39. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

40. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). Kasacinio teismo pažymėta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2023). Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023).

41. Taigi, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo, teismas visų pirma nustato, kokias išlaidas patyrė bylą laimėjusi šalis. Remdamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijomis, teismas nustato, ar šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, ar nėra išlaidavimo požymių. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, atitinkančios išlaidavimo požymius, teismas sumažina atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki pagrįsto. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra realiai patirtos ir pagrįstos, teismas, remdamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir šį straipsnį aiškinančia kasacinio teismo praktika, įvertina, ar nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Tuo atveju, kai yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas pritaiko principo „pralaimėjęs moka“ išimtį ir užtikrina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas būtų sąžiningas. Jeigu teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų taisyklių, teismas priteisia šalies realiai patirtų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą atlyginimą.

42. I. M. K. prašė priteisti 6480,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė: 300,00 Eur už teismo įsakymą pagal 2023-01-23 sąskaitą-faktūrą Serija KVE Nr. 2022 299; 250,00 Eur už teismo įsakymą pagal 2023-01-23 sąskaitą-faktūrą Serija KVE Nr. 2022 300; 2100,00 Eur už ieškinio parengimą, įrodymų rinkimą, konsultacijas pagal 2023-03-27 sąskaitą-faktūrą Serija KVE Nr. 2022 312; 400,00 Eur už papildomų dokumentų pateikimą, pasirengimą bylai pagal 2023-05-31 sąskaitą-faktūrą Serija KVE Nr. 2022 334; 1200,00 Eur už prašymų teikimą, įrodymų iš įvairių institucijų rinkimą, pasirengimą posėdžiui, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal 2023-07-18 sąskaitą-faktūrą Serija KVE Nr. 2022 351; 680,00 Eur už atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konsultacijas, įrodymų rinkimą, darbą su byla pagal 2023-08-15 sąskaitą-faktūrą Serija KVE Nr. 2022 364; 775,00 Eur už pasirengimą bylai, dalyvavimą teismo posėdyje pagal 2023-09-20 sąskaitą-faktūrą Serija KVE Nr. 2022 383; 775,00 Eur už pasirengimą bylai, dalyvavimą teismo posėdyje pagal 2023-10-10 sąskaitą-faktūrą Serija KVE Nr. 2022 384. Į bylą pateiktos sąskaitos-faktūros yra pagrįstos suteiktų teisinių paslaugų detalizacijomis bei mokėjimo nurodymais, patvirtinančiais sąskaitų apmokėjimą (išskyrus 2023-10-10 sąskaitą-faktūrą).

43. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, ar ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, ar nėra išlaidavimo požymių, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog ne visi ieškovo į bylą teikti dokumentai, surinkti įrodymai, reiškiami prašymai buvo būtini ir reikalingi ieškinio pagrįstumui patvirtinti (duomenys apie atsakovų turtą, byloje dalyvaujančių asmenų susirašinėjimai el. paštu, prašymai dėl papildomos informacijos pateikimo), be to, byloje nėra duomenų apie 2023-10-10 sąskaitos-faktūros apmokėjimą.

44. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įvertinus ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsižvelgus į minėtose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, išlaidų būtinumą ir racionalumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, darytina išvada, kad šiuo atveju ieškovo bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai didelės, atitinkančios išlaidavimo požymius, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą sumažinti atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki pagrįsto . Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančių proceso teisės normų bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų nepažeidė.

Dėl bylos procesinės baigties

45. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

47. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Š. D. prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikta 2024-01-09 PVM sąskaita-faktūra Nr. SF 1184, kurios suma 968,00 Eur (atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas), bei 2024-01-05 ir 2024-01-08 mokėjimo nurodymai, patvirtinantys apie 968,00 Eur sumos sumokėjimą už teisines paslaugas.

48. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

49. Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, atsakovės pateikto procesinio dokumento (atsiliepimo į apeliacinį skundą) turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, minėtas rekomendacijas, atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, protingumo bei sąžiningumo principus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra nepagrįstas ir pernelyg didelis, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į pateikto procesinio dokumento turinį, į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės nurodyti ir argumentai, kurie buvo nurodyti ir procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad šiuo atveju ieškovo apeliacinio skundo netenkinant, iš ieškovo M. K. atsakovei Š. D. priteistina 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei Š. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 484,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturi eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.