Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2023-10-31 · Civilinė byla Nr. e2-6482-446/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-10-31
Bylos Nr.
e2-6482-446/2023
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00240-2023-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Ieškovas
M. K.
Atsakovas
J. D., Š. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-6482-446/2023Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00240-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1; 2.6.1.2; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.2.2; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.29.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.2.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 31 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Svetlanai Anusevičienei,dalyvaujant ieškovui M. K., jo atstovei advokatei K. V.,atsakovui J. D.,atsakovės Š. D. atstovui advokatui A. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovams J. D. ir Š. D. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai 84942,46 Eur skolą, 949,49 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jis atsakovams jų verslo plėtrai (nekilnojamojo turto projektams bei kriptovaliutų prekybai) paskolino 105000 Eur, mokėdamas dalimis pavedimais ir grynais pinigais, šalys buvo sutarę 12 procentų metinių palūkanų. Pavedimų kopijos yra pridedamos prie ieškinio, pinigų pavedimai ir pinigų perdavimas grynais buvo daromi nuo 2021 m. spalio 29 d. iki 2021 m. gruodžio 30 d. Siekiant užtikrinti paskolų davimą ir suteikti garantijas ieškovui, tarp šalių buvo pasirašyti vekseliai pas notarę D. M. Vilniaus m. 2-ojo notarų biure. Atsakovai pagal 2021 m. gruodžio 14 d. paprastąjį vekselį iki 2022 m. balandžio 30 d. privalėjo grąžinti ieškovui 81000 Eur, pagal 2021 m. spalio 29 d. paprastąjį vekselį iki 2022 m. balandžio 30 d. privalėjo grąžinti 24000 Eur, tačiau iki šiol to nepadarė, t. y. neatsiskaitė su ieškovu. Terminas iki kada atsakovai turėjo atsiskaityti su ieškovu buvo 2022 m. balandžio 30 d., tačiau atsakovas J. D. vis atidėjinėjo šią prievolę dėl ieškovui nesuprantamų priežasčių. Atsakovas J. D. keletą kartų neatsiskaitymą motyvavo tuo, kad turi perleisti itin brangų turtą Palangoje ir Vilniuje, tik tada galės atsiskaityti su ieškovu. Tačiau net ir pardavęs itin brangų atsakovui J. D. priklausantį turtą 2022 m. liepos bei gruodžio mėnesiais, atsakovas nei nemanė atsiskaityti su ieškovu. Kad šalys tarėsi dėl 12 procentų metinių palūkanų nuo pat paskolos suteikimo patvirtina ieškovo susirašinėjimas su atsakovu J. D., pats ieškovas buvo pasiskolinęs šiuos pinigus su 13 procentų metinių palūkanų. Ieškovas tikėjo atsakovų sąžiningumu, nes žinojo, kad atsakovai užsiima prabangaus nekilnojamojo turto prekyba ir neturėjo abejonės, kad iki sutarto termino jie atsiskaitys. Kaip įrodymas pateikiamas 2023 m. sausio 12 d. susirašinėjimas, kur ieškovas primena atsakovui J. D. apie palūkanų normą bei pateikia palūkanų paskaičiavimo lentelę. Atsakovas J. D. neišreiškė jokio nesutikimo ar abejonės, nėra jokių prieštaravimų šiam palūkanų normos dydžiui, todėl laikytina, jog šalys susitarė būtent dėl tokios skolinamų pinigų palūkanų normos. Juo labiau, kad atsakovai, būdami išsilavinę ir protingi asmenys, suvokė ir žinojo, kad Lietuvoje infliacija 2022 metais buvo dviženklė, kuri 2022 metų pradžioje siekė virš 20 procentų, ką patvirtina Lietuvos banko skelbiami duomenys. Ieškovas prideda susirašinėjimą su atsakovu J. D., kuris 2022 m. lapkričio 7 d. žada parduoti jam priklausantį prabangų nekilnojamąjį turtą ir iki 2023 m. sausio 15 d. atsiskaityti su ieškovu. 2023 m. vasario 7 d. žada atsiskaityti iki 2023 m. kovo 10 d. 2023 m. vasario 15 d. atsakovė Š. D. grąžino dalį skolos ir palūkanų. Ieškovo paskaičiavimu 2023 m. vasario 15 dienai skola su palūkanomis buvo 119942,46 Eur. Ieškovas paskirstė gautas lėšas, dalimi grąžintų lėšų padengė susikaupusias palūkanas, t. y. 14942,46 Eur, ir dalį skolos – 20057,54 Eur. Po dalinio skolos grąžinimo skolos likutis yra 84942,46 Eur, palūkanos, priaugusios nuo 2023 m. vasario 16 d. iki 2023 m. kovo 22 d. - 949,49 Eur, visa ieškinio suma sudaro 85891,95 Eur, kuriuos ieškovas prašo priteisti iš atsakovų.

Ieškovas teisme ieškinį palaikė, paaiškino, kad jokios preliminarios sutarties su atsakovu dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) nebuvo sudaręs, jis tik domėjosi atsakovų parduodamu butu, depozito ar rankpinigių už šį butą atsakovams nemokėjo. Visos sumos, nurodytos vekseliuose, patvirtintuose notariškai, buvo paskolintos atsakovui J. D., kadangi jis tuo metu turėjo sunkumų versle. Pokalbių ir susirašinėjimų su J. D. metu J. D. nuolatos tikindavo, kad jis atsikaitys, kad laikini sunkumai versle, todėl jis nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo suėjus paskolų grąžinimo terminui. Jo įsitikinimu, dėl 12 procentų palūkanų jis taip pat buvo susitaręs su atsakovu J. D., nors raštiško susitarimo dėl palūkanų nepasirašė. Jis 2023 m. sausio 12 d. nusiuntė atsakovui palūkanų mokėjimo grafiką, jokių prieštaravimų atsakovas nepateikė, žodžiu dėl palūkanų dydžio prieštaravimų taip pat neišsakė, todėl jis laikė, kad atsakovas su tokiomis palūkanomis sutinka.

Atsiliepimas

Atsakovas J. D. atsiliepime nurodė, kad ieškovas jam 2021 m. spalio 29 d. paskolino 23000 Eur, pinigus pervedė į Š. D. sąskaitą, nes jis tuo metu neturėjo galimybės naudotis savo banko sąskaita. Vekselyje įrašė 24000 Eur sumą, į kurią buvo įskaičiuotos sutartos 1000 Eur palūkanos. Grynų pinigų ieškovas niekada nėra davęs. Per Š. D. banko sąskaitą jis grąžino ieškovui 35000 Eur. Ši suma dengia pilnai vekselį ir ieškovui dar lieka 9000 Eur. Nuo 2020 metų jie pardavinėjo šeimos būstą esantį, (duomenys neskelbtini), už 720000 Eur. Ieškovas, praėjus kelioms dienoms po pirmojo vekselio pasirašymo, išreiškė susidomėjimą jo parduodamu būstu. Šį butą apžiūrėjo su tėvais, pasidarė vertinimą, jie žodžiu susitarė, kad ieškovas pirks šį namą už 700000 Eur, planavo sandorį atlikti iki 2022 m. kovo 31 d. Kadangi ieškovas nenorėjo pasirašyti preliminarios sutarties ir rizikuoti depozitu, nors buvo tikras, jog sandorį sugebės atlikti, jam tik reikėjo gauti finansavimą, jie susitarė, kad ieškovas jam perves 80000 Eur, jis pasirašys vekselį, pinigai pagal abu vekselius bus depozitas už ieškovo perkamą butą. Tuo metu jis turėjo du potencialius buto pirkėjus, tačiau informavo brokerį, kad jis susitaręs dėl būsto pardavimo su šeimos draugės šeima. Su ieškovu jis susitarė, kad jei buto pardavimo sandoris tarp jų neįvyktų, ieškovas lauks skolos grąžinimo, kol jis parduos butą. Dėl vekselių nebuvo jokių veiksmų ar kalbų iki 2023 metų sausio mėnesio. Nekilnojamo turto rinka pradėjo stipriai lėtėti, ypatingai prabangaus turto. Jis buvo priverstas parduoti būstą už 615000 Eur, ką jis padarė 2022 m. gruodžio mėnesį, po 12 mėnesių nuo sutarimo su ieškovu. Be prarastos 85000 Eur sumos pardavus butą mažesne kaina, jis dar 12 mėnesių turėjo papildomų išlaidų, kas mėnesį po 5800 Eur kredito aptarnavimui ir dengimui, viso jo praradimai - 154600 Eur.

Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė savo poziciją, išdėstytą atsiliepime. Patvirtino, kad pirmasis vekselis buvo išrašytas ieškovui paskolinus jam pinigus, tačiau pagal pirmąjį vekselį pinigai pilnumoje yra grąžinti. Patvirtino, kad jokių sutarčių su ieškovu dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo nebuvo sudaryta, jis su ieškovu susitarė žodžiu, ieškovas ketino butą iš jo nupirkti, jie susitarė, kad pagal pirmąjį vekselį gauti pinigai ir papildomai 2021 m. gruodžio mėnesį pervesti 80000 Eur bus kaip avansas, rankpinigiai už ieškovo perkamą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Visi pinigai, gauti iš ieškovo, pervesti pavedimais per banką, grynų pinigų iš ieškovo jis nėra gavęs. Kadangi ieškovas savo įsipareigojimo pirkti butą neįvykdė, jis dėl to patyręs didelių nuostolių, butą pardavęs metais vėliau, dėl ko turėjęs papildomų išlaidų, ir už mažesnę kainą, todėl likusių pinigų jis neketina grąžinti.

A. Š. D. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jos kaip laiduotojos pareiga pasibaigė pasibaigus vekselių galiojimo terminui, t. y. 2022 m. balandžio 30 d.

Žemesnės instancijos teismas

A. Š. D. atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atsakovės Š. D. atžvilgiu atmesti, taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisti iš ieškovo 847 Eur advokato atstovavimo išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad ieškovas į atsakovės Š. D. sąskaitą 2021 metais pervedė 103000 Eur: spalio 29 d. - 23000 Eur, gruodžio 10 d. - 15000 Eur, gruodžio 17 d. - 17000 Eur, gruodžio 21 d. - 5000 Eur, gruodžio 22 d. - 10000 Eur, gruodžio 26 d. - 9000 Eur, gruodžio 28 d. - 10000 Eur, gruodžio 30 d. - 14000 Eur. 2021 m. spalio 29 d. vekseliu, patvirtintu 2021 m. spalio 29 d. Vilniaus m. 2-ojo notarų biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas J. D., vekselio davėjas, besąlygiškai įsipareigojo 2022 m. balandžio 30 d. sumokėti M. K. 24000 Eur. 2021 m. gruodžio 14 d. vekseliu, patvirtintu tame pačiame notarų biure, notarinio registro Nr. 15559, atsakovas J. D., vekselio davėjas, įsipareigojo besąlygiškai 2022 m. balandžio 30 d. sumokėti M. K. 81000 Eur. Abiejuose vekseliuose laiduotoja nurodyta ir pasirašiusi Š. D.. Iš ieškovo pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė Š. D. 2023 m. vasario 15 d. trimis pavedimais (7000 Eur, 14000 Eur, 14000 Eur) į ieškovo sąskaitą pervedė 35000 Eur.

Ieškovo tvirtinimu, šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, pinigus skolinosi atsakovas J. D. verslo vystymui, J. D. nurodymu jis pinigus pervedė į Š. D. sąskaitą. Savo įsipareigojimą grąžinti gautas lėšas J. D. patvirtino vekseliais, kad Š. D. yra atsakinga už skolos grąžinimą patvirtino savo parašu vekselyje pasirašydama kaip laiduotoja.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas ir suvienodindamas kasacinio teismo praktiką, pateikė išaiškinimą, kad tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau - ĮPVĮ) nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio, vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).

Vekselio turėtojui teisme pareiškus reikalavimą, grindžiamą vekseliu, kuris yra netekęs vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statuso dėl to, kad buvo praleisti įstatyme nustatyti jo pateikimo apmokėti terminai ar reikalavimų pagal jį pateikimo terminai, ginčas sprendžiamas pagal konkretiems prievoliniams santykiams taikytinas teisės normas. Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Civilinio proceso rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019). Kitaip sakant, kai vekselis nėra realizuojamas ĮPVĮ nustatytais terminais ir tvarka, reikalavimą reiškiantis kreditorius privalo pagrįsti pirminės prievolės, iš kurios kildinamas vekselis, buvimą ir atitinkamai atsakovo pareigos egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020).

Kadangi ieškovas reikalavimą dėl skolos priteisimo grindžia vekseliais, kurie yra netekę vertybinių popierių bei civilinių teisių objekto statuso dėl to, kad buvo praleisti įstatyme nustatyti vekselių pateikimo apmokėti terminai, reikalavimas dėl skolos priteisimo sprendžiamas pagal konkretiems prievoliniams santykiams taikytinas teisės normas.

Vekselis gali būti kilęs iš bet kokių prievolinių teisinių santykių (paskolos, mokėjimo už paslaugas ar daiktą ir kt.). Jeigu vekselis buvo išduotas paskolos teisiniams santykiams patvirtinti, tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, esant šalių ginčų dėl paskolinių teisinių santykių, pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai), o tai, kad paskola grąžinta – paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013; kt.). Jeigu vekselio davėjas (atsakovas) reiškia vekselio turėtojui (ieškovui) prieštaravimus dėl prievolės pagrindo, tai būtent jis privalo įrodyti, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-378/2019 ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Ieškovo pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina, kad jis 2021 m. spalio ir gruodžio mėnesiais į atsakovės Š. D. sąskaitą pervedė 103000 Eur. Atsakovas pripažino, kad į jo buvusios sutuoktinės sąskaita banke pervestus pinigus, t. y. 103000 Eur, jis gavo. Atsakovas neigia, kad gavęs 2000 Eur grynais, kaip nurodė ieškovas. Šią aplinkybę turėjo įrodyti ieškovas, tačiau jis tokių įrodymų nepateikė, teismui net negalėjo nurodyti kokiomis aplinkybėmis, kada tiksliai 2000 Eur jis perdavė atsakovams. Jokių duomenų, kad atsakovas J. D. visus pinigus, nurodytus vekseliuose, t. y. tokią sumą, kurią jis įsipareigojo grąžinti pagal abu vekselius, gavo, nėra pateikta byloje. Antrąjį vekselį atsakovas pasirašė 2021 m. gruodžio 14 d., pinigus ieškovas vedė į atsakovės Š. D. sąskaitą ir po antrojo vekselio išdavimo, kas pagrįstai leidžia manyti, kad ieškovas ir atsakovas susitarė, kad ieškovas paskolins 105000 Eur, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti vekseliuose nurodytu terminu, t. y. 2022 m. balandžio 30 d., tačiau ieškovas atsakovui pervedė tik 103000 Eur. Iš Š. D. sąskaitos ieškovui pervesti 35000 Eur patvirtina, kad dalis skolos ieškovui grąžinta. Įrodymų, patvirtinančių atsakovo teiginius, kad pinigai jam buvo duoti būsimo nekilnojamojo turto (buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorio įvykdymo užtikrinimui, atsakovas nepateikė.

Aptartų įrodymų ir aplinkybių visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovo J. D. susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. Ieškovas paskolino pinigus, atsakovas įsipareigojo juos grąžinti, tačiau grąžino tik dalį. Nesant įrodymų, kad ieškovas perdavė atsakovui 2000 Eur grynaisiais pinigais, laikoma įrodytu, kad ieškovas paskolino ir perdavė atsakovui 103000 Eur. 2022 m. vasario 15 d. iš tos pačios sąskaitos, į kurią ieškovas pervedė atsakovui J. D. skolinamus pinigus, t. y. iš Š. D. sąskaitos, ieškovui grąžinta 35000 Eur, tokiu būdu negrąžinta skola 68000 Eur.

Dėl skolos priteisimo iš laiduotojos.

A. Š. D. prašo taikyti CK 6.88 straipsnio 1 dalį ir jos atžvilgiu ieškinį atmesti.

2021 m. spalio 29 d. ir 2021 m. gruodžio 14 d. sudarytuose neprotestuotinuose paprastuosiuose vekseliuose nurodyta, jog pagal šiuos paprastuosius vekselius vekselio davėjas J. D. be sąlygų įsipareigoja 2022 m. balandžio 30 d. sumokėti M. K. 24000 Eur ir 81000 Eur sumas. Iš vekselių tekstų matyti, kad abu vekselius pasirašo J. D. ir laiduotoja Š. D.. Suėjus neprotestuotinuose paprastuosiuose vekseliuose nurodytam mokėjimo terminui (2022 m. balandžio 30 d.), vekseliai nebuvo pateikti notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo.

Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Bendrasis principas yra tas, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalį, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio.

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šalių susitarimas, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokią atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimą ir užtikrindamas skolininko prievolę. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2012; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).

Laidavimo sutartis su atsakove Š. D. nebuvo sudaryta, laiduotoja ir kreditorius nebuvo susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško skolos grąžinimo. Į teismą ieškovas kreipėsi praleidęs 3 mėnesių terminą, kuriam pasibaigus, laidavimu užtikrinta prievolė baigėsi (CK 6.88 straipsnio 1 dalis), t. y. prievolė pagal vekselius turėjo būti įvykdyta 2022 m. balandžio 30 d., į teismą ieškovas kreipėsi tik 2023 m. vasario mėnesį.

Ieškovas nepateikė jokių duomenų, nenurodė jokių aplinkybių, kad po 2022 m. balandžio 30 d. dėl skolos sumokėjimo būtų taręsis su atsakove Š. D., jai būtų reiškiąs pretenzijas dėl skolos grąžinimo. Taip pat nėra duomenų, kad ieškovui buvo sudarytos kokios nors kliūtys laiku apginti savo pažeistas teises teisme, pasinaudoti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdu – laidavimu.

Sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti remiamasi protingo, t. y. pakankamai atidaus, rūpestingo, asmens standartu. Teismo vertinimu, pakankamai atidus ir rūpestingas asmuo nedelsdamas dėtų visas pastangas savo teisėms ir teisėtiems interesams apginti, todėl žinodamas, kad skola nustatytu terminu negrąžinta, o prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės dar nėra panaudotos, operatyviai turėtų spręsti dėl savo teisių gynimo galimybių teismo tvarka. Įvertinus kriterijus, reikšmingus sprendžiant praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, įvertinęs šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios ginčo situacijos faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie teiktų pagrindą daryti išvadą, jog ieškinio senaties terminas reikalavimui atsakovei, kaip laiduotojai, pareikšti praleistas dėl objektyvių, nuo ieškovo valios nepriklausiusių priežasčių, dėl kurių nebuvo galimybės kreiptis į teismą per tris mėnesius suėjus skolos grąžinimo terminui, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškinys laiduotojai pareikštas pasibaigus ieškinio senaties terminui, numatytam CK 6.88 straipsnio 1 dalyje, nenustačius svarbių priežasčių termino atnaujinimui, ieškinio reikalavimas dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovės Š. D. atmestinas.

Dėl palūkanų priteisimo.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad palūkanos gali būti dvejopo pobūdžio – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).

Kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Nagrinėjamu atveju jokio susitarimo tarp šalių dėl didesnių nei įstatymo numatytų palūkanų nebuvo. Ieškovas reikalavimą dėl 12 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo grindė tuo, kad jis 2023 m. sausio 12 d. telekomunikacijų priemonėmis, susirašinėdamas su atsakovu J. D., pateikė jam palūkanų mokėjimo grafiką, dėl kurio atsakovas jokių prieštaravimų neišsakė, todėl laiko, kad susitarė dėl 12 procentų palūkanų mokėjimo. Jokio raštiško patvirtinimo, kad atsakovas sutinka mokėti ieškovo reikalaujamo dydžio palūkanas, nėra. Be to, akivaizdu, kad toks susitarimas turėtų būti prieš skolinant pinigus, aptariant skolos grąžinimo terminus ir kitas paskolos sąlygas, toks susitarimas turi būti šalių patvirtintas raštu. Kadangi susitarimo dėl palūkanų tarp ieškovo ir atsakovo J. D. nebuvo, ieškovui reikalaujant priteisti palūkanas, priteistinos įstatymo numatytos palūkanos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Nesant susitarimo nepagrįstas ir neteisėtas ieškovo palūkanų skaičiavimas ir dalies gražintos skolos užskaitymas į palūkanų padengimą.

Byloje nustatyta, kad atsakovas 103000 Eur skolą ieškovui buvo įsipareigojęs grąžinti 2022 m. balandžio 30 d., dalį skolos grąžino 2023 m. vasario 15 d., todėl nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. vasario 15 d., t. y. už 290 dienų, priteistinos iš atsakovo 4091,78 Eur dydžio palūkanos (103000 x 5% : 365 x 290 = 4091,78). Grąžinus dalį skolos, nuo 2023 m. vasario 15 d. iki 2023 m. kovo 24 d., ieškinio pateikimo teismui dienos, priteistinos 344,65 Eur dydžio palūkanos (68000 x 5% : 365 x 37 = 344,65). Iš viso iš atsakovo priteistinos 4436,43 Eur dydžio palūkanos nuo skolos grąžinimo termino dienos iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).

Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovo J. D. priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (šio straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

Ieškovas prašė priteisti 6480 Eur advokatės atstovavimo išlaidų, pateikė jo atstovės advokatės išrašytas sąskaitas faktūras už suteiktas teisines paslaugas, procesinių dokumentų rengimą, ieškovo atstovavimą teisme, šias sąskaitas apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Ieškovo atstovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuoto maksimalaus atlyginimo dydžio. Tačiau vien aplinkybė, jog šalies, kurios naudai priimtas teismo procesinis sprendimas, patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuoto maksimalaus atlyginimo dydžio, savaime nereiškia, kad turi būti atlyginta visa maksimalaus atlygintino dydžio neviršijanti suma. Teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teisines paslaugas dydį, kiekvienu atveju atsižvelgia į CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įvardytus kriterijus (bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo ir laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

Ne visi ieškovo atstovės į bylą pateikti dokumentai, surinkti įrodymai, reiškiami prašymai buvo būtini ir reikalingi ieškinio pagrįstumui patvirtinti. Ieškinys savo esme nesudėtingas, keliami reikalavimai nepasižymintys naujumu (skola, palūkanos), tačiau į bylą buvo teikiami nereikalingi įrodymai apie atsakovų turtą, atspausdinta ir pateikta teismui daug nereikalingų susirašinėjimų elektroninių ryšių priemonėmis, iš kurių turinio nei apie šalių įsipareigojimus nei kitas svarbias aplinkybes nebuvo galima spręsti. Teismas, įvertinęs į nagrinėjamą bylą pateiktus rašytinius įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsižvelgdamas į konkrečios bylinėjimosi išlaidų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus, įvertinęs civilinės bylos sudėtingumą, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų proporcingumą darbo ir laiko sąnaudų atžvilgiu, išlaidų būtinumą ir racionalumą, į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovui priteistinų advokato išlaidų sumą mažintina iki 3000 Eur.

Kadangi ieškinys atsakovės Š. D. atžvilgiu atmestas, t. y. sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl iš ieškovo šiai atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos - išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios, kaip matyti iš pateiktos sąskaitos už paslaugas, apmokėjimo dokumentų, yra 847 Eur (išlaidas patvirtinantys įrodymai pateikti su atskiruoju skundu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo).

Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. 84,33 %, ieškovui iš atsakovo J. D. priteistini 84,33 % jo sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį, t. y. 1276,76 Eur, ir 54 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37, 6.38 straipsniais,6.88 straipsnio 1 dalimis, 6.210 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 183, 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 68000 Eur (šešiasdešimt aštuonių tūkstančių eurų) skolą, 4436,43 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų trisdešimt šešių eurų 43 centų) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2023 m. kovo 24 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4326,76 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų dvidešimt šešių eurų 76 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinį dalyje dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovės Š. D. atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Š. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 847 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė