- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- e2A-278-459/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05014-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos
- Ieškovas
- L. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Aušros Maškevičienės ir Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos (Valstybės), atstovaujamos valstybės įmonės ,,Turto bankas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai (Valstybei), atstovaujamai valstybės įmonės ,,Turto bankas“ dėl nuosavybės teisės dalies pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti jam buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ½ nuosavybės teisės dalį, įgytą jungtinės veiklos, vykdytos su A. G., pagrindu ir priteisti ieškovui iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jį su A. G. siejo susitarimas dėl jungtinės veiklos ir bendros dalinės nuosavybės sukūrimo, kurį patvirtina konkliudentiniai veiksmai – abu vienas kitą laikė gyvenimo partneriais, įgyjamo buto bendrasavininkiais, abu prisidėdavo prie buto išlaikymo, rūpinimosi, pagerinimo – tai buvo jų abiejų vienintelė gyvenamoji vieta. Be to, visus bendro gyvenimo metus tarp jų niekada nebuvo ginčų dėl buto priklausomybės, visus klausimus spręsdavo bendru sutarimu. Mano, jog nurodytos aplinkybės patvirtina ieškovo ir A. G. jungtinę veiklą, uždirbtų lėšų naudojimą bendro turto įgijimui, išlaikymui ir bendrų poreikių tenkinimui bei ieškovo ir velionės A. G. gyvenimą faktinėje santuokoje, bendro ūkio vedimą, siekį sukurti bendrą dalinę nuosavybę. Tačiau mirus A. G. ieškovas, nebūdamas jos sutuoktinis ar giminaitis, neturėjo teisės kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą ar kito teisinio pagrindo registruoti savo nuosavybės teisės dalį, todėl prašė teismo pripažinti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra ieškovo ir velionės A. G. bendroji dalinė nuosavybė, kurioje kiekvienam priklausė po ½ nuosavybės teisės dalį. Nurodė, kad pripažinus jam buto nuosavybės teisės dalį, būtų apginta ieškovo turtinė teisė ir jis įgytų teisę toliau teisėtai gyventi bute. Taip pat pripažinus jam nuosavybės teisę į ½ dalį ginčo buto, jis galėtų kreiptis į teismą dėl valstybės nuosavybės dalies atidalijimo priteisiant jam ginčo butą, o valstybei išmokant kompensaciją, nes turi finansines galimybes mokėti kompensaciją. Tačiau šioje byloje neprašo spręsti buto dalies atidalijimo klausimo siekdamas nedidinti bylinėjimosi išlaidų.
3. Ieškovas ieškinyje taip pat nurodė, kad dirbdamas jūroje laivų žuvies paruošimo cecho vadovu, 1984 metais susipažino su A. G., dirbusia tame pačiame laive bufetininke. Susipažinus pradėjo artimai draugauti, vėliau ir kartu gyventi bei vesti bendrą ūkį. Kadangi nė vienas neturėjo nekilnojamojo turto, bendro šeimyninio gyvenimo pradžioje pora gyveno nuomotame bute adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuriame kartu pragyveno 6 metus. 1990 metais darbovietė (tuo metu pavadinimas – TSRS žvejybos laivyno gamybinis susivienijimas „Litryb-prom“), pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, suteikė galimybę savo lėšomis kaip kooperatinę nuosavybę įgyti kooperatyvo narių lėšomis pastatytame name, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (ankstesnis adresas valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ duomenimis – (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), Klaipėda) butą bendram gyvenimui. 1992 m. sausio 28 d. pagal tuo metu galiojusią tvarką įsigyjant šį butą A. G. panaudojo abiejų kartu sukauptas pinigines lėšas ir sumokėjo 11 257 rublių pajų. Buto įsigijimo metu ieškovas buvo išplaukęs į reisą užsienyje ir negalėjo dalyvauti buto nuosavybės teisės registravimo procese, todėl butą A. G. įregistravo savo nuosavybe. Butas nuosavybės teise A. G. vardu buvo įregistruotas tuometinio Klaipėdos gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pažymos pagrindu. Ieškovo teigimu, gyvenant kartu su A. G. nesusituokus, tačiau kaip šeimai, atsižvelgiant į tai, kad buto nuosavybės teisės registracijos metu jis buvo reise jūroje, jie sutarė, kad buto nuosavybės teisė bus įregistruota su A. G. vardu. Vėliau jis su A. G. kartu gyveno minėtame bute, kaip šeima bei lygiateisiai savininkai, abu buvo jame deklaravę savo gyvenamąją vietą. Pažymėjo ir tai, kad pradėjus bendrą gyvenimą su A. G. nė vienas iš jų kito turto neturėjo. Abiejų pragyvenimo šaltiniu buvo tik darbinės pajamos, kurias visuomet naudojo bendrai. Ieškovo sūnus dar buvo mažas – ieškovas jį išlaikė, o A. G. neturėjo nei vaikų, nei giminaičių, kurie būtų galėję jiems padėti. Todėl jie abu bendrai prisidėjo prie pajaus, už kurį buvo įgytas minėtas butas, sumokėjimo, todėl butą visuomet laikė bendru turtu, tai yra bendrąja daline nuosavybe, kurioje kiekvienam priklausė po ½ nuosavybės teisės dalį. Pažymėjo, kad santuokos su A. G. neįformino, nes susipažino brandesniame amžiuje, ieškovas buvo išsiskyręs su pirmąja žmona, turėjo santuokoje gimusį sūnų, todėl santuokos įforminimas abiem neatrodė itin svarbus. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) po sunkios ligos A. G. mirė ir buvo palaidota ieškovo lėšomis. Jokių artimųjų giminaičių A. G. neturėjo, jos tėvai seniai mirę, o vaikų nesusilaukė. Vienintelis jos brolis yra žuvęs. Ieškovas kartu su A. G. pragyveno 37 metus. A. G. mirus, jis ir toliau gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, šį butą prižiūri ir juo rūpinasi.
Atsiliepimas
4. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ ,,Turto bankas“, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad iki teismo pranešimo gavimo ji nebuvo gavusi jokios informacijos apie palikėjos palikimo perėjimą valstybei. Nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų ieškinio pagrįstumu, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus ieškinio patenkinimui. Tačiau atkreipė teismo dėmesį į tai, kad susidariusioje situacijoje VĮ „Turto bankas“, kaip valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigą vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą, neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovo interesus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neprieštarauja ieškinio reikalavimo tenkinimui, taip pat į tai, kad byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų (t. y. byla buvo inicijuota ne dėl to, kad atsakovė kokiu nors būdu pažeidė ieškovo teises), manė, kad reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti atmestas. Prašė teismo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, atsakovės atstovui nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškovo L. G. ieškinį tenkino, pripažino, kad ieškovui L. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisė ieškovui iš Lietuvos Respublikos (Valstybės), atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Pagrindiniai teismo motyvai:
5.1. Dėl jungtinės veiklos (partnerystės santykių). Teismas nustatė, kad ieškovas su A. G. kartu gyveno laikotarpiu nuo 1984 m. iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki jos mirties, visą nurodytą laiką vedė bendrą šeimos ūkį, turėdami tikslą sudaryti santuoką, nors jos sudarę nebuvo. Ieškovas nurodo pasirūpinęs A. G. laidojimu, t. y. apmokėjo visas laidojimo išlaidas, kadangi A. G. jokių artimų giminaičių neturėjo. 1992 m. sausio 28 d. A. G. vardu buvo įgytas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nurodytu laikotarpiu ieškovas dirbo TSRS žvejybos laivyno gamybiniame susivienijime „Litryb-prom“, kuris pagal tuo metu šalyje galiojusius teisės aktus suteikė ieškovui galimybę savo lėšomis kaip kooperatinę nuosavybę įsigyti ginčo butą, kuris buvo įgytas panaudojant ieškovo ir A. G. bendrai sukauptus pajus (11 257 rublių vertės). Nuosavybės įgijimo metu ieškovas buvo reise jūroje, todėl butas buvo įregistruotas A. G. vardu, tačiau ieškovas nepertraukiamai nuo jo įsigijimo iki šiol rūpinasi nurodytu butu kaip savu: mokėjo ir moka mokesčius, rūpinasi buities daiktų įsigijimu bei visapusišku šio turto išlaikymu. Teismas padarė išvadą, jog byloje surinkti įrodymai leidžia spręsti, kad ieškovas ir A. G. nuo 1984 m. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį.
5.2. Dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo ir dalinės nuosavybės pripažinimo į ginčo butą. Teismo vertinimu byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog L. G. ir A. G. bendras gyvenimas, trukęs ilgą laiką ir buvęs nuolatinis bei pastovus, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis, sudaro pakankamą pagrindą išvadai apie susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę tarp ieškovo ir A. G. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės tiksliai nustatyti kiekvieno iš jungtinės veiklos dalyvių indėlį siekiant sukurti dalinę nuosavybę, todėl, byloje nenustačius kitokio sugyventinių susitarimo dėl dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje paskirstymo, vadovavosi 1964 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso 474 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta, jog jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, preziumuotina, kad bendraturčių dalys (įnašai) bendrojoje nuosavybėje lygios, todėl visiškai tenkino ieškovo reikalavimą pripažinti L. G. nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, registruoto A. G. vardu.
5.3. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, jog šioje byloje patyrė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Spręsdamas ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas atsižvelgė į aukštesnės instancijos teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2014), kuriose kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 11 punkto nuostatas, VĮ „Turto bankas“, kaip valstybę atstovaujanti institucija, yra atleista tik nuo žyminio mokesčio, o ne nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Teismas nusprendė, jog kadangi ieškovo ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai, pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ieškovui turi būti atlygintos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos.
5.4. Įvertinęs Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija) (toliau – Rekomendacijose) nustatytus dydžius, ieškovo atstovų atliktus procesinius veiksmus (procesinio dokumento (ieškinio) surašymą, pasirengimą bylos nagrinėjimui, papildomų duomenų teikimą į bylą, dalyvavimą dviejuose teismo posėdžiuose), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais teismas padarė išvadą, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos ieškovui iš atsakovės.
5.5. Teismas nurodė, kad ieškovas teikdamas ieškinį byloje sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio. 2021 m. liepos 26 d. nutartimi ieškovui buvo atidėtas likusios 324 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki sprendimo priėmimo. Teismui tenkinus ieškovo ieškinį, iš atsakovės Valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, ieškovo naudai taip pat turėtų būti priteisiama jo sumokėta 100 Eur dydžio žyminio mokesčio suma, o likusi už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma – 324 Eur, turėtų būti priteisiama valstybei, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad VĮ „Turto bankas“, kaip valstybę atstovaujanti institucija, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nusprendė žyminio mokesčio iš atsakovės nepriteisti nei ieškovui, nei į valstybės biudžetą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė Lietuvos Respublika (Valstybė), atstovaujama VĮ ,,Turto bankas“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį dėl 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui iš atsakovės ir šį ieškovo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Skundžiamo sprendimo dalis dėl 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra neteisinga.
6.2. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas L. G. naudai, visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nėra atsakinga dėl ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimo ir neturi pareigos atlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovo interesus. Apeliantė iki bylos nagrinėjimo pradžios dėl palikėjos A. G. buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dalies galimo paveldėjimo nebuvo gavusi pranešimų ir dėl jo paveldėjimo procedūrų nevykdė. Į bylą ieškovas nepateikė konkrečių rašytinių įrodymų, kad A. G. palikimas bus paveldėtas valstybės, tik formaliai savo ieškinyje nurodė, jog jokių artimų giminaičių palikėja neturėjo, testamento nebuvo sudariusi, todėl jai priklausęs turtas turės pereiti atsakovei. Iš bylos duomenų yra akivaizdu, kad ieškovo poreikį inicijuoti bylą iš esmės lėmė paties ieškovo, o ne atsakovės veiksmai.
6.3. Nagrinėjamoje situacijoje ieškovas iki palikėjos mirties (duomenys neskelbtini) dėl nesuprantamų priežasčių daugiau kaip 20 metų nesudarė rašytinės sutarties ar susitarimo dėl nuosavybės teisės į ½ dalį buto, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Todėl, apeliantės nuomone, galima pagrįstai teigti, kad ieškovas veikė nerūpestingai, todėl iš to kylančios materialinės teisinės pasekmės turi tekti jam pačiam. Svarbu ir tai, kad apeliantė proceso nevilkino, jos procesinis elgesys buvo tinkamas, ieškinio reikalavimui dėl ieškovo turto dalies, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nustatymo neprieštaravo, prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra. Dėl to akivaizdu, jog apeliantė nėra atsakinga dėl ieškovo pareikšto ieškinio ir jo patirtų išlaidų už advokato suteiktas paslaugas.
6.4. Apeliantės nuomone pirmosios instancijos teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės neatsižvelgė į CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas ir padarė akivaizdžią procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidą, kuri turėjo tiesioginę įtaką neteisėto sprendimo šioje dalyje priėmimui. Nurodo, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, jog teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis ir CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015).
6.5. Apeliantė mano, kad skundžiama sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prieštarauja formuojamai teismų praktikai panašiose bylose. Pastebi, jog panašiose bylose, kuriose nėra valstybės kaltės, teismai iš valstybės bylinėjimosi išlaidų nepriteisia (Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1597-264/2019, Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4408-435/2018, Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1221-776/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-5478-808/2017, Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-122-1065/2018, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-655-652/2018, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-131-305/2018).
Atsiliepimas
7. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
7.1. Ieškovas sąžiningai nurodė, jog mirusioji A. G. neturėjo kitų įpėdinių, kurie galėtų pretenduoti į palikimą, atsiradusį po jos mirties ir nebuvo sudariusi jokio testamento, todėl nėra ginčo dėl to, kad VĮ „Turto bankas“, atstovaudamas Valstybę, priima palikimą, tačiau byloje kilo ginčas dėl palikimo apimties – ar Valstybei pereina visa buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuosavybės teisė ar tik pusė šios teisės dalies. Kadangi byloje kilo ginčas dėl teisės, byla buvo nagrinėjama ieškinio teisenos tvarka ir visiškai patenkinus ieškinį pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas buvo paskirstytos atstovavimo išlaidos.
7.2. Tarp ieškovo L. G. ir A. G. niekada nebuvo kilęs ginčas dėl ginčo buto nuosavybės teisės, jie šiuo butu naudojosi kaip bendra nuosavybe ir nebuvo poreikio sudaryti jokių susitarimų. Pagal CK 5.2 straipsnio 3 dalį ir 5.62 straipsnį Valstybė perima išmarinį turtą – nepriimtas palikimas, taip pat ir privalomai registruotinas nekilnojamasis turtas, pereina Valstybės nuosavybėn, jei per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą ankstesnės eilės įpėdiniai nepriima palikimo atlikdami CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus. Šiuo atveju mirusiosios A. G. sugyventinis ieškovas L. G. neturėjo teisės į palikimą – jis ginčijo nuosavybės teisę ir palikimo apimtį.
7.3. Nors apeliantė akcentuoja, kad proceso nevilkino, o jos procesinis elgesys buvo tinkamas, tačiau atsakovei buvo siūlyta sudaryti taikos sutartį, o tai būtų sutrumpinę bylos nagrinėjimo laiką, pašalinę būtinybę apklausti liudytojus, tačiau atsakovė tokio pasiūlymo nepriėmė. Tai, kad atsakovė ieškovo reikalavimui neprieštaravo, liudija ne apie atsakovės tinkamą procesinį elgesį, o apie jos abejingumą savo pareigoms. Akivaizdu, jog ieškovas L. G. sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, todėl nėra jokio pagrindo nekompensuoti jam jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
7.4. Ieškovas L. G. – fizinis asmuo, neturintis teisinių žinių, bylinėjosi su Valstybę atstovaujančiu juridiniu asmeniu, turinčiu ir finansinių išteklių, ir žmogiškųjų resursų – teisininkų, turinčių specifinių žinių, todėl ieškovui apginti savo teisę į dalį buto, jo vienintelę gyvenamąją vietą, buvo gyvybiškai svarbu ir jis realizavo savo teisę gauti teisinę pagalbą, kurią apmokėjo, taip patirdamas atstovavimo išlaidų. Bylą laimėjusios šalies atstovavimo išlaidų priteisimui (kompensavimui) pakanka to, kad šalys turi ar turėjo priešingus turtinius interesus – pavyzdžiui, nuginčijus testamentą, atsakovu patrauktas įpėdinis, dar nepriėmęs palikimo, priverstas kompensuoti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors dėl nuginčyto testamento surašymo nėra jokios atsakovo kaltės.
7.5. Apeliantė nenurodo jokio sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo principo pažeidimo aplinkybių ir pagrindų.
7.6. Šioje byloje nėra pagrindo remtis apeliantės nurodoma Aukščiausiojo Teismo ir apygardų teismų praktika dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes nurodomų bylų aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, o remtis apylinkių teismų formuojama praktika apeliacinės instancijos teismai neturi pagrindo, nes vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką formuoja Aukščiausiasis Teismas, o ne pirmosios instancijos teismai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir žodinio proceso
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
10. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalies, kuria ieškovui iš atsakovės buvo priteista 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
11. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nagrinėjamos civilinės bylos medžiagą, šiai bylai aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti skundžiamoje sprendimo dalyje pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms. Priešingai nei teigia apeliantė, apylinkės teismas, priteisdamas ieškovui iš atsakovės 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, šioje sprendimo dalyje tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, laikėsi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką įtvirtinančio teisinio reglamentavimo nuostatų ir nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos.
12. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog šioje byloje atsakovė VĮ „Turto bankas“ neturėjo pareigos atlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidų (patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti).
13. CPK 83 straipsnis reglamentuoja atleidimą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Pagal šio straipsnio 1 dalies 11 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami Lietuvos bankas, VĮ Turto bankas, VĮ Valstybės turto fondas. Tačiau atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies pagrindu nereiškia atleidimo nuo kitų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2014). Taigi, VĮ „Turto bankas“ nagrinėjamoje byloje CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu yra atleista tik nuo žyminio mokesčio, tačiau ne nuo kitų bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir šiuo atveju aktualių išlaidų advokato pagalbai apmokėti) mokėjimo.
14. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka reglamentuojama CPK 93, 94, 96, 98 straipsniuose.
15. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
16. Esminis principas, kuriuo paremtos šios nutarties 15 punkte aptartos taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas; 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021).
17. Kartu pažymėtina, kad toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-378/2019, 79 punktas). Teisminį procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo prisiima riziką, kad, netenkinus jo ieškinio, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitų bylos šalių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021).
18. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios nutarties 15 ir 16 punktuose aptartoms bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėms nėra būdingas absoliutumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 16 punktas). Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
19. Kaip jau minėta, šiuo atveju atsakovė nėra atleista nuo išlaidų advokato pagalbai atlyginti apmokėjimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovo L. G. ieškinys buvo visiškai tenkintas. Atsakovė neginčija ieškovo nurodomų 2 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio ir yra pagrįstos į bylą pateiktais objektyviais įrodymais. Byloje taip pat nenustatyta, kad ieškovas būtų nesąžiningai naudojęsis savo procesinėmis teisėmis, kas būtų turėję įtakos nebūtinų ir nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų atsiradimui ar išaugimui, taip pat nėra ir duomenų, jog jis būtų nesąžiningai atlikęs savo procesines pareigas. Atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis bylinėjimosi išlaidų taisyklėmis priteisdamas ieškovui ir atsakovės 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių teismas būtų turėjęs vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, tokių aplinkybių, išskyrus savo subjektyvią nuomonę, apeliaciniame skundė nenurodė ir apeliantė. Darytina išvada, kad priešingai nei teigia apeliantė, nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančios proceso teisės normos, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai nebuvo pažeisti.
20. Apeliantė teigia, kad nagrinėjamoje situacijoje ieškovas iki palikėjos mirties (duomenys neskelbtini) dėl nesuprantamų priežasčių daugiau kaip 20 metų nesudarė rašytinės sutarties ar susitarimo dėl nuosavybės teisės į ½ dalį buto, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, todėl veikė nerūpestingai, o iš to kylančios materialinės teisinės pasekmės turi tekti jam pačiam, be to, ieškovo poreikį inicijuoti procesą lėmė paties ieškovo elgesys. Nurodo, kad atsakovė proceso nevilkino, jos procesinis elgesys buvo tinkamas, ieškinio reikalavimui dėl ieškovo turto dalies, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nustatymo neprieštaravo, prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra, dėl to akivaizdu, jog atsakovė nėra atsakinga dėl ieškovo pareikšto ieškinio ir jo patirtų išlaidų už advokato suteiktas paslaugas. Teisėjų kolegijos vertinimu šios atsakovės nurodomos aplinkybės nepatvirtina, kad šioje byloje atsakovė ieškovui neturėtų atlyginti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
21. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teisės, dėl to byla buvo nagrinėjama ieškinio teisenos tvarka. Visiškai patenkinęs L. G. ieškinį apylinkės teismas pagrįstai laikėsi CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės ir atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad ieškovas yra fizinis asmuo, nėra profesionalus teisininkas, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dalis yra vienintelis jo gyvenamasis būstas, byloje nėra duomenų, jog tarp ieškovo L. G. ir mirusiosios A. G. būtų vykęs ginčas dėl šio buto nuosavybės teisės ar kilęs poreikis dėl šio turto sudaryti rašytinę sutartį ar susitarimą, jie daug metų šiuo butu naudojosi kaip bendra nuosavybe, be to, A. G. nebuvo sudariusi testamento. Kaip teisingai pažymėta atsiliepime į apeliacinį skundą, pagal CK 5.2 straipsnio 3 dalį ir 5.62 straipsnį Valstybė perima išmarinį turtą – nepriimtas palikimas, taip pat ir privalomai registruotinas nekilnojamasis turtas, pereina Valstybės nuosavybėn, jei per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą ankstesnės eilės įpėdiniai nepriima palikimo atlikdami CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus. Šiuo atveju mirusiosios A. G. sugyventinis ieškovas L. G. neturėjo teisės į palikimą – praėjus pakankamai nedaug laiko po A. G. mirties jis ginčijo nuosavybės teisę ir palikimo apimtį. Aptartos aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai, jog ieškovo elgesys prieš inicijuojant procesą ar jį inicijavus buvo netinkamas (nerūpestingas). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinyje ieškovas nurodė, jog neprašo spręsti buto dalies atidalijimo klausimo siekdamas nedidinti bylinėjimosi išlaidų šioje byloje. Pabrėžtina, kad vien tai, jog atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas ir ji nevilkino proceso, nagrinėjamoje byloje negali savaime paneigti ieškovo teisės į išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, atlyginimą, kuri atsirado visiškai tenkinus jo ieškinį.
22. Apeliantė mano, kad skundžiama sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prieštarauja formuojamai teismų praktikai panašiose bylose. Pastebi, jog panašiose bylose, kuriose nėra valstybės kaltės, teismai iš valstybės bylinėjimosi išlaidų nepriteisia ir šiems argumentams pagrįsti nurodo Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1597-264/2019, Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4408-435/2018, Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1221-776/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-5478-808/2017, Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-122-1065/2018, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-655-652/2018, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-131-305/2018.
23. Teisėjų kolegija nurodo, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015; kt.). Apeliaciniame skunde nurodomos Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-1597-264/2019 aplinkybės nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių skiriasi, nes joje ieškovas prašė nustatyti juridinius faktus dėl palikimo priėmimo ir tuo pagrindu nuginčyti palikimo perėjimo Valstybei liudijimą. Taigi, byloje iš esmės buvo kilęs ginčas tarp dviejų bendraturčių – vienas (ieškovas) priėmė palikimą (turtą) pradėjęs faktiškai jį valdyti, o kitas (Valstybė) priėmė palikimą kaip išmarinį turtą, be to, nuo turto (buto) savininko mirties momento (palikimo atsiradimo momento) iki palikimo perėjimo Valstybei liudijimo išdavimo buvo praėję trylika metų ir tik po to, kai buvo išduotas palikimo perėjimo Valstybei liudijimas, ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas įforminti savo nuosavybę, įgytą paveldėjimo būdu. Dėl šių priežasčių apygardos teismas konstatavo, jog pats ieškovas laiku neįgyvendino savo teisių į atsiradusį palikimą. Todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo remtis minėtoje nutartyje pateiktais išaiškinimais. Bylų, kurių faktinės aplinkybės būtų tapačios ar labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, atsakovė nenurodė. Šioje byloje nėra pagrindo remtis ir atsakovės nurodoma apylinkių teismų praktika, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, o ne apylinkių teismai formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus.
24. Įvertinęs visus kitus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
25. Vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. Kaip jau minėta, CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
27. Nors atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, tačiau nei ieškovas, nei atsakovė neprašė jiems priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.