- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-12
- Bylos Nr.
- e2-8011-1032/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05014-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė (pirm.)
- Ieškovas
- L. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, " Turto bankas "
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 2.5.9Kiti su paveldėjimu susiję klausimai
- 2.6.37Jungtinė veikla (partnerystė)
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai (Valstybei), atstovaujamai valstybės įmonės ,,Turto bankas“ dėl nuosavybės teisės dalies pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti, jam buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ½ nuosavybės teisės dalį, įgytą jungtinės veiklos, vykdytos su A. G., pagrindu, priteisti ieškovui iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo teigimu, jį su A. G. siejo susitarimas dėl jungtinės veiklos ir bendros dalinės nuosavybės sukūrimo, kurį patvirtina konkliudentiniai veiksmai - abu vienas kitą laikė gyvenimo partneriais, įgyjamo buto bendrasavininkais, abu prisidėdavo prie buto išlaikymo, rūpinimosi, pagerinimo - tai buvo jų abiejų vienintelė gyvenamoji vieta. Be to, visus bendro gyvenimo metus tarp jų niekada nebuvo ginčų dėl buto priklausomybės, visus klausimus spręsdavo bendru sutarimu. Mano, jog nurodytos aplinkybės patvirtina ieškovo ir A. G. jungtinę veiklą, uždirbtų lėšų naudojimą bendro turto įgijimui, išlaikymui ir bendrų poreikių tenkinimui bei ieškovo ir velionės A. G. gyvenimą faktinėje santuokoje, bendro ūkio vedimą, siekį sukurti bendrą dalinę nuosavybę. Tačiau mirus A. G., ieškovas nebūdamas jos sutuoktinis ar giminaitis, neturėjo teisės kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą, ar kito teisinio pagrindo registruoti savo nuosavybės teisės dalį, todėl prašo teismo pripažinti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra ieškovo ir velionės A. G. bendra dalinė nuosavybė, kurioje kiekvienam priklausė po 1/2 nuosavybės teisės dalį. Nurodo, kad pripažinus jam buto nuosavybės teisės dalį, būtų apginta ieškovo turtinė teisė, bei jis įgytų teisę toliau teisėtai gyventi bute. Taip pat pripažinus jam nuosavybės teisę į ½ dalį ginčo buto, jis galėtų kreiptis į teismą dėl valstybės nuosavybės dalies atidalinimo priteisiant jam ginčo butą, o valstybei išmokant kompensaciją, nes turi finansines galimybes mokėti kompensaciją. Tačiau šioje byloje neprašo spręsti buto dalies atidalinimo klausimo, siekdamas nedidinti bylinėjimosi išlaidų.
Paaiškino, kad dirbdamas jūroje laivų žuvies paruošimo cecho vadovu, 1984 metais susipažino su A. G., dirbusia tame pačiame laive bufetininke. Susipažinus pradėjo artimai draugauti, vėliau ir kartu gyventi bei vesti bendrą ūkį. Kadangi nė vienas neturėjo nekilnojamojo turto, bendro šeimyninio gyvenimo pradžioje pora gyveno nuomotame bute adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuriame kartu pragyveno 6 metus. 1990 metais darbovietė (tuometis pavadinimas - TSRS žvejybos laivyno gamybinis susivienijimas „(duomenys neskelbtini)“), pagal tuometinį teisinį reglamentavimą, suteikė galimybę savo lėšomis kaip kooperatinę nuosavybę įgyti kooperatyvo narių lėšomis pastatytame name, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (ankstesnis adresas valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ duomenimis – (duomenys neskelbtini), Klaipėda) butą bendram gyvenimui. 1992 m. sausio 28 d. pagal tuo metu galiojusią tvarką įsigyjant šį butą A. G. panaudojo abiejų kartu sukauptas pinigines lėšas ir sumokėjo 11 257 rublių pajų. Buto įsigijimo metu ieškovas buvo išplaukęs į reisą užsienyje ir negalėjo dalyvauti buto nuosavybės teisės registravimo procese, todėl butą A. G. įregistravo savo nuosavybe. Butas nuosavybės teise A. G. vardu buvo įregistruotas tuometinio Klaipėdos gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „Bandužiai“ 1992 m. sausio 28 d. pažymos pagrindu. Ieškovo teigimu, gyvenant kartu su A. G. nesusituokus, tačiau kaip šeimai, atsižvelgiant į tai, kad buto nuosavybės teisės registracijos metu jis buvo reise jūroje, sutarė, kad buto nuosavybės teisė bus įregistruota su A. G. vardu. Vėliau kartu su A. G. abu kartu gyveno minėtame bute, kaip šeima bei lygiateisiai savininkai, abu buvo jame deklaravę savo gyvenamąją vietą. Pažymėjo ir tai, kad pradėjus bendrą gyvenimą su A. G., nė vienas iš jų kito turto neturėjo. Abiejų pragyvenimo šaltiniu buvo tik darbinės pajamos, kurias visuomet naudojo bendrai. Ieškovo sūnus dar buvo mažas – ieškovas jį išlaikė, o A. G. neturėjo nei vaikų, nei giminaičių, kurie būtų galėję jiems padėti. Taigi abu bendrai prisidėjo prie pajaus, už kurį buvo įgytas minėtas butas, sumokėjimo, todėl butą visuomet laikė bendru turtu, tai yra bendra daline nuosavybe, kurioje kiekvienam priklausė po ½ nuosavybės teisės dalį. Pažymėjo, kad santuokos su A. G. neįformino, nes susipažino brandesniame amžiuje, ieškovas buvo išsiskyręs su pirmąja žmona, turėjo santuokoje gimusį sūnų, todėl santuokos įforminimas abiem neatrodė itin svarbus.
2021 m. sausio 8 d. po sunkios ligos A. G. mirė ir buvo palaidota ieškovo lėšomis. Jokių artimųjų giminaičių A. G. neturėjo, jos tėvai seniai mirę, o vaikų nesusilaukė. Vienintelis jos brolis yra žuvęs. Ieškovas kartu su A. G. pragyveno kartu 37 metus. A. G. mirus, jis ir toliau gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, šį butą prižiūri ir juo rūpinasi. Ieškovas bendro gyvenimo su A. G. laikotarpiu nuolat mokėjo už butui teikiamas prekes ir paslaugas taip pat, kartu su A. G. pirko buičiai reikalingus daiktus. Jiems pradėjus bendrą gyvenimą kartu nė vienas turto neturėjo, ieškovo sūnus dar buvo mažas – ieškovas jį išlaikė, o A. G. neturėjo nei vaikų, nei giminaičių, kurie būtų galėję jiems padėti. Abiejų pragyvenimo šaltiniu buvo tik darbinės pajamos, kurias visuomet naudojo bendrai. Tokiu būdu abu bendrai prisidėjo prie pajaus, už kurį buvo įgytas minėtas butas, sumokėjimo, todėl butą visuomet laikė bendru turtu, tai yra bendra daline nuosavybe, kurioje kiekvienam priklausė po ½ nuosavybės teisės dalį.
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visiškai, priteisti jam iš valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu taip pat palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Pažymėjo, jog ieškovo byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos bei atitinkančios Rekomendacijas ir analogiškose bylose patiriamų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl turi būti priteistos ieškovui.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės ,,Turto bankas“, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad iki teismo pranešimo gavimo ši nebuvo gavusi jokios informacijos apie palikėjos palikimo perėjimą valstybei. Nurodo, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų ieškinio pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus ieškinio patenkinimui. Tačiau atkreipė teismo dėmesį į tai, kad susidariusioje situacijoje Turto bankas, kaip valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigą vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą, neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovo interesus. Atsižvelgiant į tai, kad Turto bankas neprieštarauja ieškinio reikalavimo tenkinimui, taip pat į tai, kad byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų (t.y. byla buvo inicijuota ne dėl to, kad atsakovė kokiu nors būdu pažeidė ieškovo teises), mano kad reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti atmestas. Prašo teismo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, atsakovės atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į atsakovės prašymą byla nagrinėtina atsakovės atstovui nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
ieškinys tenkinamas visiškai.
1. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (toliau ir ginčo butas), registruotas A. G. vardu. Buto įgijimo pagrindas – Gyvenamųjų namų statybos bendrijos pažyma Nr. 42 (elektroninės bylos (toliau – el. b.) 1 tomas (toliau – 1 t.), bylos lapas (toliau – b. l. 86).
2. Gyventojų registro duomenimis, ieškovas savo gyvenamąją vietą nuo 1993 m. spalio 2 d. yra registravęs minėtame ginčo bute (el. b., 1 t., b. l. 81-82).
Žemesnės instancijos teismas
3. Iš į bylą pateiktos ieškovo darbo knygelės nustatyta, jog ieškovas dirbo TSRS žvejybos laivyno gamybiniame susivienijime „(duomenys neskelbtini)“,. Pateiktoje darbo knygelės kopijoje nurodomi duomenys apie ieškovo darbą šioje įmonėje nuo 1989 m. sausio 2 d. iki 1993 m. rugsėjo 16 d., į bylą taip pat pateikti UAB „Archyvita“ duomenys apie ieškovo šiame susivienijime gautas pajamas (el. b. l. 84, 91-93). Taip pat į bylą pateikti duomenys apie ieškovo gautas pajamas bei jam išmokėtas išmokas laikotarpiu nuo 1984 m. iki 1991 m. (el. b., 1 t., b. l. 91-93).
4. Ieškovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog ieškovas moka mokesčius už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, teikiamas komunalines ir kitas paslaugas (el. b. 2 t., b. l. 12-38).
5. Testamentų registro duomenimis testamentų registre nėra įregistruotų A. G. sudarytų testamentų bei palikimo priėmimo faktų (el. b. l. 89).
Dėl jungtinės veiklos (partnerystės) santykių
6. Ieškovas reikalavimą dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ½ nuosavybės teisės dalies pripažinimo jam grindžia tuo, jog jis yra įgytas jungtinės veiklos, vykdytos su A. G., pagrindu.
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismai analogiškose bylose yra suformavę praktiką, jog bendrosios jungtinės veiklos pradžia sietina ne su konkretaus turto įsigijimu ar jo pagerinimu, bet su momentu, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nurodo, jog kartu su A. G. kaip sugyventiniai pradėjo kartu gyventi 1984 metais, t. y. galiojant 1964 m. CK, ginčui spręsti taikytinos 1964 m. CK nuostatos, reglamentavusios jungtinę veiklą.
8. Jungtinės veiklos santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl, konstatavus jungtinės veiklos sutarties sudarymą 1984 m., visam tokios sutarties pagrindu įgytam turtui taikytinas vienodas teisinis režimas ir dėl šalių jungtinės veiklos sutarties formos, šios formos nesilaikymo padarinių spręstina pagal 1964 m. CK.
9. 1964 m. CK 472 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui. Jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu, arba dalyvaudami savo darbu; proporcingai įnašams turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės veiklos rezultatas, yra dalyvių bendroji dalinė nuosavybė (CK 474 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygto tikslo siekimui suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009).
10. Remiantis 1964 m. CK 43 straipsniu, fizinių asmenų tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma jo sudarymo metu yra didesnė kaip 500 Lt, išskyrus įvykdomus jų sudarymo metu, turėjo būti sudaromi rašytine forma, todėl jei jungtinės veiklos sutarties tikslo vertinė išraiška viršijo 500 Lt sumą, tokioms sutartims taikytinas rašytinės formos reikalavimas. Įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais (1964 m. CK 58 straipsnio 2 dalis). Toks įrodymų leistinumo apribojimas, remiantis CK 1.93 straipsnio 6 dalimi, kuri taikytina nagrinėjamo ginčo atveju (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis), nėra absoliutus. CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas gali netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) byloje yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių, sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio sudaryti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Taigi tokiais atvejais gali būti taikoma įrodinėjimo leistinumo taisyklės išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009).
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vienodos praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (1964 m. CK 472, 474 straipsniai). Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (1964 m. CK 121 straipsnis, 474 straipsnio l dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001; 2003 m. vasario 17 d. nutartį Nr. 3K-3-236/2003; 2004 m. sausio 14 d. nutartį Nr. 3K-3-37/2004; 2008 m. balandžio 8 d. nutartį Nr. 3K-3-235/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį Nr. 3K-3-336/2009 ir kt.).
12. Bylos duomenimis, ieškovas su A. G. kartu gyveno laikotarpiu nuo 1984 m. iki 2021 m., t. y. iki pastarosios mirties, visą nurodytą laiką vedė bendrą šeimos ūkį, turėdami tikslą sudaryti santuoką, nors jos sudarę nebuvo. Ieškovas nurodo pasirūpinęs A. G. laidojimu, t. y. apmokėjo visas laidojimo išlaidas, kadangi A. G. jokių artimų giminaičių neturėjo. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai N. B. (N. B.) ir R. D. patvirtino, kad ieškovas su A. G., aptariamu laikotarpiu gyveno kartu bei vedė bendrą ūkį. Abu liudytojai patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes, jog ieškovas ir A. G. kurį laiką dirbo kartu laive, vėliau pradėjo artimai bendrauti ir apsigyveno kartu bei gyveno kartu kaip faktinė šeima. Bylos rašytiniais įrodymais ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad 1992 m. sausio 28 d. A. G. vardu buvo įgytas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nurodytu laikotarpiu ieškovas dirbo TSRS žvejybos laivyno gamybiniame susivienijime „(duomenys neskelbtini)“, kuris pagal tuo metu šalyje galiojusius teisės aktus suteikė ieškovui galimybę savo lėšomis kaip kooperatinę nuosavybę įsigyti ginčo butą, kuris buvo įgytas panaudojant ieškovo ir A. G. bendrai sukauptus pajus (11 257 rublių vertės). Teismo posėdžiu abu apklausti liudytojai taip pat patvirtino, jog vien A. G. TSRS žvejybos laivyno gamybiniame susivienijime „(duomenys neskelbtini)“ uždirbtų pajamų įsigyti kooperatinę nuosavybę bei išmokėti pajų nebūtų pakakę. Nuosavybės įgijimo metu ieškovas buvo reise jūroje, todėl butas buvo įregistruotas A. G. vardu, tačiau ieškovas nepertraukiamai nuo jo įsigijimo iki šiol rūpinasi nurodytu butu kaip savu: mokėjo ir moka mokesčius, rūpinasi buities daiktų įsigijimu bei visapusišku šio turto išlaikymu. Taigi, byloje surinkti įrodymai leidžia spręsti, kad ieškovas ir A. G. nuo 1984 m. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo ir dalinės nuosavybės pripažinimo į ginčo butą
13. Vadovaujantis aukštesnės instancijos teismų praktika, vien tik gyvenimo kartu ir bendro ūkio vedimas nelemia išvados, kad jungtinės veiklos pagrindu buvo siekiama sukurti bendrą turtą, esantį nesusituokusių asmenų bendrąja daline nuosavybe. Sprendžiant dėl kiekvieno nuosavybės teisių objekto sukūrimo turi būti pasisakoma atskirai, nustatant bendro sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygas: įnašus pinigais, kitu turtu arba dalyvavimą darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-684/2015).
14. Šiuo atveju ieškovas prašo pripažinti, kad nuo 1984 m. iki 2021 m. sausio 8 d. tarp bendrai gyvenusių asmenų ieškovo ir A. G. (abu kartu toliau ir – sugyventiniai) egzistavo susitarimas dėl jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, nes prašo pripažinti, jog ginčo butas yra sugyventinių A. G. ir ieškovo L. G. dalinė nuosavybė, pripažįstant ieškovui teisę į ½ dalį buto, atitinkamai laikant, jog kita ½ dalis ginčo buto yra A. G. nuosavybė.
15. Bylos duomenimis nustatyta, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo įgytas ieškovo sugyventinės A. G. vardu išmokant 11 257 pajų mokestį. Ieškovas į bylą pateikė duomenis apie buto įgijimo laikotarpiu savo gautas pajamas (žr. sprendimo 3 punktą), iš kurių nustatyta, kad ieškovas buto įsigijimo laikotarpiu gaudavo pastovias pajamas, kurios buvo pakankamos išmokėti pajaus mokestį. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog kaip ir nurodė ieškovas, A. G. dirbo bufete, todėl jos vienos gaunamos pajamos nebūtų buvę pakankamos išmokėti nurodytą pajų sumą.
16. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, A. G. 1992 m. sausio 28 d. gyvenamųjų namų statybos bendrijos pažymos Nr. 42 pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 43,61 kv. m bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (el. b., 1 t., b. l. 86, 90), registrų centro duomenimis, šio buto vidutinė rinkos vertė – 37 700 Eur (el. b., 1 t., b. l. 87).
17. Byloje pateiktais duomenis, 1984 - 1991 metų laikotarpiu ieškovo gautos metinės pajamos sudarė: 1984 m. – 5 992,70 rublių ; 1985 m. – 6 387,70 rublių; 1986 m. – 3 831,10 rublių; 1987 m. – 5 427, 73 rublių; 1988 m. – 3 387,32 rublių; 1989 m. – 5 073,24 rublių; 1990 m. – 5 699,13 rublių; 1991 m. – 8611,70 rublių (el. b. 1 t., b. l. 91-93). Taip pat į bylą pateikti vėlesnių metų duomenys apie ieškovui išmokėtas sumas bei jo draudžiamąsias pajamas ieškovo ir A. G. bendro gyvenimo laikotarpiu (el. b., 1 t., b. l. 113-142).
18. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismo vertinimu, byloje yra surinkta pakankamai duomenų leidžiančių daryti išvadą, jog šalių bendras gyvenimas, trukęs ilgą laiką ir buvęs nuolatinis bei pastovus, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis sudaro pakankamą pagrindą išvadai apie susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę tarp ieškovo ir A. G..
19. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje. Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 38 punktą ir jame nurodytą ankstesnę kasacinio teismo praktiką).
20. Nagrinėjamu atveju, nėra galimybės tikslai nustatyti, kiekvieno iš jungtinės veiklos dalyvių indėlį siekiant skurti dalinę nuosavybę, todėl byloje nenustačius kitokio sugyventinių susitarimo dėl dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje paskirstymo, vadovaujantis 1964 m. CK 474 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta, jog jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, preziumuotina, kad bendraturčių dalys (įnašai) bendrojoje nuosavybėje lygios, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, registruoto A. G. vardu tenkintinas visiškai (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, jog šioje byloje patyrė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (el. b. 1 t., b. l. 180).
22. Atsakovę Lietuvos Respublikos valstybę atstovaujanti institucija VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog šioje byloje nagrinėjamoje situacijoje valstybė, atstovaujama VĮ „Turto banko“ neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovo interesus. Atsižvelgiant į tai, kad VĮ „Turto bankas“ neprieštarauja ieškinio reikalavimo tenkinimui, taip pat į tai, kad byla buvo inicijuota ne dėl atsakovo kaltų ar neatsargių veiksmų (t.y. ne dėl to, kad atsakovė kokiu nors būdu pažeidė ieškovo teises), manome, kad reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti atmestas.
23. Spręsdamas ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas atsižvelgia į aukštesnės instancijos teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartį, priimą civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2014), kuriose kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog pagal CPK 83 straipsnio 11 punkto nuostatas, VĮ „Turto bankas“, kaip valstybę atstovaujanti institucija yra atleistas tik nuo žyminio mokesčio, o ne nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Kadangi ieškovo ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai, ieškovui turi būti atlygintos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalį).
24. Įvertinus Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytus dydžius, ieškovo atstovų atliktus procesinius veiksmus (procesinio dokumento (ieškinio) surašymą, pasirengimą bylos nagrinėjimui, papildomų duomenų teikimą į bylą, dalyvavimą dviejose teismo posėdžiuose), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos ieškovui iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
25. Ieškovas teikdamas ieškinį byloje sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio. 2021 m. liepos 26 d. nutartimi ieškovui buvo atidėtas likusios 324 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki sprendimo priėmimo. Teismui tenkinus ieškovo ieškinį, iš atsakovės Valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto banko“, ieškovo naudai taip pat turėtų būti priteisiama jo sumokėta 100 Eur dydžio žyminio mokesčio suma, o likusi už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma - 324 Eur, turėtų būti priteisiama valstybei, tačiau atsižvelgiant į 23 sprendimo punkte nurodytas aplinkybes, jog VĮ „Turto bankas“, kaip valstybę atstovaujanti institucija yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminis mokestis iš atsakovės nepriteistinas nei ieškovui, nei į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 293 straipsnio 4 punktu, 294 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad ieškovui L. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovui iš valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.