Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant atsakovės valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui (gautas prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-131-305/2018 (buvęs bylos numeris – 2-1684-305/2017) pagal ieškovo R. B. patikslintą ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl Palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir palikimo priėmimo fakto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – Vilkaviškio rajono 1-ojo notaro biuro notarė Rita Vyzienė ir R. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas R. B. patikslintu ieškiniu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jos sūnus R. B., faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti; pripažinti Vilkaviškio rajono 1-ojo notaro biuro notarės Ritos Vyzienės 2017 m. sausio 16 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr.165, negaliojančiu (b. l. 48-49). Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad jo motina M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Jos paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po M. B. mirties liko palikimas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir negyvenama patalpa-ūkio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruota registro Nr. (duomenys neskelbtini). Iki M. B. mirties tame pačiame bute gyveno jis, ieškovas, bei jo brolis R. B.. Ieškovas visada gyveno kartu su motina toje pačioje gyvenamojoje vietoje ir po jos mirties priėmė valdyti mirusios motinos asmeninius daiktus, namų apyvokos daiktus, priėmė valdyti ir naudoti gyvenamąją patalpą, ir kuriais naudojasi iki šiol. Jis ir dabar gyvena ten pat, (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties nepadavė pareiškimo notarų biurui dėl motinos palikimo priėmimo. R. B. taip pat nepadavė pareiškimo notarų biurui dėl motinos palikimo priėmimo. Kadangi gyveno motinos bute, ieškovas manė, kad butas yra jo, ir į notaro biurą laiku nesikreipė. 2017 m. sausio mėnesį gavo 2017 m. sausio 16 d. VĮ Turto banko pranešimą, iš kurio paaiškėjo, kad 2017 m. sausio 16 d. Vilkaviškio rajono 1-ojo notaro biuro notarė Rita Vyzienė yra išdavusi Palikimo perėjimo valstybei liudijimą į M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), palikimą. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, todėl pripažintinas negaliojančiu. Mano, kad notarė neišsiaiškino faktinių aplinkybių, jog yra M. B. turto įstatyminis įpėdinis, kuris palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Ieškovo niekas neinformavo apie tai, kad bus išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Apie Palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą jis sužinojo tik 2017 m. sausio 16 d. Esant tokioms aplinkybėms, Vilkaviškio rajono 1-ojo notaro biuro notarės Ritos Vyzienės išduotas 2017 m. sausio 16 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. 165, kuris patvirtina, kad M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, pripažintinas negaliojančiu. Notarė atsisakė išduoti ieškovui paveldėjimo teisės liudijimą, remdamasi tuo faktu, kad praleistas terminas palikimui priimti ir yra išduotas Paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimas. Esant minėtoms aplinkybėms, paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu ieškovui būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą (b. l. 48-49). Ieškovas teismo posėdžio metu savo ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti; jis ir jo atstovė papildomai paaiškino, kad ieškovas iki motinos mirties gyveno kartu su motina jai nuosavybės teise priklausančiame bute, po motinos mirties jis ir toliau liko gyventi minėtame bute, jame gyvena iki šiol. Po motinos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes „užspaudė“ po motinos mirties likę skolos: ieškovo motina turėjo daug skolų, jis net ne apie visas žinojo, jis skolas pagal galimybes dengė. Ieškovas po motinos mirties likusiu turtu realiai naudojosi, jį prižiūrėjo, pagal galimybes (kas kelis mėnesius) mokėjo mokesčius už elektrą, vandenį (garso įrašas 3.00-22.06 min., 29.35 min., 29.39-33.48 min.).Atsakovė VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovas, žinodamas apie M. B. mirtį, turėjo būti pakankamai apdairus ir rūpestingas, savo teises į atsiradusį palikimą įgyvendinti per Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Šiuo atveju nei vienam iš M. B. įstatyminių įpėdinių neįregistravus palikimo, valstybės institucijos pagrįstai pradėjo vykdė mirusiosios turto paveldėjimo procedūrą. Vilkaviškio rajono l-ojo notaro biuro notarė Rita Vyzienė teisėtai išdavė 2017 m. sausio 16 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą VĮ Turto bankui, nesant laiku registruotų Testamentų registre palikimo priėmimo faktų. Dėl to notarė, išduodama ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą, nepažeidė įstatymų nuostatų. Ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kurių pagrindu galima būtų padaryti išvadą apie jo paveldėjimo teisės įgyvendinimą į mirusiosios palikimą per CK nustatytą terminą. Paminėtina ir tai, jog pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra vienas iš notarų atliekamų notarinių veiksmų. Visuma aptartų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad ieškovo ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas išduotas laikantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, todėl pagrindo notarės veiksmus, išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, pripažinti neteisėtais nėra. VĮ Turto bankas, kaip valstybę atstovaujantis subjektas, minėtą paveldimą turtą įregistravo nuosavybės teise valstybei (CK 5.62 straipsnio 1 dalis 3 punktas). Taip pat VĮ Turto bankas, kaip valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigą vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas (Taisyklių 10⁵ p.), neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovo interesus. Kaip jau buvo paminėta, valstybės institucijos gavo pranešimą apie per įstatyme nustatytą terminą nepriimtą mirusiosios M. B. palikimą, todėl turėjo įgyvendinti valstybės paveldėjimo procedūrą į minėtą paveldimą turtą. Be to, ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie minėto turto priėmimą faktiniu valdymu per CK nustatytą 3 mėnesių laikotarpį. Administruodamas pareiškime nurodytą turtą, VĮ Turto bankas patyrė 14,49 Eur ir paveldėjo M. B. 1403,18 Eur skolą, kurios ieškovas iki šiol neapmokėjo. Atsakovė prašo ieškovo ieškinį nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra (b. l. 62-63).Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Vilkaviškio rajono 1-ojo notaro biuro notarė Rita Vyzienė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškovo reikalavimais, grindžiant juos tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, nesutinka. Palikimo perėjimo Valstybei liudijimas išduotas nepažeidžiant jokių imperatyvių paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, juolab, kad ieškovas net nenurodė būtent kokios imperatyvios teisės normos buvo pažeistos. Taikyti CK 1.80 straipsnį – imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas, notaro išduotam paveldėjimo teisės liudijimui negalima, nes šis liudijimas nėra sandoris. Taip pat patikslinto ieškinio dalykas (reikalavimas) – panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą, grindžiamas faktine aplinkybe (dėl įpėdinio faktinio palikimo priėmimo), kuri nėra teismo nustatyta, todėl jokių teisinių pasekmių dar nesukelia. Reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas M. B. palikimą faktiškai priėmė, nepagrįstas jokiomis aplinkybėmis bei rašytiniais įrodymais (b. l. 60). Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo prašė ieškovo ieškinį atmesti atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytais argumentais. Taip pat papildomai nurodė, kad ieškovo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – kad priėmė M. B. palikimą – nepatvirtintas visiškai jokiais įrodymais, t. y. nepateikta įrodymų, kad ieškovas po motinos mirties per 3 mėnesius atliko faktinius palikimo valdymo veiksmus ir kad jis turėjo tikslą turtą valdyti kaip savo. Nesuprantamos aplinkybės, dėl ko ieškovas nesukreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, vienintelė nurodoma priežastis – gyveno paveldėtiname bute ir nežinojo, kad reikia kreiptis į notarą. Vienintelis faktas, pagrįstas rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, – kad ieškovas mirusiosios bute gyveno, – bet tai nėra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo. Jokių kitų įrodymais pagrįstų aplinkybių ieškovas nenurodė (garso įrašas 33.55-37.40 min.).Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – R. B. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jokia forma prieštaravimų ieškinio reikalavimų tenkinimui neišreiškė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Teismas, teismo posėdžio metu išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Ieškovas R. B. ir trečiasis asmuo R. B. yra mirusiosios sūnus (b. l. 11, 12). Mirusioji testamento nebuvo sudariusi (b. l. 68-69). Po M. B. mirties liko turtas: butas su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir ūkio patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), 96,30 Eur kompensuojamoji senatvės pensijos suma (b. l. 5-8). Mirusioji taip pat turėjo skolų: 1403,18 Eur skola I. T. ir kt. (b. l. 25, garso įrašas 3.00-22.06 min.). Po M. B. mirties niekas iš įstatyminių įpėdinių į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) nesikreipė, todėl buvo pradėtos procedūros dėl palikimo perėjimo Lietuvos Respublikos valstybei įforminimo ir 2017 m. sausio 16 d. Vilkaviškio rajono 1-ojo notaro biuro notarė Rita Vyzienė išdavė Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 165 (b. l. 5-8, 24-27). Apie minėto liudijimo išdavimą ieškovas R. B. buvo informuotas rašytiniu 2017 m. sausio 16 d. pranešimu (b. l. 4). Mirusiajai nuosavybės teise priklausiusiame bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki ir po motinos mirties gyveno ir šiuo metu gyvena, butu faktiškai naudojasi ieškovas R. B. ir trečiasis asmuo R. B. (b. l. 13, 14, garso įrašas 3.00-22.06 min., 22.50-25.48 min., 26.35-29.15 min.). 2013 m. gruodžio 30 d., 2015 m. gegužės 4 d., 2015 m. lapkričio 24 d., 2016 m. kovo 13 d., 2016 m. birželio 18 d., 2016 m. rugsėjo 25 d., 2017 m. sausio 6 d., 2017 m. vasario 26 d., 2017 m. balandžio 13 d., 2017 m. spalio 20 d. mokėjimais buvo sumokėta už bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), sunaudotą elektros energiją (b. l. 73-77, garso įrašas 3.00-22.06 min.).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas ir šio proceso metu vyksta mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, perėmimas. CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą, t. y. 3 mėnesius (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.51 straipsnyje kaip vienas iš palikimo priėmimo būdų nustatytas įpėdinio faktiškas pradėjimas paveldimą turtą valdyti. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas R. B., kaip pirmos eilės įstatyminis M. B. įpėdinis (jos sūnus) (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), iki motinos mirties gyveno mirusiajai nuosavybės teise priklaususiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), jame liko gyventi ir po motinos mirties bei gyvena iki šiol. Šią aplinkybę be paties ieškovo paaiškinimų patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 13)), liudytojų parodymai (garso įrašas 22.50-25.48 min., 26.35-29.15 min.), šios aplinkybės neginčija net ir trečiasis asmuo Vilkaviškio rajono 1-ojo notaro biuro notarė Rita Vyzienė (garso įrašas 33.55-37.40 min.). Teismo vertinimu, nustačius aplinkybę, kad ieškovas R. B. po motinos mirties ir toliau liko gyventi bei iki šiol gyvena motinai nuosavybės teise priklaususiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nereikia papildomai įrodinėti kaip savaime suprantamų aplinkybių, jog minėtą butą jis po motinos mirties prižiūrėjo bei juo rūpinosi ir tą daro iki šiol. Trečiasis asmuo Vilkaviškio rajono 1-ojo notaro biuro notarė Rita Vyzienė teismo posėdžio metu akcentavo, kad ieškovas nėra pateikęs į bylą įrodymų, jog per 3 mėnesius nuo motinos mirties jis mokėjo mokesčius už naudojimąsi butui teikiamos komunalinėmis paslaugomis (garso įrašas 33.55-37.40 min.). Iš tiesų ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis mokėjo komunalinius mokesčius 3 mėnesių laikotarpyje nuo motinos mirties (pateikti mokėjimo kvitai už vėlesnius laikotarpius), be to, ir pats pripažino, jog mokesčius mokėjo nereguliariai, kas keletas mėnesių (garso įrašas 3.00-22.06 min.). Tačiau, teismo nuomone, šiuo atveju reikšminga ieškovo nurodyta aplinkybė, kaip pateisinanti tokį jo elgesį, kad mirusi jo motina turėjo daug skolų, todėl jis jas dengė dalimis pagal finansines galimybes, dėl to ir komunalinius mokesčius mokėjo nereguliariai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 25), taip pat duomenys Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) patvirtina, kad mirusioji M. B. iš tiesų turėjo finansinių prievolių, todėl teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo nurodyta minėta aplinkybe. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).Nors atsakovės ir trečiojo asmens Vilkaviškio rajono 1-ojo notaro biuro notarės Ritos Vyzienės nuomone, ieškovas nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių, kad jis per įstatymo nustatytą terminą motinos palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina faktą, kad ieškovas po motinos mirties jai nuosavybės teise priklausančiame bute liko gyventi, t. y. mirusiosios turtu naudojosi, jį prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu. Šis faktas leidžia daryti išvadą, kad ieškovas aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Teismo nuomone, remiantis rašytiniais įrodymais nustatytas faktas, kad ieškovas vėlesniais laikotarpiais mokėjo buto komunalinius mokesčius (už elektros energiją), patvirtina, kad ieškovas mirusiosios turtą valdė ir valdo kaip savo. Teismas sprendžia, kad nustatytų faktinių duomenų visuma yra pakankama konstatuoti faktą, jog R. B. po savo motinos M. B. mirties faktiškai pradėjo valdyti mirusiosios turtą ir taip priėmė jos palikimą. Kadangi ieškovas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, o šio fakto nustatymas ieškovui turės juridinę reikšmę – jis įgis galimybę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiajai priklausiusį turtą, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovas R. B. po savo motinos M. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).

Dėl Palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu

CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.CK 5.62 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti keturi alternatyvūs atvejai, kuomet paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Nagrinėjamu atveju Vilkaviškio rajono 1-ojo notaro biuro notarė Rita Vyzienė 2017 m. sausio 16 d. išdavė Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 165, tuo pagrindu, kad nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo per įstatymo nustatytą terminą.Tačiau aukščiau išdėstytais argumentais (sprendimo 7-11 pastraipos) yra konstatuota, kad ieškovas R. B. po savo motinos M. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą pas notarą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties.Todėl nustačius faktą, kad M. B. palikimą nuo (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas valdyti yra priėmęs įstatyminis įpėdinis ieškovas R. B., tenka konstatuoti, kad Palikimo perėjimo liudijimas valstybei buvo išduotas nepagrįstai (nesant CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos aplinkybės). Todėl, ieškovo prašymu, 2017 m. sausio 16 d. valstybei išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. 165, pripažintinas negaliojančiu, kaip išduotas nesant tam faktinio ir teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Todėl nors ieškovas R. B. prašymą dėl Palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu grindė CK 1.80 straipsnio nuostatomis (imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas), tačiau teismas, sutikdamas su trečiojo asmens Vilkaviškio rajono 1-ojo notaro biuro notarės Ritos Vyzienės išsakytais argumentais, nagrinėjamu atveju CK 1.80 straipsnio normų netaikė, nes Palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimas nėra sandoris.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Byloje nėra duomenų apie dalyvaujančių byloje asmenų realiai turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų paskirstymo klausimas nespręstinas.Valstybės išlaidas šioje civilinėje byloje sudaro 18,94 Eur teismo turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; 235,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas, nes jam teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tame tarpe ir žyminio mokesčio (b. l. 16) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai); 133,06 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 54). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, šios valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš atsakovės, tačiau įvertinus tai, kad atsakovė yra pati valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, VĮ „Turto bankas“ ir notarė neatliko tyčinių nesąžiningų neteisėtų veiksmų, bet vykdė įstatymų jiems numatytas funkcijas, remdamiesi turima informacija, valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 307, 310, 445, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį (patikslintą) tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Pripažinti Vilkaviškio rajono 1-ojo notaro biuro notarės Ritos Vyzienės 2017 m. sausio 16 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr.165, negaliojančiu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.