Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas, tretiesiems asmenims J. D. , A. R. , dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad E. R. ir J. R. buvo ieškovės ir jos brolio A. R. ir sesers J. D. tėvai. Tėvai santuoką sudarė 1956 m. sausio 8 d., gyvendami santuokoje apie 1970 m. pasistatė namą (Pakruojo r. sav.,), kurį, kartu su malkinėmis, daržine, ūkiniu pastatu ir kiemo statiniais 1992 m. įregistravo Nekilnojamojo turto registre J. R. vardu. E. R. po ieškovės tėvo J. R. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, nes nemanė, kad jai, kaip sutuoktinį pergyvenusiam asmeniui reikia kur nors kreiptis, kadangi jos manymu, šis turtas ir taip priklausė jai. Mama buvo baigusi tris klases, nepavyko jos įtikinti, kad reikia tvarkyti dokumentus. Brolis ir sesuo buvo sukūrę savo šeimas, išėjo iš tėvų namų. Po tėčio mirties ji liko gyventi su mama, tuomet dar turėjo ir savo šeimą. Liko su mama, iki jos mirties ją penkerius metus slaugė. Tėvas ir mama visą laiką gyveno K.,. Ji su broliu ir seserimi dėl tėvo palikimą į notarą taip pat nesikreipė. Ji pati neturėjo tam lėšų, reikėjo dar nedidelį sūnų leisti į mokslą, vyrą turėjo ne kokį, jis jokio darbo „nenulaikydavo“. Pati dirbti negalėjo, prižiūrėjo mamą. Niekas jokių pretenzijų į likusį turtą nei po tėvo, nei po mamos mirties nereiškė. 2017 m. nuėjus į notaro biurą sužinojo, kad palikimą jau perėmė valstybė ir jai reikalinga kreiptis į teismą. Tiek po tėvo, tiek po mamos mirties ji tvarkė sodybą, daržus, augino paukščius, pagal išgales tvarkė namą, dažė, rūpinosi aplinka. Valdė tą turtą kaip savo, nei brolis, nei sesuo pretenzijų į palikimą nereiškė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas nustatė, kad ieškovės L. V. tėvai yra J. R. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2004 m. gegužės 6 d., ir E. R. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2009 m. rugpjūčio 11 d., kurie susituokė 1956 m. sausio 8 d, turėjo tris vaikus – L. V. , J. D. , A. R. (I t., b. l. 6, 7, 8, 9, 10, 11, 26, 27). J. R. vardu Nekilnojamojo turo registro centrinio duomenų banko duomenimis registruota nuosavybės teisė į Pakruojo r. sav., esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 6597-0016-1014, su malkinėmis, daržine, ūkiniu pastatu, kiemo statiniais, įrašas galioja nuo 1992 m. kovo 18 d. (I t., b. l. 12-13). Palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. 1494, išduoto 2017 m. balandžio 20 d., pagrindu nuo 2017 m. gegužės 22 d. minėtame registre nuosavybės teisė į anksčiau nurodytą turtą perregistruota Lietuvos Respublikos vardu (I t., b. l. 14-16, 21). E. R. vardu nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą neregistruota (I t., b. l. 17). J. R. ir E. R. paskutinės gyvenamosios vietos buvo K. (I t., b. l. 18-20). Minėtu adresu nuo 1987 m. balandžio 8 d. deklaruota ir L. V. gyvenamoji vieta (I t., b. l. 19).

Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo

Ieškovė yra J. R. ir E. R. pirmosios eilės įpėdinė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalimi, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas dviem būdais: faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti skiriasi nuo kito palikimo priėmimo būdo. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino tiek ieškovė, tiek ir tretieji asmenys, liudytoja, ieškovė kartu su tėvais gyveno nuo gimimo, po to, kai ieškovo brolis ir dvi seserys sukūrė šeimas ir išsikraustė, palikimą sudarančioje sodyboje liko gyventi tik ieškovė ir jos tėvai. Net ir su savo sukurta šeima ieškovė gyveno tėvų namuose. Ir po tėvo ir po motinos mirties ieškovė jos tėvams priklausančiuose namuose gyveno kaip savuose, gyvena juose ir šiuo metu, t. y. visą laikotarpį, skirtą palikimui priimti, naudojosi palikimą sudarančiu turtu. Tiek tretieji asmenys, tiek liudytojos patvirtino, kad ieškovė po vieno ir kito tėvų mirties tvarkėsi su likusiu turtu kaip savo, t. y. prižiūrėjo turtą, jį pagal išgales remontavo, mokėjo mokesčius už teikiamas paslaugas ir pan. Šią aplinkybę patvirtina ir Pakruojo rajono savivaldybės administracijos K. seniūnijos pateikta pažyma, mokesčių už elektrą mokėjimo kvitai (I t., b. l. 22-24, 25). Kaip nurodė tretieji asmenys, nei jie, nei niekas kitas į tėvų palikimą nepretendavo, buvo pritarta, kad po tėvų mirties jų turėtas turtas turi atitekti jauniausiajai seseriai L. V. .

Apibendrinant nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog ieškovė, kuri naudojosi tėvams priklausiusiu turtu iki tėvo mirties, vėliau likdama kartu gyventi ir prižiūrėdama kartu gyvenančią mamą, tiek po vieno, tiek po kito iš tėvų mirties jų turtu toliau naudojosi suvokdama, jog į turtą kiti įpėdiniai nepretenduoja, t. y. priėmė palikimą pradėdama valdyti jį sudarantį turtą kaip savo. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslais.

Dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo

CK 5.62 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Ši įstatymo norma yra imperatyvaus pobūdžio, nes joje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Nagrinėjamoje byloje konstatavus faktą, jog ieškovė, kaip pirmosios eilės įpėdinė, priėmė po J. R. ir E. R. mirties atsiradusį palikimą faktiškai valdydama jį sudarantį turtą kaip savo, spręstina, jog valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išduotas ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas, nesusiklostė. Pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nebuvimas pats savaime patvirtina jo neteisėtumą.

Kartu sutiktina ir su atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstyta pozicija, jog nagrinėjama byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės kokių nors kaltų ar neatsargių veiksmų, todėl atsakovė nelaikytina atsakinga už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą (I t., b. l. 65-68). Apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu nebuvo žinoma dėl ieškovės pasyvumo (pabrėžtina, jog pasyvumas šiuo atveju siejamas ne su veiksmais priimant palikimą, bet su palikimo fakto išviešinimu inicijuojant teisminį procesą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo), tai sukūrė valstybę atstovaujančioms institucijoms pagrindą inicijuoti palikimo priėmimo procedūrą. Todėl, atsakovė nelaikytina atsakinga už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, be to, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka reikalauti su nuginčyto paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu ir su tuo susijusių savininko teisių įgyvendinimu susijusių išlaidų atlyginimo.

Pagal CPK 448 straipsnio 2 dalį ir CK 5.50 straipsnį įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija per tris darbo dienas turi būti išsiųsta Centrinei hipotekos įstaigai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė L. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvų: J. R. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2004 m. gegužės 6 d., ir E. R. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2009 m. rugpjūčio 11 d., mirties priėmė jų palikimą pradėdama palikimą sudarantį turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tam, kad L. V. galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinės teises ir pareigas.

Panaikinti 2017 m. balandžio 20 d. Pakruojo rajono notarų biure išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 1464 (bylos Nr. 46/2017; notarinio registro Nr. 1494).

Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo (sprendimo) kopiją išsiųsti Testamentų registrui (Centrinė hipotekos įstaiga, Tilto g. 17, Vilnius).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.