Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Pupeikienės, Mildos Skersienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo G. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui G. B. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

8. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu ir ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos.

9. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

10. Atsižvelgdama į tai, kad apelianto ir ieškovės pateiktais naujais įrodymais grindžiami jų apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti argumentai, susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog objektyvi būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus iškilo apeliacinės instancijos teisme, todėl juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Faktinės aplinkybės

11. Nustatyta, kad atsakovas ir ieškovė yra nepilnamečių vaikų M. B. ir K. B. tėvai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-167-642/2013 nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bendru sutikimu, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o iš atsakovo priteistas išlaikymas po 80 Eur (275 Lt) periodinėmis išmokomis kas mėnesį, bei dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), padalintas tokia tvarka: kiekvienam sutuoktiniui atiteko po ½ dalį buto. Atsakovas G. B. savo dalį, kaip išlaikymą turtu, perdavė nepilnamečiams vaikams po ¼ dalį. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2015 m. birželio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1236-991/2015 2013 m. sausio 24 d. teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis pakeistas ir nuspręsta, kad nuo 2014 m. lapkričio 7 d. atsakovas sūnums M. ir K. moka išlaikymą po 125 Eur kas mėnesį iki jų pilnametystės. 2015 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Pagal VĮ Registrų centro išrašą ieškovei priklauso ½ dalis, nepilnamečiams K. B. ir M. B. po ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kito registruoto nekilnojamojo turto ieškovė neturi. Ieškovė pateikė duomenis, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2020 m. liepos mėn. jos vidutinis darbo užmokestis buvo 1 268 Eur. Atsakovui G. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam įsigyti AB „Swedbank“ atsakovui suteikė kreditą. Atsakovui taip pat priklauso 787/3150 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dėl kurio 2019 m. vasario 26 d. sudaryta žemės nuomos sutartis iki 2023 m. gruodžio 31 d., šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovo nuomos pajamos sudaro 395 Eur per metus, t. y. per mėnesį 33 Eur. Laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. atsakovas gavo su darbo santykiais susijusių pajamų kas mėnesį vidutiniškai po 3 562 Eur neatskaičius mokesčių.

Dėl teismo sprendimo (ne) teisėtumo

12. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo padidintas priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

14. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

15. Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiams vaikams grindė pasikeitusiais (padidėjusiais) vaikų poreikiais bei vaikų tėvų finansine padėtimi.

16. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

17. Kaip byloje nustatyta, šalių sūnums šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). M. mokosi (duomenys neskelbtini), K. – (duomenys neskelbtini) Iš (duomenys neskelbtini) išrašų nustatyta, kad M. turi (duomenys neskelbtini)sveikatos sutrikimai. K. nustatytas (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimai. Taigi atsižvelgiant į vaikų amžių ir jų sveikatos sutrikimus, taip pat valstybės ekonominius pokyčius, akivaizdu, kad vaikų poreikiai yra pasikeitę.

18. Taip pat nustatyta, kad ieškovės atlyginimas per mėnesį yra apie 1 200 Eur. Per mėnesį būsto išlaidoms ieškovė išleidžia apie 170–180 Eur, ryšio paslaugoms per mėnesį visai šeimai išleidžiama apie 50 Eur. Nors procesiniuose dokumentuose atsakovas nurodė, kad jo atlyginimas yra 1 200 Eur, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu vidutinis jo gaunamas darbo užmokestis yra 3 562 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių, taip pat gauna pajamų, nors ir nedidelių, iš žemės nuomos. Išlaikytinių neturi, turi butą ir žemės sklypą, tačiau taip pat turi įsipareigojimų bankui dėl paskolos būstui. Įrodymų, jog atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, sveikatos sutrikimų ar kitų specialių poreikių, nepateikta. Taigi atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pasikeitė nepilnamečių vaikų poreikiai bei šalių turtinė padėtis, todėl pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas 2015 m. birželio 8 d. sprendimu priteistą išlaikymą padidinti.

19. Apeliantas teigia, kad ieškovė nepagrindė, jog vaikams reikalinga išlaikymo suma yra didesnė nei 1 MMA, todėl skundžiamo teismo sprendimo išvados, kad šalių vaikams reikalinga išlaikymo suma yra 500 Eur, neatitinka kasacinio teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei byloje esančių įrodymų viseto.

20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

22. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, kad vaikų poreikiai, jų sveikatos būklė, nesudaro objektyvių pagrindų turtu teikiamą išlaikymą vaikų atžvilgiu vertinti skirtingai, yra nepagrista ir akivaizdžiai neatitinkanti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų.

23. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas vaikų poreikiams turėtų ir galėtų skirti po 250 Eur, o ieškovė po 180 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dalį išlaikymo atsakovas vaikams suteikė turtu, iš atsakovo priteistinas išlaikymas mažintinas ir laikytina, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo turėtų prisidėti po 200 Eur kiekvienam vaikui, atitinkamai ieškovės dalis sudarytų po 180 Eur. Taigi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovo turtu teikiamą išlaikymą ir sumažino iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistiną sumą po 50 Eur už kiekvieną mėnesį.

24. Apeliantas teigia, kad ieškovė prašė teismo priteisti pusę vaikų išlaikymui reikalingos sumos, todėl teismas neturėjo teisės pakeisti ieškovės ieškinio reikalavimų pakeisdamas priteistino išlaikymo dalių santykį. Kaip minėta, teismas išlaikymą priteisia atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį, taigi tai, jog teismas iš atsakovo priteisė didesnę dalį išlaikymo, nelaikytina, kad teismas netinkamai taikė CPK 376 straipsnio nuostatas ir neteisėtai savo iniciatyva taikė alternatyvius teisių gynimo būdus.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą). Pažymėtina, kad kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti, taigi atsakovo mokamas būsto kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos reiškia asmens nekilnojamojo turto įgijimą arba jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties gerėjimą.

26. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės. Be to, atsakovas nepatiria jokių nepatogumų ar naštos, tai yra, nesprendžia vaikų sveikatos ir priežiūros problemų, nesirūpina kasdieniais vaikų poreikiais, taigi turi didesnes galimybes daugiau laiko skirti darbui ir atitinkamai gauti didesnį darbo užmokestį. Taigi akivaizdu, kad turi pareigą daugiau nei ieškovė piniginių lėšų skirti vaikų išlaikymui, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad iki 200 Eur padidinta išlaikymo suma nepažeidžia atsakovo turtinių teisių.

27. Apeliantas teigia, kad teismas nevertino kasacinio teismo praktikoje nustatytų sąlygų, būtinų priteisiant vienkartinę kompensaciją papildomoms vienkartinėms vaiko priežiūros išlaidoms.

28. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

29. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant, ar papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdas ir priemonės buvo būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: galimos papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdo ir priemonių alternatyvos, jų finansavimo šaltinių alternatyvos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

30. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė kaip vienkartinę kompensaciją pusę 1 319,99 Eur sumos, t. y. 660 Eur, kurias ieškovė patyrė vaikų baldų įsigijimui. Taip pat nurodė, kad neturi pagrindo netikėti ortodontinio gydymo reikalingumu, K. ortodontiniam gydymui reikalinga suma yra žinoma, todėl remiantis byloje pateiktais įrodymais, ieškovei iš atsakovo priteistina kompensacija, kurią sudaro pusė sumos, suplanuotos ir reikalingos K. ortodontiniam gydymui, taip pat pusė jau patirtos 70 Eur sumos už odontologo konsultacijas, iš viso 855 Eur.

31. Kaip byloje nustatyta, 1 319,99 Eur išlaidų ieškovė patyrė baldų įsigijimui, 70 Eur sumokėjo už odontologo konsultacijas, 1 640 Eur reikalinga suma sūnaus K. gydymui. Teismui pateiktoje L. M. ortodontinio kabineto pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) ortodontinio gydymo planas yra nurodytas, pateikta šio gydymo kaina, todėl teismas pagristai, remiantis CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, pusę būsimų ortodontinio gydymo išlaidų priteisė iš atsakovo kaip vienkartinę kompensaciją.

32. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nepateikus jų atsikirtimus pagrindžiančių įrodymų, šalys patiria neigiamas procesines pasekmes (CPK 178 straipsnis). Nors atsakovas ir nurodo, kad ortodontinio gydymo išlaidas kompensuoja valstybė, tačiau šiuos savo teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė, tai yra, nesikreipė į atitinkamas institucijas siekdamas išsiaiškinti ir pateikti teismui duomenis, kokia yra reali galimybė gauti iš valstybės biudžeto apmokamas ortodonto paslaugas, atsižvelgiant į sūnaus K. ortodontines problemas, taigi nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl papildomų išlaidų priteisimo. Kaip minėta, išlaikymo periodinėmis išmokomis padidinimas yra susijęs su pasikeitusiais vaikų poreikiais, jų sveikata, pagerėjusia atsakovo turtine padėtimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai papildomų išlaidų neįskaičiavo į išlaikymo teikiamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis dydį.

33. Nors ortodonto išlaidos paskaičiuotos preliminariai ir dar nėra patirtos, pažymėtina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams. Vaikui skirtas išlaikymas, kurį jo tėvai, globėjai (rūpintojai) panaudoja ne vaiko interesams, yra išieškomas iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams, turto pagal vaiko atstovų, valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį. (CK 3.203 straipsnio 1, 2 dalys).

34. Apelianto argumentai dėl ieškovės trukdymo bendrauti su nepilnamečiais vaikais nėra šios bylos dalykas ir neturi įtakos priteistinam išlaikymo dydžiui. Esant trukdymams bendrauti su vaikais, kartu su jais negyvenantys tėvai turi teisę reikšti ieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo (CK 3.170 straipsnis).

35. Apeliantas nurodo, kad susipažinęs su skundžiamu teismo sprendimu atsakovas pamatė, kad teismo posėdžiui sekretoriavo I. G., kuri yra šalių sūnaus krikštatėvio ir pusbrolio sutuoktinė bei ieškovės sesers marti. Minėtos aplinkybės ne tik suponuoja, kad teismo sudėtis buvo neteisėta, bylą nagrinėjantis teismas turėjo pareigą bylos šalis informuoti apie teismo posėdžių sekretorės nušalinimo buvimo pagrindus. Šie argumentai atmestini.

36. CPK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apylinkių teismuose civilines bylas nagrinėja vienas teisėjas. Teismo posėdžių sekretorė nenagrinėja bylos, juo labiau, nepriima teismo sprendimo išnagrinėtoje byloje. Dalyvaujantys byloje asmenys byloje nesinaudojo nušalinimo teise (CPK 69 straipsnis). Taigi tai, kad teismo posėdžiui sekretoriavo sekretorė I. G., neleidžia daryti pagrįstos išvados dėl teismo šališkumo priimant skundžiamą teismo sprendimą.

37. Taip pat atmestini apelianto argumentai, kad sekretorė I. G. savo iniciatyva pateikė teismui Sodros duomenis apie atsakovo pajamas, t. y. teismo posėdžio sekretorė, būdama suinteresuota bylos baigtimi, ieškovės naudai rinko įrodymus.

38. Iš 2021 m. sausio 27 d. posėdžio informacinės pažymos matyti, kad 10.53 val. ieškovės atstovas pakartotinai pareiškė prašymą išreikalauti papildomus duomenis dėl atsakovo pajamų. Teismo nurodymu 10.58 val. šie duomenys buvo gauti iš SoDra informacinės sistemos, 11.04 val. teismas pagarsino SoDra išrašą dėl atsakovo gaunamų pajamų, taigi su šiais duomenimis šalys buvo supažindintos, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad teismo posėdžio sekretorė, buvo suinteresuota bylos baigtimi ir ieškovės naudai rinko įrodymus.

39. Šiuo atveju tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantas, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.

40. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

41. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Nustatyta, kad ieškovė patyrė 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

43. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą priteistinos iš atsakovo (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo G. B. ieškovei R. B. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.