Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant nutarimą priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei N. Z.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. K. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistas V. L. 2024 m. sausio 22 d. A. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad A. K. 2024 m. sausio 22 d. 15 val. 40 min., pažeisdamas KET 140.1. punkto reikalavimus, (duomenys neskelbtini), kelio Kaunas - Prienai - Alytus 34,00 km, vairuodamas automobilį pagrindiniu keliu, lenkė kitą automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109, su administraciniu nurodymu sumokėti 85,00 Eur dydžio baudą ir skiriant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams. 2024 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui už minėtą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta 200,00 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams.

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose gautas pareiškėjo A. K. skundas, kuriuo pareiškėjas prašo: 1) Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. kovo 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, arba 2) Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. kovo 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir perkvalifikuoti A. K. veiką iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį, arba 3) Pakeisti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. kovo 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2024 m. kovo 5 d. pateikė institucijai paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su tokiu nusižengimo kvalifikavimu nesutinka, toks kvalifikavimas neatitinka faktinių įvykio aplinkybių. Paaiškinime nurodė, kad jis vairavo automobilį pagrindiniu keliu ir pradėjo lenkimo manevrą esant punktyrinei kelio linijai bei nesant jokių įspėjamųjų kelio ženklų, draudžiančių lenkimą. Pradėjus lenkti transporto priemonę, lenkiama transporto priemonė pradėjo didinti greitį, dėl ko A. K. saugiai vairuojant ir ženkliai nedidinant lenkimo greičio (kuomet 1 km atstumu į priekį buvo matyti, kad priešpriešinėje kelio juostoje nėra jokių transporto priemonių) lenkimo manevras prailgo ir lenkimo metu dėl objektyvių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių nebuvo įmanoma pastebėti kelio ženklo Nr. 109, nes jį užstojo lenkiama transporto priemonė. Kadangi lenkiama transporto priemonė lenkimo metu padidino greitį, lenkimo manevras buvo užbaigtas už sankryžos esant punktyrinei ir ištisinei kelio linijoms. A. K. paaiškinime taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kelio ženklo Nr. 109 atstumas iki sankryžos yra 110 m, o ne 150 m, kaip privalo būti pagal Kelių eismo taisykles. Pareiškėjas nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl susidariusios situacijos, prašė bylą nagrinėjančio pareigūno perkvalifikuoti veiką pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, kaip įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus arba netaikyti A. K. atžvilgiu administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes teisė vairuoti transporto priemones yra tiesiogiai susijusi su jo darbu, be to, vienas iš pareiškėjo mažamečių vaikų yra neįgalus, jam nustatyti specialieji poreikiai, kurių pareiškėjas negalės užtikrinti be teisės vairuoti. Tačiau Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėja formaliai vertino pareiškėjo 2024 m. kovo 5 d. paaiškinime nurodytas aplinkybes ir argumentus, ignoravo pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl mažamečio vaiko negalios ir būtinų vaiko specialiųjų poreikių užtikrinimo bei 2024 m. kovo 6 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo sugriežtino sankciją – skyrė pareiškėjui 200 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams. Pareiškėjo nuomone, nutarimas yra neteisėtas ir nepagristas, todėl naikintinas dėl šių toliau nurodomų argumentų.

Administracinio nusižengimo, dėl kurio A. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, objektyviosios pusės požymiai nutarime buvo netinkamai interpretuojami, priimant ginčijamą nutarimą nebuvo atlikta išsami įvykio aplinkybių analizė, dėl ko buvo pažeistos ANK 2 straipsnio 3 ir 4 dalių normos. Priimant ginčijamą nutarimą pareigūnas apskritai netyrė pareiškėjo veiksmuose subjektyviosios pusės požymių, pareiškėjo kaltės, dėl ko buvo pažeisti ANK 567 ir 569 straipsnių reikalavimai.

Nors A. K. 2024 m. kovo 5 d. institucijai pateikė išsamų paaiškinimą, nutarime šis pareiškėjo paaiškinimas įvertintas neišsamiai, yra ignoruota paaiškinime nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdus gailėjimasis, ignoruotos kitos reikšmingos aplinkybės veikos kvalifikavimui ir nuobaudos individualizavimui. Nutarime atmesti pareiškėjo argumentai dėl kelio ženklo Nr. 109 atstumo iki pavojingo ruožo, nurodant, kad „toks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas paneigiamas gauta informacija iš VĮ „Lietuvos kelių direkcija“ apie tai, kad įspėjamasis kelio ženklas Nr. 109 yra įrengtas kelio Nr. 130 Kaunas – Prienai – Alytus 34,209 km ir yra 209 m atstumu iki sankryžos“ (Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 34 punkte numatytas reikalavimas, jog įspėjamieji kelio ženklai ne gyvenvietėse statomi 150-300 m atstumu prieš pavojingo ruožo pradžią). Taip pat nutarime atmestas pareiškėjo argumentas, kad kelio ženklą užstojo lenkiamas automobilis, nurodant, kad „vairuojamu automobiliu A. K. lenkė lengvąjį automobilį, kuris dėl savo gabaritų niekaip negalėjo užstoti įspėjamojo kelio ženklo“. Pareiškėjas su šiomis išvadomis nesutinka ir pažymi, kad 2024 m. sausio 22 d. A. K. vairavo automobilį pagrindiniu keliu ir pradėjo lenkimo manevrą esant punktyrinei kelio linijai ir nesant jokių įspėjamųjų kelio ženklų, draudžiančių lenkimą. Tačiau pradėjus lenkti transporto priemonę, lenkiama transporto priemonė pradėjo didinti greitį, dėl ko saugiai vairuojant ir ženkliai nedidinant lenkimo greičio (kuomet 1 km atstumu į priekį buvo matyti, kad priešpriešinėje kelio juostoje nėra jokių transporto priemonių) lenkimo manevras prailgo ir lenkimo metu dėl objektyvių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių nebuvo įmanoma pastebėti kelio ženklo Nr. 109, nes jį užstojo lenkiama transporto priemonė.

Nutarime teigiama, kad įspėjamasis kelio ženklas Nr. 109 yra įrengtas kelio Nr. 130 Kaunas – Prienai – Alytus 34,209 km ir yra 209 m atstumu iki sankryžos, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad įspėjamasis kelio ženklas turi būti įrengtas ne mažesniu nei 150 m atstumu iki pavojingo kelio ruožo, o ne iki pačios sankryžos, dėl ko atstumas nuo kelio ženklo iki sankryžos neturi jokios teisinės reikšmės. Pareiškėjas nurodo pateikiantis į bylą įrodymus, iš kurių matyti, kad atstumas nuo įspėjamojo kelio ženklo Nr. 109 iki pavojingo kelio ruožo yra apie 110 m, kas patvirtina, kad lenkimo manevro nebuvo galima spėti užbaigti net ir pamačius tokį kelio ženklą. Kita vertus, pareiškėjas jau yra pateikęs į bylą vaizdo įrašų, iš kurių matyti, kad visą mėnesį jokio įspėjamojo kelio ženklo Nr. 109 ginčo vietoje nėra, kas tik parodo šio įspėjamojo kelio ženklo mažareikšmiškumą.

Nutarime padaryta išvada, kad tariamai lenkiamas automobilis dėl savo gabaritų niekaip negalėjo užstoti įspėjamojo kelio ženklo neatitinka logikos ir sveiko proto kritikos, nes iš institucijos pateikto vaizdo įrašo aiškiai matyti, kaip pareiškėjo automobilį užstoja lenkiama transporto priemonė, vaizdo įraše netgi neįmanoma identifikuoti automobilio, kuris atlieka lenkimo manevrą. Be to, akivaizdu, kad vairuotojas automobilį vairuoja sėdėdamas, dėl ko kitas automobilis (net ir lengvasis) dėl savo aukščio sėdinčiam asmeniui akivaizdžiai užstoja matomumą. Todėl akivaizdu, kad A. K. dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių negalėjo pastebėti kelio ženklo Nr. 109, nes jį užstojo lenkiama transporto priemonė. Institucijos teiginiai dėl lenkiamo automobilio gabaritų yra deklaratyvūs, byloje nėra jokių ištirtų įrodymų dėl minėto automobilio gabaritų (nei aukščio, nei pločio), nėra jokių duomenų apie šio automobilio greitį, nebuvo apklaustas šio automobilio vairuotojas. Kadangi lenkiama transporto priemonė lenkimo metu padidino greitį (priešingų duomenų institucija nepateikė), lenkimo manevras buvo užbaigtas už sankryžos esant punktyrinei ir ištisinei kelio linijoms. Atkreiptinas dėmesys, kad atstumas nuo kelio ženklo Nr. 109 iki pavojingo kelio ruožo yra apie 110 m, o ne 150 m, kaip privalo būti pagal Kelių eismo taisykles. Todėl ir dėl šios objektyvios priežasties užbaigti lenkimo manevrą iki pavojingo kelio ruožo nėra jokios galimybės.

Pareiškėjas nurodo, kad neturėjo nukreiptos tyčios lenkti sankryžoje, kas parodo, kad jo veiksmuose nėra nusižengimo subjektyviosios pusės požymių. Pareiškėjas, prieš pradėdamas lenkimo manevrą įsitikino, kad nėra jokių kelio ženklų, draudžiančių ar ribojančių lenkimą, ir tik tuomet pradėjo lenkimo manevrą, tačiau dėl to, kad lenkiamas automobilis lenkimo metu padidino greitį, lenkimo manevras prailgo ir buvo užbaigtas už sankryžos. Lenkimo metu lenkiamas automobilis užstojo kelio ženklą Nr. 109, todėl A. K. dėl objektyvios priežasties jo nebuvo galima pastebėti. Todėl priešingai, nei nurodoma nutarime, pareiškėjo negalima laikyti pavojingu, pareiškėjas 1 km atstumu į priekį matė, kad priešpriešinėje kelio juostoje nėra jokių transporto priemonių. Pažymėtina, kad A. K. turi daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų vairavimo patirtį ir per visą vairavimo laiką nėra padaręs ar sukėlęs jokios avarijos, taip pat nėra padaręs analogiško arba panašaus pobūdžio nusižengimo. Todėl atmestini kaip nepagrįsti institucijos pareigūno argumentai dėl pareiškėjo tariamo neigiamo požiūrio į visuomenines nuostatas ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Kadangi pareiškėjo veiksmuose nėra subjektyviosios pusės požymio – kaltės, administracinė teisena pareiškėjo atžvilgiu turėtų būti nutraukta.

Nutarimu pareiškėjui skirta griežtesnė sankcija nei administraciniame nurodyme, t.y. skirtas baudos vidurkis – 200 Eur bauda ir teisės vairuoti atėmimas 4 mėnesių laikotarpiui, nors pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, kai yra viena atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir dėl kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis bauda. Todėl pareiškėjui nepagrįstai skirta 200 Eur bauda ir nepagrįstai prailgintas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo 3 mėnesių iki 4 mėnesių, dėl ko bauda jam turi būti sumažinta, o teisės vairuoti atėmimas sutrumpintas (arba neskirtas atsižvelgiant į prieš tai nurodytus argumentus). Pažymėtina, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra užfiksuota pareiškėjo 2024 m. kovo 5 d. paaiškinime, pareiškėjas iš esmės neginčijo faktinių įvykio aplinkybių, tik prašė jį laikyti netyčiniu, atliktu dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, dėl įspėjamojo kelio ženklo stovėjimo netinkamu atstumu iki pavojingo kelio ruožo, todėl ta aplinkybė, jog kaltininkas klysta pateikdamas savo veikos teisinį vertinimą, veikos kvalifikavimą, pagal teismų praktiką nepaneigia ginčijamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimo. Todėl nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu bei turi būti panaikintas, pareiškėjui turi būti sumažinta sankcija, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo veiksmuose yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Pareiškėjas prašo teismo neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pareiškėjas jau anksčiau nurodė, kad jo lenkimas nebuvo tyčinis, kad lenkimo jis nespėjo užbaigti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Taip pat, kaip minėta, pareiškėjas turi didesnį nei (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą ir per šį laikotarpį jis nėra padaręs ar sukėlęs jokios avarijos, taip pat nėra padaręs analogiško arba panašaus pobūdžio nusižengimo. Pareiškėjas pažymi, kad teisė vairuoti transporto priemones yra tiesiogiai susijusi su jo darbu. Pareiškėjas yra ūkininkas ir žemės ūkio bendrovės UAB „C.“ direktorius, kurio pragyvenimo šaltinis yra užauginama žemės ūkio produkcija, o be teisės vairuoti transporto priemones pareiškėjas negalės nei asmeniškai, nei kaip žemės ūkio bendrovės direktorius užsiimti žemės ūkio veikla, ko pasekoje negalės išlaikyti savo šeimos, dviejų mažamečių vaikų, patenkinti jų finansinių poreikių, bus padaryta žala valstybei negautų mokesčių pavidalu. Be to, vienas iš pareiškėjo mažamečių vaikų L. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra neįgalus, jam nustatyti specialieji poreikiai. Pareiškėjas kaip tėvas, būdamas įstatyminiu vaiko atstovu, privalo tinkamai rūpintis savo neįgaliu vaiku ir užtikrinti jo tinkamą ugdymą, lavinimą bei specialiųjų poreikių patenkinimą tam, kad vaikas galėtų tinkamai integruotis į visuomenę. Kadangi pareiškėjas privalo vaiką nuolat vežioti pas gydytojus, specialistus, į reabilitacijas ir sanatorijas, iš pareiškėjo negali būti atimta teisė vairuoti, nes tai neatitiktų teisingumo ir protingumo principų, pažeistų pareiškėjo atstovaujamo mažamečio asmens L. K. teisėtus interesus, teisę į sveikatą.

Teismo posėdžių metu (2024 m. balandžio 29 d., 2024 m. gegužės 28 d., 2024 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašai) pareiškėjas A. K. prašė tenkinti skundą, remdamasis jame nurodytais motyvais ir argumentais.

Nutarimą priėmusi institucija Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – ir Institucija) teismui pateikė atsiliepimą į pareikštą A. K. skundą ir nurodė, kad su skundu bei jame išdėstytais argumentais nesutinka ir teismo prašo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinėje byloje palikti nepakeistą bei A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad policijos tarnybinis automobilis stovi šalutiniame kelyje, priekinė dalis atsukta į sankryžą. Matyti kaip sankryžoje, pažymėtoje ženklu Nr. 109 (šalutinis kelias iš dešinės) automobilis AUDI lenkia kitą transporto priemonę sankryžoje, t. y. būdamas sankryžoje, lenkiantysis automobilis yra priešpriešinio eismo juostoje. Pareigūnai, reaguodami į padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, iš šalutinio kelio įvažiuoja į pagrindinį ir prisiveja pažeidimą padariusią transporto priemonę. Kaip matyti iš įrašo, tai yra automobilis AUDI Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris sustabdomas panaudojus specialiuosius šviesos ir garso signalus. Kaip vėliau paaiškėjo, automobilio AUDI Q7 vairuotojas yra A. K.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. K. vairuojamas automobilis lenkia kitą automobilį ir užbaigia lenkimo manevrą jau už sankryžos, t. y. būdamas sankryžoje A. K. vairuojamas automobilis yra priešpriešinio eismo juostoje. Tokiais veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 140.1 punkto reikalavimus. Minėtas 140.1 punktas nustato, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.

Administracinio nusižengimo protokolo grafoje „Asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių“ administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. nurodė, kad pradėjus lenkti automobilį, jokio draudžiamojo lenkti kelio ženklo ar ištisinės linijos nebuvo. Baigdamas lenkti kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją. Toks argumentas paneigiamas vaizdo įrašais iš tarnybinio automobilio. Akivaizdžiai matyti, kad policijos pareigūnai pravažiuoja pro kelio ženklą Nr. 109 ir įvažiuoja į dešinėje kelio pusėje esantį šalutinį kelią, kur ir buvo fiksuojamas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. O po administracinio nusižengimo protokolo surašymo pats A. K. automobiliu grįžo prie minimo kelio ženklo. Savo rašytiniame paaiškinime A. K. nurodo, kad įspėjamasis kelio ženklas Nr. 109 įrengtas 110 m atstumu iki sankryžos, dėl to jo nepastebėjo, o pradėjus lenkti kitą transporto priemonę šį kelio ženklo užstojo lenkiamoji transporto priemonė. Tačiau VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ raštu informavo kad įspėjamasis kelio ženklas Nr. 109 yra įrengtas kelio Nr. 130 Kaunas – Prienai – Alytus 34,209 km, ir yra 209 metrų atstumu iki sankryžos („Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių“ 34 punkte numatytas reikalavimas, jog įspėjamieji kelio ženklai ne gyvenvietėse statomi 150–300 m atstumu prieš pavojingo ruožo pradžią.). A. K. nurodo, jog pradėjus lenkimo manevrą esant punktyrinei kelio ženklinimo linijai, lenkiančioji transporto priemonė padidino važiavimo greitį, dėl to jis lenkimo manevras prailgo, ir buvo baigtas už sankryžos. Nagrinėjamu atveju reikšmės turi ne vien lenkimo pradžia, bet ir jo pabaiga. Asmuo, prieš pradėdamas lenkimo manevrą, turi įsitikinti, kad tai daryti leidžiama, kad yra saugu bei įsitikinti, kad šį manevrą spės užbaigti iki kelio ruožo, draudžiančio atlikti lenkimo manevrą. Šiuo atveju byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad lenkimo manevras buvo atliktas kelio ruože, kuriame draudžiama lenkti, nesant jokių pateisinamų priežasčių. Pats pažeidėjas privalėjo imtis visų atsargumo priemonių ir įvertinti, kad lenkimo manevro nespės užbaigti iki sankryžos, o nebūdamas tuo tikras, privalėjo neatlikti lenkimo manevro artėjant šiai kelio atkarpai arba, matydamas, jog lenkimo manevro nespės pabaigti iki pavojingo kelio ruožo – sankryžos, privalėjo iki sankryžos grįžti į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę, tačiau to nepadarė. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu A. K. pateikė vaizdo medžiagą, kad ginčo vietoje nėra įspėjamojo kelio ženklo Nr. 109, tačiau šiuose įrašuose nenurodytas jų data ir laikas.

Skunde A. K. nurodo, jog lenkiamas automobilis padidino greitį, tačiau pažymėtina, kad dar prieš pradėdamas lenkimo manevrą privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, o tuo pačiu ir Kelių eismo taisyklių reikalavimų, ir įsitikinti tokio manevro saugumu, tačiau kaip minėta taip nepasielgė. Lenkimo būtinumą sąlygojo iš esmės subjektyvus A. K. suvokimas, kad priekyje važiuojanti transporto priemonė važiuoja per lėtai, A. K. veiksmais kilo grėsmė eismo saugumui. Taigi, vairuodamas transporto priemonę A. K. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kas ir sąlygojo administracinio nusižengimo padarymą. Pažymėtina, kad kelių transporto priemonių lenkimas yra ypatingai rizikingas ir pavojingas veiksmas, todėl transporto priemones lenkiantis vairuotojas turėtų įvertinti, ar lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva, ar nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, ar baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei ir nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Analizuojamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo to nepadarė.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos matyti, kad pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį, už A. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir turi būti skiriamas nuo trijų iki šešių mėnesių terminui. Šiuo atveju, Institucija nutarimu A. K. paskyrė artimą minimaliam teisės vairuoti atėmimo terminą – keturis mėnesius. Susipažinus su skundo argumentais konstatuotina, kad išskirtinių aplinkybių A. K. administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta, šiuos argumentus bylą ne teismo tvarka nagrinėjantis pareigūnas jau įvertino priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Sprendžiant administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad A. K. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, keliantį pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Lenkimo manevras draudžiamoje vietoje sudaro itin didelę eismo įvykio kilimo tikimybę, nes kitų transporto priemonių vairuotojai gali pagrįstai tikėtis, jog šioje vietoje kiti eismo dalyviai laikysis KET reikalavimų ir neatliks lenkimo manevro. Toks neatsakingas ir lengvabūdiškas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, institucijos vertinimu, neabejotinai atskleidžia neigiamą jo požiūrį į visuomenines nuostatas bei visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Nors skundu teigiama, kad A. K. atliekant lenkimo manevrą nebuvo kliudoma kitoms transporto priemonėms, nebuvo sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, nesudaryta avarinė situacija, tačiau šios aplinkybės, visiškai nepateisina A. K. elgesio pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Priešingai, tai parodo tik tai, kad A. K., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina darbo funkcijoms vykdyti, rūpinantis savo neįgaliu vaiku, pateisina savo pavojingą elgesį, t. y. transporto priemonių lenkimą neleistinoje vietoje, kas dažnai sąlygoja eismo įvykių, su ypač sunkiomis pasekmėmis, kilimą. Šio nusižengimo sudėtis yra formali, o neteisėtas yra pats lenkimo minimoje sankryžoje faktas. Taigi, kilę padariniai nėra šio nusižengimo sudėties būtinasis požymis, dėl to nėra pagrindo pritarti skundo argumentams, kad sprendžiant dėl nuobaudos už šį nusižengimą, reikia atsižvelgti į tai, jog dėl asmens veiksmų nekilo padarinių. Kitu atveju šio asmens veika ir būtų kvalifikuota pagal kitus administracinę ar baudžiamąją atsakomybę už konkrečius padarinius (pvz., eismo įvykio, kurio metu buvo sužaloti asmenys, sukėlimą) numatančius straipsnius. Nagrinėjamu atveju A. K. nebuvo būtinybės išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą toje vietoje, kur lenkimo manevras draudžiamas ir taip sudaryti pavojingą situaciją ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis.

Skunde nurodomos aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones, atsižvelgiant į A. K. šeimines aplinkybes ir darbo pobūdį, yra būtinasis įrankis susisiekimui, kurio praradimas neproporcingai apsunkins pareiškėjo gyvenimą, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti A. K. naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats nusižengimą padaręs asmuo, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Nekyla abejonių dėl to, kad patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu, studijomis. Šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir A. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu. Tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė, todėl manyti, jog šiuo atveju jos gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pareiškėjo pakartotinio nusižengimo, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Neabejotina, kad A. K., būdamas socialiai atsakingas asmuo, privalėjo įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes.

Skunde akcentuojama A. K. ilgametė vairavimo patirtis ir tai, kad anksčiau nebuvo padaręs panašaus pobūdžio nusižengimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad A. K. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra baustas iš viso 22 kartų, o administracinį nusižengimą padarė turėdamas penkias galiojančias administracines nuobaudas.

2024 m. gegužės 23 d. teisme gauti papildomi duomenys – AB „VIA Lietuva“ atsakymas į paklausimą, įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais, ruletės Nr. (duomenys neskelbtini) sertifikato nuorašas. AB „VIA Lietuva“ nurodė, jog kelio ženklas Nr. 109, esantis valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus maždaug 34,2 kilometre, buvo atstatytas 2024 m. vasario 9 d. Kelių direkcijos darbuotojas pagal priskirtą regioną informavo, kad kelio apžiūros metu 2024 m. vasario 7 d. šio kelio ženklo nebuvo. Duomenų, kada tiksliai dingo kelio ženklas, jie neturi. Kelių informacinėje sistemoje apytikslė kelio ženklo buvimo vieta yra užfiksuota 2023 m. liepos 28 d. – 34,201 kilometre. Tikslus kelio ženklo įrengimo aukštis informacinėje sistemoje nėra užfiksuotas. Nurodė, kad priežastys, dėl kurių būtų galima suabejoti, jog nurodytas kelio ženklas neatitinka Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių nuostatų ar Kelių eismo taisyklių, jiems nėra žinomos, kadangi nei policija, nei Transporto kompetencijų agentūra, kuri atlieka kelių saugumo patikrinimus, nėra kreipęsi į AB „VIA Lietuva“ dėl šio kelio ženklo galimo neatitikimo galiojantiems teisės aktams ar išreiškę kitokį susirūpinimą dėl jo. 2024 m. gegužės 21 d. įvykio apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta – kelio Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus 33,500-34,500 km atkarpa. Apžiūra atliekama nuo Alytaus pusės Prienų kryptimi, dešinėje kelio pusėje. Sankryža su šalutiniu keliu į dešinę yra kelio 34,000 km. Žiūrint nuo Alytaus pusės Prienų kryptimi, yra vieta, kurioje buvo įrengtas kelio ženklas. Šioje vietoje kelio ženklo nėra, žemėje likusi metalinio stulpo apatinė dalis, lygiai nupjauta. Atstumas nuo šios vietos iki sankryžos su šalutiniu keliu į dešinę pradžios yra 199,20 metrai. Paėjus toliau Prienų kryptimi 29,70 metrų, sankasoje matyti iškasta duobė. Paėjus toliau 33,40 metrų, yra kelio ženklas Nr. 109. Nuo ženklo į miškelio pusę link gyvenvietės matyti išmindyta žolė. Aplink ženklą apipilta smėlio, matosi kyšantis betonas, ant smėlio uždėta ilga žolė. Nuo šio ženklo atstumas iki sankryžos pradžios yra 136,10 metrai.

Teismo posėdžių metu nutarimą priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovė N. Z. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistas V. L. 2024 m. sausio 22 d. A. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad A. K. 2024 m. sausio 22 d. 15 val. 40 min., pažeisdamas KET 140.1. punkto reikalavimus, (duomenys neskelbtini), kelio Kaunas - Prienai - Alytus 34,00 km, vairuodamas automobilį pagrindiniu keliu, lenkė kitą automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109, su administraciniu nurodymu sumokėti 85,00 Eur dydžio baudą ir skiriant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams. A. K. administracinio nurodymo neįvykdė. 2024 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui už minėtą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta 200,00 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2024 m. kovo 19 d. 30 kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi 5 galiojančias administracines nuobaudas. A. K. yra teistas, dirba įmonės vadovu. Vienas iš pareiškėjo mažamečių vaikų yra neįgalus, jam nustatyti specialieji poreikiai, kurių pareiškėjas negalės užtikrinti be teisės vairuoti.

Skundu pareiškėjas nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone ir prašo: 1) Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. kovo 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, arba 2) Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. kovo 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir perkvalifikuoti A. K. veiką iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį, arba 3) Pakeisti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. kovo 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Pagal šio straipsnio 6 dalį už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad <...> įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Pagal šio straipsnio 8 dalį už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki trijų mėnesių. Pareiškėjas prašo perkvalifikuoti jo padarytą veiką iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti šiuos asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti juos bei atimti ar apriboti jiems galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Taigi, nuobauda administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).

A. K., prašydamas netaikyti administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinti jos terminą, prašė atsižvelgti, kad jis vairavo automobilį pagrindiniu keliu ir pradėjo lenkimo manevrą esant punktyrinei kelio linijai bei nesant jokių įspėjamųjų kelio ženklų, draudžiančių lenkimą. Pradėjus lenkti transporto priemonę, lenkiama transporto priemonė pradėjo didinti greitį, dėl ko A. K. saugiai vairuojant ir ženkliai nedidinant lenkimo greičio (kuomet 1 km atstumu į priekį buvo matyti, kad priešpriešinėje kelio juostoje nėra jokių transporto priemonių) lenkimo manevras prailgo ir lenkimo metu dėl objektyvių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių nebuvo įmanoma pastebėti kelio ženklo Nr. 109, nes jį užstojo lenkiama transporto priemonė.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, A. K. prašyme nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad išskirtinių aplinkybių, leidžiančių švelninti A. K. teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pakankamai judriame kelyje, dienos metu lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, kurioje tai buvo draudžiama daryti. Tokiais savo veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taigi padarė pavojingą visuomenei nusižengimą. Nors A. K. nurodo, kad lenkė prieš tai įsitikinęs, kad tai daryti saugu bei pradėjus lenkti transporto priemonę, lenkiama transporto priemonė pradėjo didinti važiavimo greitį, dėl to A. K. lenkimo manevras prailgo, kad nebuvo galima pastebėti kelio ženklo Nr. 109, nes jį užstojo lenkiama transporto priemonė, tačiau byloje esantis vaizdo įrašas šių aplinkybių nepatvirtina. Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, jog pareiškėjo atliktas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo padarytas tuo metu, kai buvo būtinumas nedelsiant lenkti. Atsižvelgiant į paminėtą, A. K. argumentai, jog jis lenkė įsitikinęs, kad tai daryti saugu bei pradėjus lenkti transporto priemonę, lenkiama transporto priemonė pradėjo didinti važiavimo greitį, dėl to A. K. lenkimo manevras prailgo, kad nebuvo galima pastebėti kelio ženklo Nr. 109, nes jį užstojo lenkiama transporto priemonė, atmestini kaip neatitinkantys tikrovės ir vertintini kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinė taktika siekiant išvengti griežtesnės administracinės atsakomybės. Pažymėtina, jog kaltės forma nagrinėjamu atveju nusižengimo kvalifikavimui neturi reikšmės, nes ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo.

Pareiškėjo A. K. argumentas, jog nusižengimo padarymo metu įvykio vietoje nebuvo kelio ženklo Nr. 109 taip pat atmestinas, kadangi kaip matyti iš su administracinio nusižengimo byla Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) pateiktų vaizdo įrašų, pareigūnams atvykstant į budėjimo vietą, kurioje buvo užfiksuotas A. K. pažeidimas, kelio ženklas Nr. 109 yra aiškiai matomas.

Pareiškėjo A. K. argumentas, jog priimant skundžiamą nutarimą ignoruota paaiškinime nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdus gailėjimasis, atmestinas, kadangi byloje esanti rašytinė medžiaga bei posėdžio metu pareiškėjo teikti paaiškinimai patvirtina priešingas aplinkybes – t. y. pareiškėjas pateikė skundą dėl priimto nutarimo, kuriame jis nesutinka su padarytu pažeidimu, neigia kelio ženklo Nr. 109 buvimą pažeidimo padarymo vietoje.

Pareiškėjo prašymas dėl veikos perkvalifikavimo į ANK 417 straipsnio 3 dalį atmestinas, kadangi nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog padarytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, t. y. lenkimas vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti – pareiškėjas kelio Kaunas - Prienai - Alytus 34,00 km, vairuodamas automobilį pagrindiniu keliu, lenkė kitą automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109.

Vertinant pažeidėjo asmenybę, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2024 m. kovo 19 d. 30 kartų baustas administracine tvarka, o už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas 22 kartus, bei administracinį nusižengimą padarė turėdamas penkias galiojančias administracines nuobaudas. Šios aplinkybės apie padarytus KET pažeidimus, sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės taikymo, negali būti sumenkintos. Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytus administracinius nusižengimus, susijusius su transportu, neigiamai charakterizuoja jį kaip vairuotoją ir leidžia pagrįstai teigti, kad ankstesnės nuobaudos savo tikslų nubaustojo atžvilgiu nepasiekė, o šis nusižengimas nėra atsitiktinis jo poelgis.

Aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui yra reikalinga darbui, tam, kad išlaikytų šeimą, pasirūpintų neįgaliu vaiku, o administracinis nusižengimas padarytas dėl neatidumo, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą bei jo asmenybę, nėra tiek išskirtinės aplinkybės, kad galėtų lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo artimųjų gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus pirmiausiai privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką.

Be to, nors nagrinėjamu atveju A. K. nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra tiesiogiai susijusi su jo darbu. Pareiškėjas yra ūkininkas ir žemės ūkio bendrovės UAB „C.“ direktorius, kurio pragyvenimo šaltinis yra užauginama žemės ūkio produkcija, o be teisės vairuoti transporto priemones pareiškėjas negalės nei asmeniškai, nei kaip žemės ūkio bendrovės direktorius užsiimti žemės ūkio veikla, ko pasekoje negalės išlaikyti savo šeimos, dviejų mažamečių vaikų, patenkinti jų finansinių poreikių, bus padaryta žala valstybei negautų mokesčių pavidalu, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti ar švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę. Šiuo atveju negalima teigti, kad praradus teisę vairuoti, nebus kitų asmenų, kurie galėtų (turėtų objektyvią galimybę) pareiškėją pavaduoti rūpinantis neįgaliu sūnumi ar pakeisti atliekant darbines funkcijas, kadangi byloje nėra tokių įrodymų, laikotarpis, kuriam administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo netektų teisės vairuoti transporto priemones, nėra ilgas, be to, manytina, A. K. šiuo laikotarpiu gali pasinaudoti artimųjų ar samdomų asmenų pagalba, viešuoju transportu.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, administracinio poveikio priemonės nepaskyrimas ar administracinio poveikio priemonės skyrimas trumpesniam terminui nei ANK 420 straipsnio 1 ir 6 dalyse numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas prieštarauja ANK 22 straipsnyje nurodytai administracinių nuobaudų paskirčiai bei teisingumo ir proporcingumo principams, neužtikrina visuomenės intereso dėl eismo saugumo, todėl negalima daryti išvados, kad pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė iš esmės nepagrįsta ar neteisėta, todėl naikinti skundžiamą nutarimą šioje dalyje skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642, 644, 646 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. K. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.