Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. birželio 27 d. nutarties A. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. K. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos N. Z. (toliau – Institucija) 2024 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2024 m. sausio 22 d. 15.40 val., pažeisdamas KET 140.1. punkto reikalavimus, (duomenys neskelbtini), kelio Kaunas–Prienai–Alytus 34,00 km, vairuodamas automobilį pagrindiniu keliu, lenkė kitą automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109. Už šio administracinio nusižengimo padarymą, A. K. paskirta 200,00 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams.

2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu A. K. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui prašydamas Institucijos 2024 m. kovo 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti – pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę arba administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti, arba pareiškėjui inkriminuotą administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į 417 straipsnio 3 dalį. Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartimi skundas buvo atmestas, konstatuojant, kad paskirta nuobauda atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, administracinio poveikio priemonė nėra per griežta, proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui.

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžia Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti.

3.1. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo administracinio nusižengimo, dėl kurio pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, objektyviosios pusės požymių, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nes nebuvo vertinama pareiškėjo kaltės forma, pareiškėjo kaltė dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo konstatuota ne byloje surinktų įrodymų visuma, o subjektyviu ir šališku teisėjos vertinimu ir įrodymais nepagrįsta išvada, kad pareiškėjas tariamai matė įspėjamąjį kelio ženklą, lenkiama transporto priemonė negalėjo jo užstoti, nors šią išvadą paneigia pareiškėjo pateiktas vaizdo įrašas. Be to, įvykio metu kelio ženklas nebuvo tinkamoje vietoje, ką patvirtina AB VIA Lietuva 2024 m. birželio 18 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) ir antstolio R. S. 2024 m. gegužės 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini).

3.2. Skunde pareiškėjo atstovė pabrėžia, kad „Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių“ 34 punkte numatytas reikalavimas, jog įspėjamieji kelio ženklai ne gyvenvietėse statomi 150–300 m atstumu prieš pavojingo ruožo pradžią, tuo tarpu antstolio R. S. 2024 m. gegužės 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Protokolas) 2 punkte konstatuota, kad atstumas nuo įspėjamojo kelio ženklo Nr. 109 iki pavojingo kelio ruožo, pažymėto ištisine linija, yra 118 m. Tai įrodo, kad kelio ženklas buvo įrengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjui negali kilti atsakomybė dėl netinkamo taisyklių įgyvendinimo įrengiant kelio ženklą. Be to, Protokolo 4 punkte užfiksuota, kad ,,atstumas nuo sankryžos pradžios iki galimai buvusios įspėjamojo kelio ženklo Nr. 109 vietos yra 131 m“. Aplinkybę, kad ginčo kelio ženklas buvo perstatytas patvirtina ir Institucijos teismui 2024 m. gegužės 23 d. pateiktas AB VIA Lietuva raštas, kuriame nurodoma, kad kelio ženklas buvo atstatytas 2024 m. vasario 9 d., nes 2024 m. vasario 7 d. šio ženklo nebuvo. AB Via Lietuva 2024 m. birželio 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo atstovę informavo, kad ,,Gavus informaciją iš Policijos, kad aktualus kelio ženklas galimai atstatytas ne visai tiksliai ankstesnio kelio ženklo vietai, kas galimai galėtų kelti diskusijas ateityje dėl kelio ženklo įrengimo vietos, buvo paprašyta valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčios įmonės kelio ženklą atstatyti tiksliai į jo ankstesnę buvimo vietą, kuri valstybinės reikšmės kelių informacinėje sistemoje užfiksuota kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus 34,201 km. Pateiktais duomenimis, kelio ženklas sugrąžintas į ankstesnę jo buvimo vietą 2024 m. gegužės 22 d.“

3.3. Pareiškėjas pabrėžia, kad įvykis, už kurį jis buvo nubaustas, įvyko 2024 m. sausio 22 d., o kelio ženklas sugrąžintas į jo ankstesnę vietą tik 2024 m. gegužės 22 d., todėl nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad įvykio metu kelio ženklas nuo sankryžos pradžios ar pavojingo ruožo buvo nutolęs daugiau kaip 150 metrų, kaip reikalauja teisės aktai. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo kelio ženklas buvo mažesniu nei 150 m atstumu iki sankryžos ir pavojingo ruožo pradžios ir tik pareiškėjui 2024 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio nurodžius, kad kelio ženklas yra įrengtas netinkamai – mažesniu nei 150 m atstumu, pačios Institucijos iniciatyva ginčo kelio ženklas 2024 m. gegužės 22 d. buvo perstatytas iš buvusios jo vietos, kuri įvykio metu buvo 131 m atstumu iki sankryžos pradžios ir 118 m atstumu iki pavojingo ruožo pradžios, kas parodo, kad pareiškėjas negalėjo užbaigti pradėto lenkimo manevro ir galėjo nematyti šio kelio ženklo, nes jį užstojo lenkiama transporto priemonė. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą ir atsisakė atlikti eksperimentą dėl galimybės pamatyti kelio ženklą atliekant lenkimo manevrą, todėl pareiškėjas pats atliko eksperimentą. Šis įrodymas buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui

3.4. Skunde pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2024 m. kovo 5 d. paaiškinime Institucijai jis nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl objektyvių priežasčių susidariusios situacijos, tačiau Nutarime nepagrįstai ignoruota ši pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to, Nutarimu pareiškėjui nepagrįstai skirta griežtesnė sankcija nei administraciniame nurodyme skirtas baudos vidurkis – 200,00 Eur bauda ir teisės vairuoti atėmimas 4 mėnesiams, nors pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis bauda. Pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad jo lenkimas draudžiamoje vietoje nebuvo tyčinis, lenkimo jis nespėjo užbaigti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Be to, pareiškėjas turi didesnį nei 30 metų vairavimo stažą ir per šį laikotarpį jis nėra padaręs ar sukėlęs jokios avarijos, taip pat nėra padaręs analogiško arba panašaus pobūdžio nusižengimo.

3.5. Pareiškėjas skunde nurodo, kad teisė vairuoti jam itin reikalinga dėl jo darbo, kadangi yra (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius, kurio pragyvenimo šaltinis yra užauginama žemės ūkio produkcija, o be teisės vairuoti transporto priemones pareiškėjas negalės užsiimti žemės ūkio veikla ir išlaikyti 2 mažamečių vaikų, patenkinti finansinių jų poreikių, bus padaryta žala valstybei negautų mokesčių pavidalu. Be to, vienas iš pareiškėjo mažamečių vaikų yra neįgalus, jam yra nustatyti specialieji poreikiai, todėl pareiškėjas privalo jį nuolat vežioti pas gydytojus, specialistus, į reabilitacijas ir sanatorijas, todėl teisės vairuoti atėmimas neatitiktų teisingumo ir protingumo principų, pažeistų pareiškėjo atstovaujamo mažamečio asmens teisėtus interesus, jo teisę į sveikatą ir tinkamą socialinę raidą.

3.6. Pareiškėjas skunde pabrėžia ir tai, kad pirmosios instancijos teismo teisėja, nagrinėjusi pareiškėjo skundą, buvo šališka, kadangi ankščiau pareiškėjo atžvilgiu yra nagrinėjusi dvi baudžiamąsias bylas, iš kurių vienoje pareiškėjas buvo pripažintas kaltinamuoju, kitoje – nukentėjusiuoju ir abiem atvejais priėmė pareiškėjui nepalankius sprendimus, kuriuos Kauno apygardos teismas pakeitė. Pareiškėjas pabrėžia, kad minėta teisėja, šioje byloje pateikus prašymą dėl nušalinimo nenusišalino, ignoravo pareiškėjo į bylą pateiktus įrodymus – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, vaizdo įrašą, netenkino pareiškėjo prašymų, būtinų teisingam bylos išnagrinėjimui, nepateikė savo argumentacijos ir įrodymų vertinimo.

4. 2024 m. liepos 26 d. Institucija pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. skundą, kuriame prašė apelianto skundą atmesti ir skundžiamą Alytaus apylinkės teismo nutartį palikti galioti nepakeistą.

4.1. Atsiliepime Institucijos atstovė nurodo, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas yra nepagrįstas, visi skunde išdėstyti motyvai buvo objektyviai įvertinti nagrinėjant skundą pirmosios instancijos teisme.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

4. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nutarties motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, išanalizavęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad priešingai nei savo apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą – palikti Institucijos nutarimą nepakeistą, dėl to, byloje paduotas apeliacinis skundas nesuponuoja pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį.

5. Nesutiktina su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Pažymėtina, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Nagrinėjamoje byloje, aukštesnysis teismas jokių duomenų, patvirtinančių subjektyviuosius nešališkumo požymius, neįžvelgia. Tai, jog teisėja yra anksčiau nagrinėjusi bylas, kuriose proceso šalimi buvo A. K., ir kuriose buvo priimti apelianto netenkinantys sprendimai, nesudaro pagrindo laikyti teismo šališko subjektyviąja prasme, kaip tai pagrįstai nurodyta 2024 m. balandžio 22 d. teisėjos priimtoje nutartyje, kuria atmestas jai pareikštas nušalinimas. Tuo tarpu vertinant objektyviuosius nešališkumo aspektus, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių teisėjo šališkumu. Pažymėtina, kad vien tai, jog įrodymai nebuvo įvertinti palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Pabrėžtina, kad proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos nepagrįstomis (pavyzdžiui, kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-41-976/2022). Net ir esminės teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinė nutartis Nr. 2K-181-684/2019). Nagrinėjamu atveju, skundžiamoje nutartyje aprašyti ir išanalizuoti teisme ištirti duomenys, pateikiant visų šių duomenų vertinimą, todėl teigti, jog šiuo konkrečiu atveju, teismas nepakankamai motyvavo procesinį sprendimą ir tokiu būdu konstatuoti pirmosios instancijos teismo šališkumą – nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

7. Pažymėtina, kad ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimas ar nebuvimas yra konstatuojamas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos.

8. Skundžiamu Institucijos nutarimu A. K. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2024 m. sausio 22 d. 15.40 val., pažeisdamas KET 140.1. punkto reikalavimus, (duomenys neskelbtini), kelio Kaunas – Prienai – Alytus 34,00 km, vairuodamas automobilį pagrindiniu keliu, lenkė kitą automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109.

9. ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. Minėto straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Komentuojamojo nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė KET punktų reikalavimus, tai yra atliko lenkimo manevrą vietoje, kurioje lenkti pagal KET nuostatas draudžiama. Už tokią veiką atsakomybė nustatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir šiuo atveju nėra svarbu, ar taip lenkiant buvo sukelta pavojinga eismui situacija, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-511/2021).

10. Byloje nustatyta, kad apeliantas neneigia, jog lenkimo manevras iš esmės įvyko neleistinoje vietoje, tačiau mano, kad šiuo atveju nebuvo jokios tyčios ar didelio neatsargumo pažeisti KET ir prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymių.

11. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, skundo nagrinėjimo apylinkės teisme metu, teismui tikslinant nusižengimo padarymo aplinkybes, buvo išanalizuoti vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybinio automobilio priekine vaizdo stebėjimo bei kūno kameromis. Iš minėtų įrašų teismas nustatė, jog lenkimo manevras buvo atliktas sankryžoje. Aukštesnysis teismas, pakartotinai išanalizavęs aptariamus vaizdo įrašus, abejoti šia teismo išvada, neturi pagrindo.

12. Pagal KET 3.9 punktą lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Pažymėtina, kad lenkimo manevras yra tęstinis veiksmas, jis pradedamas įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, apvažiuojant vieną ar kelias važiuojančias transporto priemones, ir užbaigiamas grįžtant į savo eismo juostą. Lenkimo manevras turi būti atliktas – tiek pradedamas, tiek baigiamas – laikantis KET reikalavimų. Pagal KET 136 punkto nuostatas vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų; prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad, be kita ko, baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai ar kitoms priešais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Nepavykus lenkimo manevrui, nepažeisdamas KET, vairuotojas privalo grįžti į savo eismo juostą, o ne bet kokia kaina užbaigti lenkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-67-387/2022).

13. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad apeliantas lenkimo manevrą pradėjo leistinoje vietoje, tai yra kirsdamas artėjimo liniją (KET 3 priedo 1.6. punktas – siaurą brūkšninę liniją, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, ir kuri įspėja, kad artėjama prie 1.1, 1.3 arba 1.10 punktuose nurodytos ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių arba tos pačios krypties transporto srautus); taip pat ginčas iš esmės nekyla ir dėl to, jog lenkimo manevras buvo baigtas kelio atkarpoje, pažymėtoje siaura brūkšnine linija, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas bei kuri žymi eismo juostas sankryžoje. Apygardos teismas pažymi, kad reikšmės turi ne vien lenkimo pradžia, bet ir jo pabaiga. Asmuo, prieš pradėdamas lenkimo manevrą, turi įsitikinti, kad tai daryti leidžiama, kad yra saugu, įsitikinti, kad šį manevrą spės užbaigti iki kelio ruožo, draudžiančio atlikti lenkimo manevrą. Šiuo gi atveju, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad lenkimo manevras buvo atliktas kelio ruože, kuriame draudžiama lenkti, nesant jokių pateisinamų priežasčių. Pats pažeidėjas privalėjo imtis visų atsargumo priemonių ir įvertinti, kad lenkimo manevro nespės užbaigti iki sankryžos, o nebūdamas tuo tikras, privalėjo neatlikti lenkimo manevro, artėjant šiai kelio atkarpai, arba, matydamas, jog lenkimo manevro nespės pabaigti iki pavojingo kelio ruožo – sankryžos, privalėjo iki sankryžos grįžti į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę, tačiau to nepadarė.

14. Šiuo atveju kyla ginčas dėl to, ar A. K., prieš atlikdamas lenkimo manevrą, galėjo matyti kelio ženklą „Šalutinis kelias iš dešinės“, nes, kaip teigiama apeliaciniame skunde, minėtas ženklas buvo įrengtas nesilaikant įstatymuose nustatytų reikalavimų, kadangi įspėjamieji kelio ženklai ne gyvenvietėse statomi 150–300 m atstumu prieš pavojingo ruožo pradžią, tuo tarpu antstolio R. S. 2024 m. gegužės 30 d. Protokolo 2 punkte konstatuota, kad tikrinimo dieną atstumas nuo įspėjamojo kelio ženklo Nr. 109 iki pavojingo kelio ruožo, pažymėto ištisine linija, buvo 118 m. Aukštesnysis teismas pažymi, kad antstolio faktinių aplinkybių patikrinimas buvo atliktas ne tą pačią dieną, kuomet buvo įvykdytas administracinis nusižengimas, tuo tarpu tiek bylos medžiaga, tiek pirmosios instancijos teisme apklaustos pareigūnės parodymai patvirtina, kad kelio ženklas tuomet, kai apeliantas įvykdė administracinį nusižengimą stovėjo įstatymų reikalavimus atitinkančioje vietoje, tačiau vėliau buvo savavališkai nupjautas ir perkeltas į kitą vietą. Minėtą perkėlimą atliko ne už tai atsakingi darbuotojai, tačiau pašaliniai nenustatyti asmenys. Kaip pirmosios instancijos teisme nurodė pareigūnė, apžiūrėjus vietą, kurioje buvo perkeltas kelio ženklas, matėsi išmindžiojimai, be to, ženklas buvo perkeltas ne įgręžiant jį, kaip tai daro darbuotojai, tačiau naudojant kastuvą. Institucijai sužinojus apie šį faktą, buvo susisiekta su Kelių direkcija, kuri iškart ėmėsi atitinkamų veiksmų ir kelio ženklą grąžino į jo pirminę buvimo vietą. Taigi, iš aukščiau aptartų aplinkybių matyti, kad apelianto teiginiai, jog jis pažeidimo metu nematė kelio ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“ yra neapgrįsti ir tėra jo gynybinė versija. Pažymėtina ir tai, kad A. K. kaip asmuo, kuriam privalomi KET reikalavimai, vairuodamas transporto priemonę, privalo laikytis KET, būti apdairus ir stebėti kelio ženklus, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Taigi, apelianto tvirtinimas, kad jis nepastebėjo kelio ženklo, kuris nusižengimo vietoje draudžia lenkti, nepaneigia jo atsakomybės, nes jis, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalo žinoti teisės aktuose jam nustatytus reikalavimus ir numatytus draudimus, privalo laikytis KET ir kelio ženklų reikalavimų, kelyje juos matyti, būti itin atidus ir rūpestingas. Taip pat, kaip jau buvo paminėta, apie artėjančią sankryžą įspėja ne tik kelio ženklai, bet ir kelio ženklinimas. Tuo tarpu vaizdo įrašuose matyti, kad apeliantas lenkimo manevrą atlieka kelio atkarpoje, pažymėtoje siaura brūkšnine linija, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas bei kuri žymi eismo juostas sankryžoje. Taip pat pažymėtina, kad nors pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesutiko atlikti eksperimento, tikslu išsiaiškinti ženklo matomumą, todėl šį eksperimentą atliko pats ir prašo teismo remtis jo rezultatais, tačiau įstatymas nenumato tokio eksperimento atlikimo pačiam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir jis negali būti laikomas tinkamu įrodymu byloje ir dėl to būtų teisiškai reikšmingas. Apelianto pateiktas vaizdo įrašas neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus ne vien dėl to, jog jis atliktas ne pareigūnų, įgaliotų tirti administracinio teisės pažeidimo bylas, bet ir dėl to, jog atliktas ne tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis buvo įvykdytas pažeidimas (neatitinka paros ir metų laikas), todėl juo nagrinėdamas skundą teismas vadovautis negali. Be to, peržiūrėjus minėtą apelianto vaizdo įrašą, aiškiai matyti, kaip apeliantui atliekant lenkimo manevrą, per lenkiamo automobilio langus matosi įspėjamasis ženklas „Šalutinis kelias iš dešinės“. Kaip rodo bylos medžiaga, pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, vairuodamas transporto priemonę, elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, koncentruodamasis ne į kelio ženklus, o į transporto priemonės lenkimo manevrą. Apygardos teismo vertinimu, pažeidėjo veiksmų kvalifikavimui neturi esminės reikšmės aplinkybės, kada lenkimas buvo pradėtas, svarbus yra ir jo užbaigimo momentas, o šiuo atveju lenkimo manevras baigtas draudžiamoje vietoje.

15. Įvertinus visus byloje ištirtus įrodymus, matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog pažeidėjo pateikta versija, neva jis nematė kelio ženklo, nešalina jo atsakomybės, nes ženklas, įspėjantis apie šalutinį kelią nurodytoje vietoje buvo. Objektyvių aplinkybių, kurios neleistų vairuotojui matyti kelio ženklą „Šalutinis kelias iš dešinės“, įspėjančio apie artėjančią sankryžą, nekonstatuota, A. K. turėjo galimybę ir privalėjo jį pastebėti, kaip ir kelio ženklinimo liniją, todėl turėjo įvertinti leidžiamą greitį tame kelio ruože, lenkiamo automobilio važiavimo greitį, įsitikinti, kad atlikdamas lenkimo manevrą nepažeis KET reikalavimų. Tai, kad pažeidėjas deklaruoja nematęs minėto įspėjamojo kelio ženklo ar nepastebėjęs kelio ženklinimo, ne tik nešalina jo atsakomybės bet ir nemažina jo pavojingumo, kadangi kiekvienas asmuo, vairuodamas transporto priemones, privalo matyti KET nustatytus ženklinimus ir į juos atitinkamai reaguoti. Analogišką praktiką formuoja ir kiti apygardų teismai (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-58-988/2021, Nr. AN2-79-891/2018 ir kt.)

16. Taigi, byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina aptariamo nusižengimo padarymo faktą ir tai, kad pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį A. K. buvo nubaustas pagrįstai, todėl naikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nėra pagrindo.

17. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. skundą dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo motyvuoja tuo, jog teisė vairuoti jam yra reikalinga atlikti darbines funkcijas bei vežioti savo vaiką į gydymo įstaigas. Šių aplinkybių, apylinkės teismas nevertino kaip išskirtinių, kurių pagrindu būtų galima A. K. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kam iš esmės pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog apylinkės teismas įvertino skunde nurodomas aplinkybes, jog A. K. yra dirbantis ir automobilis yra reikalingas kasdieniniame gyvenime. Neabejojama, jog teisė vairuoti kelių transporto priemones palengvina tiek darbe atliekamas funkcijas, tiek atliekant kasdieninius darbus, tenkinančius šeimos poreikius. Visgi, byloje nėra jokių duomenų, jog trumpalaikis 4 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, sukels aiškiai neproporcingas padarytam pažeidimui, pasekmes. Byloje nėra jokių duomenų, jog vairavimas transporto priemonę yra tiesioginės A. K. darbo funkcijos bei, kad tam tikrų darbų už jį negalėtų nudirbti jo samdomi darbuotojai. Apylinkės teismas įvertino ir tą aplinkybę, jog pažeidėjas turi mažametį vaiką, kurį reikia reguliariai vežioti į gydymo įstaigas. Visgi, byloje nėra jokių duomenų, jog A. K. sutuoktinė negalės tinkamai pasirūpinti vaiko nuvykimu į gydymo įstaigas. Be to, kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019). Teismų, nagrinėjusių analogiško pobūdžio bylas, praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones ar šeiminiai poreikiai, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimą, negali būti suabsoliutinami. Pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą.

18. Neabejojama, jog dėl administracinių sankcijų taikymo A. K. patirs tam tikrų nepatogumų, tačiau patiriami suvaržymai nereiškia, kad dėl neturėjimo teisės vairuoti jis negalės atlikti darbinių funkcijų, pasirūpinti vaiko nuvykimu į gydymo įstaigas. Visas šias su darbu bei būtinybe turėti galimybę tinkamai pasirūpinti savo šeima aplinkybes, apeliantas žinojo dar prieš padarydamas administracinį nusižengimą, tačiau tai nuo nusižengimo padarymo jo nesulaikė. Nagrinėjamu atveju, šeimos interesai ar finansiniai įsipareigojimai nesudaro pakankamo pagrindo jam paskirtos administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinti ar visai jos neskirti.

19. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai, o administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti tik A. K. paskyrus administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytam terminui, todėl švelninti šią administracinio poveikio priemonę, teisinio pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.