- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- AN2-58-988/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00187-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Darius Pranka (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. Š.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria netenkintas G. Š. skundas ir paliktas galioti nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 88-ANR_N-2308-2020 dėl G. Š. pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir jam skirtos 170 Eur baudos bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 88-ANR_N-2308-2020 G. Š. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2020 m. rugpjūčio 30 d. 12.29 val. Ukmergės r. sav., magistraliniame kelyje Ukmergės šiaurinis aplinkkelis, 7 km, vairuodamas automobilį pagrindiniame kelyje pažymėtu kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“ lenkė kitas transporto priemones, judančias ta pačia kryptimi. Šiais savo veiksmais G. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.1. punktą. G. Š. paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams (b. l. 1).
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. Š. skundu, pateiktu nutarimą priėmusiai institucijai, Vilniaus regiono apylinkės teismo prašė panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį jo atžvilgiu nutraukti (b. l. 11-14).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-294-759/2020 netenkintas pareiškėjo G. Š. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 88-ANR_N-2308-2020.
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nutartyje teismas sprendė, jog vaizdo įrašo nebuvimas ir lenkimo manevro nefiksavimas vaizdo priemonėmis savaime neeliminuoja galimybės asmens kaltę įrodinėti kitais būdais. Iš teismui pateikto G. Š. susirašinėjimo su policija elektroniniu paštu matyti, kad skundą padavęs asmuo į policiją su prašymu dėl vaizdo įrašo pateikimo kreipėsi tik 2020 m. rugsėjo 10 d., t. y. praėjus 11 kalendorinių dienų nuo nusižengimo padarymo (b. l. 22-23). Kaip nurodė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato atstovas, policijos automobilyje sumontuota ne stacionari vaizdo įranga, bet vaizdo registratorius. G. Š. prašymo pateikti vaizdo įrašo nebuvo galimybės patenkinti, nes vaizdo registratoriuje informacija yra kiekvieną dieną įrašoma ant tos pačios vaizdo informacijos. G. Š. teiginio, kad jis nepažeidė KET ir byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių padarytą administracinį nusižengimą, nepaneigia nei jo paties, nei liudytojų duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, nei jokie kiti byloje esantys objektyvūs duomenys, todėl visų aptartų aplinkybių visuma aukščiau paminėtų duomenų kontekste yra pagrindas išvadai, kad G. Š. pateiktieji duomenys įrodomosios reikšmės dėl kaltės neturi ir atskleidžia tik jo gynybinę poziciją siekiant išvengti atsakomybės. Skundą padavęs asmuo nebuvo pakankamai atidus bei rūpestingas eismo dalyvis – sankryžoje pažymėtoje įspėjamuoju kelio ženklu Nr. 108 (,,Sankryža su šalutiniu keliu“) (b. l. 46-49) lenkė kitas transporto priemones. Nors realios žalos tokiais veiksmais pareiškėjas nepadarė, tačiau tokiu elgesiu sukėlė didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, kadangi lenkiami krovininiai automobiliai galėjo daryti posūkio manevrą, taip pat iš šalutinio kelio į sankryžą galėjo įvažiuoti kitas automobilis. Teismas sprendė, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu G. Š. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimą bei jo atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
6. Apelianto G. Š. teigimu, liudytojo E. B. parodymai yra visiškai neišsamūs – jis į daugelį klausimų nesugebėjo pateikti atsakymų, nebuvo užtikrintas, ar pareiškėjas sutiko, jog padarė administracinį nusižengimą, todėl pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą nurodydamas, kad nėra jokio pagrindo abejoti liudytojo E. B. parodymais. Pareiškėjas nurodo, jog kyla įtarimas, kad vaizdo įrašas pareigūnui buvo nenaudingas, nes jame užfiksuoti duomenys būtų patvirtinę, kad pareiškėjas nepadarė administracinio nusižengimo. Be to, pirmosios instancijos teismas nepašalino abejonių, kodėl visų įvykio aplinkybių fiksavimui nebuvo daromas vaizdo įrašas, o būtent, kodėl pareigūnas E. B. neįjungė savo „body“ kameros, kai pirmą kartą ėjo prie pareiškėjo vairuojamo automobilio.
7. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra jokio vaizdo įrašo, kuris būtų užfiksavęs, jog jis padarė administracinį nusižengimą arba sutiko su jam inkriminuotu nusižengimu. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas nesutiko, kad padarė nusižengimą. Teisiamojo posėdžio metu pareiškėjas ne kartą nurodė, jog kelio ženklo ,,Sankryža su šalutiniu keliu“ nematė ir neigė padaręs administracinį nusižengimą. Dėl šios priežasties teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepašalino kilusių abejonių.
8. Taip pat skunde nurodoma, jog liudytojas A. B. parodė, kad jis su savo automobiliu važiavo prieš pareiškėją, kelyje stovėjo nežymėtas policijos automobilis ir dvi sunkiasvorės transporto priemonės, todėl jie kartu su pareiškėju aplenkė šias transporto priemones. Teigiama, kad jei pareigūnas E. B. būtų važiavęs už pareiškėjo ir pastebėjęs pareiškėją, atliekantį lenkimo manevrą, taip pat turėjo pastebėti ir liudytojo A. B. automobilį, kadangi lenkimą jie atliko kartu. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. taip pat parodė, kad po lenkimo manevro jis dar matė G. Š. važiuojant už jo dar kurį laiką. Dėl to matyti, kad E. B. tik po kurio laiko pamanė, kad pareiškėjas galėjo padaryti nusižengimą ir jį visiškai nepagrįstai sustabdė. Pareigūno parodymai yra neaiškūs ir prieštarauja liudytojo A. B. parodymams.
9. Pareiškėjas pastebėjo, kad iš byloje esančio ,,body“ kameros įrašo matyti, jog oro sąlygos nusižengimo padarymo metu buvo blogos – stipriai apsiniaukę, lijo. Akivaizdu, kad pareigūnas buvo veikiamas eilės veiksnių, todėl vairuoti bei tokiomis sąlygomis užfiksuoti pažeidimą nebuvo normalių sąlygų. „Body“ kameros įrašas visiškai nepatvirtina, jog pareiškėjas padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, pareigūnas važiavo tik vienas, buvo blogos oro sąlygos, jo parodymai nėra nuoseklūs ir informatyvūs, jų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys, todėl negalima daryti neginčijamos išvados, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad pareigūnas E. B. dėl 2020 m. rugpjūčio 30 d. įvykio tik surašė neišsamų tarnybinį pranešimą ir administracinio nusižengimo protokolą bei pradėjo filmuoti su „body“ kamera jau surašius protokolą, jokiomis kitomis priemonėmis duomenų apie padarytą veiką nefiksavo. Taip pat kyla abejonių dėl jo nešališkumo. Esant tokiai situacijai, laikytina, kad policijos pareigūnas nerinko įrodymų, veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, o pareigą aiškintis įvykio aplinkybes paliko teismui.
10. Skunde teigiama, kad administracinio nusižengimo protokolas savaime nėra joks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę pagrindžiantis įrodymas. Administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat dokumentas, kuriame fiksuojami jau surinkti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Byloje nesant kito policijos pareigūno, mačiusio įvykį, parodymų, bei vaizdo įrašo, kuriame būtų aiškiai matyti, jog pareiškėjas administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, lieka visiškai neaišku, kokių įrodymų pagrindu buvo konstatuotas jam inkriminuotas nusižengimas. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o šiuo atveju to padaryta nebuvo.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas V. B. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
12. Atsiliepime nurodyta, jog G. Š. turėjo suvokti, kad jo veiksmai, už kuriuos paskirta administracinė nuobauda, savo pobūdžiu yra pavojingi eismo saugumui ir keliantys didelį visuomenės nepasitenkinimą. Skunde išdėstyti motyvai yra pareiškėjo pasirinktos gynybos būdas, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusižengimą.
13. ANK 569 straipsnyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, šie duomenys nustatomi administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, nuotraukomis ir kitais straipsnyje numatytais įrodymais. Iš to matyti, kad vaizdo įrašas administracinio nusižengimo byloje yra ne pagrindinis įrodymų šaltinis, o tik vienas iš įrodymų.
14. Taip pat nurodoma, kad policijos darbas organizuojamas vadovaujantis 2020 m. gegužės 28 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 10-V-420, patvirtintu „Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašu“, kuris numato patruliavimo būdus, vienas iš jų – policijos pajėgų vienetas – policijos pareigūnai (-as) su transporto priemone, pėsti, raiti ar dirbantys su šunimis (toliau – kinologai), pajėgų išdėstymo plane nustatytu laiku tarnybos sektoriuje vykdantys pavestas funkcijas ir matomi (-as) Vieningoje pajėgų valdymo sistemoje. Teigiama, jog nors G. Š. kaltu neprisipažįsta, jo kaltė įrodyta administracinio nusižengimo protokolu ir tarnybiniu pranešimu. Be to, policijos pareigūnas nėra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl netikėti jo parodymais ar dokumentuose užfiksuotomis aplinkybėmis nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
15. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas galioti nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 88-ANR_N-2308-2020, yra teisėta ir G. Š. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį bei jam paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra teisinga ir proporcinga.
16. ANK 420 straipsnio 1 dalyje (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1931 redakcija) nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Kartu aukštesnysis teismas pažymi, jog ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nepateikiamas baigtinis aplinkybių, rodančių, jog buvo sukelta pavojinga situacija, sąrašas.
Žemesnės instancijos teismas
17. Institucijos nutarimu G. Š. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį pagrindiniame kelyje, pažymėtu kelio ženklu 108 ,,Sankryža su šalutiniu keliu“, lenkė kitas transporto priemones, judančias ta pačia kryptimi, tokiu būdu pažeidė KET 140.1. punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje (b. l. 1). Pagal KET 140.1. punktą lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.
18. Apeliantas kvestionuoja pareigūno E. B. parodymų patikimumą, nurodydamas, kad parodymai yra neišsamūs bei nenuoseklūs. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų, 2020 m. rugpjūčio 30 d. 12.45 val. vyriausiasis patrulis E. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame užfiksuota G. Š. padaryto administracinio nusižengimo esmė (b. l. 2). Tą pačią dieną pareigūnas E. B. surašė tarnybinį pranešimą dėl KET pažeidimo, kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 30 d. 12.29 val. patruliuojant policijos skiriamaisiais ženklais nežymėtu automobiliu ,,Renault Fluence“, šaukiniu 7023, ir vykdant neviešą patruliavimą Ukmergės r. kelyje Nr. A- 20 7 km, priekyje buvo pastebėtas lengvasis automobilis, kuris pradėjo lenkti krovininių automobilių koloną. Vairuotojas pradėjo lenkimo manevrą prieš nereguliuojamą sankryžą ir baigė lenkimo manevrą už sankryžos. Minėtame kilometre prieš sankryžą yra pastatytas kelio ženklas Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“. Sustabdžius minėtą automobilį ir priėjus prie vairuotojo, jis paklausė, ar sustabdė dėl to, kad jis kirto horizontalaus ženklinimo siaurą ištisinę liniją, kuri skiria priešingus transporto srautus. Vairuotojui buvo atsakyta, kad jis lenkė sankryžoje. Taip pat vairuotojas nurodė, kad lenkė krovininius automobilius ir dėl to nepastebėjo kelio ženklo, įspėjančio apie artėjimą prie sankryžos. Policijos pareigūnas nustatė, kad automobilį ,,Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo pilietis G. Š.. Tokiais savo veiksmais G. Š. padarė KET pažeidimą, už kurį ANK 420 straipsnio l dalyje numatyta atsakomybė. Vairuotojui buvo surašytas ANK protokolas ROIK Nr. 20121875882, paskirtas administracinis nurodymas 85 Eur sumai ir sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones 3 mėnesius (b. l. 5). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareigūnas E. B. papildomai parodė, kad už G. Š. važiavęs kitas automobilis jokio pažeidimo nepadarė, kitų lenkiančių automobilių liudytojas nematė. Apelianto automobilį pastebėjo atliekant lenkimo manevrą. Pamatęs lenkiantį automobilį, jis padidino greitį, įsijungė šviesos ir garso signalus bei sustabdė pažeidėjo automobilį.
19. Liudytojas A. B. parodė, kad su G. Š. po išvykos prie ežero važiavo atskirais automobiliais namo. Jis važiavo pirmas, o G. Š. už jo. Kelyje pasitaikė dvi sunkiasvorės transporto priemonės ir lengvasis automobilis. Kadangi sunkiasvorės transporto priemonės važiavo šalia viena kitos, nebuvo kaip tarp jų įsiterpti. Šias transporto priemones aplenkė kartu su G. Š., grįžo į savo juostą. Pravažiavus žiedą jis per veidrodėlį pastebėjo, kad G. Š. už jo nebėra.
20. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek tarnybiniame pranešime bei apklausos metu E. B. nuosekliai nurodė tas pačias aplinkybes, kurios tarpusavyje neprieštarauja, jo duoti parodymai yra išsamūs ir nuoseklūs. Teismas neturi pagrindo netikėti E. B. parodymais, taip pat jo tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, nes byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad pareigūnas yra šališkas, suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį nebūto administracinio nusižengimo padarymu ar jam pakenkti. Pareiškėjas nurodo, jog dėl prastų oro sąlygų pareigūnas negalėjo tiksliai matyti nusižengimo, tačiau teismas, peržiūrėjęs byloje esantį vaizdo įrašą, nustatė, kad nors buvo apsiniaukę ir lijo, šios aplinkybės negalėjo pareigūnui sukliudyti pamatyti daromą nusižengimą. Oro sąlygos nebuvo tokio pobūdžio, kad galėtų esmingai nulemti pareigūno ribotą matomumą. Be to, teismas pastebi, jog G. Š., siekdamas atskleisti galimą pareigūno parodymų nepatikimumą, selektyviai išrinko tam tikrus E. B. pasakytus sakinius ir neatsižvelgė į pareigūno parodymų esmę, jų turinį.
21. Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog liudytojas A. B. parodė, kad sunkiasvores transporto priemones jis aplenkė kartu su G. Š. ir po šio manevro nebematė apelianto, nes jį sustabdė policijos pareigūnas. Tai tik patvirtina liudytojo E. B. užfiksuotas faktines aplinkybes – apelianto atliktą neleistiną lenkimo manevrą. Be to, būtina pažymėti ir tai, kad A. B. bendrauja su apeliantu, kaip minėta, jie kartu su antrosiomis pusėmis išvyko prie ežero, o tai suteikia pagrindo abejoti A. B. parodymų patikimumu. Todėl aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog liudytojo E. B. parodymų turinį lyginant ir gretinant su administracinio nusižengimo protokole, tarnybiniame pranešime, vaizdo įraše užfiksuotais duomenimis, liudytojo A. B. parodymais, nekyla abejonių dėl pareigūno parodymų patikimumo.
22. Apelianto argumentas, jog jis nematė kelio ženklo ,,Sankryža su šalutiniu keliu“, nepateisina jo neteisėtų veiksmų. Kaip asmuo, kuriam privalomi KET reikalavimai, G. Š., vairuodamas transporto priemonę, privalo laikytis KET būti apdairus ir stebėti kelio ženklus, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Taigi apelianto tvirtinimas, kad jis nepastebėjo kelio ženklo, kuris nusižengimo vietoje draudžia lenkti, nepaneigia jo atsakomybės, nes jis, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalo žinoti teisės aktuose jam nustatytus reikalavimus ir numatytus draudimus, privalo laikytis KET ir kelio ženklų reikalavimų, kelyje juos matyti, būti itin atidus ir rūpestingas.
23. Skunde teigiama, kad apeliantas nesutiko, jog padarė administracinį nusižengimą. Vis dėlto, byloje esančiame 2020 m. rugpjūčio 30 d. administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas apelianto paaiškinimas: ,,Lenkiau priekyje važiuojančius krovininius automobilius ir nemačiau įspėjančio kelio ženklo. Dėl padaryto pažeidimo gailiuosi“. Po paaiškinimu G. Š. pasirašė. 2020 m. rugsėjo 30 d. posėdžio metu dalyvaujant apeliantui buvo priimtas nutarimas, kuriame nurodyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą, nuoširdus gailėjimasis. Taigi G. Š. nuo pat nusižengimo padarymo momento savo kaltės neneigė ir sutiko, jog atliko neteisėtus veiksmus – taigi šios aplinkybės taip pat patvirtina liudytojo E. B. parodymus. Be to, pažymima ir tai, kad vaizdo įraše neužfiksuotas nepagarbus pareigūno bendravimas, smurtiniai ir kiti draudžiami veiksmai, kurie galėjo paveikti apelianto apsisprendimą. Kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, susipažinęs su pareigūno jam įteiktu administracinio nusižengimo protokolu, pretenzijų dėl jame įrašyto paaiškinimo turinio nereiškė, kitos pozicijos žodžiu pareigūnui neišsakė, savo parašą protokole padėjo laisva valia. Dėl šios priežasties apelianto argumentai vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės.
24. Dėl negauto vaizdo įrašo teismas pastebi, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato atstovas V. B. parodė, jog policijos automobilyje sumontuota ne stacionari vaizdo įranga, bet vaizdo registratorius. Dėl to nebuvo galimybės patenkinti G. Š. prašymo pateikti vaizdo įrašą, nes vaizdo registratoriuje informacija yra kiekvieną dieną įrašoma ant tos pačios vaizdo informacijos, be to, E. B. pats niekaip negalėjo ištrinti vaizdo įrašo iš kameros. Teismas pažymi, kad teisės aktuose nėra nustatyta pareigūnų pareiga nuolat filmuoti vykdomus pažeidimus. Vien tai, jog policija nepateikė į bylą šios vaizdo medžiagos, nereiškia, kad toks įrodymas būtų lemiamas ar paneigtų aptartų faktinių duomenų ir jų visumos įrodomąją galią. Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys, jog 2020 m. gegužės 28 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas Nr. 10-V-420, patvirtintas „Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašu“, numato patruliavimo būdus, o vienas iš jų – policijos pajėgų vienetas. Tai policijos pareigūnai (-as) su transporto priemone, pėsti, raiti ar kinologai, pajėgų išdėstymo plane nustatytu laiku tarnybos sektoriuje vykdantys pavestas funkcijas ir matomi (-as) Vieningoje pajėgų valdymo sistemoje. Todėl antrojo pareigūno nedalyvavimas įvykio metu yra teisėtas ir nekeičia teismo išvadų. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
25. Teismas, įvertinęs kiekvieną pirmiau nurodytą įrodymą atskirai, jų visumą, daro išvadą, jog G. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, o jo kaltė yra neginčijamai įrodyta.
26. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamu nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra adekvati G. Š. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau negu tai būtina – G. Š. paskirta bauda tinkamai pritaikius įstatymą, pagrįstai atsižvelgus į administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, taip pat į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių, lengvinančių aplinkybių. Paskirta bauda yra lygi ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytam baudos minimumui. Pažymėtina, kad vertinti padarytą nusižengimą kaip mažareikšmį ar nekėlusį realaus pavojaus eismo dalyvių saugumui, o juo labiau vertinti kaip palankią aplinkybę švelnesnės nuobaudos skyrimo kontekste, nėra jokio teisinio pagrindo. G. Š. skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-216-557/2018). Taip pat teismas daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu nustatytas administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – 3 mėnesiams terminas yra adekvatus G. Š. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (nubaudimo ir prevenciniams) užtikrinti.
27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir teisėtai bei pagrįstai paliko nepakeistą institucijos 2020 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą, todėl naikinti ar keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
G. Š. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-294-759/2020 palikti galioti nepakeistą.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.