Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartis

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato atstovui V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių mechaniku, administracine tvarka bausto, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 88-ANR_N-2308-2020 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Š. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 88-ANR_N-2308-2020 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 170 Eur bauda bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams. G. Š. nubaustas už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 30 d. 12 val. 29 min. Ukmergės r. sav., magistraliniame kelyje Ukmergės šiaurinis aplinkkelis, 7 km, vairuodamas automobilį pagrindiniame kelyje pažymėtu kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“ lenkė kitas transporto priemones, judančias ta pačia kryptimi.

Skundą padavęs asmuo G. Š. teisme paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 30 d. apie pietus važiavo po savaitgalio išvykos namo dvejais automobiliais. Pasuko į Ukmergės aplinkkelį. Priekyje važiavo dvi sunkiasvorės mašinos. Pravažiavus įkalnę, automobilius aplenkė. Nežymėtas policijos automobilis G. Š. sustabdė po kokių keturių minučių privažiavus žiedinę sankryžą. Ją pravažiavęs, automobilį sustabdė. Sustabdžius automobilį, priėjo policijos pareigūnas, prisistatė, paaiškino, kad skundą padavęs asmuo lenkė per šalutinio kelio ženklą, ir surašė protokolą. G. Š. parodė, kad ženklo nematė. Ten, kur atliko lenkimą, jo nėra. Lenkimą atliko 6 arba 8 km. Policijos pareigūnas per daug nieko neaiškino, į automobilį nesivedė. Automobilyje policijos pareigūnas buvo vienas, vaizdo įrašymo įranga taip pat buvo. Po įvykio G. Š. prašė policijos vaizdo įrašo, tačiau jo negavo. Vieno pareigūno paaiškinimas skundą padavusiam asmeniui nėra priimtinas. Policijos pareigūnas kalbėjo įsakmiai, paaiškinimo neprašė. Su pažeidimu nesutiko, tačiau protokole pasirašė. G. Š. buvo atvykęs į bylos nagrinėjimą, gavo atsakymą, kad skirs pilną baudą. Lenkimo manevrą matė jo šeimos nariai ir draugai. Vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas, nes negalėtų atlikti darbinių pareigų. G. Š. nurodė, kad lenkė du krovininius automobilius. Draugas vairavo Lexus automobilį. Jis pirmas lenkė krovininius automobilius, tuomet lenkė skundą padavęs asmuo. Skundą padavęs asmuo nesutiko su liudytojo E. B. duotais parodymais ir teigia esąs kaltinamas neteisingai.

Skundą padavusio asmens G. Š. atstovas advokato padėjėjas V. S. teismo posėdžio metu parodė, kad įrodinėjimo pareigos perkelti ant galimai pažeidimą padariusio asmens nėra galima. Pažeidimo faktą patvirtina tik pareigūno tarnybinis pranešimas. Lenkimo vieta nurodyta formaliai, pareigūnas paaiškino, kad tai buvo apie 300 m. atstumu. Iš teismui pateiktos vaizdo įrašo medžiagas matosi, kad oro sąlygos buvo blogos, apsiniaukę, lietus, šlapia kelio danga. Policijos pareigūnas, fiksuodamas pažeidimą, buvo veikiamas eilės aplinkos veiksnių. Atstovo įsitikinimu, pareigūnas tik po kurio laiko pamanė, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas. Jis nesiaiškino aplinkybių, įdavė protokolą ir atsisveikino su skundą padavusiu asmeniu. Vien pareigūno požiūris į savo pareigų vykdymą yra ydingas. Įvertinus prieštaringus liudytojų parodymus, nekaltumo prezumpciją, pažeidimas nebuvo padarytas, todėl nutarimas turėtų būti panaikintas. G. Š. yra charakterizuojamas teigiamai, panašių pažeidimų nėra padaręs. Dirbant jam yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. Š. 2020 m. rugpjūčio 30 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kartu su administraciniu nurodymu, kuriame G. Š. pasiūlyta iki 2020 m. rugsėjo 14 d. sumokėti 85 Eur dydžio baudą bei grąžinti specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus (sutikti su skiriamu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams) (b. l. 2-3). 2020 m. rugpjūčio 30 d. protokole nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 30 d. 12 val. 29 min. Ukmergės r. sav., magistraliniai keliai Ukmergės šiaurinis aplinkkelis, 7 km, G. Š., vairuodamas automobilį pagrindiniame kelyje pažymėtu kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“ lenkė kitas transporto priemones, judančias ta pačia kryptimi. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 140.1 punktą. Kelių eismo taisyklių 140.1 punkte numatyta, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. Aptariamas administracinio nusižengimo protokolas kartu su administraciniu nurodymu buvo įteiktas G. Š. asmeniškai ir jis šiuos dokumentus pasirašė, nors teismo posėdžio metu nuosekliai teigė tuo metu su pažeidimu nesutikęs ir protokole pasirašęs dėl įsakmaus policijos pareigūno bendravimo. Teismas atkreipia dėmesį, kad skiltyje „Asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių“ yra nurodyta: „Lenkiau priekyje važiuojančius krovininius automobilius ir nemačiau įspėjančio kelio ženklo. Dėl padaryto pažeidimo gailiuosi“ bei po juo pasirašyta skundą padavusio asmens. Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo nurodė, kad kreipėsi į policiją dėl vaizdo įrašo pateikimo. Iš teismui pateikto G. Š. susirašinėjimo su policija elektroniniu paštu matyti, kad skundą padavęs asmuo į policiją su prašymu dėl video įrašo pateikimo kreipėsi tik 2020 m. rugsėjo 10 d., t.y. praėjus 11 kalendorinių dienų nuo nusižengimo padarymo (b. l. 22-23). Kaip nurodė Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK atstovas, policijos automobilyje sumontuota ne stacionari vaizdo įranga, bet vaizdo registratorius. G. Š. prašymo pateikti vaizdo įrašo nebuvo galimybės patenkinti, nes vaizdo registratoriuje informacija yra kiekvieną dieną įrašoma ant tos pačios vaizdo informacijos. G. Š. laiku neįvykdžius administracinio nurodymo, 2020 m. rugsėjo 30 d., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo G. Š. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį minimalia 170 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams. Minėtame nutarime yra G. Š. parašas, patvirtinantis nutarimo gavimą.

G. Š. nurodo, kad byloje yra pateiktas nepagrįstai surašytas vyriausiojo patrulio tarybinis pranešimas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir administracinio nusižengimo protokolas, tačiau jokių kitų įrodymų – vaizdo medžiagos ar kito policijos pareigūno patvirtinimo apie tariamai jo padarytą administracinės teisės nusižengimą, nėra. Teismų praktikoje pažymėta, kad administracinio nusižengimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Teisės aktai imperatyviai neįpareigoja pareigūnų filmuoti visas be išimties vykdomas policines priemones. Administracinių nusižengimų bylų procese, sprendžiant asmens kaltės klausimą, vertinama įrodymų visuma nė vienam iš jų neteikiant išskirtinės įrodomosios reikšmės. Vaizdo įrašo nebuvimas ir lenkimo manevro nefiksavimas vaizdo priemonėmis savaime neeliminuoja galimybės asmens kaltę įrodinėti kitais būdais. Nagrinėjamu atveju 2020 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK Reagavimo skyriaus Vyriausiojo patrulio E. B. tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo nurodoma, jog 2020 m. rugpjūčio 30 d. 12 val. 29 min. patruliuojant policijos skiriamais ženklais nežymėtu automobiliu RENAUL FLUENCE šaukinių 7023 ir vykdant neviešą patruliavimą Ukmergės r. kelyje Nr. A- 20 7 km., pastarasis pastebėjo priekyje lengvąjį automobilį, kuris pradėjo lenkti krovininių automobilių koloną. Vairuotojas pradėjo lenkimo manevrą prieš nereguliuojamą sankryžą ir baigė lenkimo manevrą už sankryžos. Minėtame kilometre prieš sankryžą yra pastatytas kelio ženklas Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“. Sustabdžius minėtą automobilį ir priėjus prie vairuotojo, jis paklausė, ar sustabdė dėl to, kad jis kirto horizontalaus ženklinimo siaurą ištisinę liniją, kuri skiria priešingus transporto srautus. E. B. atsakė vairuotojui, kad jis lenkė sankryžoje. Taip pat vairuotojas nurodė, kad lenkė krovininius automobilius ir dėl to nepastebėjo kelio ženklo, įspėjančio apie artėjimą prie sankryžos. Policijos pareigūnas nustatė, kad automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo pilietis G. Š.. Tokiais savo veiksmais G. Š. padarė KET pažeidimą, už kurį ANK 420 str. l d. numatyta atsakomybė. E. B. vairuotojui surašė ANK protokolą ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), paskyrė administracinį nurodymą 85 Eur sumai ir sustabdė teisę vairuoti transporto priemonės tris mėnesius (b. l. 5). Teismo posėdžio metu E. B. parodė, kad patruliuodamas nežymėtu policijos automobiliu pastebėjo priekyje jo važiuojantį ir lenkiantį du ar tris krovininius vilkikus automobilį prieš pat sankryžą su šalutiniu keliu. Sustabdžius minėtą automobilį, vairuotojas parodė, kad žino, kodėl buvo sustabdytas, nes kirto ištisinę liniją. Kadangi vairuotojas sutiko, kad kirto ištisinę linija, pareigūnas tai įrašė administraciniame nurodyme. Jam aiškinant apie paskirtą sankciją, G. Š. nesakė, kad su pažeidimu sutinka ar nesutinka. Tai patvirtino ir teismo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas. Kaip nurodė liudytojas, jis matė vieną automobilį, kuris lenkė kitus automobilius. Už G. Š. važiavęs kitas automobilis jokio pažeidimo nepadarė. Kitų lenkiančių automobilių liudytojas nematė. Skundo padavusio asmens automobilį pastebėjo atliekant lenkimo manevrą. Pamatęs lenkiantį automobilį, liudytojas padidino greitį, įsijungė šviesos ir garso signalus bei sustabdė pažeidėjo automobilį. Tarp vietos, kurioje sustabdė, ir vietos, kurioje buvo padarytas pažeidimas, liudytojas laiko tarpo ar atstumo nurodyti negali, tačiau yra užtikrintas, jog priekį važiavęs automobilis atliko lenkimo manevrą. Kadangi pažeidėjas su pažeidimu sutiko, nebuvo pagrindo ištraukti vaizdo įrašo. Teismo įsitikinimu, iš byloje esančių duomenų nėra jokio pagrindo abejoti liudytojo E. B. parodymais, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs, išsamūs, neprieštaringi ir nesudarė prielaidos tvirtinti, kad policijos pareigūnas buvo subjektyvus. Pažymėtina, jog pareigūnas, sulaikęs pažeidėją, turi procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti dėl pareigūno asmeninio suinteresuotumo ar fakto, kad jis duodamas parodymus rėmėsi prielaidomis, o ne duomenimis.

Skundą padavęs asmuo teisme parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 30 d. apie pietus važiavo po savaitgalio išvykos namo dvejais automobiliais. Pasuko į Ukmergės aplinkkelį. Priekyje važiavo dvi sunkiasvorės mašinos. Pravažiavus įkalnę, automobilius aplenkė. Jokio ženklo nematė ir jo ten nėra. Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad su G. Š. važiavo atskirais automobiliais namo. A. B. važiavo pirmas, o G. Š. už jo. Kelyje pasitaikė dvi sunkiasvorės transporto priemonės ir lengvasis automobilis. Transporto priemonės važiavo mažesniu negu leistina greičiu. Draudžiamų ženklų nebuvo, punktyrinė linija leido lenkti. Kadangi sunkiasvorės transporto priemonės važiavo šalia viena kitos ir nebuvo kaip tarp jų įlįsti, aplenkę jas, grįžo į savo juostą. G. Š. teiginio, kad jis nepažeidė Kelių eismo taisyklių ir byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių padarytą administracinį nusižengimą, nepaneigia nei jo paties, nei liudytojo A. B. duoti parodymai, nei jokie kiti byloje esantys objektyvūs duomenys, todėl visų aptartų aplinkybių visuma aukščiau paminėtų duomenų kontekste yra pagrindas išvadai, kad G. Š. pateiktieji duomenys įrodomosios reikšmės dėl kaltės neturi ir atskleidžia tik jo gynybinę poziciją siekiant išvengti atsakomybės.

Būtent byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. Š. padarė pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą. Skundą padavęs asmuo nebuvo pakankamai atidus bei rūpestingas eismo dalyvis – sankryžoje pažymėtoje įspėjamuoju kelio ženklu Nr. 108 (sankryža su šalutiniu keliu) (b. l. 46-49) lenkė kitas transporto priemones. Nors realios žalos tokiais veiksmais pareiškėjas nepadarė, tačiau tokiu elgesiu sukėlė didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, kadangi lenkiami krovininiai automobiliai galėjo daryti posūkio manevrą, taip pat iš šalutinio kelio į sankryžą galėjo įvažiuoti kitas automobilis. Skundą padavęs asmuo anksčiau buvo baustas administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų - tris kartus baustas administracine tvarka už nustatyto greičio viršijimą bei kartą, vairuodamas transporto priemonę, kirto siaurą ištisinę kelių ženklinimo liniją, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, pažeidė kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ (325) reikalavimus, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 9-10). G. Š. elgesys negali būti laikomas atsitiktiniu ar nebūdingu jam ir rodo, jog asmuo atitinkamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad G. Š. 2020 m. rugpjūčio 30 d. 12 val. 29 min. Ukmergės r. sav., magistraliniame kelyje Ukmergės šiaurinis aplinkkelis, 7 km, vairuodamas automobilį pagrindiniame kelyje pažymėtu kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“ lenkė kitas transporto priemones, judančias ta pačia kryptimi. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimus bei padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Priimant Nutarimą Nr. 88-ANR_N-2308-2020, buvo nustatyta viena G. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t.y. kaltininkas prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi ar padėjo jį išsiaiškinti. G. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Teisminio nagrinėjimo metu G. Š. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

Spręsdamas dėl G. Š. skirtos administracinės nuobaudos – baudos ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimo pagrįstumo teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas nutarimas yra pagrįstas, administracinė nuobauda – bauda paskirta sankcijos ribose, įvertinus lengvinančios atsakomybės buvimą ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, keisti G. Š. skirtos baudos dydį arba baudos neskirti nėra teisinio pagrindo.

Spręsdamas dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pagrįstumo teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 420 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, taigi skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas, spręsdamas dėl G. Š. skirtinos administracinio poveikio priemonės termino atsižvelgė į ANK 34 straipsnio 3 dalies imperatyvias nuostatas – atsižvelgė į skundą padavusio asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir G. Š. skirtinos ANK 420 straipsnio 5 dalyje nurodytos administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nustatė minimalų.

Nepaisant to, jog skundą padavęs asmuo G. Š. tiek savo pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad jis administracinio nusižengimo nepadarė ir nėra pakankamai tai patvirtinančių įrodymų, skunde daug dėmesio skiria aplinkybėms, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių mechaniko pareigose. Darbas yra kilnojamo pobūdžio, atliekant darbines funkcijas jam dažnai tenka važiuoti į objektus. Taip pat G. Š. nurodo, jog turi senyvo amžiaus močiutę, kurią taip pat privalo vežioti į gydymo įstaigas. Dėl šių priežasčių jam yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Taigi, G. Š. skundas iš esmės grindžiamas nepatogumais, kuriuos jis patiria netekęs teisės vairuoti transporto priemones. ANK 34 straipsnio 5 dalis numato mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo arba jų neskyrimo nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N17-103/2007, N1-1396/2007, N444-3096/2010). Teismas atkreipia dėmesį, jog G. Š. nustatytas trijų mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nėra toks ilgas, dėl kurio asmuo prarastų įgūdžius, ar sudarytų realų pagrindą darbdaviui priimti kardinalius sprendimus jo atžvilgiu, jei toks darbuotojas tikrai reikalingas. Pažymėtina, kad teismų, nagrinėjusių analogiško pobūdžio bylas, praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimą, nelaikytinas išskirtine aplinkybe (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-125/2012 ir kt.). Pažymėtina ir tai, jog pats pareiškėjas nurodė, kad jo senyvo amžiaus močiutę į sveikatos priežiūros institucijas gali vežioti pareiškėjo mama ir sesuo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aplinkybių, leidžiančių švelninti administracinio poveikio priemonę, šioje byloje nėra.

Teismas, vertindamas išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

G. Š. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. 88-ANR_N-2308-2020 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos šio teismo rūmus (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 – 646 straipsniai).