- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-02
- Bylos Nr.
- AN2-79-891/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00340-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Advokatai
- Jurijus Kovalenka
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. V. atstovo advokato Jurijaus Kovalenko (toliau – pažeidėjos atstovas) apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017-12-18 nutarties, kuria atmestas A. V. atstovo skundas dėl 2017-10-12 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 87ANN-123506377-17, kuriuo ji pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 418 straipsnio 7 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje ir nubausta 170 € bauda, paskirta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 87ANN-123506377-17 A. V. pripažinta kalta ir nubausta už tai, kad ji 2017-08-20, 14.33 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę, lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 140.1. punkto reikalavimus, taip pat su savimi neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2017-12-18 nutartimi atmetė pažeidėjos atstovo skundą. Nurodė, kad vadovaujantis šiuo KET punktu, pareiškėja privalėjo matyti įspėjamąjį kelio ženklą Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, kuris įspėjo apie artėjantį pavojingą kelio ruožą, privalėjo žinoti, kokiu atstumu įspėjamasis ženklas yra statomas ne gyvenvietėje, privalėjo matyti kelio ženklinimo liniją, turėjo įvertinti leidžiamą greitį tame kelio ruože, lenkiamų automobilių važiavimo greitį, įsitikinti, kad atlikdamas lenkimo manevrą nepažeis KET reikalavimų, tačiau to nepadarė. Taip pat, A. V. paskirta administracinio poveikio priemonė minimaliam trijų mėnesių terminui, yra teisinga ir protinga, ją paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, nėra per griežta. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamas atvejis nėra ypatingas, išimtinis atvejis, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, pažeidėjo asmenybė nėra išskirtinai teigiamai charakterizuojama.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Trakų rajono apylinkės teismo 2017-12-18 nutartimi, A. V. atstovas pateikė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui. Skunde prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017-12-18 nutartį dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise 3 (trims) mėnesiams. Teigia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta, priimta objektyviai neįvertinus visų aplinkybių. Nurodo, kad tiek pareigūnams, tiek teismo posėdžio metu A. V. nuosekliai paaiškino, kad transporto priemonę vairavo pirmą kartą, todėl vairavo kur kas atidžiau. Lenkimo manevrą pareiškėjai teko atlikti ne iš savanaudiškų (chuliganiškų) paskatų, o siekiant aplenkti itin lėtai važiuojantį automobilį. Nurodo, kad institucija, surašiusi protokolą, neįrodė apeliantės kaltės. Nagrinėjamoje byloje nebuvo gauta objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog minėtame kelio ruože buvo kelio ženklas Nr. 110. Teigia, kad apeliantė turėjo teisę aplenkti priekyje važiavusią transporto priemonę, kadangi KET kelio ženklas Nr. 325 nurodo, kad „Draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu“. Šiuo atveju A. V. aplenkė lėčiau nei 30 km/h greičiu važiuojančia transporto priemonę, kuri buvo įjungtais avarinio posūkio žibintais.
Taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinio poveikio priemonę netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, paskirta priemonė visiškai neatitinka jos padaryto pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, asmenybės, teisingumo ir protingumo kriterijų. A. V. teisė vairuoti yra būtina, kadangi ji privalo rūpintis šeima, ją išlaikyti. Po nusižengimo padarymo ji iškart prisipažino padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą, Trakų rajono policijos komisariatas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad A. V. kaltė padarius administracinį nusižengimą yra įrodyta visiškai, paskyrus jai švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apie savo gerovę, galimas pasekmes, kilsiančias jai dėl nusižengimo darymo, A. V. turėjo pagalvoti prieš grubiai pažeisdamas KET. Kadangi ji visgi pažeidė KET, todėl ji turi prisiimti ir neigiamas tokio veiksmo pasekmes. Nuobaudos būtų beprasmiškos jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų nusižengimą padariusiems asmenims negatyviais padariniais. A. V. vairavo automobilį ir lenkdama kitą transporto priemonę įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą pažeisdama KET, t. y. lenkdama kitą transporto priemonę magistraliniame kelyje, kur itin intensyvus eismas ir kur įvykstančių įvykių pagrindinė priežastis yra įvažiavimas į priešingos krypties eismo juostą, vietose, kur pagal KET tai daryti yra draudžiama. Savo pasekmėmis tai ypač sunkus administracinis nusižengimas, kuriuo kėsinamasi į kitų eismo dalyvių teises ir laisves ir galėjęs sukelti itin sunkias pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde prašoma pritaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti administracinio poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) mėnesiams. Taip pat apeliaciniame skunde reiškiama dviprasmiška pozicija. Dalyje skundo teigiama, kad A. V. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą ir neginčija nustatytų faktinių aplinkybių, o kitoje skundo dalyje teigiama, kad institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą ir pirmosios instancijos teismas, neįrodė, kad ji padarė administracinį nusižengimą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. V. nesutinka su jai inkriminuotu administraciniu nusižengimu, savo kalte. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinį skundą ir svarstydamas dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo, nelaiko, kad peržengia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą ir nutartį, konstatuoja, kad nors A. V. savo kaltę neigia, jos kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmenims už, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. Nagrinėjamu atveju, A. V. yra nubausta už tai, kad vairuodama transporto priemonę lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, tuo pažeisdama KET 140.1. punkto reikalavimus, taip pat su savimi neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Pirmosios instancijos spręsdamas dėl A. V. atsakomybės įvertino visus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, juos tarpusavyje lygino ir padarė motyvuotas išvadas. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, padaryto administracinio nusižengimo faktas patvirtintas policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime (t. 1 b. l. 13), surašytame administracinių nusižengimų protokole (t. 1 b. l. 12), filmuotoje vaizdo medžiagoje (t. 1 b. l. 25), E. N. ir A. V. paaiškinimuose (t. 1 b. l. 19). Tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, A. V. neneigė, kad atliko lenkimo manevrą, tačiau teigė, kad nematė nei kelio ženklo Nr. 110, nei šalutinio kelio. Taip pat parodė, kad lenkimą atliko tik dėl to, kad priekyje važiuojantis automobilis važiavo mažesniu negu 30 km per valandą greičiu, taigi privalėjo jį aplenkti. Pirmosios instancijos teismas visus šiuo įrodymus vertino viešame teismo posėdyje, dėl visų jų galėjo savo nuomonę galėjo išreikšti tiek pažeidėja, tiek jos atstovas.
Įvertinus visus byloje ištirtus įrodymus matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog pažeidėjos pateikta versija, neva ji nematė nei kelio ženklo, nei šalutinio kelio, nešalina jos atsakomybės, nes toks ženklas ir šalutinis kelias nurodytoje vietoje buvo. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pagal KET 5 punkto reikalavimais, eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis. Vadovaujantis šiuo ir kitais KET punktais, pareiškėja, vairuodama transporto priemonę, privalo būti atidi ir stebėti kelio ženklus. Objektyvių aplinkybių, kurios neleistu vairuotojai matyti įspėjamąjį kelio ženklą Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, įspėjančio apie artėjantį pavojingą kelio ruožą, nebuvo. Ji turėjo galimybę ir privalėjo jį pastebėti bei žinoti, kokiu atstumu įspėjamasis ženklas yra statomas ne gyvenvietėje, privalėjo matyti kelio ženklinimo liniją, turėjo įvertinti leidžiamą greitį tame kelio ruože, lenkiamų automobilių važiavimo greitį, įsitikinti, kad atlikdama lenkimo manevrą nepažeis KET reikalavimų, tačiau to nepadarė ir lenkimo manevrą atliko sankryžoje, kurioje draudžiama lenkti, pažeisdama KET 140.1 punkto reikalavimus. Tai, kad pažeidėja deklaruoja nemačiusi minėtų įspėjamųjų kelio ženklų, pačio kelio ženklinimo, ne tik nešalina jos atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą bet ir nemažina jo pavojingumo, kadangi kiekvienas asmuo, vairuodamas transporto priemones, privalo matyti KET nustatytus ženklinimus ir į juos atitinkamai reaguoti.
Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kuriuose teigiama, kad nutarime neteisingai nurodytas pažeistas kelio ženklas Nr. 110 „Sankryža su šalutiniu keliu iš kairės“, kad pažeidėja lenkimą padarė ne sankryžoje, taip pat laikytini nepagrįstais. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas tiksliai įvardino, kad buvo nepaisoma kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, kad lenkimas įvyko sankryžoje. Iš bylos nagrinėjimui pateiktos vaizdinė medžiagoje aiškiai matyti, kad A. V., atlikdama lenkimo manevrą, įvažiavo į priešpriešinę eismo juosta kelyje, kuris yra tinkamai paženklintas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad buvo visos reikiamos sąlygos kilti administracinei atsakomybei pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir motyvuotai atmetė pažeidėjos bei jos atstovo keliamą įvykių versiją, kadangi ji prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, yra neįtikinama bei niekuo nepagrįsta. Abejoti šiomis išvadomis, apeliacinės instancijos teismas, pagrindo neturi.
Apeliaciniame skunde prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) mėnesiams. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, netinkamai įvertino A. V. asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, nesivadovavo protingumo ir teisingumo principais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek pažeidėjos asmenybę, tiek padarytą administracinį nusižengimą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, A. V. padarė grubų administracinį nusižengimą, kuris galėjo sukelti itin sunkias pasekmes. Kaip teisingai pažymima atsiliepime į apeliacinį skundą, lenkiant transporto priemones draudžiamose vietose kėsinamasi į kitų eismo dalyvių teises, saugumą. Taip pat įvertinus byloje esančią vaizdinę, matyti, kad nusižengimas padarytas dienos metus, esant intensyviam eismui, pažeidėja vairavo didelių gabaritų transporto priemonę ir, kaip pati nurodė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tokią transporto priemonę vairavo pirmą kartą. Dėl šių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. V. padarytas administracinis nusižengimas buvo pavojingas ir kėlė realią grėsmę tiek jos pačios, tiek kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtimi ir pagrįstai nurodė, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos turėtų būti taikomos tik išimtinais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kt. Aplinkybės, kad A. V. turi rūpintis savo mama, išlaikyti šeimą, taip pat, kad nustatyta viena atsakomybę švelninanti aplinkybė, yra svarbios, tačiau nepakankamos, kad būtų galima svarstyti ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytą galimybę taikyti švelnesnę, negu įstatyme numatytą, nuobaudą ar sumažinti teisės vairuoti atėmimo terminą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga artimųjų giminaičių poreikiams vykdyti ir pan., pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems giminaičiams, kitiems eismo dalyviams. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirta minimali nuobauda ir minimaliam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, administracinio poveikio priemonės švelninti ir naikinti skundžiamą nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2017-12-18 nutartį nepakeistą ir A. V. atstovo advokato Jurijaus Kovalenko apeliacinį skundą atmesti.