Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-6-576/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-05-15
Bylos Nr.: 1A-6-576/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-2-00063-2013-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Audrius Cininas
Nuteistasis: R. V.
Advokatai: Arūnas Petrauskas

Kategorijos

1.2.19.4.1Piktnaudžiavimas (BK 228 str. 1 d.)

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-6-576/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00063-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.4.1.; 2.4.6.5.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Sandrai Biziulevičienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Karčinskienei,nuteistajam R. V., jo gynėjui advokatui Arūnui Petrauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį 300 MGL (11 298 Eur) bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. V. nuteistas už tai, kad jis būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, t. y. uždarosios akcinės bendrovės „A“, kuri pagal Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. atominės elektrinės įstatymą Nr. X-1231 buvo Projekto įgyvendinimo bendrovė ir jos pagrindinė veikla pagal 2008 m. liepos 29 d. steigimo aktą yra naujos atominės elektrinės Lietuvos Respublikoje projekto parengimas, įskaitant, bet neapsiribojant projektines studijas, strateginį planavimą ir rizikų valdymą, investicinį planavimą, parengiamųjų projekto darbų organizavimą, vykdymą ir kontrolę (nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. ,,C“, toliau – UAB A) bei kurios 100 procentų valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja Lietuvos Respublikos finansų ministerija, generaliniu direktoriumi, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 patvirtintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos gaires turinčiu teisę veikti Projekto įgyvendinimo bendrovės – juridinio asmens – UAB A – vardu, pagal UAB A įstatų, 2011 m. vasario 11 d. įregistruotų Juridinių asmenų registre, 10 straipsnį privalėdamas veikti bendrovės ir visų bendrovės akcininkų naudai, pagal 40 straipsnį turėdamas teisę organizuoti UAB A veiklą, jai vadovauti ir veikti jos vardu, turėdamas teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, vadovaujantis tų pačių įstatų 41 straipsnio 3 punktu, turėdamas teisę leisti įsakymus, reguliuojančius UAB A darbuotojų darbą, vadovaujantis tų pačių įstatų 41.6 punktu, turėdamas teisę disponuoti bankų sąskaitose esančiomis UAB A lėšomis, vadovaujantis UAB A valdybos 2011 m. spalio 24 d. sprendimu patvirtintų generalinio direktoriaus pareigybės nuostatų 1.2 punktu, būdamas vienasmenis UAB A valdymo organas, vadovaujantis šių nuostatų 4.1.1 punktu, turėdamas teisę duoti UAB A darbuotojams privalomus vykdyti nurodymus bei pavedimus, susijusius su UAB A vykdomomis funkcijomis bei kontroliuoti pastarųjų vykdymą, laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 14 d. iki 2013 m. sausio 28 d. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, nevykdant privalomų viešojo pirkimo procedūrų, nesant sudarytos sutarties papildomoms paslaugos teikti, neteisėtai nurodė apmokėti papildomai teikiamas paslaugas, viršijančias 2012 m. rugsėjo 3 d. viešojo pirkimo pardavimo Nr. MIS_2012-67 sutartyje nurodytą sumą, dėl to apmokant šias paslaugas padaryta didelė – 3 127 625,08 Lt (su PVM) (905 822,83 Eur) – turtinė žala ir didelė neturtinė žala, o būtent:

1.1. Jis UAB A vardu, pagal jo paties įsakymu sudarytos Pirkimo komisijos atlikti žiniasklaidos planavimo paslaugų viešąjį pirkimą 2012 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą, kaip generalinis direktorius pasirašęs 2012 m. rugsėjo 3 d. viešojo pirkimo pardavimo sutartį Nr. MIS_2012-67 (toliau – Sutartis) su UAB „B“ (toliau – UAB B) dėl viešųjų ryšių paslaugų teikimo, kurios 5.1 punkte nurodyta, kad bendra numatoma perkamų paslaugų vertė – iki 1 200 000 Lt (be PVM) (347 544,02 eurų) (1 452 000 Lt (su PVM) (420 528,27 Eur), jis, R. V., UAB A patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), dar nesibaigus Sutartyje numatytam paslaugų teikimo terminui ir UAB B tebeteikiant paslaugas, žinodamas, kad papildomoms paslaugoms pirkti nebus organizuojamas viešasis pirkimas, 2012 m. rugsėjo 14 d., gavo UAB A valdybos pritarimą komunikacijos biudžeto rezervo panaudojimui pagal Komunikacijos strategijos taktinių veiksmų planą, kurį pagal iš anksto žinomą rezervo lėšų sumą buvo parengusi UAB B. Privalėdamas papildomai skirtai sumai perkamoms komunikacijos paslaugoms įsigyti sudaryti viešojo pirkimo komisiją bei paskelbti viešąjį pirkimą papildomoms paslaugoms įsigyti, parenkant tinkamiausią paslaugų teikėją, jis, R. V., pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, numatančius, kad perkančioji organizacija pirkimui organizuoti ir atlikti privalo (supaprastintiems pirkimams, kurie pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 15 dalies nuostatas organizuojant prekių ar paslaugų pirkimo vertei esant mažesnei kaip 100 000 Lt (28 962,00 eurai) (be PVM), – gali) sudaryti viešojo pirkimo komisiją, nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti; 18 straipsnio 1 dalies reikalavimus, numatančius, kad perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį siūlo tam dalyviui, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, 3 straipsnio 1 dalies reikalavimus, numatančius, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, 3 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad pirkimų tikslas yra, vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, po to, kai UAB A išnaudojo Sutartyje numatytą 1 200 000 Lt (be PVM) (347 544,02 Eur) (1 452 000 Lt (su PVM) (420 528,27 Eur) sumą komunikacijos paslaugoms įsigyti, neatliko savo funkcijų, t. y. nenurodė sau pavaldiems UAB A darbuotojams parengti viešojo pirkimo sąlygas, dėl to nebuvo tinkamai nustatyta, kokios konkrečiai reikalingos paslaugos, koks paslaugų kiekis yra reikalingas, bei kaip bendrovės generalinis direktorius viešojo pirkimo komisijos organizuoti ir atlikti viešąjį pirkimą viešųjų ryšių papildomoms komunikacijų paslaugoms pirkti nesudarė, neorganizavo jokio pobūdžio viešojo pirkimo (įskaitant ir pirkimus neskelbiamų derybų būdu, supaprastinto atviro konkurso būdu ar atviro konkurso būdu, ar kt. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme numatytu būdu, t. y. atliekant bent minimalius veiksmus, siekiant nustatyti kitų galimų tiekėjų siūlytinas pigesnes viešųjų ryšių paslaugų kainas), tam, kad būtų teisės aktų nustatyta tvarka parinktas tinkamiausias papildomų paslaugų teikėjas. Pasinaudodamas jam, kaip bendrovės generaliniam direktoriui, suteiktais įgalinimais, neteisėtai, nesant sudarytos sutarties su UAB B papildomam paslaugų kiekiui ir sumai teikti, išnaudojus Sutartyje numatytą 1 200 000 Lt (be PVM) (347 544,02 Eur) sumą, neorganizuojant konkurso toliau pirko paslaugas iš vienintelio, ne norminių aktų nustatytu būdu pasirinkto, tiekėjo – UAB B bei nurodė sau pavaldiems UAB A darbuotojams toliau priimti ir apmokėti UAB B papildomai teikiamas viešųjų ryšių paslaugas. Taip neįvertino galimybių viešųjų ryšių paslaugas įsigyti pigiau, ir, nesilaikydamas viešųjų pirkimų tvarką reglamentuojančių norminių aktų, neteisėtai suteikė pirmenybę teikti viešųjų ryšių paslaugas vienam, savo nuožiūra parinktam, paslaugos tiekėjui – UAB B, o bendrovės darbuotojams atsisakius pasirašyti papildomų darbų, viršijančių 2012 m. rugsėjo 3 d. sutartyje nurodytą 1 452 000 Lt (su PVM) (420 528,27 Eur) sumą, tik pats pasirašė papildomų paslaugų priėmimo-perdavimo aktus bei UAB B pateiktas sąskaitas faktūras ir vienvaldiškai davė nurodymą apskaitos vadovei E. S. apmokėti UAB B už papildomai teikiamas paslaugas, dėl to UAB A apmokėjo UAB B už papildomai, nesant šių paslaugų teikimo sutarties, suteiktas 3 127 625,08 Lt (su PVM) (905 822,83 Eur) vertės viešųjų ryšių paslaugas, taip R. V., tyčia piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi neteisėtai nurodė apmokėti už suteiktas 3 127 625,08 Lt (su PVM) (905 822,83 Eur) vertės paslaugas, dėl to valstybė, kaip UAB A akcininkė, patyrė 3 127 625,08 Lt (su PVM) (905 822,83 Eur) turtinės žalos.

1.2. Ankščiau nurodytais veiksmais R. V. padarė ir didelės neturtinės žalos valstybei, nes būdamas valstybinės reikšmės strateginio objekto – UAB A vadovas, t. y. užimdamas itin svarbias pareigas, darančias didžiausią įtaką šio juridinio asmens autoritetui ir pasitikėjimui juo, duodamas nurodymus sau pavaldiems darbuotojams priimti ir apmokėti dokumentus dėl papildomai teikiamų viešųjų ryšių paslaugų, neturint tam jokio teisinio pagrindo, o šiems tai daryti atsisakius, pats tokius dokumentus vienasmeniškai priimdamas ir patvirtindamas bei finansinius atsiskaitymus vykdančiam asmeniui duodamas nevienkartinius nurodymus tokius dokumentus apmokėti ir taip savo veiksmais užtikrindamas labai didelės sumos 3 127 625,08 Lt niekuo nepagrįstą išmokėjimą, R. V. ne tik veikė priešingais UAB A interesais, neracionaliai naudojo jo žinioje esančias lėšas, bet ir savo elgesiu viešai demonstravo kaltinime nurodomų teisės aktų reikalavimų ignoravimą sau pavaldžių darbuotojų akivaizdoje bei žodžiu reikalaudamas skatino juos elgtis neteisėtai. Piktnaudžiaudamas jam suteiktais įgaliojimais, savo veiksmais R. V. sumenkino UAB A generalinio direktoriaus vardą, šios valstybinės reikšmės juridinio asmens autoritetą, sudarydamas sąlygas abejoti tokias pareigas užimančio asmens sugebėjimu įmonei vadovauti teisingai bei tinkamai, dirbti valstybės labui skaidriai bei laikantis teisės aktų reikalavimų, pakirto pasitikėjimą tokias pareigas užimančiu asmeniu ir vadovaujamo valstybinės reikšmės juridinio asmens galimybėmis tinkamai realizuoti savo paskirtį – laikantis teisės aktų reikalavimų įgyvendinti projektą, tikslingą valstybės energetiniam saugumui užtikrinti. Šie jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai bei tuo pagrindu priimti teismų sprendimai

2. Apeliaciniame skunde R. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Skunde nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu neginčytinai nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės vertinant byloje surinktus duomenis, tačiau darydamas išvadas, teismas į jas neatsižvelgė: 1) Siekiant užtikrinti šalies energetinį savarankiškumą ir nepriklausomumą, Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. birželio 21 – 26 dienomis priėmė teisinius aktus dėl valstybės strateginio tikslo – (duomenys neskelbtini) projekto. Šiais teisiniais aktais valstybė nusprendė A projektą laikyti strateginiu valstybės tikslu ir pradėjo plėtoti su tuo susijusius nacionalinius bei regioninius darbus; 2) Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. liepos 16 d. priėmė nutarimą „Dėl referendumo dėl atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje paskelbimo“. Referendumą numatyta pravesti 2012 m. spalio 14 d. kartu su šalyje vykusiais Lietuvos Respublikos Seimo rinkimais. A projekto įgyvendinimas įgavo ne tik politinį aspektą, bet vienam iš strateginių valstybės tikslų iškilo reali grėsmė dėl jo įgyvendinimo sėkmės; 3) UAB A valdyba 2012 m. rugpjūčio 21 d. priėmė nutarimą, numatantį 4 000 000,00 Lt komunikacijos biudžeto rezervą komunikacijos priemonėms įgyvendinti, o 2012 m. rugsėjo 14 d. priėmė nutarimą, leidžiantį panaudoti komunikacijos biudžeto rezervą. UAB A valdybai priėmus nutarimą, leidžiantį UAB A administracijai komunikacijų priemonių įgyvendinimui naudoti 4 000 000,00 Lt biudžeto rezervo lėšas, šiam darbui įgyvendinti buvo skirta 20 darbo dienų (2012 m. rugsėjo 14 d. valdybos nutarimas – 2012 m. spalio14 d. referendumas). Kaip nurodė teisme apklausti liudytojai, terminas buvo labai trumpas, darbas labai intensyvus ir didelės apimties, esant sudėtingai geopolitinei ir propagandinei situacijai ir didžiuliam politiniam spaudimui (liudytojai A. S., Ž. V., A. V., A. D., M. Z., K. Š., S. B., M. B. ir kt.); 4) Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatos nereglamentavo ir dabar nereglamentuoja ekstrinių, neordinarių situacijų (įstatymo spraga), kai pagal keliamas sąlygas yra būtina skelbti tarptautinį paslaugų ir darbų pirkimą, kuris iki sutarties pasirašymo trunka apie 6 mėnesius, o paslaugas ir darbus būtina gauti nedelsiant.

2.2. Apeliantas R. V., vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-263/2014 teigia, kad vertinant jo veiksmus būtina atsižvelgti į tuo metu buvusią konkrečią situaciją. Pasak apelianto R. V., skundžiamame nuosprendyje teismas jo veiksmus vertino labai formaliai, nurodydamas, jog jei keliamiems tikslams negalima buvo atlikti VPĮ numatytų būtinų viešųjų pirkimų procedūrų, valstybės siekiamų strateginių tikslų įgyvendinimui pasiekti, nuo tokių veiksmų reikėjo atsisakyti, susilaikyti. Teismas 2019 metais nagrinėdamas ir priimdamas sprendimą dėl 2012 m. buvusių įvykių, tuo metu susidariusios situacijos nevertino bendrame bylos įrodymų kontekste. R. V. manymu, teismas jo veiksmus turėjo vertinti ne formaliai, o visos Lietuvos politinės, ekonominės situacijos ir valstybės strateginių uždavinių bei UAB A, kaip didžiausio šalies energetinio projekto ir strateginio objekto, įgyvendinančios valstybės, kaip 100 procesntų bendrovės akcininkės tikslus, subjekto veiksmus, o ne atsitiktinės, nedidelės UAB kontekste. Teigia, kad nuosprendyje jo veiksmai vertinami neatsižvelgiant į visą politinį ir ekonominį šios problemos kontekstą, Lietuvos, kaip valstybės, interesą, valstybės strateginius ir regioninius tikslus bei geopolitinę energetinę politiką. Pasak R. V., neatsižvelgta į valstybės strateginį tikslą – užsitikrinti šalies energetinį nepriklausomumą, neatsižvelgta į Vyriausybės ir valstybės interesus atstovaujančio akcininko valią. A projektas – šalies energetinis nepriklausomumas, sugebėjimas valstybei pačiai aprūpinti šalies ūkį, pramonę ir gyventojus pakankamais elektros pajėgumais – tai valstybės ir jos įgaliotų subjektų klausimas, tai ne jo,R. V., užgaida ar noras. Anot R. V., tai Valstybė, Vyriausybės ir Energetikos ministerijos asmenyje, buvo suinteresuota užtikrinti visuomenės interesą, įgyvendinti strateginį valstybės tikslą. R. V. teigimu, jis, vykdydamas jam iškeltas užduotis, tik vykdė šio strateginio tikslo pasiekimui būtinus darbus, kurių reikalavo susidariusi situacija ir bendrovės 100 procentų akcininkas, atstovaujantis valstybę ir jos interesus. Jis vykdė valstybės valią, jos strateginio tikslo pasiekimui ir visuomenės interesui užtikrinti. Nurodo, kad pagrindinis klausimas, į kurį neatsakė teismas – kaip jis, R. V., šią užduotį vykdė, ar siekė, kad jam keliamos užduotys ir darbai būtų atlikti kuo greičiau ir efektyviau, geriausiu valstybei būdu, ar savo veiksmais jis siekė pakenkti valstybės 100 procentų akcininko interesams, ar savo pareigas ir įgaliojimus panaudojo tarnybos ir valstybės interesų apsaugai, ar savo veiksmais siekė jiems pakenkti. Ar jis veikė Lietuvos, taigi, ir tarnybos, interesais, ar jis piktnaudžiavo tarnyba siekdamas pakenkti Lietuvai, o tuo pačiu ir tarnybai. Teismas šių aplinkybių, R. V. manymu, nevertino, o liudytojų parodymus vertino atsietai nuo realios situacijos, formaliai vertindamas jo veiksmus ir VPĮ įstatymo nuostatas.

2.3. Toliau skunde nurodo, kad teismas neanalizavo ir nepateikė savo argumentuotų išvadų dėl to, ar jis, kaip UAB A vadovas, turėjo realią ir įstatyminę galimybę organizuoti viešąjį pirkimą komunikacinėms paslaugoms už 4 milijonus litų likus vos 29 dienoms iki referendumo dienos. Lietuvos Respublikos Seimui 2012 m. birželio mėnesį priėmus teisinių aktų paketą dėl A projekto vystymo, o UAB A išorinių reikalų direktorius S. B. 2012 m. liepos 4 d. viešojo pirkimo inicijavimo raštu Nr. PID- 2012-73 pasiūlė organizuoti viešąjį pirkimą viešųjų ryšių paslaugoms įgyti (3 t., b. l. 95). Šiame rašte nurodytas viešojo pirkimo inicijavimo pagrindas – baigiasi 2011 m. rugsėjo 22 d. pasirašytos sutarties galiojimas, todėl būtina atlikti naują viešųjų ryšių paslaugų pirkimą. Tą pačią dieną jis, R. V., įpareigojo atitinkamus asmenis organizuoti ir pranešti minėtą pirkimą. Taigi, pradedant minėto viešojo pirkimo procedūras (2012 m. liepos 4 d.), apie Seimo nutarimą „Dėl referendumo paskelbimo dėl atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje“ (2012 m. liepos 16 d.) nieko nebuvo žinoma ir niekas negalėjo numatyti, jog po to, kai Seimas 2012 m. birželio mėnesio gale uždegė žalią šviesą A projektui, vos po trijų savaičių viskas apsisuks į priešingą pusę ir strateginiam šalies projekto įgyvendinimui iškils reali grėsmė. 2012 m. liepos 4 d. UAB A pradėtas viešasis viešųjų ryšių paslaugų pirkimas buvo vykdomas pagal galiojančias procedūras ir tų procedūrų chronologija patvirtina, jog ji neturėjo nieko bendro su vėliau paskelbtu referendumu. Liudytojai A. S., Ž. V., M. Z., M. B. ir kiti nurodė, kad tik praėjus kuriam laikui po referendumo datos paskelbimo, pasimatė, jog prieš A nusistačiusios jėgos, metė didžiulius materialinius ir žmogiškuosius resursus, siekiant šį projektą sužlugdyti. Todėl aukščiausieji valstybės vadovai, Seimas, Vyriausybė ėmė primygtinai reikalauti didinti, plėsti, intensyvinti A projekto įgyvendinimo idėją (liudytojai A. S., Ž. V., A. V., A. D., M. Z., M. B., S. B., A. R., K. Š. ir kiti). Tai patvirtina ir UAB A valdybos, kurioje valdybos pirmininko pareigas ėjo valstybės, kaip 100 procentų bendrovės akcininkės įgaliotas asmuo A. D., veiksmai. UAB A valdyba 2012 m. rugpjūčio 21 d. savo posėdyje atsižvelgdama į situaciją tik numatė 4 milijonų litų biudžeto rezervą. Valdybos nutarime labai aiškiai nurodyta, kad jį galima naudoti tik atsiradus panaudojimo poreikiui ir pateikus valdybai išsamų numatytų priemonių planą. Pasirašant 2012 m. rugsėjo 3 d. UAB A ir UAB B viešojo pirkimo sutartį 1 200 000,00 Lt sumai, nei UAB A valdyba, nei administracija nežinojo, ar prireiks panaudoti 4 milijonus litų biudžeto rezervą ar ne, o jei prireiks, tai niekas nežinojo kada. Tik 2012 m. rugsėjo 13 d. (3 t., b. l. 75) valstybė, kaip 100 procentų UAB A akcininkas, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos asmenyje raštu Nr. (11.9.-13)3-3453, adresuotu UAB A, nurodė imtis papildomų priemonių, kad Lietuvos piliečiams iki referendumo suteikti visą objektyvią ir išsamią informaciją efektyviausiai ir labiausiai prieinamais informacijos kanalais ir būdais. Jau kitą dieną – 2019 m. rugsėjo 14 d. – UAB A valdyba leidžia panaudoti biudžeto rezervo fondą 4 milijonus litų A projekto viešinimo darbams. Tik likus iki referendumo 20 darbo dienų, UAB A gavo pinigines lėšas ir įpareigojimą per A projekto viešinimo darbus, stengtis apginti šio strateginio valstybės objekto projekto išlikimą. Apklausti liudytojai, tuometis Lietuvos Respublikos Vyriausybės narys ir Energetikos ministras A. S., dabartinis Energetikos ministras Z. V. bei buvę viceministrai A. V., A. D., liudytojai M. Z., M. B., S. B. ir kiti, teisme patvirtino, kad tuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, Energetikos, Ūkio ministerijose vyko nuolatiniai pasitarimai po kelis kartus į savaitę dėl A projekto, referendumo, viešinimo darbų ir jų intensyvinimo. Visų šių aplinkybių teismas nuosprendyje nevertino ir į jas neatsižvelgė kvalifikuodamas jo veiksmus.

2.4. Skunde taip pat teigiama, kad jo darbai ir veiksmai buvo nukreipti valstybės, viešojo intereso, strateginio valstybės projekto išsaugojimą ir tik šiam tikslui panaudojo turėtus įgalinimus. Jo veiksmuose nebuvo tyčios, siekio ar noro veikti prieš tarnybos ar valstybės interesus, jo siekiai buvo išsaugoti strateginį valstybės projektą, į kurį jau buvo investuota beveik 150 milijonų litų, o bendra projekto vertė 17 milijardų litų. Jo veiksmų turinys nebuvo apspręstas siekiu sumenkinti ar diskredituoti bendrovės vadovo, o juo labiau, valstybės vardą ar autoritetą. Atsižvelgiant į buvusią politinę, ekonominę situaciją ir trumpą veiksmų laikotarpį, nuostolių ir nukentėjusiųjų nebuvimą, o taip pat, kad jo veiksmai neturėjo jokios įtakos UAB A ar valstybės normaliai veiklai bei kad VPĮ reglamentavimo spragos nenumatė būdų susidariusiai situacijai spręsti, mano, jog jo veiksmai nepasiekė tokio pavojingumo lygio, kad būtų vertinami baudžiamosios atsakomybės ribose. Baudžiamojo įstatymo saugomi gėriai nebuvo pažeisti, kad jų apsaugai reiktų taikyti baudžiamąją atsakomybę. Tai nurodyta teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2004, 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-205/2012, 2K- 98/2014, 2K-262/2011, 2K-P-267/2011, 2K-383/2011, 2K-7-58/2013, 2K-98/2014, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Teigia, kad net nustačius Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, asmenims pirmiausia taikoma drausminė ar administracinė atsakomybė, o baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė.

2.5. R. V. manymu, jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties. UAB A organizuoti ir padedant UAB B įgyvendinti atominės elektrinės galimos statybos viešinimo darbai buvo suderinti, atlikti, priimti ir apmokėti. Laikotarpiui, per kurį buvo būtina juos atlikti, UAB A vadovas padaryti įtakos negalėjo, o buvusi reali situacija reikalavo imtis skubių, efektyvių ir intensyvių priemonių. Teigia, kad jis kaip UAB A vadovas realiai veikė būtino reikalingumo sąlygomis, kai per labai trumpą laiką buvo būtina įgyvendinti Valstybės ir Vyriausybės iškeltus strateginius siekius, apginti valstybės iškeltą viešą interesą – užtikrinti šalies interesą. Jis esant VPĮ įstatymo reglamentavimo spragai, atliko veiksmus, kurie pagal savo pobūdį ir pavojingumą nurodytomis sąlygomis nepasiekė tokio pavojingumo lygio, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Nusikalstama veika, numatyta BK 228 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaroma tik tyčine kaltės forma, kas reiškia, kad jis turėjo numatyti didelės žalos valstybei padarymo galimybę ir tą padarė. Teigia, kad teismas šios veikos subjektyvinės pusės netyrė ir jos motyvuotai nepagrindė. Jis savo veiksmais nesiekė pakenkti valstybės ar tarnybos interesams, padaryti žalos, o jo veiksmai neperžengė civilinių santykių, verslo rizikos ir atsakomybės ribų. Baudžiamojo įstatymo saugomi gėriai nebuvo pažeisti tokiu mastu, kad jis būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. UAB A darbuotojai, dalyvavę tiriamose veikose, yra patraukti administracinėn atsakomybėn, todėl ir jo veiksmai nepasiekė baudžiamosios atsakomybės pavojingumo lygio.

2.6. Be kita ko, nurodo, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, jog masinės informacijos priemonių Atominės elektrinės projekto viešinimo darbams ar ir paslaugoms taikyta kainodara ar kainų tarifai buvo analogiški visiems ūkio subjektams. Todėl iš surinktos medžiagos nėra pagrindo teigti, jog šias paslaugas UAB A galėjo įsigyti mažesne kaina, kad UAB A neracionaliai panaudojo lėšas.

2.7. Apeliaciniame skunde R. V. nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl didelės turtinės žalos ir nurodo, kad už UAB B suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, bankiniais pavedimais iš savo sąskaitos apmokėjo UAB A, t. y. atsiskaitė su darbų vykdytoju UAB A priklausančiomis lėšomis. Valstybė, nors ir būdama 100 procentų UAB A akcininke, nėra ir negali būti UAB A turto savininke. Bendrovės turtas, piniginės lėšos yra išimtinai bendrovės nuosavybė, ir nors bendrovėje yra vienintelis akcininkas, jam bendrovės turtas yra svetimas ir jam nepriklauso. Pasak R. V., bendrovės akcininkas turi tik jam priklausančias akcijas, tačiau bendrovės turtas, piniginės lėšos akcininkui nepriklauso. Todėl UAB A atsiskaičius su darbų vykdytoju UAB B bendrovės lėšomis, valstybei, kaip bendrovės akcininkei, turtinė žala negalėjo būti padaryta ir ji nebuvo padaryta. Konstatuodamas didelės turtinės žalos padarymą, teismas nuosprendyje suabsoliutino buhalterinę suteiktų paslaugų ir darbų vertę, nevertindamas byloje esančių duomenų kaip įrodymų visumos. R. V. teigimu, nuosprendyje nevertinti ir motyvuotai neaptarti valstybės, kaip 100 procentų bendrovės akcininkės siekiai, interesai bei valia panaudoti 4 milijonus litų A projekto viešinimui pagal pateiktą komunikacijos priemonių planą. Pasak R. V., pirmosios instancijos teismas, pripažindamas didelės turtinės žalos padarymą valstybei, neatsižvelgė, nevertino ir motyvuotai nepasisakė, kad jo veiksmai ir buvo inspiruoti, siekiant maksimaliai patenkinti valstybės keliamus siekius, interesus bei valstybės formuojamą viešą interesą, nepriklausomumą bei saugumą apsirūpinant šaliai svarbiausiu energetikos šaltiniu – elektra. R. V. manymu, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl turtinės žalos, nevertino tuometinių Energetikos ministerijos vadovų, vykdžiusių valstybės interesų įgyvendinimą parodymų (A. S., Ž. V., A. V., A. A., A. R. ir kiti), Energetikos ministerijos pozicijos 2012 m. rugsėjo 13 d. rašte Nr. (11.9-13)3-3453 dėl būtinumo intensyvinti komunikaciją, UAB A valdybos 2012 m. rugpjūčio 21 d. ir 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimų turinio, svarbos bei įtakos jo veiksmams.

2.8. Apeliaciniame skunde R. V. nurodo, kad didelės neturtinės žalos požymis jam pareikštame kaltinime atsirado tik 2019 m. vasario 19 d. prokurorui pateikus raštu suformuluotą prašymą pakeisti kaltinimą. Nuo kaltinamojo akto surašymo 2017 m. birželio 20 d. iki jo pakeitimo 2019 m. vasario 19 d. baudžiamoji byla teisme buvo nagrinėjama, įrodymų tyrimas atliekamas, ir atitinkamai jis gynėsi, tik dėl galimai nusikalstamų veiksmų, kuriais valstybė patyrė didelės turtinės žalos. Prokurorui pakeitus kaltinimą dėl naujai nurodytų nusikaltimo sudėties aplinkybių (didelės neturtinės žalos požymio) teismas įrodymų tyrimo neatliko. Apeliantas sprendžia, kad teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį ir kvalifikuodamas, kad jis savo veiksmais padarė valstybei didelę neturtinę žalą, aplinkybių dėl didelės neturtinės žalos požymio, atliekant teisme įrodymų tyrimą, netyrė ir nuosprendyje padarė išvadas visapusiškai ir pilnai neišnagrinėjęs bylos ir pakeisto kaltinimo. Apeliantas pažymi ir tai, kad baigus teisme įrodymų tyrimą, prieš baigiamąsias kalbas, kaltinimas neturėjo naujų prašymų kažkuo papildyti tyrimą ar juo labiau pakeisti, išplėsti kaltinimą. Teismui nutartimi atnaujinus įrodymų tyrimą, buvo apklausti trys liudytojai – M. A., E. M. ir R. Z., kurių parodymų turinys, anot R. V., neturėjo nieko bendro su neturtinės žalos padarymu. Todėl skubų kaltinimo išplėtimą, įrašant, kad buvo padaryta ir didelė neturtinė žala valstybei, jis, R. V., vertina kaip desperatišką kaltinimo siekį pripažinti jį kaltu. Teigia, jog teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį netirtų ir nenagrinėtų teisminiame tyrime aplinkybių pagrindu, o tai nesuderinama su BPK 20 straipsnio 5 dalies, 22 straipsnio 3 dalies ir 328 straipsnio 3 dalies reikalavimais.

2.9. Apeliantas nesutinka savo veiksmais padaręs didelę neturtinę žalą. Nurodo, kad didelės neturtinės žalos požymis nuosprendyje aprašytas deklaratyviai, nesiejant nei su Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis, nei motyvuojant teismo išvadas bylos duomenimis. Teigia, kad šiam požymiui nustatyti nepakanka vien tik deklaratyviai nurodyti, kad dėl neteisėtų veiksmų buvo pažemintas vadovo vardas, institucijos autoritetas ar visuomenės interesas, o didelės neturtinės žalos požymis turi būti ištirtas ir nustatomas vertinant ištirtų aplinkybių visumą. Pasak R. V., teismas nuosprendyje nedetalizavo, kuo valstybei pasireiškė padaryta neturtinė žala ir kodėl ji laikytina didele. Pagal teisminę praktiką būtina ne tik bylos duomenimis pagrįsti neturtinės žalos padarymą valstybei, bet ir motyvuoti, kodėl teismas mano, jog ji yra didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266/2015, 2K-98/2014, 2K-262/2011, 2K-541/2014). Apelianto teigimu, teismas tik formaliai ir deklaratyviai nurodė, jog buvo pažemintas bendrovės vadovo vardas ir bendrovės, kaip juridinio asmens autoritetas, bet kaip tai susiję su valstybės patirta didele neturtine žala, nemotyvavo. Šių aplinkybių teisminio nagrinėjimo metu neįrodinėjo ir kaltinimas, jų netyrė ir teismas.

2.10. Toliau skunde apeliantas nurodo, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, kad jo veiksmai būtų sukėlę visuomenėje rezonansą ar bent padidintą dėmesį visuomenėje. UAB A darbas nesutriko nei dienai, visas kolektyvas sėkmingai vykdė savo funkcijas ir jiems keliamas užduotis. Jam inkriminuojami veiksmai vyko trumpą laikotarpį ir nebuvo nei sistemingi, nei piktybiški. Anot R. V., byloje nėra nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų, analogiškas paslaugas galėjusios suteikti bendrovės nei jo, nei UAB A veiksmų neskundė, pretenzijų nereiškė ir nereiškia. Visi darbai ir paslaugos buvo suteiktos laiku, kokybiškai ir sutarta apimtimi. Teigia, jog byloje nėra duomenų, jog atliktų darbų ar paslaugų vertė būtų neteisinga ar iškreipta. Visi darbai buvo nukreipti ne prieš valstybės ar tarnybos interesus, o būtent esant ekstremalioms ir neordinarioms sąlygoms įgyvendinti valstybės keliamus ir siekiamus tikslus, jos strateginių projektų, užtikrinančių energetinį savarankiškumą ir nepriklausomumą, įgyvendinimą. Tai nebuvo jo noras ar siekis pasinaudoti savo teisėmis prieš tarnybos ar valstybės interesus. Visų jo veiksmų motyvas buvo vykdant jam pavestas pareigas padėti įgyvendinti keliamą strateginį valstybės tikslą – A projekto realizavimą. Toks buvo valstybės ir ją atstovavusios UAB A akcininkės tikslas ir prioritetas. Pasak R. V., byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl jo veiksmų būtų buvusi sutrikusi valstybės normali veikla, jos santykiai su projekto strateginiais, kitais partneriais ar sumenkęs jos įvaizdis ar pasitikėjimas valdymo tvarka. Teigia, jog skundžiamo nuosprendžio turinys liudija, jog nurodoma didelė neturtinė žala valstybei yra deklaratyvi, nemotyvuota ir teisminio bylos nagrinėjimo metu netirta ir neįrodyta, todėl teismo nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-467-885/2019, pritaręs pirmosios instancijos teismo sprendimui, R. V. apeliacinį skundą atmetė, sprendimą motyvuodamas tuo, kad ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu nuteistojo veika pagal BK 228 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius. Visi bylos įrodymai apylinkės teismo ištirti nepažeidžiant jų tiesioginio ištyrimo principo (BPK 242 straipsnis). Pripažindamas nuteistąjį kaltu, teismas juridiškai motyvuotai pasisakė dėl nuteistojo padarytų teisės aktų pažeidimų, atsiradusių padarinių, priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių, jo tyčios. Jokių esminių BPK pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo, gynėjo ar kitų bylos proceso dalyvių teisės ar kurie sukliudė apylinkės teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, teisėjų kolegija neįžvelgia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Jame ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet taip pat pakankamai aiškiai išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai, t. y. kodėl vienais įrodymais teismas rėmėsi, o kitus atmetė. Iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad išvadas dėl nuteistojo kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas grindė UAB „C“ pateiktais UAB A steigimo dokumentais, įstatais, valdybos posėdžių protokolais, direktoriaus įsakymais, viešojo pirkimo dokumentais, sutartimis, mokėjimo dokumentais, Energetikos ministerijos ir UAB „C“ raštais, Viešųjų pirkimų tarnybos raštais, ataskaita, specialisto išvada, procesinių veiksmų atlikimo protokolais ir kitais rašytiniais bylos duomenimis, liudytojų A. S., M. B., A. R., S. B., G. L., E. S., A. J., D. K., Š. A., V. K.-P., G. K. (dirbusių 2012 m. UAB A), A. D., K. Š., A. V., M. Z. (2012 m. UAB A valdybos narių), A. S., Ž. V., A. Ą. A. ((duomenys neskelbtini) ministerijos ir (duomenys neskelbtini) ministerijos vadovų), L. Š., M. K., J. B., G. K., R. J., M. A. (viešųjų ryšių agentūrų darbuotojų), V. M. ir R. Z. (Viešųjų pirkimų tarnybos darbuotojų) tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamuosiuose posėdžiuose duotais parodymais ir paaiškinimais. Šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje įvertino kaip sudarančius loginę įrodymų grandinę, patvirtinančią įrodinėtinų faktinių nusikaltimo aplinkybių visumą. Toks įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus, dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas R. V. kaltės klausimą pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, BPK pažeidimų, reglamentuojančių įrodinėjimą baudžiamajame procese, nepadarė.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija (toliau ir – Plenarinė sesija) 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-59-495/2021 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, sprendimą motyvuodama tuo, kad kasacine tvarka apskųstoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra išdėstyti tinkami teisiniai argumentai, pagrindžiantys išvadas, kad R. V. prieštaraujančiais galiojusiam teisiniam reguliavimui veiksmais padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala valstybei, taip pat kad jo veikoje yra subjektyvusis piktnaudžiavimo sudėties požymis – kaltė.

4.1. Nurodė, kad baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą (BK 228 straipsnis) gali būti taikoma tik nustačius didelės žalos požymį. Tai reiškia, kad ne bet koks teisės aktų reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) elgesys yra pripažįstamas nusikalstama veika valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Plenarinė sesija pažymėjo, kad nepritartina tokiai teismų praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar yra pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar yra pakankamai duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-316/2013, 2K-125/2014). Plenarinės sesijos vertinimu, nagrinėjamu atveju neginčijama, kad buvo padarytas viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas ir jis pripažintinas šiurkščiu, nes pasibaigus viešųjų ryšių paslaugų sutarties galiojimui, nesilaikant viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos tvarkos, buvo išnaudota iš bendrovės komunikacijos biudžeto rezervo gauta 3 127 625 Lt suma viešųjų ryšių paslaugoms apmokėti. Todėl, remiantis aptarta teismų praktika, yra būtina įvertinti kitų sąlygų, leidžiančių taikyti baudžiamąją atsakomybę, buvimą R. V. veikoje – būtent žalos ir kaltės.

4.2. Konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta, kad R. V. veiksmais, kai tyčia, nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, už didelę pinigų sumą buvo įsigyjamos paslaugos iš savo nuožiūra pasirinkto paslaugų teikėjo, valstybei, kaip įmonės akcininkei, padaryta didelė turtinė žala, nes UAB A be sutarties UAB B sumokėjo 3 127 625,08 Lt (905 822,83 Eur) (su PVM). Nurodytą turtinę žalą teismas grindė PVM sąskaitomis faktūromis, atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktais, sąmatomis ir kt. Apeliacinės instancijos teismas pritarė tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms, tačiau, plenarinės sesijos vertinimu, įmonės lėšų sumokėjimas už realiai atliktas tikslines paslaugas, nors ir pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką (aktualiu atveju Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas), savaime nereiškia didelės turtinės žalos padarymo. Nurodė, jog inkriminuojant turtinės žalos padarymą kaip BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimo sudėties požymį, būtina nustatyti padarytą žalą, nurodytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje (tiesioginiai nuostoliai – turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, negauta nauda ar negautos pajamos); taip pat konkretizuoti, kas – valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo ją realiai patyrė ir kokio dydžio ši turtinė žala yra.

4.3. Taip pat nurodė, jog byloje nustatyta, kad UAB A 100 procentų akcijų nuosavybės teise priklauso valstybei (jas patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja Lietuvos Respublikos finansų ministerija), bendrovės biudžeto rezerve lėšos komunikacijai buvo numatytos, leidimas jomis naudotis valdybos buvo suteiktas, nors R. V. ir nepranešus valdybai šiam klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių (2012 m. liepos 17 d. UAB A direktoriaus R. V. įsakymu organizuotas kitas 420 528,27 Eur sumos žiniasklaidos planavimo paslaugų viešasis pirkimas; 2012 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo laimėtoja pripažinta UAB B, parengusi ir bendrovės valdybos iš R. V. reikalautą komunikacijos priemonių planą 4 000 000 Lt komunikacijos biudžeto rezervui panaudoti). Kita vertus, nustatyta ir tai, kad už realiai atliktas viešųjų ryšių paslaugas buvo sumokėta (PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas, sąmatos ir kt.) iš tam skirto bendrovės biudžeto, paslaugos suteiktos, ginčo dėl suteiktų viešųjų ryšių paslaugų nėra. Tuo tarpu teismai turtinės žalos padarymą nustatė įvertinę tik R. V. padarytus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, tačiau atskirai nenustatinėjo ir nevertino, kokia reali turtinė žala (tiesioginiai nuostoliai, turėtos išlaidos; negauta nauda ar negautos pajamos) buvo padaryta valstybei.

4.4. Be to, Plenarinės sesijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra konstatuoti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimai, tačiau tuo pačiu nustatyti ir kiti teisiškai reikšmingi faktai – viešųjų ryšių paslaugos realiai suteiktos, už šias paslaugas atsiskaityta iš bendrovės biudžeto rezervo lėšų komunikacijai, taigi faktinis viešųjų ryšių paslaugų teikimas jau yra įvykęs, šis sandoris sukėlė tam tikrus materialius (faktinius) padarinius. Atitinkamai, esant paslaugų teikimo faktui, atlyginimo dydis už suteiktas paslaugas negali būti nustatomas pagal teisės aktų reikalavimų neatitinkančios sutarties sąlygas, tokių paslaugų vertė apskaičiuotina pagal analogiško sandorio vertės kriterijų (ar kitus teisingo atlyginimo metodus) (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-89-378/2016). Atsižvelgiant į tai, pažymėta, kad dėl turtinės žalos dydžio BK 228 straipsnio prasme gali būti sprendžiama tik prieš tai nustačius ir įvertinus realią suteiktų viešųjų ryšių paslaugų vertę. Plenarinė sesija sprendė, kad kasacine tvarka apskųstoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra pateikta pakankamai teisinių argumentų, pagrindžiančių tiek padarytos turtinės žalos faktą, tiek ir šios žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje išvada dėl didelės turtinės žalos valstybei padaryta formaliai, atsietai nuo visumos įvertinus tik tą aplinkybę, kad UAB B be sutarties buvo sumokėta 3 127 625,08 Lt (905 822,83 Eur) (su PVM), tačiau nebuvo nustatyta suteiktų paslaugų atitiktis jų paskirčiai, jų suteikimo laikas (iki referendumo ar po jo) ir kitos realios žalos klausimams spręsti reikšmingos aplinkybės. Byloje nepaneigus teisiškai reikšmingo fakto dėl viešųjų ryšių paslaugų suteikimo, liko tinkamai nenustatytas ir galimai padarytos turtinės žalos dydis.‏‏‎

Šalies argumentai

4.5. Taip pat Plenarinė sesija pažymėjo, kad didelės neturtinės žalos požymis turi būti nustatytas neabejotinų įrodymų visuma, negali būti preziumuojamas ar išvedamas iš kitų piktnaudžiavimo sudėties požymių. Šis požymis negali būti be turinio, vien apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16-489/2021). Nurodė, jog sprendžiant dėl didelės neturtinės žalos kilimo valstybės tarnautojui (jam prilygintam asmeniui) pažeidus viešųjų pirkimų sritį reguliuojančius teisės aktus, aktualu įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą, be kita ko, minėtų pažeidimų pobūdį ir priežastis, išsiaiškinti, ko iš tiesų buvo siekiama minėtais veiksmais; ar jiems yra būdingas korupcinis pobūdis, savanaudiški tikslai; ar realiai suteiktos įsigytos paslaugos (atlikti darbai), ar jų kaina yra aiškiai per aukšta; kaip minėti veiksmai vertintini proporcingumo, racionalumo aspektu. Be to, vertinant šį požymį būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme aptartus valstybės tarnybos principus bei konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes – 2012 m. birželio mėn. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas įstatymų dėl „LR energetinės nepriklausomybės strategijos“ nuostatas ir kryptis bei kiek šiuo atveju viešųjų ryšių paslaugų rezultatai galėjo lemti siekiamus tikslus. Atsižvelgtina ir į tarptautiniame teisiniame reguliavime bei Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje įtvirtintas viešųjų pirkimų nuostatas, pagal kurias leidžiama nukrypti nuo taisyklių, užtikrinančių Europos Bendrijos steigimo sutartimi pripažintų teisių veiksmingumą viešųjų pirkimų srityje. Be kita ko, byloje padaryti teisės aktų pažeidimai vertintini ir atitinkamos Lietuvos politinės, ekonominės situacijos, strateginių uždavinių, valstybės nustatytų tikslų įgyvendinimo aspektu. Šių aplinkybių visapusiškas įvertinimas sudaro prielaidas išvadai, ar teisės aktų pažeidimai buvo nulemti privačių interesų, ar viešieji pirkimai buvo naudojami asmeniniam ar nepagrįstam atskirų asmenų pasipelnymui, atitinkamai ar veikoje yra būtinasis piktnaudžiavimo požymis – didelė žala.

4.6. Plenarinės sesijos vertinimu, nurodytos aplinkybės, konstatuojant didelės neturtinės žalos požymį, apeliacinės instancijos teismo nenagrinėtos, atitinkamai apeliacinės instancijos teismas nepateikė pagrįstų argumentų, ar byloje nustatyti R. V. interesai dominavo viešųjų interesų atžvilgiu. Kasacine tvarka apskųstoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje didelės neturtinės žalos požymis konstatuotas formaliai, pagrįstas tik turtinės žalos padarymo, R. V. einamų pareigų ir viešųjų pirkimų sritį reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų faktu. Atsižvelgdama į tai, Plenarinė sesija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas išnagrinėtas neišsamiai ir apeliacinės instancijos teismo atmestas formaliais, deklaratyviais argumentais.

Šalies argumentai

4.7 Pasisakydama dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, Plenarinė sesija pažymėjo, jog kvalifikuojant veiką kaip piktnaudžiavimą, būtina nustatyti ir valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) kaltę, kuri gali pasireikšti tiesiogine arba netiesiogine tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-335/2013, 2K-100/2014, 2K-28-489/2019, 2K-127-689/2020). Atitinkamai, pagrindžiant kaltininko tyčią, turi būti remiamasi byloje nustatytais duomenimis, patvirtinančiais valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) sumanymą tyčia veikti priešingais tarnybai interesais. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu motyvuotų išvadų nepateikė, vienareikšmiškai paneigdamas R. V. motyvų ir tikslų vertinimo svarbą, neatsakė į apeliacinio skundo argumentus, kaip piktnaudžiavimo tyčios turiniui turi įtakos R. V. veiksmų pobūdis, t. y., kad, kaip teigė kasatorius, jis veikė bendrovės ir jos akcininko (valstybės) interesais įgyvendinant strateginį valstybės projektą, todėl, be kita ko, nenumatė ir didelės žalos kilimo galimybių.

4.8. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, Plenarinė sesija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, savo išvadų tinkamai nemotyvavo, atsakė tik į dalį skundo argumentų, taip padarydamas esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Iš naujo nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas turi išnaudoti visas jam suteiktas proceso galimybes, ištirti ir įvertinti įrodymus kaip visumą ir padaryti tinkamai motyvuotas išvadas, susijusias su visomis reikšmingomis bylos aplinkybėmis.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis R. V. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. V. apeliacinis skundas tenkintinas

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018). Nagrinėjamoje atveju yra pateiktas vienas – nuteistojo R. V. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės, didelės turtinės žalos ir didelės neturtinės žalos valstybei padarymo. Taigi apeliacinės instancijos teismui yra suteiktos plačiausios bylos peržiūrėjimo apeliacine tvarka ribos.

Žemesnės instancijos teismas

7. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi paskirta byloje kompleksinė apskaitos ir finansų ir turto (verslo) vertinimo ekspertizė. 2022 m. gruodžio 21 d. gautas ekspertizės aktas, kuriame pateikta išvada, kad 2012 m. rugsėjo 3 d. sutartimi Nr. MIS-2012-67 numatyta 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur) be PVM paslaugų teikimo suma buvo viršyta atliekant prie 2012 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitos faktūros serija 2012 Nr. 0636 pridėtame 2012 m. rugsėjo 28 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodytus darbus. Šiame akte nurodyti darbai yra išvardinti sutarties 2 priede ir jų įkainiai atitinka numatytus sutarties 3 priede. Pasiekus 2012 m. rugsėjo 3 d. sutartyje Nr. MIS-2012-67 numatytą 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur), 2012 m. rugsėjo 28 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu išrašytas PVM sąskaitas faktūras serija 2012 Nr. 638-660 atitinkančiuose atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktuose iš 2 511 019,40 Lt (727 241,49 Eur) juose nurodytos paslaugų sumos sutarties 2 priede nurodytų paslaugų 3 priede numatytais įkainiais suteikta už 155 996,04 Lt (45 179,58 Eur). Likusių paslaugų už 2 355,023,36 Lt (682 061,91 Eur) kainos neatitinka sutarties 3 priede nurodytų paslaugų įkainių. Sutarties 2 priede buvo numatytas ir kitų paslaugų teikimas, tačiau jos 3 priede šioms paslaugoms nurodytas 75 Lt/val. (21,72 Eur/val.) įkainis neatitinka nurodyto 2012 m. rugsėjo 28 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpio PVM sąskaitas faktūras Nr. 638-660 atitinkančiuose atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktuose; apskaitos ir finansų teismo ekspertas nesprendžia klausimo „Kokie viešųjų ryšių paslaugų, UAB A teiktų po 2012 m. rugsėjo 3 d. sutarties Nr. MIS-2012-67 pasibaigimo, vidutiniai įkainiai (vertė) rinkoje buvo nustatyti 2012 m. rugsėjo 14 d. - 2013 m. sausio 28 d. laikotarpiu?“, kadangi paslaugų rinkos kainų nustatymas nėra jo kompetencija; apskaitos ir finansų teismo ekspertas nesprendžia klausimo „Ar 2 punkte nurodyti įkainiai atitiko po 2012 m. rugsėjo 3 d. sutarties Nr. MIS-2012-67 pasibaigimo UAB B UAB A teiktų paslaugų įkainius (vertę)?“, kadangi paslaugų rinkos kainų nustatymas nėra jo kompetencija; apskaitos ir finansų teismo ekspertas nesprendžia klausimo „Jeigu 3 punkte nurodyti įkainiai (vertė) tarpusavyje neatitiko, koks nurodytų įkainių (vertės) skirtumas?“, kadangi paslaugų rinkos kainų nustatymas nėra jo kompetencija; apskaitos ir finansų teismo ekspertas nesprendžia klausimo „Ar viešųjų ryšių paslaugų, UAB A teiktų po 2012 m. rugsėjo 3 d. sutarties Nr. M1S-2012-67 pasibaigimo, įkainiai (vertė), juos lyginant su 2 punkte nustatytais vidutiniais rinkos įkainiais (verte), atitinka ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų? Ar viešųjų ryšių paslaugų, UAB A teiktų po 2012 m. rugsėjo 3 d. sutarties Nr. MIS-2012-67 pasibaigimo, įkainiai (vertė), juos lyginant su 2 punkte nustatytais vidutiniais rinkos įkainiais (verte), atitinka mažiausios kainos kriterijų?“, kadangi paslaugų rinkos kainų nustatymas nėra jo kompetencija; 2012 m. rugsėjo 3 d. sutartimi Nr. MIS-2012-67 numatyta 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur) be PVM paslaugų teikimo suma buvo viršyta atliekant prie 2012 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitos faktūros serija 2012 Nr. 0636 pridėtame 2012 m. rugsėjo 28 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodytus darbus. Šiame akte nurodyti darbai yra išvardinti sutarties 2 priede. Pasiekus 2012 m. rugsėjo 3 d. sutartyje Nr. MIS-2012-67 numatytą 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur) sumą, 2012 m. rugsėjo 28 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu išrašytas PVM sąskaitas faktūras serija 2012 Nr. 638-660 atitinkančiuose atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktuose nurodytų paslaugų už 2 355 023,36 Lt (682 061,91 Eur) pavadinimai neatitinka Sutarties 2 priede nurodytų paslaugų pavadinimų; apskaitos ir finansų teismo ekspertas nesprendžia klausimo „Ar 6 punkte nurodytų papildomų paslaugų įkainiai (vertė), juos lyginant su tiriamo laikotarpio vidutinėmis rinkos kainomis, buvo ekonomiškai pagrįsti?“, kadangi paslaugų rinkos kainų nustatymas nėra jo kompetencija (13 t., b. l. 45–56).

8. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas yra neteisėta valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veika srityje, kuri priklauso jo kompetencijai ir yra būtina tarnybos interesams užtikrinti, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ar viršijant įgaliojimus. Piktnaudžiavimo, numatyto BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Subjektyviuosius požymius apibūdina: kaltė, tikslas, motyvas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-697/2016, 2K-335-699/2017). Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-354-511-2015, 2K-35-697/2016).

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pasisakė prieš tokią praktiką, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161/2012, 2K-205/2012, 2K-125/2014, 2K-263/2014, 2K-4-689/2019 ir kt.). Sprendžiant dėl pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę, būtina vertinti ne tik paties tarnybinio pažeidimo faktą, bet ir atsižvelgti į priimamų tarnybinių sprendimų kontekstą, taip pat užtikrinti, kad didelės žalos konstatavimas atitiktų realumo, įrodytumo ir tinkamo motyvavimo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262/2011, 2K-263/2010, 2K-98/2014, 2K-263/2014, 2K-325/2014, 2K-28-222/2020).

10. Apeliantas R. V. teigia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino netinkamai ir nepagrįstai jo veiksmus pripažino piktnaudžiavimu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie apelianto argumentai pagrįsti, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį R. V. atžvilgiu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, neatsižvelgė į kontekstą Lietuvos politinės, ekonominės situacijos, į valstybės strateginius uždavinius, kuriems esant apeliantas turėjo priimti atitinkamus sprendimus. Dėl to skundžiamame nuosprendyje buvo padarytos klaidingos išvados, kad R. V. veikoje yra subjektyvusis piktnaudžiavimo sudėties požymis – kaltė ir objektyvusis požymis - padariniai didelė turtinė ir neturtinė žala valstybei.

11. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto R. V. veiksmus, visų pirma chronologine tvarka aptaria reikšmingus bylos duomenis, liečiančius kaltinimą ir R. V. veiksmus:

Žemesnės instancijos teismas

11.1 Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. birželio 26 d. priėmė nutarimą Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtinta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija.

11.2. 2012 m. liepos 4 d. UAB A Išorinių reikalų direktorius S. B. generaliniam direktoriui R. V. Viešojo pirkimo inicijavimo raštu Nr. PID-2012-73 pasiūlė organizuoti viešąjį pirkimą viešųjų ryšių paslaugoms įsigyti, nes baigiasi 2011 m. rugsėjo 22 d. sutartis Nr. MIS_2011_52, o vykdant naujosios A projektą yra reikalinga nuolat aktyviai informuoti visuomenę apie AE projekto eigą, branduolinę energetiką bei vykdyti kitus komunikacijos ir viešųjų ryšių veiksmus - rengti informacinius straipsnius, organizuoti įvairius renginius, vykdyti žiniasklaidos planavimo ir kitus su projekto komunikacija susijusius veiksmus, yra, reikalingos viešųjų ryšių paslaugos. Numatoma viešojo pirkimo vertė 1 200 000 Lt be PVM (3 t., b. l. 95).

11.3. 2012 m. liepos 4 d. rezoliucija ant Viešojo pirkimo inicijavimo rašto UAB A generalinis direktorius R. V. įpareigoja organizatorių atlikti nurodytą pirkimą (3 t., b. l. 95).

11.4. 2012 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Seimo nutarimo „Dėl referendumo paskelbimo dėl atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje“ projektui, kuriuo nutarta paskelbti patariamąjį referendumą dėl naujos atominės elektrinės (AE) statybos Lietuvoje; nutarta referendumą vykdyti kartu su rinkimais į Seimą, t. y. 2012 m. spalio 14 d.

11.5. 2012 m. liepos 17 d. UAB A generalinis direktorius R. V. priima įsakymą Nr. 1S-2012-46 „Dėl Viešųjų ryšių paslaugų viešojo pirkimo komisijos sudarymo“, sudaro Viešųjų ryšių paslaugų viešojo pirkimo komisiją ir įpareigojo ją atlikti žiniasklaidos planavimo paslaugų viešąjį pirkimą (3 t., b l. 97).

11.6. 2012 m. liepos 17 d. Pirkimo komisija posėdyje nusprendžia Pirkimą vykdyti supaprastinto atviro konkurso būdu ir patvirtina Pirkimo dokumentus; preliminari numatoma Pirkimo vertė – 1 200 000 Lt be PVM (3 t., b. l. 100).

Žemesnės instancijos teismas

11.7. 2012 m. rugpjūčio 10 d. UAB A generalinis direktorius R. V. įsakymais Nr. 1S-2012-52, 1S-2012-53 komisiją papildo naujais nariais M. B., A. J. (3 t., b. l. 98,99).

11.8. 2012 m. rugpjūčio 16 d. Pirkimo komisija posėdyje laimėtoja išrenka UAB B.

11.9. 2012 m. rugpjūčio 21 d.UAB A valdybos posėdyje dėl įmonės 2012 m. veiklos biudžeto pakeitimo patvirtinimo valdyba vienbalsiai nutaria patvirtinti UAB A 2012 m. veiklos biudžeto pakeitimo projektą, numatant 4 000 000 Lt komunikacijos biudžeto rezervą komunikacijos priemonėms įgyvendinti. Bendrovės vadovybė pareigojama, atsiradus patvirtinto biudžeto rezervo panaudojimo poreikiui, pateikti valdybai išsamų numatomą vykdyti priemonių planą.

11.10. 2012 m. rugsėjo 3 d. UAB A, atstovaujama R. V., su viešojo pirkimo konkurso nugalėtoju UAB B, atstovaujama L. Š., sudaro viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MIS-2012-67, kurios 5.1 p. nurodyta, kad bendra numatoma užsakovo paslaugų vertė iki 1 200 000 Lt be PVM.

11.11. 2012 m. rugsėjo 4 d. 4 S. B. Viešųjų pirkimų tarnybai pateikia Pirkimo procedūrų ataskaitą (VPT registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyta, kad 2012 m. rugsėjo 3 d. sudaryta viešojo pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „B", o minėtoje sutartyje nustatyta bendra Pirkinio objekto dalies apimtis 1 200 000 Lt.

11.12. 2012 m. rugsėjo 13 d.Energetikos viceministro raštu „Dėl informacijos skaidos“ Nr. (11.9-13)3-3453 siūloma UAB A, projekte veikiančiai kaip nacionalinis investuotojas, imtis priemonių tinkamai informuoti Lietuvos piliečius apie projektą (3 t., b. l. 30-79).

11.13 2012 m. rugsėjo 14 d. UAB A valdybos posėdyje nutariama pritarti komunikacijos biudžeto rezervo panaudojimui pagal pateiktą Komunikacijos priemonių planą (protokolas Nr. 14) (1 t., b. l. 107).

11.14. 2012 m. rugsėjo 17 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 2 Išorinių reikalų direktorius S. B. UAB A generaliniam direktoriui R. V. be kita ko praneša, kad Komunikacijos detalusis planas, kuris buvo pateiktas UAB A valdybai 2012 m. rugsėjo 14 d. posėdžio metu, gali būti įvykdytas tik viršijus sutarties Nr. MIS_2012-67 apimtį, tačiau Valdybos patvirtintas komunikacijos biudžetas nebus viršijamas. UAB A dėl laiko stokos (referendumas įvyks spalio 14 d., tuo tarpu tarptautinis konkursas užtruktų apie 5-6 mėn.) atlikti naujo paslaugos pirkimo negali (7 t., b. l. 167).

11.15. 2012 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaitoje–faktūroje, serija 2012 Nr. 0556 pasirašo Išorinių reikalų direktorius S. B.. Paslaugos pavadinimas: už rugsėjo mėn. viešųjų ryšių paslaugas pagal 2012-09-03 paslaugų teikimo sutartį Nr. MIS-2012-67. Suma be PVM 854 728,57 Lt, suma su PVM 1 026 982,02 Lt. Prie šios sąskaitos pridėtame 2012-09-25 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte bei 2012-09-12 Sąmatoje Nr. 1209/1 pasirašo L. Š. ir R. V..

11.16. Po 2012 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitos - faktūros, serija 2012 Nr. 0612 pateikimo sąskaitų - faktūrų bendra suma apmokėjimui yra 1 205 533,78 litų be PVM (viršija 2012m. rugsėjo 3 d. sutarties pirkimo sumą).

Žemesnės instancijos teismas

11.17. 2012 m. gruodžio 31 d. apmokėjimui pateikta paskutinė PVM sąskaita - faktūra, serija 2012 Nr. 0841, su lydinčiais dokumentais. Bendra pagal sąskaitas-faktūras pateikta apmokėjimui suma yra 4.579.625,08 litų su PVM (T. 5, b. l. 109-198, t. 6, b. l.1-168).

11.18. 2013 m. vasario 19 d. Viešųjų pirkimų tarnybai UAB „A“ darbuotoja A. R. pateikia įvykdytos Sutarties ataskaitą Nr. AG3-3211, iš kurios matyti, kad faktinė Sutarties apimtis yra 4 579 625,08 Lt su PVM.

12. Byloje nustatyta, kad R. V. kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 14 d. iki 2013 m. sausio 28 d. buvo uždarosios akcinės bendrovės „A“ generalinis direktorius. Byloje neabejotinai nustatyta ir tai, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu pasibaigus viešųjų ryšių paslaugų sutarties galiojimui, nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos tvarkos, buvo išnaudota iš bendrovės komunikacijos biudžeto rezervo gauta 3 127 625 Lt suma viešųjų ryšių paslaugoms apmokėti. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje teisingai nustatė, kad tiek R. V., tiek kiti bendrovės darbuotojai žinojo, kad UAB B teikiant paslaugas yra pasiekta sutartyje numatyta 1 200 000 Lt suma, kad pasiekus šią sumą yra toliau priimamos ir apmokamos paslaugos iš UAB B, nors nebuvo atliktas pirkimas, atitinkantis VPĮ nuostatas, tai patvirtinta ir apklaustų liudytojų parodymai, tame tarpe – UAB B darbuotojos, projekto vadovės L. Š. parodymai. Sutiktina su teismo išvada, kad R. V. žinojo, jog tolimesnis komunikacijos paslaugų įsigijimas turėjo būti atliktas, laikantis įmonei, kaip perkančiajai organizacijai, privalomų VPĮ procedūrų. Pagal VPĮ 4 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus (2012 m. kovo 29 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1955) UAB A kaltinime nurodytu laiku buvo perkančioji organizacija, todėl kilus poreikiui įsigyti komunikacijos paslaugas ji privalėjo vykdyti viešojo pirkimo procedūras. Pagal viešojo pirkimo pagrindu sudarytą sutartį pasiekus joje numatytą 1 200 000 Lt be PVM sumą iki 2013 m. sausio 1 d. paslaugų pirkimas negalėjo būti tęsiamas. Taigi, R. V., žinodamas minėtas aplinkybes, būdamas perkančiosios organizacijos, kuri sprendžia dėl poreikio įsigyti atitinkamas prekes ar paslaugas, vadovu bei turėdamas informaciją apie tolesnį UAB A komunikacijos paslaugų poreikį, nurodė jam pavaldiems įmonės darbuotojams apmokėti papildomai teikiamas paslaugas, viršijančias 2012 m. rugsėjo 3 d. viešojo pirkimo-pardavimo Nr. MIS_2012-67 sutartyje nurodytą sumą 3 127 625,08 Lt (su PVM).

13. Vis tik padarytas viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas šiuo atveju negali būti vertinamas atsietai nuo nustatytų byloje kitų reikšmingų aplinkybių. R. V. veiksmai negali būti vertinami formaliai, šiuo atveju svarbus Lietuvos politinės, ekonominės situacijos, valstybės strateginių uždavinių kontekstas. BK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės sąlygų, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Taigi, būtina įvertinti, ar R. V. prieštaraujantys teisiniam reguliavimui veiksmai atitinka BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, t. y. ar jie lėmė taip kaip nurodyta pareikštame kaltinime didelės turtinės ir neturtinės žalos padarymą valstybei, ar jo veikoje yra subjektyvusis piktnaudžiavimo sudėties požymis – kaltė.

Dėl kaltės

14. Kvalifikuojant veiką dėl piktnaudžiavimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ir tokio asmens kaltę. Ji gali pasireikšti tiesiogine ar netiesiogine tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 7-335/2013). Kaltininkas tyčia piktnaudžiauja tarnybine padėtimi tuo atveju, kai supranta, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, juridiniam, fiziniam asmeniui ar kitam šiame straipsnyje nurodytam subjektui, ir šios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia). Šio nusikaltimo tyčinės kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2014).‏‏‎ Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-127-689/2020).

15. Remiantis kaltinimu, R. V. piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi pasireiškė neveikimu – nevykdymu privalomų viešojo pirkimo procedūrų, nesudarymu sutarties papildomoms paslaugoms teikti, ir aktyviais veiksmais – pirkimu paslaugų iš pasirinkto teikėjo ir neteisėtu nurodymu apmokėti papildomai teikiamas paslaugas, tokiais veiksmais padarant 3 127 625,08 Lt (su PVM) (905 822,83 Eur) didelę turtinę ir didelę neturtinę žalą.

16. Sprendžiant dėl R. V. tyčios kryptingumo, teisėjų kolegija pirmiausia vertina bylos duomenis ir R. V. atliktus veiksmus prieš pasirašant 2012 m. rugsėjo 3 d. sutartį, kurios pagrindu R. V. nutarė pratęsti paslaugų pirkimą iš UAB B. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad S. B. surašė 2012 m. liepos 4 d. viešojo pirkimo inicijavimo raštą, adresuotą R. V., kuriame nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog baigiasi 2011 m. rugsėjo 22 d. sutartis Nr. MIS_2011_52, o vykdant naujosios A projektą yra reikalinga nuolat aktyviai informuoti visuomenę apie vykdomo projekto eigą, branduolinę energetiką bei vykdyti kitus komunikacijos ir viešųjų ryšių veiksmus, yra reikalingos viešųjų ryšių paslaugos (1 t., b. l. 48). Šiame rašte taip pat nustatytas darbų atlikimo terminas – iki 2013 m. sausio 1 d. ir numatoma pirkimo vertė be PVM – 1 200 000 Lt. R. V. 2012 m. liepos 4 d. rezoliucija įpareigojo organizatorių atlikti pirkimą, R. V. 2012 m. liepos 17 d. įsakymu sudaryta viešųjų ryšių paslaugų viešojo pirkimo komisija, kuri įpareigota atlikti žiniasklaidos planavimo paslaugų viešąjį pirkimą (1 t., b. l. 49). UAB A viešųjų ryšių paslaugų viešojo pirkimo komisijos 2012 m. liepos 17 d. posėdžio protokolu nutarta pirkimą vykdyti supaprastinto atviro konkurso būdu, patvirtinti pirkimo dokumentus ir paskelbti apie pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (1 t., b. l. 50). Iš UAB A viešųjų ryšių paslaugų viešojo pirkimo komisijos 2012 m. rugpjūčio 10 d. posėdžio protokolo matyti, kad pasiūlymus pateikė keletą tiekėjų, tarp kurių – UAB B (1 t., b. l. 69–70), o 2012 m. rugpjūčio 16 d. protokole užfiksuota, kad laimėtoja pripažinta UAB B (1 t., b. l. 74-75). Byloje taip pat pateikta UAB A ir UAB B sudaryta 2012 m. rugsėjo 3 d. sutartis Nr. MIS-2012-67 (1 t., b. l. 78–82) bei kiti reikšmingi dokumentai, jau ištirti pirmosios instancijos teismo – komunikacijos priemonių planas (1 t., b. l. 107; 3 t., b. l. 39), kiti viešojo pirkimo komisijos protokolai, R. V. įsakymai, įvairūs raštai, viešojo pirkimo atviro konkurso būdu sąlygos. Apskritai visi paslaugų tiekėjai buvo kviečiami teikti pasiūlymus (1 t., b. l. 51, 58–59), buvo pratęstas pasiūlymų teikimo terminas iki 2012 m. rugpjūčio 10 d. (1 t., b. l. 61), vieno iš tiekėjų paprašyta pagrįsti mažą teiktinų paslaugų kainą (1 t., b. l. 72). Taigi, prieš pasirašydamas sutartį su UAB B, R. V. atliko būtinus, VPĮ nuostatas atitinkančius veiksmus, o konkursas perkant viešųjų ryšių paslaugas buvo vykdomas atsakingai, paisant įstatymų.

17. Pažymėtina ir tai, kad byloje yra visi dokumentai, pagrindžiantys atliktus pirkimus iš UAB B (įskaitant ir tuos, kurie viršijo sutartyje numatytą sumą), t. y. atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai, PVM sąskaitos – faktūros ir kt. (1 t., b. l. 108-139). Į bylą taip pat pateikta lentelė, kurioje apibendrinami mokėjimai pagal 2012 m. rugsėjo 3 d. sutartį Nr. MIS-2012-67 tarp UAB A ir UAB B (1 t., b. l. 140), joje nurodyta galutinė suma, apimanti papildomai teiktas viešinimo paslaugas – 4 334 072,22 Lt su PVM. Be kita ko, 2013 m. vasario 7 d. Viešųjų pirkimų tarnyba įvertino UAB A pateiktus dokumentus ir nustatė, kad UAB A pagal 2012 m. rugsėjo 3 d. sutartį priėmė UAB B pateiktus atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus ir PVM sąskaitas - faktūras už 4 344 072,22 Lt su PVM. Taigi, byloje nustatyta, kad paslaugos iš tikrųjų buvo suteiktos, už jas atsiskaityta, tai patvirtina ir 2016 m. lapkričio 16 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti apžiūrėti dokumentai, galutinė suteiktų viešųjų ryšių paslaugų suma (6 t., b. l. 161–168). Aplinkybės, kad visos suteiktos paslaugos yra pagrįstos reikalingais dokumentais, neginčijo ir proceso dalyviai, be to, R. V. inkriminuota vienintelė BK 228 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika, o jokios papildomos veikos, kurios galėtų būti susijusios su dokumentų slėpimu, klastojimu ir panašiais veiksmais, nėra inkriminuotos.

18. Apeliaciniame skunde akcentuojama Lietuvos politinė, ekonominė situacija, tuo metu keliami valstybės strateginiai uždaviniai, UAB A kaip didžiausio šalies energetinio projekto ir strateginio objekto, įgyvendinančio valstybės tikslus, veiksmai. Iš tikrųjų, padarytus VPĮ pažeidimus būtina įvertinti ne tik formaliai, bet ir atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. birželio mėnesį Lietuvos Respublikos Seimas priėmė teisinius aktus dėl valstybės strateginio tikslo – (duomenys neskelbtini) projekto, kad 2012 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Seimo nutarimo „Dėl referendumo paskelbimo dėl atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje“ projektui, kuriuo siūloma paskelbti referendumą dėl naujos atominės elektrinės (AE) statybos Lietuvoje, į tuo metu susiklosčiusį Lietuvoje politinį ir ekonominį kontekstą. Pažymėtina, kad panašaus pobūdžio baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kasatorių padarytų veiksmų baudžiamojo teisinio vertinimo kaip nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, sprendė, kad kasatorių veikos, dėl kurių padarymo jie buvo teismų nuteisti, buvo vertinamos vien tiktai formaliai, neatsižvelgiant į visą politinį ir ekonominį šios problemos kontekstą, Lietuvos, kaip valstybės, interesą dėl kuo greitesnio energetinio nepriklausomumo įgyvendinimo, neatsižvelgiant į vyriausybės poziciją ir nuteistųjų, kaip Vyriausybės valios vykdytojų, pareigas.

19. R. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nemanė, jog reikės tokio dydžio biudžeto komunikacijai prieš referendumo paskelbimą. Po šio paskelbimo turėjo būti informacijos intensyvumas, spaudimas buvo daromas iš visos aplinkos ir vyko intensyviai, viešinimo klausimas vyko politiniame lygmenyje, bendrovė tapo proceso įkaite, o jis buvo bendrovės vadovas. Buvo didelė skuba iki referendumo. Jei po referendumo buvo apmokėtos sąskaitos, tai už paslaugas, kurios buvo suteiktos. Neturėjo siekio gauti asmeninės naudos. Jei būtų siekta asmeninės naudos, byloje būtų tai pagrindžiantys įrodymai. Padarė viską, kad būtų pasiektas strateginis uždavinys (10 t., b. l. 152–156; 11 t., b. l. 59–60). Tokie R. V. parodymai neprieštarauja byloje apklaustų liudytojų parodymams.

20. Antai liudytojas S. B. dėl viešųjų ryšių paslaugų teikimo skubos parodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. liepos mėnesį priėmė sprendimą dėl referendumo, todėl iškilo būtinybė viešinti projektą. Tuo metu spaudimas papildomai informuoti visuomenę žymiai suaktyvėjo. Referendumas buvo neprognozuotas dalykas. Nors įstatymas reikalavo sudaryti viešųjų pirkimų komisiją, tai nebuvo padaryta, nes tokio pirkimo organizavimas prieštarautų tiek strateginiams UAB A tikslams, tiek verslo logikai – papildomų paslaugų įsigijimas skelbiant papildomą viešąjį pirkimą užtruktų ne mažiau 5 mėnesius, o svarbiausias komunikacijos laikotarpis buvo iki referendumo (turėjo laiko 1 mėnesiui). Kiek žino, komisijoje esantys teisininkai laikėsi tos pačios pozicijos (8 t., b. l. 62–63; 9 t., b. l. 167–169); liudytoja L. Š. parodė, kad buvo daug pasisakymų prieš UAB A projektą (tai vienas veiksnių, lėmusių viešinimo intensyvumą) (8 t., b. l. 68); liudytojas M. B. parodė, kad laiko buvo nedaug, darbai vyko intensyviai. Tuo metu vyko įvairūs susitikimai su ministerijos, vyriausybės atstovais, dėliojama strategija. Taip pat buvo rizika, kad bus netenkama respektabilaus investuotojo (past. turima omenyje Japonijos-JAV korporaciją „P“). Pasibaigus sutarčiai organizuoti viešą pirkimą nebuvo įmanoma, buvo per mažai laiko iki referendumo (8 t., b. l. 90–91, 163–167); liudytoja A. R. parodė, kad buvo nuspręsta, jog vyks referendumas ir tarptautinės reikšmės pirkimams laiko nebuvo. Jei būtų vykdę tarptautinį pirkimą, būtų reikėję užtrukti pusę metų. Į Viešųjų pirkimų tarnybą kreiptis nebuvo prasmės, nebūtų davusi leidimo (8 t., b. l. 96–97; 10 t., b. l. 1–3); liudytoja V. K. parodė, kad laikas buvo intensyvus, nes buvo inicijuotas referendumas (10 t., b. l. 34); liudytojas M. K. (UAB B akcininkas, valdybos pirmininkas) parodė, kad buvo pasiruošę vykdyti dviejų metų projektą, tačiau viskas turėjo įvykti per mėnesio laikotarpį. Jie neabejojo, kad pradinių lėšų (1 200 000 Lt) užteks, tačiau viskas kito drastiškai, situacija iš esmės keitėsi kasdien. Buvo pradėta įgyvendinti pasirašyta sutartis, tačiau po kelių mėnesių ar savaitės situacija tapo visai kitokia (10 t., b. l. 134–136); liudytojas D. K. parodė, kad dėl referendumo buvo būtina šio projekto viešinimą suintensyvinti (9 t., b. l. 198); liudytojas Š. A. parodė, kad viešinimo kompanija, lankstinukai, radijas, TV laikas turėjo sutilpti į dviejų savaičių laikotarpį. Viešinimo kompanija vyko Lietuvos mastu, jos apimtis – didelė (9 t., b. l. 200); liudytojas A. V. parodė, kad jei būtų reikėję vykdyti viešųjų pirkimų procesą, projektas nebūtų įgyvendintas. Vienintelis būdas buvo ypatinga skuba kiek tik įmanoma (10 t., b. l. 103); liudytojas A. Ą. A. parodė, kad iki balsavimo, kuris vyko kartu su rinkimais, buvo likę du mėnesiai, UAB A reikėjo komunikacijos, viešinimo paslaugų, iki referendumo buvo likę nedaug laiko, o viešieji pirkimai trunka ilgai, todėl buvo svarbu viską atlikti greitai (8 t., b. l. 160–162; 10 t., b. l. 144–145). Kaip matyti, liudytojų parodymai ne tik atskleidžia būtinybę dėl referendumo paskelbimo skleisti informaciją apie A projektą intensyviai, bet ir tai, kad laiko organizuoti viešą pirkimą buvo per mažai.

21. Iš liudytojų parodymų matyti, kokia buvo susiklosčiusi šalyje situacija dėl naujos atominės elektrinės projekto. Liudytojas M. B. parodė, kad kai buvo pradėta kompanija, prasidėjo įvairūs politikų pasisakymai, kad reikia labiau viešinti projektą (per televiziją, regioninę spaudą), kad kuo didesnį ratą piliečių pasiektų informacija, vyko įvairūs raginimai. R. V. derindavo savo žingsnius su politikais, jis gaudavo iš ministerijų nuorodas, kokiu keliu eiti. Tai nebuvo R. V. asmeninė bendrovė, tai valstybės valdoma atskaitinga politikams įmonė (9 t., b. l. 163–167); liudytoja A. R. parodė, kad buvo susitikimas su viceministru A. Ą. A., jis nurodė R. V. pirkti paslaugas nežiūrint sutarties apimties. Po šio pokalbio R. V. per S. B. davė jai nurodymą parengti sąlygas pirkimui neskelbiamų derybų būdu (8 t., b. l. 96–97); liudytojas Ž. V. parodė, kad R. V. tarsi norėjo pasitikslinti, ar tikrai reikia tokios apimties viešinimo. Ministras A. S. pasakė, kad reikia. A. S. sakė R. V., kad aukščiausių šalies vadovų – Lietuvos Respublikos Prezidento ir Ministro Pirmininko pozicija yra tokia, jog visuomenei trūksta informacijos apie naujos atominės elektrinės statybos projektą, kad jį reikia viešinti. R. V. sakydavo, kad jei ministras sako, tai reiškia yra reikalinga atlikti viešinimą, informuoti visuomenę efektyviai, naudojant reikiamas pinigų sumas. Taip pat tuo metu vykdavo pasitarimai pas Ministrą Pirmininką. Nepaisant priemonių, rezultatas turėjo būti pasiektas. A. S. tiesiogiai pasakė R. V., kad su komunikacija reikia daryti viską, kas įmanoma. Ministro buvo pasakyta, kad planas turi būti pasiektas, pasakyta, kas turi būti iškomunikuota ir palikta generalinio direktoriaus atsakomybei. Generalinis direktorius sakė, kad kyla problemos ir iššūkiai, kurie yra nemaži, tačiau politikus domino tik rezultatai. R. V. buvo gal 2-3 kartus išsakyta, kad balansuojama ant ribos, tada ministras aiškiai pasakė, kad reikia tai įgyvendinti, o R. V. atsakė, jog jis tai supranta (8 t., b. l. 155–158; 10 t., b. l. 83–84); liudytojas A. S. parodė, kad jis pats asmeniškai prašė UAB A valdybos pirmininko A. D., viceministro Ž. V. dėti visas pastangas kuo plačiau pristatyti visuomenei naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje projektą. Projektas tapo politizuotas. Buvo pradedamas jausti spaudimas iš politikos. R. V. kėlė klausimą, kaip visa tai įvykdyti. Politiškai buvo aiškus reikalavimas – viešinti, nes būtų R. V. atleistas dėl politinio nepasitikėjimo (8 t., b. l. 164–165; 10 t., b. l. 73–74); taip pat liudytojas D. K. parodė, kad tuo metu buvo politinė aplinka, klausimai, susijęs su šio projekto vykdymu, buvo aktualūs (9 t., b. l. 198); liudytojas A. D. parodė, kad Vyriausybėje, tuometinėje politinėje pozicijoje buvo kalbama, kad reikia dėti visas pastangas naujos atominės elektrinės statybos projektui viešinti (8 t., b. l. 142–144).

22. Byloje svarbu įvertinti, kaip R. V. elgėsi po 2012 m. rugsėjo 3 d. sutarties Nr. MIS-2012-67 sudarymo, kaip jis suvokė, vertino savo veiksmus, kokios paskatos lėmė atitinkamų sprendimų priėmimą, t. y. kaip atsiskleidė R. V. kaltės turinys darant VPĮ nuostatų pažeidimą.

23. Iš liudytojo S. B. parodymų turinio matyti, kad nepamena, kieno nurodymu, bet jis parengė medžiagą dėl papildomų pinigų reikalingumo viešinimo paslaugoms pirkti, buvo daug diskusijų, kaip gauti 3 mln. litų neskelbiant naujo viešo konkurso. Dėl sutarties sumos generalinis direktorius paskyrė žmogų iš Finansų departamento, kuris nuolat sekė skaičius, juos fiksavo, buvo informuojama elektroniniais laiškais apie pasekmes, sekama informacija. Buvo svarstomi įvairūs variantai. Jie daugybę kartų diskutavo, kaip surasti tą sprendimą. Sprendimas, kai pirkimo suma iš 1 200 000 Lt peraugo į apie 4 000 000 Lt, nebuvo rastas. Mano, kad tai žinojo visi (8 t., b. l. 62–63; 9 t., b. l. 167–169); liudytoja G. K. parodė, kad jos tiesioginis vadovas S. B. inicijavo viešąjį pirkimą viešųjų ryšių paslaugoms, rašte numatyta ir suma – 1 200 000 Lt be PVM, kas atliko paskaičiavimus, nežino (8 t., b. l. 75–76); liudytojas M. B. parodė, kad su juo dėl teisinių klausimų konsultavosi R. V., t. y. ką daryti atsiradus būtinybei UAB A papildomai pirkti paslaugas, taip pat R. V. ir S. B. konsultavosi su liudytoju ir Pirkimų skyriaus vadybininke A. R. dėl galimybės parengti sąlygas viešinimo paslaugų pirkimui neskelbiamų derybų būdu iš UAB B. R. V. tarėsi su juo, kaip išspręsti tą situaciją dėl didesnių lėšų panaudojimo, t. y. ar pirkti papildomas paslaugas iš to paties subjekto (VPĮ leidžia tik 30 proc.), ar iš kitų – laiko atlikti formaliam pirkimui nebuvo. Su R. V. ieškojo variantų, kaip viską išspręsti, kad viešinimas tęstųsi, bet teisiškai tai buvo nerealu. Buvo pasirinkimas – arba viešinti, arba neviešinti. Buvo priimtas sprendimas tęsti sutartį. R. V. dirbo profesionaliai, jis įdėjo daug pastangų (8 t., b. l. 90–91; 9 t., b. l. 163–167); liudytoja A. R. parodė, kad apie reikalingumą įsigyti paslaugas pirmiausia su ja pradėjo kalbėti viešųjų ryšių vadovė G. K. ir S. B., G. K. atliko paskaičiavimus; 1 200 000 Lt suma buvo pasirinkta, nes po to būtų reikėję atlikti tarptautinį pirkimą. Pirkimui pasibaigus ar dar jo eigoje R. V. minėjo, kad bendrovės biudžete šiam projektui bus skirta žymiai daugiau pinigų ir, jei neklysta, po pirkimo valdyba patvirtino didesnę sumą. Susidarė įspūdis, kad šalinasi kiti atsakomybės dėl to projekto sprendimų. Kai R. V. buvo duotas nurodymas pirkti paslaugas nežiūrint sutarties apimties, R. V. jai ir M. B. liepė surasti, kokia atsakomybė gresia už tokį pažeidimą. Su R. V. buvo svarstyti visi variantai, bet teisėto varianto nebuvo, apie tai R. V. žinojo. R. V. vis tiek ieškojo teisėtų būdų. Galiausiai davė nurodymą surasti būdą, kuris mažiausiai pažeistų teisės aktus. Informavo R. V., kad viešojo pirkimo būdu neįmanoma nupirkti tų paslaugų per kelias dienas, tai peržengė tarptautines ribas. R. V. nevertė daryti komisijos nusikaltimo. Be to, už tos sutarties vykdymą atsakingas buvo S. B. su G. K.. Kiek teko bendrauti su R. V., kalbėjo su juo apie atsakomybę, tada įsitraukė A. Ą. A., nes buvo aiškiai pasakyta, jog teisėtų būdų nėra. Taigi, reikėjo mažiausią blogybę pasirinkti. VPĮ yra nurodyta, kad tik dėl gamtos stichijų gali daryti skubų pirkimą, taigi, buvo įsprausti į kampą (8 t., b. l. 93–94, 96–97; 10 t., b. l. 1–3); liudytojas Ž. V. parodė, kad R. V. išsakė poziciją, jog esamas biudžetas nepakankamas, kad jį reikia ženkliai didinti, nes tokiai informacijos sklaidai, kaip buvo aptarta susirinkimų, pasitarimų metu, pinigų, skirtų informavimui, neužteks. R. V. sakė, kad reikės UAB A valdybos sprendimo didinti biudžetą komunikacijos priemonėms. Kiek prisimena, biudžetas buvo prašomas didinti ženkliai. Jam nėra žinoma, kokie asmeniniai motyvai R. V. buvo svarbūs priimant sprendimus dėl pinigų panaudojimo, dėl viešojo pirkimo organizavimo (8 t., b. l. 155–158); liudytojas A. Ą. A. parodė, kad R. V. kreipėsi dėl viešojo pirkimo atlikimo problemos, nes buvo labai trumpas laikas, reikėjo praeiti visas procedūras. R. V. ieškojo legalios išeities (10 t., b. l. 144–145); liudytojas A. S. parodė, kad jis prisimena R. V. poziciją, kad jis viską darys tik laikantis įstatymų. Kiek pamena, su R. V. buvo kalbama, kad turi būti naudojamos tos pačios organizacinės priemonės, ta pati agentūra, kanalai, per kuriuos jau buvo viešinama (8 t., b. l. 164–165; 10 t., b. l. 73–74). Taip pat liudytoja A. M., rengusi 2012 m. rugsėjo 3 d. sutarties Nr. MIS_2012-67 teisinę dalį, parodė, kad R. V. jai nedavė jokių nurodymų (8 t., b. l. 113), liudytojas D. K. parodė, kad R. V. jam asmeniškai jokių specialių nurodymų dėl biudžeto dydžio nedavė. Nurodymų dėl UAB B išrašytų PVM sąskaitų - faktūrų apmokėjimo R. V., G. K., S. B. ar kiti asmenys jam nedavė (8 t., b. l. 119); liudytojas A. D. parodė, kad jam niekas nedavė nurodymo įkalbėti ar kitaip paveikti valdybos narius pritarti 4 000 000 Lt komunikacijos biudžeto rezervo padidinimui (8 t., b. l. 142–144); liudytojas Š. A. parodė, kad R. V. sakė, jog vyksta intensyvūs darbai, jiems atlikti yra trumpas laiko grafikas, darbus reikia pabaigti iki referendumo (8 t., b. l. 134–135); liudytojas K. Š. parodė, kad nepamena, ar rugsėjo mėnesį dėl viešojo pirkimo atlikimo valdyboje formaliai buvo svarstoma, bet neformaliai buvo kalbama dėl terminų glaustumo ir per kiek greitai galima tai įvykdyti nepažeidžiant įstatymų (10 t., b. l. 45). Liudytojas A. V. parodė, kad UAB A strateginis tikslas buvo įgyvendinti šį projektą visomis prasmėmis. Šis projektas buvo labai reikalingas ir svarbus (10 t., b. l. 103).

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nors BK 228 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nekvalifikuotas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas valstybės tarnyboje (priešingai nei aptariamo straipsnio 2 dalyje) ir turtinės ar kitokios asmeninės naudos požymio nustatymas nėra privalomas, vertinant R. V. kaltės turinį būtina pabrėžti, kad BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas taip pat nebūna padaromas kaltininkui neturint jokių tikslų, paskatų ar motyvų. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad negyvenimiška ir teismų praktikoje nesutinkama tokia hipotetinė situacija, kad veiksnus valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo), atsidūręs tarnyboje, šiaip be jokio prašymo, motyvo, priežasties, asmeninio intereso nuspręstų tyčia jam suteiktas teises, pareigas ar įgaliojimus panaudoti priešingai tarnybos interesams. Pati šio nusikaltimo valstybės tarnybai (piktnaudžiavimo) esmė yra tyčinis neteisėtas kitų asmenų interesų tenkinimas, priešingai įstatymo reikalavimams panaudojant tarnybinę padėtį ir suteiktus įgaliojimus. Tai paprastai būna neteisėto piktnaudžiavimo užsakovų interesais kaltininko vykdomas tarnybos galimybių panaudojimas ar nepanaudojimas jiems reikalingam tikslui ar naudai pasiekti dėl kurio tam tikros naudos gauna ir kaltininkas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-489/2022).

25. Įvertinus išdėstytus liudytojų parodymus ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo manyti, kad R. V. asmeniniai interesai dominavo viešųjų interesų atžvilgiu ir kad apeliantas siekė naudos. Paskelbtas referendumas pakeitė vykdomo atominės elektrinės projekto eigą, šio projekto vystymo spartą, atitinkamai padidinant teikiamų paslaugų poreikį, dėl ko buvo viršyta 2012 m. rugsėjo 3 d. sutartyje Nr. MIS-2012-67 numatyta suma – 1 200 000 Lt ir UAB B sumokėtos papildomos piniginės lėšos. Kaip jau minėta šiame nuosprendyje, prieš pasirašant sutartį R. V. elgesys atitiko VPĮ nuostatas, viešajam pirkimui būtini veiksmai buvo atlikti, pasirašyti įsakymai, sudaryta viešųjų pirkimų komisija, kuri priėmė reikiamus sprendimus ir pan. Be to, liudytojas M. B. parodė, kad jis R. V. nurodymu koregavo sutarties nuostatas, t. y. nuostatas dėl sutarties negaliojimo viršijus joje numatytą kainą (8 t., b. l. 90). Tai parodo, jog R. V., pasirašydamas sutartį, neturėjo siekio viršyti 1 200 000 Lt sumos, priešingai, sutartis tokiu atveju turėjo tapti negaliojanti. Liudytojas M. A. (UAB B direktorius, akcininkas) parodė, kad jei perkančiajai organizacijai atrodo, kad galima suteikti paslaugą už 100 Eur, tai nereiškia, kad vėliau neprireiks 200 Eur, o situacija susiklostė tokia, kad prasidėjus projektui perkančiajai organizacijai staiga paaiškėjo, kad biudžetas buvo per mažas ir kad paslaugų reikia daugiau. Jei teisingai pamena, buvo pasirašytas papildomas susitarimas, sutarties priedas su referencija į pirkimų dokumentus arba į VPĮ buvo numatytas papildomas paslaugų pirkimas už papildomą biudžetą (11 t., b. l. 21). Taigi, VPĮ nuostatų nepaisymą lėmė būtent paskelbtas referendumas, kurio pasiruošimui buvo likę labai mažai laiko, atsižvelgiant į projekto mastą, o projekto viešinimas visuomenei turėjo būti iš tiesų intensyvus. Dėl Lietuvos Respublikos Seimo sprendimo 2012 metų spalio mėnesį organizuoti referendumą dėl A statybos Lietuvoje aptariamo projekto vystymo sparta pakito kardinaliai, tai patvirtino įvairias pareigas UAB A ir UAB B užimantys darbuotojai, t. y. nuo valdybos narių iki atitinkamų skyrių direktorių, teisininkų, finansininkų ir pan.

26. Įvertintina ir tai, kad ne vienas liudytojas pabrėžė, kad R. V. ieškojo teisėtų būdų per trumpą laikotarpį viešinti projektą visuomenei. Apeliantas ne kartą konsultavosi su įvairių sričių UAB A darbuotojais (teisininkais, finansininkais, kt.), paskyrė atitinkamus darbuotojus atlikti papildomas funkcijas, kas padėtų išsamiai atskleisti susidariusią situaciją, jos sprendimo būdus. Taip pat R. V. nevertė nusižengti jam pavaldžių darbuotojų, nors apie reikalingumą įsigyti papildomas paslaugas kalbėjo ir jie. Šiame kontekste būtina akcentuoti S. B. 2012 m. rugsėjo 17 d. tarnybinį pranešimą R. V., kuriame S. B. be kitų aplinkybių nurodė, kad būtina iki 2012 m. spalio 14 d. visuomenę informuoti apie A projektą; kad komunikacijos detalus planas gali būti įvykdytas tik viršijus sutartyje numatytą sumą, o dėl laiko stokos atlikti naujo paslaugų pirkimo nėra galimybės (7 t., b. l. 167). Iš UAB A įstatų, 2011 m. vasario 11 d. įregistruotų Juridinių asmenų registre, UAB A generalinio direktoriaus pareigybės nuostatų matyti, jog generalinis direktorius įgyvendina bendrovės veiklos tikslus (2 t., b. l. 169; 3 t., b. l. 3). UAB A veiklos reglamente taip pat nurodyta, kad generalinis direktorius atsakingas už bendrovės ūkinės veiklos, tikslų ir uždavinių tinkamą vykdymą (3 t., b. l. 7). Iš to matyti, kad R. V., kaip UAB A generalinio direktoriaus, viena iš pareigų yra būtent bendrovės veiklos tikslų įgyvendinimas, o tai dar labiau atskleidžia jo siekį veiksmingai įgyvendinti projekto viešinimą, o ne savo ar kitų asmenų poreikius.

27. Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas Viešųjų pirkimų tarnybos specialistas E. M., kuris surašė 2013 m. vasario 7 d. išvadą. Liudytojas parodė, kad 4,3 mln. Lt suma buvo sumokėta neatliekant viešojo pirkimo procedūrų. Tam, kad tęsti paslaugų iš UAB B pirkimą, turėjo būti atliktas naujas atviras konkursas. Tuo pačiu liudytojas nurodė, kad UAB A vadovas, darbuotojai nebūtų spėję atlikti atskiro atviro konkurso iki referendumo (11 t., b. l. 30–33). Iš šių parodymų ir pirmiau aptartų duomenų matyti, kad norint pasiekti tikslą – efektyviai viešinti A projektą visuomenei, negalėjo būti organizuojamas naujas konkursas dėl laiko stokos, kas turėjo įtakos R. V. priimti sprendimą nesilaikant VPĮ nustatytų procedūrų išnaudoti iš bendrovės komunikacijos biudžeto rezervo 3 127 625 Lt viešųjų ryšių paslaugoms apmokėti, nesant šių paslaugų teikimo sutarties. Pastebėtina, kad liudytojas A. S. parodė, jog buvo kalbama, kad turi būti naudojamos tos pačios organizacinės priemonės, ta pati agentūra, kanalai, per kuriuos jau buvo viešinama, o specialistas E. M. parodė, kad iš UAB A jam sakė, kad jie gerai pažįsta UAB B, kad ji nekėlė abejonių, tačiau nebuvo atliktos privalomos procedūros. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti, kad minėti išoriniai faktoriai lėmė tai, jog naujas atviras konkursas nebuvo paskelbtas. Be kita ko, specialistas atliko grynai dokumentinį tyrimą, t. y. išvadoje konstatuoti pažeidimai, su kuriais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, tačiau tai nepadeda atskleisti R. V. kaltės turinio. Tas pats pasakytina ir apie Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi paskirtą kompleksinę apskaitos ir finansų ir turto (verslo) vertinimo ekspertizę, kurioje taip pat konstatuoti tik padaryti pažeidimai (paslaugų, įkainių neatitikimas). Iš byloje esančių įrodymų, be kita ko, matyti, kad UAB A valdybos posėdyje nutarta patvirtinti UAB A 2012 metų veiklos biudžeto pakeitimo projektą, numatant 4 000 000 Lt komunikacijos biudžeto rezervą komunikacijos priemonėms įgyvendinti (2012 m. rugpjūčio 21 d. protokolas) (3 t., b. l. 30), o 2012 m. rugsėjo 14 d. UAB A valdybos posėdžio protokole užfiksuota, kad valdyba, vadovaudamasi 2012 m. rugpjūčio 21 d. protokolu, nutarė pritarti komunikacijos biudžeto rezervo panaudojimui pagal pateiktą Komunikacijos priemonių planą (3 t., b. l. 39). Taigi, nors 2012 m. rugsėjo 3 d. sutartyje Nr. MIS-2012-67 numatyta suma – 1 200 000 Lt buvo viršyta, UAB A valdybos narių buvo patvirtintas 4 000 000 Lt biudžetas komunikacijai.

28. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų tai, jog R. V. sau ar kitiems asmenims siekė gauti vienokios ar kitokios naudos. Apeliantas, užimdamas generalinio direktoriaus pareigas UAB A, prisiimdamas jam priskirtus įsipareigojimus, atsižvelgiant į susiklosčiusią politinę, ekonominę situaciją šalyje ir valstybės strateginius uždavinius, turėjo tikslą per trumpą laikotarpį viešinti aptariamą projektą tam, kad visuomenė referendumo metu balsuotų už atominės elektrinės statybą Lietuvoje. Kitų siekių, paskatų ar paslėptų motyvų apeliacinės instancijos teismas šioje byloje neįžvelgia. Atitinkamai piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi kaip nusikalstamos veikos koncepcija baudžiamojoje teisėje suponuoja išvadą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo veikia priešingais tarnybai interesais dėl korupcinių ar kitų panašių paskatų, rodančių akivaizdų nesąžiningumą atliekant tarnybines pareigas. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie kokį nors R. V. suinteresuotumą veikti priešingais tarnybai tikslais.

29. Pirmosios instancijos teismas konstatavo būtinąjį BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą subjektyvųjį veikos požymį – tyčinę kaltę. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nepaneigta R. V. versija, kad jis pirkdamas papildomas viešinimo paslaugas siekė atominės elektrinės projekto įgyvendinimo, įmonės valdybos pritarimu veikdamas įmonės akcininko ( valstybės) interesais įgyvendinant strateginį valstybės projektą, kad nenumatė didelės žalos kilimo galimybių. Vertinant R. V. atliktų jau aptartų veiksmų pobūdį, intensyvumą, motyvus, kurie juos lėmė bei šių veiksmų pasekmes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. V. veiksmuose būtinojo BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto sudėties požymio – kaltės, nėra. Byloje nenustatyta, kad R. V. sąmoningai siekė veikti priešingai tarnybos interesais, numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti pasekmės – didelė žala valstybei, ir kas jis tokių pasekmių norėjo (tiesioginė tyčia).

Dėl didelės turtinės žalos požymio

30. Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, kad R. V. savo veiksmais padarė didelę 905 822,83 Eur turtinę žalą valstybei, o konstatuodamas didelės turtinės žalos padarymą teismas suabsoliutino buhalterinę suteiktų paslaugų ir darbų vertę. Šie apeliacinio skundo argumentai pagrįsti.

31. Nustatant didelės turtinės žalos požymį šios kategorijos bylose būtina įsitikinti padarytos žalos tikrumu, t. y. įvertinti ne vien tik galimai ekonomiškai nepagrįsto ar nelogiško sandorio sumą, bet ir objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar BK 228 straipsnyje nurodyti subjektai (valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo) patyrė realią žalą dėl valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veiksmų, jei taip, kokio dydžio ši žala yra. Žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas įrodinėjamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tais atvejais, kai veikos kvalifikavimas susijęs su galimai padarytos turtinės žalos dydžiu, turi būti apskaičiuotas ir nustatytas realus turtinės žalos dydis. Vertinant turtinės žalos tikrumą, atsižvelgtina į visumą objektyvių veikos padarymo aplinkybių, be kita ko, į tai, kaip buvo panaudotas turtas, kieno interesais veikė asmuo, koks padarytų pažeidimų pobūdis, mastas. Tokiu atveju tik išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas sudaro galimybes padaryti išvadą, ar piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas minėtiems subjektams iš tiesų sukėlė didelę turtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2021).

32. Pareikštame R. V. kaltinime nurodoma, jog jis tyčia piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, neteisėtai nurodė apmokėti už suteiktas 3 127 625,08 Lt (su PVM) (905 822,83 Eur) vertės paslaugas, dėl to valstybė, kaip UAB A akcininkė, patyrė 3 127 625,08 Lt (su PVM) (905 822,83 Eur) turtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nustatytos 2012 m. rugsėjo 3 d. sumos viršijimas, perkančiajai organizacijai papildomas paslaugas įgyjant be viešojo pirkimo, reiškia žalos darymą BK 228 straipsnio prasme, nes R. V. vadovaujama UAB A, tik vykdydama viešojo pirkimo konkursą VPĮ nustatyta tvarka, galėjo įsigyti 2012-09-03 sutartyje numatytą sumą viršijančias paslaugas. Neteisėtai gautos paslaugos, už kurias buvo sumokėta, pažeidžiant imperatyvias VPĮ normas, laikytinos turtine žala, nes jas buvo galima įsigyti ir už jas apmokėti tik viešojo pirkimo būdu, todėl UAB „A“ generalinio direktoriaus neteisėti veiksmai, kai tyčia, nesilaikant VPĮ reikalavimų, buvo už didelę pinigų sumą, žymiai viršijančią teismų praktikoje nustatytą didelės turtinės žalos dydį – 250 MGL – įsigyjamos paslaugos iš savo nuožiūra pasirinkto paslaugų teikėjo, valstybei, kaip įmonės akcininkei, padarė didelę turtinę žalą, nes UAB A be sutarties UAB B sumokėjo 3 127 625,08 Lt (su PVM) (905 822,83 eurų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje priimtoje nutartyje nurodė, kad teismai turtinės žalos padarymą nustatė įvertinę tik R. V. padarytus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, tačiau atskirai nenustatinėjo ir nevertino, kokia reali turtinė žala (tiesioginiai nuostoliai, turėtos išlaidos; negauta nauda ar negautos pajamos) buvo padaryta valstybei (kasacinė nutartis 2K-P-59-495/2021)).

33. Spręsdama, ar apelianto R. V. veiksmais buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei, teisėjų kolegija įvertina tokias aplinkybes:

33.1. 2012 m. rugpjūčio 21 d. UAB A valdybos posėdyje nutarta patvirtinti UAB A 2012 metų veiklos biudžeto pakeitimo projektą, numatant 4 000 000 Lt komunikacijos biudžeto rezervą komunikacijos priemonėms įgyvendinti, o valdyba nutarė pritarti komunikacijos biudžeto rezervo panaudojimui pagal pateiktą Komunikacijos priemonių planą. Byloje nustatyta, kad UAB A kaltinime minimą pinigų sumą sumokėjo UAB B (jo samdytiems subrangovams) už realiai atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, kurios buvo susijusios su atominės elektrinės projekto viešinimu, už jas realiai sumokėta iš tam skirto bendrovės biudžeto, pagrindžiant tai dokumentais. Byloje nenustatyta, kad teiktų viešųjų paslaugų paslaugų vertė būtų buvusi ekonomiškai nepagrįsta. Taigi suteiktos paslaugos atitiko jų paskirčiai.

33.2. Paslaugų suteikimo ir priimamų sprendimų laikas. Byloje nustatyta, kad poreikis viešinimo darbams atsirado po Seimo 2012 m. liepos 16 d. sprendimo. Viešąjį pirkimą A inicijavo 2012 m. liepos 4 d. Energetikos Ministerija 2012 m. rugsėjo 13 d. UAB A rašte Nr. (11.9-13) 3-3453 „Dėl informacijos sklaidos“, adresuotame UAB A, nurodė, kad siūlo imtis priemonių tinkamai informuoti Lietuvos piliečius apie A projektą, taigi, likus 20 dienų iki referendumo, suintensyvinti viešinimo darbus (3 t., b. l. 75). 2012 m. rugsėjo 14 d. sušaukiama valdyba, kuri patvirtino rezervo panaudojimą pagal pateiktą Komunikacijos priemonių planą (3 t., b. l. 76-78). Tik patvirtinus planą darbai yra atliekami, išrašomos sąskaitos faktūros. 2022 m. gruodžio 14 d. Ekspertizės aktu Nr. 11-2604(21) nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 25 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. UAB A buvo suteiktos paslaugos pagal pateiktas B PVM sąskaitas faktūras. Pagal bylos duomenis aktuose, PVM sąskaitose faktūrose, kurie datuojami po 2012 m. spalio 14 d., suteiktos paslaugos susiję su iki referendumo buvusiu laikotarpiu, su 2012 m. rugsėjo - spalio mėnesiais, kas fiksuota atitinkamuose dokumentuose (pvz. 1 t., b. l. 134-139). Darytina išvada, kad paslaugų suteikimo laikotarpis iš esmės atitinka laikotarpį iki referendumo.

33.3. Iš S. B. 2012-09-17 tarnybinio pranešimo, adresuoto UAB ,,A“ generaliniam direktoriui R. V., matyti, kad S. B. raštu pranešė, jog Komunikacijos detalusis planas, kuris buvo pateiktas UAB ,,A“ valdybai 2012-09-14 posėdžio metu, gali būti įvykdytas tik viršijus sutarties Nr. MIS_2012-67 apimtį, tačiau Valdybos patvirtintas komunikacijos biudžetas nebus viršijamas. UAB ,,A“ dėl laiko stokos (referendumas įvyks spalio 14 d., tuo tarpu tarptautinis konkursas užtruktų apie 5-6 mėn.) atlikti naujo paslaugos pirkimo negali (t. 7, b. l. 166-167)

33.4. UAB A užsakyti darbai ir paslaugos realiai atliktos UAB B, už jas apmokėta UAB A priklausančiomis lėšomis.

33.5. Civilinis ieškinys nepareikštas. LR Finansų ministerija 2017 m. gegužės 16 d. raštu nurodė, kad civilinio ieškinio byloje nereikš (7 t., b. l. 179-180).

34. Siekiant nustatyti UAB A po 2012 m. rugsėjo 3 d. sutartyje Nr.MIS-2012-67 numatytos sumos išnaudojimo teiktų viešųjų ryšių paslaugų vertę ir jos ekonominį pagrįstumą, byloje Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi buvo paskirta kompleksinė apskaitos ir finansų ir turto (verslo) vertinimo ekspertizė. Atlikus tyrimą pateiktas 2022 m. gruodžio 14 d. ekspertizės aktas Nr. 11-2604(21) (13t., b. l. 45-56), kuriame konstatuoti tik padaryti pažeidimai (paslaugų, įkainių neatitikimas). Pažymėtina ir tai, kad į suformuluotus klausimus atsakyta apskaitos ir finansų teismo eksperto ribose, nes turto (verslo) vertinimo eksperto, kuris atsakytų į nutartyje pateiktus klausimus, surasti nepavyko, taigi, liko nepaneigtos apelianto nurodytos aplinkybės, kad jo veiksmais turtinė žala valstybei nebuvo padaryta.

35. Aptartų duomenų pagrindu darytina išvada, kad šioje byloje nustatyta tik UAB B be sutarties sumokėta pinigų suma už atliktus darbus – 3 127 625,08 Lt (905 822,83Eur) (su PVM), kitokių duomenų, patvirtinančių, kad R. V. savo veiksmais kaltinime nurodomu laikotarpiu padarė valstybei žalą, nurodytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje, nėra. Turtinės žalos faktas, jos dydis, kuris galėtų būti sietinas su R. V. tyčiniais kaltinime nurodytais veiksmais, nenustatytas. Bendrovės lėšų sumokėjimas už realiai atliktas tikslines paslaugas, nors ir pažeidžiant VPĮ nuostatas, savaime nereiškia didelės turtinės žalos padarymo. Vien VPĮ taisyklių pažeidimas neturi būti tiesiogiai siejamas su didelės turtinės žalos požymiu. Spręstina, kad R. V. veiksmuose didelės turtinės žalos požymis nenustatytas.

Dėl didelės neturtinės žalos požymio

36. BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, ji reikalauja padarinių – kaip jau buvo pasakyta anksčiau, turtinės ar neturtinės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Didelės žalos požymio konstatavimas nuosprendyje turi būti motyvuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2014).

37. Kaltinime nurodoma ir R. V. nuteistas už tai, kad savo veiksmais padarė ir didelės neturtinės žalos valstybei, nes būdamas valstybinės reikšmės strateginio objekto UAB A vadovas, duodamas nurodymus sau pavaldiems darbuotojams priimti ir apmokėti dokumentus dėl papildomai teikiamų viešųjų ryšių paslaugų, neturint tam jokio teisinio pagrindo, o šiems tai daryti atsisakius, pats tokius dokumentus vienasmeniškai priimdamas ir patvirtindamas bei finansinius atsiskaitymus vykdančiam asmeniui duodamas nevienkartinius nurodymus tokius dokumentus apmokėti ir taip savo veiksmais užtikrindamas labai didelės sumos 3 127 625,08 Lt niekuo nepagrįstą išmokėjimą, R. V. veikė priešingais UAB A interesais, neracionaliai naudojo jo žinioje esančias lėšas, viešai demonstravo kaltinime nurodomų teisės aktų reikalavimų ignoravimą sau pavaldžių darbuotojų akivaizdoje bei žodžiu reikalaudamas skatino juos elgtis neteisėtai. Piktnaudžiaudamas jam suteiktais įgaliojimais, savo veiksmais R. V. sumenkino UAB A generalinio direktoriaus vardą, šio valstybinės reikšmės juridinio asmens autoritetą.

38. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad R. V. padarė didelės neturtinės žalos valstybei, nes buvo pažeisti kaltinime minimi VPĮ straipsniai, valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos UAB A, kaip valstybės strateginio objekto veiklos principai bei diskredituota tiek valstybė, tiek pats naujos atominės elektrinės projektas. Be kita ko, neturtinės žalos padarymo faktas nuosprendyje siejamas ir su turtinės žalos padarymo faktu, kai be sutarties pervedamos lėšos kelis kartus viršijančios 2012 m. rugsėjo 3 d. sutarties sumą, bei R. V. užimamomis pareigomis, juridinio asmens autoriteto sumenkinimu.

39. Didelės neturtinės žalos požymis negali būti preziumuojamas ar išvedamas iš kitų piktnaudžiavimo sudėties požymių, jis turi būti nustatytas neabejotinų įrodymų visuma. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad R. V. nepadarė didelės neturtinio pobūdžio žalos valstybei. Tokia išvada daroma įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą:

39.1. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nustato pagrindinius valstybės tarnybos principus. Pagrindiniai valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai išvardinti 3 straipsnyje, kuris, be kita ko, įtvirtina: 1) lojalumo valstybei principą (veikti valstybės interesais, nepažeisti jos konstitucinės santvarkos, prireikus imtis visų teisėtų veiksmų, reikalingų šiai santvarkai apsaugoti)2) nesavanaudiškumo principą (pareiga naudoti patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, einant pareigas nesiekti naudos sau ar kitiems asmenims; tarnauti išimtinai visuomenės interesams; 3) pagarbos žmogui ir valstybei principą (pareiga gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus). Byloje nenustatyta, kad R. V. šiuos principus būtų pažeidęs.

39.2. 2012 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą Nr. XI-2085“ Dėl koncesijos suteikimo ir Lietuvos Respublikos esminių turtinių įsipareigojimų prisiėmimo (duomenys neskelbtini)) elektrinės projekte“, kuriuo Lietuvos Respublikos Seimas pritarė koncesijos suteikimui projekto įgyvendinimo bendrovei (duomenys neskelbtini) projekte. Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. birželio 26 d. priėmė nutarimą Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtinta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija. Pagal kurią Lietuvos energetikos tikslas – Lietuvos valstybės, jos gyventojų ir verslo energetikos poreikių užtikrinimas. Buvo atnaujinta Strategija, nustatyti pagrindiniai valstybės energetikos sektoriaus politikos tikslai, kryptys, jų įgyvendinimo uždaviniai iki 2030 metų ir vizija iki 2050 metų. Strateginis valstybės tikslas elektros energetikos srityje – Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema. Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. birželio mėnesį priėmė teisinius aktus, kuriais A projektą nusprendė laikyti strateginiu valstybės tikslu. 2012 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Seimo nutarimo „Dėl referendumo paskelbimo dėl atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje“ projektui, kuriuo nutarta paskelbti patariamąjį referendumą dėl naujos atominės elektrinės (AE) statybos Lietuvoje; nutarta referendumą vykdyti kartu su rinkimais į Seimą, t. y. 2012 m. spalio 14 d. Taigi, strateginis valstybės tikslas buvo užtikrinti nacionalinį saugumą ir savarankiškai apsirūpinti elektros energija, užsitikrinti šalies energetinį nepriklausomumą. UAB A 100 procentų valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų patikėjimo teise valdė, naudojo ir disponavo Lietuvos Respublikos Finansų ministerija. Viešųjų ryšių paslaugomis buvo siekiama iki referendumo tęsti ir intensyvinti A projekto viešinimo darbus, o viešųjų ryšių paslaugų rezultatai buvo nukreipti į siekiamus tikslus.

39.3. Šiuo atveju būtent priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas dėl referendumo paskelbimo lėmė, kad susiklostė ypatingos skubos aplinkybės, susijusios su projekto viešinimu, kurios, kaip nustatyta byloje jau aptartais duomenimis, turėjo įtakos R. V. veiksmams, o tuo pačiu ir VPĮ pažeidimų padarymui.

39.4. Nors R. V. padaryti VPĮ pažeidimai yra grubūs, tačiau minėti pažeidimai negali būti vertinami atsietai nuo kitų byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių. Nustatyta, kad R. V. kaltinime nurodytus veiksmus, padarytus VPĮ pažeidimus lėmė jo siekis įgyvendinti valstybės siekiamus tikslus, jos strateginius projektus, atsižvelgiant į tuometinę Lietuvos politinę, ekonominę situaciją, kad būtų užtikrintas energetinis savarankiškumas ir nepriklausomumas. Atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus R. V. nesiekė veikti priešingai tarnybos interesams, o siekė padėti įgyvendinti keliamą strateginį valstybės tikslą A projekto realizavimą. Be kita ko, nenustatyta, kad jo veiksmams būtų būdingas korupcinis pobūdis, savanaudiški tikslai, nenustatyta, kad jais būtų siekiama pasipelnyti. Bylos duomenimis, viešųjų ryšių paslaugos buvo realiai suteiktos, už jas atsiskaityta iš UAB A biudžeto rezervo lėšų komunikacijai, esant valdybos patvirtinimui dėl rezervo panaudojimo pagal pateiktą Komunikacijos priemonių planą. Byloje nenustatyta ir tai, kad suteiktų paslaugų kaina būtų aiškiai per aukšta.

40. Įvertinus aptartas aplinkybes ir tai, kad nenustatyta, kad R. V. veiksmais buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei, kad jo veiksmuose buvo tyčia piktnaudžiauti tarnyba, teisėjų kolegija sprendžia, kad didelės neturtinės žalos požymis neįrodytas ir nustatytas formaliai. Pažymėtina tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas arba netinkamai atlikdamas savo pareigas, visada diskredituoja savo vardą, tačiau ne bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei ar juridiniam, fiziniam asmeniui. Minėta, kad tyčia padaryti R. V. veiksmai neįrodyti. Apeliantas nurodo, kad neturtinės žalos požymis atsirado tik prokurorui pakeitus kaltinimą ir dėl šio požymio įrodymai teisme nebuvo tirti. Vis tik nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais (rašytinė bylos medžiaga, liudytojų parodymai, kaltinamojo parodymai), o apelianto atžvilgiu priimant išteisinamąjį nuosprendį, šie skundo argumentai plačiau neaptariami.

41. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad R. V. veiksmais buvo padaryta didelės turtinės ir neturtinės žalos valstybei. Nenustačius būtino Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalies numatyto sudėties požymio – didelės žalos, nenustačius kaltės, R. V. išteisintinas, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Tenkinti R. V. apeliacinį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – R. V. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: paketą Nr. 1, kuriame yra 2012-09-03 sutartis Nr. MIS_2012-67 (originalas), užklijuota plomba Nr. 002548, pateikta UAB „B HILL+KNOWLTON 2015-02-09 raštu Nr. 150209/01 (t. 5, b. l. 2-6); paketą Nr. 2, kuriame yra 2012-09-03 sutartis Nr. MIS_2012-67, sąskaitos-faktūros, atliktų darbų perdavimo priėmimo aktai (originalai), užklijuota plomba Nr. 002546, pateiktą UAB ,,C" 2013-09-11 raštu Nr. S_2013-340 (2t., b. l. 2-4) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini juos pateikusioms įmonėms (BPK 94 straipsnio 5 dalis).

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Audrius CininasJurgita MačionytėNida Vigelienė