Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.1; 2.3.2.2.13; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2024 m. kovo 5 d.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotai atstovei E. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje.

E. (E.) S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, miręs (duomenys neskelbtini)

Buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

J. M. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2023 m. gruodžio 2 d., apie 18.00 val., būdamas viešbučio ,, (duomenys neskelbtini)“ kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), tuo metu kai E. S. abiejų rankų kumščiais sudavė nukentėjusiajam Ž. S. ne mažiau kaip penkis kartus į veidą, galvos sritį, nugarą, rankas, J. M. vieną kartą koja spyrė Ž. S. į kairįjį šoną ir vieną kartą į nugaros sritį – mentę, po ko, sudavė ne mažiau, kaip 5 smūgius rankų kumščiais į kepenis ir į galvos sritį, o E. S. rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į galvą, rankas, kairįjį šoną, tokiu būdu, jo (J. M.) bei E. S., tyčiniais smurtiniais veiksmais – Ž. S. padaryta ne mažiau kaip vienuolika trauminių poveikių pasireiškusių poodinėmis kraujosruvomis galvos plaukuotoje dalyje, veide, kairėje rankoje, krūtinės ląstos kairėje pusėje, muštine žaizda viršutinėje lūpoje t., y. nežymiai sutrikdė Ž. S. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

J. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

E. S. buvo kaltinamas tuo, kad panaudodamas fizinį smurtą bei peilį pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2023 m. gruodžio 2 d. apie 18.00 val., būdamas viešbučio ,, (duomenys neskelbtini)“ koridoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su J. M., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, keturis kartus koja spyrė nukentėjusiajam Ž. S. į galvą, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo metu kai Ž. S. užėjus į Viešbučio ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kambarį, jis (E. S.) abiejų rankų kumščiais sudavė nukentėjusiajam Ž. S. ne mažiau kaip penkis kartus į veidą, galvos sritį, nugarą, rankas, po to J. M. vieną kartą koja spyrė Ž. S. į kairįjį šoną ir vieną kartą į nugaros sritį - mentę, po ko, veikdami kartu su J. M. rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip dešimt kartų į galvą, rankas, kairįjį šoną, po to jis (E. S.), dešinėje rankoje laikydamas peilį, grasino jį panaudoti - padurti, reikalavo atiduoti vertingus daiktus, iš nukentėjusiojo kelnių kišenės ištraukė 350 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,Iphone 11“ bei 20 Eur vertės dirbtinės odos piniginę su Ž. S. vardu išduota asmens tapatybės kortele, „(duomenys neskelbtini)“ banko kortele, tokiu būdu, veikdami kartu su J. M., tyčiniais smurtiniais veiksmais - ne mažiau kaip vienuolikos trauminių poveikių nukentėjusiajam Ž. S. padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis galvos plaukuotoje dalyje, veide, kairėje rankoje, krūtinės ląstos kairėje pusėje, muštine žaizda viršutinėje lūpoje bei sukeldamas jam fizinį skausmą, pagrobė Ž. S. priklausantį bendros 370 Eur vertės turtą.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis J. M. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad sužalojo nukentėjusįjį jį mušdamas, bet jo daiktų negrobė. Paaiškino, kad Su E. S. buvo draugai, prieš (duomenys neskelbtini) susipažino (duomenys neskelbtini) aikštėje. Įvykis įvyko gruodžio 2 d. vakare apie 7-8 val., tiksliai neprisimena. Į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“ įvykio vakarą atvyko, nes jį pakvietė draugas V. kartu praleisti laiko, pasilinksminti. Iš V. gavo pranešimą į kurį viešbučio kambarį turėtų eiti. Jis vienas ėjo viešbučio kambarį. Į viešbutį jis atvyko vienas. Kai atvyko į viešbučio kambarį, kambaryje jau buvo 3-4 žmonės. Vėliau atvyko E. S., prieš jį dar atvyko E. Buvo su E. S. išėję pirkti alkoholio. Iš kitų asmenų buvusių viešbučio kambaryje pažinojo tik E. S. ir V. Nukentėjusiojo Ž. S. nepažinojo. Konfliktas įvyko dėl to, jog Ž. S. paviešino „Telegram“ draugo (E. S.) ir jis labai supyko, dėl to įsiplieskė ir pradėjo mušti Ž. S. Iš pradžių E. S. rėkė ant Ž. S., vėliau prasidėjo fiziniai veiksmai. Pirmas muštis pradėjo E. S. Jis pats konflikto pradžioje nesimušė. Pamatęs E. S. veiksmus prieš Ž. S. nusprendė prisijungti, sudavė jam porą smūgių, išėjo į koridorių, dar porą smūgių sudavė ir nuėjo į viešbučio kambarį. Nežino, kodėl irgi pradėjo mušti nukentėjusįjį, galbūt buvo alkoholio poveikis. Prie konflikto prisijungė po kelių minučių nuo jo pradžios. Įvykio metu buvo išgėręs 3-4 skardines alaus. Atsimena, jog Ž. S. spyrė porą kartų, sudavė į kepenis taip pat sudavė į galvos sritį. Į kepenis sudavė iš rankos. Metus lankė bokso treniruotes, todėl žino, jog trenkė Ž. S. į kepenis. Ž. S. pagrinde mušė viešbučio kambaryje, vėliau jie nuvažiavo liftu ir nebematė, kas vyko, jis parėjo į kambarį. E. S. nuvažiavo liftu į pirmą aukštą ir nežino, kas ten toliau vyko. Nelietė iš Ž. S. pavogtos piniginės ir telefono, apie pagrobtus daiktus nieko nežinojo. Girdėjo, jog E. S. kažką iš Ž. S. paėmė ir sudaužė telefoną. Nebuvo susitaręs kažko daryti Ž. S., viskas įvyko spontaniškai. Nebuvo išankstinio susitarimo, nei mušti, nei paimti daiktus. Buvo Ž. S. prašymai liautis, nustoti, bet E. S. jų nepaisė. Nelabai pamena į kurią Ž. S. kūno dalį spyrė su koja. Dar Ž. S. sudavė 5 smūgius į kepenis ir į galvos sritį. Ant Ž. S. kraujo nematė. Nematė jokių savo smūgių padarytų ženklų ant nukentėjusiojo po to, kai jam sudavė. Sužalojimus pamatė, jau po E. S. suduotų smūgių. Apie Ž. S. daiktų paėmimą sužinojo iš E. S. merginos, jau po to, kai E. S. buvo išvežtas. Po įvykio neatsiprašė, neturi Ž. S. kontaktų, neturėjo galimybės jį susirasti. Jam buvo taikomas gydymas nuo (duomenys neskelbtini). Dabar (duomenys neskelbtini). Savo veiksmus vertina negerai, mano, jog yra verta atsiprašyti nukentėjusio nors ir dabar teismo posėdžio metu. Šiuo metu asmeninių pajamų neturi. Mano, jog reikėtų atlyginti 500-600 Eur neturtinės žalos. Norėtų atsipašyti, labai gailisi.

Nukentėjusysis Ž. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad draugas papasakojo apie viešbučio kambaryje vyksiantį vakarėlį, bet patį kambarį išsinuomojo E. buvusi draugo K. panelė, kadangi jai jau buvo (duomenys neskelbtini) metų. Atėjo su dviem draugais D. ir N. Prisijungė prie K. ir nuvyko į viešbučio kambarį. Be E. ir K., kambaryje pažino dar M. E. S. merginą. Kai atėjo į kambarį pamatė tuščias skardines ant stalo. Po to grįžo E. S. su J. ir V., atsinešė bajorų degtinės, supakuotus 4 alaus. Jie kambaryje trise vartojo alkoholį. Pamatęs, kaip trijulė bendrauja nusprendė išeiti. Buvo negera nuojauta, nes jie atėjo, atsisėdo, pradėjo keiktis, kažką kalbėtis ir jam pasirodė, kad kažkas bus negerai. Kai norėjo išeiti iš kambario prasidėjo konfliktas, kuri pradėjo E. S. Jis taip pat atsistojo ir pradėjo eiti link durų ir išgirdo už savo nugaros sakinį „kodėl tu keli mano fotografijas į telegramą ir viešini mano informaciją“. Jis atsisuko ir į jį iškarto atėjo smūgis, tada E. S. pradėjo jį daužyti, jis atsitraukė kokius 2 žingsnius. Kai E. S. atsitraukė 1-2 žingsnius iš kairės pusės jį puolė J. M., spyrė iš kojos į šoną. Tada smūgis su ranka ir vėl smūgis su koja, vėliau abu jį pradėjo mušti. Pagrindinis mušimas vyko kambaryje. Po kiek laiko J. M. atsitraukė, jo draugas K. E. S. nuo jo nustūmė. Jis išėjo iš kambario, pradėjo autis batus ir E. S. pradėjo jį daužyti koridoriuje prie kamerų, nepamena ar J. M. koridoriuje jam kažką darė. Jis išėjo iš kambario, užsidėjo batus ir suprato, jog neturi savo striukės. Grįžo atgal į kambarį pasiimti striukės, kai bandė pasiimti striukę E. S. uždarė duris, išsitraukęs peilį paprašė jo atiduoti jam savo vertingus daiktus. Nežino ar peilis buvo atlenktas. Savavališkai iš jo dešinės kišenės išsitraukė telefoną taip pat jo džemperio kišenėje buvo kolonėlė, tai ją irgi bandė ištraukti, bet jis jo ranką numušė ir nedavė jos pasiimti. Negali tiksliai pasakyti, kuriuo metu dingo jo piniginė. Gal E. S. ją išsitraukė, kai jis buvo išėjęs iš kambario užsidėti batų. Tada jis atrakino kambario duris ir pasakė „eik iš čia“. J. M. buvo po mušimo arčiau lovų, galbūt jis net nematė, kaip E. S. išsitraukė peilį, grasino ir paėmė jo telefoną, bet galėjo girdėti, nes E. S. pakankamai garsiai šnekėjo. J. M. pats kažkokių veiksmų neatliko, kai buvo grobiami daiktai, neprašė jo telefono. E. S. išsakyti priekaištai, jog neva jis paviešino jo informaciją yra netiesa. Mano, kad mušimas buvo dėl viešinimo, kurio nebuvo, o ne dėl iš anksto J. M. ir E. S. susitarus jį apvogti.

Vėliau būnant pirmame viešbučio aukšte E. S. išeidamas į lauką pasakė „sakyk koks telefono kodas ir išeik į lauką išsiaiškinsim“. Jis kodo nepasakė. Turbūt todėl E. S. sudaužė jo telefoną, tačiau nematė, kaip E. S. daužė telefoną. Kadangi matė, jog šis turi peilį, tai neturėjo noro eiti į lauką, suprato, jog gali blogai baigtis. Todėl jis palaukė, jog kas nors iš suaugusių žmonių išeitų iš savo kambario ir prašyti, kad iškviestų pagalbą. Prašė vyro ir moters iškviesti pagalbą, jie atsakė, jog labai skuba, bet pasakė eiti į administraciją. Administracija iškvietė jam pagalbą.

Mušimo pasekmės – padaryti kūno sužalojimai. Buvo sužalota akis, atsirado nemaža mėlynė. Po akimi rausvas, didelis bumbulas, skaudėjo nugarą, šonus, vidinis, fizinis skausmas, buvo praskelta lūpa buvo nemažai prasivėrusi. J. M. padarė daugiausiai sužalojimų, nes tie nugaros skausmai buvo didžiausi. Nugara labiausiai skaudėjo, sunkoka su kuprine buvo vaikščioti į mokyklą. Nugarą sumušė J. M., pirmi jo smūgiai buvo koja į nugarą ir kairį šoną. Sunku pasakyti, kas sužeidė akį ir lūpą, nes smūgiai ėjo iš visų pusių. Lūpos nesiuvo, ji užgijo po 2 savaičių, mėlynė po akimi užgijo po 12-13 dienų. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą. Po įvykio buvo pilna burna kraujo. Patalpose irgi buvo kraujo, ant sienų taip pat buvo kraujo. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai paklausė ar jis norėtų vykti į ligoninę, nenorėjo vykti, nes norėjo išsiaiškinti visą situaciją apie įvykį. Palaiko civilinį ieškinį, nes atsirado bijojimas išeiti į lauką, galvojimas kas bus lauke. Po įvykio labai sutriko miegojimas, negali užmigti. Tėtis pasakojo, kad šneka miego metu apie įvykį. Jį šis įvykis smarkiai paveikė psichologiškai, po įvykio stengiasi mažinti artimų žmonių ratą, nežino kuo gali pasitikėti. Palaiko tą civilinio ieškinio dalį susijusią su telefonu ir pinigine. Prašo materialinę ieškinio dalį išieškoti iš J. M. Šis įvykis turėjo įtakos mokslams, vis sukosi mintyse ir neleido susikaupti mokslams. Dabar geria (duomenys neskelbtini) vaistus, jog galėtų užmigti. Dėl gydymo išlaidų nepatyrė.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl baudžiamųjų nusižengimų ir nusikaltimų padarymo kaltinamasis, jo gynėja bei prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo J. M. prisipažinimo, jo padarytas nusikalstamas veikas įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2023 m. gruodžio 3 d. įtariamojo apklausos protokole E. S. nurodė, kad įtariamojo teisės jam išaiškintos, jas suprato. Įtariamojo teisių priedas jam įteiktas. Lietuvių kalbą supranta, vertėjas nereikalingas. Gynėjo nepageidauja. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas Su pranešimu apie įtarimą jis susipažino, jį perskaitė. Kuo yra įtariamas supranta. Savo kaltę dėl šio įvykio pripažįsta pilnai. Sutinka duoti parodymus apie įvykį. Paaiškina, kad nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo mama. Yra (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio 2 d. apie 17.00 val. jam paskambino draugas V. M., kuris pakvietė jį ateiti į viešbutį ,, (duomenys neskelbtini)“, kuris žinojo, kad randasi (duomenys neskelbtini). Nuėjo ten vienas. V. jam pasakė ateiti į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Kai ten atėjo kambaryje jau buvo V. su draugais - J. M., E., kurios pavardės jis nežino ir jos draugas, kuris prisistatė vardu G., kurio taip pat nepažįsta. E. pavardės nežino, ją yra matęs iki įvykio kelis kartus. Kai atėjo pastebėjo, kad jie uostė narkotines medžiagas ir gėrė alų. Jis su jais kartu nei narkotinių medžiagų, nei alkoholinių gėrimų nevartojo. Su savimi neturėjo narkotinių medžiagų. Pabuvęs apie 30 minučių jis kartu su draugais V. ir J. išėjo į parduotuvę nusipirkti maisto (užkąsti). Viešbučio kambaryje liko E. ir jos draugas G. Iš parduotuvės grįžo po 15 minučių. Kai grįžo, viešbučio kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo atėjęs Ž., kurio pavardės nežino, su draugais, kurių jis nepažįsta, matė juos pirmą kartą. Paaiškina, kad maždaug prieš kelias savaites, viešai, socialiniuose tinkluose ,,Telegram“ jam nežinomas asmuo šmeižė viešai jį vadindamas jį melagiu, vagiu, debilu, buvo rašoma, kad niekas su juo neturėtų jokių reikalų. Jis nežinojo nei koks asmuo taip elgiasi, nei kodėl. Jam būnant tame viešbučio kambaryje, draugas V. pasakė, kad būtent Ž., kuris šiuo metu yra kambaryje, ir šmeižia jį socialiniame tinkle. Jis sužinojęs, kad tai yra tas pats asmuo kuris jį šmeižia, supykęs pastūmė jį abiem rankomis ir pradėjo jį mušti: abiem rankų kumščiais 2-3 kartus sudavė jam į krūtinės sritį (kepenis) ir klausė jo: Ar žinai už ką? Ž. klausė: ,,Ką padariau, ką padariau“ ir vis kartojo: ,,Atsiprašau, atsiprašau“. Jis supykęs ir toliau rankų kumščiais mušė jį į vairias kūno vietas: galvą, veidą, krūtinę, nugarą, rankas, mušė ten kur papuolė. Jis rankomis dengėsi nuo jo smūgių. Iš viso jam sudavė apie 10 smūgių į įvairias kūno vietas. Mušdamas jį iš drabužių kišenės paėmė jo mobiliojo ryšio telefoną ,,Iphone“, koks modelis neįsidėmėjo, juodos spalvos korpusu, ir piniginę, juodos spalvos. Pagrobtą piniginę numetė kambaryje ant stalo, o mobiliojo ryšio telefoną pasiėmė su savimi ir įsidėjo į savo drabužių kišenę, kurį vėliau tyčia sudaužė mesdamas jį ant žemės, (duomenys neskelbtini) gatvėje, maždaug 100 metrų atstumu nuo viešbučio pastato. Telefonas sudužo pilnai, buvo nebeveikiantis. Paaiškina, kad su savimi kelnių kišenėje jis turėjo sulenkiamą peilį, kurį nešiojosi su savimi nuolat, tam, kad galėtų apsiginti. Peilis juodos spalvos rankena su atlenkiama geležte. Mušdamas Ž. jis iš savo kelnių kišenės ištraukė minėtą savo peilį, kurį laikydamas dešinėje rankoje vieną kartą smūgiavo į kepenis tam, kad smūgis būtų stipresnis. Peilio geležtės atlenkęs nebuvo. Ž. matė, kad rankoje laikė peilį. Niekas jo nebandė sustabdyti, niekas manęs neramino, nes bijojo. Įvykio metu šalia buvo dar septyni mano minėti asmenys, jie matė kas vyko, tačiau nė vienas nebandė manęs raminti. Niekas nebandė sustabdyti, nes visi manęs bijojo. Jis įvykio metu buvo blaivus, nei narkotinių medžiagų, nei alkoholio nebuvo pavartojęs. Iš karto po įvykio šalia viešbučio ,, (duomenys neskelbtini)“ jį sulaikė policijos pareigūnai. Paaiškina, kad sumušė Ž. iš pykčio, kadangi jis siuntinėjo, jo nuotraukas socialiniame tinkle, viešai, kurias skaito apie 4000 asmenų, jis rašė apie jį koks jis yra blogas, kaip jo reikia visiems saugotis, kaip jį reikia sumušti ir kitus negražius dalykus apie jį. Kaltę pripažįsta pilnai, gailisi, pažada atlyginti visą padarytą materialinę žalą Ž. Psichinėmis ligomis jis nesirgęs, narkotinių medžiagų nevartoja, kartais parūko ,,žolę“, jokiose gydymo įskaitose dėl priklausomybių ar gydymo nėra įrašytas. Ankščiau nėra teistas. Administracine tvarka baustas. Niekur nesimoko, nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, jį išlaiko mano mama. Daugiau nieko paaiškinti negali (2 t., b. l. 26-29).

2023 m. gruodžio 18 d. įtariamojo apklausos protokole E. S. nurodė, kad įtariamojo teisės jam išaiškintos, jas suprato. Lietuvių kalbą supranta, vertėjas nereikalingas. Gynėjo pageidauja. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas Su pranešimu apie įtarimą jis susipažino, jį perskaitė. Kuo yra įtariamas supranta. Savo kaltę dėl šio nusikaltimo pripažįsta pilnai. Parodymus apie įvykį jis jau davė kai buvo apklausiamas, juos palaiko. Papildomai paaiškina, kad nukentėjusįjį mušė ir J. M., mušė dviese. Kiek pamina kambario duris iš vidaus užrakino J. M. Dėl šio įvykdyto nusikaltimo kaltu prisipažįsta, labai gailisi dėl tokių savo veiksmų. Pažada atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę 370 Eur vertės turtinė žalą ir teismo priteisto dydžio neturtinę žalą. Daugiau nieko paaiškinti negali (2 t., b. l. 39-42).

2023 m. gruodžio 2 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjo J. J. tarnybiniame pranešime ,,Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nurodyta, jog 2023 m. gruodžio 2 d. apie 18.00 val. viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini) kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) E. S., gim. (duomenys neskelbtini) apiplėšė Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini) panaudojęs fizinį smurtą bei nešaunamąjį ginklą tokį kaip peilis. E. S. viešbučio kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) sudavė abiem kumščiais ne mažiau 15 kartų Ž. S. į galvos sritį bei nugarą, Ž. S. abiem savo rankomis dengėsi galvą, dėl ko nenustatytas kiekis smūgių buvo suduotas jam per rankas. Toliau E. S. tęsdamas nusikalstamą veiką grasino Ž. S. panaudoti laikydamas dešinėje rankoje peilį, jį demonstravo bei grasino padurti pastarąjį reikalaudamas, kad šis jam atiduotu visus jam priklausančius vertingus daiktus. Ž. S. bijodamas, kad E. S. įvykdys savo grasinimus atidavė jam savo juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną Iphone 11 kurio turtinė vertė yra 350 Eur bei juodos spalvos dirbtinės odos piniginę kurios turtinė vertė yra 20 Eur kurioje buvo Ž. S. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelė išduota Ž. S. vardu (sąskaitoje nėra pinigų). Į mobiliojo ryšio telefoną buvo įdėta „(duomenys neskelbtini)“ operatoriaus SIM kortelė kurios tel. Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas buvo beveik išsikrovęs, šiuo metu išjungtas. Tokiais savo veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką numatyta BK 180 straipsnio 2 dalyje Vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalies, požymius (1 t., b. l. 17-27).

2023 m. gruodžio 3 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios tyrėjos I. P. tarnybiniame pranešime ,,Dėl aplinkybių patikslinimo“ nurodyta, jog dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje ir šalia jos buvo ieškotas pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas ir piniginė su dokumentais bei nusikaltimo įrankis, tačiau surasti nepavyko. Įvykio vietoje iškart po nusikalstamos veikos padarymo buvo sulaikytas įtariamasis, po įvykio buvo praėjęs per mažas laiko tarpas, kad įtariamasis galėtų sugrįžti pas save namo ir paslėpti plėšimo metu įgytus daiktus. Dėl minėtų aplinkybių buvo netikslinga atlikti kratą įtariamojo namuose. Įtariamojo krata įvykio vietoje nebuvo atlikta, nes įvykio vietoje dirbęs patrulių ekipažas jau buvo atlikęs asmens apžiūrą ir prie jo nebuvo rasti plėšimo metu įgyti daiktai, nusikaltimo įrankis bei kiti draudžiami daiktai. Dėl to atlikti asmens kratos ir surašyti asmens kratos protokolo buvo netikslinga (1 t., b. l. 59-60).

2023 m. gruodžio 5 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios tyrėjos R. A. tarnybiniame pranešime ,,Dėl ,, (duomenys neskelbtini)“ viešbučio prieigų apžiūros“, nurodyta, jog po E. S. apklausos apžiūrėtos viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ prieigos. Apžiūrėta (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini) g., taip pat apžiūrėtas vidinis „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio kiemelis – nerasta, nei mobiliojo ryšio telefono, nei piniginės (1 t., b. l. 62-63).

2023 m. gruodžio 6 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad Ž. S. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktų daiktų apžiūra. 2023 m. gruodžio 6 d. savanoriškų daiktų dokumentų pateikimo protokolu Ž. S. pateikta juodos spalvos pinigine su asmens dokumentais - asmens tapatybės kortelė ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelė ir AB ,, (duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kvito nuorašas, 2 lapai. Apžiūros objektai: juodos spalvos vyriška piniginė, su atskirais skyriais, gryniesiems pinigams, monetoms, kortelėms, su įvairiais nusidėvėjimo požymiais. AB ,, (duomenys neskelbtini) „ banko kortelė melsvos – violetinės spalvos plastikinė kortelė, išduota Ž. S. vardu, galiojimo data iki (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo mėnesio bei Ž. S. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti iki (duomenys neskelbtini) UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dokumentuose dėl įsigyto įrenginio ,,Iphone 11“ (duomenys neskelbtini), pirminės įrangos įsigijimo kvito ir garantinės pažymos kopija. Daugiau apžiūros metu jokių tyrimui reikšmingų nusikalstamos veikos požymių nerasta (1 t., b. l. 146-150).

2023 m. gruodžio 14 d. asmens parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad iš atpažinimui pateiktų 3 asmenų Ž. S. atpažįsta asmenį rankose laikantį Nr. 1, kuris 2023 m. gruodžio 3 d. apie 18.00 val. kai buvo atvykusi policija į įvykį, kurio metu šis asmuo kartu su E., po to kai E. jį mušęs atsitraukė atsikvėpti, šis asmuo koja spyrė į nugarą – mentė, į šoną, po to rankomis sudavė smūgius. Šį asmenį jis atpažįsta iš veido (1 t., b. l. 178-183).

2023 m. gruodžio 2 d. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) A. J. (J.) tarnybiniame pranešime ,,Dėl nusikaltimo prieš asmenį dabar“, nurodyta, jog gruodžio 2 dieną, dirbdamas kartu su specialistu M. R., iš (duomenys neskelbtini) apsk. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą. kad (duomenys neskelbtini), ,, (duomenys neskelbtini)“ apartamentuose sumuštas svečias, sumušė kartu numeryje esantys asmenys. Aplinkybės neaiškios. Atvykus minėtu adresu pasitiko nukentėjusysis Ž. S., gim., (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad buvo su draugais minėtame viešbutyje kur jį pasikvietė iš matymo pažįstama mergina vardu E. (daugiau duomenų nežinantis), su kuria vakar susipažino klube. Atvykęs pas ją minėtu adresu (duomenys neskelbtini) kambarį, ten jau buvo E. su keliais savo draugais – V.ir K. Sėdint kambaryje ir bendraujant prie jo pradėjo kabinėtis jaunuolis. kurio vardas E. Supratus, kad gali kilti muštinės Ž. S. ir dar du draugai vardu D. ir N. pradėjo rengtis, kad išeiti iš kambario. Ž. S. taip pat pradėjo rengtis ir staiga jį pradėjo mušti vaikinas vardu E., mušė rankomis ir kojomis. Bandant išvengti smūgių Ž. S. rankomis užsidengė veidą ir nematė kas liko kambaryje, o kas pabėgo, vėliau, jį mušęs jaunuolis E., koridoriuje prie išėjimo, išsitraukė sulankstomą peilį ir juo grasindamas iš kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną Iphone 11, taip pat pasiėmė du pakrovimo laidus ir piniginę. Užėjus į (duomenys neskelbtini) kambarį, kambaryje nieko nebuvo. Susiskambinus su margina, kuri nuomojosi kambarį, kaip paaiškėjo – E. R., gim., (duomenys neskelbtini) tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenant (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad šiuo metu yra išėjusi, bet tuoj sugrįš. Atvykusi paaiškino. kad vakar išsinuomojo kambarį minėtame viešbutyje, kur su draugų kompanija praleidinėjo laiką. Į svečius atėjo iš matymo pažįstamas jaunuolis vardu Ž. (su kuriuo susipažino vakar klube) ir dar du jo draugai, kurių nepažįsta. E. R. nusprendė išeiti į lauka parūkyti ir jau tada draugas vardu E. pradėjo mušti Ž., dėl ko ji išsigando ir išėjo iš viešbučio. Kur pasišalino kiti buvę kambaryje nepastebėjo, nurodė tik E. požymius, kad buvo su tamsia striuke apie 1,85 ūgio. Dirbant pagal požymius už viešbučio buvo pastebėtas požymius atitinkantis jaunuolis kaip paaiškėjo E. S. gim. (duomenys neskelbtini) Nieko nepaaiškino. Teigė, kad kur padėjo telefoną, nepamena. Peilio bei pagrobtų daiktų pas jį nerado. Sulaikytas 00.00 val. (1 t., b. l. 30-33).

2023 m. gruodžio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūros objektas yra viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ kambarys Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra viešbučio trečiame aukšte. Įėjimo į viešbutį durys rakinamos elektronine kodine spyna. Už šių durų yra fojė, kurios gale iš dešinės yra liftas, o iš kairės laiptai. Pakilus į trečiąjį aukštą liftu ir pasukus į dešine yra koridorius, kuriuo paėjus po dešine puse yra įėjimo į apžiūrimą kambarį durys. Prie įėjimo durų palei sieną ant grindų bendrajame koridoriuje aptikta raudonos spalvos dėmelė, nuo kurios padaryta viena nuoplova, kuri supakuota į voką Nr. 1. Kambario durys medinės su viena įleidžiama spyną. Durys bei spyna be matomų apgadinimų. Įėjus yra prieškambaris, kuriame ant sienos šalia durų aptiktos raudonos dėmės. Nuo raudonos dėmės, kuri ant sienos buvo padaryta viena nuoplova, kuri supakuota į voką Nr. 2. Prieškambario kampe sudėtos tuščios alaus skardinės: 4 vnt. 0,5 l talpos „Heineken“ ir 2 vnt. „Šviesusis 1410“ 0,568 l talpos. Prieškambaryje prie įėjimo į tualeto-dušo patalpą ant grindų numestas purvinas baltos spalvos šlapias rankšluostis. Dušo-tualeto patalpoje aptiktos dar dvi tuščios alaus skardinės „Šviesusis 1410“: viena ant grindų, kita virš praustuvės stiklinei skirtame žiede. Šių skardinių dugnai pažymėti raide „X“. Skardinės aptiktos dušo-tualeto ir prieškambario patalpose su galimais rankų ir biologiniais pėdsakais buvo supakuotos į dėžę Nr. 3. Prieškambaryje tiesiai yra praėjimas į kambarį, kuriame yra dvi atskiros lovos: viena prie lango, kita prie sienos. Ant lovos, kuri prie sienos, paklodės buvo aptikta raudona dėmė, nuo kurios buvo padaryta viena nuoplova. Nuoplova buvo supakuota į voką Nr. 4. Taip pat ant tos lovos buvo aptikta ir elektroninė cigaretė, kuri paimta ir supakuota į voką Nr. 5. Tarp lovų yra baltos spalvos stalas ant kurio aptiktos alaus skardinės: 6 vnt. 0,5 l talpos „Heineken“; 2 vnt. „Carlsberg“; 6 vnt. “Šviesusis 1410“. Visos skardinės su galimais rankų ir biologiniais pėdsakais buvo paimtos ir supakuotos į dėžę Nr. 6. Siekiant surasti nusikaltimo metu paliktus kontaktinius pėdsakus, daiktai ir objektai, ant kurių galėjo atsirasti kontaktiniai pėdsakai, buvo apžiūrimi vizualiai, naudojamas 2x didinimo lęšis bei papildomas apšvietimas, nematomiems arba silpnai matomiems pėdsakams išryškinti buvo naudojami baltos ir juodos spalvų daktiloskopiniai milteliai. Ant stalo buvo aptiktas skaidrus puodelis ant kurio išryškinti rankų pėdsakai. Rankų pėdsakai nuo skaidraus puodelio išorinės pusės buvo nukopijuoti ant skaidrios plokštelės, kuri pažymėta raide A. Taip pat rankų pėdsakai išryškinti ir ant šviesaus puodelio išorinės pusės. Šie pėdsakai nukopijuoti ant daktiloskopinės plokštelės, kuri pažymėta raide B. Abi plokštelės su nukopijuotais rankų pėdsakais A ir B, supakuotos į voką Nr. 7. Ant kambario sienos apdailos buvo aptikta statybinio peilio geležtės dalis, kuri buvo paimta ir supakuota į voką Nr. 8. Daugiau pėdsakų arba objektų turinčių reikšmę tyrimui neaptikta. Viešbučio koridoriuose yra vaizdo stebėjimo kameros (1 t., b. l. 35-55).

2023 m. gruodžio 5 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas 2023 m. gruodžio 2 d. 18.09 val. fiksuotas skambutis iš mobiliojo ryšio telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – ir BPC) numeriu 112, kur skambinęs viešbučio administratorius praneša apie tai, kad viešbučio apartamentuose sumuštas asmuo, prašo iškviesti policiją, nurodo adresą. Apžiūros metu nustatyta, kad garso įrašas ,,2023 12 02 18:09:00_“. Skambutis fiksuotas iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Garso įrašo data: 2023 m. gruodžio 2 d. Garso įrašo pradžios laikas: Garso įrašo trukmė: 00 minutė 57 sekundės. Garso įraše girdima, kaip skambinęs viešbučio administratorius praneša apie tai, kad viešbučio apartamentuose sumuštas asmuo, prašo iškviesti policiją, nurodo adresą (1 t., b. l. 64-66).

2023 m. gruodžio 17 d. kitų objektų apžiūros protokole ir 2023 m. gruodžio 17 d. fotolentelėje Nr. 1 nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai:

- „wetransfer_ibps-s-684496-23_2023-12-13_0722.zip“, gautas iš viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini). Išpakavus jį, matome devynis video failus. Apžiūrimas failas su pavadinimu „20231213002908785.MOV“, failo dydis 1,61Mb. Atidarius failą matome, kad vaizdo įrašo pradžia 2023 m. gruodžio 2 d. 17.28.10 val., trukmė 23 sekundės. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matome kaip nukentėjusysis su trimis vaikinais užeina į viešbučio numerį (Foto Nr. 1).

- „20231213003430397.MOV“, failo dydis 2,21Mb. Atidarius failą matome, kad vaizdo įrašo pradžia 2023 m. gruodžio 2 d. 17.48.46 val., trukmė 24 sekundės. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matome kaip E. S. su dviem vaikinais užeina į viešbučio numerį (Foto Nr. 2).

- „20231213000500778.MOV“, failo dydis 7,35Mb. Atidarius failą matome, kad vaizdo įrašo pradžia 2023 m. gruodžio 2 d. 18.09.50 val., trukmė 2 min. 18 sekundės. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matome, kad įtariamasis E. S. išėjęs iš viešbučio numerio suduoda nukentėjusiajam keturis smūgius kojomis į galvos sritį (Foto Nr. 3). Tęsiant vaizdo įrašo apžiūrą matome, kaip nukentėjusysis 2023 m. gruodžio 2 d. 18.09.43 užeina atgal į numerį (Foto Nr. 4). 2023 m. gruodžio 2 d. 18.09.52 val. paskui nukentėjusįjį į viešbučio numerį užeina įtariamasis E. S. (Foto Nr. 5). 2023 m. gruodžio 2 d. 18.10.35 val. matome išeinantį nukentėjusįjį su aiškiais veido sumušimais (Foto Nr. 6).

- „20231213001218588 4.MOV“, failo dydis 682Kb. Atidarius failą matome, kad vaizdo įrašo pradžia 2023 m. gruodžio 2 d. 18.19.22 val., trukmė 41 sekundė. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matome, kad įrašas nekokybiškas, yra užstrigęs viename kadre ir nėra informatyvus.

- „20231213002257114.MOV“, failo dydis 1,5Mb. Atidarius failą matome, kad vaizdo įrašo pradžia 2023 m. gruodžio 2 d. 18.24.41 val., trukmė 53 sekundės. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matome, kad nukentėjusysis laukia prie viešbučio numerio durų (Foto Nr.7).

- „20231212165407615.MP4“, failo dydis 423Mb. Atidarius failą matome, kad vaizdo įrašo pradžią 2023 m. gruodžio 2 d. 19.09.04 val., trukmė 5 min. 12 sekundžių. Video failas yra su garsu. Matome, kaip pro duris į viešbutį užeina nukentėjusysis, vyksta pokalbis tarp jo ir viešbučio administratoriaus. Nukentėjusysis Ž. S. paaiškina administratoriui, kad iš jo atėmė mobiliojo ryšio telefoną ir pakrovimo laidus, prašo stiklinę vandens ir iškviesti policiją (1 t., b. l. 71-77).

2023 m. gruodžio 13 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas - vaizdo įrašas iš 2023 m. gruodžio 2 d. 18.21 val. įvykio vietos, užfiksuotos policijos pareigūnų Body kameros Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuotas vaizdo įrašas Nr. PSS-20231202-182412utc+0200. Vaizdo įrašo trukmė - 00:12:38 val. Apžiūros metu vaizdo įraše matyti kaip prie ,, (duomenys neskelbtini)“ viešbučio atvykusius policijos pareigūnus pasitiko pranešėjas, kaip vėliau ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai yra Ž. S. Pastarasis paaiškino, kad jį viešbutyje sumušė ir pavogė telefoną bei du laidus. Ž. S. nurodė, kad jau ruošiantis išeiti į lauką iš kambario kitur pabūti, nes matė, kad bus konfliktas ir norėjo išeiti, pradėjo jį daužyti, daužė ir iš kojos. Jis stengėsi kuo labiau galvą užsidengti. Nurodė, kad tas vyriškis kuris pasiėmė jo telefoną, turėjo peilį, ne virtuvinį. Policijos pareigūnui uždavus klausimą: ,,Kur tuo metu buvo telefonas“. Ž. S. atsakė, kad kišenėje ir tas vyriškis sakė: ,,Atiduodi telefoną, atiduodi telefoną“. Ž. S. paaiškino, kad jis atėjo į viešbutį pakviestas pažįstamos E. Paaiškino, kad jis nežino ar tie asmenys dar viduje. jį pradėjo daužyti kojomis, jis dengėsi galvą, grasino peiliu ir liepė atiduoti telefoną. Nurodė, kad nori parašyti pareiškimą. Į policijos pareigūno užduotą klausimą tai yra jo pažįstamas, atsako, kad nepažįsta. Nurodo policijos pareigūnams būti atsargiems, nes tas vyriškis labai agresyvus. Po kartu su policijos pareigūnais eina į vietą kur įvyko įvykis. Rodo vietą kur viešbučio laiptinėje ant laiptų mato kraujo. Policijos pareigūnas beldžia į kambario duris, sakydamas: ,,Atidarykite, policija“. Policijos pareigūnas nueina nuo durų. Ž. S. kartu su kitu policijos pareigūnu stovi prie užrakintų viešbučio kambario durų. Policijos pareigūnui paprašius pateikti dokumentus Ž. S. apžiūrėdamas savo drabužių kišenes pastebėjo, kad jo striukės kišenėje nebuvo piniginės. Į policijos pareigūno užduotą klausimą: ,,Ar jie ir piniginę paėmė? Ž. S. atsakė: ,,Aš nežinau, aš nieko nesupratau, nes aš užsidengiau veidą, aš nežinau, ar man jie spardė į galvą, gal kai mane mušė į galvą, gal jie ir pasiėmė, aš nežinau. Jie pasiėmė kai jie buvo dviese. Į policijos pareigūno klausimą: ,,Kuriuo momentu grasino su peiliu ir atėmė telefoną? Ž. S. atsakė, kad jie pasiėmė kai jie buvo dviese. Policijos pareigūnas patikslino klausimą: ,,Jie pasiėmė kai jau bandei pabėgt. Pasakok kaip buvo“? Ž. S. paaiškino, kad jis su porą draugų planavo jau išeiti, jau buvo prie išėjimo, draugai jau dėjosi batus ir tas ,,N.“ sako: ,,Ž., ką tu čia ,,ahujel“ ir panašiai, nu va tokius dalykus pradėjo šnekėt. Ir pradėjo bac vieną, bac antrą, trečią. Porą draugų išėjo. Aš irgi išėjau, užsidėjau batus, jie duris uždarė ir užrakino duris iš vidaus. Į policijos pareigūno užduotą klausimą: ,,Kuriuo metu tau pagrasino su peiliu ir paėmė telefoną? Ž. S. atsakė, kad viduj prie išėjimo durų. Rankoje laikė peilį ir sakė atiduok telefoną ir taip pasiėmė ir ištraukė pats, ne tai, kad aš jam padaviau, o jis pats savavališkai pasiėmė telefoną. Viešbučio administratoriui atnešus raktą ir atrakinus kambario duris, policijos pareigūnas apžiūrėjęs kambarį pranešė, kad jame nieko nėra. Policijos pareigūnas užėjęs į kambarį pasakė:, Policija“ ir apžiūrėjo kambarį kartu su administratoriumi ir garsiai pasakė, kad nieko nėra. Ž. S. kambaryje rodo kaip tas vyriškis uždarė duris, užrakino, parodė, kur jis stovėjo, kur tas vyriškis stovėjo ir rankoje laikydamas peilį liepė atiduoti telefoną. Policijos pareigūnui pasiteiravus ar reikalinga Ž. S. greitoji pagalba, Šis atsake: ,,Nereikia, nekvieskit“. Ž. S. prašo policijos pareigūno pažiūrėti ar nėra jo telefono ir laidų. Tolesnis vaizdo įrašas tyrimui reikšmės neturi. Tuo vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 78-80).

2023 m. gruodžio 14 d. įtariamojo apklausos protokole J. M. nurodė, įtariamojo teisės jam išaiškintos, jas suprato. Įtariamojo teisių priedas jam įteiktas. Lietuvių kalbą supranta, vertėjas nereikalingas. Gynėjo pageidauja. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas Su pranešimu apie įtarimą jis susipažino, jį perskaitė. Kuo yra įtariamas supranta. Kaltu prisipažįsta iš dalies, neprisipažįsta toje dalyje įtarimo, kuriame nurodyta, kad ėmė pinigus, piniginį, telefoną, peilio nenaudojo, tik mušė. Paaiškina, 2023 m. gruodžio 2 d. apie 17-18 val. vakare, buvo ,, (duomenys neskelbtini)“ viešbutyje. Kur buvo E. S., V. M., E., pavardės nežino, tą vakarą su ja susipažino. Buvo ir M. S., Ten jį pakvietė draugas V. Po to atėjo Ž. su draugu. E. S. pasakė, kad Ž. paviešino jo Telegram platformoje E. facebooką. E. sudavė Ž. porą smūgių kumščiu į galvą, po to jis sudavė Ž. 5 kartus į galvą, po to ištempė jį į koridorių ir ten sudavė dar porą smūgių kumščiu. Ar koja spyrė neatsimena. Po to kas vyko nematė, nes jis grįžo ir buvo viešbučio kambaryje. Kokius smūgius ir kiek kartų, į kokias kūno vietas E. sudavė Ž. neatsimena. Į klausimą ar matėte tą vakarą E. rankose peilį, atsako, kad jis nematė. Į klausimą kokiomis aplinkybėmis ir kada iš Ž. S. buvo pagrobti daiktai: telefonas ir piniginė, atsako, kad nežino, neįsivaizduoja. Kas vyko toliau daugiau nieko nežino. Kas kvietė policiją, pagalbą, neįsivaizduoja. Grįžęs į viešbučio kambarį dar šiek tiek pabuvo ir išėjo. Į advokato klausimą kaip vertinate savo veiksmus dėl įvykio, ar pripažįstate kaltu, ar gailitės, ar turite galimybę atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajam, atsako, kad pripažįsta, gailisi, norėtų atsiprašyti, atlyginti žalos neturi galimybės, nes mokosi. Išeidamas paliko nukentėjusįjį su E., dėl to negali nieko paaiškinti dėl tolesnių E. veiksmų. Pažymi, kad anksčiau nėra teistas, yra įrašytas į psichiatro, narkologo įskaitą, vartoja narkotines medžiagas, gydėsi, šiuo metu nebesigydo. Daugiau nieko paaiškinti negali (2 t., b. l. 88-91).

2023 m. gruodžio 3 d. liudytojo apklausos protokole S. K. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). Mano darbo metu 2023 m. gruodžio 2 d. apie 18.00 val. jam būnant darbo vietoje viešbučio recepcijoje paskambino C korpuso svečias ir pranešė, kad girdi kaip kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) vyksta muštynės. Tik susiruošė ten eiti pažiūrėti kas vyksta, kaip atėjo į recepciją vaikinas su kruvina veidu ir paprašė pagalbos, kad jį ką tik sumušė ir atėmė mobiliojo ryšio telefoną, kad kambaryje liko užpuolikas su peiliu. Nedelsiant pranešė apie tai bendruoju pagalbos numeriu 112. Ne už ilgo atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai dirbo įvykio vietoje, o jis buvo visą laiką recepcijoje ir kas ten vyko pasakyti negali. Minėtą kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsinuomojusi mergina E. R. gim. (duomenys neskelbtini) tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 83-86).

2023 m. gruodžio 3 d. liudytojo apklausos protokole E. R. nurodė, kad ji gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Praeita penktadienį į t. y. 2023 m. gruodžio 1 d. buvo klube „(duomenys neskelbtini)“ esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje. Klube buvo kartu su K. U., L. B. jo panelė G. L. B. ir jo penelė G. iš klubo išvyko apie 02.00 val., tuo tarpu ji kartu su K. U. liko klube iki 03.00 valandos. Klube, vartojo alkoholinius gėrimus. Klube ji asmeniškai išgėrė 3-4 alaus bokalus. Jautėsi nestipriai apsvaigus, adekvačiai. Apie 01.00 val. būdama klube, darė nuotraukas, bei mobilaus ryšio telefono programėlėje „SnapChat“ siuntė šias nuotraukas draugams. Tuo metu į mano nuotrauką atsiliepė mano draugė M. V. tel. (duomenys neskelbtini), kuri parašė jai „SnapChat“ programėlėje, ar nori su ja susitikti, ji sutiko. Apie 01.30 val., kartu su M. V. susitiko prie klubo „(duomenys neskelbtini)“. M. prie klubo atėjo kartu su M., Ž., V., bei buvo dar pora vaikinų. Visus šiuos vaikinus pirmą kartą matė. Turbūt išskyrus V., jį yra kelis kartus mačiusi. Bendravimo su M. V. metu M. paprašė, ar galėtų išnuomoti viešbučio kambarį, prašė ne tik M., bet ir kartu su ją buvę vaikinai. Ji nelabai noriai, bet sutiko. Tuomet vaikinai naršydami telefone rado viešbutį - „(duomenys neskelbtini)“. Ji kartu M. V. ėjo iki minėto viešbučio, kur priėjus prie administracijos išsinuomojo numerį „(duomenys neskelbtini)“. Administracija jai davė vieną raktą, minėtas viešbučio kambarys kainavo 50 Eur nakčiai. Gavus viešbučio kambario raktelius, kartu su M. nuėjo jo apžiūrėti. Kambarys buvo trečiame aukšte, jį apžiūrėjo, po ko nuėjo prie vaikinų, kurie laukė jų lauke prie viešbučio. Priėjus prie jų, viešbučio kambario raktelius padavė M., bei paaiškino, kad grįš į klubą, kur buvo anksčiau, o prie jų prisijungs vėliau. Apie 03.00 val., kartu su K. U. išėjo iš klubo. Išėjus iš klubo ji mobilaus ryšio telefono programėlėje „Messenger“ susisiekė su M., kur paaiškino, kad turi jau vykti namo, o nuo viešbučio kambario raktus paduos vienam iš vaikina, o ji pranešė, kad eina jau į viešbutį. Priėjus prie viešbučio lauko durų su kažkuo susiskambino iš tu vaikinų, tačiau neprisimena su kuriuo, kuris nusileido ir įleido ją į viešbutį. Ar K. buvo su manimi tuo metu ji neprisimena, kadangi buvo jau apsvaigusi nuo alkoholio, dėl ko sunkiai prisimena detales. Užėjus į viešbučio kambarį, jame buvo viena ar dvi merginos, bei apie aštuoni vaikinai. Kiek prisimena tuo metu buvo K., V., Ž. ir jo draugas D., M., daugiau neprisimena. Greitu metu daug žmonių išėjo. Apie 06.00 val., viešbučio kambaryje liko ji, Ž., V., D., daugiau lyg ir nieko nebuvo. Tuo metu V. pasiūlė pratęsti viešbučio kambario nuomą dar vienai nakčiai. Kiek prisimena ir pirmąją ir antrąją naktį pinigus už viešbučio kambarį davė V. Apie 11.00 - 12.00 val., ji nuėjo iki viešbučio administracijos, siekiant pratęsti nuomą. K. U. per pietų metą buvo trumpam išvykęs, po ko grįžo. Taip pat netrukus atvyko Ž. dar vienas draugas, kurio ji nepažįsta. Būdami viešbučio kambaryje, jos vartojo alkoholinius gėrimus. Visi jau buvo stipriai neblaivūs, tik kiek prisimena K. buvo blaivas. Tiksliai neprisimena iš ko, bet galbūt iš V. apie 17.00 val., išgirdo, kad atvažiuos E. S. E. S. yra keletą kartu jį mačiusi. Kiek pastebėjo iš anksčiau jis yra ganėtinai konfliktas. Kiek prisimena atvyko E. S. atvyko 17.00 val., jį įleido lygtais V. Tačiau tuo metu, kuomet E. S. atvyko, Ž. su savo keliais draugais buvo kažkur trumpam išėję. Tada E. S. pamatė, kad trūksta alkoholio ir išėjo į parduotuvę. Per ta laikotarpį grįžo Ž. su dvejais draugiais, vienas iš jų turi pravarde „P,“, o kitas buvo D. Visi jie anksčiau buvo viešbučio kambaryje. Po kurio laiko grįžo E. S., visi kartu susėdo vartojo alkoholinius gėrimus, bei pastebėjo, kad E. S. kažkaip labai įdomiai „kreivai“ žiūrėjo į Ž. Tuomet tiksliai neprisimena kas, ar tai buvo „P.“, ar D. pasakė, kad jaučia kažką negero bei pasiūlė išeiti. Po šių žodžių „P.“, Ž., D. ėmė ruoštis ir išeidinėti, tačiau E. atsistojęs ėmė sakyti, kad Ž. platina „Facebook“ po kažkokias grupes. Po šių žodžių E. S. priėjęs prie Ž. ėmė jam suduoti ne mažiau dešimt smūgių rankos kumščiais į galvos sritį, dėl ko Ž. nukrito ant žemės, kampe, prie viešbučio kambario durų. E. S. ėmė spardyti Ž. kojomis. Tuo metu Ž. buvo susirietęs, gulėjo ant žemės. Kiti vaikinai bandė atitraukti E., tačiau jis priešinosi ir neleido būti atitraukiamas atstumdamas visus. Ji išsigandusi išėjo iš viešbučio kambario ir išėjo į lauką. Su manimi taip pat išėjo K. ir „P.“. Tuomet K. ir „P.“ paklausė, dėl ko čia viskas įvyko, jie atsakė, kad nežino. Po maždaug 5-10 minučių iš viešbučio išėjo E. S. Ji priėjo prie E. S. ir paklausė jo kas vykta. E. jai atsakė, kad nesikištų ir į klausimus neatsakinėjo, bei sakė, kad neatiduos raktų nuo viešbučio kambario. Eidama link viešbučio kambario prasilenkė su D., pas kurį iš nosies bėgo kraujas. Užėjus į viešbučio kambarį, pamatė didžiulę betvarkę. Kambaryje sėdėjo V., o raktas nuo viešbučio kambario buvo pas jį. Pastebėjo, kad ant lovos dešinės pusės buvo raudonos spalvos dėmės, taip ant sienos prie išėjimo iš kambario buvo raudonos spalvos dėmės. Paklausė V. kas vyksta, jis atsakė, kad pats nieko nežino. P. K., kur jie, jis atsakė, kad išėjo į netoliese esantį „Mcdonalds“. Netrukus jai paskambino viešbučio administratorius, kuris paklausė kas vyksta, bei informavo, kad atvyksta policiją. Tuomet išėjo iš viešbučio bei (duomenys neskelbtini) aikštėje susitiko su K., tuo metu „P.“ jau buvo išvažiavęs. Netrukus atvyko M. V., kuriai papasakojo kas įvyko. Sėdint (duomenys neskelbtini) aikštėje jai viešbučio administratorius pranešė, kad reikia gražinti raktą. Iki viešbučio ją palydėjo K. Eidama link viešbučio pakeliui matė iš tolo stovintį E. S. su jo panele. Atėjusi prie viešbučio suprato, kad rakto nuo viešbučio kambario neturi, o jis liko pas V. Tuomet M. paprašė, kad susisiektu su V. ir paimtu iš jo raktą. Maždaug po valandos M. jai atnešė raktą. Prie viešbučio taip pat pastebėjo Ž. ir policijos pareigūnus. Ž. atrodė stipriai sumuštas, ypatingai jo veidas. Veidas buvo stipriai patinęs. Kiek suprato iš Ž. iš jo pavogė piniginę, telefoną. Vėliau su policijos pareigūnais nuėjo iki viešbučio kambario, aprodė jiems jį. Po ko ją paleido. Šiandien t. y. 2023 m. gruodžio 3 d. K. jai pranešė, kad kažkur sniege prie viešbučio rado piniginę, kurią perduos Ž. Įvykio vietoje buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neturi (1 t., b. l. 91-100).

2023 m. gruodžio 3 d. liudytojo apklausos protokole V. S. nurodė, kad jis yra Ž. S. tėtis. Šiandien t. y. 2023 m. gruodžio 2 d. apie 23.10 val. mano sūnus atvyko namo ir pranešė jam, kad jį 2023 m. gruodžio 2 d. apie 18.00 val. viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini) kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) vaikinas vardu E. kuriam apie (duomenys neskelbtini) metų apiplėšė sūnų panaudojęs fizinį smurtą bei nešaunamąjį ginklą tokį kaip peilis. Mano sūnus patikslino, kad vaikinas vardu E. viešbučio kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) sudavė abiem kumščiais ne mažiau 15 kartų jam į galvos sritį bei nugarą, sūnus abiem savo rankomis dengėsi galvą, dėl ko nenustatytas kiekis smūgių buvo suduotas jam per rankas. Toliau E. tęsdamas nusikalstamą veiką grasino mano sūnui panaudoti laikydamas dešinėje rankoje peilį, jį demonstravo bei grasino padurti mano sūnų Ž. reikalaudamas, kad šis jam atiduotu visus jam priklausančius vertingus daiktus. Ž. bijodamas, kad minėtas vaikinas įvykdys savo grasinimus atidavė jam savo juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną Iphone 11 kurio turtinė vertė yra 350 Eur bei juodos spalvos dirbtinės odos piniginę kurios turtinė vertė yra 20 Eur kurioje buvo Ž. S. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelė išduota Ž. S. vardu (sąskaitoje nėra pinigų). Į mobiliojo ryšio telefoną buvo įdėta „(duomenys neskelbtini)“ operatoriaus SIM kortelė kurios tel. Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas buvo beveik išsikrovęs, šiuo metu išjungtas. Sūnus pridūrė, kad jį į tą viešbutį pasikvietė draugas vardu K. jam (duomenys neskelbtini) metų, jis yra iš sūnaus mokyklos, o patį viešbučio kambarį išnuomojo draugė vardu E. kuriai (duomenys neskelbtini) metų, daugiau jų kontaktų ir duomenų nežino nei jis nei sūnus. Sūnus ten atvyko apie 17.40 val., kambaryje dar buvo be mano sūnaus jo draugas K., E., M., D. ir N., po kurio laiko gal po kokiu 10min. į kambarį dar atėjo E. kuriam apie (duomenys neskelbtini) metų, dar du vaikinai kuriems apie (duomenys neskelbtini) metų daugiau požymių jų sūnus nenurodė kurių vardu taip pat jis nežino. Atėjus dar trims vaikinams sūnus su draugu N. susirašė telefonu, kad nori išeiti iš kambario ir eiti namo, susirašęs atsistojo nuo kėdės ir pradėjo eiti link išėjimo durų kur jį pasivijo E. ir pradėjo reikšti kažkokius priekaištus, kokius būtent mano sūnus neprisimeną, nes yra šoko būsenoje, tik prisimeną patį faktą, tuo metu kilo žodinis konfliktas ir E. pradėjo abiejų rankų kumščiais mušti mano sūnų į galva, pasak mano sūnaus jam buvo suduota ne mažiau 15 smūgių į galvą, jis savo galva kaip jau minėjo dengė rankomis, dėl ko buvo sužalotos ir jos, bei jam skaudą nugarą. Po to kai E. nustojo mušti mano sūnų jis išsitraukė peilį (peilis išlankstomas, kurio geležtė yra nuo 7 iki 10 cm. ilgio, peilio rankenos spalva kažkokios tamsios spalvos) ir pradėjo grasinti fiziniu susidorojimu mano sūnui sakydamas, kad jį padurs jei jis jam neatiduos savo vertingų daiktų. Mano sūnus išsigandęs atidavė anksčiau minėtą telefoną ir piniginę su visu jos tūriniu. Kai ant mano sūnaus užsipuolė E. kambaryje buvo visi anksčiau minėti asmenys, visą įvykį matė ir nieko nedarė, galimai išsigando. Po to kai sūnus jam viską atidavė, E. liko kambaryje su visais kitais asmenimis, o sūnus išbėgo iš kambario ir nubėgo į viešbučio recepcija iškviesti pagalbos. Po ko pasak sūnaus į vietą atvyko policijos pareigūnai ir minėta asmenį vardu E. buvo sulaikytas, mano sūnus matė kaip būtent tą vaikiną vardu E. sulaikė policijos pareigūnai ir įsisodino į savo tarnybinį automobilį. Dėl civilinio ieškinio pateikimo mano sūnus ir jis nėra apsisprendę, jai apsispręs ji teikti tai pateiks tyrimo eigoje. Šiuo metu mobiliojo ryšio telefono IMEI pasakyti negali, reikia ieškoti dokumentų, IMEI Nr. pasakys vėliau. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti šiam momentui neturi (1 t., b. l. 103-107).

2023 m. gruodžio 6 d. apklausos protokole Ž. S. nurodė, kad 2023 m. gruodžio 2 d. dieną jis susitiko su draugu D. P. ir N., kurio pavardės nežino, jį žino nuo mokslo metų kai bendravo. Susitikę buvome lauke. Jam į telefoną paskambino K., pavardės nežino, su juo susipažino prieš mokslo metų pradžią mokykloje, kuris paklausė ar norėtume atvykti į viešbučio kambarį ir pabūti kartu. Jie sutiko. Atvykę į viešbučio kambarį, buvo apie 17.40 val., kur užėję pastebėjo ant stalo stovinčius ne mažai alaus skardinių, kur buvo K., jo draugė E. ir E. panelė M. Jis pasiteiravo visų ar viskas gerai, kaip sekasi, kas geresnio. Visi atsakė, kad gerai. Kol bendravo tarpusavyje praėjo apie 10-15 minučių, kai į kambarį atėjo trys vaikinai: E. ir dar du jo draugai. Jie atsisėdo. Kaip jis suprato jie jau buvo išėję nusipirkti stipresnių alkoholinių gėrimų ir grįžo atgal. Nusirengė, nusiavė batus ir jie atsisėdo ant vienos iš lovų kambaryje. Jis sėdėjo ant krėslo tarp lovų, toliau nuo praėjimo. Buvome arti, nes kambarys mažas. E. iš draugų pradėjo tyčiotis ir tarp kojų pasidėjo skardinę alaus, ir iš striukės kišenės išsitraukęs peilį juo pradūrė skardinę alaus. Tyčiojosi vienas iš kito. Nuo to laiko kai jie atėjo, praėjo 10-15 minučių, pastebėjo, kad bendravimas buvo netinkamas, jis ištraukė telefoną ir draugams K., D., N., kad nori iš čia išeiti. Jie atrašė, kad sutinka, nes visi atrašė, kad bendravimas linksta link negerų dalykų ir sutiko su idėja išeiti į lauką. Kai sėdėjo ant krėslo N. su K. atsistojo ir ėjo link išėjimo. Jis pamatęs, kad jie atsistojo ir jis ėjo link durų paskui juos. Tuo metu iš E. išgirdo žodžius: ,,Kodėl tu viešini mano facebooko nuotraukas įvairiose grupėse internete? Jis atsisuko į jį po šio pasakymo jis iš karto pradėjo mušti jį ir su sudavė smūgį dešinės rankos kumščiu sudavė jam į veidą. Jis rankomis dengėsi galvą, gynėsi, jis ir toliau kumščiais sudavė smūgius į rankas, maždaug 5-6 smūgius. Po ko E. trumpam atsitraukė pailsėti. Po ko kitas žmogus, kuris atėjo kartu su E. kelis kartus ta pačia koja, tačiau kuria neprisimena, spyrė vieną kartą į kairįjį šoną ir vieną kartą į nugaros sritį, pataikė į mentę, ir abiejų rankų kumščiais kartu su E. rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių pagrinde taikė į galvą, rankas, į kairįjį šoną. K. tuo metu nustūmė E. Jis tuo metu išėjo iš kambario į koridorių, kur greitai apsimovė ir užsirišo batus. Supratęs, kad neturi striukės užėjo atgal į kambarį. K. E. uždarė duris ir jas užrakino. Išsitraukė peilį ir pasakė“ ,,atiduoti vertingus daiktus“. Pats, savavališkai iš mano kelnių kišenės ištraukė telefoną Iphone 11, juodos spalvos korpusu, juodos spalvos dėkliuku, įsidėjo jį į savo striukės kišenę ir bandė iš mano džemperio kišenės ištraukti garso kolonėlę ,,JBL Charge 4“, bandė ją paimti, tačiau jis pats nustūmė jo ranką nuo savo džemperio kišenės, todėl nepaėmė. Tada kažkas, ar jis, ar E., neatsimena, atrakino duris ir jis išėjo laiptais link pirmojo aukšto, išėjimo. Nusileidęs tarp antrojo ir pirmojo aukšto, laiptinės aikštelėje, išgirdo kažką garsiai šaukiant, jis vėl sugrįžo į trečiąjį aukštą, pro arką pamatė, kad vienas iš E. draugų ėjo link manęs, o koridoriaus pačiame gale pamatė nukritusį ant žemės vieną iš savo draugų, jeigu neklysta tai buvo D. Ar jis buvo sumuštas nežino. Jis vėl nusileido tarp pirmojo ir antro aukšto laiptinės aikštelės, nes matė, kad vienas iš E. draugų eina link manęs. Jam bestovint atsidarė lifto durys ir iš jo išėjo E. ir demonstruodamas jam mano telefoną sakė: ,,Sakyk jam telefono kodą“. Jis dar pasakė: ,,einam į lauką išsiaiškinsim“. Jis išėjo į lauką ir nuėjo pasukęs į dešinę pusę. Įtarė, kad jis manęs lauks už viešbučio pastato kampo. jis dar buvo nuėjęs iki kambario, kur pro duris klausėsi kas ten ką kalbasi. Pokalbis buvo nereikšmingas ir jis nusileido į pirmą aukštą ir laukė kol ateis suaugęs, kad galėtų iškviesti pagalbą. Pats negalėjo to padaryti, nes neturėjo su savimi telefono. Po 5 minučių nepažįstamų asmenų paprašė, kad iškviestų policiją, paaiškino, kad iš manęs atėmė telefoną ir sumušė. Jie atsakė, kad skuba ir parodė link viešbučio priėmimo, kur administratoriui pasakė, kad jį sumušė, kad atėmė telefoną. Administratoriui nurodė, kad vienas iš jų turi peilį. Jis iškvietė pagalbą. Paaiškina, kad piniginė su dokumentais pagrobta nebuvo. Galimai ji jam iškrito kai buvo mušamas. Vėliau po įvykio E. perdavė K. ir pasakė, kad piniginė buvo rasta prie viešbučio. Ar ji iškrito kai jį mušė, ar ji buvo paimta jis paaiškinti negali. Tik vėliau K. pasakė, kad piniginė buvo rasta prie viešbučio. Telefonas priklauso jam asmeniškai, yra jo savininkas. Dėl paimto mobiliojo ryšio telefono jam padaryta 370 Eur vertės turtinė žala. Telefono šiuo metu jis neturi, jis neatsirado. Kai jį mušė jam stipriausią skausmą jautė kairiajame šone, po suduoto smūgio akyse patamsėjo, sublyksėjo. Po įvykio įtariamasis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Jam buvo iškviesta greitosios medicinos pagalba. Medikai jį apžiūrėjo ir pasiūlyti vykti į ligoninę jis atsisakė, nes norėjo išsiaiškinti visą šią situaciją. Vėliau buvo apžiūrėtas mediko ir buvo aprašyti kūno sužalojimai. Asmenį, kuris jį sumušė kartu sus E. atpažinti galėtų pagal bendrus bruožus: vidutinio kūno sudėjimo, juodų trumpai kirptų plaukų, maždaug 178 cm., ūgio, šiek tiek mažesnis už jį, tamsūs vešlūs antakiai, ovalaus veido formos, rudų akių, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Patikslina, kad viskas vyko viešbutyje ,, (duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 118-122).

2023 m. gruodžio 14 d. apklausos protokole M. M. nurodė, kad J. M. yra jo (duomenys neskelbtini) sūnus, kuris nuolat gyvena kartu su juo ir jų šeima. Jo sūnus turi priklausomybę (duomenys neskelbtini) – vartoja (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Jis pats nepripažįsta turinti priklausomybę ir nenori gydytis. Pažymi, kad sūnus įrašytas į (duomenys neskelbtini) sąrašus, tačiau mokyklos nelanko, nesimoko, nedirba, jį išlaiko jis pats. Blogai charakterizuoja savo sūnų, kadangi jis dažnai bėga iš namų. Sunku su juo susikalbėti, nesilaiko jokių elgesio ir moralės taisyklių. Draugauja su netinkamais asmenimis, pavyzdžiui su tokiais kaip E. S., kuris traukia (duomenys neskelbtini) į nusikalstamumą. Būtent ir šiuo atveju, kai kalbama apie 2023 m. gruodžio 2 d. dienos įvykius būtent E. jam davė narkotinių medžiagų ir jį taip pripratino. Jam tai pasakojo sūnus. Sūnus minėjo, kad E. S. papirkinėja (duomenys neskelbtini) brangiais daiktais: drabužiais, liemenėmis, kepurėmis, laikrodžiais, kuriuos vėliau pats atsiima. Įtaria, kad E. S. duoda narkotines medžiagas (duomenys neskelbtini), o jie juos platina. Už ką E. S. atsiskaito brangiais daiktais, kuriuos vėliau atsiima. Sūnus J. jam pasakojo, kad jis buvo viešbutyje kur atėjo du vaikinai, jie visi trise buvo viešbutyje: J., E. S., ir V. M. Jie ten ,,tūsinosi“, kaip įvardijo J. Ką jie ten veikę nesakė. J. jam pasakojo, kad viešbutyje buvęs kažkuris vaikinas, kuris neva tai paplatino internete apie juos, todėl jie jį sumušė. Tikslių įvykio aplinkybių nepasakojo, tik sakė, kad mušė jis ir E. S. Pažymi, kad byloje yra pripažintas civiliniu atsakovu savo (duomenys neskelbtini) įtariamojo sūnaus, tačiau atsisako atlyginti civilinius ieškinius, kadangi neturi tam finansinių galimybių, šeimoje auga (duomenys neskelbtini) ir dar vienas (duomenys neskelbtini) sūnus. Prašo nepriteisti jam turtinių ir neturtinių žalų, prašo, kad sūnus J. M. už savo padarytas nusikalstamas veikas sulaukęs (duomenys neskelbtini) civilinius ieškinius atlygintų pats. Daugiau nieko paaiškinti, negali (1 t., b. l. 190-193).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad remiantis Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., apžiūros duomenimis, pateikta išvada, kurioje nurodyta, jog Ž. S. padaryta poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje, veide, kairėje rankoje, krūtinės ląstos kairėje pusėje, muštinį žaizda viršutinėje lūpoje, kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip vienuolikos trauminių poveikių, kurie visumoje būdingi smūgių sudavimui. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2023 m. gruodžio 2 d.). Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą. Ž. S. padaryti sužalojimai nėra būdingi sužalojimams, padaromiems asmeniui nugriuvus, nukrintant (1 t., b. l. 139-140).

III. Dėl bylos nutraukimo kaltinamajam mirus

(duomenys neskelbtini) d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta informacija, kad E. S. mirė (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio 16 d. teismas E. S. tėvams – J. V. ir P. S. išsiuntė pranešimą dėl galimybės pateikti prašymą tęsti baudžiamąjį procesą, jeigu mano, kad kaltinimas mirusiajam yra nepagrįstas ir jis gali būti reabilituotas. Iki nurodytos datos atsakymas negautas, į teismo posėdį mirusiojo artimieji išreikšti pozicijos neatvyko, todėl teismas darė išvadą, kad E. S. artimųjų pozicija dėl baudžiamosios bylos tęsimo reabilituojančiais pagrindais yra neigiama. 2024 m. sausio 30 d. teismo posėdžio metu prokurorė prašė baudžiamąją bylą E. S. atžvilgiu nutraukti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą, mirusiajam baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje aplinkybių, kurioms esant baudžiamasis procesas dėl mirusiojo E. S. galėtų būti tęsiamas, nėra. Mirusiojo šeimos nariai ar artimi giminaičiai nepateikė prašymo tęsti procesą reabilituojančiais pagrindais. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad šios bylos išnagrinėjimas reikalingas kitame procese dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, mirus kaltinamajam E. S., baudžiamasis procesas nutrauktinas.

Nutraukiant bylą pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą, asmens kaltė nenustatoma, todėl bylos nutraukimas neprieštarauja Lietuvos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, įtvirtintai asmens nekaltumo prezumpcijai.

IV. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

J. M. ikiteisminio tyrimo pareikštas įtarimas ir perduodant bylą į teismą pateiktas kaltinimas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Jis buvo kaltinamas veikdamas kartu su E. S. panaudodamas fizinį smurtą ir peilį pagrobęs svetimą Ž. S. priklausantį turtą.

Pažymėtina, kad tokių inkriminuotų aplinkybių nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. E. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo nurodė, kad Ž. S. daiktus paėmė jis, o ne veikdamas kartu su J. M. Dėl daiktų pagrobimo jie su J. M. nesitarė. J. M. viso proceso metu teigė, kad kartu su E. S. mušė Ž. S., tačiau pats jokių Ž. S. daiktų neėmė ir apie jų pagrobimą sužinojo vėliau iš kitų asmenų. Nukentėjusysis Ž. S. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė, kad J. M. dalyvavo pagrobiant iš jo jam priklausantį telefoną ir piniginę. Nurodė, kad J. M. jį mušė kartu su E. S., bet jam sugrįžus į kambarį pasiimti striukės, tik E. S. iš jo pareikalavo vertingų daiktų ir savavališkai paėmė telefoną. Patikslino, kad J. M. tuo metu, kai iš jo E. S. pagrobė telefoną, buvo toliau kambaryje (prie lovų) ir galėjo net nematyti, kaip E. S. išsitraukė peilį, grasino ir paėmė jo telefoną, bet galėjo tai girdėti, nes E. S. kalbėjo garsiai. J. M. pats kažkokių veiksmų neatliko, kai buvo grobiami daiktai, neprašė jo telefono. Aplinkybių, kad J. M. pagrobė Ž. S. daiktus nepatvirtina ir jokie kiti byloje surinkti įrodymai, nei ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, nei rašytiniai byloje esantys įrodymai. Todėl kaltinime inkriminuota nusikalstama veika J. M. atžvilgiu turi būti perkvalifikuojama.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisiamojo posėdžio metu prokurorei pareiškus prašymą perkvalifikuoti J. M. inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – kaltinamajam, jo įstatyminiam atstovui ir gynėjui bei kitiems proceso dalyviams, vadovaujantis BPK 256 straipsnio nuostatomis, buvo pranešta apie galimybę kaltinime nurodytą veiką perkvalifikuoti į švelnesnę.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. M. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes panaudodamas fizinį smurtą, t. y. suduodamas smūgius kojomis ir rankomis nukentėjusiajam Ž. S. į įvairias kūno vietas, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą. Byloje iš esmės nekilo ginčo, kad kaltinamasis J. M. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir kad nežymiai sutrikdė Ž. S. sveikatą. Savo veiksmų neneigė ir pats kaltinamasis J. M., kuris apklausiamas teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad pamatęs E. S. veiksmus prieš Ž. S. nusprendė prisijungti. Viskas įvyko spontaniškai. Muštis pradėjo, nes buvo išgėręs ir tai galėjo būti alkoholio poveikis. Ž. S. koja spyrė porą kartų, bet tiksliai neatsimena kur pataikė, iš rankos viso sudavė penkis smūgius – į kepenis, galvos sritį. Ž. S. pagrinde mušė viešbučio kambaryje, o kas vyko po to nematė. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus patvirtina nukentėjusiojo Ž. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, jo pareiškime nurodytos aplinkybės. Teisme Ž. S. paaiškino, kad jį mušti pradėjo E. S., tačiau jam atsitraukus, iš kairės pusės jį puolė J. M., spyrė iš kojos į šoną. Tada sudavė smūgį su ranka ir vėl smūgį su koja, vėliau abu su E. S. jį pradėjo mušti. Pagrindinis mušimas vyko kambaryje. Po kiek laiko J. M. atsitraukė, neatsimena ar J. M. jį dar mušė koridoriuje. Įvykio metu buvo sužalota akis, atsirado nemaža mėlynė. Po akimi rausvas, didelis patinimas, skaudėjo nugarą, šonus, praskelta lūpa buvo nemažai prasivėrusi. J. M. padarė daugiausiai sužalojimų, nes tie nugaros skausmai buvo didžiausi. Nugara labiausiai skaudėjo. Nugarą sumušė J. M., pirmi jo smūgiai buvo koja į nugarą ir kairį šoną. Sunku pasakyti, kas sužeidė akį ir lūpą, nes smūgiai ėjo iš visų pusių. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklausto E. S. parodymai, kad nukentėjusįjį mušė dviese su J. M. Aplinkybę, kad J. M. mušė Ž. S. patvirtina ir 2023 m. gruodžio 14 d. asmens parodymo atpažinti protokolas, kuriame Ž. S. atpažino J. M. kaip asmenį, kuris kartu su E. S. jį mušė. Aplinkybę, kad Ž. S. buvo mušamas viešbučio kambaryje patvirtina ir liudytojos E. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog kambaryje buvo į kraują panašių dėmių. Teismas nesiremia liudytojų S. K., V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes liudytojai nenurodė reikšmingų aplinkybių, kurios būtų susijusios su J. M. neteisėtais veiksmais. Tai, kad Ž. S. patyrė sužalojimus, patvirtina 2023 m. gruodžio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta Ž. S. padaryti poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje, veide, kairėje rankoje, krūtinės ląstos kairėje pusėje, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje (viso 11 trauminių poveikių) visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą.

J. M. fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį Ž. S. naudojo tuo pačiu, kai tai darė E. S., todėl spręstina ir dėl jų bendrininkavimo padarant nusikalstamą veiką.

Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163-648/2015, 2K-91-511/2022). Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats <...>. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdžiu). Šiame kontekste pabrėžtina, kad bendravykdis yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-511/2019, 2K-278-303/2020, 2K-51-788/2022 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-400/2011, 2K-91-511/2022). Bendrininkavimas iš anksto susitarus yra tokia bendrininkavimo rūšis, kai susitarimas tarp bendrininkų dėl bendro nusikalstamos veikos padarymo sudaromas iki nusikalstamos veikos objektyviosios pusės įgyvendinimo pradžios (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-719/2022). Iš bylos konteksto matyti, kad tarp J. M. ir E. S. jokio susitarimo daryti nusikalstamą veiką nebuvo. Byloje nėra jokių duomenų, kad asmenys net ir konkliudentinių veiksmų lygyje būtų sutarę sumušti Ž. S. J. M. teigė, kad mušti Ž. S. pradėjo spontaniškai, savo iniciatyva, kai šiuos veiksmus jau buvo pradėjęs daryti E. S. J. M. mano, kad įtakos jo elgesiui galėjo turėti pavartotas alkoholis. Ž. S. parodė, kad jį mušti pradėjo E. S., o J. M. prisijungė kiek vėliau, kai E. S. atsitraukė atsikvėpti. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų E. S. ir J. M. susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu taip pat jo suvokimą veikiant bendrininkų grupėje. Pažymėtina ir tai, kad J. M. veiksmai buvo spontaniški, truko pakankamai trumpą laiką ir tolesnėje nusikalstamoje veikoje, kuomet E. S. iš nukentėjusiojo pagrobė telefoną nedalyvavo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad J. M. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje su E. S.

Sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės neturi reikšmės, kurio iš kaltinamųjų konkrečiais veiksmais buvo padaryti nustatyti sužalojimai Ž. S., nes pagal specialisto išvadą tiek kiekvienas atskirai, tiek ir kartu nustatyti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi nagrinėjamu atveju veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad J. M. nežymiai sutrikdė Ž. S. sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, nukentėjusiajam padaryto sužalojimo pobūdis ir lokalizacija neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmo pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti sutrikdyta sveikata, ir to norėjo. Taigi J. M. veikimas atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad J. M. 2023 m. gruodžio 2 d., apie 18.00 val., būdamas viešbučio ,, (duomenys neskelbtini)“ kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), tuo metu kai E. S. abiejų rankų kumščiais sudavė nukentėjusiajam Ž. S. ne mažiau kaip penkis kartus į veidą, galvos sritį, nugarą, rankas, J. M. vieną kartą koja spyrė Ž. S. į kairįjį šoną ir vieną kartą į nugaros sritį – mentę, po ko, sudavė ne mažiau, kaip 5 smūgius rankų kumščiais į kepenis ir į galvos sritį, o E. S. rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į galvą, rankas, kairįjį šoną, tokiu būdu, jo (J. M.) bei E. S., tyčiniais smurtiniais veiksmais – Ž. S. padaryta ne mažiau kaip vienuolika trauminių poveikių pasireiškusių poodinėmis kraujosruvomis galvos plaukuotoje dalyje, veide, kairėje rankoje, krūtinės ląstos kairėje pusėje, muštine žaizda viršutinėje lūpoje t., y. nežymiai sutrikdė Ž. S. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Kadangi J. M. nusikalto būdamas (duomenys neskelbtini), be bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų (BK VIII skyrius), teismas vadovaujasi ir (duomenys neskelbtini) baudžiamosios atsakomybės (BK XI skyrius) ir bausmės skyrimo (BK 91 straipsnis) ypatumais. Teismas, skirdamas bausmę (duomenys neskelbtini), be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į (duomenys neskelbtini) gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. (duomenys neskelbtini) baudžiamoji atsakomybė remiasi teisėtumo, teisingumo, bausmės neišvengiamumo, asmeninės atsakomybės už kaltai padarytą veiką, humanizmo bei kitais principais.

Teismas, skirdamas bausmę J. M., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. M. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai, kuris priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

J. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Prokurorė baigiamųjų kalbų metu akcentavo, kad J. M. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai galėjo turėti įtakos jo veiksmams. Visgi, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad veikos padarymo metu J. M. buvo apsvaigęs. Paties kaltinamojo subjektyvus vertinimas, kad jo veiksmas įtakos galėjo turėti alkoholis, nėra pakankamas duomuo atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms konstatuoti. J. M. neblaivumas po įvykio nebuvo nustatytas, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. Kaip minėta, J. M. padarė šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką būdamas (duomenys neskelbtini), sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų. Praeityje J. M. neteistas, nusikalto pirmą kartą, mokosi (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas už važiavimą be bilieto taip pažeisdamas Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisyklių reikalavimus, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra, jo atžvilgiu buvo pradėtos administracinių nusižengimų bylos dėl tabako gaminių vartojimo ar jų turėjimo pažeidimo, nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo, policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo, tačiau buvo nutrauktos, nes nusižengimus asmuo padarė iki (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

Baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė kaltinamajam skirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą 2 metams. Visgi, teismas, įvertinęs aplinkybę, kad kaltinamasis anksčiau yra neteistas, taip pat BK 55 straipsnyje numatytą teisinį reguliavimą, suponuojantį būtinybę pirmą kartą teistiems asmenims skirti su areštu ar terminuotu laisvės atėmimu nesusijęs bausmes, taip pat atsižvelgęs į tai, kad J. M. yra (duomenys neskelbtini) ir nusikalstamą veiką padarė būdamas (duomenys neskelbtini), pripažįsta, kad kaltinamajam J. M. skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos trukmę nustatant artimą sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui (laisvės apribojimo bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų). Taigi BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su teismo draudimu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tarp jų ir alkoholį) visą bausmės atlikimo laikotarpį (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Kartu su laisvės apribojimo bausme vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant J. M. šiuo laikotarpiu: būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. (BK 87 straipsnio 2 dalies 1 punktas); mokytis, tęsti mokslą arba dirbti (BK 87 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu ši kaltinamajam skirtina bausmė atitinka pastarojo asmenybę ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat iš esmės įtakos pastarojo elgesį ir gyvenimo būdą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, J. M. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su teismo draudimu visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tarp jų ir alkoholį) bei kartu taikant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 10 mėnesių su paskirtais įpareigojimais.

Baigiamųjų kalbų metu J. M. gynėjas nurodė, kad kaltinamojo atžvilgiu turėtų būti taikomos BK 93 straipsnio nuostatos ir sprendžiamas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) J. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs (duomenys neskelbtini) metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti (duomenys neskelbtini) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad (duomenys neskelbtini) laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju J. M. atžvilgiu yra visos trys būtinosios sąlygos, tačiau svarbu įvertinti ir alternatyvių sąlygų buvimą. Pažymėtina, kad J. M. atsiprašė Ž. S. teisiamojo posėdžio metu, tačiau tai padarė tik sakydamas paskutinį žodį. Ši sąlyga įstatymo leidėjo siejama su aktyvia (duomenys neskelbtini) atgaila dėl padaryto nusikaltimo. Svarbu, kad (duomenys neskelbtini) gailėtųsi nusikaltęs ir dėtų pastangas susitaikyti su nukentėjusiuoju J. M. atsiprašymą teismas laiko formaliu ir nepakankamai nuoširdžiu, kad būtų galima spręsti dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusiajam J. M. turtinės žalos neatlygino, nes jo veiksmais turtinė žala ir nebuvo padaryta, todėl jam tokia pareiga nekilo. Jis nėra pripažintas ribotai pakaltinamu. J. M. pripažino savo kaltę ir nurodė, kad gailisi padaręs nusikalstamą veiką, o tai formaliai atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą alternatyvią sąlygą.

Visgi atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, pažymėtina, kad net ir tuo atveju, kai byloje nustatomos visos sąlygos, būtinos BK 93 straipsnio nuostatų taikymui, sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės priėmimas yra teismo teisė, o ne pareiga kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-650/2011) BK 93 straipsnio taikymas yra teismo diskrecinė teisė. Net ir esant visoms formalioms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl (duomenys neskelbtini) asmens atleidimo, tiek dėl atsisakymo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kai pirmą kartą nusikaltusio (duomenys neskelbtini) padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas turėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad tinkamas kaltinamojo veikos įvertinimas ir teigiamų (duomenys neskelbtini) elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2009, 2K-362-942/2015, 2K-599-976/2015 2K-24-976/2016). Atsižvelgtina į tai, kad J. M. baustas administracine tvarka. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad jo atžvilgiu atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas. Jo tėvas M. M. apie sūnų ikiteisminio tyrimo metu atsiliepė, kad pastarasis turi priklausomybę (duomenys neskelbtini), tačiau to nepripažįsta, nenori gydytis. Mokyklos nelanko, nesimoko, nedirba, dažnai bėga iš namų, draugauja su netinkamais asmenimis, kurie traukia (duomenys neskelbtini) į nusikalstamumą. Teismas neturi pagrindo manyti, kad (duomenys neskelbtini) atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo išvadą dėl BK 93 straipsnio nuostatų netaikymo lėmė, ne pozicija dėl šiame straipsnyje numatytų sąlygų buvimo ar nebuvimo, o išvada kad be kriminalinės bausmės negalima tikėtis teigiamų kaltinamojo elgesio pokyčių.

V. Civilinio ieškinio išsprendimas ir kiti klausimai

Nukentėjusiojo Ž. S. įstatyminė atstovė D. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 370 Eur turtinei žalai atlyginti už pagrobtą Ž. S. mobiliojo ryšio telefoną bei 5000 Eur neturtinę žalą, kuri pasireiškė įvykio metu patirtu stipriu skausmu, sutrikdyta sveikata bei išgyvenimais (1 t., b. l. 184).

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Kaip buvo aptarta aukščiau, byloje nenustatyta, kad J. M. padarė nusikalstamą veiką, kuri būtų susijusi su Ž. S. telefono pagrobimu, o ir paties J. M. neteisėti veiksmai buvo perkvalifikuoti iš kvalifikuoto plėšimo į nežymų sveikatos sutrikdymą. Esant tokioms aplinkybėms turtinės žalos dėl pagrobto telefono iš J. M. bei jo įstatyminio atstovo ir civilinio atsakovo išieškoti nėra teisinio pagrindo, nes pats kaltinamasis tokių veiksmų neatliko, tarp jo veiksmų ir atsiradusių padarinių dėl pagrobto telefono nėra priežastinio ryšio. Byloje nustatyta, kad telefono pagrobimo veiksmus atliko išimtinai dabar jau miręs kaltinamasis E. S. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, todėl, šiems santykiams nutrūkus, tampa negalimas ir civilinio ieškinio išsprendimas iš esmės – jo tenkinimas ar atmetimas. Nutraukus baudžiamąją bylą, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje privalo būti paliktas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-260/2006, 2K-327/2008, 2K-216/2010, 2K-P-259/2014 ir kt.). Esant susidariusiai situacijai, nukentėjusiojo Ž. S. įstatyminės atstovės, civilinės ieškovės D. S. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo, atmetama.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Pažymėtina, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 100–1200 Eur (Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-227/2017, 2K-347/2018, 2K-70-942/2022, 2K-130-387/2023 ir kt.). Didesnis neturtinės žalos dydis paprastai siejamas su atvejais, kuomet neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai arba kai dėl tam tikro sveikatos sutrikdymo masto atsiranda neigiamų trunkamųjų pasekmių įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse. Ž. S. sužalojimų mastą patvirtina 2023 m. gruodžio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad Ž. S. padaryti sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą.

Dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo pažymėtina, kad dėl J. M. padarytos tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo Ž. S. sveikata. Teisiamojo posėdžio metu pasisakydamas dėl civilinio ieškinio Ž. S. teigė, kad įvykio metu buvo padaryti sužalojimai ant veido, skaudėjo nugarą, šonus, juto fizinį skausmą. Po įvykio atsirado baimė išeiti į lauką, sutriko miegas, įvykis paveikė psichologiškai, nežino kuo gali pasitikėti. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų Ž. S. padaryti sužalojimai, kurie atitinka nežymų, sveikatos sutrikdymą, neabejotina, kad nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, o tiek įvykio metu, tiek ir po jo patyrė įvairius nemalonius išgyvenimus bei nepatogumus. Kita vertus neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nukentėjusiojo atstovės (civilinės ieškovės) reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti teismui yra suprantamas ir pagrįstas, tačiau reikalaujama 5000 Eur suma yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam nusikaltimui ir atsiradusioms pasekmėms, todėl teismas ją mažina. Sumažindamas civilinį ieškinį teismas atsižvelgia į tai, kad sužalojimai padaryti ir fizinis skausmas nukentėjusiajam buvo sukeltas ne tik J. M. veiksmais, bet ir kito asmens, kuris šiuo metu yra miręs neteisėtais veiksmais. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį – J. M. yra (duomenys neskelbtini), niekur nedirba ir jokių savarankiškų pajamų negauna, yra išlaikomas tėvų.

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes ir aktualią teismų praktiką, į tai, jog neturtinė žala padaryta tyčiniais kaltininko veiksmais, kaltinamasis ir nukentėjusysis yra (duomenys neskelbtini), teismas sprendžia, kad šiuo atveju nustatytinas 800 Eur nukentėjusiajam padarytos priteistinos neturtinės žalos dydis. Tokio dydžio neturtinė žala atitinka padarytos veikos pavojingumą, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, aktualiai teismų praktikai bei yra proporcinga nukentėjusiojo patirtiems sužalojimams ir išgyvenimams. Taigi nukentėjusiojo Ž. S. atstovės pagal įstatymą D. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo J. M., o jam neturint pakankamai piniginių lėšų iš jo įstatyminio atstovo ir civilinio atsakovo M. M. priteisiama 800 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

J. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

E. S. ikiteismini tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, tačiau asmeniui mirus, kardomosios priemonės taikymo pagrindai išnyko.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti:

– Nuoplova nuo raudonos dėmės ant grindų iš bendro koridoriaus, nuoplova nuo raudonos dėmės ant sienos iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) prieškambario, alaus skardinės: Heineken 4 vnt. ir Šviesusis 4 vnt. iš prieškambario ir dušo-wc patalpos su galimais rankų ir biologiniais pėdsakais, nuoplova nuo paklodės su raudonos spalvos pėdsakais, elektroninė cigaretė nuo lovos su galimais biologiniais pėdsakais, alaus skardinės: Heineken 6 vnt., Šviesusis 6 vnt., Carlsberg 2 vnt. nuo stalo su galimais rankų ir biologiniais pėdsakais, daktiloskopinės plokštelės A ir B su rankų pėdsakais nuo puodelių iš kambario, statybinio peilio geležtės dalis iš kambario, perduoti saugoti į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (1 t., b. l. 56-58), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu nuosprendžiui įsitesėjus sunaikintini kaip menkaverčiai;

– Byloje esančias laikmenos (CD) su vaizdo įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas 2024 m. sausio 10 d. nutartimi perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (2 t., b. l. 159-161) nustatė, kad kaltinamajam J. M. būtinas gynėjo dalyvavimas, kadangi jis yra (duomenys neskelbtini) (BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o Ž. S. būtinas įgalioto atstovo dalyvavimas vadovaujantis BPK 55 straipsnio 4 dalimi. Ž. S. buvo paskirta atstovauti advokatė Silva Mardosaitė, kuri bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiajam teikė teisines paslaugas. Byloje buvo pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminis prašymas ir pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 317,50,50 Eur už Ž. S. atstovavusios advokatės S. Mardosaitės darbo užmokesčio priteisimo valstybės naudai (3 t., b. l. 10-130). Kaip nurodyta įstatyme, bylose dėl veikų, kuriomis kaltinamas (duomenys neskelbtini) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neišieškomos. Dėl to prašymai dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš J. M. dėl būtinojo įgaliotojo atstovo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintinas.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 254 straipsnio 4 dalimi, 273 straipsniu 297–298 straipsniais, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

kaltinamajam E. S. mirus, baudžiamąją bylą, kurioje jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, jo atžvilgiu nutraukti.

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, uždraudžiant jam visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tarp jų ir alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 87 straipsniu skirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant J. M. šiuo laikotarpiu: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei mokytis, tęsti mokslą arba dirbti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. M. paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, uždraudžiant jam visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tarp jų ir alkoholį), kartu paliekant paskirtą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 10 mėnesių terminui su paskirtais įpareigojimais.

Bausmės pradžią J. M. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Iš J. M. ir jo įstatyminio atstovo M. M. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą.

Nukentėjusiojo Ž. S. įstatyminės atstovės, civilinės ieškovės D. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš J. M. ir subsidiariai iš J. M. įstatyminio atstovo, civilinio atsakovo M. M. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti nukentėjusiojo atstovams pagal įstatymą D. S. arba V. S. Nustatyti, kad ši J. M. įstatyminio atstovo M. M. pareiga pasibaigs J. M. sulaukus (duomenys neskelbtini) arba, kai jis prieš (duomenys neskelbtini) įgis turto ar uždarbio, kurio pakaks žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti:

– Nuoplovą nuo raudonos dėmės ant grindų iš bendro koridoriaus, nuoplovą nuo raudonos dėmės ant sienos iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) prieškambario, alaus skardines: Heineken 4 vnt. ir Šviesusis 4 vnt. iš prieškambario ir dušo-wc patalpos su galimais rankų ir biologiniais pėdsakais, nuoplovą nuo paklodės su raudonos spalvos pėdsakais, elektroninę cigaretę nuo lovos su galimais biologiniais pėdsakais, alaus skardines: Heineken 6 vnt., Šviesusis 6 vnt., Carlsberg 2 vnt. nuo stalo su galimais rankų ir biologiniais pėdsakais, daktiloskopines plokšteles A ir B su rankų pėdsakais nuo puodelių iš kambario, statybinio peilio geležtės dalį iš kambario, perduotus saugoti į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu nuosprendžiui įsitesėjus sunaikinti kaip menkaverčius;

– Byloje esančias laikmenas (CD) su vaizdo įrašais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

- laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

- Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė įsiteisėjimo ar Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; laikytis nustatytų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

- Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

- Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

- Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, LT-08351 Vilnius, el. p. vilnius@probacija.lt, tel. (8 5) 212 3551). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.